Partijos bendrai šiuose rinkimuose yra užsitikrinusios 1335 mandatus, politiniai komitetai – 185 mandatus, antradienį skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) rinkimuose iškovojo 186 mandatus, Liberalų sąjūdis – 139, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 125 mandatus. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga gavo 58 mandatus, partija „Laisvė ir teisingumas“ – 56, Darbo partija – 46, Laisvės partija – 13 mandatų.

Lietuvos regionų partija gavo mažesnį bendrą skaičių balsų už aukščiau įvardytas partijas, tačiau, kadangi juos pelnė mažesnėse savivaldybėse, jos gautų mandatų skaičius siekia 57.

Lietuvos žaliųjų partija gavo 12, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – septynis, Nacionalinis susivienijimas – tris mandatus. Krikščionių sąjunga laimėjo aštuonis mandatus.

Atskirose savivaldybėse koalicijose dalyvavusių partijų mandatai skaičiuojami atskirai, pvz., Centro dešinės koalicija Vilniaus rajone, kurią sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija, gavo šešis mandatus.

Partijos bendrai šiuose rinkimuose yra užsitikrinusios 1335 mandatus, politiniai komitetai – 185 mandatus.

Iš rinkimų komitetų daugiausiai mandatų gavo „Vieningas Kaunas“ – 27, Šiauliuose laimėjęs „Dirbame miestui“ – 19, „Už Druskininkus“ – 18, „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ – 16.

VRK pažymi, kad šie duomenys yra preliminarūs, rinkimų rezultatus planuojama tvirtinti penktadienį. Mandatų lentelėje pateikiami savivaldybių tarybų ir pirmajame ture laimėjusių merų mandatai, tad po antrojo turo duomenys dar pasipildys rezultatais iš 34 savivaldybių.

Daugiausiai balsų per savivaldos rinkimus gavo Lietuvos socialdemokratų partija – 17,45 proc., Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai liko antri su 16,2 proc. balsų, politiniai komitetai surinko 13,84 proc. balsų.

LVŽS per savivaldos rinkimus gavo 9,2 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – 6,95 proc., Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 6,67 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 5,33 proc., partija „Laisvė ir teisingumas“ – 5,2 proc. balsų.

Kitos partijos bendru balsų skaičiumi nesurinko 4 proc. – kartelės savivaldos rinkimuose – balsų, tačiau gavo mandatų atskirose savivaldybėse, kur joms sekėsi geriau.

Per praėjusius savivaldos rinkimus 2019 metais daugiausiai balsų surinko visuomeniniai rinkimų komitetai – 26,76 proc., konservatoriai gavo 16,05 proc., socialdemokratai – 13,24 proc., „valstiečiai“ – 11,16 proc. balsų.

Liberalų sąjūdis tuomet surinko 5,9 proc., Darbo partija – 5,09 proc., Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga – 5 proc. balsų.

Politinės partijos tuomet pasidalino 1184, o visuomeniniai rinkimų komitetai – 317 mandatų. 2019 metais konservatoriai ir socialdemokratai gavo po lygiai mandatų – po 274, „valstiečiai“ laimėjo 223, o Liberalų sąjūdis – 126 mandatus.

Darbo partija buvo gavusi 62, Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija, taip pat partija „Tvarka ir teisingumas“ – po 54 mandatus.

      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Neliko vienos konkurentės

Pradžioje į Klaipėdos mero postą pretendavo 12 kandidatų, tačiau sausio pabaigoje, patikrinus rinkėjų parašus, paaiškėjo, kad iš tolesnės rinkimų kampanijos uostamiestyje iškrito Lietuvos regionų partijos atstovai ir jų į uostamiesčio mero postą kelta kandidatė Gintarė Sakalauskaitė.

Rinkimų komisijai anuliavus daugiau nei šimtą surinktų parašų, šiems politikams pritrūko privalomo skaičiaus.

Likusieji 11 kandidatų į merus turbūt lengviau atsikvėpė, nors, panašu, kad rinkimų kova laukia nelengva.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) paskelbus kandidatų duomenis, paaiškėjo, kad jauniausia siekianti uostamiesčio mero posto yra Laisvės partijos kandidatė, tarptautinio verslo administratorių studijas baigusi 32 metų Birutė Andriuškaitė.

Dar viena moteris, siekianti tapti Klaipėdos vadove, yra "valstiečių" kandidatė, Seimo narė Ligita Girskienė. Jai yra 43-eji. Parlamentarė viena tų retų pretendentų į merus, turinti tris aukštojo mokslo diplomus.

Be jos, Klaipėdos meru norėtų tapti ir dar du Seimo nariai – konservatorius Audrius Petrošius ir partijos "Laisvė ir teisingumas" atstovas Remigijus Žemaitaitis.

Jų konkurentas – Seimo nario Petro Gražulio padėjėjas, "Tautos ir teisingumo" (centristai, tautininkai) sąjungos kandidatas Naglis Puteikis.

Dar vienai kadencijai likti miesto rotušėje norėtų ir dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, šįkart į rinkimus einantis su socialdemokratais.

Praėjusiuose mero rinkimuose jo stipriausias konkurentas buvo tuomet "valstiečių" kandidatas Arvydas Vaitkus, šįkart iškeltas politinio komiteto "Ištikimi Klaipėdai".

