Iškilo pirmosios kolonos

„Sezoniškumas neturėtų trukdyti treniruotis ir siekti aukščiausių rezultatų. Uždaros treniruočių erdvės užtikrina tam būtinas sąlygas – šaltuoju sezonu sportininkai treniruojasi Vilijampolės pripučiamame futbolo manieže. Jau kitąmet patogias erdves turės lengvaatlečiai. Tačiau tuo planai nesibaigia – Aleksote suplanuotos naujos erdvės futbolo ir regbio entuziastams“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Atnaujinto Ąžuolyno pašonėje lengvaatlečiams skirtos erdvės kontūrai matomi plika akimi. Apie statybų progresą išduoda iškilusios pirmosios kolonos.

Šis statinys savo išore papildys greta esantį Dariaus ir Girėno stadioną.

„Statybų aikštelėje įrengtos visos požeminės komunikacijos ir pagrindai. Taip pat montuojamos rūsio pertvaros, kolonos, perdangos, ant kurių bus įrengiamas bėgimo maniežas ir kitos statinio konstrukcijos. Jau matoma ir administracinio pastato dalis“, – teigia Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Arti tūkstančio plokščių

Naujasis objektas išsiskirs savo išore – konstrukcijas sudarys dekoratyvinės betoninės plokštės. Lengvosios atletikos maniežo įrengimui iš viso prireiks arti tūkstančio gelžbetoninių perdangos ir fasadinių plokščių.

„Maniežas turės išskirtinę dantytą stogo konstrukciją. Ant jo numatyta galimybė įrengti saulės jėgainę ir vandens šildymo kolektorius. Architektų parinkta monolitiška betoninė pastato forma primins bėgimo takelį, o į šiaurinę pusę orientuoti langai užtikrins maksimalų saulės šviesos panaudojimą, neperkaitinant patalpų. Šis statinys savo išore papildys greta esantį Dariaus ir Girėno stadioną“, – tikina bendrovės „Autokausta“ projekto vadovas Egidijus Rumšas.

Jeigu viskas klostysis pagal planą, sportininkai moderniausią maniežą Lietuvoje išbandys jau kitais metais. Naujos erdvės pasitarnaus ne tik varžyboms besiruošiantiems profesionalams, bet ir šalia esančio Lietuvos sporto universiteto studentams.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Moderniausias maniežas Lietuvoje

Kauno lengvosios atletikos maniežo pastato bendras plotas sieks kiek daugiau nei 15 tūkst. kv. m. Techninį projektą parengė architektūrinį konkursą laimėjusi kauniečių bendrovė „Archas“.

Naujose erdvėse numatyta įrengti šešis 200 metrų ilgio ir aštuonis 60 m bėgimo takus, šuolių, rutulio stūmimo bei tolimųjų metimų (ieties ir disko) treniruočių sektorius. Sportininkai fizinę formą gerins treniruoklių ir gimnastikos salėse, o jėgas atgaus čia pat būsiančiuose masažo kabinetuose ir dviejose pirtyse.

Statinyje suplanuotos administracinės patalpos, pasitarimų erdvės, trenerių ir sportininkų persirengimo kambariai, kavinė. 140 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę turėsiančiame objekte ruošiama ir apie 500 vietų žiūrovams.

Statomas maniežas Žaliakalnyje – paskutinė kylančio Ąžuolyno daugiafunkcio sporto ir laisvalaikio komplekso dalis. Jį jau puošia iš pagrindų atnaujinta Sporto gatvė ir aikštė greta paminklo S. Dariui ir S. Girėnui. Čia pat ruošiamasi įrengti sportininkų šlovės alėją.

Tačiau tai – ne pabaiga. Aleksote, Europos pr. 105A, iškils dengtas futbolo ir regbio maniežas. Naujos erdvės pasitarnaus ne tik sportininkams, bet ir sporto bendruomenių stiprinimui, jaunimo užimtumui.

Viešas susirinkimas nuotoliniu būdu vyks birželio 14 dieną, iki tol visuomenė kviečiama susipažinti su projektu ir teikti pasiūlymus bei pastebėjimus. 

