Ministerija teigia, kad valstybė turi investuoti į skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų, kuriuos pagal rugsėjį pasirašytą investicijų sutartį vykdo Lenkijos oro bendrovė LOT.

„Jis (maršrutas – BNS) yra paremtas rizikos pasidalijimo partnerystės susitarimu tarp LTOU ir skrydžius konkrečiu maršrutu vykdysiančios oro bendrovės, LTOU taip pat reikia investuoti lėšų į konkrečius maršrutus. Siekiant, kad maršrutų skatinimo projektas būtų sėkmingai plėtojamas ir skatintų valstybės ekonominį augimą, būtina investuoti valstybės lėšas“, – rašoma nutarimo projekte.

Ministerijos teigimu, investicijų į šį skrydį atsiperkamumą ir grąžą įrodo parengtas verslo planas.

„Sutartyje su LOT numatytą konkretų laikotarpį LTOU investuos į kryptį, o jam pasibaigus likusiu sutarties vykdymo laikotarpiu investicijos pradės generuoti grąžą“, – teigia ministerija.

Pasak jos, pagal tokį modelį skatinant maršrutų plėtrą panašių skrydžių ateityje gali daugėti.

„Tai pirmoji kryptis, kuriai taikomas rizikos pasidalijimo partnerystės modelis, tačiau ateityje jis bus taikomas ir kitiems komerciškai perspektyviems maršrutams“, – rašoma nutarimo projekte.

Didinant įmonės įstatinį kapitalą būtų išleista 3 mln. vienetų naujų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 1 euras.

Lietuvos oro uostai su „LOT Polish Airlines“ rugsėjį pasirašė investicijų sutartį ir sutarė tęsti skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų. Ji įgyvendinama pagal naują skrydžių skatinimo modelį nuo spalio 1 dienos.

LOT laimėjo tarptautinę reguliaraus skrydžio operatoriaus atranką. Tarp jos kriterijų buvo ir reikalavimas, kad skrydžiai būtų vykdomi verslo keleiviams patogiu laiku ir dažnumu.

Skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio nuo 2019 metų gegužės iki šių metų rugsėjo 30 dienos taip pat vykdė LOT.

Šis projektas buvo viena iš nedaugelio Europos Komisijos reguliavimo išimčių, leidžiančių oro bendrovei skirti valstybės pagalbą skrydžiui. kai jis Europos Sąjungos (ES) viduje yra pripažįstamas kaip ypatingos svarbos. Tačiau Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, skrydžių tarp Vilniaus ir Sičio finansavimo pagal šį modelį pratęsti nebegalima.

Lietuvos oro uostai pranešė paskelbę tarptautinį kvietimą oro bendrovėms dalyvauti šio operatoriaus atrankoje.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, jog tai pirmas kartas, kai skrydžiai susisiekimui Lietuvai strategine kryptimi inicijuojami pagal rizikos pasidalijimo partnerystės modelį.

„Iš įvairių skrydžių skatinimo alternatyvų šis modelis parinktas kaip tinkamiausias, siekiant didinti Lietuvos pasiekiamumą oru. Londono Sitis – pirmiausia pradedama skrydžių kryptis, nes svarbu ją užtikrinti verslo bendruomenei ir turizmo plėtrai“, – pranešime sakė M. Skuodis.

Numatoma, kad sutartis su geriausią pasiūlymą pateikusia bendrove galėtų būti pasirašyta iki rugsėjo, o skrydžiai būtų pradėti rudens viduryje.

Anot Lietuvos oro uostų laikinojo vadovo Aurimo Stikliūno, pagal naują modelį bus sudaroma iki 15 metų trukmės investicinė sutartis tarp Lietuvos oro uostų ir oro bendrovės. Abi sutarties šalys tiek prisiims finansines rizikas, tiek dalinsis finansine nauda.

