„Visas valstybinių brandos egzaminų užduotis peržiūrės papildomi recenzentai. Taip pat svarstome sudaryti komisiją atskirai dėl matematikos brandos egzamino užduoties įvertinimo prieš pagrindinę sesiją, t.y. prieš jam dar įvykstant“, – Eltai siųstame atsakyme teigė ŠMSM.

„Šiais metais pirmą kartą šį egzaminą laikys daugiau mokinių, jis tampa privalomas stojant ne tik į valstybės finansuojamas, bet ir nefinansuojamas vietas aukštosiose mokyklose (išskyrus menų studijas)“, – pridūrė ministerija.

Pagal patvirtintą brandos egzaminų tvarkaraštį 2024 m. pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija baigsis birželio 25 dieną. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks nuo birželio 26 dienos iki liepos 12 dienos.

Brandos egzaminus šiemet ketina laikyti 27,7 tūkst. abiturientų.

Pastaraisiais metais matematikos egzaminų rezultatai kelia daug nerimo visuomenės ir politikų gretose. Pernai jo neišlaikė 15 proc. abiturientų, o 2022 m. egzamino neišlaikiusiųjų buvo rekordiškai daug – 35,4 proc. dvyliktokų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, palyginusi 2015–2022 metų matematikos egzamino rezultatus, pastebėjo, kad mokinių rezultatų prastėjimas vyksta nuosekliai jau daugelį metų.

Aštuntos klasės mokinių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatų vidurkis šiais metais siekia 70,2 proc. (2023 metais – 67,5 proc.), matematikos – 42,6 proc. (2023 metais – 48,7 proc.), pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.

„Šių metų lietuvių kalbos ir literatūros rezultatus į viršų kilstelėjo šiek tiek didesnis aukštesnįjį ir pagrindinį pasiekimų lygius pasiekusių mokinių skaičius. Tuo tarpu matematikoje įvyko atvirkščiai: dėl mažesnės pasiekusiųjų aukštesnįjį ir pagrindinį pasiekimų lygius mokinių dalies rezultatai žemesni. Nedidelį kilimą, palyginti su praėjusiais metais, rodo ir mokinių gimtųjų kalbų skaitymo rezultatai“, – sakė Nacionalinės švietimo agentūros direktorius Aidas Aldakauskas.

Agentūros duomenimis, matematikos patikrinime mokiniams geriausiai sekėsi skaičiavimai bei geometrija ir matavimai, sudėtingiausia buvo problemų sprendimo sritis.

Lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patikrinimo rezultatai parodė, kad aštuntokams geriausiai sekėsi rasti informaciją ir interpretuoti, prasčiau – vertinti ir daryti tiesiogines išvadas.

Taip pat mokiniams gerai sekėsi suprasti teksto visumą, išskirti veikėjus ir objektus. Sudėtingiau buvo dėl teksto pobūdžio ir kalbinės raiškos, nuomonės ir požiūrių.

Jau antrus metus iš eilės aštuntokų pasiekimai įvertinti ne tik taškais: kiekvienam dalyviui priskirtas atitinkamas pasiekimų lygis (nepasiektas patenkinamas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio mokiniams devintoje klasėje bus sudaromas individualus jų mokymosi pasiekimų gerinimo planas.

Lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 21,1 proc. (2023 metais – 15,2 proc.) aštuntokų, pagrindinį lygį – 57,2 proc. (2023 metais – 58,4 proc.), patenkinamą lygį pasiekė – 21,3 proc. (2023 metais – 25,6 proc.). Nepasiektu patenkinamu lygiu buvo įvertinta 0,5 proc. (2023 metais – 0,8 proc.) mokinių.

Matematikos patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 4,6 proc. (2023 metais – 5,2 proc.) aštuntokų, pagrindinį lygį – 35,4 proc. (2023 metais – 35,0 proc.), patenkinamą – 49,8 proc. (2023 metais – 50,1 proc.). Patenkinamo lygio nepasiekė 10,2 proc. (2023 metais – 9,7 proc.) mokinių.

Aštuntokai dar laikė gimtosios kalbos – baltarusių, lenkų, rusų – skaitymo patikrinimus.

