Miesto gyventojams ir kitiems poilsiautojams laikinai nerekomenduojame maudytis šiuose paplūdimiuose, skelbia Kauno miesto savivaldybė.

Šiandien, liepos 14 d., bus atliktas papildomas vandens kokybės tyrimas siekiant nustatyti taršos pobūdį ir trukmę.

Apie naujų tyrimų rezultatus žadama informuoti.

– Ar dažnai žmonės skęsta tiek mūsų šalyje, tiek pasaulyje?

– Tai labai didelė problema visame pasaulyje. 1–19 metų vaikų nuskęsta labai daug, tai trečia vaikų mirtingumo pasaulyje priežastis. Kasmet pasaulyje nuskęsta apie 372 tūkst. žmonių. Lietuvoje pernai nuskendo 146 žmonės: 109 vyrai, 9 vaikai (iš jų 8 berniukai). Nors šis skaičius per pastarąjį dešimtmetį stipriai sumažėjo, bet džiaugtis negalime, nes kiekviena mirtis yra didelė tragedija tiek šeimai, tiek visai šaliai. Statistikos pagerėjimas nereiškia, kad viskas padaryta, – prevencija, tokia pati ar geresnė, turi būti nuolatinė.

Dažniausiai skęstama natūraliuose vandens telkiniuose, taip pat – įkritus į vandens telkinius: neaptvertus baseinus, šulinius (juose labai dažnai paskęsta mažamečiai). Nors pasaulyje didžiausią skendimų rizikos grupę sudaro vaikai, Lietuvoje dažniausiai skęsta jauni darbingi vyrai (kasmet – 3–5 kartus daugiau nei moterų). Vaikų grupėje taip pat dažnai skęsta berniukai.

Vienas svarbiausių skendimo rizikos veiksnių mūsų šalyje yra alkoholio vartojimas prie vandens telkinių. Dėl karščio alkoholio poveikis sustiprėja, todėl apsvaigę asmenys linkę elgtis rizikingai, tampa mažiau dėmesingi prižiūrėdami vaikus. Pagrindinės vaikų skendimo priežastys – nemokėjimas plaukti, lengvas priėjimas prie vandens ir priežiūros trūkumas, todėl tėvai neturėtų nuleisti akių nuo vaikų nė minutei, sudaryti saugią aplinką ir mokyti plaukti.

– Apklausos rodo, kad vos penktadalis žmonių moka plaukti – sugeba nuplaukti 400 metrų ar išbūti vandens paviršiuje apie pusvalandį.

– Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. priėmė nutarimą dėl Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programos. Jos tikslas – kuo daugiau šalies mokinių išmokyti plaukti ir saugiau elgtis vandenyje ir prie vandens. Programa buvo vykdoma 2008–2015 m. ir toliau pratęsta. Tačiau susiduriama su daugybe problemų: šalyje tik 33 baseinai, problema į juos nuvežti vaikus, vežant į baseiną, prarandama dalis pamokų. Vaikus mokyti plaukti gali ir patys tėvai tiek atvirame vandens telkinyje, tiek baseine.

– Kas dar šiek tiek sumažintų žūčių skaičių?

– Yra daug prevencijos priemonių, kurios sumažintų žūčių skaičių. Visų pirma, izoliavimas nuo pavojaus šaltinio (aptverti namų teritorijoje esančius baseinus, tvenkinius, griovius). Taip pat – nuolatinė vaikų priežiūra, mokymas plaukti ar bent jau išsilaikyti vandens paviršiuje. Trečia – saugios ir gelbėtojų prižiūrimos maudymosi vietos.

Labai svarbu visuomenę mokyti teikti pirmąją pagalbą, nes pirmos kelios minutės, ištraukus žmogų iš vandens, labai svarbios, kol atvyksta medikai. Be jokios abejonės, svarbi ir operatyvi gelbėjimo paslaugas teikiančių institucijų (priešgaisrinės apsaugos gelbėtojų, medikų) veikla.

