Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs didelės apimties baudžiamąją bylą dėl sukčiavimų mokesčių srityje, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir kitų nusikalstamų veikų, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir, kaip prašė valstybės kaltintojas, solidžiomis piniginėmis baudomis nuteisė šešis organizuotos grupės narius.

34–66 metų kaltinamieji nuteisti už tai, kad tarpusavyje susitarė sukčiauti mokesčių mokėjimo srityje: jie 2008-2009 m. laikotarpiu Klaipėdoje imitavo statybinių medžiagų pirkimą iš vienų įmonių ir pardavimą kitoms, o šiuos falsifikuotas sandorius įtraukė į įmonių buhalterinę apskaitą, kad taip būtų išvengta PVM sumokėjimo.

Tokiu būdu per keliolika kartų buvo fiksuotas tariamų prekių ir paslaugų įsigijimas už daugiau kaip 1 mln. litų, o valstybei nesumokėta per 206 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio. Teismas už tai kaltininkams skyrė nuo 116 iki 260 MGL dydžio baudas.

„Nusikalstamos veikos buvo padarytos seniai, kaltinamieji atlygino valstybei padarytą žalą, todėl solidžių piniginių baudų skyrimas yra teisėtas ir pagrįstas, juolab kad visi kaltinamieji pripažinti kaltais pagal visas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas“, – teismo sprendimą pakomentavo valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Linas Kiaurakis.

Prokuroro teigimu, tai yra pagrindinė teisme baigta nagrinėti PVM grobstytojų byla, iš kurios anksčiau buvo išskirta dar keliolika mažesnių bylų. Jos jau irgi išnagrinėtos ir visose priimti apkaltinamieji nuosprendžiai.

Vadovauti Klaipėdos apygardos prokuratūrai pageidauja dešimt pretendentų.

Ketvirtadienį vyks vyriausiojo prokuroro atrankos komisijos posėdis, BNS informavo Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė.

Konkurse į Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas dalyvauja du Generalinės prokuratūros pareigūnai - Simonas Minkevičius ir Vida Ramanauskienė. Taip pat pretenduoja Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Vilius Paulauskas, Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Mindaugas Rašinskas, Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Stasys Kasiulis.

Dokumentus į minėtas pareigas yra pateikęs ir dabar laikinai Klaipėdos apygardos prokuratūrai vadovaujantis Vytautas Jurkevičius. Atrankoje dar dalyvauja šios prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Jevgenijus Michailovskis, Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Linas Kiaurakis.

Vadovauti vienai iš penkių šalies apygardos prokuratūrų taip pat pageidauja Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė bei jos pavaduotojas Vilmantas Ančiukaitis.

Atrankos komisijai nustačius geriausių pretendentų eilę, sprendimą, ką skirti į minėtą postą, priims generalinis prokuroras Darius Valys.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovo pareigos laisvos nuo praėjusių metų rugsėjo, kai iš jų pasitraukė Giedrius Danėlius. Jis tapo advokatu.

Lietuvoje yra penkios apygardos prokuratūros - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.

Ekspertų nustatyta 66 tūkst. litų žala, padaryta vienai uostamiesčio garažų savininkų bendrijai, po daugybės metų ir įvairių tyrimų sunyko iki tūkstančio. Išgirdę teismo sprendimą nukentėjusieji pasijuto it musę kandę, bet nuleisti rankų dar neketina.

Užvertė kalnais popierių

Garažų savininkų bendrijos „Vėjelis“ nariai prieš kelerius metus ėmėsi versti iš kėdės bendrijos pirmininką. Buvusiems žvejams, kurių garažai stovi Skirvytės gatvėje, tada buvo akivaizdu, kad bendrijoje vyksta keisti dalykai. Dėliodami faktą prie fakto vyrai suprato, jog netvarka klesti ne tik skaičiuojant mokesčius bei juos surenkant. Kilo įtarimų, kad jų mokami pinigai kartais plaukia ne į bendrijos iždą, o kažkam į kišenę.

