Brazilijos futbolo legenda, kurios laidotuvės įvyko antradienį, po praėjusią savaitę ištikusios mirties sulaukus 82 metų, prieš 19 metų nusipirko mauzoliejų Memorialinėse ekumeninėse kapinėse – tikrame daugiaaukštyje, kuriam priklauso aukščiausių kapinių planetoje Guinnesso (Gineso) pasaulio rekordas.

Santoso mieste – pietrytiniame uostamiestyje, kuriame Pele žaidė didžiąją savo karjeros dalį, – esančios kapinės užima 40 tūkst. kvadratinių metrų plotą, jose yra visą parą veikiantis restoranas, koplyčia, automobilių muziejus, nedidelis tvenkinys ir narvas paukščiams.

Pirmajame aukšte esantis 200 kvadratinių metrų ploto Pele mauzoliejus bus įrengtas kaip futbolo stadionas, o jo balzamuotas kūnas ilsėsis dirbtinės vejos viduryje įkomponuotame karste, apsuptas paauksuotų jo šlovės laikų akimirkų kadrų, sakė kapinių atstovas spaudai.

Pele, kurio tikrasis vardas yra Edsonas Arantesas do Nascimento (Edsonas Arantisas du Nasimentu), atvirai kalbėjo apie savo planuojamą poilsio vietą, 2003 metais sakydamas, kad ši vieta jam patiko, nes „neatrodo kaip kapinės“ ir suteikė jam „dvasinės ramybės bei tylos jausmą“.

Įspūdingą baltą pastatą sumanė velionis argentiniečių verslininkas Jose Salomonas Altstutas (Žozė Salomonas Altstutas), šį projektą pradėjęs įgyvendinti 1983-iaisiais.

1991 metais oficialiai atidarytose kapinėse įrengta 18 tūkst. laidojimo vietų. Jos tapo pirmosiomis vertikaliomis kapinėmis pasaulyje, kuriose yra vietos mauzoliejams.

Kapinių interneto svetainėje rašoma, kad klientai savo mauzoliejuje gali „susikurti dekoruotą erdvę“, kurioje gali būti įrengtos net su kapaviete sujungtos poilsio zonos gedintiesiems.

Toje pačioje vietoje jau palaidoti Pele tėvas, teta, brolis ir dukra, taip pat Antonio Wilsonas Honorio (Antonijus Vilsonas Honorijus), pravarde „Coutinho“ – futbolo genijaus komandos draugas „Santos FC“ klube septintajame dešimtmetyje.

Kapinės yra netoli Santoso „Vila Belmiro“ stadiono, kuriame Pele, būdamas penkiolikmetis, pirmą kartą apstulbino pasaulį. Per savo karjerą jis pelnė rekordinį 1 281 įvartį bei tapo vieninteliu istorijoje žaidėju, laimėjusiu tris pasaulio futbolo čempionatus.

Lemtingas balsavimas

Ispanijos įstatymų leidėjai pritarė socialistų vyriausybės dekretui, leidžiančiam ekshumuoti buvusio šalies diktatoriaus palaikus iš didžiulio netoli Madrido esančio mauzoliejaus. Už tokį sprendimą ketvirtadienį balsavo 172 parlamento nariai, du pasisakė prieš ir dar 164 balsavime nedalyvavo.

Birželį į valdžią atėjęs socialistų premjeras Pedro Sanchezas  diktatoriaus palaikų iškėlimą iš Kritusiųjų slėnio mauzoliejaus visada vadino vienu savo prioritetų.

"Teisingumas. Atminimas. Orumas. Šiandien Ispanija žengia istorinį žingsnį (...) Šiandien mūsų demokratija tapo geresnė", – pbalsavimo dieną parašė P.Sanchezas socialiniame tinkle "Twitter".

Nuo 1936–1939 m. vykusio pilietinio karo pabaigos iki savo mirties 1975-aisiais Ispaniją valdęs diktatorius generolas F.Franco yra palaidotas uolos papėdėje iškastoje įspūdingoje bazilikoje, esančioje vos už 50 km nuo Madrido.

Paradoksas, kad čia ilsisi ne tik diktatorius, bet ir maždaug 37 tūkst. pilietinio karo, kurį sukėlė F.Franco sukilimas prieš išrinktą respublikonų valdžią, aukų. Daugumos jų kūnai buvo čia užkasti diktatoriaus nurodymu, neinformuojant artimųjų.