Ambicijų tapti Klaipėdos vadovu turi ir liberalų atstovas, uostamiesčio tarybos narys Saulius Budinas, kuris savo kandidato anketoje įrašė, jog jam "didžiausia vertybė yra šeima".

Uostamiesčio mero posto siekia ir Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Arvydas Ektis, Demokratų sąjungos "Vardan Lietuvos" kandidatas Artūras Bogdanovas bei Darbo partijos atstovas Giedrius Bindza.

Jei nė vienam šių kandidatų per pirmąjį rinkimų turą kovo 5 d. nepavyks surinkti daugiausia rinkėjų balsų, du, gavę jų gausiausiai, susirungs antrajame.

Neabejojama, kad Klaipėdoje tikrai prireiks antrojo mero rinkimų turo.

Paramedikų desantas

Šįkart rinkimuose uostamiestyje, be vienintelio politinio komiteto "Ištikimi Klaipėdai", pretenduoja Demokratų sąjungos "Vardan Lietuvos" atstovai, Laisvės partija, Lietuvos liberalų sąjūdis, socialdemokratai, konservatoriai, "valstiečiai", Darbo partija, partija "Laisvė ir teisingumas" ir Lietuvos žaliųjų partija.

Ši partija iškėlė 18 kandidatų, tarp kurių 7 moterys. Partijos sąrašas išskirtinis tuo, kad jame yra net trys paramedikai ir vienas greitosios medicinos pagalbos gydytojas.

Vyriausia šios partijos kandidatė netrukus švęs 74 metų sukaktį, jauniausiam – 32 metai.

Tarp Žaliųjų partijos pretendentų į Klaipėdos miesto tarybą yra ir bedarbių, ir valstybės tarnautojų. Nemaža dalis šios partijos kandidatų deklaravo neturintys jokio turto.

Yra ir penki milijonieriai

Tačiau tarp pretendentų į Klaipėdos tarybą yra ir penki milijonieriai.

Du jų yra politinio komiteto "Ištikimi Klaipėdai" sąraše.

Paties turtingiausio kandidato deklaruoti privalomas turtas įvertintas 6,2 mln. eurų, vertybinių popierių ar juvelyrinių dirbinių vertė siekia 10,3 mln. eurų, piniginės lėšos sudaro 2,55 mln. eurų, o suteiktų paskolų suma – dar 90,2 tūkst. eurų.

Jo partijos kolegos turtai kiek mažesni: deklaruoti privalomas turtas įvertintas 82,6 tūkst. eurų, tačiau vertybinių popierių, meno bei juvelyrinių dirbinių vertė siekia 4,5 mln. eurų, o suteiktų paskolų suma – 7,183 mln. eurų.

Demokratų sąjunga "Vardan Lietuvos", taip pat ir konservatoriai turi po vieną milijonierių, bet jų turtai kuklesni.

Milijoninį turtą valdo ir partijos "Laisvė ir teisingumas" kandidatė, vienintelė milijonierė moteris tarp siekiančiųjų Klaipėdos tarybos nario mandato.

Svajonė: Klaipėdos rotušėje ketveriems metams įsikurti norėtų į mero postą šiuose rinkimuose pretenduojantys 11 kandidatų, iš jų – dvi moterys. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Partijoje dominuoja moterys

Vienintelė politinė jėga Klaipėdoje, kurios kandidatų sąraše yra daugiau moterų nei vyrų, – Darbo partija. Joje tarp 18 iškeltų pretendentų daugiau nei pusė (tai yra 10) moterų.

Daug moterų įrašyta ir partijos "Laisvė ir teisingumas" sąrašuose – iš 47 kandidatų yra 22 moterys, taip pat liberalų – 15 moterų iš 37 pretendentų.

"Tautos ir teisingumo" sąjungoje iš 24 kandidatų – 10 moterų, "valstiečių" sąraše – iš 24 – 10 moterų, Laisvės partijoje – 7 moterys iš 24, komitete "Ištikimi Klaipėdai" – trečdalis moterų (7 iš 22), panašus santykis ir "Vardan Lietuvos" – 8 moterys iš 22.

Trečdalį moterų į sąrašus įtraukė ir socialdemokratai (12 iš 36). Mažiausiai dailiosios lyties atstovių yra tarp konservatorių – keturios iš 24 kandidatų.

Nepaisant, kad šįkart Klaipėdoje nėra atskiros politinės jėgos, atstovaujančios uostamiesčio rusakalbiams, nemažai kitataučių (žydų, totorių, rusų, ukrainiečių, vokiečių) yra visose politinėse partijose, dalyvaujančiose rinkimuose.

Nors, anot VRK, visoje Lietuvoje šįkart savivaldybių rinkimuose dalyvauja kur kas daugiau teistų asmenų nei ankstesniais metais, Klaipėdoje tokių kandidatų yra vos trys.

Neišnykęs teistumas

Nors, anot VRK, visoje Lietuvoje šįkart savivaldybių rinkimuose dalyvauja kur kas daugiau teistų asmenų nei ankstesniais metais, Klaipėdoje tokių kandidatų yra vos trys.

Vienas jų – konservatorių partijos sąraše, teistas 1996 m. už savavaldžiavimą, jo teistumas išnykęs dar 2000 m.

