„Teisingumo ministerija kreipėsi į Maskvos miesto teismą su prašymu panaikinti Maskvos Helsinkio grupę ir uždrausti jos veiklą Rusijos teritorijoje“, – sakoma nevyriausybinės organizacijos pareiškime jos interneto svetainėje.

Ši grupė yra naujausia iš daugelio pilietinės visuomenės organizacijų, kurios Rusijoje buvo uždarytos arba patyrė susidorojimą; ši tendencija sustiprėjo prasidėjus puolimui Ukrainoje.

Ministerija apkaltino nevyriausybinę organizaciją, kad ji pažeidė savo teisinį statusą, nes vykdė veiklą už Maskvos regiono ribų.

Pareiškime teigiama, kad tai buvo „teismo procesų stebėjimas, kreipimasis į regionines valdžios institucijas ir dalyvavimas organizacijos regioninių partnerių renginiuose“.

„Ministerija mano, kad šie šiurkštūs pažeidimai yra teisiškai nepataisomi, todėl mano, kad organizaciją būtina likviduoti“, – rašoma pareiškime.

Antradienį pateiktas prašymas šiuo metu nagrinėjamas, sakė Maskvos teismo atstovas spaudai.

Maskvos Helsinkio grupė buvo įkurta 1976 metais, sovietmečiu, ir yra seniausia Rusijoje veikianti žmogaus teisių nevyriausybinė organizacija.

Ištisus dešimtmečius jai vadovavo Liudmila Aleksejeva, sovietmečio disidentė, tapusi pasipriešinimo simboliu šiuolaikinėje Rusijoje ir mirusi 2018 metais.

Šie įvykiai primena 2021 metų gruodį įvykusį vienos gerbiamiausių šalies žmogaus teisių organizacijų „Memorial“ likvidavimą.

Vyriausybė, siekdama nutildyti kritikus, taiko daugybę teisės aktų, įskaitant įstatymą, pagal kurį už „melagingos informacijos“ apie kariuomenę skleidimą skiriama iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Dauguma opozicijos atstovų šiuo metu yra kalėjime arba pabėgo iš šalies.

Į atsisveikinimo ceremoniją Maskvos žurnalistų namuose atvykęs V. Putinas padėjo gėlių prie L. Aleksejevos karsto, tada priėjęs prie velionės artimųjų bei kolegų pareiškė jiems užuojautą.

Maskvos Helsinkio grupės vadovė L. Aleksejeva mirė šeštadienį vienoje iš Maskvos ligoninių, eidama 92-uosius metus. Ji paskyrė septynis savo gyvenimo dešimtmečius žmogaus teisėms ginti sovietų valdžios metais ir šiuolaikinėje Rusijoje.  

Iškilūs opozicijos veikėjai ir paprasti rusai snyguriuojant lūkuriavo ilgoje eilėje prie Žurnalistų namų, kad galėtų atsisveikinti su aktyviste.

Tačiau tarp šių žmonių nebuvo L. Aleksejevos 77 metų kolegos Levo Ponomariovo, šiuo metu atliekančio 16 dienų laisvės atėmimo bausmę, skirtą už raginimus dalyvauti protestuose. Teismas atmetė jo prašymą leisti atsisveikinti su L. Aleksejeva.   

Atiduoti paskutinės pagarbos žmogaus teisių gynėjai atvyko opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, nekart atidūręs už grotų dėl to, kad organizavo prieš V. Putiną nukreiptas demonstracijas. 

Eilėje prie Žurnalistų namų stovėjęs opozicijos politikas Dmitrijus Gudkovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad V. Putino sprendimas vykti atsisveikinti su L. Aleksejeva „daugiau nei prieštaringas“. 

„L. Ponomariovas areštuotas, bet viskas atitverta, kad V. Putinas galėtų atvykti“, – sakė jis.

„Jis veikiausiai nori atrodyti žmogiškas. Tačiau tai atrodo pasibjaurėtinai turint galvoje, kas vyksta šalyje“, – pridūrė D. Gudkovas.

Rajone, kur įsikūrę Žurnalistų namai, gatvėse išrikiuoti budi riaušių policijos pareigūnai. Į policijos apsuptą pastatą užeinantiems žmonėms reikia praeiti metalo detektorius. 