„Lengvosios atletikos maniežas bus neeilinis objektas daugeliu prasmių – visų pirma, tai labai didelės svarbos projektas sporto bendruomenei, nes aukšto meistriškumo lengvaatlečiams pritaikytos infrastruktūros mieste tikrai trūksta. Kita vertus, tai yra vienas iš nedaugelio sporto objektų, kuriems radome vietą centrinėje miesto dalyje. Atitinkamai, jam keliami itin aukšti urbanistiniai ir architektūriniai reikalavimai, susiję su jau esamais aplinkiniais pastatais, judumo klausimais, gamtiniu kraštovaizdžiu. Kadangi maniežo teritorija yra aktyviai naudojama ir pačių gyventojų, tikimės didelio įsitraukimo į viešąsias konsultacijas“, – pažymi Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Lengvosios atletikos maniežas taps sporto meistrų namais ir varžybų arena, pritrauksiančia pasaulio dėmesį.

Projektuojant būsimą maniežą ir dėliojant jo funkcines zonas „Vilniaus vystymo kompanijos“ projekto komanda konsultuojasi su atletais ir Lengvosios atletikos federacija, kad būsimasis kompleksas ne tik užpildytų plečiamą sporto infrastruktūrą Vilniuje, bet ir atlieptų aukštos kvalifikacijos sportininkų poreikius bei lūkesčius. 

„Lengvosios atletikos maniežas taps sporto meistrų namais ir varžybų arena, pritrauksiančia pasaulio dėmesį. Vystydama projektą komanda susipažino su tokio tipo kompleksų statybos ypatumais užsienyje, kad Vilnius galėtų didžiuotis aukščiausius standartus atitinkančiu maniežu“, – sako projektą valdančios „Vilniaus vystymo kompanijos vadovas Saulius Barauskas. 

Lengvosios atletikos maniežas bus statomas Žirmūnuose, 1,3 ha ploto teritorijoje šalia Tuskulėnų dvaro ir Sovietų Sąjungos okupacinio režimo aukų memorialo komplekso. Projektuotojams teko užduotis įlieti stambų pastatą į jautrų rajono ir dvaro kaimynystės kontekstą. Sporto pastatas skaidomas skirtingo mastelio tūriais, kad vizualiai derėtų su aplinkui esančiomis gamtos ir architektūros vertybėmis.

„Tai labai įdomus ir svarbus projektas tiek funkcine, tiek urbanistine-architektūrine prasme. Sklypas yra svarbioje lokacijoje, sudėtingos formos, su išreikštu reljefu, o kontekstas labai įvairus tiek gamtine, tiek urbanistine, tiek paveldo prasme. Todėl pagrindinė architektūrinė idėja yra tinkamai reaguoti į kontekstą suvaldant mastelį. Pastatas yra skaidomas į tris tūrius, kurių vienas reaguoja į dvaro mastelį, kitas skirtas didžiajai maniežo erdvei, o šiauriausias replikuoja į Žirmūnų urbanistinį charakterį. Tarp tūrių projektuojame properšas, kurios kuria ryšį tarp Žirmūnų gatvės ir Neries upės, kitaip sakant - tarp miesto ir gamtos“, – apie projektą pasakoja architektas Aurimas Syrusas. 

Projektuojamas dviejų aukštų pastatas, cokoliniame aukšte įsikurs apšilimo erdvė, kur numatyta įrengti tolimojo metimo (ieties, disko) sektorius, rutulio stūmimo sektorius ir 60 m ilgio sprinto trasa su 4 bėgimo takeliais. Čia taip pat bus įrengtos atskiros sporto salės, viena jų – išskirtinai aukšto meistriškumo atletams treniruotis. Cokolyje bus dopingo kontrolės posto patalpos ir persirengimo kambariai. 

Šioje pastato dalyje veiks ir kavinė, į kurią bus galima patekti ne tik iš vidaus, tačiau ir nuo palei Neries upę vingiuojančio pėsčiųjų ir dviračių tako. 

Didžiojoje maniežo erdvėje pirmame aukšte projektuojami visi reikalingi sporto sektoriai: 200 m ilgio 6 takelių bėgimo takas, 60 m ilgio 8 takelių sprinto takas, šuolių į aukštį sektorius, šuolių į tolį ir trišuolio sektorius; šuolių su kartimi sektorius bei rutulio stūmimo sektorius. Šalia numatytas inventoriaus sandėlis ir erdvė, kur sportininkai galės susikaupti prieš varžybas. 