Nebus jokios pagarbos, nebus jokios garbės, nebus jokios santarvės, kol F.Franco palaikai ilsėsis toje pačioje vietoje, kaip ir jo aukų palaikai.

Ketvirtadienį parlamente kalbėjusi Ispanijos premjero pavaduotoja Carmen Calvo paragino užbaigti "nepaprastą anomaliją", kai buvęs diktatorius yra išaukštintas valstybiniame muziejuje. "Nebus jokios pagarbos, nebus jokios garbės, nebus jokios santarvės, kol F.Franco palaikai ilsėsis toje pačioje vietoje, kaip ir jo aukų palaikai", – pareiškė C.Calvo.

Palaidotas tarp aukų

Gvadaramos kalnuose netoli Madrido esantis Kritusiųjų slėnio kompleksas su milžinišku 150 m betoniniu kryžiumi matomas iš toli. Monumento centras – granito uoloje iškalta bazilika.

Kaip ir paties F.Franco valdymo metais, šis objektas aplaistytas krauju. Mauzoliejus buvo statomas F.Franco režimo iniciatyva nuo 1941 iki 1959 m. Didžiąją darbų atliko tuometiniai politiniai kaliniai – vieni būdavo atvesdinti priverstinai, kitiems pažadėta mainais už savanorystę sutrumpinti bausmės laiką. Iš viso skaičiuota, kad čia dirbo 20 tūkst. žmonių – dalis jų žuvo vykdydami dar vieną F.Franco užgaidą ir papildė diktatūros aukų sąrašą.

Vykdant F.Franco valią, jis buvo palaidotas prie pagrindinio bazilikos altoriaus. Greta – jo artimo bendražygio Jose Antonio Primo de Rivera, fašistinio "Falangos" judėjimo įkūrėjo, kapas.

Nuo įrengimo Kritusiųjų slėnis yra tapęs ispanų traukos centru: į jį pagerbti karo aukų plūsta tiek vienos, tiek kitos kovojusios pusės šalininkai. Skaičiuojama, kad kasmet šią vietą aplanko 400 tūkst. žmonių, daugiausiai – vietiniai ispanai. Vieni, nutaikę akimirką, kai nemato apsaugininkai, spjaudo ant F.Franco paminklinės lentos, kiti deda gėlių, dega žvakeles ir, apsigaubę diktatūros laikų Ispanijos vėliava, priklaupę meldžiasi. Ypač daug gerbėjų čia apsilanko F.Franco gimimo ir mirties dienomis, gruodžio 4-ąją ir lapkričio 20-ąją.

Francisco Franko. Scanpix nuotr.

Vis dar turi gerbėjų

F.Franco palaikų perkėlimo klausimas suskaldė šalies visuomenę ir atvėrė senas žaizdas. Pagrindiniai iniciatoriai – socialistai, šį klausimą ne kartą kėlę ir būdami opozicijoje. Jų pozicijos šiuo klausimu sustiprėjo šių metų birželį, kai konservatoriui Mariano Rajoy premjero postą teko užleisti socialistui P.Sanchezui. Kritusiųjų slėnį paversti Susitaikymo slėniu buvo viena pagrindinių socialistų rinkimų kampanijos tezių.

Viešai kalbėdamas P.Sanchezas kritikavo diktatoriaus garbinimą demokratinėje šalyje ir sakė neįsivaizduojantis, kad toks visuomenę skaldantis objektas būtų kur nors Italijoje ar Vokietijoje.

Tiesa, vienas pirmųjų P.Sanchezo vyriausybės dekretų, kuriuo nutarta ekshumuoti diktatoriaus palaikus, į gatves išvedė F.Franco garbintojus. Šaukdami "Viva Franco!"("Tegyvuoja Francas!") jie reikalavo palikti diktatorių ramybėje.

Valdžios sprendimui perlaidoti generolo palaikus, priešinasi ir F.Franco šeima.

Istorinis Ispanijos parlamento sprendimas žymi ne tik kartų kaitos, bet ir šalies pasaulėžiūros lūžį. Tačiau kiek laiko prireiks, kol išnyks susiskaldžiusios visuomenės randai, nežinia. Vasarą F.Franco gerbėjai inicijavo tam prieštaraujančią kampaniją. Už tai, kad diktatorius ir toliau ilsėtųsi apsuptas didesnės pagarbos nei jo aukos, pasisakė 40 tūkst. atitinkamą peticiją pasirašiusių asmenų.

