M. Mustafa premjeru paskirtas praėjus mažiau nei trims savaitėms po to, kai atsistatydino jo pirmtakas, nurodė „Wafa“. Tapęs ministru pirmininku jis turės suformuoti naują vyriausybę.

Praėjusio mėnesio pabaigoje buvęs palestiniečių ministras pirmininkas Mohammadas Shtayyeh (Mohamadas Štajė) paskelbė apie savo vyriausybės, valdančios dalį okupuoto Vakarų Kranto, atsistatydinimą.

Atsistatydindamas jis paragino imtis naujų priemonių atsižvelgiant į tebesitęsiantį karą Gazos Ruože.

Spalį pasidėjus Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karui, M. Abbasas sulaukia vis daugiau pykčio dėl to, jog griežtai nepasmerkė Izraelio puolimo Gazos Ruože ir didėjančio smurto okupuotame Vakarų Krante.

Nuo 2007 metų ribotą valdžią okupuotame Vakarų Krante turi M. Abbaso vadovaujama palestiniečių savivalda, o Gazos Ruožą valdo „Hamas“.

M. Shtayyeh atsistatydino tuo metu, kai kelios šalys, įskaitant JAV, ragina sukurti reformuotą palestiniečių savivaldą, kuri pasibaigus karui Gazos Ruože perimtų vadovavimą visoms palestiniečių teritorijoms.

Karą Gazos Ruože sukėlė precedento neturintis „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį žydų valstybėje žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP duomenys, pagrįsti oficialiais skaičiais.

„Hamas“ kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože dar liko apie 130 įkaitų, kurių mažiausiai 32, kaip manoma, buvo nužudyti.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 31 341 žmogus, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

M. Abbasas išleido dekretą, kuriuo priėmė atsistatydinimą ir pavedė M. Shtayyeh vyriausybei tęsti veiklą laikinai, kol bus suformuota nauja vyriausybė, teigiama pareiškime.

M. Shtayyeh nurodė, kad vyriausybė atsistatydina po „įvykių, susijusių su agresija prieš Gazos Ruožą ir eskalavimu Vakarų Krante bei Jeruzalėje“.

Jis paragino imtis naujų priemonių atsižvelgiant į tebesitęsiantį karą Gazos Ruože.

„Kitam etapui ir jo iššūkiams reikia naujų vyriausybinių ir politinių priemonių, kuriomis būtų atsižvelgta į naują tikrovę Gazos Ruože“, – kalbėjo M. Shtayyeh bei paragino siekti palestiniečių tarpusavio sutarimo ir išplėsti palestiniečių savivaldos valdymą visose palestiniečių teritorijose.

Palestiniečių prezidentui Mahmudui Abbasui (Mahmudui Abasui) JAV valstybės sekretorius pareiškė, kad Vašingtonas remia apčiuopiamus žingsnius kuriant Palestinos valstybę.

Jis taip pat pakartojo ilgalaikę Vašingtono poziciją, kad palestiniečių valstybė turi sugyventi su Izraeliu, sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris).

JAV valstybės sekretoriui atvykus į Ramalą okupuotame Vakarų Krante, dešimtys protestuotojų laikė plakatus su užrašais „Stabdykite genocidą“ ir „Išlaisvinkite Palestiną“.

Vėliau M. Abbasas derybose su Jordanijos karaliumi Abdullah II (Abdula II) ir Egipto prezidentu Abdel Fattahu al Sisi (Abdel Fatahu Sisiu) Raudonosios jūros uostamiestyje Akaboje turi aptarti siekį nedelsiant nutraukti ugnį, pranešė Jordanijos karališkieji rūmai.

Spalio 7 dieną islamistų judėjimo „Hamas“ kovotojų išpuoliu, per kurį, Izraelio duomenimis, žydų valstybėje buvo nužudyta 1 tūkst. 140 žmonių, prasidėjęs karas Gazos Ruože tęsiasi jau daugiau kaip tris mėnesius. „Hamas“ valdomoje teritorijoje, anklavo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per Izraelio bombardavimus ir sausumos invaziją jau žuvo daugiau kaip 23 tūkst. žmonių.

