"Kiek man teko girdėti, didžiausiu laimikiu galėjo pasigirti tik vienas žvejys, jis sugavo 28 stintas. Žmogus nepasakė, kiek laiko žvejojo prie Naujosios perkėlos. Spėju, kad jam sekėsi ir dėl stipresnės lempos, kurią buvo pasiėmęs. Uostas yra išgilintas, tapo kaip priekrantė. Kada akvatorijoje pasirodys stintų būriai, niekas nežino", – tikino Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Jūra prieš kelias dienas buvo audringa, todėl neveikė pietinį molą tvarkanti technika.

"Gali būti, kad dėl to stintos pasuko į marias. Žuvys nemėgsta triukšmo, o kaip tik tuo metu vokiečių, kurie dirba prie molo, įranga nedirbo. Kažkiek tų stintų bus, bet nebus gausūs kiekiai", – tikino R. Dailidė.

Jis teigė, kad stintos į marias suka ir dėl palankių vėjų.

Didžiausiu laimikiu galėjo pasigirti tik vienas žvejys, jis sugavo 28 stintas.

"Reikia, kad pūstų į marių pusę. Atšilo, ižas baigėsi, susiklostė tinkamesnės sąlygos. Jei turguje pasirodo verslininkų žvejų parduodamos stintos, dažniausiai tereikia kelių dienų ir galime mėginti jų dairytis uosto akvatorijoje", – patarė žvejys.

R. Dailidė aiškino, kad žvejybos sąlygos nesikeis ir artimiausiu metu.

"Kiek ilgai kibs stintos, niekas negali pasakyti. Į vandenį galvos neįkiši, nepasižiūrėsi, kas ten vyksta. Situacija ir toliau bus tokia pati. Kažkiek kibs. Įprastai stintos pasirodydavo spalio pabaigoje, su pirmu šaltu vandeniu. Bet šiemet jų nebuvo nei spalį, nei lapkritį – labai šiltas vanduo", – paaiškino R. Dailidė.

Judėdami priekrante, stintų būriai užsuka ir į uostą.

"Iki sausio pabaigos dažniausiai vyrauja šiaurinių krypčių vėjai. Po to stintos ims reaguoti ir į gėlą vandenį, taip nutinka prieš nerštą. Manyčiau, kad tikimybė pagauti vis didės", – vylėsi biologas.

R. Dailidė aiškino, kad pirmosios stintos dažniausiai kibdavo nuo krantinės ties delfinariumu.

"Prie Senosios perkėlos buvo gerų vietų. Bet spėju, kad iš Smiltynės pusės šiemet nebus gerų kibimų, uostas smarkiai išgilintas. Visko gali būti, kad jos judės farvateriu, o plačiau pasiskleis ties seklumomis, gal prie Naujosios perkėlos ir dar toliau", – pasakojo R. Dailidė.

Trūksta vietos

Malkų įlankoje, šalia vienos iš ilgesnių uoste 470 m 144 krantinės, planuojama įrengti 144A krantinę, kurioje stovėtų dokai.

Šiuo metu paskelbtas konkursas rengti naujos 144A krantinės poveikio aplinkai dokumentą.

Tai būtų du nedideli 52 ir 101 m ilgio dokai. Planuojama, kad mažasis dokas būtų pasukamas. Prie jų būtų įrengti kranai, kurie iš dokuojamų laivų iškeltų ar į juos įkeltų reikalingus techninius mazgus.

Įprastai į tokius dokus priimami uosto aptarnavimo, įvairių tarnybų, žvejybos ar pramoginiai laivai. Tokio dydžio dokus naudojo Klaipėdos laivų remonto bendrovė. Ji kaip tik planuoja visiškai išsikelti iš zonos prie Klaipėdos piliavietės.

Teritorijos dalį, kur ketinama įrengti 144A krantinę, iš Uosto direkcijos nuomoja "Achemos grupė", kuriai priklauso ir Klaipėdos laivų remonto bendrovė.

Įprastą krovos krantinę toje vietoje įrengti sudėtinga, nes ji yra arti įplaukos į Malkų įlanką. Be to, beveik nėra žemyninės dalies ploto, kur būtų galima kaupti krovinius. Galbūt tokia galimybė ir atsirastų, jei pertvarkant buvusią tarptautinę jūrų perkėlą būtų ardomi į ją vedę geležinkelis ir kelias.

Sumanymas: Malkų įlankoje planuojama įrengti naują 144A krantinę, skirtą dviem dokams. KVJUD nuotr.

Buvo tapęs šiukšlynu

144A krantinė, kuri oficialiai žymima adresu Perkėlos g. 8, yra ypač jautrioje vietoje šalia Smeltės botaninio draustinio. Čia auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti augalai – pajūrinė pienažolė ir trispalvis astras. Taip pat botanikos draustinyje yra ir kitų retų augalų – druskinis vikšris ir pajūrinė narytžolė.

