-
Maltos ordinas atsiribojo nuo Celofano 52
Neturi jokių reikalų
„Suverenaus Karinio Hospitalierių Šv.Jono iš Jeruzalės, Rodo ir Maltos ordino (Maltos ordino) ambasada Lietuvoje oficialiai pareiškia, kad su piliečiu A.Kandrotu niekada nėra turėjusi jokių reikalų ir šio piliečio veikla ambasadai yra nežinoma“, – teigiama vakar išplatintame pranešime.
Maltos ordino ambasados Lietuvoje atstovai patikino, kad nei jie, nei ordino ambasados kitose šalyse piliečiui A.Kandrotui niekada nėra išdavę jokių dokumentų ar įgaliojimų veikti ordino vardu.
A.Kandrotas važinėja automobiliu su Maltos ordino diplomatiniais numeriais, tačiau ordino atstovai teigia, su juo neturintys jokių reikalų. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Maltos ordinas yra beveik tūkstantį metų turinti krikščioniška organizacija, už savo nuopelnus žmonijai tarptautinėje teisėje turinti eksteritorialinį (valstybės) statusą.
Šiuo metu jis aktyviai veikia 120-yje šalių, teikdamas medicinos, socialinę ir humanitarinę pagalbą. Kasdieniais plataus spektro socialiniais projektais teikiama nuolatinė pagalba silpniausiems ir pažeidžiamiausiems visuomenės nariams.
Maltos ordinas šiuo metu palaiko dvišalius diplomatinius santykius su daugiau kaip 100 pasaulio valstybių ir su ES, yra nuolatinis stebėtojas Jungtinių Tautų organizacijoje ir kitose tarptautinėse organizacijose.
Suverenus Maltos ordinas ir Lietuvos Respublika užmezgė oficialius diplomatinius santykius 1992 m. liepos 9 d.
Prisistatė diplomatu
Portalas kauno.diena.lt rašė, kad rugsėjo pradžioje A.Kandrotas buvo sulaikytas policijos pareigūnų Vilniuje, automobilyje „Jaguar“. Jam pareikšti riaušių prie Seimo provokavimu ir dalyvavimu jose.
„Jo automobilis buvo dekoruotos valstybiniais numeriais, išoriškai panašiais į diplomatinius“, – tuomet kalbėjo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.
„Per sulaikymą jis buvo vienas, prisistatė esą diplomatas, elgėsi korektiškai, nesipriešino, buvo mandagus, vykdė visus teisėtus jam pateiktus reikalavimus, specialiųjų priemonių panaudoti nereikėjo“, – teigė J.Laucius.
A.Kandrotui niekada nėra išdavę jokių dokumentų ar įgaliojimų veikti ordino vardu.
Pasak Vilniaus apygardos prokuratūros vadovo, duomenų, kad šis asmuo vykdytų į diplomatą panašias funkcijas, nėra, todėl jo paties prisistatymas yra mažai susijęs su tikrove.
Interviu „Delfi“ davęs A.Kandrotas nesutiko atskleisti, kaip jam pavyko gauti šį automobilį, tačiau minėjo, kad esą viskas teisėta, o numeriai nėra suklastoti.
Ką turi bendro A.Kandrotas su Maltos ordinu ir kodėl jis vairavo raudonos spalvos Maltos ordino diplomatiniais numeriais pažymėtą „Jaguar“? „Aš kol kas susilaikysiu nuo atsakymo ir visų šių komentarų, su tuo susijusių. Norėčiau, kad nebūtų naudojamas terminas „mano automobilis“, gal patikslinti terminą reikėtų „mano naudojamas automobilis“, nes jis nėra mano“, – portalui „Delfi“ sakė A.Kandrotas.
Pagarsėjęs sukčius
Kaunietis A.Kandrotas už finansinius nusikaltimus jau yra teistas ir šiuo metu vėl teisiamas. Kauno apygardos teisme šiuo metu nagrinėjamos trys su juo susijusios bylos.
Antanas Kandrotas/Vilmanto Raupelio, Evaldo Šemioto nuotr.
„Kauno diena“ rašė apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pradėtus ikiteisminius tyrimus, kuriuose šešėlinė prekyba naftos produktais vykdyta, panašu, prisidengiant ties bankroto riba balansuojančiomis įmonėmis.
Daugiau nei 5 tūkst. tonų dyzelino ir daugiau nei 700 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių valstybei – tokia įtariama A.Kandroto nusikalstamos schemos kaina minima bent jau vienoje byloje. Teistas ir bausmę Pravieniškių pataisos namuose-kolonijoje atlikęs A.Kandrotas į nusikalstamą veiką, manoma, įtraukė ir daugiau asmenų.
