Brazilijos lyderis sekmadienį pareiškė, kad Gazos Ruože vykstantis konfliktas „yra ne karas, o genocidas“, ir palygino jį su tuo laikotarpiu, „kai (Adolfas) Hitleris nusprendė žudyti žydus“.

Izraelis iškvietė Brazilijos ambasadorių į susitikimą su užsienio reikalų ministru Israeliu Katzu (Israeliu Kacu) Jeruzalėje esančiame Holokausto memoriale „Yad Vashem“.

„Jis yra persona non grata Izraelio valstybėje tol, kol neatsiims savo pasisakymų ir neatsiprašys“, – sakė I. Katzas apie Brazilijos prezidentą.

Per Holokaustą nacistinė Vokietija sistemingai išžudė šešis milijonus žydų – maždaug trečdalį pasaulio žydų.

Po karo naujai susikūrusi Izraelio valstybė priglaudė šimtus tūkstančių išgyvenusiųjų.

Sekmadienį „Yad Vashem“ vadovas Dani Dayanas (Danis Dajanas) pareiškė, kad L. I. Lulos da Silvos pasisakymai „rodo aiškų antisemitizmą“, o jo karo Gazos Ruože palyginimą su Holokaustu pavadino nepriimtinu.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pareiškė, kad L. I. Lula da Silva savo komentarais „peržengė raudoną liniją“.

Izraelis pradėjo karą prieš „Hamas“ po to, kai palestiniečių kovotojų grupuotė spalio 7 dieną surengė mirtiną išpuolį Izraelio pietuose, per kurį žuvo mažiausiai 1 160 žmonių, rodo naujienų agentūros AFP duomenys, pagrįsti oficialiais skaičiais.

Kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože tebėra 130 įkaitų, įskaitant mažiausiai 30, kurie, kaip manoma, buvo nužudyti.

Remiantis „Hamas“ vadovaujamos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Izraelio atsakomieji veiksmai prieš „Hamas“ nusinešė daugiau kaip 29 tūkst. Gazos Ruožo palestiniečių gyvybių.

BRICS šalių susitikime dalyvavęs Brazilijos prezidentas sakė, kad šiuo metu svarbu vengti „spekuliacijų“ ir palaukti skrodimo rezultatų.

„Manau, kad tai yra sveiko proto reikalas (...) Jei mirtis yra įtartina, pirmiausia turime atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, nuo ko pilietis mirė“, – sakė L. I. Lula da Silva žurnalistams Adis Abeboje, kur dalyvavo Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime.

„Teismo medicinos ekspertai pasakys, kad vaikinas mirė nuo to ar ano. Tada galėsite spręsti. Priešingu atveju, jei teisite dabar ir sakysite, kad aš – nežinau – kas užsakė nužudymą ir tai buvo ne jie, po to turėsite atsiprašyti. Kam skubėti kaltinti?“, – pridūrė jis.

Vakaruose L. I. Lula da Silva ne kartą kritikuotas dėl pernelyg atlaidaus požiūrio į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Kiek anksčiau Brazilijos prezidentas kritikavo JAV ir Europos Sąjungos Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą įvestas sankcijas. Jis taip pat pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje kaltas Kyjivas, ir atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų Maskvai.

47-erių metų A. Navalnas trejus metus praleido už grotų vis blogėjančiomis sąlygomis, kol penktadienį kalėjimo vadovybė staiga paskelbė, kad „po pasivaikščiojimo jis blogai pasijuto“ ir mirė.

Anot L. Lula da Silvos, A. Navalnas galėjo sirgti arba turėti sveikatos problemų, ir įspėjo, kad nereikėtų imtis kaltinimų žmogžudyste.

„Nenoriu spekuliacijų, – nurodė jis.

„Suprantu interesus tų, kurie iš karto kaltina, sakydami: „Tai buvo taip ir taip“. Bet tai nėra mano šūkis. Verčiau palauksiu (...) ekspertizės“, – pridūrė prezidentas.

Šeštadienį A. Navalno šalininkai apkaltino Rusijos valdžios institucijas, kad jos, slėpdamos nusikaltimo pėdsakus ir atsisakydamos atiduoti jo kūną, yra žudikės.

„Jei ko ir nenorime čia, Pietų Amerikoje, tai karo“, – sakė veteranas lyderis Rio de Žaneire vykusiame MERCOSUR regioninio bloko aukščiausiojo lygio susitikime, didėjant įtampai dėl Esekvibo – naftos turtingo regiono, kurį administruoja Gajana, bet į kurį pretenduoja Venesuela.