Neaiškūs ir kol kas praktiniai dalykai: kada bus pradėta ekshumavimo procedūra ir kur bus naujoji diktatoriaus kapo vieta.

Išrinkti naują kapavietę leista šeimai, tačiau iki šiol ji kategoriškai nesutiko su ekshumavimu. Kaip apie galimą naują kapavietę kalbama apie netoli Madrido esančias Pardo kapines. Be to, F.Franco šeimai priklauso nenaudojama kapavietė gimtajame diktatoriaus mieste, Galicijos regione esančiame Ferolyje. Ne visi vietos gyventojai džiaugtųsi tokiu sprendimu – juk įkandin diktatoriaus palaikų į Ferolį imtų plaukti ir jį garbinančiųjų minios. Kita vertus, papildoma priežastis pritraukti turistų – ne pati blogiausia naujiena.

Parlamento priimtame dokumente nurodo, kad diktatorius turi būti ekshumuotas iki metų pabaigos. Vyriausybės atstovai yra leidę suprasti, kad diktatoriaus šeimos norai nesutrukdys įgyvendinti planų ir F.Franco monumentas bus panaikintas bet kokiu atveju.

Pats mauzoliejus ir keturi balti jį įrėminantys marmuro minaretai nenukentėjo.

Viena sugriautų kolonų stovėjo prie pagrindinio įėjimo į Tadžmahalą – prie vadinamųjų Karališkųjų vartų, pro kuriuos daugelis turistų įžengia į erdvią teritoriją. Antrasis stulpas buvo prie kitų vartų teritorijos pietuose.

Kiekvienais metais Tadžmahalą aplanko milijonai turistų. Mogulų imperatorius Shah Jahanas XVII amžiuje pastatė jį kaip mauzoliejų mirusiai savo žmonai Mumtaz Mahal. Objektas įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Atsakomybę už šiuos išpuolius prisiėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).

Iš viso per išpuolį buvo sužeisti 39 žmonės, gelbėjimo operacija tęsiasi, nurodė Piras Hosseinas Kolivandas (Piras Hoseinas Kolivandas).

Tuo metu vietos naujienų agentūra „Mehr“ pranešė, kad Irano parlamento apsiaustis baigėsi, keturi užpuolikai buvo nukauti.

Išpuolis parlamente, kuriame vyko sesija, truko daugiau nei tris valandas. Pastatą apsupo policijos pareigūnai, lauke buvo girdimi šūviai.

Tai pirmas atvejis, kai atsakomybę už išpuolį Irane prisiėmė sunitų ekstremistų grupuotė „Islamo valstybė“, kariaujanti su Irano palaikomomis pajėgomis Sirijoje bei Irake. IS džihadistai laiko šiitišką Irano gyventojų daugumą mirties vertais atskalūnais.

Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) per naujienų agentūrą „Aamaq“ paskelbė 24 sekundžių trukmės vaizdo įrašą, kuriame matoma ataka Irano parlamente.

Internete išplitusiame vaizdo įraše matyti ginkluotas užpuolikas ir šalia stalo gulintis krauju pasruvęs vyras be gyvybės ženklų.

Įraše girdėti, kaip kažkoks vyras pagarbina Dievą ir arabų kalba sako: „Jūs manote, kad mes pasitrauksime? Dievo valia mes pasiliksime“.

Tuos pačius žodžius pakartoja ir kitas balas už kadro.

Panašu, kad vyrai kartoja žodžius, kuriuos yra pasakęs pernai Sirijoje nukautas vienas iš IS lyderių Abu Mohamedas al Adnani (Abu Mohamedas Adnanis). A.M.al Adnani buvo IS vyriausiasis propagandistas, verbuotojas ir užsienio teroristinių operacijų architektas.

IS retai skelbia pareiškimus arba kaip nors kitaip informuoja apie tebevykstančias operacijas. Tačiau šis vaizdo įrašas pasirodė dar prieš tai, kai Irano žiniasklaida pranešė, jog parlamento apsiaustis baigėsi ir keturi užpuolikai buvo nukauti.

Kaltina JAV ir Saudo Arabiją

Irano elitinė Revoliucinė gvardija pažadėjo griežtą atsaką į trečiadienį Teheraną sukrėtusias dvi koordinuotas atakas.

