Po pateikimo už projektą balsavo 35 Seimo nariai, prieš – 26, 22 parlamentarai susilaikė.

Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti, tokį sprendimą palaikė 48 parlamentarai, prieš balsavo 34.

Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymas priimtas prieš ketverius metus, bet liko neįgyvendintas – jame numatytas Vyčio monumentas nepastatytas.

Įstatymo atšaukimo projekto autorius Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad siūlymą atšaukti Lukiškių aikštės įstatymą teikė dar 2021 metais, tačiau tuomet Seimo Teisės departamentas parašė išvadą, kad įstatymas dar per trumpai galioja.

„Palaukiau dar trejus metus. Dabar jau beveik ketveri metai, kaip šitas galiojantis įstatymas neveikia“, – iš Seimo tribūnos pateikdamas projektą kalbėjo E. Gentvilas.

Atšaukime šį įstatymą, kuris neveikia ir neveiks.

Anot jo, šis teisės aktas rodo ydingą įstatymų leidybos iniciatyvą.

„Kiekvienai aikštei po įstatymą, nes tuoj prieisime ir kituose miestuose, kad politikai reikia įstatymais reglamentuoti, kas aikštėje turi būti“, – sakė liberalas.

Be to, parlamentaras priminė, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra pripažinęs, jog Lukiškių aikštės memorialo konkurso nugalėtojas yra skulptorius Andrius Labašauskas ir jo projektas „Laisvės kalva“, tačiau Seimo priimtas įstatymas neleidžia realizuoti šio projekto ir „tampa įstatymų leidėjų sukurta kliūtimi meninės saviraiškos laisvei“.

Šiame projekte nėra Vyčio monumento.

„Seimas yra priėmęs įstatymą, kuriame numatytas Vytis, nes to nori politikai. Atleiskite, aš laikau tokius įstatymus (...) prieštaraujančius meninės saviraiškos laisvei ir parodančius politikų norą totalitariškai diktuoti menininkams ir kūrėjams“, – sakė E. Gentvilas.

„Atšaukime šį įstatymą, kuris neveikia ir neveiks“, – pridūrė jis.

Praėjusį ketvirtadienį šis projektas opozicinių „valstiečių“ prašymu išbrauktas iš Seimo posėdžio darbotvarkės.

Lukiškių aikštės įstatymą priėmė praėjusios kadencijos Seimas, reaguodamas į tuometinio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą aikštėje įrengti smėlio paplūdimį.

Įstatyme nustatyta, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu. Jame nurodoma, kad aikštės erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą laisvės kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Diskusijos dėl Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir memorialinių akcentų joje vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo.

Diskusijos dėl Lukiškių aikštės vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo. Nors sostinėje yra ir kitų aikščių – Katedros, Rotušės, Nepriklausomybės, kurios niekaip nesutvarko.

Seimo narys Algirdas Sysas, paklaustas, kodėl prieš kiekvienus rinkimus atsiranda toks nepažabojamas noras ką nors padaryti šiai aikštei, atsakė, kad tada tampi tokiu matomu, rinkėjai mato, kad ne veltui Seime trejus metus trynei kėdę ar kelnes, gali kažką pasiūlyti.

Dabar liberalas E. Gentvilas pasiūlė panaikinti įstatymą, kuriuo Lukiškių aikštei buvo nustatytas memorialinis statusas. Toks įstatymas buvo priimtas prieš praeitus rinkimus, tuometinių valdančiųjų „valstiečių“ iniciatyva.

„2021 metais registravau, kažkodėl neįtraukinėjo Jurgis, dabar prisiminiau. Gerai, jeigu reikia – rinkimai. Viskas tvarkoje“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Buvo nustatyta, kad Lukiškių aikštė – pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu, nors Vytis čia taip ir neatsirado.

Konkursą laimėjusi „Laisvės kalva“ atsirasti negali, nes šis įstatymas neleidžia.

„Jeigu mes norime gyventi kaip tarybiniais laikais, kai valdžia pasako „socialistinis realizmas turi visur būti ir čia jokių nesąmonių tie menininkai neprisigalvos“, tai mes grįšime į sovietmetį. Mes jau grįžome“, – sakė E. Gentvilas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Laisviečiai“ E. Gentvilą palaiko.

