„Grodami trio su Glebu ir Luku jaučiame bendrą kvėpavimą ir esame visiškai laisvi – tai yra nuostabus pojūtis“, – atviravo smuikininkė D. Dėdinskaitė.

Visi trys atlikėjai jau yra įsitvirtinę kaip vieni įdomiausių ir ryškiausių savo kartos muzikų, kurių pasirodymai žavi publiką prestižinėse koncertų salėse.

„Būtent Klaipėdos koncertų salėje 2018 m. pavasarį įvyko mūsų kaip fortepijoninio trio debiutas, todėl kiekvienas koncertinis sugrįžimas sukelia tik geriausias emocijas“, – prisimena violončelininkas G. Pyšniakas.

Austrijos sostinėje Vienoje įgiję prestižinį profesinį išsilavinimą D. Dėdinskaitė ir G. Pyšniakas klaipėdiečių publikai pažįstami ir kaip buvę Klaipėdos kamerinio orkestro koncertmeisteriai.

Vėliau D. Dėdinskaitė dirbo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeistre, o G. Pyšniakas muzikavo M. K. Čiurlionio kvartete.

Šiuo metu talentingų muzikų šeima, turėdama daug įvairiausių kūrybinių sumanymų, rengia klasikinės ir šiuolaikinės muzikos programas, dalyvauja šalies ir užsienio festivaliuose.

Jau daugiau nei 10 metų smuikininkė ir violončelininkas kartu koncertuoja kaip „Duettissimo“, taip pat pasirodo atskirai su įvairiais kamerinės muzikos atlikėjais, chorais bei orkestrais.

L. Geniušas taip pat puikiai pažįstamas Klaipėdos publikai – daugelį metų stebima pianisto profesinė karjera, pasiekta branda ir džiaugiamasi kiekvienu jo apsilankymu uostamiestyje.

Čia vis dažniau jį matome tiek kaip solistą, tiek su kolegomis atliekantį kamerinę muziką.

L. Geniušas gimė, augo ir studijavo Maskvoje, o nuo pandemijos pradžios kartu su žmona pianiste Anna daugiausia laiko praleidžia Vilniuje.

Sukaupti svarbūs laimėjimai svarbiuose F. Chopino ir P. Čaikovskio tarptautiniuose pianistų konkursuose įtraukė L. Geniušą į pasaulyje geidžiamų atlikėjų elitą.

„Toks mano likimas – gimti šeimoje, kurios 80 proc. kelių kartų narių yra muzikantai. Sunku buvo priešintis tokiam lemties balsui“, – teigė pianistas, paklaustas, kodėl pasirinko muziko kelią.

Šioje programoje aukščiausio meistriškumo atlikėjų trio gros fantastiškųjų romantikų – trijų vokiečių kompozitorių – muziką.

„Atliksime mūsų naują, dar niekur neskambėjusią, meilės istorijomis apipintą programą“, – pasakojo D. Dėdinskaitė.

Koncerto temą įkvėpė Roberto Schumanno metinės – birželio 8 d., kada vyks renginys, yra kompozitoriaus gimtadienis.

Programoje skambės R. Schumanno, jo žmonos Claros Schumann ir kolegos bei artimo šeimos draugo Johanneso Brahmso kūriniai. Atlikėjai gros tiek trio sudėtyje, tiek duetais.

„Kviečiame klaipėdiečius ir miesto svečius į fantastiškos romantinės muzikos vakarą, – pakvietė D. Dėdinskaitė.

Violončelininkas D. Geringas pelnė apdovanojimą „Už gyvenimo nuopelnus“. Vokalinės muzikos įrašų kategorijoje apdovanojimą pelnė sopranas Asmik Grigorian, o pianistas Lukas Geniušas – už „Alpha Classics“ įrašytą CD „Disonansas. Rachmaninovo romansai“

„Violončelininkas, mokytojas ir jaunųjų talentų orkestro įkūrėjas Davidas Geringas visada atstovavo aukščiausio lygio violončelės grojimo tradicijas, jungdamas Rytų ir Vakarų mokyklas. Pas jį studijavo daugelis geriausių nūdienos violončelininkų, jam skirta daug šiuolaikinių kompozicijų. Aistringas ir išmintingas muzikas – Davidas Geringas yra pavyzdys, ko iš tiesų reikia muzikos pasauliui sunkiais mūsų laikais“, – rašoma laureato pristatyme.

Kaip skelbia vertintojai, Asmik Grigorian ir Lukas Geniušas „formuoja koncentruotus ir niuansuotus brangakmenius iš Rachmaninovo romansų“.

„Abu atlikėjai alsuoja slaviškos muzikos emocijomis. A. Grigorian instrumentinis sopranas intensyviai perteikia vienatvės, skausmo ir ekstazės jausmus, subtiliai pabrėžia teksto prasmes. L. Geniušas randa visas fortepijono faktūrų spalvas ir nuotaikas – nuo lyrinių gamtos peizažų iki psichologinės dramos“, – rašoma apie atlikėjus.

Vertinimo komisiją sudaro įvairių šalių leidinių atstovai iš Turkijos, Belgijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos, Šveicarijos, Vengrijos, Liuksemburgo, Lenkijos, Rumunijos ir kitų šalių.