„Šio investicijų modelio startas yra labai svarbus strateginis pokytis visai šaliai, kuris, tikiu, suformuos gerąją praktiką ir būsimų krypčių skatinimui pagal taikomą modelį. Ateityje, skyrus šalies biudžete papildomų lėšų, planuojant tolesnius veiksmus tai bus tvirtas pagrindas planuojant maršrutų plėtrą“, – pranešime sakė A. Stikliūnas. 

Oro bendrovės savo pasiūlymus Lietuvos oro uostams gali teikti iki birželio 9 dienos. 

LOT 2018-aisiais laimėjo Vyriausybės skelbtą konkursą, leidžiantį valstybėms remti ypatingos svarbos skrydžius Europos Sąjungos viduje. Pagal šį modelį paprastai padengiami oro bendrovių patiriami nuostoliai. 

Skrydžiai tarp Vilniaus ir Londono Sičio buvo pradėti 2019 metų gegužę ir pagal sutartį su Lenkijos oro linijomis, vyks iki rugsėjo 30 dienos. 

„Džiaugiuosi, kad toliau pratęsiame skrydį Vilnius–Londono sitis, kuris iš tiesų buvo labai reikalinga kryptis, šiuo metu administruojama, operatorius yra „LOT Polish Airlines“, – LRT radijui antradienį sakė ministrė.

Pasak ministrės patarėjos Ingos Simanonytės, šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijos, Lietuvos oro uostai ir LOT derina sutarties pratęsimo nuo gegužės 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos projektą, tačiau daugiau detalių ji teigė negalinti pasakyti.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad kryptis į Londono Sičio oro uostą yra vienas prioritetų, tačiau Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, Lietuva negalės jos toliau finansuoti.  

Lenkijos oro bendrovė „LOT Polish Airlines“ 2019 metų gegužės 1-ąją pradėjo reguliarius skrydžius iš Vilniaus į Sičio oro uostą. Bendrovė skraidina šešis kartus per savaitę „Embraer 190“ orlaiviais.

LOT 2018-aisiais laimėjo Vyriausybės skelbtą konkursą, leidžiantį valstybėms remti ypatingos svarbos skrydžius Europos Sąjungos viduje. Remiant paprastai padengiami oro bendrovių patiriami nuostoliai. 

Finansų ministerijos Biudžeto departamento vadovė Daiva Kamarauskienė pernai lapkritį sakė, kad skrydžiams į Londono Sičio oro uostą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turizmo plėtros programoje 2023 metams numatyta virš 2 mln. eurų. 

M. Skuodis yra sakęs, kad derantis dėl verslui patogių krypčių į pagrindinius Europos verslo centrus jis yra pasiruošęs perskirstyti lėšas iš vienų sričių į kitas. 

Skrydžiai nuo rugpjūčio 31 dienos vyks iki 12 kartų per savaitę, keleiviai bus skraidinami 106 vietų „Embraer 190“ orlaiviais, pranešė bendrovė.

„Po itin sudėtingų mėnesių karantine ir praktiškai sustojus kelionėms, mes pastebime didėjantį keleivių poreikį tarptautinėms kelionėms“, – pranešime sakė bendrovės vadovas Krzysztofas Moczulskis (Kšyštofas Močiulskis).

LOT 2018-aisiais laimėjo Vyriausybės skelbtą konkursą, leidžiantį valstybėms remti ypatingos svarbos skrydžius Europos Sąjungos viduje. Skrydžiai tarp Vilniaus ir Londono Sičio prasidėjo pernai gegužės 1-ąją dieną.

Vasarą lėktuvai iš Vilniaus skraidins du kartus darbo dienomis ir vieną kartą – šeštadieniais (6.30 val.) ir sekmadieniais (16.55 val.) Iš Londono Sičio skrydžiai darbo dienomis vyks 9.35 val. ir 18.40 val. (vietos laiku), šeštadieniais – iš ryto, sekmadieniais – vakare.