Vyrai kreipėsi į policiją ir patys to nė nenumanydami užsikrovė ant pečių sunkiai pakeliamą naštą.

Iš pradžių turėję vilties, jog kaltininkas bus demaskuotas bei nubaustas, nes tai patvirtino net ekspertai, vėliau garažų savininkai susidūrė su niūria realybe – kaltu pripažintas asmuo bendrijai padarytos žalos neprivalo atlyginti.

Vienas aktyviausių šios bendrijos narių Dionyzas Bloškys pasakojo per kelerius metus sukaupęs tokį kalną visokiausių dokumentų, pažymų, kad popieriams laikyti jau trūksta vietos.

Suskaičiavo nuostolius

Į kovą prieš bendrijos pirmininką garažų savininkai pakilo 2009 metais. Pradėtas ikiteisminis tyrimas judėjo vingiuota trajektorija.

2010-ųjų kovą sulaukta specialistų išvados, kad pirmininkas neteisėtai pasididino bei keliems kitiems darbuotojams pakėlė algas ir taip padarė per 13 tūkst. litų žalą.

Tačiau tai buvo ne vienintelis ekspertų atliktas tyrimas. Bendrijos nariai susipažino su specialisto išvada apie „Vėjelio“ ūkinę finansinę veiklą. Vyrai sėdo studijuoti 47 lapų dokumentą, surašytą teisine kalba.

Nors ir nebūdami dideli buhalterinių bei teisinių subtilybių žinovai, bendrijos nariai nedviprasmiškai suprato specialistų išvadą apie tai, kad neturėdamas bendrijos narių visuotinio susirinkimo įgaliojimo, pirmininkas skyrė sau ir keliems darbuotojams didesnius atlyginimus ir taip bendrijai „Vėjelis“ padarė per 66 tūkst. litų nuostolį.

Susipažinę su šiuo dokumentu vyrai džiaugėsi, kad jų įtarimai buvo patvirtinti kompetentingų pareigūnų ir apsišarvavo kantrybe laukdami, ką nuspręs teismas.

Daugelis jų nesidomėjo kiekvienu pareigūnų krustelėjimu, tačiau tie, kas atidžiai sekė tyrimo eigą, neslėpė nuostabos.

Skyrė tik baudą

Byla keliavo iš institucijos į instituciją. Ją čiupinėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriuje, Lietuvos teismo ekspertizės centre, Klaipėdos miesto prokuratūroje, Klaipėdos miesto apylinkės bei apygardos teismuose.

Per porą metų nuo 2010 gegužės iki 2012 vasario keturis kartus ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, bet vėl atnaujintas pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Atlikę savo darbą Ekonominių nusikaltimų tyrimo biuro (ENTB) pareigūnai prokurorams perdavė bylą surašyti kaltinamąjį aktą dėl turto pasisavinimo bei iššvaistymo.

Tačiau teisme apie tokius nusikaltimus jau nebuvo kalbama, o bendrijai padaryta suma nuo kelių dešimčių tūkstančių sumenko iki 1,3 tūkst. litų.

Buvęs pirmininkas buvo nuteistas už aplaidų buhalterijos tvarkymą. Jam skirta 650 litų bauda. Tačiau šie pinigai atiteko valstybei.

Teismo nuosprendyje rašoma, kad bendrija ieškinio neteikė.

Garažų savininkai liko it musę kandę. Šio nuosprendžio jie neapskundė.

Norėtų nebesigręžioti

Kai kurie jų dar ketina nepasiduoti ir kreiptis į Generalinę prokuratūrą prašydami atnaujinti bylos tyrimą. Vyrai įsitikinę, kad byla patyrė fiasko dėl to, kad nuo pareigūnų buvo nuslėpti svarbūs dokumentai, kurių nepavyko atgauti iš buvusio pirmininko.

Jie tikino, kad elektros apskaitos knygos, kuri esanti labai svarbi įrodant pinigų pasisavinimo faktą, tyčia slepiama, nors teisme kaltinamasis ja mojavo.