Halofiliniai augalai šioje vietoje auga todėl, kad čia yra jiems būtinas druskingas dirvožemis.

Šioje dalyje, kur nėra botaninio draustinio, Uosto direkcija ir sumanė įrengti 144A krantinę su vieta dviem dokams.

Dėl šių augalų ne kartą buvo kilusi diskusija, nes jie trukdo plėtoti dalį uosto Malkų įlankoje. 2020 m. pavasarį netgi buvo pasirodžiusių nuotraukų ir duomenų, kad botaninis draustinis virto šiukšlynu, nes ten mėtėsi buteliai, nuorūkos, plastmasės ir kiti daiktai. Juos greičiausiai palikdavo prie Malkų įlankos meškeres užmesti mėgstantys žvejai.

Botaninį draustinį globoja Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija, kuri prisižadėjo, kad prižiūrės, jog jis nevirstų šiukšlynu. Draustinis šioje vietoje įkurtas dar 1988 m. Jo plotas – 15 m, ilgis – 300 m.

Draustinis: pakrantė uoste, kur auga reti augalai. V. Matučio nuotr.

Didžiuojasi draustiniais uostuose

Retus augalus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ketino iškelti. Tai daryti yra ilgas procesas. Šiuo metu dalį šių augalų bandoma veisti Kopgalyje, dalį – Kairių poligone.

Uosto direkcija rado išeitį. Gilindama Malkų įlanką ji įrengė brangiau kainavusią povandeninę įlaidų sienutę. Taip uoste pasiektas reikalingas jo plėtojimo rezultatas, o botaninis draustinis išsaugotas.

Šiuo draustiniu Klaipėdos uostas galėtų didžiuotis, kaip tai daro kai kurie kiti uostai. Pavyzdžiui, Antverpeno uoste saugomos ir į uostą atvykusiems svečiams iš specialios stebėjimo vietos pristatomos uoste išlaikomos retų paukščių buveinės, išlikę seni Belgijos pajūrio žvejų kaimai.

Iki šiol prie Malkų įlankos įplaukos yra išlikusi siaura apie 50 m pločio, apie 1 080 m ilgio juosta. Šioje dalyje, kur nėra botaninio draustinio, Uosto direkcija ir sumanė įrengti 144A krantinę su vieta dviem dokams.

Dvi Klaipėdos uosto krantines rekonstravo Vilniaus statybos bendrovė „Tilsta“ kartu su kelių ir inžinerinių tinklų tiesimo bendrove „Fegda“.

Rekonstravus krantines ir išgilinus Malkų įlankos akvatoriją prie jų galės švartuotis Post Panamax tipo laivai, todėl Klaipėdos konteinerių terminalas galės didinti krovos apimtis.

Ta proga Klaipėdoje rengiama spaudos konferencija, kurioje dalyvaus uosto vadovas Algis Latakas, Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika ir „Tilstos“ vadovas Eduardas Grinaveckas.

Likviduotas sovietmečio palikimas

– Kuo Malkų įlanka ypatinga, kad joje įvykdyta viena didžiausių uoste vystymo programų?

– Klaipėdos uostas turi daug privalumų, kurie leidžia jam konkuruoti su kitais ir netgi pirmauti tarp rytinės Baltijos šalių uostų. Tačiau yra ir didelis trūkumas – uosto vystymo teritorijų stoka. Tenka veikti su dideliais iššūkiais – griežtai laikytis aplinkosauginių reikalavimų, papildomai investuoti į geresnę uosto ir miesto kaimynystę. Investuodami į Malkų įlanką mes pirmiausia išsprendėme su aplinkosauga susijusią problemą. Įlankoje buvo išvalytas užterštas dumblas, kuris susikaupė nuo sovietmečio čia remontuojant ir statant laivus. 2018 m. visas užterštas Malkų įlankos gruntas buvo iškastas ir sudėtas į specialiai įrengtą užteršto grunto aikštelę prie Smeltės pusiasalio. Tai atvėrė naujus Malkų įlankos vystymo planus.

– Nuo ko jie prasidėjo?

– Jau kasant užterštą gruntą buvo pradėti Malkų įlankos tvarkymo parengiamieji planavimo ir tyrimo darbai. Buvo apsispręsta Malkų įlanką gilinti iki 14,5 m. Tai lėmė vis didėjantys laivai, noras Malkų įlankoje veikiančioms bendrovėms sudaryti konkurencingas sąlygas. Tam, kad būtų galima pasiekti 14,5 m gylį, reikėjo įrengti povandeninę sienutę pagal Malkų įlankos botaninio draustinio pakrantę. Toks projektas už 9,5 mln. eurų baigtas 2018 m.

Priims didelius laivus

– Ir tai atvėrė galimybę gilinti įlanką?

