„Pasaulis yra toks pavojingas, koks nebuvo per kelių kartų gyvenimo laikotarpį, o Europa yra jo viduryje“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė vienoje Briuselio konferencijoje.

U. von der Leyen atkreipė dėmesį į „naują autoritarų lygą“, į kurią įeina Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja, siekiančią „ištempti mūsų demokratijas iki lūžio taško“.

„Štai kodėl atėjo laikas Europai pabusti gynybos ir saugumo srityje“, – sakė ji.

2022 metais Rusijos surengta invazija į Ukrainą tuo metu buvo vadinama žadintuvo skambučiu Europai, po Šaltojo karo dešimtmečius nepakankamai investavusiai į savo gynybą.

Nuo to laiko ES ėmėsi iniciatyvų didinti karinę gamybą.

Tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo plataus masto karo pradžios, Rusija savo ekonomiką perkėlė ant karo bėgių, bet ES šalims vis dar sunkiai sekasi patenkinti Ukrainos poreikius ir tuo pat metu stiprinti savo pajėgas.

Ukrainos pajėgoms susiduriant su vis didesniais sunkumais fronto linijoje, daugėja būgštavimų, kad Maskvos pergalės atveju Europą gali apimti platesnis konfliktas.

„Karo grėsmė gal ir nėra neišvengiama, bet ji nėra neįmanoma. Turėtume būti pasiruošę“, – sakė U. von der Leyen.

„Tai prasideda nuo neatidėliotino poreikio atkurti, papildyti ir pertvarkyti valstybių narių ginkluotąsias pajėgas“, – teigė ji.

Skubos jausmą Europoje sustiprino tai, kad po lapkričio mėnesį įvyksiančių JAV prezidento rinkimų į Baltuosius rūmus gali sugrįžti izoliacionistas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

„Europos suverenitetas niekada nebus užtikrinamas mūsų partnerių ir draugų sąskaita. Ir tai tikrai niekada neturės įtakos mūsų NATO aljanso svarbai ir poreikiui“, – sakė U. von der Leyen.

Praėjusį mėnesį Briuselis parengė 1,5 mlrd. eurų vertės strategiją, skirtą gynybos produktų gamybai plėsti, tačiau pareigūnai teigia, kad to nepakanka.

„Ar to pakanka – ne. Ar mums reikia daugiau – taip“, – pabrėžė vidaus rinkos eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas), kuris vadovavo šiai gynybos iniciatyvai.

Prancūzija, Estija ir kitos šalys atkreipia dėmesį, kad reikia kurti didesnę programą, kuri būtų finansuojama bendrai skolinantis. Jos apimtis galėtų siekti 100 mlrd. eurų.

Tačiau vadinamosios taupiosios šalys su Vokietija priešaky šaltai sutiko tokį siekį.

Iki birželį vyksiančio bloko viršūnių susitikimo Briuselis turi pateikti naujų pasiūlymų dėl gynybos.

„Šiuo metu mes nesuinteresuoti rengti diskusijų su rusų pareigūnais, nes išleisti pareiškimai ir santraukos apie jas yra melas“, – transliuotojams „France24“ ir RFI sakė Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežurnė).

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) praėjusią savaitę pasmerkė Rusijos „keistą ir grėsmingą“ toną po abiejų šalių gynybos ministrų Sebastieno Lecornu (Sebastjeno Lekorniu) ir Sergejaus Šoigu derybų telefonu.

Prancūzija sakė, kad S. Lecornu stengėsi perduoti Maskvai naudingos informacijos apie kovo 22 dieną įvykdyto išpuolio Pamaskvės koncertų salėje, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai, pobūdį ir organizavimą. Per tą išpuolį žuvo daugiau kaip 140 žmonių.

Prancūzijos gynybos ministerija pranešė jį sakius, kad Paryžius yra pasirengęs daugiau bendrauti dėl kovos su terorizmu.

Tačiau Rusija atsakė įspėjimu Prancūzijai ir pareiškė, jog tikisi, kad prancūzų slaptosios tarnybos nėra susijusios su išpuoliu, rodo Rusijos gynybos ministerijos paskelbta informacija.

Prieš tai, kai Prancūzija vėl galės kalbėtis su rusais, „galbūt privalome pirma sukurti pasitikėjimą“, sakė S. Sejourne. Kaip sąlygą jis taip pat paminėjo padėtį Ukrainoje.