Revoliucinė gvardija taip pat pareiškė, kad Vašingtonas ir Rijadas yra susiję su šiomis atakomis.

„Revoliucinė gvardija nekart įrodė, kad neleis be keršto pralieti nekaltų civilių kraujo“, – rašoma jos išplatintame pareiškime.

„Šių teroristinių veiksmų buvo imtasi praėjus savaitei po Jungtinių Valstijų prezidento susitikimo su vienos iš regiono reakcinių vyriausybių (Saudo Arabijos) lyderiu... ir tai rodo, kad jie susiję su šia žiauria akcija“, – priduriama pareiškime.

Revoliucinės gvardijos žvalgybos tarnybos vadovo pavaduotojas Mohammadas Hosseinas Nejatas (Mohamadas Hoseinas Nedžatas) naujienų agentūrai „Fars“ sakė, kad parlamentą atakavę vyrai buvo 20-25 metų amžiaus.

„Jie atėjo į parlamentą apsimetę lankytojais. Apsaugininkams kilo įtarimų dėl jų krepšių. Kaip jie paprašė leisti juos apžiūrėti, prasidėjo šaudynės“, – sakė jis.

„JAV ir Saudo Arabijos režimas nurodė tai atlikti savo marionetėms“, – pridūrė M.H. Nejatas.

„Klasicizmo stiliaus Oginskių šeimos koplyčia-mauzoliejus yra viena iš senesnių šeimos koplyčių Vilniaus kapinėse. Simboliška, kad tvarkybos darbų pradžia sutapo su Mykolo Kleopo Oginskio 250-osiomis gimimo metinėmis, kurios buvo minimos pernai. Šiuo metu galime matyti realų rezultatą, o ateityje reikėtų galvoti apie kitų šiose kapinėse esančių koplyčių tvarkybą. Kunigaikščių Oginskių giminės atstovai apie 400 metų darė didelę įtaką Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos valstybių visuomeniniam, politiniam ir kultūriniam gyvenimui. Todėl Oginskių istorinio palikimo išsaugojimas neabejotinai prisideda prie mūsų tapatybės atskleidimo ir įtvirtinimo “, – teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė. 

Šv.Apaštalų Petro ir Povilo kapinėse esančios Oginskių koplyčios-mauzoliejaus ir jos prieigos tvarkybos darbų atlikimą finansavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.  Per dvejus metus šiam kultūros paveldo objektui skirta apie 100 tūkst. eurų: iš jų virš 55 tūkst. eurų skyrė Kultūros paveldo departamentas iš Paveldotvarkos programos lėšų, likusiąją sumos dalį finansavo Vyriausybė pagal Istorinės atminties puoselėjimo priemonių planą.

Anot VĮ „Lietuvos paminklai“ projekto administravimo ir techninės priežiūros vadovo Viktoro Vilkišiaus, šiemet užbaigti koplyčios-mauzoliejaus tvarkybos darbai bei papildomi, projekte nenumatyti darbai, be kurių nebuvo galima užbaigti objekto: įrengti betoniniai peraukštėjimai (laiptai), sutvarkytas kriptos betoninis dangtis, kuris buvo sutrūkęs, stabilizuotas gruntas prie antros kriptos. Praėjusiais metais atliktas Oginskių koplyčios pamatų, sienų, grindų ir metalinių durų-vartelių restauravimas, pilna stogo tvarkyba, atkuriant bokštelį su kryžiumi ir užklojant nauja čerpių danga. Be to, sutvarkyta koplyčios aikštelė, restauruojant atraminę sienelę ir metalinę tvorelę, atlikti avarinių atraminių sienelių koplyčios prieigose restauravimo ir tvarkybos darbai.

Pasak Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo Vito Karčiausko,  Vilniaus miesto senosiose kapinėse, kurios nuo 1945 m. yra vadinamos Saulės kapinėmis, stovi net keturios XIX-XX a. pradžios koplyčios. Šv. Vincento Pauliečio koplyčia yra pašventinta kapinėse pirmoji ─1811 m. Antroji iškilo Oginskių šeimos koplyčia (1863-1884 m.). Prisikėlimo koplyčia ir pseudogotikinė Meištavičių koplyčia pastatytos jau XX a. pradžioje. Oginskių koplyčia šiose kapinėse yra tvarkoma pirmoji, o kitų būklė nėra gera, tad joms reikės skirti papildomo dėmesio.

