Nors istoriškai maras siejamas su pražūtingomis epidemijomis, šiais laikais, ypač išsivysčiusiose šalyse, jis pasitaiko gana retai. Dažniausiai maru užsikrečiama įkandus infekuotoms blusoms arba tiesiogiai kontaktuojant su infekuotais gyvūnais, įskaitant naminius gyvūnus. Kai kuriose vietovėse ligos pernešėjais dažniausiai tampa gatvės gyvūnai, pavyzdžiui, voverės. Pelės ir kiti graužikai taip pat gali būti maro nešiotojai.

Maro simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti: staigus karščiavimas, pykinimas, silpnumas, skausmingi, patinę limfmazgiai. Šie požymiai paprastai pasireiškia per 2–8 dienas nuo užsikrėtimo. Laiku negydoma liga gali pereiti į sunkesnes formas, pažeidžiančias kraujotakos sistemą ar plaučius, kurias gydyti daug sunkiau.

Laimei, šiuo atveju liga buvo aptikta anksti, todėl pacientui ir jo augintinei katei buvo suteikta medikų pagalba. Tikėtina, kad dėl greito sureagavimo bus išvengta ir rimtesnių pasekmių, nes liga buvo pastebėta ir gydymas pradėtas gana anksti.

Sveikatos specialistai primena apie atsargumo priemones, galinčias užkirsti kelią maro plitimui. Visų pirma – vengti kontakto su laukiniais graužikais (ypatingą pavojų kelia pas juos gyvenančios blusos), neleisti naminiams gyvūnams valkatauti ir medžioti, apsaugoti namus nuo graužikų patekimo ir stebėti, kad augintinis neužsikrėstų blusomis. Lauke gyvenančius ar po lauką vaikščiojančius keturkojus patariama rengti apsauginiais drabužiais ir naudoti repelentus.

Šis atvejis primena, kad praeities ligos gali bet kada vėl atgimti ir tapti dar vienu iššūkiu žmonijai. Svarbu nepamiršti, kad praeities ligos niekur nedingo. Todėl svarbu laikytis sveikatos ir saugos taisyklių, siekiant sustabdyti jų plitimą.

Ekstremali situacija paskelbta trečiadienį. Meras Skirmantas Mockevičius BNS sakė, kad trijuose mažuose ūkiuose dėl viruso krito kiaulės, tačiau svarbiausia – apsaugoti rajone esantį stambų ūkį „Dainiai“, kuriame laikoma apie 32 tūkst. kiaulių.

„Didžiausia rizika, kad liga nepatektų į šitą ūkį, tai būtų labai dideli nuostoliai tiek ūkiui, tiek visiems, nes ten ir daug žmonių dirba, stambi įmonė“, – BNS penktadienį sakė meras.

Šiuo metu Jurbarko rajone nustatyti trys afrikinio kiaulių maro atvejai – Jakaičių, Kriščiaviškės ir Pavidaujo kaimuose.

Didžiausia rizika, kad liga nepatektų į šitą ūkį.

Aplink ligos židinius nustatytose apsaugos ir priežiūros zonose Maisto ir veterinarijos specialistai tikrina kiaulių augintojus, ar jie laikosi biosaugos reikalavimų.

„Teritorijose skirtingais režimais, trijų, dešimties kilometrų spinduliu nuo židinių tikrinami kiaulių laikytojai, ar laikomasi reikalavimų. Yra įtarimų, kad gali būti ir daugiau atveju kai kuriuose smulkiuose ūkiuose, bet tai dar neparvirtinta. Mūsų užduotis yra stebėti ir koordinuoti“, – sakė S. Mockevičius.

Specialistų teigimu, padėtis rajono kiaulių augintojų ūkiuose kol kas yra stabili, tačiau aptinkama ūkių, kuriuose auginami gyvuliai yra nedeklaruoti.  

Kinijos sveikatos priežiūros institucijų duomenimis, šiaurinėje Vidinės Mongolijos regione užregistruotas buboninio maro atvejis. Šio regiono gyventojai yra raginami nemedžioti ir nevartoti maistui švilpikų ir kitų galimai Y. pestis  bakterijomis infekuotų gyvūnų mėsos.

Nors maras buvo viena mirtingiausių ligų žmonijos istorijoje, tačiau dabar ji gydoma antibiotikais.