Dar du teisti pretendentai į Klaipėdos miesto tarybą atstovauja partijai "Laisvė ir teisingumas".

Vienas kandidatas teistas pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 293 straipsnio pirmąją dalį, tai yra "Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas".

Bausmė už tai areštas arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Už šį nusikaltimą bausto kandidato teistumas išnyko 1997 m. Tačiau tas pats pretendentas 2012 m. buvo baustas dar ir už papirkimą, šio teistumo išnykimo data pretendento anketoje nenurodyta.

Dar vienas kandidatas į Klaipėdos tarybą, taip pat iš partijos "Laisvė ir teisingumas", lygiai prieš metus nuteistas dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimo. Apie šio teistumo išnykimą kandidato anketoje taip pat nėra jokios informacijos.

Amžius ir profesija

Pats jauniausias kandidatas į miesto tarybą yra Klaipėdos technologijų mokymo centro moksleivis, kuriam šių metų pradžioje sukako 18 metų. Vaikinas atstovauja partijai "Laisvė ir teisingumas".

Pati vyriausia kandidatė yra "Tautos ir teisingumo" atstovė, 1939 m. gimusi kandidatė.

Taigi tarp jauniausio ir vyriausio pretendento į miesto deputatus yra 66 metų skirtumas.

Jauniausių kandidatų sąrašą pateikė Laisvės partija, jos kandidatų amžius – nuo 20 iki 39 metų.

Solidžiausio amžiaus pretendentų daugiausia socialdemokratų sąraše, kur dominuoja 1955–1958 m. gimę politikai, tiesa, tarp jų yra ir vienas 32 metų kandidatas.

Tarp pretendentų, be profesionalių patyrusių politikų, ilgamečių buvusių ir esamų Klaipėdos miesto tarybos ir net Seimo narių, yra daugybė politikos naujokų.

Jų profesijos – pačios įvairiausios, vieni nurodo, kad yra pensininkai ar bedarbiai, yra bent keli studentai ir vienas moksleivis, yra ir nuomonės formuotoja.

Kandidatų sąraše – aukštosios mokyklos vadovas, keli profesoriai, gydytojai, advokatai, mokytojai, jūrininkas, netgi ūkininkas, siuvėja, vairavimo instruktorius, traukinių derintojas, gestų kalbos vertėja, save ambasadoriumi įvardijęs asmuo ir salės kiemsargis.

Beje, šios profesijos kandidato per 2021 m. privalomos deklaruoti pajamos be mokesčių siekė 24 tūkst. eurų, tai reiškia, kad per mėnesį šis asmuo gavo 2 tūkst. eurų atlyginimą.

Kai kurių partijų sąrašuose dominuoja sportininkai, kai kurių – medikai, kai kurių partijų sąrašuose matyti nemenka dalis nedirbančių asmenų.

Iki savivaldybių rinkimų liko mažiau nei mėnuo, kam iš šių kandidatų bus palankesni rinkėjai, sužinosime kovo 5 d.

Į tarybą – abu broliai

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Klaipėdoje šiuose savivaldybių rinkimuose dalyvauja ne vienas, o jau du Grubliauskai – Vytautas ir Kęstutis.

Vytautas Grubliauskas – liberaliomis pažiūromis garsėjantis, trečią kadenciją baigiantis uostamiesčio meras, kuris daugelį buvusių kolegų ir rinkėjų nustebino apsisprendęs šįkart rinkimuose dalyvauti su socialdemokratais.

Ši partija jį kelia kandidatu į merus, nors prieš tai buvo apsisprendę, jog partijos pretendentas į uostamiesčio vadovo postą bus medikas Romaldas Sakalauskas.

VRK pateiktame sąraše yra ir dar vienas pretendentas tokia pat pavarde kaip dabartinis uostamiesčio meras. Tai – Kęstutis Grubliauskas.

Jis – jaunesnysis dabartinio mero brolis, Demokratų sąjungos "Vardan Lietuvos" atstovas.

K. Grubliauskas – politikos naujokas. Jis pasirinko Sauliaus Skvernelio vadovaujamą politinę jėgą.

Tiesa, K. Grubliauskas į merus nepretenduoja, Demokratų sąjunga į mero postą kelia kitą kandidatą.

Ginčas dėl portretų

Savotišku politiniu šou paskutinėmis kandidatų registravimo dienomis virto Petro Gražulio vadovaujamos Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) dokumentų pateikimas Klaipėdoje.

Šią partiją į rinkimus uostamiestyje veda buvęs konservatorius Tomas Meškinis. Sąraše tarp kandidatų į Klaipėdos tarybą yra ir jo mama Teresė Meškinienė. Tai patvirtino Klaipėdos miesto rinkimų komisijos pirmininkas Adolfas Gritėnas.

Vietoj nuotraukų buvo pateikti ne tik herbai, bet ir gėlytės. Juk pretendentų fotografijas turime viešai skelbti VRK puslapyje, kaip tai atrodys?

Tautos ir teisingumo sąjungos kandidatų sąraše į Klaipėdos tarybą yra 29 pavardės, tačiau šešių pretendentų dokumentai, pasak A. Gritėno, ne iki galo užpildyti, o vietoj kai kurių asmenų portretų yra Vytis arba Klaipėdos herbas.