Vizito Berlyne metu prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva sakė, kad tai, ar V. Putinas bus areštuotas Brazilijoje pagal jam Tarptautinio baudžiamojo teismo (ICC) išduotą orderį dėl įtariamų Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų, nėra jo atsakomybės sritis.

„Ar jis bus suimtas, jei atvyks? Galbūt, o gal ir ne. Teismas nuspręs“, – Vokietijos ir Brazilijos vyriausybinių konsultacijų metu pasakė L. Lula.

Po to, kai 2022 m. vasarį jo nurodymu buvo pradėtas plataus masto karas Ukrainoje, V. Putinas iš Rusijos praktiškai niekur nevyksta. Jis nedalyvavo ir paskutiniuose viršūnių susitikimuose – BRICS šalių vadovų susitikime Pietų Afrikoje ir Didžiojo dvidešimtuko narių susitikime Indijoje.

ICC kaltina V. Putiną esant atsakingu už vaikų ir nepilnamečių grobimą ir išvežimą iš rusų okupuotų Ukrainos teritorijų. Maskva šiuos incidentus vadina evakuacija.

Kitaip nei Jungtinės Valstijos ir Rusija, Brazilija yra pasirašiusi Romos statutą, kuriuo Nyderlandų Hagos mieste buvo įsteigtas ICC, ir todėl arešto orderį turėtų įvykdyti.

„Po „Hamas“ teroro akto Izraelio valstybės veiksmai Gazos Ruože yra tokie pat siaubingi kaip ir „Hamas“ išpuolis. Jie nesirinkdami žudo nekaltus žmones“, – per oficialią ceremoniją Brazilijoje sakė L. I. Lula da Silva.

Didžiausios Lotynų Amerikos šalies vadovas taip pat apkaltino Izraelį, kad šis „mėto bombas ten, kur yra vaikų, ligoninių, prisidengdamas tuo, kad ten yra teroristas“.

„Tai nepaaiškinama. Pirmiausia reikia išgelbėti moteris ir vaikus, o tada kovoti su kuo tik nori“, – sakė L. I. Lula da Silva.

Brazilijos žydų bendruomenės atstovai pasmerkė šias pastabas kaip klaidingas, nesąžiningas ir pavojingas, pridūrę, kad jomis „Izraelis ir „Hamas“ priskiriami tam pačiam lygmeniui“.

Jie gynė, pasak jų, akivaizdžias ir įrodytas Izraelio pareigūnų pastangas gelbėti palestiniečių civilius gyventojus.

Tai nepaaiškinama. Pirmiausia reikia išgelbėti moteris ir vaikus, o tada kovoti su kuo tik nori.

„Mūsų bendruomenė iš pareigūnų tikisi pusiausvyros“, – pridūrė Izraelio konfederacija Brazilijoje, kuri teigia atstovaujanti maždaug 120 tūkst. Brazilijos žydų, antrai pagal dydį bendruomenei regione.

Spalio 7-ąją islamistų grupuotė „Hamas“ įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo, nužudė mažiausiai 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė apie 240 įkaitų.

Izraelis atsakė masinio bombardavimo ir antžeminėmis operacijomis Gazos Ruože, per kurias, „Hamas“ valdomos Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, jau žuvo 11 tūkst. 240 žmonių, įskaitant 4 tūkst. 630 vaikų.

Izraelis neigia, kad sąmoningai taikosi į ligonines. Jis kaltina „Hamas“, kad šiomis įstaigomis arba po jomis esančiais tuneliais naudojasi kaip slėptuvėmis, tačiau islamistų kovotojų grupuotė tai neigia.

L. I. Lula da Silva šiuos komentarus išsakė Brazilijoje pasveikinęs 22 brazilus ir 10 jų šeimų narių, kurie sekmadienį buvo evakuoti iš Gazos Ruožo per sausumos sieną su Egiptu po daugiau nei mėnesį trukusio laukimo konflikto zonoje.

„Tai, kad „Hamas“ įvykdė teroristinį išpuolį prieš Izraelį, nereiškia, kad Izraelis turi nužudyti milijonus nekaltų žmonių“, – socialiniuose tinkluose pareiškė prezidentas.