-
Neįgali mergina: negaliu įsidarbinti dvejus metus, nors darbo ieškau kasdien 2
„Esu neįgali nuo pat gimimo, jau 24 metus, – kalba S. Stankevičiūtė. – Turiu stuburo smegenų išvaržą, dėl kurios esu priversta sėdėti neįgaliojo vežimėlyje ir niekaip negaliu įsidarbinti jau dvejus metus, nors ieškau darbo kiekvieną dieną, nes šeimos materialinė padėtis yra labai sunki…“
Pasak merginos, iš jos kuklios neįgalumo pensijos (275 eurų) ji turi išlaikyti ne tik save, tačiau ir savo tėvus, brolius ir seseris, kurie mažame miestelyje negali gauti darbo.
Nuo mažens svajojo dirbti su gyvūnais
Kažkada Saulė svajojo dirbti su gyvūnais, nes labai juos myli. Tikėjosi, gal kas paims pagalbininke į kokią gyvūnų prieglaudą ar veterinarijos kliniką. Tačiau merginos neįgalumas sudaužė šias svajones ir dabar Saulė ieško bet kokio darbo, kuriame reikėtų tik jos rankų ir akių, nes kojų ji nevaldo.
„Kiekvieną dieną sėdu prie kompiuterio, įsivedu „darbas neįgaliesiems“ ir rašau, skambinu visiems, kas tik ką nors siūlo, – liūdnai kalba mergina. – Iš pradžių lyg ir susitariame, netgi ir pasakius, kad turiu neįgalumą. Tačiau po kiek laiko darbdavys staiga pakeičia nuomonę ir nenori net susitikti...“
Darbdaviai skubiai persigalvoja
Pasak Saulės, net ir atvykus į susitikimą, jie baigiasi nesėkmingai, nes nors ir parašę savo skelbimuose, kad darbas tinka ir neįgaliesiems, ir kad darbuotojų labai reikia, pamatę merginą neįgaliojo vežimėlyje, darbdaviai skubiai persigalvoja ir atsako, kad darbo vieta jau užimta.
„Jie netiki, kad visas kitas mano kūnas sveikas, galiu taip pat mąstyti, kalbėti, dirbti rankomis, negaliu valdyti tik kojų, – kalba Saulė. – Galiu dirbti tiek kasininkės, tiek kitus darbus. Tačiau ir tokio negaliu gauti...“
Iš pradžių lyg ir susitariame, netgi ir pasakius, kad turiu neįgalumą. Tačiau po kiek laiko darbdavys staiga pakeičia nuomonę ir nenori net susitikti.
Su panašia problema susiduria tūkstančiai Lietuvos neįgaliųjų, kurie nors ir būdami energingi ir šviesaus proto, niekaip neranda galimybių išlaikyti savęs ir savo šeimų ir turi kęsti skurdų egzistavimą, gyvendami iš pašalpų. Vienas eismo įvykis ar nelaimingas atsitikimas nustumia juos į visuomenės paribį, kuriame jų taip pat stengiamasi nematyti.
Nepritaikytos neįgaliesiems įstaigos
„Ne tik darbo vietos, tačiau ir absoliuti dauguma netgi valstybinių ir gydymo įstaigų yra nepritaikytos neįgaliesiems ir patekti į jas jiems yra didelė problema, – kalba mergina. – Paprastai atvažiuoju pas gydytoją į priėmimą keletą valandų anksčiau, nes žinau, kad porą valandų reikės laukti lauke ir prašyti, kad kas nors padėtų įvažiuoti į vidų su vežimėliu... Jums atrodys keista, tačiau to tenka prašyti daugybės žmonių ir absoliuti dauguma jų tik nusuka akis ir nueina... Sulaukiu taip pat ir praeinančių paauglių patyčių ir klausimų, kodėl sėdžiu vėžimėlyje ir neįeinu į įstaigą pati. Ką darysi, tokia mano dalia...“
Tačiau ne tik į įstaigas įvažiuoti Saulei yra problema, tačiau net ir važiuoti mieste, kur yra aukšti šaligatvio kraštai, nėra pritaikytų įvažiavimų į parduotuves, tampa iššūkiu. Ir ten reikia prašyti pagalbos. O ką jau kalbėti apie viešąjį transportą, kuris irgi yra nepritaikytas neįgaliesiems?
Treneris nemato reikalo padėti
„Tikrai nepaprastai sunku jaustis našta kitiems, tačiau jeigu galėčiau užvažiuoti pati, tikrai niekada jokios pagalbos neprašyčiau, – kalba mergina. – Kiek galiu, treniruoju rankas, tačiau ir čia sutinku nesupratimą. Atsimenu kartą paprašiau poliklinikoje, kad leistų pasitreniruoti sporto salėje su treniruokliu, tačiau treneris tik mestelėjo: „Kam tau to reikia, juk vis tiek nevaikščiosi...“
Jums atrodys keista, tačiau to tenka prašyti daugybės žmonių ir absoliuti dauguma jų tik nusuka akis ir nueina.