"Prašėme pataisyti, nes iki tol vietoj nuotraukų buvo pateikti ne tik herbai, bet ir gėlytės. Juk pretendentų fotografijas turime viešai skelbti VRK puslapyje, kaip tai atrodys? Ištaisė, bet ne viską. Kaip atsirado tos gėlytės, čia reikia klausti jų pačių. Be to, pateiktuose dokumentuose kai kur nebuvo užpildytos anketos, trūko ir deklaracijų. Visi kiti kampanijos dalyviai pateikė tvarkingus dokumentus, išskyrus šią sąjungą. Gal čia jų koks rinkimų kampanijos marketingo triukas?" – svarstė A. Gritėnas.

Tautos ir teisingumo sąjungos kandidatas į Klaipėdos merus Naglis Puteikis kategoriškai neigė, kad vietoj pretendentų fotografijų buvo pateikta kažkas kita.

"Tai netiesa, jus suklaidino. A. Gritėnas čia juokauja dėl tų paveiksliukų. Jis gi visada taip daro, argi čia kas nauja? Gal palaukime, kol VRK nulauš A. Gritėno pajuokavimus", – dėstė N. Puteikis.

Valgo, todėl negali kalbėti

Vis dėlto dienraštis turi įrodymų, kad A. Gritėnas buvo teisus.

Beje, paveikslėliai vietoj šios sąjungos kandidatų nuotraukų dominuoja ir kitur Lietuvoje, pavyzdžiui, devyniose iš 16 į Mažeikių rajono tarybą pretenduojančių P. Gražulio vadovaujamos sąjungos kandidatų nuotraukų pavaizduoti ne šių asmenų portretai, o įvairūs kiti dalykai.

Klaipėdoje šios sąjungos dokumentus teikusio atstovo Rimanto Kinelio pasiteiravus, kodėl vietoj kandidatų fotografijų yra ne jų portretai, vyras telefoną perdavė savo žmonai.

Šios paklausus, kaip ji susijusi su kandidatų dokumentų teikimu, moteris atsakė, kad susijusi tuo, jog gyvena su R. Kineliu, ir grąžino telefono ragelį vyrui.

Pats R. Kinelis šiuo klausimu daugiau kalbėti su žurnalistais nepanoro pareiškęs, kad šiuo metu valgo, jis nutraukė pokalbį.

Kad būtų išvengta didesnio konflikto, Klaipėdos miesto rinkimų komisijos pirmininkas A. Gritėnas patvirtino visą 29 Tautos ir teisingumo sąjungos pretendentų Klaipėdoje sąrašą, nepaisant pateiktų dokumentų neatitikimų įstatymams.

Galutinį sprendimą dėl šio sąrašo įregistravimo artimiausiame posėdyje priims VRK.

Sprendimas: pasak Klaipėdos miesto rinkimų komisijos pirmininko A. Gritėno, jis patvirtino P. Gražulio vadovaujamos partijos pateiktą 29 pretendentų sąrašą, nors dalies kandidatų dokumentai ir neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų, bet galutinį žodį dėl jų įregistravimo priims VRK. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žinomų pavardžių puokštė

Rinkimuose Klaipėdoje į vieną tarybos nario mandatą pretenduoja beveik 10 kandidatų, tai yra į 30 vietų pretenduoja 298 politikai. Tiesa, kai kurios pavardės dubliuojasi, tačiau, jei bus įregistruoti Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) kandidatai, sąrašas gali viršyti ir 300 pretendentų.

Tarp kandidatų yra daug žinomų klaipėdiečių, kurie buvo ar tebėra tarybos nariai.

Pavyzdžiui, liberalų sąraše dar vienos kadencijos sieks dabartiniai miesto politikai Saulius Budinas, Edmundas Kvederis, Lina Skrupskelienė, Judita Simonavičiūtė, buvę tarybos nariai Algirdas Grublys, Saulius Liekis, Vygantas Vareikis.

Dabartinė tarybos narė liberalė Alina Velykienė jau anksčiau pareiškė, kad politinę karjerą nutraukia, jos Liberalų sąjūdžio sąraše šiuose rinkimuose nebėra.

Konservatorių sąraše yra daugiausia esamų tarybos narių – Aidas Kaveckis, Alvidas Šimkus, Kazys Bagdonas, Arūnas Barbšys, Andrius Dobranskis, Artūras Razbadauskas, Andrius Petraitis. Kai kurie jų prieš tai atstovavo kitoms politinėms jėgoms.

Prie socialdemokratų flango šįkart prisijungė ne tik meras V. Grubliauskas, bet ir jo bendražygis vicemeras Arvydas Cesiulis, į šią tarybą patekęs su rinkimų komitetu "V. Grubliauskas ir komanda", taip pat dabartinis tarybos narys Vidmantas Plečkaitis.

Su socialdemokratais tarybos nario mandato sieks buvę ankstesnių tarybų nariai Lilija Petraitienė, Sigitas Dobilinskas, ilgametis šios partijos narys Šarūnas Jagminas, R. Sakalauskas ir profesorius Antanas Bučinskas.

