Tokia galimybė numatyta šeštadienį įsigaliojančiais pakeitimais tam tikromis sąlygomis.

Nustatyta, kad teikti maistą išsinešti galima tik specialiose patalpose ar vietose, kurios atskirtos nuo klientų, turinčių galimybių pasus.

Dar rugpjūčio 24-ąją priimtame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimu numatyta, kad tokiu atveju už maistą klientai turi atsiskaityti tik nekontaktiniu būdu, jį  pasiimtų tam paskirtoje vietoje, o klientams būtina laikytis ne mažesnio nei dviejų metrų atstumo tarp asmenų, dėvėti kaukes.

Verslas nuo rugpjūčio 16 dienos gali vykdyti veiklą įleidžiant lankytojus tik su galimybių pasu – tokiu atveju nebereikia laikytis apribojimų, jie tampa tik rekomendacija. Norintiems toliau priimti klientus be galimybių paso, galioja griežtesni apribojimai.

Nuo rugsėjo 13-osios didžioji dalis paslaugų galės būti teikiamos tik įgijusiems imunitetą po skiepų ar ligos, arba turintiems neigiamą PGR testą.

1. Darbuotojų asmens higiena ir sveikata

Maistą tvarkyti gali tik sveiki darbuotojai, todėl maisto tvarkymo įmonės privalo užtikrinti, kad sveikatos sutrikimų (ypač tokių kaip sloga, kosulys, gerklės skausmas, karščiavimas, čiaudėjimas, vėmimas, viduriavimas, užkrėstos ar atviros žaizdos) turintys darbuotojai netvarkytų maisto. Ši nuostata taikoma ne tik patiekalų ruošimui, bet ir maisto pakavimui, transportavimui ir kitoms veikloms. Vartotojai, užsisakę patiekalų išsinešti ar priimdami pristatytą į namus maistą, turėtų atkreipti dėmesį ar maisto produktus ir patiekalus jiems perduodantis darbuotojas laikosi asmeninės higienos ir neturi akivaizdžiai matomų ligos simptomų (slogos, kosulio, karščiavimo ir pan.).

2. Maisto pakavimo medžiagos ir tara

Maistui skirta tara privalo būti švari ir tinkama sąlyčiui su konkrečiu maistu, tai yra turi būti atsižvelgta į maisto temperatūrą, laikymo trukmę, maisto savybes (pvz., riebus, rūgštus). Maisto produktai ir patiekalai turi būti sudėti į sandarius indus ir, jei reikia, supakuoti į antrinę pakuotę, apsaugančią nuo skysčių ištekėjimo ir pan. Karantino laikotarpiu, siekiant užtikrinti maisto saugą, nerekomenduojama, kad maisto tvarkymo subjektai patiekalus išsinešti atiduotų kliento induose.

3. Maisto laikymo ir transportavimo sąlygos

Maisto produktų ar patiekalų išvežiotojai turi užtikrinti, kad pagamintas maistas būtų kaip galima greičiau pristatomas. Rekomenduojama, kad išsinešimui patiekiamą maistą viešojo maitinimo įmonė supakuotų į temperatūrą padedančias išsaugoti pakuotes. Vartotojai savo ruožtu taip pat turi stengtis išsineštą maistą suvartoti kiek galima greičiau. Rekomenduojama, kad paruoštų vartoti patiekalų transportavimas neužtruktų ilgiau kaip 2 valandas, išskyrus jei patiekalai gabenami sandariuose termosuose ar šilumą išsaugančiose dėžėse.

4. Vartotojų asmens higiena

Išpakuojant į namus pristatytą ar pačių parsineštą maistą ar patiekalus, būtina laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu po tekančiu šiltu vandeniu, jei maistas perdedamas į savo indus – jie turi būti švarūs. Nenaudoti vienkartinių indų ar pakuočių pakartotinai. Pasirūpinti, kad virtas, keptas ir kitaip paruoštas vartoti maistas nesiliestų su žalia mėsa, žuvimi, kiaušiniais, nešvariomis ar neplautomis daržovėmis arba su indais ir virtuviniais įrankiais, kuriais prieš tai buvo tvarkomi žali maisto produktai.