– Maudytis ten, kur dirba gelbėtojai arba bent jau yra daugiau žmonių, visada bus saugiau nei nuošaliame vandens telkinyje?

– Žinoma. Nepatartina maudytis nežinomose nuošaliose vietose, kur nežinoma, koks yra dugnas. Ypač pavojinga šokinėti į vandenį nežinomoje vietoje, nes, net išlikus gyvam, galima patirti traumą ir likti neįgaliam visą gyvenimą. Pavojinga maudytis perkaitus saulėje ir apsvaigus nuo alkoholio.

– Ką reikėtų daryti pamačius skęstantį žmogų?

– Pirmiausia norėčiau priminti, kaip pastebėti skęstantį žmogų, nes, vos pradėjus skęsti, mažas vandens kiekis, patekęs į kvėpavimo takus, sukelia jų spazmą. Tada žmogus negali nei įkvėpti, nei šauktis pagalbos, todėl skęsta tyliai. Nuo kranto pastebėjus žmogų, kuris įtartinai šokinėja vandens paviršiuje bandydamas įkvėpti, dažnai jam būna ant akių užkritę plaukai, jis springsta, reikia skubiai bandyti gelbėti.

Net jei žmogus pats nemoka plaukti, pagalbą galima suteikti nuo kranto – netgi nerekomenduojama lipti į vandenį, jei nesi pasiruošęs plaukti iki skęstančiojo. Nuo kranto pagalbą galima suteikti įvairiais būdais: mesti virvę su plūduru, ištiesti šaką. Taip pat – priplaukti valtimi prie skęstančiojo ir paduoti ranką. Be abejo, reikia nepamiršti kuo greičiau paskambinti ir iškviesti profesionalius gelbėtojus.

Kaune iš viso yra keturi oficialūs miesto prižiūrimi paplūdimiai. Kauno marių 1-asis, 2-asis ir Lampėdžių paplūdimiai poilsiautojus pasitiko stipriai atsinaujinę.

„Miesto paplūdimiai yra ta vieta, kur vasaromis laisvalaikį leidžia tūkstančiai kauniečių. Trijuose pagrindiniuose miesto paplūdimiuose pastatytos naujos persirengimo kabinos, suoliukai, šiukšliadėžės, informaciniai stendai“, – teigė Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Į Lampėdžių paplūdimį atvežus smėlio, juo padengta paplūdimio linija padidėjo 150 kv. metrų.

Be šių pliažų, kauniečiai tai pat gali mėgautis poilsiu pernai atnaujintame Panemunės paplūdimyje, kuris šią vasara tapo oficialiu. Naujame paplūdimyje įrengta poilsiavietė su sporto ir žaidimų aikštelėmis, pavėsinėmis ir suoliukais. Pastatytas prekybos paviljonas, kuriame, planuojama įkurti kavinę.

„Panemunės paplūdimiu rūpinsis viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi įmonė „TavoCopy“, kuri paplūdimyje esančiame paviljone ketina įrengti kavinę“, – pasakojo Kauno savivaldybės Turto valdymo skyriaus vadovė Jolanta Žemaitienė.

Visuose oficialiuose paplūdimiuose visą vasarą budės po du gelbėtojus. Saugumas vandenyje ir ant kranto bus prižiūrimas kiekvieną dieną nuo 10 iki 20 val. Gelbėtojai aprūpinti visomis reikiamomis priemonėmis. Vaikų maudyklos, kurių gylis turi būti ne didesnis kaip 1,3 metro, ir suaugusiųjų maudyklos pažymėtos plūdurais.

Oficialus maudynių sezonas, prasidėjęs nuo birželio 1 d., tęsis iki rugsėjo 15 d.