„Gal gerai, rinkimai pažadins snaudžiančius liberalus, agroliberalus ir galbūt paskatins sugrįžti į tikrąjį liberalizmo kelią. Laisvės partija labai džiaugiasi“, – teigė Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius.

Taip pat dabartiniame įstatyme nurodyta, kad aikštėje turi būti rimtis. Aikštės naudojimas negali prieštarauti gerai moralei.

Aikštės įstatymas buvo atsakas į tuometinio Vilniaus mero, „laisviečio“ Remigijaus Šimašiaus paplūdimį.

„Ir Gitanas Nausėda prieš pasirašydamas įstatymą išdidžiai kaip povas vaikščiojo“, – sakė T. V. Raskevičius.

„Valstiečiai“ čia norėjo rimties, nes šalia buvęs KGB kalėjimas.

„Kur daug žmonių nukankinta, nužudyta. Mūsų supratimu, atsiprašau, ten neturėtų būti šikinami šunys ant smėliuko ir daromas iš to šou“, – tvirtino Seimo narys Aurelijus Veryga.

„Laisviečiams“ ši aikštė kelia prisiminimus. Vytautas Mitalas tuomet buvo R. Šimašiaus vicemeras. Čia pirmą kartą gyvai pamatė Agnę Širinskienę – ginčijosi dėl pliažo.

Pliažas čia buvo įrengtas irgi prieš rinkimus.

„Lukiškių aikštės iškėlimas į įstatyminį lygmenį praeitoje kadencijoje padėjo susikurti Laisvės partijai“, – teigė „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Bet praeitoje kadencijoje S. Skvernelis irgi buvo „valstietis“, kurie aikštę iškėlė į įstatyminį lygmenį.

„Be abejo, aš irgi kažkuria dalimi esu prisidėjęs prie to. Laisvės partija – ne pats stipriausias valdančiųjų koalicijos partneris. Matyt, daugiau demokratijos šalyje atsirado“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Bet šį kartą Seime valios neužteko.

„Valstiečiai“ pasiūlė liberalo pasiūlymą iš darbotvarkės išimti. Didele balsų persvara tą ir padarė.

Už tai, kad E. Gentvilo pasiūlymas būtų išbrauktas balsavo ir E. Gentvilas.

„Taip, aš taip susijaudinau, taip susinervinau, kad ne taip pabalsavau. Ačiū už pastebėjimą“, – sakė E. Gentvilas.

Šis įstatymas priimtas prieš ketverius metus, bet liko neįgyvendintas – jame numatytas Vyčio monumentas nepastatytas.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas siūlo šį įstatymą pripažinti netekusio galios, nes jis „neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos dėl įstatymais nustatomo teisinio reguliavimo, riboja savivaldybių teises bei yra perteklinis“.

„Nors Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą turi įgyvendinti tik Vilniaus miesto savivaldybė (pažymėtina, kad Seime svarstant šį įstatymą jis nebuvo derinamas su savivalda, nebuvo klausiama vietos bendruomenės nuomonės dėl tokio įstatymo būtinumo), jis formuoja ydingą precedentą Seimo individualaus pobūdžio įstatymais riboti savivaldybių nepriklausomumą, teises, kliudyti jų veiklai, nepaisyti vietos bendruomenių nuomonės ir interesų“, – nurodo E. Gentvilas.

Jo teigimu, Seimas norėdamas atkreipti savivaldybės dėmesį į pageidaujamas Lukiškių aikštės tvarkymo kryptis, galėtų priimti rezoliuciją.

Be to, parlamentaras priminė, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra pripažinęs, jog Lukiškių aikštės memorialo konkurso nugalėtojas yra skulptorius Andrius Labašauskas ir jo projektas „Laisvės kalva“, tačiau Seimo priimtas įstatymas neleidžia realizuoti šio projekto ir „tampa įstatymų leidėjų sukurta kliūtimi meninės saviraiškos laisvei“.

Šiame projekte nėra Vyčio monumento.

Lukiškių aikštės įstatymą priėmė praėjusios kadencijos Seimas, reaguodamas į tuometinio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą aikštėje įrengti smėlio paplūdimį.