Skrydis iš Vilniaus į Londono Sitį pirmą pirmą kartą Europoje bus remiamas – Lietuvai dvejus metus truko įtikinti Europos Komisiją leisti taikyti paramos mechanizmą, nes ES į valstybės paramą skrydžiams žiūri skeptiškai.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius antradienį teigė, kad tai bus dar viena galimybė Lietuvai „Brexit'o“ kontekste prisikviesti įmones iš Londono, o susisiekimo ministras Rokas Masiulis sakė, jog šio skrydžio ilgą laiką prašė Lietuvos verslininkai.

V. Sinkevičiaus teigimu, skrydis valstybei visiškai atsipirks, jei bus užpildomas bent 92 procentais.

Dabar į Londoną iš Vilniaus, Kauno ir Palangos skraidina tik pigių skrydžių įmonės – Vengrijos „Wizz Air“ ir Airijos „Ryanair“.

56 metų vyras, pramintas „prancūzų žmogumi voru“, ant 230 metrų aukščio pastato viršaus užkopė maždaug per valandą ir buvo sulaikytas policijos.

Tuo metu aplinkinėse gatvėse susidarė didelės eismo spūstys, smalsiems žiūrovams stebeilijantis iš apačios.

„Tai yra tai, ką man patinka daryti“, – prieš savo žygį A. Robert'as sakė būreliui žurnalistų netoliese esančiame viešbutyje.

„Gana didelę savo gyvenimo dalį skyriau kopimui į kalnus, kopimui į uolas, o dabar – į pastatus, bet visada tai dariau „laisvu kopimu“, tai yra, nenaudodamas jokios apsaugos įrangos“, – sakė jis.

Šis originalus drąsuolis be lynų ar kitų apsauginių priemonių yra įveikęs daugiau nei 100 pastatų. Jam priklauso „į daugiausiai pastatų savarankiškai įkopusio“ žmogaus titulas Guinesso (Gineso) pasaulio rekordų knygoje.

Prieš ketvirtadienio kopimą A. Robert'as prisipažino, kad „labai nervinasi“, tačiau tokia būsena jam yra įprasta.

„Kai pradedu lipti, tada jau viskas gerai, nes žinau, kad privalau būti visas susitelkęs, – paaiškino jis. – Bet kol kas truputį neramu.“

Visada suimamas

Savo žygį nuo pietinio pastato fasado Bišopgeito gatvės pusėje pietų metu pradėjęs prancūzas sutraukė daugybę mobiliaisiais telefonais jį filmuojančių žiūrovų.

Po kelių minučių atvykusi policija blokavo aplinkines gatves, dėl to netrukus Londono Sitį sukaustė spūstys.

Įkopęs į pastato viršūnę A. Robert'as pergalingai iškėlė į orą rankas, o paskui dingo jį stebėjusiems žiūrovams iš akių.

Policijos pareigūnai nedelsdami jį sulaikė.

„Patvirtiname, kad sulaikėme 56 metų vyrą dėl viešosios tvarkos sutrikdymo. Šiuo metu jis yra policijos areštinėje. Prieš pradėdamas triuką jis sakė, kad „tikrai tikėjosi“ būti sulaikytas. Taip jau buvo per kitus šešis kopimus Britanijos sostinėje“, – sakoma Londono policijos „Twitter“ žinutėje.

„Jie visada mane suima, – žurnalistams anksčiau sakė A. Robert'as. – 1995-aisiais jie būdavo malonūs, o paskui, po Rugsėjo 11-osios išpuolių, viskas pasidarė sunkiau.“

Anksčiau apie šį incidentą Londono policija informavo per „Twitter“ ir gyventojams taip pat rekomendavo „vengti šio rajono, jei yra tokia galimybė“.

„Ilgą laiką buvo kovojama dėl verslo skrydžio į Londoną. Buvo svarstomas Hitrou oro uostas, bet ten nėra laisvų laikų, tad buvo pasirinktas Londono Sičio oro uostas. Esame praradę ne vieną investiciją dėl susisiekimo tarp Londono ir Vilniaus nebuvimo, Londonas yra pagrindinis maršrutas, kurį nurodo investuotojai kalbėdami apie iššūkius investuojant Lietuvoje“, – BNS sakė ūkio ministras.