Viršutiniame komplekso aukšte numatytas atskiras balkonas, kuris galės būti naudojamas kaip VIP tribūnos ar treniruotėms pagal poreikį. 

Lengvosios atletikos maniežo projektavimo darbų kaina – apie 800 tūkstančių eurų, bendra projekto vertė – apie  21 mln. eurų. Kitąmet tikimasi gauti statybos leidimą, o pats statinys galėtų iškilti 2026 m.

Atvers daugiau galimybių

„Kauniečiams įprasta Žaliakalnį vadinti prestižiniu miesto rajonu. Netrukus ši vieta taps tikru traukos centru ne tik leidžiantiems laisvalaikį Ąžuolyne, bet ir sporto entuziastams. Jau greitai kauniečiai sugrįš į atnaujintą Sporto halę ir nuo pamatų statomą didžiausią šalyje stadioną. Pastarojo ypač laukia futbolo bendruomenė, tačiau vietos jame užteks ir kitoms sporto šakoms.

Dar daugiau galimybių atvers lengvosios atletikos maniežas, kuris pasitarnaus ir šalia esančiam Lietuvos sporto universitetui, taip pat bus kokybiška apšilimo erdvė rengiant aukšto rango varžybas Dariaus ir Girėno stadione. Greta Europos kultūros sostinės titulo Kaunas stiprina ir mūsų šalies sporto sostinės vardą“, – sakė miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Naujasis maniežas užbaigs Ąžuolyno daugiafunkcio sporto ir laisvalaikio komplekso projektą. Čia bus galima kokybiškai treniruotis bet kuriuo metų laikų ir organizuoti uždarųjų patalpų pirmenybes.

Greta Europos kultūros sostinės titulo Kaunas stiprina ir mūsų šalies sporto sostinės vardą.

Kaune taip pat galės vykti Europos lengvosios atletikos čempionatai šalia esančiame Dariaus ir Girėno stadione, kadangi vienas iš organizacinių reikalavimų – būtinybė šalia turėti aikštę apšilimui arba maniežą.

Moderniausias maniežas šalyje

Naujame lengvosios atletikos manieže sportininkams ruošiama visa reikiama infrastruktūra ir pilnavertės sąlygos treniruotėms bei varžyboms. Numatyta įrengti šešis 200 metrų ilgio ir aštuonis 60 m bėgimo takus, šuolių, rutulio stūmimo bei tolimųjų metimų (ieties ir disko) treniruočių sektorius. Sportininkai fizinę formą gerins treniruoklių ir gimnastikos salėse, o jėgas atgaus čia pat būsiančiuose masažo kabinetuose.

„Maniežas bus moderniausias Lietuvoje. Pagrindinėje salėje suprojektuoti visi lengvosios atletikos sporto rungčių sektoriai, reikalingi treniruotis tiek vasarą, tiek ir žiemą.

Suplanuotos administracinės patalpos, pasitarimų erdvės, trenerių ir sportininkų persirengimo kambariai. Vietos atsiras ir kavinei“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Modernus statinys, kuriame sporto varžybas galės stebėti iki 500 žiūrovų, turės ir 150 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

Darniai derės su aplinka

Pasak projekto autorių, architektų studijos „Archas“ atstovų, pastato išvaizdą sudarys lakoniškas, vientisas medžiagiškumas iš betono ir stiklo vitrinų konstrukcijų derinio. Ant pasvirusio maniežo stogo numatyta galimybė įrengti saulės jėgainę ir vandens šildymo kolektorius.

„Monolitiška, plastiška betoninė pastato forma – tarsi aliuzija į bėgimo takelį. Parinkome tokias išorės apdailos medžiagas, kurios neužgožtų stadiono fasado ir įsilietų į Ąžuolyną.

Stogo konstrukcijoje į šiaurinę pusę orientuojami langai leis maksimaliai panaudoti saulės šviesą ir neperkaitinti patalpų“, – pasakojo vienas iš projekto autorių, architektas Tomas Kuleša.

Pastatyti lengvaatlečiams skirtą maniežą, kurio vertė siekia apie 19 mln. eurų, įsipareigojo viešąjį rangos darbų konkursą laimėjusi bendrovė „Autokausta“.