– Taip, atlikti svarbūs parengiamieji darbai – pastatyta sienutė ir sutvarkytas užterštas gruntas – leido pradėti gilinti Malkų įlanką. 2019 m. pradėti įlankos laivybos kanalo su apsisukimo ratu gilinimo iki 14,5 m darbai. Pirmajame etape Olandijos įmonė "Van Oord" už 12,5 mln. eurų išgilino didžiąją įlankos dalį. Antrajame etape vyko gilinimo darbai labiau prie krantinių. Šiuo metu visi laivybos kanalo gilinimo darbai yra užbaigti. Daug kur vyksta ar jau įvyko gilinimas iki 14 m prie krantinių. Iš viso Malkų įlankoje buvo iškasta per 2 mln. kubinių metrų grunto. Jau šiuo metu į Malkų įlanką gali įplaukti ir prie daugumos krantinių švartuotis 300 m ilgio laivai.

Pertvarkymas: pastaraisiais metais Malkų įlankoje – didžiuliai pokyčiai.( KVJUD nuotr.)

– Kaip vyko krantinių pritaikymas naujiems gyliams? Juk tai gana sudėtingas procesas, nes krantines tenka perstatyti?

– Didžioji dalis krantinių jau yra pertvarkytos. Kai kur dar vyksta darbai, dalis bus baigta šiemet, kiti – 2022 m. Pertvarkytos arba tvarkoma daug Vakarų laivų gamyklos naudojamų krantinių. Esminis pokytis – nuardžius vieną pirsą buvo pertvarkytos krantinės, dokų duobės, sudarytos galimybės statyti dokus "Post Panamax" iki 235 m ilgio, "Panamax" iki 200 m ilgio ir "Aframax" laivams. Investicijos čia siekė 22 mln. eurų. Jos baigtos vykdyti 2020 m. viduryje.

139–140 krantinės, kurių investicinė vertė 12 mln. eurų, užbaigtos šių metų liepą. Iki šių metų pabaigos numatyta baigti prie jų gilinti iki 14 m.

142 krantinę už 7,5 mln. eurų planuojame užbaigti iki šių metų pabaigos. Ji skirta Malkų įlankos terminalo grūdų ir kitų produktų krovai.

Už 25,5 mln. eurų rekonstruota143 ir pertvarkoma 143A krantinės, kurias naudoja Klaipėdos konteinerių terminalas. Įrengti nauji pokraniniai keliai, skirti bendrovės įsigytiems naujiems STS kranams. Prie šių krantinių šiemet turi būti baigtas gilinimas iki 14 m.

Šiuo metu už 8,5 mln. eurų 135 ir 136 krantinių Vakarų laivų gamyklos naudojamas pirsas.

Planuojamas greitas atsipirkimas

– Ar po šių pertvarkymų Malkų įlankoje dar liks kokių nors probleminių taškų?

– Reikės remontuoti 141 krantinę, kuri yra avarinės būklės. Problematiška vieta lieka prie botaninio draustinio. Ateityje reikės pailginti Vakarų laivų gamyklos pirsą, bet tam trukdo dabartinis Malkų įlankos laivų apsisukimo ratas. Reikės spręsti klausimą ir dėl botaninio draustinio iškėlimo. Reti augalai iš jo galėtų būti perkeliami į kitą vietą.

– Kaip greitai galėtų atsipirkti Malkų įlankos pertvarkymas?

– Esame investavę apie 125 mln. eurų, įskaitant ir 28 mln. eurų ES paramą. Investicijų atsipirkimą planuojame per 5–6 metus. Iš visų Malkų įlankos kompanijų tikimės žymaus krovos pagyvėjimo, nes jos galės priimti didesnius laivus. Matome, kad Malkų įlankoje auga konteinerių, metalo laužo krova. Kartais vizualiai šioje įlankoje matosi daugiau laivų nei visame uoste. Laivai stovi ir prie krovos kompanijų krantinių, bet ypač daug laivų yra prie Vakarų laivų gamyklos. Ši bendrovė, dirbdama su dideliais dokais, pasiekė žymias veiklos apimtis. Kartais prie jų pačių krantinių nebetelpa remontuojami ir dokuojami laivai. Juos tenka statyti prie kitų uosto kompanijų naudojamų krantinių.

Akivaizdi ekonominė nauda

– Ar nebijote, kad, vykstant geopolitiniams pokyčiams regione, į Malkų įlanką įdėtos investicijos gali sunkiau, nei planuota, atsipirkti, nes dalis krovos Malkų įlankoje susijusi su Baltarusija?