Dabartinis bendrijos valdybos pirmininkas Antanas Pliuškys turi karčios patirties bylinėjantis su anksčiau šį darbą dirbusiu žmogumi.

„Kai sužinojome, kokie nuostoliai padaryti, vylėmės, jog kaltininkas juos atlygins. Tikrai nesitikėjome, kad viskas taip baigsis. Jis viso labo gavo baudą. Pareigūnai tikino, kad gins mūsų, kaip nukentėjusios pusės, interesus. Pasakysiu atvirai, asmeniškai aš norėčiau viską pamiršti“, – kalbėjo A.Pliuškys.

Pinigų nebeduoda

Net jeigu prie buvusios bylos nebūtų grįžta, garažų savininkai priversti prisiminti buvusį pirmininką. Kai po didesnio lietaus į garažus plūsta vanduo, vyrai ima koneveikti nuverstąjį bendrijos vadovą.

Keliukai tarp garažų yra užversti sluoksniu statybinio laužo, kurį dirbdamas kitoje darbovietėje buvęs pirmininkas esą turėjo utilizuoti.

Neva tai buvo padaryta keistu būdu, paskleidžiant ant asfaltuotų pravažiavimo keliukų. Taip susidarė kauburys, o nuo jų nuvarvėjęs vanduo plūsta į garažus.

Garažų savininkai suprato, kad, norėdami išspręsti problemą, jie turės nugremžti šį sluoksnį, išvežti ir atiduoti į sąvartyną, o visa tai kainuos nemažus pinigus.

Kai tik A.Pliuškys pradeda kalbinti vyrus susimesti bent po šimtą litų būtiniausiems darbams padaryti, šie atrėžia nebeduosią pinigų. Esą tegu anas tiek bėdų bendrijai pridaręs vyras sumoka, juk specialistai suskaičiavo, kiek jis skolingas.

„Sunku kiekvienam paaiškinti, kodėl byla taip baigėsi. Suprantu, nemažai vyrų gyvena iš pensijos, klestėjimo laikai jiems baigėsi. Gali būti, jog dalis žmonių nepasitiki, baiminasi, kad jų pinigai nenuplauktų nežinia kur“, – kalbėjo bendrijos senbuvis D.Bloškys.

A.Pliuškys tikino, kad jaunesni vyrai juo pasitiki. Be to, buvusio pirmininko istorija visiems tapo gera pamoka. Dabar sušaukti visuotinį narių susirinkimą nebėra taip sudėtinga, žmonės aktyviai domisi visais bendrijos reikalais bei žino, kad revizorė kasmet patikrina visą buhalteriją.

Nesurenka įrodymų

ENTB viršininkas Tomas Balčius teigė prisimenąs, jog kaltinimas bendrijos pirmininkui pasisavinus pinigus nepasitvirtino dar tiriant bylą.

„Greičiausiai viskas buvo kaip ir kitais atvejais. Jei nenustatomos aplinkybės, patvirtinančios įtarimus, įtarimai keičiasi. Juk ne kartą buvo, kai priėmus pareiškimą išvardijama daug Baudžiamojo kodekso straipsnių, o tyrimo metu kai kurie jų pasitvirtina, bet nebūtinai visi. Atsisijoja tie įtarimai, kurių nėra kuo įrodyti, pagrįsti. Į teismą byla išeina su tais kaltinimais, kuriuos galima įrodyti. Panašiai atsitinka vos ne kiekviename sudėtingesniame tyrime. Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai ir yra skirtingas“, – teigė ENTB viršininkas.

Kalbėdamas apie bylas, kuriose narpliojami įvairių bendrijų reikalai, pareigūnas pažymėjo, kad dažniausiai įtarimai krenta pirmininkams bei buhalteriams. Tokių tyrimų metu paaiškėja patys įvairiausi dalykai – nuo banalaus pinigų įsidėjimo į savo kišenę ar pervedimo į asmeninę banko sąskaitą iki dokumentų klastojimo ar paprasčiausio aplaidumo.