Pasaulyje kilo susirūpinimas dėl didėjančios humanitarinės krizės, o A. Blinkenas, išreikšdamas nuolatinę JAV politinę ir karinę paramą savo pagrindiniam sąjungininkui regione Izraeliui, paragino imtis veiksmų, kad būtų sumažintas didėjantis civilių aukų skaičius.

Antradienį per bendrą spaudos konferenciją su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) JAV valstybės sekretorius pareiškė, kad dėl Izraelio apgulties kasdien kenčia pernelyg daug Gazos Ruožo civilių, ypač vaikų.

Tuo metu kovų intensyvumas nemažėja. Izraelio kariuomenė pranešė nukovusi dešimtis kovotojų ir smogusi dar 150 taikinių anklavo centrinėje Magazio ir pietinėje Kan Juniso vietovėse.

Nurodoma, kad Magazyje kariai rado 15 tunelių šachtų, raketų paleidimo įrenginių, raketų, dronų ir sprogmenų, taip pat sunaikino raketų, kuriomis apšaudomas Izraelis, gamybos įrangą.

Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per naktines atakas 2,4 mln. gyventojų turinčioje teritorijoje, kurioje, Jungtinių Tautų teigimu, dauguma žmonių yra palikę savo namus ir jiems gresia ligos bei badas, žuvo 70 ir buvo sužeista 130 žmonių.

Palestiniečių savivalda

Nuo karo pradžios A. Blinkenas jau ketvirtą kartą lankosi Viduriniuose Rytuose. Naujausioje kelionėje prieš atvykdamas į Vakarų Krantą jis sustojo Turkijoje, Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Trečiadienį su netikėtu vizitu jis apsilankys Bahreine, pranešė vienas Valstybės departamento pareigūnas. Po susitikimo su M. Abbasu A. Blinkenas skris į derybas su karaliumi Hamadu, aptarti, kaip užkristi kelią Izraelio ir „Hamas“ karo eskalavimui regione.

Vašingtonas pasiūlė pokario scenarijų, pagal kurį reformuota palestiniečių savivalda valdytų ir Gazos Ruožą, ir Vakarų Krantą, kurį Izraelis yra okupavęs nuo 1967 metų.

A. Blinkenas teigė, kad „Izraelis turi būti palestiniečių lyderių, norinčių vesti savo tautą į taikų gyvenimą kartu su Izraeliu kaip kaimynai, partneris“.

Prasidėjus smurto protrūkiui Vakarų Krante, jis taip pat sakė, kad „nebaudžiamai vykdomas ekstremistinis naujakurių smurtas, gyvenviečių plėtra, griovimas, iškeldinimas – visa tai apsunkina, o ne palengvina Izraelio pastangas pasiekti ilgalaikę taiką ir saugumą“.

Pasak A. Blinkeno, palestiniečių savivaldai taip pat tenka atsakomybė reformuotis, gerinti savo valdymą. Šiuos klausimus jis teigė ketinantis iškelti M. Abbasui.

Visgi B. Netanyahu, kuris vadovauja, kaip manoma, radikaliausiai dešiniojo sparno vyriausybei per visą Izraelio istoriją, nerodo jokio susidomėjimo derybų dėl Palestinos valstybės atnaujinimu.

Izraelio gynybos ministro Yoavo Gallanto (Joavo Galanto) pateiktame pokario plane numatyta, kad Izraeliui likvidavus „Hamas“ Gazos Ruožą valdys vietos pilietiniai komitetai.

A. Blinkenas atsisakė pasakyti, ar B. Netanyahu nuomonė pasikeitė per jų diskusijas.

2007 metais „Hamas“ judėjimas perėmė Gazos Ruožo kontrolę, išstūmęs M. Abbaso partiją „Fatah“, su kuria dalijosi valdžia. Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga yra įtraukusios „Hamas“ į „juoduosius“ sąrašus kaip teroristinę organizaciją.

Katare įsikūręs „Hamas“ politinis vadovas Ismailas Haniyeh (Ismailas Hanijė) praėjusią savaitę pareiškė, kad yra atviras idėjai dėl vienos palestiniečių teritorijų administracijos tiek Gazos Ruože, tiek Vakarų Krante.

„Rusija toliau tieks Gazos Ruožui būtiniausias prekes, įskaitant vaistus ir medicininę įrangą“, – sakė V. Putinas, telefonu kalbėdamasis su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu (Mahmudu Abasu).