Gimė muzikų šeimoje

Apie Geniušų pavardės reikšmę Lietuvos kultūrai galima pasakoti ilgai ir tikrai nenuobodžiai. Jauniausias giminės muzikas L.Geniušas puikiai pažįstamas Klaipėdos publikai – jau daugelį metų ji stebi į viršų šaunančią pianisto profesinės karjeros kreivę ir džiaugiasi kiekvienu jo apsilankymu uostamiestyje. Prieš trejus metus Koncertų sakės scenoje jis pirmą kartą muzikavo su savo žmona Anna, kuri taip pat sužavėjo klaipėdiečius. Vėliau visame pasaulyje aktyvi tarptautinė atlikėjų veikla patyrė didelį sukrėtimą. Pandemijos laikotarpis ir pernai gruodį gimęs sūnelis Anną ir Luką paskatino sulėtinti įprastu tapusį gyvenimą „ant lagaminų“ ir daugiau laiko praleisti Vilniuje. Verta tikėti, kad ir tokioje situacijoje menininkai atranda įkvėpimą: dar prieš kelerius metus, lakstydamas tarp oro uostų, L.Geniušas teigė, kad „tai, kas iš tikrųjų teikia neįtikėtiną malonumą, yra pauzė ir sugrįžimas“.

Gimę ir augę Maskvoje, abu pianistai baigė prestižinę P.Čaikovskio konservatoriją. „Toks mano likimas – gimti šeimoje, kurios 80 proc. kelių kartų narių yra muzikantai. Sunku buvo priešintis tokiam lemties balsui“, – sakė L.Geniušas, paklaustas, kodėl pasirinko muziko kelią. Sukaupti svarbūs laimėjimai F.Chopino (2010) ir P.Čaikovskio (2015) tarptautiniuose konkursuose įtraukė pianistą į pasaulyje geidžiamų atlikėjų elitą.

Dažnai groja duetu

A Geniušienė taip pat gali didžiuotis vertingais profesiniais pasiekimais. 2017 m. pianistė savo kolekciją papildė trimis svarbiais laimėjimais iš eilės, vėliau sėkmingai pasirodė Lidso ir P.Čaikovskio tarptautiniuose pianistų konkursuose. „Nors tam tikrą laiką nebuvau tikra, kad muzika taps mano pagrindine veiklos sritimi, augdama ir bręsdama ėmiau suvokti, jog privalau į muziką sutelkti visas savo jėgas, nes muzika turi man tapti ne vien pramoga, bet ir gyvenimo būdu tikrąja šių žodžių prasme“, – teigė atlikėja.

Abu pianistai, be solinių programų, dažnai groja duetu, atlieka kamerinę muziką, koncertuoja su orkestrais. Turėdami laisvo laiko, Geniušai mėgsta ilsėtis Lietuvos pajūryje. Lukas Kuršių neriją gerai pažįsta nuo vaikystės ir su malonumu prisimena joje vykusias pirmąsias romantiškas poros atostogas.

Įdomu, kad visi trys koncerte skambėsiantys kūriniai turi bendrų susilietimo taškų ir tai padiktavo programos „Balaganinis teatras“ pavadinimą. Pasak L.Geniušo, „jie paremti balaganinio teatro stilistika ir atitinka comedie del arte bufonadinę dvasią“. Tai XX a. pirmoje pusėje parašytos kompozicijos: S.Prokofjevo „Pasaka apie juokdarį“, D.Milhaud siuita dviem fortepijonams „Skaramušas“ ir I.Stravinskio baletas „Petruška“.

Kūriniai dviem fortepijonams

S.Prokofjevas daug savo kūrybinių galių paskyrė teatrui – taip gimė septynios operos ir aštuoni baletai. „Pasaka apie juokdarį“ – pirmasis kompozitoriaus parašytas baletas, dabar dažniausiai atliekamas kaip koncertinis simfoninis kūrinys. Šioje programoje skambės jo aranžuotė dviem fortepijonams.

Siuitos „Skaramušas“ autorius D.Milhaud vis turėdavo grįžti prie šio kūrinio – leidėjų pageidavimu ruošdavo naujas aranžuotes skirtingoms instrumentų kombinacijoms, tarp jų – ir dviem fortepijonams. Trečioji kūrinio dalis „Brazileira“ – akivaizdi nuoroda į šalį, kurioje prancūzų kompozitorius gyveno tik kelerius metus, tačiau visam gyvenimui liko įkvėptas jos kultūros.

Tūkstančio ir vieno stiliaus kompozitoriumi praminto I.Stravinskio muzika teatrui iki šiol atliekama labai dažnai. Jo baletas „Petruška“, pasak autoriaus, yra „linksmos keturių paveikslų scenos“, trunkančios maždaug 40 minučių. Kūrinio veiksmas vyksta XIX a. pirmojoje pusėje Sankt Peterburgo aikštėje, kur švenčiamos Užgavėnės. Spalvingo rusiško karnavalo fone atgyja trijų lėlių istorija... Geniušų duetas atliks paties autoriaus padarytą baleto transkripciją dviem fortepijonams.

Pagarba atliekamai muzikai, artistiškumas, techninė meistrystė ir kūrybinė laisvė sujungia šiuos du menininkus į darnų šeimyninį ansamblį. Jaukus ir teatrališkas vakaras Klaipėdos koncertų salėje publikos laukia lapkričio 10 d. 18.30 val.

Lapkričio 6 d. koncerte Nacionalinėje filharmonijoje jis drauge su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliks naujausią legendinio JAV kompozitoriaus Johno Adamso koncertą fortepijonui „Must the Devil Have All the Good Tunes?“. Tai bus šio įspūdingo kūrinio premjera Lietuvoje ir jau antrasis reikšmingas J. Adamso opusas fortepijonui ir orkestrui, kurį mūsų publika gali gyvai išgirsti L. Geniušo atlikime.