5. Patiekalų saugojimas namuose, pašildymas.

Maisto saugos specialistai nerekomenduoja virtų, troškintų ar keptų maisto produktų ir patiekalų kambario temperatūroje laikyti ilgiau negu 2 valandas. Atvėsintas karštas maistas laikomas šaldytuve ne ilgiau kaip 24 valandas. Jei tokį maistą vėliau apdorojate termiškai (pašildote), jį reikėtų suvartoti per 1 valandą. Jei vartotojas nusprendžia užšaldyti maisto produktą, kurio nespės suvartoti ir jo tinkamumo vartoti terminas nepasibaigęs, jį būtina tinkami supakuoti (pvz., suskirstyti tam tikromis porcijomis į sandarias pakuotes) ir laikyti ne žemesnėje kaip -18 °C temperatūroje.

Svarbu žinoti, kad virusas Covid-19 nėra perduodamas per maistą – iki šiol nėra gauta jokių duomenų, jog virusu žmonės būtų užsikrėtę per maisto produktus. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad dėl nesaugiai paruošto, netinkamai transportuojamo ar saugomo maisto gali kilti sveikatos sutrikimus sukeliančių ūmių žarnyno infekcijų.

Vyriausybės sprendimu, nuo pirmadienio bus draudžiama viešojo maitinimosi įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus kai maistas dalinamas išsinešimui arba kitais būdais pristatomas gyventojams.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė tikisi, kad valstybės parama iš rezervo galėtų padengti sektoriaus darbuotojų minimalų atlyginimą.

„Reikėtų nuraminti darbuotojus ir iš valstybės rezervo mokėti minimalų atlyginimą“, – BNS sakė Evalda Šiškauskienė.

Pasak jos, verslas taip pat pasirengęs mokėti dalį atlyginimų laikinai darbo netekusiems darbuotojams.

„Apyvartos jau dabar nukritusios iki 85 proc., dar už kelių dienų neliks visai apyvartų. Tiekėjai nebetieks produktų“, – teigė ji.

„Restoranai patys mokėtų dalį atlyginimų, bet neturi iš ko“, – pridūrė E. Šiškauskienė.

Asociacijos vadovės teigimu, vėliau maitinimo paslaugų sektorius norėtų mokestinių lengvatų,

„Stabdymas ir atidėjimas mokesčių, pradedant GPM, PVM, „Sodros“ ir gal net pagalvoti apie komunalinius mokesčius, apie telefonus, kad žmonėms neatjungtų komunikacijos priemonių, kad laikinai stabdyti atsiskaitymus ir už tokius dalykus“,  – kalbėjo E. Šiškauskienė.

Jos teigimu, sektoriaus darbuotojai taip pat tikisi, kad bus galima atidėti paskolų mokėjimus.

Pasak daugiau nei pusšimtį maitinimo įstaigų visoje Lietuvoje valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovo Gedimino Balnio, Lietuva galėtų sekti Italijos pavyzdžiu, kada per karantiną „valstybė tiesiogiai moka darbuotojams, o ne įmonė, nes jai nutrūksta pajamos“.

Visą gyvenimą mes mokėjome mokesčius. Dabar jau atėjo ir valstybės eilė prie to prisidėti.

„Negali bankrutuoti šitas verslas. Tai dabar klausimas, kokiu mastu ir kaip prisidės valstybė. (...) Visą gyvenimą mes mokėjome mokesčius. Dabar jau atėjo ir valstybės eilė prie to prisidėti. Čia dabar jau yra pareiga, o ne noras. Tam, kad mes galėtume išlaikyti darbuotojus ir darbo vietas, kad paskui, kai atsidarys sienos, pusė Lietuvos vėl neišvažiuotų“, – šeštadienio vakarą BNS kalbėjo  „Amber Food“ vadovas.

G. Balnio teigimu, valstybė turėtų 100 proc. kompensuoti darbuotojams jų netektas pajamas.

Jis taip pat pabrėžė, kad karantino atveju, be išlaidų darbuotojų algoms, įmonės patirs ir daugiau nuotolių – dėl patalpų nuomos, komunalinių mokesčių bei kitų sąnaudų, nes jas padengti kol kas, metų pradžioje resursų nėra sukaupta.

„Amber Food“ valdomose įmonėse dirba apie 1,2 tūkst. žmonių. 

„Amber Food“ vadovas teigia, kad maisto gamyba išsinešimui gali būti vykdoma, tačiau ši veikla galėtų veikti tik didmiesčiuose, be to, kaštai nėra maži.