Trečiadienį V. Sinkevičius ir susisiekimo ministrą Roką Masiulį pavaduojantis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą dėl šalies ekonominei ir socialinei plėtrai gyvybiškai svarbaus maršruto Vilniaus oro uostas – Londonos Sičio oro uostas nustatymo.

V. Sinkevičiaus teigimu, rugsėjį ketinama skelbti šiuo maršrutu skrydžius organizuoti norinčios oro linijų bendrovės konkursą.

„Tikimės, kad konkurse dalyvaus bent kelios oro linijos. (...) Jeigu viskas gerai, metų pabaigoje oro linijos turėtų pradėti pardavinėti skrydžių bilietus ir pirmieji lėktuvai pradėtų skristi apie 2019 metų pavasarį“, – kalbėjo ūkio ministras.

Konkurso nugalėtojui valstybė suteiktų tam tikrą finansinė pagalbą. Europos Sąjunga (ES) draudžia valstybei remti oro uostus arba bendroves. Be papildomo Europos Komisijos (EK) leidimo naujiems skrydžiams galima skirti tik nedidelę pagalbą – 200 tūkst. eurų per trejus metus.

Ministrų pasirašytame įsakyme nurodoma, kad reguliarius skrydžius šiuo maršrutu organizuos konkurso būdu parinkta oro linijų bendrovė. Teigiama, skrydžiai turėtų būti organizuojami 6-12 kartų per savaitę. Skrydžiai turės būti vykdomi visus metus, bilietai platinami rinkos kainomis.

Oro linijų bendrovė turės užtikrinti, kad skraidins ne mažiau kaip 98 sėdimų vietų turinčiais orlaiviais.

Šiuo metu iš Vilniaus oro uosto oro linijų bendrovės skraidina į Londono Lutono ir Standstedo oro uostus. Keleivius skraidina tik pigių skrydžių įmonės – Vengrijos „Wizz Air“ ir Airijos „Ryanair“.

Per pastarąjį mėnesį girdėjome įvairių raginimų ir kvietimų: pasauliniu finansų centru norėtų tapti ir Paryžius, ir Frankfurtas, ir Dublinas. Liuksemburgo finansų ministras taip pat teigia, kad jo šalis yra „akivaizdus pasirinkimas“ persikeliančiam finansų centrui. O jų diskusijas tik sustiprino iškart po „Brexit“ pasirodę keleto Londono bankų pranešimai apie planus perkelti dalį darbo vietų kitur.

Politikai, norintys finansų centro savo šalies sostinėje, neapsiriboja kvietimų, išdėstančių, kodėl Londono bankams ir investicinėms įmonėms turėtų būti labai puiku veiklą perkelti į, pavyzdžiui, Paryžių, siuntimu. Jie užsimena apie realius mokesčių pakeitimus.

Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas kalba apie ypatingą mokestinį režimą užsienio kapitalo bendrovėms, atlygio apmokestinimo lengvatas finansinio sektoriaus darbuotojams ir pelno mokesčio mažinimą. Net atmetus argumentą dėl to, kaip premjeras paaiškintų kitiems verslo sektoriams, kodėl būtent finansų sektoriaus darbuotojų pajamos yra apmokestinamos mažiau arba apskritai atleidžiamos nuo mokesčių, turint galvoje socialistines nuotaikas Prancūzijos darbo rinkoje, šios priemonės bus nepakankamos įtikinti Londono Sitį susikrauti lagaminus ir persikelti į kitą Lamanšo pusę.

Prancūzijos ministro pirmininko kolega, Liuksemburgo finansų ministras Pierre'as Gramegna, irgi neatsilieka savo tvirtu įsitikinimu, kad būtent Liuksemburgas turėtų tapti naujuoju pasaulio finansų centru. Išties, Liuksemburgas jau yra tapęs investicinių fondų centru ir gali būti laikomas užsienio investuotojų vartais į euro zoną.