Tarptautinės muzikinės spaudos liaupsinamas L. Geniušas koncertuoja garsiausiose pasaulio salėse – Londono „Wigmore Hall“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Paryžiaus „Salle Gaveau“ ir „Auditorium du Louvre“, Niujorko „Frick Collection“, Genujos „Teatro Carlo Felice“, Milano „Sala Verdi“, Didžioji Maskvos konservatorijos salėje, o jo repertuaras aprėpia tiek klasiką, tiek šiuolaikinę muziką. Pianisto technika ir stipri meninė įtaiga leidžia jam imtis ir pačių sudėtingiausių šiuolaikinių kūrinių, tokių kaip Arvo Pärto, Witoldo Lutoslawskio ir J. Adamso fortepijoniniai koncertai.

Johnas Adamsas. / Organizatorių nuotr.

„Must the Devil Have All the Good Tunes?“ („Ar velniui turi priklausyti visos gražiosios melodijos?“) yra naujausias J. Adamso koncertas fortepijonui ir orkestrui, sukurtas vos prieš trejus metus. Parašyti šį kūrinį jam užsakė Los Andželo filharmonijos orkestras, vadovaujamas įžymiojo dirigento Gustavo Dudamelio. Pasaulinę kūrinio premjerą garsusis orkestras sugrojo 2019 m. kovo 7 d., o virtuoziškąją fortepijono partiją tuomet skambino fortepijono žvaigždė Yuja Wang. Tai jau trečiasis J. Adamso koncertas fortepijonui po „Eros Piano“ (1989) ir „Century Rolls“ (1997). Pastarąjį fortepijoninį koncertą Lietuvoje 2018 m. festivalyje „Gaida“ taip pat atliko charizmatiškasis L. Geniušas.

Savo naujausio koncerto fortepijonui pavadinimą J. Adamsas aptiko viename sename „New Yorker“ laikraščio straipsnyje apie žinomą Amerikos krikščionių socialistę ir žurnalistę Dorothy Day. Straipsnyje perskaityti žodžiai „Ar velniui turi priklausyti visos gražiosios melodijos?“ priskiriami prostestantizmo pradininkui Martinui Lutheriui (1483–1546). Neva taip jis sureagavo į klausimą (vok. „Der Teufel braucht nicht alleine alle schönen Melodien zu besitzen?“), kodėl kartais pasitelkdavo pasaulietiškų dainų melodijas, kurdamas savo naujus bažnytinius himnus – suprask: dėl jų grožio. Mat apie muziką Lutheris iš tiesų yra pasakęs, kad „po Dievo Žodžio taurusis muzikos menas yra pats didžiausias lobis šioje žemėje“.

J. Adamso kūrinyje taip pat skamba ne viena muzikinė užuomina į kitų autorių muziką filmams, taip pat – moderniosios klasikos kūrinius, kaip ir Ferenco Liszto opusus fortepijonui. Pats J. Adamsas savo kūrinį apibudina kaip „Mirties šokį, tačiau ne tiek F. Liszto manieros prasme, kiek amerikietiškojo fanko stiliaus“. Koncertas fortepijonui „Must the Devil Have All the Good Tunes?“ – tai kupinas energijos, didelės ritminės įvairovės, ikrustuotas džiazo elementais kūrinys su ypač išplėtota ir sudėtinga fortepijono partija, kuri skamba beveik be atokvėpio visame kūrinyje.

Lukas Geniušas. / Organizatorių nuotr.

Visas „Must the Devil Have All the Good Tunes?“ atliekamas be pertraukų, tačiau kūrinį sudaro trys tarpusavy sujungtos dalys. Pirmoji „Gritty, Funky, But in strict Tempo“ („Šiurkščiai, fanko stiliuje, bet išlaikant griežtą tempą“) prasideda lėtai, žemame registre vis kartojant Henry Mancini temą iš muzikos detektyviniam serialui „Peter Gunn“, bei primena „Andante“ dalies nuotaiką iš Ferenco Liszto variacijų fortepijonui „Danse macabre“. Toliau energingas simfoninis „groove‘as“, prie kurio prisijungia fortepijonas, atveda prie dar vienos muzikinės užuominos į György Ligeti kūrinį „Lʼescalier du diable” („Velnio laiptai“). Antroje dalyje „Much Slower; Gently, Relaxed” („Daug lėčiau; švelniai, atsipalaidavus“) ambientinis fortepijono skambesys sukuria švelnią ir poetišką noktiurno atmosferą. Tačiau ilgainiui pasigirsta nerimastingi motyvai iš Bernardo Herrmanno muzikos Alfredo Hitchcocko filmui „Psichopatas“. Trečioji dalis „Più mosso: Obsession / Swing” („Più mosso: obsesija, svingas”) pradedama orkestro, kuriam lengva improvizacine maniera akompanuoja fortepijonas, o galiausiai išauga iki grėsmingo finalo. Čia labai ryškiai pasigirsta minimalizmo muzikai būdingos repetityvinės struktūros.

L. Geniušo pasirodymas su J. Adamso koncerto fortepijonui „Must the Devil Have All the Good Tunes?“ premjera – lapkričio 6 d. Nacionalinėje filharmonijoje, Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguos Modestas Pitrėnas.