Vilniaus miesto senosiose kapinėse Oginskių šeimos koplyčia-mauzoliejus pradėtas statyti 1876 m. pagal inžinieriaus architekto I.Levickio projektą. Klasicizmo stiliaus koplyčios pastatas, kuriame yra palaidoti nežinomi Oginskių šeimos nariai, pastaruosius dešimtmečius buvo apleistas, nukentėjo nuo asocialių asmenų sukelto gaisro, o praėjusiais metais ─ užkonservuotas, apjuosiant fasadą metaline konstrukcija bei uždengiant laikiną stogo dangą.

Jo metu specialistai dalinsis informacija, bus padedama atgaivinti ir lankymui pritaikyti vieną didžiausių Europos mauzoliejų.

Situacija – sudėtinga

Projekto įgyvendinimo pradžia laikomas birželio 13 d. surengtas seminaras Vilniuje, kurio tikslas buvo Baltarusijos specialistus supažindinti su Lietuvos pasiekimais, tiriant įvarius palaikų tvarkymo atvejus, pavyzdžiui, kaip tirti rastus palaikus ir juos identifikuoti. „Pristatėme keletą restauratorių darbų, parodėme, kaip yra tvarkomos palaidojimo vietos mūsų bažnyčių rūsiuose: Katedros požemiuose, Dominikonų, Šv. Kazimiero ir Bernardinų bažnyčių rūsiuose. Rodėme, kaip įvairūs atvejai yra pritaikyti lankymui“, – teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kontrolės skyriaus vyr. valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė.

Šiuo metu Baltarusijoje esančio Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje Radvilų giminės palaidojimai (apie 70) lankomi tik dalinai - ne viskas yra prieinama ir pritaikyta lankytojams. „Ten yra įvairių problemų – karstai sudėtingos ir skirtingos būklės, trūksta apšvietimo, yra ir kitų trūkumų. Todėl mūsų tikslas ir yra parodyti bei patarti, kaip mes tvarkytumės tokioje situacijoje“, – teigia. A. Vyšniauskienė.

Tikras pavyzdys

Projektu siekiama Baltarusijos specialistus supažindinti su Lietuvos patirtimis kultūros paveldo tyrimo, išsaugojimo, valdymo, atgaivinimo ir kultūrinio turizmo srityse.

Jo metu bus atliekami pavyzdiniai antropologiniai ir architektūriniai tyrimai, polichromijos (skulptūros ar taikomosios dekoratyvinės dailės kūrinio dekoras), medžio, metalo, akmens konservavimo ir restauravimo darbai. Planuojama parengti Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiuje išsaugojimo, sutvarkymo ir pritaikymo lankymui koncepciją.

„Baltarusiams mūsų specialistų, antropologų darbai yra tikras pavyzdys, kadangi jie patys teigia, kad abejoja ar išvis turi tokius specialistus. Lankėmės ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, kur svečiams buvo pasiūlyta, esant poreikiui, Baltarusija atsiųsti savo specialistus stažuotėms. Tai juos išties labai sudomino, kadangi jie pasiruošę semtis žinių iš mūsų“, - teigia projekto vadovė.

Trūksta tyrimų

Teigiama, kad žymesni pertvarkymai mauzoliejuje buvo atlikti XX a. pradžioje, tačiau jo raidos istorija netyrinėta, neatlikti istoriniai ir kiti tyrimai. Dėl šios priežasties trūksta naujų faktų, kurie galėtų patikslinti palaidotų asmenų sąrašą ar nustatytų istorines palaidojimo vietas.

Projektas orientuotas į darnaus turizmo, kuriančio naujas darbo vietas ir propaguojančio vietos kultūras ir produktus, vystymą. Paveldo pažinimas ir atskleidimas padėtų sukurti naują turizmo objektą, kuris yra labai svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai – LDK didikų Radvilų mauzoliejus laikomas vienu iš didžiausių Europoje, o jame palaidota apie 70 asmenų.

Projektą bendrai įgyvendina Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nesvyžiaus nacionalinis istorijos-kultūros muziejus-draustinis ir Vilniaus universiteto istorijos fakultetas. Projektas finansuojamas iš Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos programos demokratijai programos lėšų.