Spalio 7-ąją islamistų grupuotė „Hamas“ įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo, nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė daugiau kaip 220 įkaitų.

Atsakydama į išpuolį, žydų valstybė pradėjo bombardavimo kampaniją Gazos Ruože, kur su žeme buvo sulyginti ištisi miestų kvartalai. Ten žuvo beveik 5,8 tūkst. žmonių, sako „Hamas“ kontroliuojamos teritorijos sveikatos ministerija.

Be to, Izraelis reaguodamas į šiuos išpuolius nutraukė vandens, elektros ir maisto tiekimą šiam palestiniečių anklavui.

Antradienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryba surengė naują posėdį dėl šio konflikto, po to, kai nepriėmė dviejų rezoliucijų, kuriomis siekiama sudaryti paliaubas, tarp jų ir Brazilijos pasiūlytos deklaracijos.

L. I. Lula da Silva, kurio šalis šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja JT Saugumo Tarybai, sakė, kad šis konfliktas išryškino šios organizacijos silpnumą.

Anot jo, jei JT būtų ryžtingesnės, jos galėtų atlikti svaresnį vaidmenį tarpininkaujant, kad šis Izraelio ir „Hamas“ karas baigtųsi.

Brazilijos prezidentas taip pat paragino derėtis dėl humanitarinio koridoriaus į apgultą Gazos Ruožą ir sudaryti taikos susitarimą, pagal kurį „Izraelis išlaikytų savo teritoriją, o palestiniečiai – savo“.

Abu vadovai „išreiškė didelį susirūpinimą dėl didėjančio civilių aukų skaičiaus ir pabrėžė, kad labai svarbu kuo greičiau nutraukti ugnį, evakuoti užsienio piliečius iš Gazos Ruožo ir užtikrinti netrukdomą humanitarinės pagalbos patekimą į anklavą“, sakoma Kremliaus pranešime.

Jungtinių Tautų skaičiavimais, 2,4 mln. Gazos Ruožo gyventojų poreikiams patenkinti kasdien reikia apie 100 sunkvežimių, nes dėl masinio „Hamas“ puolimo įsiplieskusios kovos jau nusinešė tūkstančius gyvybių, o daugiau kaip milijonas buvo priversti palikti namus.

Trečia pagalbos palestiniečiams vilkstinė nuo karo pradžios spalio 7 dieną pirmadienį įvažiavo į apsiaustą Gazos Ruožą iš Egipto. Ją sudarė daugiau nei kelios dešimtys sunkvežimių

Jungtinės Valstijos pažadėjo užtikrinti, kad į Gazos Ruožą, kur Izraelis nutraukė vandens, elektros ir degalų tiekimą, būtų nuolat tiekiama pagalba.

V. Putinas ir L. I. Lula da Silva taip pat aptarė neatidėliotinas ir veiksmingas priemones, kurios galėtų būti pateiktos JT, kur Brazilija šį mėnesį rotacijos tvarka pirmininkauja Saugumo Tarybai, pranešė Kremlius, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos.

Kovą Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė V. Putino ir jo vaiko teisių kontrolierės arešto orderius dėl kaltinimų karo nusikaltimu – neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus.

Kremlius šiuos orderius laiko niekiniais.

V. Putinas praleido šių metų G-20 susitikimą Naujajame Delyje, nors Indija nėra TBT narė. Į Indiją ir kitus neseniai vykusius tarptautinius susitikimus jis išsiuntė savo užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.

Brazilija yra TBT signatarė, tačiau L. I. Lula da Silva, šeštadienį kalbėdamas su Indijos naujienų kanalu „Firstpost“, sakė, kad V. Putinas bus pakviestas į kitų metų renginį, kurį rengs Brazilija.

„Mėgaujamės ramybe ir mėgstame gerai elgtis su žmonėmis. Todėl manau, kad Putinas gali lengvai atvykti į Braziliją“, – sakė jis.

„Jei man esant Brazilijos prezidentu jis atvyktų į Braziliją, jis jokiu būdu nebūtų sulaikytas“, – tvirtino L. I. Lula da Silva.

Jis taip pat sakė, kad kitais metais dalyvaus Rusijoje vyksiančiame BRICS bloko aukščiausiojo lygio susitikime.

Šeštadienį G-20 šalys priėmė deklaraciją, kurioje Maskva nebuvo pasmerkta dėl savo plataus masto karo Ukrainoje, tačiau visos valstybės paragintos susilaikyti nuo jėgos naudojimo teritorijoms užgrobti.