„Kalbėti apie Leonido Desiatnikovo muziką man ypač sudėtinga. Jis buvo artimas mano šeimos draugas daugelį metų, dar prieš man gimstant. Man augant, vaidino svarbų vaidmenį mano kaip menininko ir kaip žmogaus pasaulėžiūros formavimuisi, todėl galiu būti laikomas šališku pasakotoju. Viena iš palaimingiausių mano gyvenimo akimirkų buvo tada, kai jis papasakojo apie savo 24 preliudų fortepijonui – 24 Bukovinos dainų – sukūrimą. Tai – tikras opus magnum fortepijonui, 24 tonacijų kūrinių ciklas (sumodeliuotas pagal Šopeno, Skriabino ar Šostakovičiaus pavyzdį), turintis ryškų folkloro atspalvį. Kiekvienas iš preliudų sukurtas pagal liaudies dainų melodijas, surinktas Bukovinos regione (istoriškai priklausančiame Ukrainai ir Rumunijai). Ir tai yra tikra duoklė šio kompozitoriaus tautai (jis gimė Charkove, Ukrainoje)“, – pasakojo prieš koncertą supažindindamas publiką su dalimi vakaro programos žymių muzikų šeimoje gimęs L. Geniušas.

Pasak jo, Desiatnikovo muzika traukia „kaip narkotikas, kurio kaskart norisi daugiau“.

Anot Pažaislio festivalio rengėjų, prieš šešerius metus tarptautiniame Piotro Čaikovskio konkurse laimėtas sidabro medalis jaunajam menininkui L. Geniušui atvėrė prestižinių koncertų salių duris. Pianistas žavi klausytojus ne tik įspūdingu virtuoziškumu, bet ir stilingumu, rafinuotumu, intelektualia ištarme, temperamento, emocijų ir logikos derme. Jo repertuare tiek baroko epochos, tiek šiuolaikiniai kūriniai, ypatingą vietą užima rusų romantikų fortepijoninė kūryba. L. Geniušui įdomu prikelti iš užmaršties retai atliekamus kūrinius ar imtis naujai sukurtų opusų premjerų. Jis neapsiriboja solisto amplua, bet noriai pasirodo ir su kameriniais ansambliais.

Rafinuotos harmonijos

Liepos 22 d., ketvirtadienį, Kauno valstybinėje filharmonijoje XXVI Pažaislio muzikos festivalis kvies į susitikimą su mėgstamu pianistu Luku Geniušu. Jo parengta programa "Rafinuotos harmonijos" susies XIX a. romantines improvizacijas su Ukrainos ir Rumunijos pasienio tautų muzikos atgarsiais žinomo rusų kompozitoriaus Leonido Desyatnikovo kūryboje.

Žymių muzikų šeimoje gimęs pianistas – vienas labiausiai pripažintų lietuvių pianistų. Prieš šešerius metus laimėtas sidabro medalis tarptautiniame Piotro Čaikovskio konkurse jaunajam menininkui atvėrė prestižinių pasaulio koncertų salių duris. Pasirodymai nuo Paryžiaus iki Tokijo, nuo Montevidėjaus iki Toronto – L.Geniušas per sezoną sugroja daugiau negu 70 koncertų.

"Spindesys ir branda, nugalėtojo talentas ir gili interpretacija", – taip pianisto pasirodymą apibendrino įtakingas Didžiosios Britanijos dienraštis "The Guardian". L.Geniušas yra koncertavęs su Hamburgo, Duisburgo, BBC Škotijos, Sankt Peterburgo filharmonijos, "Kremerata Baltica", Sankt Peterburgo Marijos teatro ir kitais žymiais simfoniniais orkestrais.

Menininkas žavi klausytojus ne tik įspūdingu virtuoziškumu, bet ir stilingumu, intelektualia ištarme, temperamento, emocijų ir logikos derme. Atlikėjas liaupsinamas kritikų: "L.Geniušas groja tarsi tikras nugalėtojas, demonstruodamas brandų gebėjimą pateikti kūrinio architektūrą ir išraišką, netampančią dominuojančiu veiksniu."

Pianisto repertuaras itin platus, aprėpiantis tiek baroko epochą, tiek šiuolaikinius kūrinius, ypatingą vietą jame užima rusų romantikų fortepijoninė kūryba. Pianistas neapsiriboja solisto amplua, bet noriai pasirodo ir kamerinių ansamblių sudėtyse, jam įdomu prikelti iš užmaršties retai atliekamus kūrinius ar imtis naujai sukurtų opusų premjerų.

Jau keletą metų L.Geniušas yra vienas iš artistų, atstovaujančių Toronte įkurtam filantropiniam projektui "Looking at the stars", siekiančiam populiarinti akademinę muziką kalėjimuose, ligoninėse, globos namuose ir kitose įstaigose, kuriose esantys žmonės neturi galimybės gyvai klausytis koncertų.

Koncertą atlikėjas pradės keturiais Franzo Schuberto ekspromtais D.935. Šios žavios miniatiūros laikomos vienu ryškiausių XIX a. šio žanro pavyzdžių ir nuskambės neatsitiktinai. L.Desyatnikovas – keleto operų, baletų, stambios formos vokalinių kūrinių autorius, muzikos kino filmams kūrėjas, artimas smuikininko Gidono Kremerio bičiulis ir bendražygis, du sezonus vadovavęs Didžiajam teatrui Maskvoje – savo fortepijoninių pjesių ciklą "Bukovinos dainos" dedikavo F.Schubertui.