E. Macronas vasario mėnesį papiktino Maskvą užsiminęs, kad Vakarų kariai galėtų būti dislokuoti Ukrainoje, į kurią Rusija įsiveržė prieš daugiau kaip dvejus metus.

S. Sejourne teigimu, „ilga tradicija bendradarbiauti su Rusija dėl terorizmo“ dabar yra sustabdyta.

Atsakomybę už išpuolį, per kurį žuvo daugiau kaip 140 žmonių, prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), ir tai buvo didžiausias toks išpuolis Rusijoje per daugelį metų.

Tačiau prezidentas Vladimiras Putinas nuo tada visą laiką nepateikdamas įrodymų teigė, kad prie išpuolio rengimo prisidėjo Ukraina.

„Per pastarąsias pusantros savaitės karinio verbavimo punktuose užfiksuota, kad smarkiai padaugėjo norinčiųjų pasirašyti kontraktus su Rusijos gynybos ministerija dėl dalyvavimo specialiojoje karinėje operacijoje“, – trečiadienį pranešė Gynybos ministerija.

Jos teigimu, 2024 metais iki šiol savanoriškai užsiregistravo daugiau kaip 100 tūkst.  žmonių, iš jų – 16 tūkst. per 10 dienų po išpuolio.

„Dauguma kandidatų nurodė, kad pagrindinis kontrakto pasirašymo motyvas buvo noras atkeršyti už kovo 22 dieną įvykusios tragedijos aukas“, – priduriama „Telegramo“ pranešime.

Kijevas neigė bet kokią savo atsakomybę, o JAV pareigūnai žiniasklaidai sakė, kad Vašingtonas įspėjo Rusiją apie galimą išpuolį Maskvos priemiestyje.

Tačiau V. Putinas ir Rusijos pareigūnai ir toliau sieja išpuolį su Ukraina ir jos rėmėjais iš Vakarų.

Dauguma kandidatų nurodė, kad pagrindinis kontrakto pasirašymo motyvas buvo noras atkeršyti už kovo 22 dieną įvykusios tragedijos aukas.

Išpuolis „Crocus City Hall“ salėje buvo daugiausiai aukų pareikalavęs IS išpuolis Europos teritorijoje. Jo metu ginkluoti užpuolikai įsiveržė į renginio vietą ir šaudė į koncerto lankytojus, o po to padegė pastatą.

Praėjusiais metais V. Putinas sakė, kad Ukrainoje kariauja daugiau kaip 600 tūkst. Rusijos karių. Jis taip pat nurodė padidinti bendrą šalies karių skaičių nuo ankstesnio 1,15 mln. iki 1,32 mln.

Gynybos ministras Sergejus Šoigu pernai sakė, kad šiais metais planuoja padidinti kontraktininkų – tų, kurie savanoriškai įstoja į kariuomenę, o ne šauktinių – skaičių iki 745 tūkst.

Rusijos pajėgos turi didelį personalo pranašumą mūšio lauke, o Kyjivui sunkiai sekasi prilygti intensyviam Maskvos vykdomam verbavimui.

Kariuomenė siūlo palyginti didelius atlyginimus ir yra kaltinama tuo, kad verbuoja žmones skurdžiausiuose Rusijos regionuose ir šalies etninėse respublikose.

Naujausias tarptautinės žurnalistų komandos tyrimas leidžia manyti, kad vadinamąjį Havanos sindromą derėtų pervardyti Maskvos sindromu. Nuo pat 2016 m. iš pradžių Kubos sostinėje, vėliau – ir Azijoje, Europoje, net Lietuvoje apie 1 500 žmonių patyrė atakas ginklu, kurio technologija kol kas (viešai) žinoma gana miglotai, tačiau poveikis labai aiškus. Aukos atakuojamos, kaip spėjama, elektromagnetiniais spinduliais, padarant didelę žalą jų smegenims. Žurnalistinis tyrimas – ne valstybinio lygio operacija, jame nepateikta šimtaprocentinių įrodymų, tačiau atskleista labai aiški koreliacija: kaskart, kai JAV diplomatai ar žvalgybos tarnybų atstovai patirdavo Havanos sindromo simptomų, netoliese būdavo Rusijos GRU pareigūnų iš itin slaptomis operacijomis užsiimančio dalinio Nr. 29155. Manyti, kad žurnalistų elitas pernelyg įsijautė ir sukurpė scenarijų filmui apie Džeimsą Bondą, nėra pagrindo. Atvirkščiai: iš jų atskleistų faktų sudėliota schema atitinka Rusijos slaptųjų tarnybų veiksmų modelį. Parodomosios keršto akcijos prieš savus ir svetimus piliečius naudojant cheminį ginklą. Didžiulė dezinformacijos kampanija, pasibaigusi „Brexit“, ir daugybė mažesnių. Masinis dopingo sporte kontrolės apgaudinėjimas. Fiktyvios kompanijos, kurioms vadovaujantys agentai vėliau dingsta kartu su svetimais milijardais. Perversmai Afrikos šalyse. Dirbtinai sukelta migracijos banga, nusinešusi nežinia kiek bėdžių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos gyvybių. Kad ir iš dalies, bet, deja, sėkmingi bandymai padaryti įtaką rinkimams JAV, radikaliųjų partijų Europoje išpenėjimas. Ką jau kalbėti apie invaziją į Ukrainą. Rusijos istorija iš tiesų vis labiau primena trilerį. Jame ji – globalia katastrofa grasinantis agento 007 antagonistas, filmuose atgyjantis vis kitu pavidalu.