ULAC medikai primena, kad marą sukelia bakterijos (Y. pestis), kurių pagrindinis rezervuaras yra graužikai. Maras tarp graužikų ir nuo graužikų žmonėms dažniausiai plinta per infekuotų blusų įkandimus, tačiau galimi ir kiti infekcijos plitimo keliai, t.y. marą sukeliančios bakterijos  į žmogaus organizmą gali patekti tiesioginio sąlyčio metu su infekuotų gyvūnų audiniais per odos pažeidimus, gleivines. Plaučių maro forma gali plisti nuo žmogaus žmogui per orą su lašeliais artimo sąlyčio metu.

Užsikrėtus maro bakterijomis, klinikiniai požymiai priklauso nuo sukėlėjo patekimo vietų.

Buboninis maras sudaro 80-95 proc. visų ligos atvejų. Inkubacinis periodas – 1­–7 d. Ligai būdingas karščiavimas, galvos skausmai, šaltkrėtis, silpnumas. Specifinis šios formos simptomas yra vienas ar keli patinę, skausmingi limfmazgiai, nes Y.pestis bakterijos dauginasi limfmazgyje, esančiame arčiausiai sukėlėjo patekimo vietos. Buboninis maras dažniausiai išsivysto po blusų įkandimo. Negydant mirštamumas nuo buboninio maro siekia 50-60 proc., o anksti skyrus tinkamą gydymą mirštamumas sumažėja iki 10-20 proc. Buboninis maras neplinta nuo žmogaus žmogui, išskyrus atvejus, kuomet yra tiesioginis sąlytis su išopėjusių bubonų pūliais.

Septiceminis maras diagnozuojamas sukėlėjui išplitus kraujyje. Jam būdingas karščiavimas, šaltkrėtis, didelis silpnumas, virškinamojo trakto veiklos sutrikimai. Septiceminis maras gali sukelti šoką, daugybinį organų nepakankamumą. Septiceminis maras gali išsivystyti kaip pirminė ligos forma arba buboninio maro komplikacija.

Plaučių maras išsivysto įkvėpus lašelių su marą sukeliančiomis Y. pestis bakterijomis arba kaip septiceminio maro komplikacija. Inkubacinis periodas – 1–4 d., kartais trumpesnis nei 24 val. Šiai ligos formai būdingas karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, greitai besivystanti pneumonija su kvėpavimo nepakankamumu, krūtinės skausmas, kosulys. Laiku nepritaikius gydymo, plaučių maras baigiasi mirtimi.

Kaip praneša ULAC, ankstyvas antibiotikų skyrimas svarbus tiek gydant, tiek vykdant maro profilaktiką. Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos informacija, asmenims, turėjusiems artimą sąlytį su asmenimis, sergančiais maru, arba asmenims, turėjusiems didelės rizikos ekspoziciją, pvz., blusų sukandimai, sąlytis su infekuotų gyvūnų kūno skysčiais ir audiniais, rekomenduojamas profilaktinis gydymas antibiotikais.

Endeminių maro vietovių yra aptinkama Amerikoje, Azijoje, Afrikoje.

Rusijos visuomenės sveikatos priežiūros institucijos kreipėsi į Tuvos ir Altajaus krašto gyventojus po to, kai praėjusią savaitę Mongolijoje buvo patvirtinti du buboninio maro atvejai. Kaip pranešama, atvejai patvirtinti broliams, valgiusiems švilpiko mėsos.

Tuvos regiono institucijos paragino gyventojus būti budrius ir susilaikyti nuo švilpikų medžioklės ir nevalgyti jų mėsos. Altajaus krašte, kuris kaip ir Tuva ribojasi su Mongolija, pareigūnai pradėjo visuomenės informavimo kampaniją – vietiniams gyventojams dalinami lankstinukai.

Regione iki medžioklės sezono pradžios 18 tūkst. žmonių buvo paskiepyti nuo maro.

Nepaisant atsargumo priemonių, Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba „Rospotrebnadzor“ teigia, kad net jei šalyje bus patvirtinta pavienių ligos atvejų, liga nepradės plisti po visą šalį, nes yra skiepų ir vaistų.

„Rusijoje nėra buboninio maro plitimo grėsmės“, – teigė tarnyba.

Antradienį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbė, kad taip pat atidžiai stebi buboninio maro atvejį Kinijoje, apie kurį organizacijai pranešė Pekino institucijos.

Maras pasireiškia tik tam tikrose ES teritorijose, pažymėjo komisarė. Čekijoje, pavyzdžiui, maras „visiškai išnaikintas“. Komisijos duomenimis, šiuo metų kiaulių maro atvejų yra Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Italijoje ir Belgijoje.

S. Kyriakides akcentavo, kad kiaulių maras žmonėms nėra pavojingas. Ji taip pat sakė, kad „į grėsmę turi būti rastas globalus ir pirmiausiai bendras atsakas“, nes tai pasaulinė problema.