Gimtųjų (baltarusių, lenkų, rusų) skaitymo patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 22,1 proc. (2023 metais – 24,2 proc.) aštuntokų, pagrindinį lygį – 68,5 proc. (2023 metais – 67,9 proc.), patenkinamą lygį pasiekė – 8,5 proc. (2023 metais – 7,2 proc.). Nepasiektu patenkinamu lygiu įvertinta 0,9 proc. (2023 metais – 0,7 proc.) mokinių.

Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai 8 klasėje vyksta kasmet nuo 2012 metų.

Jų tikslas – suteikti objektyvią informaciją mokykloms, jų savininkams apie ugdymo proceso rezultatus ir jo tobulinimo kryptis. Patikrinimų rezultatai mokytojams, mokiniams ir jų tėvams leidžia objektyviai įvertinti mokinių žinias, gebėjimus ir atitinkamai nukreipti jų pastangas siekiant geresnių rezultatų.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet aštuntos klasės nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime dalyvavo per 28,8 tūkst. mokinių.

Tuo metu pusę galimų taškų surinko apie trečdalį mokinių, antradienį paskelbė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).

Galutiniai matematikos bendrojo kurso tarpinio patikrinimo rezultatai rodo, kad kandidatų surinktų taškų vidurkis siekia 8 iš 20 galimų. Iš viso šiame patikrinime dalyvavo 11 tūkst. 10 mokinių. Arti trečdalio mokinių – 29 proc. – surinko pusę galimų taškų. 15 taškų surinko 574 mokiniai, tai yra 5,2 proc. visų laikiusiųjų.

Matematikos išplėstinio kurso tarpiniame patikrinime dalyvavo 13 tūkst. 332 gimnazistai. 52,5 proc. laikiusiųjų šį patikrinimą surinko pusę galimų taškų. Pakoregavus rezultatus bendras taškų vidurkis siekia 10,6 iš 20 galimų. Beveik ketvirtadalis – 23,5 proc. – mokinių surinko 15 taškų.

Po Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburtos specialios komisijos matematikos bendrojo ir išplėstinio kurso tarpinių patikrinimų užduočių įvertinimo ir pateiktų išvadų buvo peržiūrėtos ir pakoreguotos užduočių vertinimo instrukcijos.

Tuo metu 70,5 proc. geografijos tarpiniame patikrinime dalyvavusių mokinių surinko pusę galimų taškų, o 7 proc. kitąmet į šio dalyko brandos egzaminą atvyks jau turėdami minimalų taškų skaičių, reikalingą egzaminui išlaikyti. Bendras kandidatų surinktų taškų vidurkis siekia 23,7 iš 40 galimų. Patikrinime dalyvavo 8084 III gimnazijos klasės mokiniai.

Įvykusių tarpinių patikrinimų užduotis galima peržiūrėti NŠA informacinėje testavimo sistemoje BETA, o vertinimo instrukcijos paskelbtos NŠA interneto svetainėje.

Galutinius savo tarpinių patikrinimų įvertinimus mokiniai gali sužinoti mokyklose, kurioms bus pateikti protokolai su rezultatais. Pasiekimų patikrinimų sistemoje mokiniai gali peržiūrėti savo atliktas užduotis. Konkretaus tarpinio patikrinimo rezultatai bus matomi prisijungus su tais prisijungimais, kurie buvo naudojami užduočiai atlikti. Tai bus galima padaryti iki gegužės 31 dienos.

Kaip antradienį pranešė Švietimo ministerija, jei moksleiviai pageidaus, šie rezultatai galės būti neįtraukti į galutinį egzamino rezultatą. Tokiu atveju jiems tektų laikyti ilgesnė brandos egzaminą.

„Matematikos tarpinių patikrinimų užduotys – tiek A, tiek B lygio – buvo sunkesnės, nei to reikalauja matematikos užduoties aprašas, – apie komisijos išvadas antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). – Mokiniams balai už užduotis bus indeksuojami, perskaičiuoti jiems palankesniu įvertinimu. Mokinių rezultatai dėl to gerės.“

Komisija matematikos tarpinius patikrinimus peržiūrėjo sulaukusi visuomenės, moksleivių kritikos dėl per sudėtingų užduočių.