– Dėl Malkų įlankos krovos bendrovių tokių baimių neturiu. Klaipėdos uoste verslo energingumas, veiklumas yra labai aukšto lygio. Kompanijos tikrai nesnaudžia dėl krovos galimybių. Jei kas nors ir atsitiktų, krovos bendrovės turės gylius, infrastruktūrą. Jei praras vieną krovinį, galės organizuoti savo taktiką, galvoti apie kitą krovinį. Kai parametrai yra įrengti, persiorientuoti yra daug paprasčiau. Tą sakydamas turiu galvoje ne vien Malkų įlankos, bet ir viso Klaipėdos uosto krovą.

– Kokią naudą uostui, Klaipėdos miestui, Lietuvos valstybei ateityje galėtų duoti Malkų įlankos pertvarkymas?

– Uoste mes tikimės daugiau rinkliavų iš laivų. Džiaugiamės, kad efektyviau bus išnaudojama teritorija aplink Malkų įlanką. Nauda Klaipėdos miestui jau yra akivaizdi, nes Malkų įlankoje išvalytas taršus gruntas. Įžvelgiu didžiulį potencialą augti Vakarų laivų gamyklos didelių laivų remonto verslui. Jau dabar Vakarų laivų gamyklos verslo grupė yra viena didžiausių darbdavių regione. Tai pajamos ir miestui per gyventojų pajamų mokestį ir socialinius projektus, ir šaliai per pridėtinės vertės ir kitus mokesčius. Tiek augantis didelių laivų dokavimo ir remonto verslas, tiek ir Malkų įlankoje augsianti krova suteiks pridėtinę vertę ir papildomas pajamas kitiems verslams.

Sėkmingai atliktos investicijos į Malkų įlanką Klaipėdos uostui jau leidžia užsitikrinti dar tvirtesnes pozicijas laivų remonto rinkoje, didinti krovos pajėgumą, o numatoma pietinės uosto dalies plėtra bus reikšmingas žingsnis vystant regioną.

„Ilgą laiką diskutuotas Klaipėdos išorinio jūrų uosto klausimas šiuo metu išspręstas, Vyriausybei prioritetą teikiant jūrų uosto pietinės dalies plėtrai. Numatoma pietinės uosto dalies plėtra, suformuojant naujas uosto teritorijas, bus reikšmingas žingsnis didinant jūrų uosto ir regiono konkurencingumą“, – sako premjerė I. Šimonytė.

Susisiekimo ministro M. Skuodžio teigimu, išplėtota Malkų įlanka jau dabar reiškia naujas galimybes priimti daugiau ir didesnių laivų modernizacijai ir remontui ir svariai prisidėti prie uosto krovos bei pajėgumo didinimo.

„Šiandienos kontekste, kalbant apie krovinių, prekių ir uosto įmonių veiklos diversifikaciją, būtent pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtra, formuojant naujas teritorijas, yra ta kryptis, kuri mums sukuria daug naujo ir neišnaudoto potencialo“, – po vizito uoste sakė ministras M. Skuodis.

Malkų įlanką išgilinus iki 14,5 metro, rekonstravus didžiąją dalį čia esamų krantinių, terminalai jau gali priimti didžiuosius tarpkontinentinius laivus. Išplėtojus įlanką, laivų statytojams atsivėrė galimybė įsigyti didžiausią plaukiojantį doką Baltijos šalyse ir jau priimti remontui didžiuosius laivus. Bendra Malkų įlankoje įgyvendintų ir šiuo metu įgyvendinamų uosto infrastruktūros projektų vertė siekia 123 mln. Eur, iš jų 27,6 mln. Eur finansuota ES Sanglaudos fondo lėšomis.

Tačiau vienas iš iššūkių, su kuriuo šiuo metu susiduria Klaipėdos uostas, yra teritorijų stoka. Todėl naujų zonų – šiuo atveju pietinės dalies – plėtra padėtų išlikti uostui konkurencingam ir deramai reaguoti į rinkos pokyčius, pritraukti naujų investuotojų.

„Kad būtų pajėgus konkuruoti esant globaliems rinkos pokyčiams, Klaipėdos uostas turi būti sistemingai plėtojamas. Tad naujos teritorijos, atsirasiančios pietinėje uosto dalyje, bus ta galimybė, kuri duos naują postūmį ne tik uostui būdingoms krovos ir sandėliavimo paslaugoms. Čia turėtų būti plėtojamos aukštą pridėtinę vertę uostui ir valstybei generuojančios gamybos, paslaugų sektorių veiklos. Naujos teritorijos leis pritraukti investuotojų“, – pabrėžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Planuojama, kad už Kiaulės Nugaros salos bus suformuota nauja apie 70 ha teritorija, o vientisa krantinės linija turėtų sudaryti maždaug 1 300 metrų. Plėtojant pietinę uosto dalį, bus pastatyti pietiniai uosto vartai, joje galėtų atsirasti mažųjų ir pramoginių laivų bei vidaus vandenų laivų prieplaukos.