Jo duomenimis, prieš prasidedant sezonui vandens kokybė patikrinta beveik 88 procentuose visų stebimų maudyklų, o vandens kokybė reikalavimų neatitiko Klaipėdos Smiltynės antrajame paplūdimyje, kur gegužę aptikta salmonelių.

Tyrimų rezultatų nėra gauta iš Kauno, Druskininkų, Panevėžio miestų, Lazdijų ir Tauragės rajonų.

Taip pat gauta informacija apie 148 rekreacijai skirtų zonų vandens kokybę. Centras atkreipia dėmesį, kad Varėnos rajone esančio Žiežulio ežero poilsiavietės vandenyje nustatytas normas viršijo žarninių enterokokų kiekis.

Informacija apie maudyklų vandens kokybę kiekvienoje apskrityje skelbiama Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro svetainėje, ji atnaujinama iš karto gavus informaciją iš savivaldybių ir laboratorijų.

Maudyklų vandens kokybė turi būti stebima maudyklose, įtrauktose į stebimų Lietuvos maudyklų sąrašą. Šiame sąraše – 114 maudyklų. Be stebėtųjų pernai, šiemet į sąrašą įtrauktos Kauno Nemuno upės Panemunės ir Druskininkų Ilgio ežero maudyklos. Taip pat bus atnaujinta Vilkaviškio rajono Paežerių ežero maudyklos vandens kokybės stebėsena.

Paskutinis vasaros savaitgalis pajūryje buvo itin audringas. Uostamiesčio bei Nidos gelbėtojams teko gelbėti keletą į duobes pakliuvusių poilsiautojų, Palangoje buvo kiek ramiau. Laimei, tragiškų incidentų paskutinį kalendorinės vasaros savaitgalį išvengta.

Šeštadienį daug uostamiesčio poilsiautojų laiką leido kopose. Nors jūra buvo audringa, netrūko ir besimaudančiųjų, todėl gelbėtojams teko atlikti nemažai prevencinio darbo, nuolat patruliuota jūros pakrantėje.

Sekmadienį Klaipėdos gelbėtojams teko gelbėti į duobę patekusį ir į krantą negalėjusį sugrįžti poilsiautoją. Gelbėjimo operacija pavyko sklandžiai, išgelbėtajam medikų pagalbos neprireikė.

Savaitgalį nenuobodžiavo ir Nidos gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Šeštadienį prie centrinės gelbėjimo stoties pusamžis vyras pateko į duobę ir srovės jį ėmė nešti gilyn. Laimei, vyrą išgelbėti pavyko.

Sekmadienį srovėms dar labiau sustiprėjus Nidoje teko gelbėti keturis žmones. Dieną tuo pačiu metu skirtingose vietose skendo dvi moterys, o vėliau gelbėtojai skubėjo į pagalbą iš Suomijos atvykusiam poilsiautojui bei vienai lietuviai.

„Grįžtanti banga yra labai sustiprėjusi, todėl maudytis labai pavojinga“, – pastebėjo Nidos gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintaras Kuprys.

Savaitgalį žmonių netrūko ir Palangos paplūdimiuose. Čia situaciją taip pat pavyko sukontroliuoti.

Kurorto gelbėtojų vado Jono Pirožniko teigimu, šį savaitgalį itin pasitarnavo neseniai gelbėjimo tarnybos įsigytas dronas. Jį pakėlus pavykdavo nustatyti, kur bangos išmušė duobes ir pavojingas vietas operatyviai pažymėti.

„Jeigu žmogus lenda maudytis ten, kur pažymėta duobė, jam skiriama bauda“, – teigė pašnekovas.

J.Pirožniko teigimu, akylai kontroliuoti ir paplūdimyje pasirodę neblaivūs ar girtauti nusprendę asmenys. Tokius pastebėjus – pasitelkiamos ir policijos pareigūnų pajėgos.

Taip iš anksto užkertamas kelias neblaivių žmonių maudynėms bei galimiems tragiškiems incidentams.