Įstatyme nustatyta, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu. Jame nurodoma, kad aikštės erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą laisvės kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Diskusijos dėl Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir memorialinių akcentų joje vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo.

„Mūsų knygos turi šį tą bendra – yra apie gyvenimą emigracijoje, nors, žinoma, ir jos, ir mes abi esame ir skirtingos. Planuojame tiesiog pasikalbėti tomis temomis, kurios yra paliestos tekste, šiek tiek paskaityti – aš iš Vitos knygos, Vita – iš mano“, – sakė  A. Tüür.

A. Tüür romane „Kiltų nuoma“ susitinka trijų moterų gyvenimo keliai, o susitikę – keičiasi. Kiti knygos veikėjai – spalvingi kiltų nuomos klientai, moterų, apie kurias pasakojama, vyrai lieka tarsi antrame plane. O pirmajame – moterų savasties, savumo ir svetimumo, atsitiktinumo ir lemties, meilės ir mirties temos. 

Organizatorių nuotr. 

A. Tüür tekstus publikuoja nuo 1998-ųjų. Yra dirbusi žurnalų vaikams ir suaugusiesiems redaktore, laisvai samdoma autore įvairiuose žurnaluose, šiandien ji – komunikacijos specialistė, tinklaraštininkė. Nuo 2014-ųjų dėsto kūrybinį rašymą Kauno technologijos universiteto studentams, veda kūrybinio rašymo seminarus plačiajai visuomenei.

Organizatorių nuotr. 

Vitos Vilimaitės knygoje „Kvėpuoti kitais“ – spalvingoje šiuolaikinio Paryžiaus gyvenimo mozaikoje – svetimšalės Elenos istorija. Pasiklydusios moters istorija. Elenai Pikar tikrai pasisekė – ji ištekėjusi, augina dukrą ir gyvena savo motinos svajonių šalyje Prancūzijoje. Bet jos čia niekas nelaukia. Ji bijo nepritapti, bijo nuvilti. Ji bijo būti atstumta ir vieniša. Ji bijo būti savimi ir prarasti save. 

V. Vilimaitė Lefebvre Delattre jau daugiau kaip dvidešimt metų dirba žurnalistinį darbą. Ji buvo žurnalo „Cosmopolitan“ vyriausioji redaktorė, dirbo „Lietuvos ryto“ televizijoje, LNK, TV3, bendradarbiavo su žurnalais „TV antena“, „Kinas“, „Stilius“, „Ieva“, „Žmonės“, „Laima“, „Moteris“ ir kt.

2015 metais pasirodė jos publicistinė knyga „Šešeri metai Saigone. Nepamirštamas gyvenimas Vietname“. „Kvėpuoti kitais“ – pirmasis Paryžiuje gyvenančios autorės romanas.

Kviečiame visus į vasaros vakaro pokalbį Lukiškių aikštės skaitymo ir knygų erdvėje „Vilnius skaito“.

„Aš – namie“, – teigė antradienį iš Kyjivo atvykęs kariaujančios šalies vadovas.

Ant scenos Lukiškių aikštėje su jis užlipo drauge su žmona Olena Zelenska.

„Dėkui jums už jūsų pagalbą mūsų gynybai ir už jūsų labai aiškią ir labai sąžiningą ir labai drąsią poziciją, kad Ukraina būtų pakviesta į NATO“, – lietuviams Vilniaus Lukiškių aikštėje sakė V. Zelenskis.

„Čia, Vilniuje, matome Europos progresą, čia žmonės žino, kas yra saugumas ir kaip jį pasiekti, ir žino, kad saugumas tai – kartu su Ukraina“, – kalbėjo jis.

„Ukrainos vėliavos Lietuvos gatvėse vienareikšmiškai įrodo, kad mes jau esame sąjungininkai ir Ukraina apgins ir savo, ir jūsų laisvę“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.

Pagerbti vėliavos ir Ukrainos vadovo su žmona atėjo per 2 tūkst. žmonių.

„Iš tikrųjų atėjau palaikyti Ukrainos įstojimo į NATO, o taip pat pamačiau, kad bus gana ypatingų svečių, prezidentas Zelenskis atvyks, tai norisi ir gyvai pamatyti“, – BNS sakė 24-erių studentė Lavija Žibutytė.