Minint Mykolo Kleopo Oginskio 250-ąsias gimimo metines, šiemet tvarkoma Oginskių koplyčia-mauzoliejus ir jos prieiga Vilniaus miesto senosiose kapinėse, vadinamose Šv.Apaštalų Petro ir Povilo arba Saulės kapinėmis.

Saulės kapinėse esančios Oginskių koplyčios-mauzoliejaus ir jos prieigos tvarkybos darbams Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos šiais metais skyrė 45 000 eurų, o LR Vyriausybė papildomai finansavo darbus 30 000 eurų suma.

Anot VĮ „Lietuvos paminklai“ projekto administravimo ir techninės priežiūros vadovo Viktoro Vilkišiaus, šiemet planuojama atlikti Oginskių koplyčios pamatų, sienų, grindų ir metalinių durų-vartelių restauravimą, stogo pilną tvarkybą, atkuriant bokštelį su kryžiumi ir užklojant nauja čerpių danga. Taip pat bus sutvarkyta koplyčios aikštelė, restauruojant atraminę sienelę ir metalinę tvorelę ir atlikti avarinių atraminių sienelių koplyčios prieigose restauravimo ir tvarkybos darbai.

Vilniaus miesto senosiose kapinėse Oginskių šeimos koplyčia-mauzoliejus pradėtas statyti 1876 m. pagal inžinieriaus architekto I.Levickio projektą. Klasicizmo stiliaus koplyčios pastatas, kuriame yra palaidoti nežinomi Oginskių šeimos nariai, pastaruosius dešimtmečius buvo apleistas, nukentėjo nuo asocialių asmenų sukelto gaisro, o praėjusiais metais ─ užkonservuotas, apjuosiant fasadą metaline konstrukcija bei uždengiant laikiną stogo dangą. Esant avarinei koplyčios būklei, tapo būtini skubūs remonto-restauravimo darbai.

„Vilniaus miesto senosiose kapinėse, kurios nuo 1945 m. yra vadinamos Saulės kapinėmis, stovi net keturios XIX-XX a. pradžios koplyčios. Šv. Vincento Pauliečio koplyčia yra pašventinta kapinėse pirmoji ─1811 m. Antroji iškilo Oginskių šeimos koplyčia (1863-1884 m.). Prisikėlimo koplyčia ir pseudogotikinė Meištavičių koplyčia pastatytos jau XX a. pradžioje. Oginskių koplyčia šiose kapinėse yra tvarkoma pirmoji, o kitų būklė nėra gera, tad joms reikės papildomo dėmesio”,– teigia Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas.

Tiksli vadinamųjų Saulės kapinių įsteigimo data nėra aiški, tačiau yra žinoma, kad 1828 m. kapinės jau minimos kaip parapijinės. Jose buvo laidojami Antakalnio, Šnipiškių ir Lukiškių priemiesčių gyventojai. XIX a. antrojoje pusėje Vilniaus senosiose kapinėse pradėta laidoti turtingesnius žmones: Oginskius, Zavadskius, Žabas. Todėl atsirado prabangių antkapinių paminklų, kapinėse pastatytos kelios koplyčios. Kapinės iš pradžių nebuvo aptvertos, ─ tik 1872 m., paraginus miesto valdybai, jos apjuostos pylimu. Mūrine tvora kapinės buvo aptvertos 1932 m., įrengti geležiniai varteliai.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) penktadienį nedalyvavo vienos svarbios politinės sukakties minėjime, o faktas, kad jis jau mėnesį nesirodo viešumoje, toliau kursto spėliones dėl šio veikėjo sveikatos būklės ir politinės ateities.

Tačiau Pietų Korėja sakė esanti įsitikinusi, kad Kim Jong Unas tebekontroliuoja branduolinių ginklų turinčią valstybę, o Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida šlovino jį kaip „orumo ir nenugalimumo“ pavyzdį, kurio autoritetas yra neginčijamas.

Kim Jong Unas, kuriam dabar tikriausiai 30 arba 31 metai, viešumoje nesirodė nuo rugsėjo 3-osios, kai dalyvavo viename Pchenjane vykusiame koncerte su savo žmona.
Dėl jo dingimo keltos įvairios prieštaringos prielaidos – pradedant spėlionėmis, kad pirmoji šalies pora atostogauja, baigiant pasvarstymais, kad lyderį galbūt vargina kokia nors liga ar sveikatos sutrikimas – pavyzdžiui, kojos lūžis, podagra arba cukrinis diabetas.