Kinijoje sparčiai populiarėja nauja apsaugos nuo saulės priemonė – ornamentais išmarginta, medžiaginė veido kaukė. Šis išradimas jau nebestebina gyventojų, o ypač traukia smalsius turistus, norinčius išbandyti prekę.

Atrodytų, poilsiautojai, pasipuošę veido kaukėmis, pajūryje ruošiasi karnavalui ar komiksų herojų suvažiavimui, tačiau iš tiesų šios jų dėvimos kaukės yra labai greitai Kinijoje populiarėjantis būdas apsisaugoti nuo pernelyg kaitrios saulės ir medūzų įgėlimo.

Netradicinės idėjos autorė džiaugiasi nuolatine vietinių klientų gausa ir turistų susidomėjimu bei jau planuoja naujos kolekcijos pristatymą.

„Anksčiau stengiausi daryti viską, kad tik įtikčiau klientams, vengiau tamsių spalvų, tačiau daugelis vis tiek nedrįso nešioti šių kaukių. Tuomet pagalvojau, kad verta pamėginti puošti jas Pekino operos, kurią taip mėgsta žmonės, elementais, ir nesuklydau“, – pasakoja idėjos autorė Džang Šifan.

Galbūt šio verslo sėkmės paslaptis ta, kad Kinijos gyventojai visuomet itin vertino šviesią odos spalvą. Ji yra laikoma subtilumo ir turtingumo ženklu, todėl įvairūs būdai ją tokią išsaugoti, iki šiol sulaukia daug dėmesio.

„Veido kaukė apsaugo odą nuo įdegio. Šis išradimas ir pati parduotuvė yra autentiški, todėl norisi čia grįžti ir įsigyti naujų prekių, nors ir tenka autobusu važiuoti ilgiau nei valandą“, – teigia poilsiautoja Vang Baoju.

Naujos idėjos autorė per keletą pastarųjų metų jau pardavė 30 000 kaukių ir tikisi dar didesnio pardavimų skaičiaus, kai po mėnesio klientams bus pristatyta naujais ornamentais puoštų kaukių kolekcija.

Kauno marių pirmajame paplūdimyje žarninių enterokokų kiekis viršija nustatytas higienos normas. Tai paaiškėjo šios savaitės pradžioje atlikus Kauno miesto maudyklų vandens kokybės tyrimus.

Dėl šios priežasties poilsiautojams paplūdimyje laikinai nerekomenduojama maudytis. Bus atliktas pakartotinas vandens kokybės tyrimas, siekiant nustatyti taršos pobūdį.

Daugiau nei prieš savaitę per didelė vandens tarša nustatyta Kauno marių antrajame paplūdimyje. Vėliau draudimas ten maudytis atšauktas.

Praėjusią savaitę, atlikus Kauno rajono maudyklų vandens kokybės tyrimus, nustatyta pernelyg didelė tarša Dubysos upėje ties Partikų kaimu.

Anot specialistų, žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių kiekis viršija nustatytas higienos normas. Poilsiautojams rekomenduojama laikinai nesimaudyti šiame upės ruože.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atliks papildomą vandens kokybės tyrimą, siekiant nustatyti taršos pobūdį ir trukmę. 

Šią savaitę pakartotinai ištyrus Kauno marių antrojo paplūdimio vandens kokybę nustatyta, kad mikrobiologiniai parametrai atitinka higienos normas. Laikinas draudimas maudytis šioje vietoje atšauktas. Pavojaus sveikatai nebėra, pranešė Kauno miesto savivaldybė.

Praėjusią savaitę šiame paplūdimyje buvo nustatytas pernelyg didelis žarninių enterokokų kiekis. Poilsiautojams buvo rekomenduojama laikinai ten nesimaudyti.