„Dėl nepakankamo įsipareigojimo rūpintis aplinka susidūrėme su precedento neturinčia ekstremalia klimato kaitos situacija“, – sakė prezidentas.

„Sausros, potvyniai, audros ir gaisrai tampa vis dažnesni“, – pridūrė L. I. Lula da Silva.

Šį savaitgalį vykstantis aukščiausiojo lygio susitikimas rengiamas tuo metu, kai, tikėtina, kad žmonės išgyvena karščiausius metus per visą žmonijos istoriją. Tačiau vilčių, kad G-20 vadovams pavyks susitarti dėl bendro veiksmų plano krizei įveikti, yra nedaug.

Jei to padaryti nepavyks, tai gali sumažinti lūkesčius prieš lapkritį Jungtiniuose Arabų Emyratuose prasidėsiančias svarbias Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP28 derybas dėl klimato kaitos.

Liepą G- 20 energetikos ministrai savo galutiniame pareiškime nepaminėjo anglies, taip pat nesusitarė dėl anglies dioksido išmetimo mažinimo veiksmų plano ir nepadarė jokios pažangos siekiant įgyvendinti atsinaujinančiosios energijos naudojimo tikslą.

20 didžiųjų ekonomikų grupė vienija 19 šalių ir Europos Sąjungą, nulemiančias apie 85 proc. pasaulio BVP ir turinčias du trečdalius pasaulio gyventojų. Jos taip pat smarkiai prisideda prie visuotinio atšilimo, todėl susitarimas dėl klimato kaitos švelninimo yra itin svarbus siekiant realios pažangos.

Amazonė vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį pažabojant klimato kaitą.

„Suprantame, kad mūsų atsakomybė įtikinti pasaulį, jog investuoti apsimoka, jei tai susiję su atogrąžų miškų išsaugojimu“, – sakė kairiųjų veteranas per rytinį susitikimą su naujienų agentūra AFP ir kita tarptautine žiniasklaida.

„Pasaulis turi padėti mums išsaugoti ir plėtoti Amazonę“, – teigė jis, atsakydamas į klausimą, kaip suderinti Amazonės regiono ekonominės plėtros poreikį ir miškų apsaugą.

Kitą savaitę Belene Brazilijos šiaurėje L. I. Lula da Silva ir kitų Amazonijos teritorijoje esančių šalių lyderiai susitiks aptarti atogrąžų miškų, kuriems labai kenkia kirtimas, apsaugos politiką.

Tai bus pirmasis aštuonių Amazonės bendradarbiavimo sutarties organizacijos narių susitikimas nuo 2009 metų.

Remiantis oficialiais duomenimis, per pirmuosius šešis L. I. Lulos da Silvos kadencijos mėnesius, tai yra nuo sausio iki birželio, miškų kirtimas Brazilijai priklausančioje Amazonės dalyje per metus sumažėjo 33,6 procento.

Brazilijai priklauso 60 procentų Amazonės atogrąžų miškų.

2019–2022 metais valdant jo kraštutinių dešiniųjų pirmtakui Jairui Bolsonaro (Žairui Bolsonarui), vidutinis Amazonės miškų kirtimas išaugo daugiau nei 75 procentų, palyginti su ankstesniu dešimtmečiu.

L. I. Lula da Silva sakė, kad planuoja bendradarbiauti su kitais Amazonės baseino lyderiais ir dalytis regiono biologinės įvairovės tyrimais bei ieškoti būdų, kaip suteikti žmonėms galimybę dirbti nesunaikinant trapiosios ekosistemos.

77-erių L. I. Lula da Silva, kuris vadovavo Brazilijai 2003–2010 metais, taip pat pakartojo norįs padėti sudaryti taikos susitarimą dėl Ukrainos.

Tiek Rusija, tiek Ukraina „yra „aš ketinu laimėti“ etape. Tuo tarpu žmonės miršta“, teigė jis.

Jis taip pat pasisakė už ekonominio bloko BRICS, kurį sudaro Brazilija, Rusija, Indijos, Kinija ir Pietų Afrika, plėtrą.

Jis teigė, kad vėliau šį mėnesį Pietų Afrikoje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime grupė turėtų aptarti galimybę pakviesti naujų narių, tokių kaip Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai bei Argentina.