Jei tiek daug norinčių tapti nauju sičiu, kaip greitai tai gali įvykti? Iš tiesų, viskas ne taip paprasta. Londonas, kaip ir Honkongas, yra pats brangiausias miestas biuro nuomos požiūriu. Vien išlaidų taupymo prasme, perkelti veiklą iš Londono į, tarkime, Paryžių reikštų maždaug 30 proc. mažesnes išlaidas biurų nuomai.

Frankfurtas šiuo atžvilgiu atrodo dar patraukliau – biuro nuoma šiame mieste vidutiniškai yra daugiau nei 50 proc. pigesnė nei Londone. Tiesą sakant, daug kas Frankfurte arba Paryžiuje yra pigiau nei Londone: būsto nuoma darbuotojams miesto centre, restoranai verslo pietums ir vakarienėms. Ir dar daug kas yra geriau kitur, nei Londone – Liuksemburgas yra viena saugiausių pasaulio valstybių, Paryžiuje šilčiau ir saulė dažniau šviečia garsiuosiuose Paryžiaus „Roland Garros“ teniso kortuose, nei Londono „Wimbledon“. Tačiau, jei kalbėtume apie kalbą... Anglakalbei finansų bendruomenei Paryžius ar Frankfurtas nėra pačios mieliausios alternatyvos.

Šiame kontekste pamokų galima paieškoti Honkonge. Kuomet Didžioji Britanija perdavė Honkongo suverenitetą Kinijai 1997 m., pasibaigus 99 metus trukusiam Didžiosios Britanijos dominavimui, Kinija siekė finansų centru paversti Šanchajų. Tačiau, kad ir koks stiprus Šanchajus tapo per pastaruosius du dešimtmečius, jis lieka iš esmės į šalies vidaus investuotojus orientuotas finansinis centras. Tuo tarpu Honkongas išlaikė tarptautinį statusą ir lieka vienas svarbiausių pasaulio finansų centrų. Net ir su pirmaujančia vieta pagal biurų nuomos brangumą.

Perkelti rinką kitur yra anaiptol ne taip paprasta, kaip perkelti įmonės veiklą. Sprendimui perkelti įmonę gali daryti ir daro įtaką, pavyzdžiui, pigesnė biuro nuoma, žemesnis darbo užmokesčio lygis.

Geras pavyzdys yra ir Lietuva, kuomet pastarieji aspektai ir palanki darbo rinkos konjunktūra kviečia įmones, tarp jų – finansų institucijas, bankus perkelti kai kurias veiklos sritis į Lietuvą. Tačiau perkelti rinką reiškia daug daugiau. Rinka apima visą konjunktūrą, kurios reikia jai egzistuoti. Vienas iš pagrindinių šiuolaikinių verslo saitų bruožų yra tai, kad globalios įmonės jau dabar yra išties globalios ir naudojasi skirtingose valstybėse veikiančių įmonių, teikiančių teisines, apskaitos, IT, verslo konsultacijas, paslaugomis.

Tuo tarpu finansų centras reiškia nesuskaičiuojamus ryšius tarp įvairių kompetencijų centrų, išskirtinių ekspertų ir jų grupių, galiausiai tai reiškia itin svarbius ir tvirtus verslo saitus tarp specialistų, verslininkų, nuomonės lyderių. Visa tai perkelti taip, kad tas pats mechanizmas sklandžiai veiktų kitoje vietoje, sunkiai įmanoma. Londono Sitis yra daugiau nei finansinių institucijų susibūrimo ir veikimo vieta. Londonas yra įvairiapusės traukos vieta, o trauką ir charizmą supakuoti ir perplukdyti į kitą krantą yra praktiškai neįmanoma. Labai tikėtina, kad Didžiajai Britanijai pasitraukiant iš ES, vyks tam tikrų finansinių funkcijų, susijusių su euru, perkėlimas į kontinentinę Europą – kiek verslo logika ir ekonominiai principai diktuos tokį sprendimą. Tačiau Londono Sitis ir toliau liks pasaulinės svarbos finansų centru.