Autorius taip pristato savo kūrinį: "Prieš keletą metų panorau parašyti kažką sau. Aš, gimęs Ukrainoje, prisiminiau vaikystę Charkove ir tuo metu mane supusią muziką. Turbūt pirmą kartą panorau dirbti su pažįstama, tradicine medžiaga, o ne ieškoti naujų kelių ir krantų. Į mano rankas pateko senutėlis Bukovinos tautinių dainų rinkinys. Bukovina – Karpatų regionas, išsimėtęs tarp Ukrainos ir Rumunijos bei turintis savitą muzikinę kultūrą. Tai ukrainietiška muzika, bet joje aiškiai girdimi rumunų, moldavų, Balkanų šalių muzikinio paveldo pėdsakai. Remdamasis šiomis melodijomis parašiau 24 preliudus visose 24 tonacijose. Neketinau būti originalus ir orientavausi į Dmitrijaus Šostakovičiaus bei Frederico Chopino preliudus. Dainų tekstai man nebuvo labai svarbūs, jie man tapo tik pradiniu impulsu (todėl ciklas dedikuotas F.Schubertui ir jo ekspromtams). Aš dainą suvokiu kaip tam tikrą prioritetų išdėstymą: yra tam tikra garsinė struktūra ir ritminis piešinys, o aš dirbu su tuo kone taip pat, kaip naujosios Vienos mokyklos kompozitoriai dirbo su garsaeilių serijomis."

Pačiam L.Geniušui L.Desyatnikovas – ne vien atliekamų kūrinių autorius. Jis – ilgametis šeimos draugas, padėjęs formuoti L.Geniušui savąją pasaulėžiūrą. "Vieną kartą (laikau tai viena laimingiausių savo gyvenimo akimirkų) jis man papasakojo apie sukurtus preliudus fortepijonui "Bukovinos dainos". Tai – tikras opus magnum fortepijonui", – pasakojo L.Geniušas.

Jo muzika traukia kaip narkotikas ir kiekvieną kartą norisi vis didesnės dozės. Tai – stiprus, originalus balsas. Karčiai saldus, bet be cukraus.

24 pjesių ciklas (Pažaislio muzikos festivalio koncerte pianistas atliks dvylika jų) turi aiškų tautinės muzikos atspalvį, kiekvienas preliudas pagrįstas Bukovinos regiono liaudies dainų melodija. "L.Desyatnikovo kūryba aprėpia daugelį stilių: nuo P.Čaikovskio iki amerikietiškojo minimalizmo, bet joje visuomet girdimas unikalus jo paties balsas. Grynas muzikalumas, jautrumas ir kiekvieno niuanso tikslumas. Jo muzika traukia kaip narkotikas ir kiekvieną kartą norisi vis didesnės dozės. Tai – stiprus, originalus balsas. Karčiai saldus, bet be cukraus. Štai trys formulės, saviironiško kompozitoriaus išsakytos apie jo muzikos esmę: konsonanso išlaisvinimas, banalybės transformavimas, žmogiško veido minimalizmas", – sako L.Geniušas.

J.Strausso valsai rožyne

Liepos 25 d. festivalis pakvies į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodą, kur vyks tradicinis koncertas "Johanno Strausso muzika rožyne", jau antrus metus persikeliantis nuo Kauno marių į jaukų, nuostabiausiais rožių kvapais persmelktą sodą. Svajingi valsai, trankūs maršai, smagios polkos, efektingos operečių arijos ir spalvingi žydinčių rožių tonai – tokią jausmingą popietę dovanos Martyno Staškaus diriguojamas Kauno miesto simfoninis orkestras, koncerto vedėjas Giedrius Prunskus ir puiki solistė sopranas Monika Pleškytė.

Balsas: „Galimybė dainuoti man yra visatos dovana“, – sako jaunoji solistė M.Pleškytė, savo talentu pakerinti kiekvieną klausytoją. / Organizatorių nuotr.

Kas sieja J.Straussą ir rožes? Ne tik žiedų žavesys ir muzikos polėkis. Šio kompozitoriaus valsai – tai žėrinčios šviesios muzikos srautas, gebantis nuo visos žemės nuplauti nuovargį ir rūpesčius. J.Straussas kaip niekas kitas gebėjo atskleisti žaižaruojantį būties džiaugsmą, jaunystės ir galios pojūtį. Jo muzika – spindintis meilės himnas, apdainuojantis gamtą, pavasarį, žydrą dangų, šilto vėjelio dvelksmą, upelių čiurlenimą ir miško šlamėjimą. Jo melodijos sako: "Žmogau, gyvenk, džiūgauk ir švęsk. Juk pasaulis – nuostabus." Apie tai byloja ir vienas žinomiausių J.Strausso valsų "Rožės iš pietų", o daugelis rožių mėgėjų tikrai žino šių nuostabių gėlių veislę 'Johann Strauss'.

Dirigentas M.Staškus, Lietuvos muzikos akademijoje įgijęs orkestro ir operos dirigento specialybę, karjerą pradėjo kaip Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dirigento asistentas, po metų tapo šio teatro dirigentu, dvejus metus buvo jo vyriausiasis dirigentas. M.Staškus yra daugelio tarptautinių choro dirigavimo konkursų laureatas, jo repertuare – per 40 įvairių žanrų spektaklių, taip pat – didelės apimties kūriniai chorui ir orkestrui. Dirigentas parengė keleto nacionalinių veikalų pasaulines premjeras, jam diriguojant dainavo ir grojo pasaulinio garso solistai. Gastroliavo Danijoje, Estijoje, Italijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Taivane, Turkijoje, Vokietijoje ir kitur.