„Bus galima teikti išsinešimo paslaugas, išvežti į namus, bet tai daugiau būtų socialinė jau paslauga. Išvežimas yra brangus, didelė savikaina, ir ne visuose miestuose tą galima daryti – daugmaž padengti tik Vilnius, Kaunas, Klaipėda“, – BNS teigė G. Balnis.

G. Balnys abejoja, ar karantino metu išaugs užsakymų maistą pristatyti į namus: „Nebus to antplūdžio. Jeigu žmonės sėdės namuose, dirbs nuotoliniu būdu, gal kažkoks padidėjimas ir bus, bet nedidelis – greičiausiai jie namuose ir gaminsis. O ką jiems veikti sėdint namuose?“   

Anot jo, maitinimo įstaigų pagamintas maistas bus reikalingiausias socialiai remtiniems ir pasiligojusiems gyventojams.

„Jeigu bus sergančių žmonių, gal jiems bus net ir sunku išsivirti sriubos, šilto maisto pasigaminti. Gal ligoninės negalės priimti žmonių, kurie bus nusilpę, tai maistą bent į namus jie išsikviestų“, – tvirtino G. Balnys. 

E. Šiškauskienė sako, kad ne visos maitinimo įstaigos galėtų imtis maisto išsinešimui gamybos. Ši veiklą būtų įmanoma tik didmiesčiuose, kur veikia išvežiojimo sistema.

Jos teigimu, įmonės, kurios imtųsi šios veiklos, irgi tikisi sulaukti valstybės paskatų.    

„Įmonės, kai sustos jų darbas, nebeturi lėšų, tai produktų pirkimas sustos, darbuotojai į darbą neis, tai kas gamins tą maistą? Neapsimokės. Bet to labai reikės vienišiems izoliuotiems žmonėms. Tai tikrai galėtume susitelkti ir, nesivaikydami pelno, daryti. Socialiai atsakinga ir teisinga“, – kalbėjo ji.

Vyriausybė pirmadienį planuoja patvirtinti mažiausiai vieno milijardo eurų vertės ekonomikos skatinimo planą, siekiant padėti verslui sumažinti neigiamus padarinius dėl koronaviruso sukeltos krizės.

Finansų ministerija anksčiau skelbė, kad priemonių paketas apims likvidumo paskolas, mokesčių atidėjimą ir priemones, kurios apsaugotų darbo vietas.

„Vilniaus gyventojams ir miesto svečiams pristatome naujovę – maisto ir gėrimų, skirtų išsinešti, zoną. Ją įkurdinome po vienu stogu greta „Maximos“ pačiame sostinės centre, Gedimino prospekte. Tai itin mėgstama pasivaikščiojimų vieta aplink kurią veikia įvairios organizacijos, biurai ir mokymosi įstaigos. Tad neabejojame, jog galimybę greitai, nelaukiant eilėje, įsigyti šviežios karštos kavos ar arbatos bei šviežių, ką tik paruoštų užkandžių, klientai įvertins ir šią paslaugą greitai pamėgs“, – kalba Irtautė Ščerbavičienė, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ operacijų vadovė.

Naujoje maisto ir gėrimų išsinešti erdvėje galima įsigyti čia pat kepamų prancūziškų dešrainių, bulvyčių „fri“, skrudintų koldūnų, keptų mocarelos ir sūrio lazdelių, salotų, mėsainių, sumuštinių. Be to, saldėsių – pyragaičių, spurgų, bandelių. Ir gėrimų – šviežios, karštos kavos ar arbatos, vandens, vaisvandenių, sulčių.

Pirmadienio popietę duris naujai atvėrusią maisto išsinešti erdvę klientams pristatė kulinaras G. Šapiro, daugeliui taip pat gerai žinomas kaip Bilas. Jis klientams pademonstravo naujos erdvės privalumus bei kartu su meistrais ruošė prekybos centro vizitine kortele tapusius kruasanus. Naujoje maisto ir gėrimų išsinešti zonoje juos klientai galės įsigyti įdarytus kumpiu arba lašiša su kitais derančiais priedais.

Pirmadienio rytą, naujos maitinimo zonos atidarymo proga, prekybos tinklo komanda Gedimino pr. įsikūrusios parduotuvės klientus bei į darbus ir mokslus skubančius praeivius vaišino šviežia karšta kava.