-
Jaunos gimdyvės mirtis: kaltas COVID-19 ar medikų aplaidumas? 75
Pasinaudojo tragedija
Spalio 28-ąją visų dėmesį sukaustė žinia apie Kauno klinikose mirusią jauną gimdyvę. Per viešai surengtą spaudos konferenciją šios ligoninės medikai įvardijo ir pagrindinę mirties priežastį – COVID-19 sukelta plaučių pažaida, kuri galimai komplikavosi masyviomis trombotinėmis komplikacijomis ir plaučių tromboze.
Tuomet skelbta, kad, atlikus cezario pjūvio operaciją, gimė sveika mergytė. Jai koronavirusas nenustatytas. Nemažai dėmesio konferencijos metu skirta ir į gimdyves nukreiptu raginimu skiepytis. Viskas dėl to, kad mirusi Evelina nebuvo pasiskiepijusi.
Po šios žinios socialiniuose tinkluose praūžė tikras skiepijimosi reklamos uraganas. Naudodami jaunos šeimos tragediją politikai, visuomenės veikėjai ir pavieniai dėmesio medžiotojai „liūdėjo dėl šio įvykio ir ragino pasimokyti iš svetimų klaidų“. Būtent tai ir tapo pagrindiniu postūmiu, Evelinos brolius atvedusiu į „Kauno dienos“ redakciją.
„Liko daug neatsakytų klausimų dėl sesers gydymo. Tačiau labiausiai žeidžia, kad anapilin taip anksti iškeliavusią sesę, mus, visą mūsų šeimą kažkokie pašaliniai žmonės pavertė didžiausiais antivakseriais. Niekas nė nepaklausė, ar mes leidžiame taip negerbti Evelinos atminimo. Nė vienas jų nepraėjo to skausmingo kelio, kuriuo ėjome mes visą tą laiką, kai sesuo buvo ligoninėje. Tai ir paskatino papasakoti viską, kas buvo iš tiesų“, – dieną prieš jaunos moters laidotuves vos tramdydamas emocijas sakė vienas brolių.
Evelina kovojo iki paskutinės gyvenimo minutės, todėl mes nusprendėme lygiai taip pat kovoti dėl teisybės.
Išleido į namus
Pasak jo, dar spalio 8 d. Evelina pasijuto blogai – minėjo, kad nejaučia vaikelio judesių, todėl jai pasidarė labai neramu. Moteris nieko nelaukusi kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės padalinį, esantį Šilainiuose.
„Čia jai atliko koronaviruso testą, kuris buvo neigiamas. Tuomet medikai patikrino vaiko judesius ir kelioms dienoms seserį paguldė į ligoninę. Joms praėjus, išleido namo. Čia ji buvo apie tris dienas, iš jų beveik niekur neidavo, o tada vėl pasijuto blogai“, – tragiškai pasibaigusios istorijos pradžią prisiminė pašnekovas.
Antrąjį kartą Eveliną jautėsi kur kas blogiau nei pirmąjį – jai pakilo temperatūra. Teko vėl vykti į Kauno ligoninę.
„Visi iš pradžių galvojome, gal jau atėjo laikas gimdyti, nes terminas buvo visai netoli. Tačiau ligoninėje Evelinai vėl buvo atliktas koronaviruso testas, kurio atsakymas buvo „galimai teigiamas“. Tuomet supratome, kur gali būti tikroji negalavimo priežastis. Sesuo liko ligoninėje, po trijų dienų jai pakartotinai atliktas COVID-19 testas. Šį kartą atsakymas jau buvo teigiamas“, – viską detaliai prisiminė vyresnysis brolis, kuris su seserimi nuolat bendraudavo telefonu.
Mintimis nuklydęs į prisiminimus jis teigė, kad visą nėštumą Evelina labai saugojosi – visur dėvėdavo apsauginę veido kaukę, stengėsi neturėti nereikalingų kontaktų su svetimais žmonėmis.
„Ji labai laukė vaikelio, ruošėsi jo gimimui, supirko visus daiktus ir iki smulkmenų apstatė kambarį. Ji buvo labai preciziška ir atsargi, klausė visų medikų patarimų, nes visuomet tikėjo mokslu ir medicina, – į klausimą, kur sesuo galėjo užsikrėsti koronavirusu, atsakymo sakė ir pats nežinantis – gal ligoninėje?“
Lengvas kovidukas
Žinia apie koronavirusą, pasak pašnekovo, seserį išgąsdino. Tačiau visa šeima, kaip sakė jis, visomis išgalėmis ją palaikė.