66 metų bibliotekininkė Virginija Pleskienė į renginį atsinešė iš Ukrainos vėliavos padarytą kaspinėlį. 

„Aš jį gavau trečią karo dieną prie rusų ambasados. Tai jau dabar praktiškai 500 dienų kaip aš tą kaspinėlį nešioju ir todėl klausimas, kodėl aš čia, man atrodo juokingas. Man atrodo, kiekvieno normalaus žmogaus pareiga būti čia“, – teigė ji.

„Pirmą kartą man gėda, kad aš esu europietė, nes Europos lyderiai elgiasi taip, kad man nesinori prisipažinti, kad aš esu europietė, bet aš didžiuojuosi, kad esu lietuvė, nes lietuviai būtent šio karo metu parodė, kad jie mąsto normaliai, kaip normalūs, laisvi žmonės. Visa tai (parama Ukrainai – BNS) ateina pavėluotai. Kodėl visa tai, ko jie prašo, ateina pusmečiu vėliau?“ – kalbėjo moteris..

Ateiname išreikšti palaikymą broliškai tautai, kuri kovoja už mus. Ne tik už mus, už visą Europą.

Ji tvirtino suprantanti, kad kariaujanti šalis negali būti priimta NATO, bet, anot jos, Ukrainai būtina suteikti konkretesnių garantijų.

Finansinėje įstaigoje dirbantis ir studijuojantis 21-erių Povilas Kvederas tvirtino atėjęs į renginį išreikšti paramą broliškai tautai.

„Tai neeilinis renginys Vilniuje, esame patriotiški lietuviai ir Ukraina yra mūsų artima valstybė šitoj situacijoj, ateiname išreikšti palaikymą broliškai tautai, kuri kovoja už mus. Ne tik už mus, už visą Europą“, – sakė jis.

Ukrainos ir Lietuvos sportininkai, kariai ir žinomi žmonės į liepą vykstantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje dvi savaites bėgdami kartu nešėsi vėliavą iš fronto linijos Bachmute. Taip akcijos sumanytojai siekia parodyti Lietuvos paramą Ukrainos siekiams tapti Aljanso nare.

Pagerbti iš Ukrainos bėgikų atgabentos prie Bachmuto peršautos vėliavos atėjo keli tūkstančiai vilniečių ir svečių.

Pasipuošę ukrainietiškais marškiniais, rankose laikydami šios šalies vėliavą lietuviai teigė suprantantys, kad ukrainiečiai gina ir Lietuvos, ir Europos ramybę.

„Džiugina, kad Ukrainos prezidentas įvertina mūsų daromus darbus, indėlį ir džiugu, kad jis atvyko. Mėgavausi emocija ir buvimu kartu“, – BNS sakė V. Zelenskio kalbos Lukiškių aikštėje klausęs 29 metų inžinierius, nenorėjęs skelbti vardo ir pavardės.

„Įkvepianti kalba. Įsiminė žodžiai, kad ne tik NATO duos Ukrainai stiprybės, bet ir Ukraina duos stiprybės NATO. Jis pabrėžė, kad kiti niekada neturės kentėti kaip Ukraina. Tai labai drąsus pasakymas“, – sakė 22 metų IT specialistė Martyna Rastauskaitė.

Humanitarines siuntas į Ukrainą gabenantis 60-metis Olegas Fadejevas teigė V. Zelenskį laikąs šių laikų herojumi, jo kalbos visuomet įspūdingos, vertos knygos.

Iš NATO viršūnių susitikimo į renginį Lukiškių aikštėje atvykęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Ukraina tikrai bus NATO narė.

„Mes neturime teisės elgtis kitaip, nes šiandien ta kaina, kurią moka Ukraina, tai yra pati didžiausia kaina, tai yra kraujo kaina. Jie perka mums laiką, kad mes galėtume pasiruošti ir duoti tvirtą atkirtį Rusijai“, – tvirtino jis.

„Nepraeis Rusija, sustos ji tenai, įklimps ir bus išspirta atgal!“ – emocingai kalbėjo Lietuvos vadovas, o jo žodžius palydėjo publikos ovacijos.

Ukrainos ir Lietuvos sportininkai, kariai ir žinomi žmonės į liepą vykstantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje dvi savaites bėgdami kartu nešė vėliavą iš fronto linijos Bachmute. Taip akcijos sumanytojai siekia parodyti Lietuvos paramą Ukrainos siekiams tapti Aljanso nare.