Komisarė santūriai komentavo reikalavimus kovai su kiaulių maru intensyviau pasienyje tverti tvoras. Tokie veiksmai visad turi būti naudojami kaip viena iš daugelio kitų kontrolės priemonių, sakė ji. Tvorų tvėrimas riboja šernų judėjimą.

Pirmadienį Skuodo rajono savivaldybės administracija gavo pranešimą iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento Skuodo skyriaus. 

Specialistai informavo, kad Laumių miške ir Gailiškės kaime bei Dobiliškės miške sumedžiotiems šernams nustatytas afrikinis kiaulių maras.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad AKM užkrėsta gaišena buvo rasta Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijos apylinkėse, o sumedžioti 3 šernai – Labanoro (Švenčionių r.), dar po vieną – Poškonių (Šalčininkų r.) ir Bubių (Šiaulių r.) miškuose. Užkrėstos šernų gaišenos ir skerdenos sunaikintos.

Nuo šių metų pradžios mūsų šalies laukinėje faunoje, VMVT duomenimis, afrikinis kiaulių maras buvo patvirtintas 569 šernams (365 nugaišusiems ir 204 sumedžiotiems).

Nepaisant daugelyje valstybių taikomų apsaugos ir prevencijos priemonių, AKM toliau plinta tiek Europoje, tiek Azijos šalyse. Europoje daugiausiai atvejų laukinėje faunoje šiemet užregistruota Lenkijoje (1 742), Vengrijoje (1 075), Rumunijoje (493), Belgijoje (479), Latvijoje (249), Bulgarijoje (65), Estijoje (64), Ukrainoje (10), Kaliningrado srityje (7) ir t.t.

Azijoje liga plinta Kinijoje, Mongolijoje, Vietname, Kambodžoje, Mianmare, Laose, Pietų Korėjoje, Šiaurės Korėjoje, Filipinuose. Apie pirmuosius AKM židinius, užfiksuotus daugiau nei 100 smulkių kiaulininkystės ūkių, pranešė Rytų Timoras.

„Šiuo metu AKM protrūkiai nustatomi pietinėje Lietuvos dalyje, tačiau grėsmė išlieka visai mūsų šalies teritorijai, iki pat šiaurinių ir vakarinių rajonų. Šios ligos plitimo tendencijos rodo, kad jei AKM atvejai nustatomi laukinėje faunoje, šiltuoju metų laiku tuose rajonuose dažniau registruojami ligos protrūkiai ir kiaulių laikymo vietose“, – pranešime teigia VMVT direktorius Darius Remeika. 

Nuo šių metų pradžios AKM virusas užregistruotas aštuoniuose Lietuvos ūkiuose, kur dėl ligos sunaikintos 74 kiaulės, informuoja VMVT.

Lietuvos laukinėje faunoje šiais metais AKM yra nustatytas 479 šernams (338 nugaišusiems ir 141 sumedžiotam).

Per pastarąsias dvi savaites naujų AKM židinių nustatyta Kinijoje ir Vietname, šiemet ligos protrūkių buvo užfiksuota ir Mongolijoje bei Kambodžoje.

Naujausias ligos atvejis Šiaurės Korėjoje nustatytas Usi apskrityje, nedideliame kiaulių ūkyje staiga nugaišus 77 kiaulėms. Visos ūkyje buvusios kiaulės saugiai sunaikintos, nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, uždraustas kiaulių judėjimas, imtasi kitų būtinų apsaugos priemonių.

Per pastarąsias dvi savaites Kinijoje užregistruota 7 nauji AKM protrūkiai. Iš viso šalyje nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nustatyti 136 AKM židiniai, kuriuose sunaikinta daugiau nei 1,129 milijono kiaulių.

Šiuo laikotarpiu naujų AKM židinių užfiksuota ir Vietname, kur AKM nustatytas 45 provincijose ir iš viso šalyje paskersta apie 1,7 mln. kiaulių.

Azijos šalys, siekdamos sustabdyti tolesnį AKM plitimą, imasi visų veterinarinių priemonių – riboja gyvų kiaulių ir kiaulienos produktų judėjimą iš užkrėstų teritorijų, užkrėstose gyvenvietėse vykdo kiaulių gaišinimą, saugų gaišenų sunaikinimą ir dezinfekciją, atlieka epidemiologinius tyrimus, siekdamos nustatyti viruso patekimo kelius ir užkirsti kelią tolimesniam AKM viruso plitimui.