„Evelina buvo labai jautri, tačiau kovotoja. Galėdavo atlaikyti daug, tačiau jai reikėdavo padrąsinimo. Stengėmės, kad ji nuolat jaustų mūsų būvimą kartu“, – graudinosi ir vyresnėlis.
Ėjo penkta diena sergant COVID-19. Moters būklė, pasak artimųjų, negerėjo. Jaunesnio brolio žodžiais kalbant, apėmė beviltiškumo jausmas, tačiau šeima save ramindavo – Evelina medikų rankose.
Asociatyvi Kauno klinikų nuotr.
„Su seserimi nuolat bendraudavome vaizdo skambučiais, žinutėmis. Paklausus, kaip jaučiasi, ką sako medikai, ji kartodavo, kad jos būklę apibūdina kaip lengvą koviduką. Skambindavome ir į ligoninę. Paskambinus į vieną skyrių išgirsdavome, kad ji guli kitame. Ten paskambinus sakydavo, kad šiuo metu nėra gydytojų ir t.t. Gauti tikslios informacijos apie Evelinos būklę buvo išties sudėtinga, mums tik sakydavo, kad jos būklė stabili“, – pašnekovas sakė nerimo dienas prisimenantis kaip šiandien.
„Kauno diena“ kreipėsi į Kauno ligoninės atstovus ir prašė pateikti informaciją apie Evelinos gydymo eigą, atliktus tyrimus, paskirtą gydymą, kai ji susirgo koronavirusu. Klausėme, ar moteris galėjo užsikrėsti koronavirusu pirmojo apsilankymo ligoninėje metu. Domėjomės, ar Kauno ligoninės gydytojai įtarė kokių nors nėštumo komplikacijų, ar jai skirtas tik gydymas dėl COVID-19. Į nė vieną dienraščio klausimą ligoninės atstovai neatsakė.
„Šiuo metu LSMU Kauno ligoninėje dėl minimo atvejo vykdomas vidinis tyrimas. Informaciją teiksime jį atlikus“, – tokiu komentaru apsiribojo kelias dešimtis klausimų gavęs LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vyr. komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas.
Svarbiausia – vaikelis
Spalio 21 d., praleidus beveik savaitę Kauno ligoninėje, Evelinos būklė pablogėjo. Kaip prisiminė broliai, jai buvo atliktas ir plaučių tyrimas rentgenu, kurio rezultatai buvo negeri.
„Pacientė į Kauno klinikas iš LSMU Kauno ligoninės buvo atvežta spalio 21 d. Ji pervežta į Kauno klinikas dėl blogėjančios kvėpavimo funkcijos. Tuo metu buvo 39 nėštumo savaitė“, – jau minėtoje spaudos konferencijoje viešai patvirtino Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. dr. Mindaugas Kliučinskas.
Kadangi nėštumas buvo ne visas, o natūraliais būdais gimdyti dar nebuvo galima, Kauno klinikose tą pačią dieną nuspręsta atlikti cezario pjūvio operaciją. Jos metu gimė sveika, išnešiota mergaitė.
Moteris, kaip pasakojo gydytojai, nėštumo metu buvo sveika, neturėjo sunkių nėštumo komplikacijų. Jokiomis gretutinėmis ligomis, galėjusiomis nulemti tokią tragišką baigtį, taip pat nesirgo.
„Tik nežinome, ar po cezario pjūvio ji bent akies krašteliu spėjo pamatyti vaikelį. Nes vėliau, kadangi mergytė nesirgo koronavirusu, ji buvo atskirta ir sesei nebeatnešama. Ji beprotiškai džiaugėsi vaikeliu. Atrodė, kad blogiausia jau praeityje“, – rodydami pasakiškai gražios mergytės nuotrauką pasakojo artimieji.
Viešai kalbėjusio gydytojo M.Kliučinsko teigimu, pacientė toliau buvo gydoma Akušerijos skyriuje, COVID-19 padalinyje: „Skirtas adekvatus, patvirtintas ir visiems šiuo metu skiriamas gydymas.“
„Įtampa kiek atslūgo. Ir pati Evelina sakė, kad svarbiausia – vaikelis, o dabar ji jau nebebijo nieko. Tikėjomės, kad sesuo sveiks ir viskas bus gerai“, – sakė jis.
Palikta likimo valiai?
Tačiau Evelina kiekvieną dieną, pasak brolių, jautėsi vis prasčiau.