Kovo viduryje Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė tik matematikos A lygio patikrinimo rezultatus – vidurkis neperkopė pusės maksimaliai galimų surinkti balų. Jis siekė 8,5 iš 20 galimų. Apie B lygio rezultatus NŠA teigė paskelbsianti informaciją po komisijos išvadų.

Ši antradienį ekspertai konstatavo, kad patikrinime buvo uždavinių, kurių formuluotės apsunkina sąlygos supratimą, pateikta uždavinio sprendimui nereikalingos kontekstinės informacijos, atsakymų pasirinkimo teiginiai yra ilgi, todėl mokiniai galėjo sugaišti daugiau laiko, siekdami suprasti, ką reikia padaryti konkrečiame uždavinyje.

„Dalyje uždavinių iš mokinių reikalaujama atlikti keleto žingsnių skaičiavimus, tačiau, juos atlikę, mokiniai gauna tik 1 tašką, arba reikalaujama nurodyti 3 teisingus atsakymus ir už tai skiriami tik 2 taškai (1 taškas skiriamas už 2 teisingus atsakymus, o pateiktas 1 teisingas atsakymas nėra niekaip vertinamas)“, – nurodo ministerija.

Matematikos tarpinių patikrinimų užduotys – tiek A, tiek B lygio – buvo sunkesnės, nei to reikalauja matematikos užduoties aprašas.

Anot jos, komisija taip pat nustatė, kad patikrinime yra uždavinių, kurie vertinami tik 2 arba 0 tašku ir nenumatyta galimybė gauti 1 tašką, nors dalis skaičiavimų galimai atlikta teisingai.

Ekspertai taip pat pateikė konkrečias rekomendacijas dėl matematikos užduoties aprašo – užduočių rengimo etape būtina užtikrinti dermę tarp matematikos B ir A lygių tarpinių patikrinimų užduočių. Jos turi atitikti konkrečiam kursui taikomus reikalavimus.

Taip pat komisija siūlo, kad užduoties sprendimui būtina numatyti daugiau laiko, nes sprendžiant uždavinius, pateikiamus elektroninėje testavimo sistemoje, jų sprendimą reikia atlikti persirašant uždavinio sąlygą ar jos dalį, persibraižant brėžinį ir panašiai, todėl mokiniams nebelieka laiko pasitikrinti savo atliekamų skaičiavimų, jie negali pademonstruoti realių savo matematikos žinių ir gebėjimų.

Išlaikant tą patį 45 min. laiką 15 uždavinių sprendimui, uždaviniai turi būti paprastesni, greičiau ir lengviau skaitomi ir išsprendžiami.

Komisijos nuomone, konstruojant užduotį turėtų būti mažiau uždavinių su pateiktais pasirinkti atsakymais, o daugiau uždavinių, kuriuose reikia patiems mokiniams įrašyti formulę ar jos dalį, pateikti tarpinių skaičiavimų rezultatus.

Tai, pasak ekspertų, leistų objektyviau įvertinti, ar mokiniai tikrai išmokę temą.

Matematikos tarpinio patikrinimo rezultatus NŠA paskelbs iki balandžio 9 dienos.

Kaip skelbia Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), dešimtokų bandomasis pasitikrinimas vyks trečiadienį nuo 9 val. iki 15 valandos. Jo trukmė – 2 val. 20 minučių.

Patikrinimo užduotį sudarys pasirenkamieji, trumpojo atsakymo, atvirojo atsakymo uždaviniai, kurių dalis vertinami automatiškai, dalis – mokinius mokančių matematikos mokytojų.

Atlikę užduotį, kompiuterio ekrane mokiniai iš karto matys, kiek surinko taškų iš automatiškai vertinamų užduočių. Pasibaigus vertinimo procesui, mokykloms bus pateikti mokinių rezultatų protokolai.