„Aš noriu pasidžiaugti tuo, kad mes einame į priekį ir tikrai Ukraina bus NATO narė, – į renginio „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ žiūrovus kreipėsi G. Nausėda. – Mes neturime teisės elgtis kitaip, nes šiandien ta kaina, kurią moka Ukraina, tai yra pati didžiausia kaina, tai yra kraujo kaina. Jie perka mums laiką, kad mes galėtume pasiruošti ir duoti tvirtą atkirtį Rusijai.“

„Nepraeis Rusija, sustos ji tenai, įklimps ir bus išspirta atgal!“ – emocingai kalbėjo prezidentas, o jo žodžius palydėjo publikos ovacijos.

Antradienio vakarą Lukiškių aikštėje pasitinkami maratono dalyviai, iš fronto Ukrainoje atgabenę šios šalies vėliavą.

Tai, kad mums pavyko čia pasikviesti Volodymyrą Zelenskį, yra didelis jūsų nuopelnas.

G. Nausėda sakė šią idėją V. Zelenskiui pristatęs per paskutinį savo vizitą Kyjive.

„Aš pamačiau, kaip suspindėjo prezidento akys ir pasakė – aš privalau tenai būti. Tai, kad mums pavyko čia pasikviesti Volodymyrą Zelenskį, yra didelis jūsų nuopelnas“, – sakė Lietuvos vadovas.

Į Vilnių atvykęs V. Zelenskis prieš tai sukritikavo NATO dėl neryžtingumo ir silpnumo, viršūnių susitikime Vilniuje užsitęsus diskusijoms dėl Kyjivo narystės perspektyvų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pranešė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai Aljanso šalys sutars dėl to sąlygų. Tokiai formuluotei pritarė visos bloko valstybės.

Vos pradėjęs kalbą Ukrainos lyderis pareiškė: „Aš – namie“.

„Dėkui jums už jūsų pagalbą mūsų gynybai ir už jūsų labai aiškią ir labai sąžiningą ir labai drąsią poziciją, kad Ukraina būtų pakviesta į NATO“, – lietuviams Vilniaus Lukiškių aikštėje sakė V. Zelenskis.

„Čia, Vilniuje, matome Europos progresą, čia žmonės žino, kas yra saugumas ir kaip jį pasiekti, ir žino, kad saugumas tai – kartu su Ukraina“, – kalbėjo jis.

„Ukrainos vėliavos Lietuvos gatvėse vienareikšmiškai įrodo, kad mes jau esame sąjungininkai ir Ukraina apgins ir savo, ir jūsų laisvę“, – pridūrė jis.

P. Paleckio/BNS nuotr.

V. Zelenskis dalyvavo renginyje, kur skambant Ukrainos himnui Lukiškių aikštėje buvo iškelta bėgikų iš mūšio lauko Ukrainoje atgabenta sušaudyta vėliava.

LNK reportažas:

„Ši mūsų vėliava reiškia, kad niekada nebebus trėmimų iš Baltijos šalių į Sibirą, Lenkijos padalinimų, Vengrijos pažeminimo, niekas nematys tankų Prahoje, nebus jokio žiemos karo Suomijoj. Daugiau nebebus jokios okupacijos Europoje“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.

Lietuva visada priklausys tik jums.

„Ir Ukrainos vėliava, nors suvarpyta kulkų, bet gyva ir laisva, ji reiškia, kad kiekvienos Europos šalies vėliava bus laisva“, – kalbėjo jis.

„Ši vėliava iš Bachmuto reiškia, kad lietuviams niekada neteks kovoti su rusų kariais, nei prie Vilniaus televizijos bokšto, nei kitoje jūsų sostinės ar šalies vietoje. Lietuva visada priklausys tik jums“, – pridūrė V. Zelenskis.

„Ir būtent Bachmuto griuvėsiuose lieka Rusijos grobikiškos ambicijos ir ne Ukraina, ne kas kitas, o būtent Rusija ir jos užpuolikai bus sunaikinti“, – tvirtino prezidentas.