Vyraujanti nuomonė – kad Kim Jong Unas laikinai priverstas apriboti savo veiklą dėl sveikatos priežasčių.

Valstybinės naujienų agentūros KCNA pranešime Kim Jong Unas nebuvo įvardytas tarp pareigūnų, dalyvavusių penktadienį vykusiose eitynėse į mauzoliejų Pchenjame, kuriame laikomi jo tėvo ir senelio palaikai. Ta ceremonija rengiama kasmet, minint valdančiosios Korėjos darbininkų partijos įkūrimo metines.

Tačiau vainikas su užrašytu Kim Jong Ilo vardu buvo padėtas prie dviejų statulų, vaizduojančių ankstesnius šalies lyderius – Kim Jong Ilą (Kim Čen Irą) ir Kim Il Sungą (Kim Ir Seną).

Pietų Korėja, kurios vyriausybė atsiribojo nuo gandų apie kaimyninės šalies lyderio dingimą, sakė neįžvelgianti jokių ženklų, kad Kim Jong Unas nebevadovauja.

Suvienijimo ministerijos atstovas Lim Byeong-chulas (Lim Bjongčulas) atkreipė dėmesį, jog daugelis Šiaurės Korėjos valstybinės žiniasklaidos pranešimų rodo, kad Kim Jong Unas tebėra šalies lyderis.

„Sprendžiant iš jų, panašu, kad Kim Jong Unas valdo normaliai“, – sakė Lim Byeong-chulas, pridūręs, kad Seulo vyriausybė neturi konkrečių duomenų apie jo sveikatos būklę.

Kim Jong Uno nedalyvavimas per ceremoniją Kumsusano mauzoliejuje laikomas reikšmingu, nes jis tuose renginiuose dalyvaudavo kasmet nuo atėjimo į valdžią po savo tėvo Kim Jong Ilo mirties 2011 metais.

Buvusio Brazilijos prezidento Joao Goularto (Žoauno Golarto) palaikai ekshumuoti, nes norima ištirti, ar jis nebuvo nužudytas kadaise šalį valdžiusio karinio režimo įsakymu.

J.Goulartas buvo nuverstas 1964 metais, kai kariškiai surengė pučą ir net 21 metams įvedė karinį valdymą šioje Lotynų Amerikos šalyje.

Ištremtas prezidentas apsigyveno Argentinoje, kur mirė 1976 metais, bet palaidotas buvo Brazilijos pietuose.

Anuomet buvo paskelbta, kad J.Goulartas mirė nuo širdies smūgio, bet Brazilijos žmogaus teisių ministerija tvirtina, jog esama įtarimų, kad jis buvo nunuodytas.

Aštuntajame ir devintajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose Pietų Amerikoje daugelį šalių buvo diktatūros, kurių agentai bendradarbiaudavo - persekiodavo piliečius, kankindavo juos, po to daugelis aukų dingdavo.

Iš buvusio Jugoslavijos lyderio Josipo Brozo Tito našlės Jovankos Broz kapo buvo pavogti jos karo apdovanojimai - netrukus po to, kai ji savaitgalį buvo palaidota greta savo vyro, trečiadienį pranešė pareigūnai.

"Policijai buvo pranešta apie Jovankos Broz apdovanojimų dingimą", - pranešė Jugoslavų istorijos muziejus, kuris tvarko velionio komunistų lyderio mauzoliejų. Daugiau detalių pranešime nepateikiama.

Policija pranešė, kad kažkuriuo metu nuo šeštadienį įvykusių laidotuvių iki trečiadienio ryto buvo pavogti penki kariniai apdovanojimai.

Juos J.Broz gavo kaip Jugoslavijos antifašistinio partizanų judėjimo narė Antrajame pasauliniame kare. Jie buvo demonstruojami per laidotuves, kuriose dalyvavo maždaug 4 tūkst. žmonių.

J.Broz, kuri spalio 20 dieną mirė nuo širdies nepakankamumo, būdama 88 metų amžiaus, buvo palaidota mauzoliejuje "Gėlių namai" Belgrade, kur J.Brozas Titas buvo palaidotas 1980-aisiais.
Jugoslavija subyrėjo per virtinę kruvinų 10-ojo dešimtmečio karų.