„Ir abiturientai, ir dešimtokai, dalyvavę bandomuosiuose matematikos patikrinimuose, valstybiniame brandos egzamine ir matematikos pasiekimų patikrinime vidutiniškai surenka keliais taškais daugiau, nei tie, kurie savo jėgų neišbandė“, – pranešime cituojamas laikinasis NŠA direktorius Aidas Aldakauskas.

Tikrajame matematikos PUPP turėtų dalyvauti per 27 tūkst. mokinių, jis bus rengiamas gegužės 13–14 dienomis.

„Buvo ašarų. Visiems nepatiko rezultatai. Tikrai ne to, ko tikėjosi“, – atviravo vienuoliktokė Deimilė. „Galiu pripažinti, kad pati išėjau su ašaromis, liūdėjau dėl savo rezultatų“, – tą patį sakė ir moksleivė Mintarė.

Dvi dienas vienuoliktokai verkė dėl tarpinio matematikos patikrinimo. Kovo 13 d. jį laikė paprastesniu, B lygiu, besimokantys, o vakar – išplėstinio kurso moksleiviai.

„Egzamino rezultatai nekoreliuoja su pažymiais mokykloje. Labai liūdina, kai ruošiesi, labai daug kartojiesi, sprendi ir išeini iš egzamino visiškai savimi nusivylęs“, – dalijosi emocijomis vienuoliktokė Agnė.

Šis patikrinimas vienuoliktokams labai svarbus. Surinkta balų kraitė lems abitūros egzaminų aruodą. Tačiau iš patikrinimo nedaug išsinešė net dešimtukininkai.

„Tikėjausi maždaug apie 18–20, bet nenoriu sakyti, kiek gavau. Tiesiog...“ – nusivylimo neslėpė Deimilė.

„Užduotys neturėjo kelti Licėjaus mokiniams didelių problemų, greičiausiai išlaikė, bet maksimalių balų iš 20 taškų neteko girdėti“, – sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Mokiniai įvardijo priežastis, kodėl rezultatai neatitinka realybės, – streso daug, o patikrinime spaudžia laikas, tik po ilgo skaitymo supranta, ko prašo užduotys. „Vienai užduočiai perskaityti reikėjo kokių trijų minučių, nes kol įsiskaitai, kol supranti, ko iš tavęs nori. Yra iš viso penkiolika užduočių, o duoda tik 45 minutes visoms joms atlikti“, – pasakojo Mintarė.

Pedagogai svarsto ir ar nebus supainioti patikrinimai – silpnesniems mokiniams pakištos sunkesnės užduotys nei matematikos pirmūnams. „Ar tikrai tas žmogus, kuris rengė B kurso užduotis, yra įsigilinęs į to kurso programą?“ – kėlė klausimą Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Aldona Šventickienė.

Negana to, mokiniai liko nesupratę ir kur suklydo. „Nėra komentarų, nėra grįžtamojo ryšio. O kur aš suklydau, kur mano konkrečiai klaidos? Ar aš neteisingai atsakymą pateikiau, ar aš neteisingai išsprendžiau? Vaikams trūksta paaiškinimo“, – sakė Vilniaus Žemynos gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė Vilma Aleščikaitė.

Kilus chaosui, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pats sėdo spręsti testo. Nepadėjo net matematikos magistro išsilavinimas. Jis, lyg mokinys, nutyli, kiek balų surinko, bet sako, kad B lygio užduotys pasirodė ne kaip gyvenimiška patirtis, o kaip olimpiada.

„Atsiprašome už tai, kokios buvo užduotys. Suprantame, kiek jums tai streso ir įtampos sukėlė“, – kreipėsi į moksleivius ministras. Sako sieksiantis išsiaiškinti, kur šuo pakastas: „Kur ta problema užduočių parengime, ar užduočių rengėjai parengė netinkamai, ar jiems instrukcija buvo pateikta netinkama, dar aiškinamės, bet problemos yra su užduotimis.“

Dabartiniai valdantieji nusprendė, kad reformas reikia įgyvendinti buldozeriu, tai dabar buldozeris, atrodo, įvirto į griovį.