Neseniai magistro studijas VDU Muzikos akademijoje užbaigusi M.Pleškytė jau gali pasigirti ryškiais pasiekimais. Jos laimėtų konkursų sąrašas – itin ilgas, negana to, ji jau kuria ryškius vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto, Kauno bei Klaipėdos valstybiniuose muzikiniuose teatruose, buvo Varšuvos didžiojo nacionalinio operos teatro operos studijos ir LNOBT stažuotoja, o prieš dvejus metus pelnė "Operos vilties" apdovanojimą. "Galimybė dainuoti man yra visatos dovana. Esu tokia laiminga, kad mane aukštesnės jėgos apdovanojo šiuo likimu. Personažo kūrimas man apskritai atrodo lyg tam tikras raganavimas. Kurioje kitoje srityje žmogus gali išgyventi šitiek skirtingų likimų ir turėti tiek charakterio savybių? Tai tarytum oficialus leidimas būti ne savimi. Tie kiti gyvenimai mane taip sudomina, kad kartais net reikia paieškoti svarių argumentų sau, kodėl verta grįžti į savąjį", – taip apie buvimą scenoje kalba charizmatiškoji atlikėja.

Kas? Koncertas "RAFINUOTOS HARMONIJOS".

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? liepos 22 d. 18 val.

Kas? Koncertas "JOHANNO STRAUSSO MUZIKA ROŽYNE".

Kur? VDU Botanikos sode.

Kada? liepos 25 d. 18 val.

Liepos 1 d. įvyks du kartus perkeltas pianisto Luko Geniušo koncertas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam diriguos B. Furreris – muzikos kolektyvo „Klangforum“ įkūrėjas ir dirigentas.

Austrijoje ir Šveicarijoje gyvenantis B. Furreris jau atvyko į Vilnių ir pradėjo šio koncerto repeticijas Nacionalinėje filharmonijoje su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Nuo birželio 28 d. prie repeticijų prisijungs ir L. Geniušas, kuris su muziko diriguojamu orkestru pasistengs parengti Witoldo Lutoslawskio koncertą fortepijonui ir orkestrui.

Šveicarijoje gimęs B. Furreris aukščiausio lygio muzikinį išsilavinimą įgijo Vienoje. Austrijos sostinėje 1985 m. B. Furreris įkūrė šiuolaikinės muzikos kolektyvą „Klangforum“, kuriam vadovavo iki 1992 m. ir su kuriuo vis dar bendradarbiauja kaip dirigentas. B. Furreris yra produktyvus ir kaip operų kompozitorius. Savo pirmą operą „Die Blinden“ (1989) jis sukūrė Vienos valstybinės operos užsakymu, o 2006 m. jo garsinio teatro spektaklis „FAMA“ pelnė Venecijos bienalės „Auksinį liūtą“. 2019 m. jo naujausia opera „Violetter Schnee“ buvo pastatyta Berlyno valstybinėje operoje.

Už meninius pasiekimus B. Furreriui 2003 m. buvo įteiktas Vienos miesto Muzikos prizas, 2005 m. jis tapo Berlyno Menų akademijos nariu. 2014 m. B. Furreris apdovanotas Austrijos valstybės Didžiuoju prizu, o 2018 m. – Ernsto von Siemenso fondo muzikos premija už gyvenimo nuopelnus.

Šiame koncerte prieš L. Geniušo atliekamą W. Lutoslawskio fortepijoninį koncertą nuskambės ir du paties Furrerio kūriniai: naujausias Smuiko koncertas su austrų smuikininku Ernst Kovacic ir „nero su nero“ simfoniniam orkestrui. Taip pat koncerte publikos laukia ir dar vienas lietuviškas akcentas – kompozitoriaus Mariaus Baranausko naujo orkestrinio kūrinio premjera. Visi šio koncerto kūriniai Lietuvoje nuskambės pirmą kartą.

Šis dėl karantino perkeltas L. Geniušo koncertas su B. Furrerio diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru įvyks liepos 1 d. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje.

Ilgai lauktame, du kartus perkeltame išskirtiniame renginyje L. Geniušas pirmą kartą Lietuvoje atliks iškilaus lenkų kompozitoriaus Witoldo Lutosławskio Koncertą fortepijonui ir orkestrui – kūrinį, laikomą embleminiu XX a. klasikinės muzikos opusu, kurio imasi tik patys pajėgiausi pasaulio pianistai. Orkestrui diriguos įžymus austrų dirigentas ir kompozitorius Beat Furrer, koncerte taip pat dalyvaus garsus smuikininkas Ernst Kovacic. Laikantis Vyriausybės nustatytų reikalavimų renginiams, visi anksčiau ar dabar bilietus įsigiję žiūrovai galės laisvai ir nevaržomai apsilankyti šiame koncerte. Bilietų kiekis į šį koncertas labai ribotas.

L. Geniušas yra vienas pačių ryškiausių ir talentingiausių jaunosios kartos Lietuvos pianistų. „Jis skambina raiškiai – kaip jaunas atlikėjas, tebelaimintis konkursus, bet ir brandžiai – kaip muzikantas, gebantis atskleisti kūrinio architektūrą, o jo ekspresija toli gražu nėra savitikslė“, – apie pianistą rašė britų dienraštis „The Guardian“.