„Esame labai dėkingi šiems žmonėms už bendruomeniškumą. Oro sąlygos tikrai buvo neeilinės ir darbuotojai nebespėjo valyti kupolo prieigų. Tačiau tokiose situacijose visuomet labai malonu matyti, kad vilniečiai patys jaučiasi tokių objektų šeimininkais, juos saugo ir puoselėja“, – savivaldybės pranešime cituojamas Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Maniežo prižiūrinti įstaiga „Active Vilnius“ prieš sezono pradžią atliko techninę kupolo ekspertizę, patikrino įrangos būklę. Šiuo metu kupolu rūpinasi šeši darbuotojai, o prireikus pašalinti sniego sankaupas nuo kupolo viršaus darbus atlieka specialiai tam samdomi aukštalipiai.

„Gyventojai dažnai teiraujasi, kodėl neišleidžiame oro iš kupolo žiemos metu. Tačiau iš tiesų kupolas ir yra skirtas šaltajam metų laikui, nes saugo sportuojančius nuo šalčio ir kritulių. Vasarą jis nereikalingas, nes oro sąlygos yra tinkamos lauko futbolui“, – aiškina įstaigos vadovas Gintas Teslia.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pripučiami futbolo maniežai įrengiami siekiant maksimaliai išnaudoti aikštynus. Kadangi Lietuvos klimato sąlygos yra gana atšiaurios – joms būdinga daug kritulių ir šaltų periodų, siekiant pritaikyti futbolo aikštes šaltajam sezonui, būtina pasirūpinti jų uždengimu arba šildymu.

„Standartinio dydžio futbolo aikštes patalpose įrengti sudėtinga dėl jų užimamo ploto, todėl tenka ieškoti, kaip pritaikyti lauko aikštynus naudojimui visus metus“, – sako G. Teslia.

Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad ateinantį sezoną Vilniuje planuoja papildyti sporto infrastruktūros žemėlapį dar dviem visus metus veiksiančiais futbolo aikštynais. Per šiuos metus planuojama pradėti vieno šildomo futbolo aikštyno įrengimo darbus ir dar vieno pripučiamo maniežo statybą.

„Neatlaikė sniego, stichinė nelaimė. Jis subliuško ir nukrito ant žemės“, – BNS trečiadienį sakė mokyklos direktorius Zotikas Popovas.

Jo teigimu, kupolas – apdraustas, tačiau nuostoliai bus vertinami tik tada, kai ištirps sniegas.

„Nuostolius skaičiuosim pavasarį, kai ištirps sniegas. Kupolas apdraustas, žiūrėsime, kiek tų nuostolių bus. Remontuosime, jeigu bus įmanoma“, – teigė Pilaitės gimnazijos vadovas.

Pripučiamu kupolu dengtas Pilaitės gimnazijos stadionas atidarytas pernai rugpjūtį.

Šiame manieže vyksta futbolininkų treniruotės.

Neatlaikė sniego, stichinė nelaimė. Jis subliuško ir nukrito ant žemės.

„Vyko, bet dabar jau nebevyks. Stichinė nelaimė, reikia užjausti“, – sakė Z. Popovas.

Sostinės vicemeras Valdas Benkunskas sako, kad buvo imtasi pastangų, kad nelaimė nenutiktų.

„Maniežą prižiūrinti mokykla pastarosiomis dienomis konsultavosi su gamintojais ir pagal jų rekomendacijas ėmėsi prevencinių priemonių. Buvo keliamas slėgis, didinama šildymo temperatūra, tačiau sniego prisikaupė tiek daug, kad su gamintoju suderintos priemonės rezultato nedavė“, – feisbuke trečiadienį rašė vicemeras.

Infrastruktūros įrengimas Vilniaus miesto savivaldybei atsiėjo apie 2 mln. eurų, dirbtinę aikštės dangą dovanojo Lietuvos futbolo federacija.

„Tai – sena ne tik sporto bendruomenės, bet ir visų mūsų svajonė, džiugu, kad jau netrukus ji turės palankias galimybes tapti kūnu“, – sakė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Jo potvarkiu sudarytai darbo grupei iš įvairių savivaldybės administracijos skyrių vadovų ir specialistų pavesta iki balandžio 1 dienos rasti tinkamą vietą tokiam objektui, parengti projekto technines sąlygas, suformuluoti dengto futbolo maniežo Klaipėdos mieste įrengimo projektavimo užduoties sprendinius. Šiai darbo grupei vadovaus mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.