Užduotis ruošusios Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) laikinasis vadovas Aidas Aldakauskas problemos nemato: „Užduotys tikrai nebuvo, sakykime, lengvos, penktos ar šeštos klasės lygio, tikrai buvo trečios gimnazijos klasės B kurso programos.“

Privalomi patikrinimai, kurie lems egzamino rezultatus, organizuojami pirmą kartą. Ekspertai sako, kad jiems nepasiruošta. „Dabartiniai valdantieji nusprendė, kad reformas reikia įgyvendinti buldozeriu, tai dabar buldozeris, atrodo, įvirto į griovį“, – ironizavo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

„Pradėjome eiti geru keliu, bet atsakingesnio pasiruošimo reikėtų“, – tikino Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė.

Nemažai vienuoliktokų testams ruošėsi be vadovėlių, jų mokyklos tiesiog negavo. Keitėsi ir ugdymo programų turinys. „Gal tempas nebuvo pakankamas ir gal kažko ir nebuvo suspėję išeiti“, – svarstė NŠA vadovas.

Ministras teigia, kad ieškos ne kaltų, o išeičių. Patikrinimo užduotis įvertinti pavedė ekspertų komisijai. „Visada lengva sakyti: kažkas blogai, tvarkykitės, aš išeinu. Mano tikslas dabar yra išspręsti, kad tos problemos nebūtų“, – tikino jis. Kita vertus, G. Sarafinas tuo abejoja: „Nesu matęs per pastaruosius 20 metų, kad komisija ką nors išspręstų.“

Viena komisija jau vertina fizikos patikrinimą, dabar ir matematikos. Pedagogai sako, kad toks startas toliau sėkmės neatneš. Patikrinimus reikia stabdyti. „Kas sugalvojo būtent tokią sistemą, turėtų kaip ir atsakyti už tai, kas būtent šiuo metu vyksta mokyklose“, – įsitikinęs Vilniaus licėjaus direktorius.

O ašaras nusibraukę mokiniai žada patikrinimus perlaikyti kitąmet prieš pat egzaminus. Gal užduotys jau bus tikslesnės. „Gal jie pagaliau supras, kad vis dėlto kažkas yra negerai ir gal pakeis, kad vaikams būtų geriau“, – svarstė Mintarė.

„Mano supratimu, atsakomybė ir yra išspręsti problemą, o tada rasti, kas dėl tos problemos buvo kaltas. O kaltų ieškojimas iškart, neradus, kaip tą problemą išspręsti, niekaip nepadės vienuoliktokams“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė G. Jakštas.

Pasak jo, esminis klausimas – kodėl matematikos tarpinio patikrinimo užduotys buvo parengtos netinkamai.

„Manau, kad esminė problema, kurią dabar turime tarpiniuose patikrinimuose, yra užduočių parengimas. (...)Kur ta problema užduočių parengime: ar rengėjai parengė netinkamai, ar jiems instrukcija buvo parengta netinkamai. Tą dar aiškinamės“, – sakė ministras.

„Dėl to, kad buvo kažkokios užduotys nekorektiškos, paruoštos netinkamai, dėl to neturi nukentėti nė vienas mokinys. O tą užtikrinus, radus sprendimus, kaip šitą problemą išspręsti, galima tada ieškoti kaltų“, – akcentavo G. Jakštas.

ELTA primena, kad G. Jakštas, reaguodamas į kritiką dėl matematikos B lygio žinių tarpinio patikrinimo, ekspertų komisijai pavedė įvertinti jame pateiktus uždavinius.

Pasipiktinimas tarp mokinių, tėvų ir ekspertų kilo už tarpinį fizikos patikrinimą vienuoliktokams gavus itin žemus balus. Kaip rašė portalas „delfi.lt“, užduotys pasirodė per sunkios net kai kuriems olimpiadininkams. Penktadienį atlikti ekspertinį fizikos užduočių vertinimą G. Jakštas įpareigojo Nacionalinę švietimo agentūrą (NŠA).

Tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šįmet dalyvaus daugiau kaip 26 tūkst. moksleivių. Jie bus vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas būtų išlaikytas. Vienuoliktokai laikys po vieną dalyko tarpinį patikrinimą, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, kurių bus po du.

Žinių patikrino tikslas – įsivertinus mokinių žinias ir gebėjimus, padėti siekti geresnių mokymosi rezultatų.