Tačiau neįgaliesiems lavinti savo kūną yra ypač svarbu, nes sunyks raumenys ir tada jie išvis negalės net pajudėti. O jeigu tik gulėsi – atsiras mėnesius neužgyjančios pragulos.
Svajoja būti naudinga visuomenei
Pasak Saulės, visų neįgaliųjų svajonė yra būti naudingiems visuomenei ir savo darbu kuo daugiau prisidėti prie jos gerovės kūrimo, tačiau jiems turi būti sudarytos bent menkiausios galimybės nors privažiuoti prie to darbo ir turėti darbo vietą, kuri būtų jiems pritaikyta.
Viena iš pagrindinių galimybių neįgaliajam kažką išmokti ir įgyti naujų įgūdžių – neįgaliųjų reabilitacijos stovyklos, kuriose susirenka tokių, kaip Saulė likimo draugai.. Visi čia vienas kitą supranta, dalinasi patarimais, paguodžia ir padrąsina.
„Jaučiuosi reabilitacijos stovykloje kaip didelėje šeimoje, – kalba Saulė. – Po jos namo grįžtu kaip su sparnais, atsigavusi, sustiprėjusi, vėl pajutusi norą gyventi, stengtis, kažką pasiekti gyvenime. Gal ir man kada nors pasiseks rasti darbą, trokštu to visa širdimi... Dirbčiau bet kokį darbą, kad tik jausčiausi naudinga...
Unikali maltiečių stovykla Giruliuose
Rugpjūčio antroje pusėje Giruliuose vyks jau penktoji maltiečių aktyvios reabilitacijos stovykla, į kurią susirinks dvidešimt per paskutiniuosius metus itin sunkias stuburo traumas patyrusių jaunuolių. Visi šie jauni žmonės yra sunkiai traumuoti tiek fiziškai (visi turi aukštą pažeidimo lygį) tiek psichologiškai.
„Stovykloje mokomės daugelio naudingų naujiems neįgaliesiems dalykų, tarp jų važiavimo neįgaliojo vežimėliu, – pasakoja vežimėlio valdymo instruktorius Tomas Vasiliauskas. – Kasdien treniruojamės po daugelį valandų, naudojame specialius paaukštinimus, nuovažas. Mokau kaip teisingai valdyti vežimėlį, kaip stabdyti, kaip tinkamai griūti, jeigu jau taip pasitaiko, tačiau vien tik žinoti teoriškai – dar ne viskas. Reikia pačiam viską pabandyti po daugelį kartų, išlieti daug prakaito, tik tada gali kažką išmokti. Tačiau mūsų pratybos nenueina veltui. Matau, kaip po mano pamokų keičiasi neseniai „sulūžusių“ mano mokinių nuotaika, kaip jie ima vis daugiau pasitikėti savimi. Tikrai labai tuo džiaugiuosi, nes žinau, jų gyvenimas po šių užsiėmimų bus kitoks. Jie irgi puikiai supranta, kad kadangi dabar turės visą likusį gyvenimą gyventi su savo nauju kūnu ir savo naujomis „kojomis“ – vežimėliu, turi jį išmokti valdyti meistriškai…“
Maltiečių stovykloje „Move it“ jaunuoliams suteikiamos:
išsamios konsultacijos ir patarimai patyrus konkrečios stuburo dalies traumą (praktiniai patarimai kaip išvengti pragulų, atlikti individualios higienos procedūras);
kasdienės praktinių vežimėlio valdymo įgūdžių įgijimo treniruotės (kaip išlaikyti pusiausvyrą, užvažiuoti ant šaligatvio bordiūro, užlipti laiptais ir t.t.);
individualiai pritaikyti sunkiosios atletikos ir aerobikos užsiėmimai;
psichologinė pagalba;
socializacijos ugdymas, paruošimas gyvenimui po sunkios traumos;
dailės terapijos ir smulkiosios motorikos užsiėmimai;
išvykos ir ekskursijos vežimėliais, siekiant įgyti vežimėlio valdymo įgūdžius miesto sąlygomis.
Siekiant maksimaliai efektyviai paruošti neįgalius jaunuolius naujam gyvenimui ir padėti jiems įveikti psichologinę krizę, jauni žmonės stovykloje „Move it“ gyvens kartu su tokį patį neįgalumą turinčiais instruktoriais ir tokiu būdu kasdien galės gauti vertingų patarimų ir formuoti būtinus įgūdžius.
Jūsų pagalba yra būtina ir labai laukiama
Stovyklą „Move it“ maltiečiai gali surengti tik Jūsų paramos dėka.
Prisidėkite prie stovyklos ir padėkite negalią turintiems jaunuoliams aukodami numeriu 1404 (3 eurai). Didesnė auka – svetainėje www.maltieciai.lt
Kiekvienas Jūsų paaukotas euras yra nepaprastai svarbus suteikiant pagalbą neįgaliems jaunuoliams.