Šiuo metu yra rengiami Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros projektiniai pasiūlymai, kurie bus pateikti jau šį rudenį. Atsižvelgdamas į Klaipėdos uosto bendrajame plane numatytą pietinės uosto dalies galimą užstatymą, rangovas turės parengti ir pateikti pietinės uosto dalies maksimalios galimos plėtros keturias projektinių pasiūlymų alternatyvas.

Naujos sąlygos verslams

Simboliška, kad šalyje pasibaigus karantinui vienas didesnių renginių vyko lauke, uoste, ant vandens, kelte „Nida“.

„Plaukiant per Klaipėdos uostą norime parodyti tuos pokyčius, kurie vyko jame per 30 metų. Klaipėdos uostas yra iš esmės pasikeitęs. Į jį įneštas milžiniškas kiekis investicijų, išnaudota privataus ir valstybinio sektoriaus sinergija, uostas tapo labai išvystytas, jis turi naujausias vakarietiškas technologijas, kuriomis galima didžiuotis“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Praplaukus per uostą matyti, kad jame nemažai prišvartuota laivų, vyksta krova. Vykdomi įvairūs rekonstrukcijos darbai. Uostas gilinamas, tvarkomos krantinės.

Šiaurinėje uosto dalyje suvežta ir ant krantinių sudėti akmenys. Uoste prasidėjo pietinių ir šiaurinių įplaukos vartų rekonstrukcija.

Vieni darbai prasideda, kiti artėja prie pabaigos. Didžiuliu Klaipėdos uosto pasiekimu galima laikyti Malkų įlankos pertvarkymą. Ji išgilinta iki 14,5 metrų, rekonstruotos arba baigiamos rekonstruoti ir naujam gyliui pritaikomos beveik visos 13 Malkų įlankos krantinių.

Bendra Malkų įlankoje įgyvendintų ir šiuo metu įgyvendinamų uosto infrastruktūros projektų sutarčių vertė siekia 123 mln. eurų. Iš jų 27,6 mln. eurų finansuota ES Sanglaudos fondo lėšomis.

Kai kurios bendrovės, kaip „Vakarų laivų gamykla“, dėl to galėjo pradėti visiškai naują verslą - dideliuose dokuose priiminėti „Panamax“ laivus.

Šioje įlankoje esančioms uosto kompanijoms sudarytos palankios sąlygos priimti didelius laivus, dėl krovinių ir klientų vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitomis uosto kompanijomis.

Didžiuojasi ir tiki jūrų uostu

„Klaipėdos jūrų uostas buvo, yra ir visada išliks Lietuvos vartais į pasaulį. Neįmanoma pervertinti jo reikšmės mūsų šalies ekonomikai, saugumui, aplinkai ir gerovei. Tai yra pagrindinis šalies ir platesnio regiono transporto ir logistikos mazgas.“, - Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą perdavė Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

„Rekonstravęs Malkų įlanką Klaipėdos uostas pakilo į aukštesnį lygį. Šiuo metu esame dar labiau susikoncentravę į pietinės uosto dalies išvystymą, kas ateityje uostui suteiks dar daugiau potencialo. Tiek Lietuvos valstybė, tiek Klaipėdos miestas turi ir gali didžiuotis šiuolaikišku išvystytu uostu“, - teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Aplinkos ministras, klaipėdietis Simonas Gentvilas pastebėjo, kad, kai visa Lietuva dar kuria gerovės valstybės modelį, Klaipėdos uostas jau yra gerovės valstybės dalis, nes sukurti vakarietiški terminalai, žmonės dirbantys uoste didžiuojasi juo. Jis linkėjo jūrų uostui kuo daugiau jo specifiką suprantančių žmonių Vilniuje tam, kad sostinėje uosto atžvilgiu būtų priimami protingi sprendimai.

Klaipėdos miesto vėliava kartu su Uosto direkcijos generaliniu direktoriumi A.Lataku apsisiautęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pastebėjo, kad per tris dešimtmečius pasiektas sutarimas, kad uostas yra mieste, kuris supranta uostą, kuris uostą gerbia ir vertina, uostas yra mieste, kur mes visi tiek uostą, tiek miestą mylime.

„Klaipėdos uostas išgyvena aukso amžių. 50 mln. tonų metinės krovos dar ne riba. Tikiu vizija, kad uosto veikla bus dar įspūdingesnė. Uoste yra ypatingų žmonių, kurie moka judėti pirmyn. Toliau vystysime Klaipėdos uostą, ruošimės tai kitai Baltarusijai, kuri, galbūt, naudosis Baltijos perlu - Klaipėdos uostu dar labiau. Todėl tikiu gražia Klaipėdos uosto ateitimi“, - akcentavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybos pirmininkas Nerijus Udrėnas. 