„Visi ją gerbė“, – sakė eilėje atsisveikinti su L. Aleksejeva lūkuriavusi pensininkė Natalija Magnitskaja. 

Daugelis atėjusių atnešė gėlių; kai kurie vilkėjo marškinėlius su šūkiais, skirtais palaikyti Rusijoje kalinamus aktyvistus. 

54 metų archyvarė Olga Trusevič vilkėjo kalinamam čečėnų aktyvistui Ojubui Titijevui palaikyti skirtus marškinėlius.

L. Aleksejeva vadovavo Maskvos Helsinkio  grupei – vienai seniausių šalyje teisių gynimo organizacijų, kurią ji padėjo įkurti 1976-aisiais. 

Sovietiniais metais ji vykdė kampaniją prieš disidentų teismo procesus, dėl to ne kartą buvo tardyta ir krėsta KGB. 

Subyrėjus Sovietų Sąjungai L. Aleksejeva toliau tęsė kovą už žmogaus teises ir atsisakė registruoti Maskvos Helsinkio grupę kaip „užsienio agentę“, nors tai įpareigojo padaryti 2012 metais priimtas įstatymas. 

L. Aleksejeva griežtai kritikavo 2014 metais Maskvos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksiją, anot jos, „užtraukusią gėdą mano šaliai“. 

L. Aleksejeva bus palaidota Trojekurovo kapinėse Maskvoje.

„Atsisveikinimas su Liudmila Michailovna Aleksejeva, seniausia Rusijos žmogaus teisių gynėja, Pilietinės visuomenės institutų rėmimo ir žmogaus teisių tarybos prie Rusijos Federacijos prezidento nare ir Maskvos Helsinkio grupės vadove, vyks antradienį, gruodžio 11 dieną, nuo 10 iki 13 valandos, Centriniuose žurnalistų namuose“, – nurodė spaudos tarnyba.

L. Aleksejeva mirė šeštadienį vienoje iš Maskvos ligoninių, eidama 92-uosius metus.

Užuojautą dėl jos mirties pareiškė JAV ir Europos Sąjungos atstovybės Rusijoje, sekmadienį pranešė Vakarų žiniasklaida.

„JAV ambasada Rusijoje liūdi dėl Aleksejevos mirties. Drąsi jos veikla tų, kas nukentėjo nuo neteisybės ir represijų, vardu yra pavyzdys mums visiems“, – sakoma ambasados pareiškime.

Tuo tarpu ES atstovybė socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Labai liūdime dėl Aleksejevos mirties. Ji yra vienas Rusijos teisių gynimo judėjimo stulpų.“

Anksčiau užuojautą dėl jos mirties pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, premjeras Dmitrijus Medvedevas, Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko.

V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad prezidentas „labai vertino Aleksejevos indėlį į pilietinės visuomenės atsiradimą Rusijoje, nepaprastai gerbė jos principingą poziciją daugeliu mūsų šalies gyvenimo klausimų“.

L. Aleksejeva septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje protestavo prieš politinių kalinių persekiojimą, buvo viena iš Maskvos Helsinkio grupės įkūrėjų.

Sovietų valdžia 1977 metais privertė ją išvykti iš šalies, ji emigravo į Jungtines Valstijas.

Į Rusiją L. Aleksejeva grįžo 1993 metais ir tęsė kovą už žmogaus teises, kritikuodama Rusijos valdžios vykdomus pažeidimus bei demokratinių institucijų silpninimą.

Ji neabejojo, kad Rusija vieną dieną priims vakarietišką demokratiją, tačiau nesitikėjo, kad tai įvyks greitai.

„Tai didelė netektis visam žmogaus teisių judėjimui Rusijoje“, – sakė tarybos pirmininkas Michailas Fedotovas.

L. Aleksejeva mirė vienoje iš Maskvos ligoninių.

L. Aleksejeva septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje protestavo prieš politinių kalinių persekiojimą, buvo viena iš Maskvos Helsinkio grupės įkūrėjų.

Sovietų valdžia 1977 metais privertė ją išvykti iš šalies, ji emigravo į Jungtines Valstijas.