Vasara – atostogų, kelionių, festivalių ir linksmybių metas. Maudynės jūroje, deginimasis paplūdimyje, šokiai iki paryčių ir kitos vasariškos pramogos moterims suteikia ne tik daug geros nuotaikos ir smagių prisiminimų, bet ir nemalonių situacijų. Kaip rūpintis asmenine higiena vasarą, kad išvengtumėte nepatogumų?

Vasarą tykantys pavojai

Šiltasis sezonas pirmiausia asocijuojasi su vandens pramogomis – kokia gi vasara be maudynių ežere, be pasiplaukiojimo baidarėmis arba be gulėjimo pliaže prie jūros? Tik reikia nepamiršti, kad vandenyje pilna bakterijų, tad būtina laikytis papildomų atsargos priemonių. Ypač tomis dienomis. Žinoma, nebūtina atsisakyti išvykų ir kelionių, tik labai svarbu joms tinkamai pasiruošti.

Gydytoja ginekologė Vaiva Eringytė primena, kad menstruacijos – moters ramybės periodas: „Aš dar laikausi senoviško požiūrio, kad mėnesinių dienomis moteris turėtų pabūti ramiau, labiau pasisaugoti, prisižiūrėti ir jeigu nebūtina – tomis dienomis atsisakyti ir maudynių.“

Menstruacijų laikotarpiu vasarą intymiai higienai gydytoja pataria skirti daugiau dėmesio – dažniau praustis, keisti drabužius ir nepamiršti kas 3–4 valandas keisti tamponą ar įklotą. „Ilgai nekeičiant intymios higienos priemonių mėnesinių metu vyksta cheminės reakcijos tarp kraujo, natūralių skysčių, lytinių organų ir higienos priemonių, todėl kaupiasi bakterijos. Norint išvengti infekcijų, uždegimų ir kitų ligų, būtina atidžiai rūpintis asmenine intymia higiena“, – pabrėžia V. Eringytė.

Tos dienos

Atostogų metu rinkitės natūralių audinių apatinius. Sintetines nėrinių kelnaites ar kelnaites su juostele mūvėkite kuo rečiau – sintetinės medžiagos negali sugerti natūralios drėgmės, be to, jos nepatogios, dirgina odą, gali sukelti įvairius uždegimus bei skatina dar spartesnį bakterijų dauginimąsi.

Intymia higiena ypač atidžiai reikia rūpintis menstruacijų dienomis. Menstruacijų kraujas ir taip yra palanki terpė bakterijoms daugintis, o karštomis vasaros dienomis ši savybė dar labiau sustiprėja – drėgnoje šiltoje terpėje bakterijos kuo puikiausiai dauginasi ir gali plisti aukštyn tiek į makštį, tiek į šlapimo takus bei sukelti infekcijas.

Natūralios priemonės

Labai svarbu rinktis higienos priemones, pagamintas iš natūralių medžiagų (medvilnės, celiuliozės, cukraus pluošto). Jos neturi dirbtinių kvapiklių ir papildomų cheminių medžiagų, kurios gali sukelti alergiją, niežulį, odos dirginimą ar net rimtas ligas. Vasarą jūsų odai reikia kvėpuoti, tad ir intymias higienos priemones reikėtų rinktis pralaidžias orui.

Kuo skiriasi ekologiškos higienos priemonės nuo įprastų?

Mūsų rinkoje jau yra ekologiškų tamponų ir įklotų, kurie ne tik nekenkia aplinkai, bet ir yra pagaminti iš natūralių medžiagų, leidžiančių odai kvėpuoti.

Pasak ekspertų, renkantis intymios higienos priemones svarbiausia atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Skaitykite etiketę: jei norite išsirinkti ekologišką, iš natūralių medžiagų pagamintą produktą, jo sudėtyje turėtų būti medvilnės, ekologiškos medvilnės ar cukraus pluošto. Taip galėsite būti tikra, kad tomis dienomis jausitės saugiai, o kartu ir saugosite ir gamtą.