Komentaras
Linas Kiaurakis
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras

Bylos tyrimo metu specialistas surašo išvadą pagal tuo metu jam pateiktus duomenis: dokumentus, liudytojų parodymus bei kitus. Tačiau tiriant bylą toliau bei ją nagrinėjant teisme aplinkybės gali pasikeisti. Vėliau gali paaiškėti tai, ko nežinojo specialistas, atlikęs ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Jeigu įtarimų negalima pagrįsti konkrečiais duomenimis, tenka priimti sprendimą nutraukti tyrimą. Tik teismas, nagrinėdamas bylą, patikrina visus duomenis, todėl kviečiami visi liudytojai, perskaitomi dokumentai. Kiekvienas įrodymas vertinamas atskirai, o po to – ir jų visuma. Kartais teisme liudytojai kalba kitaip, nei tyrimo metu, gali būti pateikti nauji dokumentai. Būtent todėl aplinkybės, kurios buvo nustatytos ekspertų, teisme gali pasikeisti. Pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius žmogus bus teisiamas, sprendžia prokuroras. Kaltinimai į švelnesnius ar sunkesnius gali būti pakeisti net teisme. Byla bylai nelygi, situacijų būna visokių. Jeigu žmonės yra nepatenkinti, gali apskųsti sprendimą. Jeigu dėl objektyvių priežasčių buvo praleistas apskundimo terminas, galima prašyti atkurti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Siekti teisingo sprendimo galima daugybe būdų ir visus juos galima išnaudoti.

Trys žemės sklypai su nebaigtais statiniais, nedidelės vertės butas, bendrovės akcijos ir paskolų sutartys – tai tikrai ne sėkmingo milijonieriaus verta istorija, o įtariamojo baudžiamojoje byloje oficialiai registruotas beveik 2,5 milijonus litų siekiantis turtas, pusės iš kurio jis negali pagrįsti teisėtomis pajamomis.

Klaipėdos apygardos prokuratūra kartu su ikiteisminį tyrimą atlikusiais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnais Klaipėdos miesto apylinkės teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje neteisėtu praturtėjimu (LR BK 1891 str. 1 d.), sukčiavimu mokesčių srityje (LR BK 182 str. 2 d.) bei aplaidžiu apskaitos tvarkymu (LR BK 223 str. 1d.) kaltinamas 42 m. Karklės kaimo (Klaipėdos r.) gyventojas V. K.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, anksčiau neteistas vyras 2008 m. įkūrė uždarąją akcinę bendrovę vien tam, kad iš valstybės biudžeto susigrąžintų PVM permoką, t.y., kad galėtų sukčiauti mokesčių srityje. Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2008 m. buvo pateikta 167 tūkst. litų tariama PVM permoka, nors bendrovė jokios realios veiklos nevykdė, o į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė buto Klaipėdoje įsigijimo bei įrengimo sandorių sąskaitas faktūras, kurios ir tapo susigrąžintinos permokos pagrindu. V. K. kaltinamas savo naudai įgijęs didelės vertės – 125 tūkst. 192 litus – valstybės biudžeto lėšų.

Be to, kaltinamasis turės teisme įrodyti, iš kur jis įsigijo turto už daugiau nei 1 milijoną litų, kadangi jo kilmės negalėjo pagrįsti teisėtai gautomis pajamomis.

„Neteisėto praturtėjimo atskleidimui bei šio pobūdžio nusikalstamų veikų ištyrimui Lietuvos teisėsaugos institucijos skiria didelį dėmesį, šio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai yra tarp prioritetinių prokuratūros veiklos sričių, įtrauktų į Strateginį prokuratūros veiklos planą“,– sakė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs bei valstybinį kaltinimą teisme palaikysiantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Linas Kiaurakis.

Už šią nusikalstamą veiką įstatymas numato laisvės atėmimą iki 4 metų, o už didelės vertės svetimo turto įgijimą savo naudai laisvės galima netekti 8 metams.