Londono Sitis – istorinė Londono širdis, vienas didžiausių komercinių bei finansinių centrų pasaulyje, kuriame dirba 340 tūkstančių žmonių, dauguma – bankuose arba draudimo kompanijose. Dėl didelio verslo įmonių susitelkimo neoficialiu Sičio devizu laikomas posakis „Sičio verslas yra verslas“. Londono Sityje būstines turi Londono birža, Anglijos bankas, daugiau kaip 500 kitų bankų, draudimo įmonių ir investicinių fondų.

Sityje dirbančius lietuvius nuo 2006-ųjų vienija Londono Sičio lietuvių klubas, kurio pagrindinis siekis, pasak narių, – prisidėti prie Lietuvos pozicijų stiprinimo pasaulinėje rinkoje. Klubo nariai – patyrę finansininkai, ekonomistai ir teisininkai.

Sičio lietuvių klubo prezidentė – Vilniuje gimusi Viktorija Vasiliauskaitė, gyvenusi ir dirbusi Baltijos bei Skandinavijos šalyse, Indijoje, Omane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Paskutinius 5 metus Viktorija gyvena Anglijoje ir dirba garsiajame Sityje.

„Esu nepriklausoma konsultantė, tad vienoje kompanijoje užsibūnu neilgai – metus ar pusantrų. Kiekvieną kartą pačią pirmą darbo savaitę naujiems kolegoms papasakoju, kad esu iš Lietuvos, paaiškinu, kur yra Lietuva, nes, nors ir esame viena iš pažangiausių Europos Sąjungos valstybių, mažai kas žino apie mūsų šalį. Visada atsinešu knygą „Neregėta Lietuva“, kad kolegoms galėčiau parodyti, kokia graži mūsų šalis. <…> Lietuvą pristatau kaip ypatingai švarią, turinčią daug miškų, ežerų, galinčią vystyti ekologinį turizmą. Dauguma užsieniečių stebisi, kai iš manęs išgirsta, kad Lietuvoje beveik kiekvienoje upėje ir kiekviename ežere galima maudytis. Taip pat Lietuvą pristatau kaip valstybę, kuri šiuo metu aktyviai orientuojasi į aukštąsias technologijas“, – laidos „Tapatybė.LT“ kūrėjams pasakoja Viktorija.

Prieš metus Londono Sičio lietuvių klubo prezidente išrinkta V. Vasiliauskaitė džiaugiasi, jog dauguma tautiečių, atvykusių gyventi į svetimą šalį, retai jaučiasi svetimi, nes sugeba greitai prisitaikyti prie naujų gyvenimo pokyčių.

„Mes esame labai veržlūs ir tuo labai išsiskiriame iš, sakykim, kolegų britų. Manau, jog taip yra todėl, kad užaugome besikeičiančioje visuomenėje. Po nepriklausomybės atgavimo mūsų valstybėje viskas labai greitai keitėsi, išmokome greitai adaptuotis prie besikeičiančios situacijos, todėl dabar mums yra lengva dirbti toje aplinkoje, kur viskas greitai kinta“, – teigia verslo ir pokyčių valdymo konsultante dirbanti V. Vasiliauskaitė.

Pasak Viktorijos, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė yra labai įvairialypė ir linkusi aktyviai dalintis sukaupta patirtimi.

„Turime aukšto lygio profesionalų, dirbančių bankininkystės, draudimo, rinkodaros srityse, turime labai daug studentų, kurie mokosi geruose universitetuose ir tik pradeda savo karjerą. Čia užėjęs į kokį nors restoraną ar kavinę, visada rasi dirbantį studentą iš Lietuvos, kuris tokiu būdu padeda sau susikurti geresnį gyvenimą studijų metu. Turime labai daug žmonių, atvykusių čia dirbti sudėtingus, sunkius darbus tam, kad galėtų padėti Lietuvoje likusiems artimiesiems. Taigi bendruomenė Anglijoje yra labai daugialypė, o ją vienija beveik 40 skirtingų organizacijų. Jeigu Londono Sičio lietuvių klubas vienija profesionalus, dirbančius Londono Sityje, tai Lietuvos komercijos rūmai Jungtinėje Karalystėje jungia verslus įkūrusius tautiečius. Rytų Londone galima rasti įvairių lietuvių interesus jungiančių klubų. Žmonės iš tikrųjų buriasi, bendrauja ir bendradarbiauja vieni su kitais“, – pasakoja V.Vasiliauskaitė.