Jo rečitaliai skamba garsiausiose pasaulio koncertų salėse, tokiose kaip Londono „Wigmore Hall“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Paryžiaus „Salle Gaveau“ ir „Auditorium du Louvre“, Niujorko „Frick Collection“, Genujos „Teatro Carlo Felice“, Milano „Sala Verdi“, Didžioji Maskvos konservatorijos salė ir kt. Lietuvoje Lukas Geniušas yra surengęs eilę koncertų „Vilniaus festivalyje“, „Gaidoje“ ir kt.

L. Geniušas – plataus kūrybinio akiračio menininkas, atliekantis labai įvairų repertuarą, nuo baroko ar Ludwigo van Beethoveno koncertų fortepijonui, klasikinio rusų repertuaro (P. Čaikovskis, S. Rachmaninovas, S. Prokofjevas) iki didingo Paulio Hindemito ciklo „Ludus tonalis“ ir Johno Adamso bei Arvo Pärto kūrinių. Ši įvairovė atsispindi Luko Geniušo diskografijoje, įvertintoje ir apdovanojimų: jo įgrotas diskas su dviem S. Prokofjevo sonatomis 2019 metais pelnė pristižinį „Diapason d’OR“ prizą.

Pianisto gerbėjai žino, kad Lukas gimė Maskvoje, pianistų Petro Geniušo ir Ksenijos Knorre šeimoje; jo močiutė buvo garsi Maskvos konservatorijos fortepijono profesorė Vera Gornostajeva, o senelis – dirigentas ir pianistas Rimas Geniušas. 2010 m. Lukas Geniušas nugalėjo Ginos Bachauer pianistų konkurse Solt Leik Sityje (JAV) ir laimėjo II vietą garsiajame Fryderyko Chopino konkurse Varšuvoje, o 2015 metais pelnė sidabro medalį dar vienoje pianistų mekoje – Piotro Čaikovskio konkurse Maskvoje.

Būdamas nepaprastai smalsus Lukas Geniušas su dideliu užsidegimu imasi išskirtinių šių laikų klasikos kūrinių. Taip yra ir šįsyk, pianistui ruošiantis pirmą kartą Lietuvoje pagroti Witoldo Lutosławskio Koncertą fortepijonui ir orkestrui – vieną žymiausių šio žanro kūrinių XX amžiaus muzikos istorijoje. Vienu iškiliausių lenkų kompozitorių po F. Chopino laikomas W. Lutosławskis savo vienintelį Koncertą fortepijonui parašė 1988 m. garsiojo Zalcburgo festivalio užsakymu: kūrinio premjerą atliko pasaulinė fortepijono įžymybė Krystianas Zimermanas, kuriam ir dedikuotas kūrinys, bei paties W. Lutosławskio diriguojamas Austrijos radijo orkestras.

W. Lutosławskis Koncerto fortepijonui idėją brandino kone visą savo gyvenimą. Žėrintį ir virtuozišką, o kartu intelektualų opusą anuomet puikiai priėmė tiek reiklioji Zalcburgo festivalio publika, tiek viso pasaulio kritika. „New York Times“ rašė, kad „plačiais muzikiniais gestais ir kupina dramatinės įtampos solisto ir orkestro sąveika“ W. Lutosławskio koncertas fortepijonui atiduoda duoklę instrumentiniam koncertui kaip vienam populiariausių muzikos žanrų.

Išskirtinis L. Geniušo koncertas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru – liepos 1 d. Nacionalinėje filharmonijoje, bilietai platinami filharmonijos kasoje ir www.kakava.lt. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

„Koncertą vienam“ tuščioje salėje stebi vienas klausytojas. Sopranas A. Grigorian išskirtinį koncertą skirs tądien gimtadienį švenčiančiai mamai – legendinei operos solistei Irenai Milkevičiūtei.

„Šis koncertas yra didelė ir ypatinga dovana mūsų programos klausytojams. A. Grigorian ir L. Geniušą transliavome iš svarbiausių pasaulio koncertų salių ir festivalių, o dabar jie kartu pasirodys LRT klasikos organizuojame koncerte. Šis išskirtinis vakaras – daugelio sutapimų vakaras. Visų pirma, simboliška, kad A. Grigorian pasirodo savo talento kalvėje, Kongresų rūmų scenoje, kur parengė vienuolika vaidmenų su Vilnius City Opera, dešimtis koncertų su LVSO. Taip pat L. Geniušą sieja ilga ir graži draugystė su šios scenos šeimininkais Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir dirigentu Gintaru Rinkevičiumi. Galiausiai vienintelė šio koncerto klausytoja salėje bus I. Milkevičiūtė. Finalinis sutapimas – tądien jos gimtadienis“ – apie išskirtinį koncertą pasakoja LRT klasikos vadovas Julijus Grickevičius.

Koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje bus vienintelis garsiojo pianisto pasirodymas sostinėje su simfoniniu orkestru šį rudenį. Jame L. Geniušas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pirmą kartą Lietuvoje pagros garsaus lenkų kompozitoriaus Witoldo Lutosławskio Koncertą fortepijonui ir orkestrui. Šis kūrinys laikomas embleminiu XX a. klasikinės muzikos opusu, kurio imasi tik patys pajėgiausi pasaulio pianistai.