Į Rusiją L. Aleksejeva grįžo 1993 metais, ir tęsė kovą už žmogaus teises, kritikuodama Rusijos valdžios vykdomus pažeidimus bei demokratinių institucijų silpninimą.

Ji neabejojo, kad Rusija vieną dieną priims vakarietišką demokratiją, tačiau nesitikėjo, kad tai įvyks greitai.

„Neišgyvensiu tiek, kad pamatyčiau, kai Rusija taps teisine demokratine valstybe“, – sakė ji viename interviu AP naujienų agentūrai.

Buvęs diplomatas Vygaudas Ušackas, pernai sutikęs L. Aleksejevą, sakė sulaukęs jos prašymų nepykti ant rusų dėl komunistų nusikaltimų.

„Praėjusių metų liepą Liudmila Michailovna per mane kreipėsi į visus lietuvius: „Prašau, nepykite ant rusų, nes ne paprasti žmonės, o Stalino ir komunistų režimas tiek žalos Jums padarė“. Labai šiltu žodžiu apie bendraminčius ir kovotojus už žmogaus laisves – Tomą Venclovą ir Viktorą Petkų kalbėjo“, – feisbuke šeštadienį rašė V. Ušackas.

Ji turėjo du sūnus, penkis anūkus ir tris proaūnukius.

„L. Aleksejeva visais laikais buvo ištikima sau ir savo įsitikinimams, savo idealams“, - sakė V. Putinas per premijų įteikimo ceremoniją. Anot jo, galima nesutikti su L. Aleksejeva, ginčytis, bet tai netrukdo žiūrėti į ją su didžiule pagarba už jos drąsą ir jos poziciją.

Liepos 20 d. V. Putinas aplankė L. Aleksejevą jos bute Maskvoje, kad pasveikintų ją 90 metų jubiliejaus proga.

Pati L. Aleksejeva prieš savaitę interviu radijo stočiai „Echo Moskvy“ pavadino keista valstybinę premiją už žmogaus teisių gynimą. „Keista, kad yra tokia premija, nes žmogaus teisių gynėjai gina piliečius kaip tik nuo žmogaus teises pažeidinėjančių valstybės valdininkų. O valstybė skiria už tai premiją“, - sakė L. Aleksejeva. Bet ji neatmetė, jog „valstybė nori, kad valdininkai kaip jos atstovai gerbtų žmogaus teises“. „Todėl manau, kad mūsų šalyje ši premija reikalinga“, - pareiškė L. Aleksejeva.

Buvęs naftos kompanijos JUKOS vadovas Michailas Chodorkovskis, kuriam Rusijos prezidentas suteikė malonę, rusų pilietinei visuomenei taps moraliniu lyderiu, penktadienį naujienų agentūrai „Interfax“ teigė seniausios šalyje teisių gynimo organizacijos - Maskvos Helsinkio grupės - vadovė Liudmila Aleksejeva.

„Esu tikra, kad Michailas Borisovičius (Chodorkovskis) galėtų būti dvasiniu lyderiu, į kurį orientuojamasi moraline prasme. Kad ir kuo užsiimtų Michailas Borisovičius, tai yra neabejotinas ir taip reikalingas mūsų visuomenei dvasinis lyderis. Tokie buvo (Mahatma) Gandhi (Mahatma Gandis), (Andrejus) Sacharovas ir (Vaclavas) Havelas“, - sakė L.Aleksejeva.

„Pasakysiu baisų dalyką: jeigu Michailas Borisovičius nebūtų patyręs tokio rūstaus gyvenimo išbandymo, jis netaptų dvasiniu lyderiu. Bet taip sutvarkytas gyvenimas“, - sakė ji.

Pasak L.Aleksejevos. M.Chodorkovskis yra pareiškęs, kad laisvėje užsiims ne verslu ir politika, o visuomenine ir pilietine veikla.

„Mūsų pulke – papildymas. Esu tikra, kad bendradarbiausime. Aš pasirengusi jam padėti, kuo tik galiu“, - pažymėjo Maskvos Helsinkio grupės vadovė.

Penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suteikė malonę M.Chodorkovskiui.