Kremliaus pranešime apie šį skambutį priduriama, kad V. Putinas paragino greitai nutraukti kraujo liejimą ir atnaujinti politinį procesą.

Šis susitikimas įvyko Izraeliui tęsiant puolimą Gazos Ruože, nepaisant vis dažniau pasigirstančių tarptautinių raginimų laikytis santūrumo, svarbioms sąjungininkėms Jungtinėms Valstijoms pažymėjus, kad karas neturi baigtis ilgalaike Izraelio okupacija šioje teritorijoje.

Gazos Ruožas yra neatsiejama Palestinos valstybės dalis

M. Abbasas sakė atvykusiam Baltųjų rūmų patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Jake‘ui Sullivanui, kad „Gazos Ruožas yra neatsiejama Palestinos valstybės dalis“, nurodė jo biuras ir pridūrė, kad „prezidentas pabrėžė, jog atskyrimas ar bet koks bandymas izoliuoti kurią nors jo dalį yra nepriimtinas“.

Pranešime taip pat teigiama, kad M. Abbasas akcentavo „skubų poreikį nutraukti dabartinę Izraelio agresiją, ypač šiomis dienomis Gazos Ruože vykdomą palestiniečių genocidą“.

J. Sullivanas per savo vizitą regione dar susitiko su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu ir gynybos ministru Yoavu Gallantu.

Jungtinės Valstijos, kurios teikia Izraeliui milijardinę karinę paramą, remia šios šalies atsaką į „Hamas“ atakas, tačiau reiškia vis didesnį susirūpinimą dėl civilių aukų ir ilgalaikio plano dėl Gazos Ruožo.

Karą išprovokavo spalio 7-ąją islamistinio judėjimo „Hamas“ smogikų surengti išpuoliai prieš Izraelį, per kuriuos, izraeliečių duomenimis, žuvo mažiausiai 1 200 žmonių ir buvo paimta apie 240 įkaitų. Reaguodamas į šias atakas, Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“ ir inicijavo sausumos ir oro kampaniją, kuri smogikų valdomame Gazos Ruože, anot tenykštės Sveikatos ministerijos, iki šiol pareikalavo daugiau kaip 18 700 gyvybių.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja didele balsų dauguma parėmė neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią nutraukti ugnį Gazos Ruože, tačiau Vašingtonas balsavo prieš.

M. Abbasas kalbėjo minint 35-ąsias palestiniečių nepriklausomybės paskelbimo metines.

„Tai karas prieš palestiniečių egzistavimą, prieš palestiniečių nacionalinį identitetą, žemės identitetą ir jos gyventojų identitetą“, – sakė prezidentas Ramaloje, Izraelio okupuotame Vakarų Krante, kuris geografiškai atskirtas nuo Gazos Ruožo.

Spalio 7-ąją palestiniečių islamistų organizacija „Hamas“ įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo, nužudė mažiausiai 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė apie 240 įkaitų.

Į beprecedentę „Hamas“ ataką Izraelis atsakė masinio bombardavimo ir antžeminėmis operacijomis Gazos Ruože, per kurias, „Hamas“ valdomos Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, jau žuvo 11 tūkst. 320 žmonių, įskaitant tūkstančius vaikų.

„Raginame jus, prezidente E. Macrone, sustabdyti šią agresiją“, – teigė M. Abbasas po to, kai abu lyderiai surengė derybas Ramaloje, esančioje okupuotame Vakarų Krante.

E. Macronas žurnalistams sakė, kad niekas negali pateisinti civilių gyventojų kančių Gazos Ruože, siauroje teritorijoje, kurioje gyvena apie 2,4 mln. žmonių.

„Žmonės nori, kad prezidentas būtų nuverstas“, – skandavo protestuotojai.

Palestiniečių administracija turi dalinę Izraelio okupuoto Vakarų Kranto kontrolę.

Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per smūgį žuvo mažiausiai 200 žmonių.

Oficiali palestiniečių naujienų agentūra „Wafa“ nurodė, kad M. Abbasas paskelbė „tris dienas truksiantį viešą gedulą ir vėliavų nuleidimą iki pusės stiebo dėl Baptistų ligoninės žudynių kankinių ir visų mūsų tautos kankinių“.