Pasak savivaldybės, dabartinis futbolo treniruočių ciklo sezoniškumas smarkiai stabdo jaunųjų futbolininkų meistriškumo ugdymą ir individualų tobulėjimą. Šios sporto šakos atstovų mieste yra daugiau negu 1,1 tūkst., todėl jiems sprendimas dėl dengto sporto maniežo atsiradimo ypač svarbus.

Kaip teigia A. Cesiulis, Klaipėdos futbolo bendruomenė jau daug metų susiduria su problema, kad vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį mūsų mieste bei aplinkiniuose regiono miestuose vaikams, mėgėjams bei profesionalams norint treniruotis ar rungtyniauti pilnų išmatavimų futbolo aikštėje tenka taikytis prie esamų oro sąlygų ir, jei futbolo aikštę nukloja sniegas ar ledas, futbolo bendruomenei tenka nutraukti treniruotes ir spraustis į sporto sales.

Tikimasi, kad dengto maniežo paslaugomis norės naudotis ir aplinkinių rajonų futbolo komandos bei aistruoliai.

Dengto futbolo maniežo statybos klausimą savivaldybė planuoja realizuoti su privataus kapitalo pagalba, konkrečios jo dalyvavimo galimybės bus numatytos savivaldybės parengtose viešojo konkurso sąlygose.

Darniai įsilies į aplinką

Naujasis lengvosios atletikos maniežas Kaune bus statomas greta šiuo metu kylančio S. Dariaus ir S. Girėno stadiono bei rekonstruojamos sporto halės. Pasak architektūrinio konkurso laimėtojų, plastiškų formų pastatas puikiai įsilies į Ąžuolyną, tačiau nepraras savo funkcionalumo. Statybas numatoma pradėti po metų.

„Nevalia pamiršti šalia maniežo esančio Lietuvos sporto universiteto, kuriame sporto teorija susilieja su praktika. Šis tandemas taip pat papildys vienas kitą, tad maniežą bus galima išnaudoti aukščiausiu lygiu. Tai dar kartą sustiprins Kauno kaip sporto sostinės vardą“, – pabrėžė Kauno miesto tarybos narys, architektas prof. Jonas Audėjaitis.

Kalbėdamas apie konkurse nugalėjusį projektą J. Audėjaitis akcentavo, jog architektūrinė idėja kontekstuali, o jos autoriai pajuto visas aplinkos ypatybes, Ąžuolyno jautrumą ir sudėtingumą.

Pasak pirmąją vietą užėmusio projekto autoriaus Tomo Kulešos, pastato apdailai parinktas lakoniškas ir vientisas medžiagiškumas, jį sudaro betono ir stiklo vitrinų konstrukcijų derinys.

Į Šlovės alėjos ir stadiono pusę suprojektuotas atviras stiklo vitrinų fasadas atspindės čia augančias liepas. Pastato aplinkoje bus išsaugomi visi vertingi medžiai. Pasak architektų, monolitiška, plastiška betoninė pastato forma – aliuzija į bėgimo takelį.

„Sukome galvą, kaip vizualiai sumažinti statinio tūrį. Taip atsirado kampų užapvalinimai. Įkomponavimas į aplinką buvo didžiausias iššūkis, nes šalia turime stadioną, sporto halę. Pasirinktos išorės apdailos medžiagos nekonkuruos su kitais paviršiais ir neužgoš, pavyzdžiui, stadiono medinio fasado“, –  aiškino T. Kuleša.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Galimas energijos taupymas

Ant pasvirusių maniežo stogo konstrukcijų numatyta galimybė įrengti saulės jėgainę ir vandens šildymo kolektorius. Stogo kampas, orientacija ir konstrukcija, anot architektų, tam idealiai tinkami.

Stogo konstrukcijoje į šiaurinę pusę orientuojami langai leis maksimaliai panaudoti saulės šviesą ir neperkaitinti patalpų. Be to, tai sumažins elektros kaštus skirtus apšvietimui ir vėsinimui.