P. Paleckio/BNS nuotr.

Jis kalbėjo į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje atvykęs tikėdamas „partneriais ir stipria NATO“ – tokiu Aljansu, kuris „neabejoja, nepraranda laiko ir nesidairo į agresorius“.

„Norėčiau, kad tas tikėjimas taptų įsitikinimu dėl sprendimų, kurių mes visi nusipelnę, kurių kiekvienas laukia.  Ar tai per didelis noras? NATO suteiks Ukrainai saugumą o Ukraina padarys NATO stipresnę“, – sakė V. Zelenskis.

Prieš vizitą į Kyjivą jis kritikavo Aljanso neryžtingumą dėl to, kad jis nesuteikia aiškaus signalo Ukrainai dėl būsimos narystės.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pranešė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai Aljanso šalys sutars dėl to sąlygų. Tokiai formuluotei pritarė visos bloko valstybės.

Rūpinosi patyrę arboristai

„Prieš 2017 metų Lukiškių aikštės rekonstrukciją Lietuvos arboristikos centro išvadose rašoma, kad liepos prastos būklės, ir buvo siūlyta jas šalinti. Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybė nepritarė tokiam žingsniui ir bandė išsaugoti liepas, buvo taikytos pačios naujausios ir efektyviausios technologijos. Deja, po aikštės rekonstrukcijos medžių būklė tik prastėjo, ir jų išsaugoti nepavyko. Tačiau naujoms liepoms ruošiama geresnė vieta augti, atsodinami dideli, brandūs medžiai“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Liepas apžiūrėję patyrę specialistai patvirtino, kad net ir po visų pastangų išsaugoti liepos toliau nyko. Sumažėjo jų stabilumas, todėl kyla grėsmė, kad atūžus smarkiai vėtrai, jos gali nuvirsti.

„Žmonės prisiriša prie savo aplinkos, medžiai jiems brangūs, bet vis dėlto turime galvoti ir apie saugumą – žmonių, turto. Pernai, kai siautė audros, gavome daugiau nei šimtą pranešimų dėl nuvirtusių medžių ar nulūžusių šakų. Pavyzdžiui, Rasų kapinėse medžiai apgadino paminklus. Todėl gavus išsamias arboristų išvadas, įvertinus saugumo aspektą, nuspręsta medžius šalinti“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio vedėjas Vytautas Račkauskas.

Atsodins brandžiais medžiais

Šią vasarą buvusių liepų vietoje bus pasodinta 10 brandžių apie 7–8 metrų Tilia tomentosa rūšies liepų, dar vadinamų sidabrinėmis. Jos gali augti miesto sąlygomis, yra atsparios karščiams ir taršai.

Brandžių medžių sodinimas – nemažas iššūkis sodintojams. Savivaldybės užsakymu bus pirmą kartą sodinami tokio dydžio medžiai. Prieš sodinant 25–30 cm kamieno skersmens medžius laukia nemažai pasiruošimo darbų. Anksčiau čia augusios liepos skurdo dėl karščio bangų, kurios kildavo saulei atsispindint nuo kietos dangos, todėl dalis dangų bus nuardyta ir padidinta augimvietė.

Pašalinus nudžiūvusių liepų kelmus, bus iškastas nevertingas gruntas ir pakeistas maistinga humusinga žeme. Liepoms bus iškastos apie 1,5 m dydžio duobės, pasodintų medžių šaknys bus užberiamos nauju gruntu, medžiai sutvirtinami kuolais. Šalia medžių bus įrengiami šaknų ir laistymo šulinėliai, per kuriuos prie šaknų pateks oro ir bus galima palaistyti medžius.

S. Žiūros nuotr.

Pirmaisiais metais, kol medžiai prigis, itin daug dėmesio bus skiriama liepų priežiūrai – jos bus dažniau nei kiti medžiai laistomos, kitais metais bus įterpiama šaknijimąsi skatinančių medžiagų. Liepos turėtų prigyti per 2–3 metus.

Išmoktos pamokos

Bandant išsaugoti Lukiškių liepas buvo priimta daug sprendimų, kurie reikšmingai prisidėjo prie miesto medžių gerovės. Siekiama išsaugoti kuo daugiau brandžių medžių visuose miesto plėtros procesuose, taip pat ir statybų metu. Vertinant projektus tikrinama, kaip sprendiniai derės prie esamų medžių augimvietės, ar juos bus galima įgyvendinti nepakenkiant medžiams. Projektuotojams, statybos rangovams, Vilniaus miesto savivaldybė parengė informaciją, kaip turėtų būti ne tik projektuojami, bet ir statybų metu apsaugomi želdiniai. Ją rasite „Želdynų“ skiltyje.