Daug žinomų pavardžių ir politinio rinkimų komiteto "Ištikimi Klaipėdai" sąraše – dabartiniai tarybos nariai, buvę "valstiečių" frakcijos atstovai Antanas Kontautas, Arūnas Andziulis, Arūnas Tuma, Vidmantas Dambrauskas, Arvydas Vaitkus, Romaldas Idzelevičius, taip pat buvę mero bendražygiai Vaida Raugelė, Rimantas Taraškevičius, Rusų aljanso partijai priklausiusi Jolanta Skrabulienė. Į šį sąrašą įtrauktas ir buvęs V. Grubliausko patarėjas Leonas Makūnas.

Žinomų pavardžių kiek mažiau "Vardan Lietuvos" sąraše, tačiau į jį įtraukta buvusi ilgametė socialdemokratė Irena Šiaulienė, dabartinė tarybos narė Elida Mantulovė, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgėlienė, buvęs policininkas Andrius Leliuga ir jau minėtasis K. Grubliauskas.

Tarp "valstiečių" kandidatų žinomiausia – Seimo narė Ligita Girskienė.

Tarp Laisvės partijos žinomiausių asmenų – Klaipėdos miesto tarybos sekretorius Modestas Vitkus.

Tuzinas – į mero vietą

Negalutiniais duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose, kurie vyks kartu su savivaldos rinkimais, dalyvaus Birutė Andruškaitė (Laisvės partija), Giedrius Bindza (Darbo partija), Artūras Bogdanovas (Demokratų sąjunga "Vardan Lietuvos"), S. Budinas (Liberalų sąjūdis), Arvydas Ektis (Lietuvos žaliųjų partija), L. Girskienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), V. Grubliauskas (Lietuvos socialdemokratų partija), Audrius Petrošius (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), N. Puteikis (Tautos ir teisingumo sąjunga), Gintarė Sakalauskaitė (Lietuvos regionų partija), A. Vaitkus (politinis rinkimų komitetas "Ištikimi Klaipėdai") ir Remigijus Žemaitaitis (partija "Laisvė ir teisingumas").

Pirmasis mero rinkimų turas vyks kovo 5 d., antrasis – kovo 19 d.

Dvylika kandidatų Klaipėdos mero rinkimuose dalyvavo ir 2019-aisiais, tarp jų, kaip ir dabar, buvo trys moterys.

Tačiau tik du politikai iš 2019-ųjų pretendentų į merus sąrašo bandys pakartoti sėkmę būsimuose rinkimuose.

Tai – V. Grubliauskas ir A. Vaitkus, jie abu praėjusį kartą ir pateko į antrąjį rinkimų turą, kuriame pergalę šventė V. Grubliauskas, tuokart rinkimuose dalyvavęs su visuomeniniu rinkimų komitetu "V. Grubliauskas ir komanda". Jo konkurentą A. Vaitkų tada iškėlė "valstiečiai".

Šį kartą A. Vaitkus yra rinkimų komiteto kandidatas, o meras tapo Socialdemokratų partijos kandidatu.

Visi kiti būsimųjų rinkimų kandidatai į merus praėjusiuose rinkimuose savo kandidatūrų į šį postą nekėlė.

2023-iųjų Klaipėdos mero rinkimuose dalyvauja ir trys Seimo nariai – L. Girskienė, A. Petrošius ir R. Žemaitaitis.

Mažiau dalyvių

Šiuose rinkimuose Klaipėdoje dalyvauja vienintelis politinis rinkimų komitetas, o per praėjusius rinkimus vietų miesto taryboje siekė net keturi.

Šįkart rinkimuose uostamiestyje, be vienintelio politinio komiteto, pretenduoja Demokratų sąjungos "Vardan Lietuvos" atstovai, Laisvės partija, Lietuvos liberalų sąjūdis, Lietuvos regionų partija, socialdemokratai, konservatoriai, "valstiečiai", Darbo partija, partija "Laisvė ir teisingumas" ir Lietuvos žaliųjų partija.

Šįkart tarp politinės kampanijos dalyvių Klaipėdoje nematyti rusakalbių politinių partijų ir organizacijų, o 2019 m. jų buvo net trys – Rusų aljansas (šią partiją nuspręsta likviduoti) ir rinkimų komitetai "Rusakalbė Klaipėda" bei "Titov ir teisingumas".

Šiuose rinkimuose kone paskutinėmis valandomis, anot A. Gritėno, apsisprendė nedalyvauti Žemaičių partija ir keli jos kandidatai prisijungė prie P. Gražulio vadovaujamos sąjungos.

Tačiau dėl šios politinės jėgos kandidatų įregistravimo rinkimuose į Klaipėdos miesto tarybą VRK sprendimą priims vėliau.

Kol kas VRK svetainėje matyti vienuolika politinių jėgų, kurios dalyvaus savivaldos rinkimuose Klaipėdoje.

„Turime 27 išrinktus Seimo narius, kurie yra ir savivaldybių tarybų nariai“, – VRK posėdyje sakė Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė.

Daugiausia, devyni, tarybų nariai pasikeis Vilniaus miesto taryboje. Čia vietoj Kasparo Adomaičio taryboje dirbs Tomas Gulbinas, vietoje Evelinos Dobrovolskos – Dominykas Velička, vietoj Aido Gedvilo – Sergejus Popovas, vietoj Ievos Kačinskaitės-Urbonienės – Larisa Dmitrijeva, vietoj Vytauto Mitalo – Brigita Guobė, vietoj Monikos Ošmianskienės – Rita Balčiūnienė, vietoj Tomo Vytauto Raskevičiaus – Andrius Katinas, vietoj Luko Savicko – Aurimas Valys, vietoj Arūno Valinsko – Vytautas Budreika.