Po pastatu suprojektuota daugiau kaip pusantro šimto vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Iš parkingo bus galima tiesiogiai patekti į persirengimo patalpas ir laiptines, vedančias į viršutinius aukštus. Po pastatu taip pat suprojektuota sportininkų apšilimo erdvė, persirengimo bei pagalbinės patalpos.

Ši sporto erdvė ypač pasitarnaus kokybiškoms treniruotėms žiemos metu. Stengsimės, kad sportininkams čia būtų sudarytos visos sąlygos siekti geriausių rezultatų.

Rytinėje maniežo pusėje suplanuoti du įėjimai sportininkams ir žiūrovams, taip pat numatyta rūbinė, kavinės erdvė ir administracijos darbo kabinetai, mažosios sporto salės, konferencijų ir kitos reikiamos patalpos.

Visos sąlygos tobulėti

Naujajame lengvosios atletikos manieže numatyti šeši bėgimo takai, šuolių į aukštį bei tolį, taip pat šuolių su kartimi, rutulio stūmimo sektoriai ir erdvė tolimųjų metimų (ieties, disko) treniruotėms. Lengvaatlečiai prakaitą lies treniruoklių ir gimnastikos salėse, o jėgas atgaus masažo kabinetuose. Manieže bus įrengtos 500 vietų žiūrovų tribūnos.

„Būsimame manieže galės vykti Lietuvos lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionatai ir kitos aukšto rango varžybos. Ši sporto erdvė ypač pasitarnaus kokybiškoms treniruotėms žiemos metu. Stengsimės, kad sportininkams čia būtų sudarytos visos sąlygos siekti geriausių rezultatų“, – pabrėžė Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Architektūrinių idėjų konkurse antrą vietą užėmė mažoji bendrija „Metodinė architektūra“ su projektu „Atviras maniežas“, trečiąją – Šarūno Kiaunės projektavimo studijos projektas devizu „Judėjimas įkvepia“. Konkurso laureatams numatytos atitinkamai 10 tūkst., 7 tūkst. ir 4 tūkst. eurų premijos.

Su pirmosios vietos laimėtoju Kauno savivaldybė pasirašys projektavimo paslaugų sutartį. Tai planuojama padaryti iki metų pabaigos. Pasirašius sutartį su architektais, šie per 4 mėnesius privalės pateikti priešprojektinius sprendinius. Jų pagrindu bus rengiamas techninis projektas, o statybas planuojama pradėti 2021-aisiais.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas BNS sakė, kad artimiausiu metu savivaldybė planuoja skelbti konkursą architektūrinei maniežo idėjai, jam numatytas sklypas prie Tuskulėnų rimties parko – šalia šios teritorijos jau anksčiau apsispręsta statyti ir naują irklavimo bazę.

„Tai būtų tarptautinius standartus atitinkantis lengvosios atletikos maniežas, kuriame galėtų veikti ir moksleivių žaidynės, ir kitos. Bus šeši takeliai, visa reikalinga infrastruktūra, kad visa lengvoji atletika galėtų tilpti: nuo bėgimo, šuolio į tolį, ieties, disko metimų“, – teigė A. Bužinskas.

Bus šeši takeliai, visa reikalinga infrastruktūra, kad visa lengvoji atletika galėtų tilpti: nuo bėgimo, šuolio į tolį, ieties, disko metimų.

Pasak savivaldybės administracijos atstovo, maniežas, esantis Žemaitės gatvėje neatitinka sportininkų poreikio, yra per mažas, todėl rengiant pirminę naujojo maniežo užduotį architektams ir vėlesnius techninius dokumentus bus atsižvelgta į lengvosios atletikos bendruomenės pastabas.

Jis sako, kad konkursą dėl architektūrinės idėjos nuspręsta skelbti dėl to, jog pastatas bus didelis, o aplinkinė teritorija yra pakankamai jautri.

„Objektas turi natūraliai įsilieti į bendrą vizualinį kontekstą, kad paskui neiškiltų derinimo problemų su kitomis institucijomis. Renkamės šiek tiek ilgesnį, bet saugesnį kelią, įtrauksiantį ir architektų bendruomenę“, – teigė A. Bužinskas.