Rezultatai liudija, kad ketvirtokams labiau sekasi matematika nei skaitymas: matematikos rezultatų vidurkis šiais metais pagerėjo, o skaitymo, kaip ir visoje Lietuvoje, krito.

Kauno rajono ketvirtos klasės mokinių matematikos rezultatų vidurkis yra 66,9 proc. (už šalies vidurkį aukštesnis 2,3 proc.), skaitymo – 58,1 proc. (2 proc. didesnis nei Lietuvos).

Ketvirtokų pasiekimai buvo įvertinti ne tik taškais. Kiekvienam dalyviui priskirtas atitinkamas pasiekimų lygis (aukštesnysis, pagrindinis, patenkinamas, nepasiektas patenkinamas).

Kauno rajone skaitymo patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 12,4 proc. (šalyje – 10,5 proc.), pagrindinį – 72,9 proc. (69,6 proc.), patenkinamą – 12,7 proc. (16,8 proc.) ketvirtokų. Nepasiektu patenkinamu lygiu buvo įvertinti 2 proc. pakaunės mokinių, Lietuvoje – net 3,1 proc.

Matematikos patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 12,4 proc. (Lietuvoje – 11,2 proc.), pagrindinį – 79,4 proc. (77,5 proc.), patenkinamą – 7,6 proc. (9,7 proc.) ketvirtokų. 0,6 proc. Kauno rajono mokinių nepasiekė patenkinamo lygio, Lietuvoje – 1,6 proc.

Per patikrinimą nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, mokiniams penktoje klasėje bus sudaromas individualus jų mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skirta ne mažiau kaip 20 papildomų konsultacijų.

Nuo kitų mokslo metų Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas taps privalomas.

Ne pirmą kartą Lietuvoje besilankantis profesorius kartu su KTU MGMF dekane Brone Narkevičiene šį kartą interviu davė ypatinga proga – KTU fakultetas pateikė paraišką tarptautinei matematikos doktorantūros teisei gauti.

– Profesoriau, šią matematikos doktorantūros studijų programą parengė trys universitetai – KTU, Prahos Karolio ir Georgo Augusto Getingeno. Kuo, jūsų manymu, tarptautinė doktorantūra yra išskirtinė?

– Man labai malonu, kad galėjau prisidėti prie bendros matematikos doktorantūros programos, ir labai džiaugiuosi, kad jūs tai vertinate. Manau, kad netolimoje ateityje mūsų laukia labai svarbus darbas jau rengiant matematikos daktarus.

Kalbant apie studijuojančiųjų laukiančius iššūkius ir galimybes, manau, kad studijuojant tarptautinėje doktorantūros programoje, nauda yra trejopa.

Pirma, drauge trys universitetai galėtų pasiūlyti daug platesnį kursų, konferencijų, projektų ir visų rūšių bendradarbiavimo spektrą, nei vienas universitetas. Antra, tiems studentams, kurie planuoja studijas kokiame nors universitete ar mokslinių tyrimų institute, yra labai naudinga susipažinti su kitais universitetais.

– Dekane, ar pritariate profesoriui, kad būsimoji matematikos doktorantūros studijų programa atvers plačias karjeros galimybes šios programos absolventams?

– Be jokios abejonės, juk matematika – tai durys į kiekvieno žmogaus sėkmę, nes pasaulyje nėra tokios srities, kurioje nebūtų taikoma matematika. Tikime, kad mūsų trijų universitetų parengtas specialistas tikrai bus neeilinis, nes įgis kokybišką ir labai plataus spektro išsilavinimą – jis mokysis ir augs šalia pasauliniu mastu pripažintų mokslininkų. Tad ar po doktorantūros studijų bus pasirinktas mokslininko kelias, ar nukeliauta į verslo ir pramonės sritis – tokios aukštos kvalifikacijos specialistui ir savarankiškam tyrėjui durys visur bus atviros.

Į mūsų mokslininkus kasmet kreipiasi įmonės, ieškodamos įvairių matematinių sprendimų.