 Pokyčius uoste daro žmonės

„Uostas keitėsi reikšmingai, o pietinė uosto dalis pastaraisiais metais pagal savo parametrus yra perkopusi į visiškai naują lygmenį. Už visų tų pokyčių, kurie svarbūs Lietuvai, kaip stipriai jūrų valstybei, stovi žmonės. Tad šiandieną norime padėkoti visiems už jūsų darbą, idėjas ir iniciatyvas, norime padėkoti už Lietuvos, kaip jūrų valstybės, garsinimą pasaulyje bei jūrinių tradicijų puoselėjimą“, - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Už Lietuvos kaip jūrinės valstybės garsinimą pasaulyje, už ilgametį ir nepriekaištingą darbą Liudviko Stulpino medaliu apdovanotas Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.

Jūrų kapitono Liudviko Stulpino medalis teikiamas už ypatingus nuopelnus vandens transporto sistemai ir jūrinei pramonei. Medalio steigėja – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. L. Stulpino vardo apdovanojimo medalio komplektą sukūrė ir pagamino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Medalis ir miniatiūra pagaminti iš aukso, sidabro ir juvelyrinio stiklo emalio. Šiuo medaliu jau yra apdovanota keturiolika jūrinės bendruomenės atstovų.

Jūrų transporto darbuotojo garbės ženklu apdovanota Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė už reikšmingą indėlį į jūrininkų ir jūrų uosto specialistų rengimo plėtrą. Šiuo aukščiausiu Susisiekimo ministerijos Lietuvos jūrų transporto darbuotojui skiriamu apdovanojimu taip pat pagerbti Klaipėdos jūrų krovos kompanijos  „Bega“ Technikos skyriaus viršininkas Antanas Kekys, Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Renginio metu Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės padėka už Lietuvos kaip jūrinės valstybės puoselėjimą įteiktas Lietuvos jūrų muziejaus direktorei Olgai Žalienei.

Taip pat įteiktos Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako padėkos.

Pokyčiai Jūrų perkėloje

Uosto radiolokacinė stotis Jūrų perkėloje, Perkėlos g. 10, nuo pat jos statybos pradžios buvo įrengta specialiai sumontuotame bokšte, 33 metrų aukštyje.

Dabar šią teritoriją rengiamasi pertvarkyti nugriaunant ne tik senąjį bokštą bet ir didžiulį buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos administracinį pastatą. Buvusioje Jūrų perkėloje yra planuojami dideli teritorijos pertvarkymo darbai. Jau kurį laiką kalbama, kad į pietinę uosto dalį iš šiaurinės dalies turėtų būti perkelta ir dulkėtesnė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) krova.

Naujas uosto direkcijos laivų eismo tarnybos radiolokacinis bokštas pastatytas Perkėlos g. 8, prie krantinės Nr. 144. Jame nauja radaro antena bus sumontuota 31 metro aukštyje.

Perkels ir testuos įrangą

Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra paskelbusi konkursą išmontuoti radarą senajame bokšte ir perkelti į naująjį.

Radaro antena sveria 366 kilogramus, prie jos dar yra speciali 130 kilogramų sverianti įrangos dėžė.

Radaro antena nėra tokia, kad ją galima būtų lengvai pernešti lyg kokią spintą. Radaro antena sveria 366 kilogramus, prie jos dar yra speciali 130 kilogramų sverianti įrangos dėžė.

Prie radaro sistemos dar yra iki 6 įvairių kitokių įrangos vienetų. Dalis jų būtų įdėta į specialų konteinerį, kad sistemą saugotų nuo oro poveikio.

Sumontuota radaro įranga dar turės būti išbandoma, kad labai tiksliai fiksuotų plaukiančius laivus ir kitus judančius objektus.

Permontuota radaro įranga apims pietinę uosto dalį, Malkų įlanką. Iš jos bus matoma ir nemaža dalis Kuršių marių.

Planas: Smiltynėje rengiamasi sumontuoti panašų į šį naują uosto radaro bokštą. KVJUD nuotr.

Bus naujų pakeitimų

Artimiausiu metu Klaipėdos uoste planuojama ir daugiau su navigacija susijusių pakeitimų.

Neseniai skelbta, kad išskirtinio dizaino Laivų eismo tarnybos radiolokacinės kontrolės sistemos bokštą rengiamasi statyti Smiltynėje prie Naujosios perkėlos. Bokšto, kuris susilies su Smiltynės aplinka, idėją pasiūlęs Panevėžio statybos trestas rengs projektinius pasiūlymus, techninį projektą, atliks projekto vykdymo priežiūrą.

Kada bus statomas naujas bokštas Smiltynėje, dar neaišku, nes viešojo pirkimo konkursas nepaskelbtas.

Uosto direkcija planuoja įrengti ir bent dvi naujas vedlines šiaurinėje uosto dalyje. Tai susiję su Uosto įplaukos vartų rekonstrukcija. Kai ji bus atlikta, laivai į uostą plauks kitokiu kampu, todėl tam kampui „sugaudyti“ ir bus reikalingos naujos uosto vedlinės.