Kovo 22 dieną ginkluotiems užpuolikams įsiveržus į  „Crocus City Hall“ ir jį padegus, žuvo daugiau kaip 140 žmonių – tai buvo daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis Rusijoje per pastaruosius du dešimtmečius.

Pirmadienį paskelbtame pareiškime FSB nurodė, kad sekmadienį pietiniame Dagestano regione suėmė keturių asmenų grupę, kuri „tiesiogiai dalyvavo finansuojant ir aprūpinant teroro akto, įvykdyto kovo 22-osios Maskvos „Crocus City Hall“ salėje, vykdytojus teroristinėmis priemonėmis“.

Kiek anksčiau Rusijos pareigūnai sakė, kad sekmadienį Šiaurės Kaukazo Dagestano respublikoje suėmė tris asmenis, apkaltintus teroristinių išpuolių planavimu.

FSB pirmadienį pridūrė, kad per operaciją regiono sostinėje Machačkaloje ir netoliese esančiame Kaspijsko mieste buvo suimti keturi užsienio piliečiai.

Naujienų agentūra „Interfax“ citavo FSB, kuri paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vienas iš suimtųjų prisipažįsta tiekęs ginklus teroristinio išpuolio Pamaskvėje vykdytojams.

Kiek anksčiau Rusijos valdžios institucijos paskelbė suėmusios 12 su išpuoliu, kaip manoma, susijusių asmenų, įskaitant keturis įtariamus teroro akto vykdytojus, kurie, kaip nustatyta, yra Tadžikistano piliečiai.

Atsakomybę už išpuolį prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), o Rusijos valdžia tvirtina, kad už jį atsakinga Ukraina ir Vakarai.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės atmeta šiuos Maskvos kaltinimus kaip absurdiškus ir neigia bet kokias sąsajas.

Dagestanas yra musulmonų daugumos regionas Rusijos pietiniame Kaukazo regione.

Viename Tadžikistano sostinės Dušanbės priemiesčių sulaikyti devyni vyrai, turėję ryšių su Maskvoje suimtais teroristais, pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Sulaikymo operacijoje esą dalyvavo ir rusų pareigūnai. Agentūra rėmėsi savo ryšiais saugumo sluoksniuose.

Per išpuolį žuvusių žmonių skaičius tuo tarpu išaugo iki 144. Sužeistųjų yra 382, pranešė Rusijos institucijos.

Po praėjusį penktadienį surengto išpuolio Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Tadžikistano vadovas Emomalis Rachmonas per pokalbį telefonu, anot Kremliaus, susitarė dėl glaudesnio bendradarbiavimo kovoje su teroru. E. Rachmonas pasmerkė išpuolį ir pareiškė, kad teroras neturi tautybės ir religijos. Su Afganistanu besiribojantis Tadžikistanas laikomas islamistų teroristų atsitraukimo vieta. Atsakomybę už išpuolį pamaskvėje prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS). Anot rusų valstybinės žiniasklaidos, spėjami šauliai turėjo Tadžikistano pasus.

A. H. al-Ansaris, be to, įraše prisiminė vadinamojo IS kalifato paskelbimą prieš dešimt metų. Tada džihadistai užėmė dideles pilietinio karo draskomos Sirijos ir kaimyninio Irako teritorijas. Dabar šias teritorijas ekstremistai jau yra praradę, tačiau IS kuopelės ir toliau veikia abiejose šalyse.