„Paklausiau, ar atlieka kokius nors tyrimus, tačiau ji sakydavo, kad ne. Pamenu, kad kažkuriuo metu jai net sumažino deguonies tiekimą, tačiau tada ji gydytojų prašė to nedaryti, nes dusdavo. Sesuo bandydavo bent kiek pavaikščioti, tačiau tai daryti sekėsi sunkiai – jai tirpdavo galūnės, trūko oro. Stebėjomės, kodėl dūstančiam žmogui niekas netiria plaučių. Nesame medikai, numanome tik paprasčiausius metodus, kurie turėtų būti taikomi tokiomis aplinkybėmis, bet ji tarsi buvo palikta likimo valiai. Kartą mūsų mama Evelinos paklausė, kaip dažnai jai yra leidžiami kraują skystinantys vaistai. Esame skaitę, kad koronaviruso ligoniams jie leidžiami kas dvylika valandų. Evelina minėjo, kad per ne visą savaitę jai suleido tik dvi dozes. Kartą sesuo pasakojo, kad jai pakilo temperatūra. Paskambinusi palatoje esančiu telefonu ji paprašė atnešti vaistų. Tačiau jai buvo pasakyta, kad pati nueitų į koridoriaus gale esantį kabinetą. Neturėdama kito pasirinkimo, tirpstančiomis galūnėmis sesuo vos ne keturiomis šliaužė pasiimti vaistų“, – sunkiai suvokiamus dalykus pasakojo jaunesnėlis. Jis teigė bandęs gauti informacijos ir ligoninėje, tačiau čia atsimušdavo tarsi į sieną: „Gydytojo nėra, o be jo suteikti informacijos negalime.“
Kauno klinikų atstovai patvirtino, kad, norint išsikviesti medicinos personalą, Akušerijos ir ginekologijos klinikos palatose prie kiekvienos pacientės lovos įrengta personalo kvietimo sistema.
Neturėdama kito pasirinkimo, tirpstančiomis galūnėmis sesuo vos ne keturiomis šliaužė pasiimti vaistų.
„Taip pat palatose yra telefonas, kuriuo pacientės gali bet kuriuo metu skambinti ir kviesti medicinos personalą. Kauno klinikose nuolat siekiama dar labiau gerinti pacientų priežiūrą, tad net į menkiausias pastabas yra atsižvelgiama ir stengiamasi tobulėti“, – išsamiau pakomentuoti brolio pasakoto įvykio nesiteikė ligoninės atstovai.
Kai po mirties į artimųjų rankas pateko Evelinos telefonas, jie patikrino, kokius paskutinius žodžius ji vedė „Google“ paieškoje.
„Pamatę nustėrome: „kosėjimas krauju“, „plaučių tomografija“, „kiek laiko išgyvensiu be deguonies“. Panašu, kad sesuo ir pati negaudavo jokios informacijos iš medikų, atsakymų ieškojo internete“, – pasakojo vyresnis brolis ir viską leido pamatyti savo akimis.
Kaip pasakojo pašnekovai, negalėdama tverti, kad dukra taip kankinasi, mama Evelinai primygtinai liepė paprašyti atlikti plaučių tyrimą rentgenu.
„Mūsų žiniomis, jis buvo atliktas tik paskutinę dieną. Tyrimas parodė, kad plaučiai jau buvo kone visiškai sudegę. Naktį iš spalio 26-osios į 27-ąją sesuo buvo skubiai išvežta į reanimaciją pablogėjus sveikatai. Kaip girdėjome iš viešojoje erdvėje pasisakiusių medikų, ją ilgai buvo bandoma gaivinti, tačiau ji užgeso“, – drebančiu iš sielvarto balsu kalbėjo jaunesnysis brolis. – Tą rytą, kaip ir kiekvieną buvusį prieš tai, tik prabudęs iškart parašiau sesei. Paklausiau, kaip jaučiasi. Dažniausiai ji atrašydavo iškart, nes anksti keldavosi. Tačiau sunerimau, kai ji neatrašė. Tuomet pradėjau skambinti į Klinikas. Sužinojau, kad ji Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, o paskambinus į jį man nieko negalėjo pasakyti apie jos būklę. Tik kartojo, kad gydytojo nėra, kad nėra informacijos. Nerimas buvo begalinis, tačiau niekas nieko nesakė. Kaip tokiomis aplinkybėmis gauti informacijos apie savo šeimos narį?“
Palaidojus Eveliną artimiesiems ramybės neduoda klausimas, nuo ko mirė jiems brangus žmogus. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Spaudos konferencijoje kalbėjęs Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis Evelinos mirtį komentavo taip: „Tai neįprastas ir tragiškas atvejis. Pas mus ji pateko spalio 26 d. naktį, tuo metu jos būklė žymiai blogėjo, progresavo kvėpavimo nepakankamumas. Buvo taikyti visi įmanomi ir šiuo metu įprasti kvėpavimo palaikymo gydymo metodai. Jie iš pradžių lyg ir davė rezultatą, tačiau, plaučių pažaidai labai greitai progresuojant, pacientė kitą dieną 11 val. po ilgai trukusio gaivinimo mirė.“
Užsivėrė tylos siena
Kauno klinikų atstovams buvo pateikta daugybė klausimų, kurie leistų atsakyti į šeimą kankinančias abejones dėl Evelinos gydymo. Į juos buvo žadama atsakyti per savaitę. Tačiau, praėjus šiam laikui, „Kauno dieną“ pasiekė šios ligoninės komentaras, tačiau ne atsakymai į klausimus.