Per artimiausius metus uoste gali būti ir daugiau su laivų eismo pertvarkymu susijusių pakeitimų.

Didžiausi darbai – Malkų įlankoje

Uosto direkcijos kapitalą rengiamasi padidinti 11 mln. 603 tūkst. 216 eurų. Tokia kapitalo dalis buvo sukurta iš 2019 m. pelno 2020 m. pirmoje pusėje statant uoste kai kuriuos objektus.

Per 2020 m. I pusmetį Klaipėdos uoste vyko įvairūs statybos ir rekonstrukcijos darbai net 11-oje krantinių. Taip pat vyko darbai, susiję su uosto akvatorijos gilinimu bei geležinkelių statyba.

Didžiausios vertės vykdyti darbai buvo dokų duobės kasimas ir inkaravimo sistemų įrengimas Malkų įlankoje prie Vakarų laivų gamyklos naudojamų 137–139 krantinių. Tam skirta per 5,1 mln. eurų.

Per 4 mln. eurų šiemet I pusmetį uoste buvo skirta ir Malkų įlankos gilinimui iki 14,5 metrų, įskaitant gamtosauginės sienutės įrengimą.

Didžiausia pinigų dalis (net 3,4 mln. eurų) šiam projektui šiemet buvo skirta iš ES lėšų. Kitas didelis I pusmečio darbas buvo 142 krantinės rekonstrukcija ir pritaikymas 14 metrų gyliui Malkų įlankoje. Jai išleista 4,1 mln. eurų. Šia krantine naudojasi „Malkų įlankos terminalo“ bendrovė.

Dujų verslo vystymas

Per 2,4 mln. eurų skirta „Klaipėdos naftos“ naudojamos 1 krantinės rekonstrukcijai. Iš jų 647 tūkst. eurų sudarė ES parama, likusi dalis (1,8 mln. eurų) – pačios Uosto direkcijos lėšos.

Gali kilti klausimas, kodėl krantinėms rekonstruoti skirtos ES lėšos, jei jas naudoja ne vienas konkretus, o daugiau naudotojų. Esmė ta, kad prie krantinės nr. 1 rekonstrukcija vyksta pritaikant ją suskystintų gamtinių dujų krovai, taip plėtojant SGD infrastruktūrą Baltijos jūros regione.

Prie šios krantinės galės būti iškraunami tiek SGD laivai, tiek kraunamos dujos į mažesnius laivus ir gabenamos į kitus Baltijos jūros regionus.

Kapitalas nuolat auga

Pagal auditorių patvirtintą ataskaitą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2019 m. pabaigoje turėjo nuosavo kapitalo už 539 mln. eurų. Per 2019 m. nuosavas kapitalas išaugo per 9 mln. eurų. Šiais metais augimas bus didesnis, nes vien už I pusmetį pridedama per 11 mln. eurų.

Taip pat Uosto direkcija turėjo 614 mln. eurų trumpalaikio turto. Jo kiekis per 2019 m. augo per 25 mln. eurų.

Uosto direkcijos turtą sudaro pasitikėjimo teise valdoma valstybei uoste priklausanti žemė, bangolaužiai, molai, akvatorija, įplaukos kanalai, navigaciniai ženklai, uosto geležinkeliai, keliai.

2019 m. Uosto direkcija iš įvairių rinkliavų gavo 63,8 mln. eurų. Ji uždirbo 36,3 mln. eurų grynojo pelno, kurio didžioji dalis buvo pervesta į valstybės biudžetą. Per 2019 m. Uosto direkcija įgyvendino investicinius projektus, kurių bendra vertė siekė per 80 mln. eurų.

Naujas 6,6 ha plotas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Smeltės pusiasalyje, šalia Kuršių marių, įrengs dar vieną užteršto grunto aikštelę. Ji atsiras 6,6 hektaro plote, Kairių g. 19, šalia čia jau esančios ir užpildytos užteršto grunto aikštelės buvusioje pradėtoje statyti valčių prieplaukoje.

Šiuo metu paskelbtas konkursas projektuoti naują užteršto grunto saugojimo aikštelę. Ar ji bus tokia pat kaip senoji, kai „nusunktas“ gruntas saugomas specialiuose geotekstilės maišuose? O gal bus pritaikyta ir kita užteršto grunto saugojimo technologija?

Tiek senoji, tiek naujai statoma aikštelė būtų analogiškos, reikalaujama, kad net jų aukštis būtų vienodas.

Uosto direkcija yra pateikusi sąlygą, kad būtų įvertinti ir alternatyvūs grunto saugojimo variantai, jų techniniai sprendimai ir preliminari aikštelės statybos kaina. Kokį variantą pasirinkti, spręs uosto techninė taryba.