Plečiamos mieste augančių medžių augimvietės, nuo pomedžių šalinamos kietosios dangos, vietoj jų želdinama ir mulčiuojama. Ten, kur medžiams augti sąlygos sunkiausios, pavyzdžiui, senamiestyje, pomedžiuose įrengiami vertikalūs šulinėliai, per kuriuos medžiai laistomi ir tręšiami, o jų šaknys gauna daugiau oro.

Miesto medžius prižiūrintys specialistai vadovaujasi medžių priežiūros rekomendacijomis, parengtomis pagal Vokietijos, Čekijos medžių priežiūros standartus, Europos medžių priežiūros darbuotojo vadovą ir įvertinus kitų šalių gerąją šios srities patirtį.

Krašto apsaugos ministerijos organizuojama šventė prasidės 17.30 val. nuo karinių orkestrų žygiavimo, bus iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija, Lietuvos kariuomenės Garbės kuopos ir Lietuvos kariuomenės orkestrų koncertas, fotografijos paroda, dalyvaus aukščiausi šalies vadovai. Minėjimui ruošiantis ir jo metu bus eismo ribojimų.

Eismo ribojimai

Nuo rugpjūčio 30 d. 10 val. iki rugsėjo 1 d. 16 val. Gedimino prospekto dalyje (nuo Vasario 16-osios iki J. Tumo-Vaižganto gatvės) bus ribojamas transporto priemonių eismas (išskyrus renginius aptarnaujantį transportą paruošiamųjų ir baigiamųjų darbų metu).

Rugpjūčio 31 d. 17–17.50 val. numatytas Lietuvos kariuomenės Garbės kuopos ir Lietuvos kariuomenės orkestrų žygiavimas Gedimino prospektu nuo Katedros aikštės iki Lukiškių aikštės. Nuo 18 val. vyks minėjimas: vėliavų pakėlimo ceremonija ir karinių orkestrų koncertas Lukiškių aikštėje.

Prieš šventę, t. y. rugpjūčio 30 d. 10–19 val., bus atliekami paruošiamieji darbai ir nuo rugpjūčio 30 d. 19 val. iki rugsėjo 1 d. 9 val. bus eksponuojama nuotraukų paroda Lukiškių aikštėje. Taip pat rugpjūčio 30 d. 10–11.30 val. ir rugpjūčio 31 d. 15.30–16.30 val. aikštėje bus vykdomos repeticijos.

Primenama, kad šiam renginiui skirti eismo ribojimai, galiosiantys iki rugsėjo 1 d. 16 val., prasitęs su kito festivalio – „Sostinės dienos 2022“ – eismo draudimais.

Apie renginį

Renginys skiriamas Laisvės dienai paminėti – 29-ųjų okupacinės Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos metinių proga. Minėjime dalyvaus aukščiausi šalies vadovai, sveikinimo kalbą pasakys Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.

Rugpjūčio 31 d. programa:

17.30 val. – karinė eisena Gedimino prospektu nuo Katedros iki Lukiškių aikštės su trispalve

18.00 val. – Lietuvos Respublikos vėliavos pakėlimo ceremonija Lukiškių aikštėje

18.25 val. – Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos parodomoji programa su dedikuotomis salvėmis

18.30 val. – Lietuvos kariuomenės Garbės kuopos ir Lietuvos kariuomenės orkestrų, grupės „Žalvarinis“ pasirodymai

19.00 val. – „Locked N’ Loaded“ ir tinklalaidės „Patrulio bazė“ komandos atvira diskusija apie okupacinės kariuomenės išvedimą iš Lietuvos teritorijos.

Renginyje taip pat galima bus išvysti: Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir karo istorijos klubo „Partizanas“ parengtą artefaktų ir trofėjų iš karo mūšio lauko Ukrainoje ekspoziciją, virtualią istorinę archyvinių kadrų parodą apie Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos, karinės fotografijos parodą.