„Kauno klinikose vyksta vidinis tyrimas, siekiant detaliai išanalizuoti visą pacientės buvimo ligoninėje laiką ir personalo darbą. Todėl komentuoti tyrimo objektu esančių detalių šiandien dar negalime. Kai tik turėsime tyrimo išvadas, kurias komisija turi pateikti per mėnesį laiko, pasidalysime jomis su visuomene.
Kauno klinikose pacientei taikytas visas šiuo metu patvirtintas COVID-19 ligos gydymo algoritmas – atlikti visi būtini šiai būklei tyrimai ir procedūros“, – rašoma jame.
Kodėl skambiai ir viešai jau kitą dieną po moters mirties pasisakę šios ligoninės atstovai tik paskui ėmėsi vidinio tyrimo? Jei tik po jo bus galima atsakyti į klausimus, tai galima suprasti, kad spaudos konferencijoje pateikta informacija nebuvo tiksli?
Kauno klinikų medikai suskubo viešai paskelbti apie pirmąją nuo COVID-19 mirusią gimdyvę Lietuvoje, bet, sulaukę nepatogių klausimų, dabar jau kalba, kad bus atliekamas tyrimas. (Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. dr. Mindaugas Kliučinskas (dešinėje) ir Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis (kairėje).)
„Nekaltiname visų medikų ar net tų, kurie gydė Eveliną. Suprantame, kad šiuo sunkiu laikotarpiu visi dirba savo darbą. Tiesiog po šios netekties mums kyla daug klausimų, į kuriuos atsakymų nėra. Gal tuomet turime taisyti jau sistemines spragas, kurios priveda iki tokių situacijų ligoninėse?“ – retoriškai klausė vyresnis moters brolis.
Medikės laiškas
Kauniečių šeimos tragedija sulaukė didžiulio dėmesio. Broliai pasakoja ne tik sekę diskusijas socialiniuose tinkluose, bet ir sulaukę šimtų žinučių iš visai nepažįstamų žmonių. Vieni siuntė palaikymą ir linkėjo išlikti stipriems, kiti skatino nenuleisti rankų ir ieškoti teisybės. Taip į brolių rankas pateko vienos nenorėjusios prisistatyti gydytojos laiškas. Jis, pasak artimųjų, dar labiau paaštrino jų nuogąstavimus.
Prieš aptariant šio laiško turinį, svarbu paminėti, kas parašyta Evelinos mirties liudijime. Kaip pagrindinė liga, sukėlusi mirtį, įvardijama COVID-19. Tačiau yra ir dar trys eilutės: tiesioginė mirties priežastis – ūmus pulmokardinis nepakankamumas, tarpinė mirties priežastis – abipusis plaučių uždegimas, dar viena tarpinė mirties priežastis – plaučių arterijų tromboembolija. Greičiausiai nereikėtų atmesti šių tarpinių priežasčių sąsajos su koronaviruso sukeltomis komplikacijomis, tačiau viena jų – tromboembolija – mokslinėje literatūroje įvardijama kaip itin dažnai pasitaikanti nėštumo komplikacija.
„Esu gydytoja. Turiu įtarimų, kad 23-ejų gimdyvė Kauno klinikose mirė ne nuo COVID-19 komplikacijos – plaučių trombozės, bet nuo nėštumo komplikacijos – plaučių tromboembolijos“, – tokiu teiginiu jau minėtą laišką pradėjo gydytoja.