Keli tarybų nariai keičiasi ir kitų didžiųjų miestų tarybose: Kaune į Seimą išrinktą Jurgitą Šiugždinienę pakeis Jurgita Kupčinskienė, Klaipėdoje vietoj Ligitos Girskienės taryboje dirbs Aušra Zarambienė, o vietoj Audriaus Petrošiaus – Vidmantas Plečkaitis.

Panevėžyje Devidą Labanavičių pakeis Lauras Jagminas, Šiauliuose Domą Griškevičių – Pranas Nainys.

Vietoje Biržų rajone išrinkto Valdemaro Valkiūno taryboje dirbs Linas Vaitkevičius, Elektrėnų savivaldybės taryboje vietoj Silvos Lengvinienės – Algimantas Adomaitis, Jonavos rajono taryboje vietoje Eugenijaus Sabučio – Birutė Gailienė.

Kauno rajone vietoj Justino Urbonavičiaus taryboje dirbs Laima Stankevičienė, Kėdainių rajone vietoj Tomo Bičiūno – Jonas Talmantas.

Marijampolėje Vaidą Giraitytę pakeis Metas Ražinskas, o Andrių Vyšniauską – Gintautas Vieversys.

Neringoje vietoj Andriaus Bagdono tarybos nariu taps Arvydas Mockus, Palangoje vietoj Mindaugo Skritulsko – Paulius Rojus.

Šalčininkų rajone vietoj Beatos Petkevič tarybos nare taps Liliana Duchnevič, Šilalės rajone vietoj Jono Gudausko – Kęstutis Ačas, o Trakų rajone vietoje Kęstučio Vilkausko tarybos nariu taps Antanas Nedzinskas.

Į Seimą išrinktų tarybų narių įgaliojimų paskutinė diena numatyta lapkričio 12-oji.

Radviliškyje Seimo rinkimus laimėjo meras Antanas Čepononis, čia reikės rengti naujus mero rinkimus.

Preliminariais VRK  duomenimis, daugiausia mandatų – 50 – būsimajame Seime turės konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatus, socialdemokratai – 13 mandatų, Liberalų sąjūdis – irgi 13, Laisvės partija – 11, Darbo partija – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdarbiečiai turės po 3 mandatus, po 1 mandatą turės Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Laisvė ir teisingumas“.

Į naują Seimą taip pat pateko 4 save išsikėlę kandidatai.

Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

Šiuose parlamento rinkimuose užsienyje esantys Lietuvos piliečiai pirmą kartą turi savo vienmandatę rinkimų apygardą.

Per šiuos rinkimus yra ir daugiau rinkimų tvarkos pasikeitimų. Nuo dviejų iki keturių dienų – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – pailgėjo balsavimo iš anksto dienų skaičius. Balsuoti namuose galėjo ne tik neįgalieji, bet ir neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys. Taip pat balsuoti namuose galėjo dėl paskelbtos specialios situacijos saviizoliacijoje esantys rinkėjai.

BNS pateikia mandatų skaičių pagal partijas:

* Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 50 mandatų

* Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatai

* Liberalų sąjūdis – 13 mandatų

* Lietuvos socialdemokratų partija – 13 mandatų

* Laisvės partija – 11 mandatų

* Darbo partija – 10 mandatų

* Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 3 mandatai

* Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 3 mandatai

* Partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1 mandatas

* Lietuvos žaliųjų partija – 1 mandatas

* Save išsikėlę kandidatai – 4 mandatai

Parlamente dirba 141 Seimo narys.

Naujajame parlamente nebebus trijų rinkimuose dalyvavusių ministrų – ekonomikos ministro Rimanto Sinkevičiaus, užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus.

Antrajame rinkimų ture mandatus iškovojo žemės ūkio ministras socdarbietis Andrius Palionis, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Su „valstiečių“ sąrašu į Seimą pateko antruosiuose turuose savo apygardose pralaimėję premjeras Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bei socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis, nekėlęs savo kandidatūros vienmandatėje apygardoje.

Pagrindinė opozicinė Leiboristų partija 650 vietų Bendruomenių Rūmuose turės 203 atstovus, o trečia likusi Škotijos nacionalinė partija (SNP) – 48.

Prieš „Brexitą“ nusistatę liberalai demokratai gavo 11 mandatų, o kitos partijos pasidalys 23 vietas.

Kaip atrodytų šis Seimas

2016-aisiais Seimo rinkimuose 5 proc. rinkėjų balsų barjerą daugiamandatėje apygardoje peržengė šešios partijos. Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai (TS-LKD), Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Socialdemokratų partija (LSDP) ir Liberalų sąjūdis (LLS) – be didelių problemų. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ir "Tvarka ir teisingumas" (TT), kaip sakoma, – per Marytės plauką, vos pakilę virš žemiausios ribos (pelnė 5,48 ir 5,33 proc.). Darbo partijai pritrūko labai nedaug – už ją balsavo 4,68 proc. rinkėjų.

Koalicijoms nustatytas 7 proc. slenkstis joms buvo per aukštas, nors Antikorupcinė N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija buvo netoli – surinko 6,06 proc. balsų.