„Manau, jog lietuviams, išsibarsčiusiems po visą pasaulį, yra labai svarbu bendrauti. Džiugu, kad tą svarbą supranta ir Lietuvos valstybė, nes jau sėjami pirmieji bendradarbiavimo daigeliai. Mūsų, gyvenančių užsienyje, yra beveik pusantro milijono. Tai antra Lietuva. Antra dirbanti Lietuva. Tai didelė informacinė jėga, didelė pažinčių jėga. Tik reikia mokėti tuos žmones motyvuoti ir tinkamai panaudoti. Tarkim, dabar Lietuva susiduria su dideliu informaciniu karu iš mūsų didžiojo kaimyno. Gaila, bet lietuvių diaspora nėra organizuota, mes nežinome, kaip galėtume padėti Lietuvai. Nors ir norime, ir galime padėti“, – prisipažįsta Londono Sičio lietuvių klubo prezidentė.

„Tapatybė.LT“ – jau šį šeštadienį per LRT Lituanicą 23:30 val. Lietuvos laiku, 21:30 val. Londono laiku, 16:30 val. Niujorko laiku. Vedėjas Modestas Mastavičius.

Laidą tiesiogiai galima matyti ir portale LRT.lt.

Laidos anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=3F8FRBT9ojo

Vienu iš Londono simbolių tapęs dangoraižis „Gherkin“ („Agurkėlis“) parduodamas už maždaug 650 mln. svarų (2,84 mlrd. litų).

Nekilnojamojo turto įmonėms „Savills“ ir „Deloitte Real Estate“ buvo nurodyta parduoti šį 41 aukšto pastatą miesto finansų rajone, kai bankrutavo jį valdanti bendrovė.

Futuristinės išvaizdos statinys, panašus stiklinį agurkėlį, stūkso Londono Sičio rajone, viename iš pagrindinių pasaulio finansų centrų.

Sprendimas parduoti dangoraižį buvo priimtas po to, kai dabartinės jo valdytojos – Vokietijos nekilnojamojo turto bendrovės „IVG Immobilien“ – kreditoriai prarado viltį restruktūrizuoti jos skolas.

„IVG Immobilien“ įsigijo „Gherkin“ 2007 metais, tačiau dėl finansų krizės bendrovei sunkiai sekėsi grąžinti skolas. Dėl to kreditoriai balandžio 24 dieną buvo priversti paskirti „Deloitte“ pastato valdytoju.

„Savills“ prognozuoja, kad pasiūlymų pirkti tą architekto Normano Fosterio suprojektuotą pastatą bus gauta „iš visų pasaulio kampelių“, o jį parduoti tikimasi iki šių metų pabaigos.

„Deloitte Real Estate“ investicijų Sityje vadovas Jamie Olley (Džeimis Olis) sakė, kad šis avangardinis pastatas yra „labiausiai įsimintinas biurų bokštas Sičio siluete“.

Išgaubtais stikliniais šonais išsiskiriantis dangoraižis, kurio oficialus pavadinimas – „30 St Mary Axe“, buvo suprojektuotas pagal perdraudimo bendrovės „Swiss Re“ užsakymą ir atidarytas 2004 metais.

„Swiss Re“ jį pardavė „IVG Immobilien“ už 600 mln. svarų.

Šis pastatas matomas kai kuriuose filmuose, tokiuose kaip „Haris Poteris ir Netikras princas“ (Harry Potter and the Half-Blood Prince) ir režisieriaus Woody Alleno (Vudžio Aleno) melodramoje „Lemiamas taškas“ (Match Point).