– Lietuvoje aukštos kvalifikacijos matematikų trūksta ir verslo įmonėms, ir viešajam sektoriui – tą nuolat akcentuoja įmonių vadovai. Kaip manote, ar naujos tarptautinės matematikos doktorantūros programos atsiradimas padėtų spręsti šių specialistų poreikio problemas?

– Taip, aukštos kvalifikacijos matematikų (ypač taikomosios matematikos) trūkumas yra akivaizdus visoje ES. Norint parengti tokius ekspertus, reikia aukštos kokybės ilgalaikės doktorantūros studijų programos. O tarptautinis bendradarbiavimas leis naujajai programai labai greitai pasiekti aukštą kokybės lygį, kurio ir reikalauja tiek įmonės, tiek ir akademija.

Manau, kad kiekvienos šalies progresas ir ekonominė sėkmės raktas  yra jos žmonių kokybiškas išsimokslinimas, o kiekvieno specialisto karjeros sėkmė susijusi su gebėjimu panaudoti savo žinias ir atskleisti savo talentą.

Darbo rinkoje itin aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis – didžiulis. Į mūsų mokslininkus kasmet kreipiasi įmonės, ieškodamos įvairių matematinių sprendimų, nes matematinių metodų taikymas gali padėti optimizuoti verslo ir gamybos procesus, spręsti medicininės diagnostikos ir vaistų tyrimų problemas, optimizuoti logistikos procesus ir daugeli kitų sričių. Mūsų mokslininkai tokias užduotis sprendžia per kasmet vykstančias „Matematinių sprendimų verslui ir pramonei dirbtuves“, o kai kartu su užsienio universitetais bus parengti matematikos mokslų daktarai – jie bus lobis įmonėms.

– Į ką bus orientuotos doktorantų disertacijos? Ar tai bus labiau mokslo tiriamieji darbai, ar taikomojo pobūdžio tyrimai? Ar įmonės gali tikėtis, kad būsimieji mokslininkai imsis spręsti būtent verslui ar kitam sektoriui aktualias problemas?

– Naujoji programa apims tiek fundamentinius, tiek taikomuosius matematikos tyrimus tokiose srityse kaip diferencialinės lygtys, finansų matematika, biomedicininių sistemų matematinis modeliavimas, matematinė operacijų teorija ir jos taikymai ir kt. Tad akivaizdu, kad pasirinkimų spektras išties labai platus, o į kurią sritį pasukti, spręs studentas, pasirinkdamas tyrimų ir disertacijos temą ir mokslinį vadovą.

Mūsų rengta programa yra pakankamai stipri ir plati, kad būtų galima vykdyti visus tokius tyrimus.

– Profesoriau, ar Prahos Karolio universiteto studentai rinksis studijuoti Lietuvoje?

– Apie G. A. Getingeno universiteto doktorantų dalines studijas Kauno technologijos universitete, kol dar nepradėjome bendrų studijų, nenorėčiau komentuoti, bet mūsų – Prahos Karolio universitete – matematikos doktorantų šiuo metu tikrai yra nedaug.

Dauguma jų, dar prieš pasirenkant doktorantūros studijas, turi pareigas kokioje nors verslo įmonėje. Tą veiklą tęsia ir studijuodami. Todėl jų galimybės kur nors keliauti yra gana ribotos. Bet kalbant apie būsimus matematikos doktorantus, kurie dar tik rinksis šias trijų universitetų studijas, manau, kad jie vyks ir į G. A. Getingeno, ir į KTU, nes juos tai įpareigos pasirinkta studijų programa.

Ar juos tai žavės? Taip, be jokios abejonės. Manau, kad studentui laikinas išvykimas į kitą šalį ar į kitą universitetą bet kokiu atveju turi naudos: taip jiems kur kas lengviau megzti mokslinius ryšius, prisijungti prie bendrų mokslinių projektų, pajusti tą pulsą, kuriuo gyvena jo jaunieji kolegos iš svečių šalių.

Kalbant apskritai apie studentų mobilumą, noriu priminti, kad tarp KTU ir Prahos Karolio universiteto yra sudaryta Erasmus sutartis, kuri turėtų padėti pagerinti bendrą studentų mobilumą.