Tad jei per praėjusius rinkimus būtų galiojusi dabar siūloma 3 proc. partijoms ir 5 proc. koalicijoms riba, Seimas būtų atrodęs kiek kitaip. Po kokius tris mandatus būtų praradę valstiečiai ir konservatoriai, du – socialdemokratai, po vieną – liberalai, LLRA-KŠS ir "tvarkiečiai".

Bet parlamentinės partijos statusą būtų išsaugojusi Darbo partija, o jos sąrašo lyderiai Artūras Paulauskas, Kęstutis Daukšys, Vytautas Gapšys, Vydas Gedvilas būtų džiaugęsi mandatais.

Seimo mandatą ne tik vienmandatėje apygardoje būtų laimėjęs Naglis Puteikis, bet ir televizijos žurnalistas ir prodiuseris Kristupas Krivickas, Seime jau buvę – ekssocialdemokratas, eksliberalas, Rolando Pakso bendražygis Alvydas Medalinskas, ekssocialdemokratas Vytautas Juškus, su Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija parlamentaru tapęs kaip muzikantas ir dainų autorius išgarsėjęs Ligitas Krivickas, taip pat Vytautas Jurgis Kadžys – pirmininkaujantis "Kartų solidarumo sąjungai", kuri 2020 m. rinkimuose dalyvaus kartu su Arvydo Juozaičio "Santalka Lietuvai (Lietuva yra čia)".

Beje, "darbiečiams" ir Antikorupcinei koalicijai patekti į Seimą būtų užtekę iki 4 proc. partijoms ir 6 proc. koalicijoms nuleisto barjero, o likusiems rinkimų kovos dalyviams nebūtų padėję, net jei jis būtų nuleistas iki pažemių – kaip dabar siūlo "valstiečiai", iki 3 ir 5 proc.

Kas dar žemiau?

Tad nors Lietuvoje registruotos 25 veikiančios partijos, realiai dėl mandatų Seime varžosi tik trečdalis. Seime registruoti net keli siūlymai žeminti kartelę motyvuojant, kad taip į Seimą galėtų patekti daugiau partijų ir būtų geriau atstovaujama įvairių rinkėjų interesams. Opoziciniai liberalai siūlė priimti į mandatų dalybas 4 proc. rinkėjų balsų gavusias partijas ir 6 proc. pelniusias jų koalicijas, bet paskui atsitraukė nuo savo siūlymo. Valdantieji "valstiečiai" nori slenkstį sumažinti atitinkamai iki 3 ir 5 proc. Analogiškus projektus buvo įregistravę net du LVŽS frakcijos nariai – N.Puteikis ir Ramūnas Karbauskis, tad pastarasis vėliau savo siūlymą atsiėmė.

N.Puteikio Centro partijai "Gerovės Lietuva" žemesnė kartelė 2020 m. rinkimuose galėtų būti gyvybiškai reikalinga norint patekti į Seimą. "Vilmorus" visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro naujausios apklausos duomenimis, dabar 5 proc. jie neįveiktų. LVŽS, bent jau dabartinių apklausų duomenimis, tokio gelbėjimo rato neturėtų prireikti, tačiau jų koalicijos partneriams Socialdemokratų darbo partijai jis labai reikalingas – jie balansuoja ties 5 proc. riba. LLS šiandien surinktų 7,9 proc. balsų, tačiau simpatijos jiems nėra stabilios, tad neprošal būtų apsidrausti.

"Socialdarbiečių" lyderis Gediminas Kirkilas tikina, kad, remdami žemesnį barjerą, jie nuogąstauja dėl demokratijos, o ne dėl patekimo į Seimą: jei kartelė aukšta, neperžengusių barjero partijų balsus susirenka rinkimų lyderiai, vadinasi, tie balsai neatstovauja juos atidavusiems rinkėjams. Pasak G.Kirkilo, yra daug ES šalių, kur visai nėra barjero, nes jis – įsikišimas į demokratiją, o kuo mažiau demokratiška šalis, tuo aukštesnė kartelė.

Jam antrina "valstiečių" lyderis R.Karbauskis ir pabrėžia, kad yra šalių, kur barjero visai nėra, o jei jis yra, tai daugelyje senos demokratijos šalių – tik 3 proc.

Barjerą turi daugelis

Matyti save kitų šalių kontekste reikia, kaip ir faktus pateikti tiksliai ir turint omeny, kad rinkimų sistemos nevienodos. Lietuvoje – mišri sistema: daugiamandatėje apygardoje renkama 70 Seimo narių, o 71 – vienmandatėse, kur konkuruoja asmenybės, vadinasi, ir mažesnių partijų atstovai turi vienodus šansus būti išrinkti. Kai kuriose kitose šalyse parlamentarai renkami tik pagal sąrašą.