L. Geniušas yra bene ryškiausias ir talentingiausias jaunosios kartos Lietuvos pianistas. „Jis skambina raiškiai – kaip jaunas atlikėjas, tebelaimintis konkursus, bet ir brandžiai – kaip muzikantas, gebantis atskleisti kūrinio architektūrą, o jo ekspresija toli gražu nėra savitikslė“, – apie pianistą rašė britų dienraštis „The Guardian“.

Lukas gimė Maskvoje, pianistų Petro Geniušo ir Ksenijos Knorre šeimoje; jo močiutė buvo garsi Maskvos konservatorijos fortepijono profesorė Vera Gornostajeva, o senelis – dirigentas ir pianistas Rimas Geniušas. Dar būdamas dvidešimties metų, 2010-aisiais, Lukas Geniušas jau skynė pergalės laurus Ginos Bachauer pianistų konkurse Solt Leik Sityje (JAV) ir laimėjo antrąją vietą garsiajame F. Šopeno konkurse Varšuvoje, o 2015 metais atlikėjas tapo bene iškiliausio konkurso laureatu ir laimėjo sidabro medalį pianistų mekoje – Piotro Čaikovskio konkurse Maskvoje.

Įvairių šalių pagrindinės koncertinės organizacijos rengia L. Geniušo rečitalius garsiausiose pasaulio koncertų salėse – tokiose kaip Londono „Wigmore Hall“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Paryžiaus „Salle Gaveau“ ir „Auditorium du Louvre“, Niujorko „Frick Collection“, Genujos „Teatro Carlo Felice“, Milano „Sala Verdi“, Didžioji Maskvos konservatorijos salė. Pianistas dalyvavo „La Roque d’Anthéron“ ir Verbier festivaliuose, Elmau pilies festivalyje Bavarijoje, dažnai koncertuoja garsiausiose Japonijos koncertų salėse, Lietuvoje surengė koncertus „Vilniaus festivalyje“, „Gaidoje“ ir kt. Nuo 2015 metų L. Geniušas prisideda prie Toronte įsikūrusios filantropinės organizacijos veiklos – dalyvauja programoje „Žvilgsnis į žvaigždes“, kurios tikslas – rengti gyvos muzikos koncertus kalėjimuose, ligoninėse ir benamių prieglaudose.

L. Geniušas – plataus kūrybinio akiračio menininkas, atliekantis labai įvairų repertuarą, nuo baroko ar Ludwigo van Beethoveno koncertų fortepijonui, klasikinio rusų repertuaro (P. Čaikovskis, S. Rachmaninovas, S. Prokofjevas) iki didingo Paulio Hindemito ciklo „Ludus tonalis“ ir Johno Adamso bei Arvo Pärto kūrinių. Ši įvairovė atsispindi pianisto diskografijoje, beje, naujausias Luko Geniušo diskas su dviem S. Prokofjevo sonatomis 2019 metais pelnė pristižinį „Diapason d’OR“ apdovanojimą.

Būdamas nepaprastai smalsus L. Geniušas su dideliu užsidegimu imasi naujų išskirtinių naujosios klasikos kūrinių. Taip yra ir šį kartą, pianistui ruošiantis pirmą kartą Lietuvoje pagroti Witoldo Lutosławskio Koncertą fortepijonui ir orkestrui – vieną žymiausių šio žanro kūrinių XX amžiaus muzikos istorijoje. 

Iškilus moderniosios klasikos muzikos kūrėjas Witoldas Lutosławskis savo vienintelį Koncertą fortepijonui parašė 1988 m. garsiojo Zalcburgo festivalio užsakymu: kūrinio premjerą atliko pasaulinė fortepijono įžymybė, garsusis lenkų pianistas Krystianas Zimermanas, kuriam ir dedikuotas kūrinys, bei paties W. Lutosławskio diriguojamas Austrijos radijo orkestras.

W. Lutosławskio Koncerto fortepijonui idėją kompozitorius brandino kone visą savo gyvenimą. Žėrintį ir virtuozišką, o kartu intelektualų opusą puikiai priėmė tiek reiklioji Zalcburgo festivalio publika, tiek viso pasaulio kritika. „Financial Times“ apžvalgininkas apibūdino Koncerto fortepijonui muziką kaip „nepagaunamą ir nenustygstančią“, rašė, kad ji tarsi „sirena, gundanti smalsų klausytoją“. Žymusis muzikos žurnalas „Gramophone“ apibūdino W. Lutosławskio kūrinį kaip „daugybės glaustų muzikinių figūrų“ visumą, kuri išradingai pateikiama keturiose, be pertraukos atliekamose dalyse, „sąmoningai vis sugrįžtant prie praeities atgarsių (B. Bartóko, K. Szymanowskio, S. Prokofjevo muzikos)“. O „New York Times“ rašė, kad „plačiais muzikiniais gestais ir kupina dramatinės įtampos solisto ir orkestro sąveika“ W. Lutosławskio koncertas fortepijonui atiduoda duoklę instrumentiniam koncertui kaip vienam populiariausių muzikos žanrų. „Lutosławskis randa išradingų būdų padaryti muziką šviežią, originalią ir intelektualiai reiklią.“

W. Lutosławskis ir pats buvo puikus pianistas, tad, pasak žymaus Kanados fortepijono virtuozo Louiso Lortie, kompozitorius „greičiausiai norėjo sukurti muziką, kurią pats su džiaugsmu skambintų“.

Vienintelis L. Geniušo koncertas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru šį rudenį – lapkričio 7 d. Nacionalinėje filharmonijoje.