Panaudos senuosius įrenginius

Naują aikštelę šalia jau esančios numatyta statyti, kad būtų galima panaudoti jau esančius senosios aikštelės technologinius įrenginius. Čia yra grunto „nusunkimo“ baseinas, kuriame vanduo filtruojamas ir išleidžiamas į uosto akvatoriją.

Tiek senoji, tiek naujai statoma aikštelė būtų analogiškos, reikalaujama, kad net jų aukštis būtų vienodas.

Užteršto grunto aikšteles ateityje planuojama panaudoti krantinėms prie Smeltės pusiasalio formuoti, kaip numatyta Klaipėdos uosto bendrajame plane. Prašoma, kad jau dabar, projektuojant naują užteršto grunto aikštelę, būtų parengti ir pateikti sprendiniai dėl jos pritaikymo tolesnei uosto veiklai.

Projektą analizuos ekspertai

Dėl senosios aikštelės būta nuogąstavimų, kad įrengta šalia Kuršių marių ji gali jas užteršti nešvariu gruntu. Uosto direkcija tokius teiginius jau anksčiau paneigė, nes aikštelėje geotekstilės maišuose sandėliuojamos „nusunkto“ grunto kietos frakcijos. Iš jų gruntas nepatenka į Kuršių marias. Papildomai nuspręsta atlikti tos aikštelės tyrimą, norint išsklaidyti visas abejones

Projektuojant naują užteršto grunto aikštelę vienas iš reikalavimų taip pat yra susijęs su aplinkosauga. Nurodyta, jog aikštelė turi būti suprojektuota taip, kad taršios ar pavojingos medžiagos nepatektų į aplinką.

Vieta: naują aikštelę numatyta įrengti šalia senosios aikštelės Kairių gatvėje.  / KVJUD nuotr.

Numatyta, kad, derinant užteršto grunto aikštelės projektą, jis papildomai bus pateiktas analizuoti nepriklausomai ekspertų kompanijai.

Tokia procedūra Uosto direkcijoje būtų atliekama pirmą kartą. Taip daroma dėl užteršto grunto sandėliavimo aikštelės projekto svarbos.

Vieni sandėliuoja, kiti – laidoja

Iki šiol į senąją užteršto grunto sandėliavimo aikštelę buvo transportuojamas gruntas iš dokų duobių Malkų įlankoje. Nors jau iškasti keli šimtai tūkstančių kubinių metrų užteršto grunto, tačiau jo uoste dar likę ir po kai kuriais dokais ir įvairiuose užutėkiuose. Tokio grunto gali būti aptikta ir gilinant uostą.

Kuris gruntas iš uosto gali būti gabenamas į jūros sąvartyną, o kuris privalo būti sandėliuojamas aikštelėje, numato Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose bei iškastų gruntų tvarkymo taisyklės (LAND 46A-2002).

Pastaruoju metu jos buvo griežtinamos, tai ir paaiškinama padidėjusiais grunto kiekiais, kurie turi būti laikomi užteršto grunto aikštelėje.

Požiūris į tai uoste buvo diskusinis – kas geriau – laikyti užterštą gruntą uoste ar jį išvežti į atvirą jūrą ir palaidoti?

Kai kurios šalys, kaip Norvegija, išvežė užterštą gruntą ir palaidojo atviruose vandenyse. Ant jo užpilama švaraus grunto taip tarsi suformuojant sarkofagą.

Kaip pranešė uostas, būrys kirų ir kelios upinės žuvėdros susisuko lizdus ant senos, prieš penkiasdešimt metų statytos krantinės, kuri šiuo metu yra rekonstruojama.

Kad rangos darbai nesutriktų, jauniklius Klaipėdos universiteto ornitologai perkėlė ir įkurdino ant plaukiojančio pontoninio plausto.

Pasak ornitologų, lizdų paėmimas iš gamtos neturėtų sutrikdyti rudagalvių kirų populiacijos pajūryje.

„Rudagalviai kirai perkeltus jauniklius atskirs pagal balsą, taip, kaip atsirenka savo jauniklius kolonijose, todėl išsiritusių jauniklių perkėlimas nedarys neigiamos įtakos, jie turėtų būti maitinami tėvų. Plaustas buvo prišvartuotas greta buvusių lizdų, paukščiukai čia gyvens tol, kol apsiplunksnuos ir išskris. Tikėtina, kad jauniklių gali būti ir daugiau, nes kai kurios kirų poros gali bandyti dėti pakartotiną dėtį naujai įrengtame plauste“, – uosto pranešime cituojamas Klaipėdos universiteto lektorius, Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas Julius Morkūnas.

Pasak uosto, analogišką situaciją ornitologai sprendė ir prieš kelerius metus. Tuokart iš Smeltės botaninio draustinio teko perkelti gulbių lizdą.