Preliminariai planuojama, kad maniežo statybos galėtų kainuoti apie 12,5 mln. eurų, tačiau galutinė kaina priklausys nuo architektų pasiūlymų.

A. Bužinskas sako, kad šiuo metu baigiami rengti dokumentai ir ruošiantis greta planuojamo maniežo statyti irklavimo bazę. Anksčiau šiemet savivaldybė prašė Vyriausybės numatyti jai 6 mln. eurų.

Dabartinė, už kelių šimtų metrų esanti irklavimo bazė, anot savivaldybės atstovo, taip pat yra per ankšta visiems sportininkams.

Be šių sporto objektų, Vilniuje šiuo metu taip pat statomas olimpinių standartų baseinas Lazdynuose – jo statybos stringa, nes rangovui „Active Construction Management“ (buvusiai „Irdaivai“) iškelta bankroto byla.

Vyriausybei atsisakius užtikrinti europinį finansavimą Nacionaliniam stadionui, dar vyksta derybos su rangovais dėl būsimos sutarties. Savivaldybė šiemet sutvarkė kelis mokyklų stadionus, taip pat įrengė naujus, su pripučiamais kupolais.

„Kauno sporto mokykloje „Tauras“ futbolo treniruotes šiuo metu lanko daugiau kaip 500 vaikų. Atėjus žiemai dauguma vaikų neturi kur treniruotis. Šią problemą išspręs naujasis futbolo maniežas“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Šią savaitę vakarinę Kauno dalį Vilijampolėje papildė išskirtinio dydžio ir kiek neįprastų formų statinys. 115 metrų ilgio, 80 metrų pločio ir net 21 metro aukščio kupolas, dengiantis naująjį futbolo maniežą – vienintelė tokia konstrukcija Lietuvoje. Po netikėtai užsitęsusių įrengimo darbų jau netrukus šioje erdvėje pradės treniruotis Kauno sporto mokyklų auklėtiniai.

„Tai, jog Kaune auga perspektyvi futbolininkų karta įrodo šią vasarą tarptautinėse vaikų žaidynėse Ufoje aukso medaliais pasipuošę jaunieji Kauno futbolininkai. Sudarius tinkamas treniruočių sąlygas tokių laimėjimų ateityje netruks. Iki šiol šaltuoju metų laiku treniruotės vykdavo mokyklų salėse, kurios nei iš tolo neprilygsta naujajam maniežui“, – pabrėžė Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas.

Apleistą Kelininko stadioną Jovarų gatvėje pakeitė ne tik įspūdingų matmenų kupolas dengiantis futbolo aikštę, bet ir moduliniai konteineriai su rūbinėmis, tualetais, dušais ir administracinėmis patalpomis.

„Pripūsti šį milžiną užtruko pusė dienos. Iš pirmo žvilgsnio viskas pavyko gerai, dabar kupolo viduje montuosime apšvietimą, atliksime baigiamuosius darbus. Jeigu viskas gerai maniežas eksploatacijai bus parengtas dar šį spalį“, – teigė darbus vykdančios bendrovės „HSC Baltic“ projektų vadovas Jonas Valiulis.

Kupolas sudarytas iš dešimties atskirų dalių, kurios sujungtos varžtų sistemomis. Konstrukcijai suteikta 20 metų garantija. Kupolą puošia Kauno savivaldybės logotipe „Kaunas auga“ naudojamos spalvos: žalia, rausva ir geltona.

Pripūsti šį milžiną užtruko pusė dienos.

Pasak Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjo Vigimanto Abramavičiaus, maniežo aplinka jau sutvarkyta, pabaigtos montuoti tvoras, sutvarkytas gerbūvis, pasėta veja.

„Žiemos metu į maniežą bus tiekiamas šiltas oras, temperatūra jo viduje sieks apie 16 laipsnių šilumos. Tai optimali temperatūra sportininkams“, – pabrėžė Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas.

Futbolo maniežas miestui atsiėjo 1,8 mln. eurų. Įgyvendinant projektą įrengtas drenažas, vandentiekis, išasfaltuota ir apšviesta į kompleksą vedanti gatvė, įrengti pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelė. Per kelis pastaruosius metus Kaunas rekonstravo 26 prie mokyklų esančius stadionus. Dar dešimt aikštynų laukia savo eilės.