Bet net neišskiriant rinkimų sistemų, 5 proc. barjerą, Europos Komisijos Venecijos komisijos ataskaitoje pateikiamais duomenimis, ES nusistatę vienuolika iš 28 ES šalių (Lietuva, Vokietija, Vengrija, Belgija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija), dar penkios – 4 proc. (Austrija, Bulgarija, Slovėnija, Švedija, Italija). 3 proc. kartelė taikoma Graikijoje, Ispanijoje, 2 proc. – Danijoje, 1,8 proc. Maltoje ir mažiausia, vos 0,67 proc. – Nyderlanduose. Maltoje taikomas slenkstis ne partijoms, o kandidatams. Prancūzijoje turi surinkti arba 12,5 proc. balsų regione, arba būti vienam iš dviejų lyderių. Barjero nėra Suomijoje, Airijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Beje, jau žiūrint ne tik į ES šalių kontekstą, aukščiausią kartelę – net 10 proc. – nusistačiusi Turkija.

Slenkstis tam ir yra, kad parlamente nebūtų balagano ir būtų įmanoma sklandžiau priimti sprendimus.

Patikti ne tik sau

Tad Lietuva iš bendro europinio konteksto neiškrenta. Beje, savivaldos rinkimuose slenkstis žemesnis – partijoms 4 proc., koalicijoms – 6 proc. Tad mažesnės partijos čia turi didesnę galimybę išbandyti save kovojant dėl mandatų.

Partijos kovoja ne tik dėl rinkėjų balsų, bet ir valstybės dotacijų. Šios kadencijos Seimas čia jau žengė žingsnį paremdamas mažesnes partijas: pernai kartelę, leidžiančią pretenduoti į biudžeto pinigus, nuleido iki 2 proc. balsų. Iki tol dotacijos priklausydavo partijoms, per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus surinkusioms ne mažiau kaip 3 proc. balsų. Tad skųstis, kad mažosios partijos, jei jos rinkimuose įrodo, kad yra reikalingos platesniam nei savo narių ir jų giminaičių ratui, skųstis, jog valstybė visai joms nepadeda, negalėtų.

Vis dėlto, ar tikrai tai demokratija, jei į valstybės valdymą būtų įtrauktos tik sau pačioms ir keliems tūkstančiams rinkėjų reikšmingos partijos?

Dar vienas klausimas: kodėl praėjusią kadenciją tuomet socialdemokratas G.Kirkilas ar liberalai nesiėmė nuleisti barjerą? Ar ne todėl, kad jų partijoms negrėsė pavojus jo neperžengti?

G.Kirkilas tikina, kad, remdami žemesnį barjerą, jie esą nuogąstauja dėl demokratijos, o ne dėl patekimo į Seimą.

Pasak G.Kirkilo, dabar pasikeitė situacija – partiją įsteigti tapo sudėtingiau, nes pakeitus įstatymą steigėjų skaičius padidintas nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst., bet sumažėjo ir mirusių partijų. Tačiau tokia įstatymo pataisa priimta dar 2013 m., tad jei jau politikams taip rūpėjo ne jie patys, o demokratija, nuleisti kartelę jie galėjo siūlyti jau prieš 2016 m. rinkimus.

Politologė prof. Jūratė Novagrockienė pabrėžia: "Rinkimų sistema turi garantuoti ne tik atstovavimą, bet ir efektyvų sprendimų priėmimą, o slenkstis tam ir yra, kad parlamente nebūtų balagano ir būtų įmanoma sklandžiau priimti sprendimus."

Tokią Seimo rinkimų įstatymo pataisą įregistravo Seimo TS-LKD frakcijos narys Algis Strelčiūnas.

Pasak jo, pagal dabar galiojantį Seimo rinkimų įstatymo 88 straipsnį per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.

„Tačiau juk dažnu atveju per visuotinus rinkimus, suskaičiavus rinkėjų balsus, antroje vietoje likęs kandidatas į Seimą būna surinkęs daugiau rinkėjų balsų nei per naujus rinkimus laimėjęs kandidatas. Priežastis paprasta – mažas rinkėjų aktyvumas, kuris neatspindi tikrosios gyventojų pozicijos. Štai pavyzdžiui, paskutiniuose naujuose rinkimuose balsavime dalyvavo mažiau nei penktadalis balso teisę turinčių šių apygardų rinkėjų – 18,82 proc., kas yra net du kartus mažiau nei prieš tai vykusiuose visuotiniuose rinkimuose“, – teigė A. Strelčiūnas.

Parlamentaras taip pat pažymi, kad atsisakius naujų Seimo rinkimų, būtų sutaupyta nemažai finansinių lėšų – neseniai vykę rinkimai į tris Seimo narių vietas, mokesčių mokėtojams kainavo, anot jo,  apie 700 tūkst. eurų.

Seimo narys „socialdarbietis“ Juozas Bernatonis irgi yra įregistravęs Seimo rinkimų įstatymo pataisą, siūlančią kadencijos laikotarpiu nerengti naujų rinkimų, jei vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas parlamentaras atsisako Seimo nario mandato. Tačiau jis siūlo atsiradusią laisvą Seimo nario vietą užimti pagal daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus, primena ELTA.

Pagal J. Bernatonio siūlomą projektą, „jei buvęs Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir buvo įrašytas į Seimo nario mandatų gavusį kandidatų sąrašą, tai Seimo nariu tampa šio sąrašo pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše Seimo nario mandatų negavusių kandidatų nėra, ar nėra kandidatų sąrašo arba sąrašas nėra gavęs mandatų, tai Seimo nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Seimo nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas“.

Pagal dabartinį reglamentavimą, jeigu Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje laimėjęs kandidatas atsisako eiti Seimo nario pareigas, rengiami nauji rinkimai.