Ji pateikė tokių savo įtarimų paaiškinimą, taip pat, kuo skiriasi trombozė ir tromboembolija.
„Trombozės metu kraujagyslės viduje susidaro trombas, kuris lieka toje pačioje vietoje. Tromboembolijos metu dalis trombo atsiskiria, juda su krauju ir užkemša kitas kraujagysles. Dažniausiai trombai susidaro kojų venose ir vėliau užkemša plaučių arterijas. Kai Kauno klinikų gydytojai kalbėjo apie plaučių trombozę, jie norėjo pasakyti, kad pradžioje buvo plaučių kraujagyslių pažeidimas dėl COVID-19 infekcijos, o vėliau pažeidimo vietose susiformavo trombai. Bet noriu paaiškinti, kodėl negalima atmesti, kad įvyko tromboembolija. Nėštumo metu normoje 4–5 kartus padidėja trombų susidarymo rizika, tai lemia fiziologinė kraujo hiperkoaguliacija (padidėjęs krešėjimas) nėštumo metu, padidėjusi gimda ir vaisius, kurie suspaudžia venas ir sulėtina jose kraujotaką. Tromboembolija – viena iš dažnų nėščiųjų mirties priežasčių (JAV 2014–2017 m. tromboembolija sudarė 9,6 proc. visų mirčių, susijusiu su nėštumu). Taigi gydytojai akušeriai-ginekologai žino apie padidėjusią tromboembolijų riziką nėštumo metu“, – Evelinos mirties liudijime paminėtą tarpinę mirties priežastį detaliai paaiškino gydytoja ir pridūrė, kad plaučių trombozės bei plaučių infarkto dėl tromboembolijos klinikiniai simptomai, tyrimų planas ir gydymas yra labai panašūs.
Kaip viešai skelbė Kauno klinikų medikai, mirusiai gimdyvei kvėpavimo nepakankamumo simptomai atsirado dar prieš cezario pjūvio operaciją.
„Šie simptomai galėjo būti kaip pneumonijos požymiai, taip ir plaučių tromboembolijos / trombozės požymiai. Jau šiame etape gydytojai turėjo pagalvoti apie galimą tromboemboliją ir turėjo atlikti šiuos tyrimus: koagulogramą, D-dimerus, širdies echoskopiją, kojų giliųjų venų echoskopiją (dažniausia trombai nėštumo metu susidaro kojų gyliosiose venose), dėl spinduliuotės plaučių rentgenograma ir plaučių kompiuterinė tomografija dar negalėjo būti atlikta.
Evelinos artimiesiems abejonių kyla ir dėl LSMU Kauno ligoninės, ir Kauno klinikų medikų taikyto gydymo. (Elijaus Kniežausko, Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Jeigu prieš operaciją šie tyrimai nebuvo atlikti, vadinasi, sprendimas apie operaciją buvo priimtas neapgalvotai. Jeigu trombozė / tromboembolija įvyko prieš operaciją, tai ji tik pablogino pacientės būklę. Po operacijos išliko kvėpavimo nepakankamumo požymiai. Vėl turėjo būti atlikti tyrimai: D-dimerai, koagulograma, širdies echoskopija, jau buvo galima atlikti plaučių rentgenogramą ir plaučių kompiuterinę tomografiją. Jeigu visos plaučių arterijos buvo užsikimšusios, nei iš deguonies, nei iš dirbtinės plaučių ventiliacijos nebuvo jokios naudos, nes deguonis tiesiog negalėjo patekti į kraują iš plaučių“, – viešai niekur taip detaliai nepasakotus gydymo niuansus aprašė medikė ir dar pridėjo: „Reikalingas šios mirties tyrimas. Reikia įsitikinti, ar neįvyko medicininė klaida, ar nebuvo gydytojų aplaidumo. Ir tikrai nereikia naudoti šios mirties demagogijai apie vakcinų svarbą.“
Liko daug neatsakytų klausimų dėl sesers gydymo. Tačiau labiausiai žeidžia, kad anapilin taip anksti iškeliavusią sesę, mus, visą mūsų šeimą kažkokie pašaliniai žmonės pavertė didžiausiais antivakseriais.
Kauno klinikoms buvo pateikti klausimai apie kiekvieną minėtą tyrimą dėl tromboembolijos. Klausiama, ar buvo įtarimų, kad Evelinai kilusi ši nėštumo komplikacija, ar ji buvo diagnozuota ir gydyta, ar atlikti visi būtini tyrimai ir kokie buvo jų rezultatai. Į šiuos klausimus ligoninės atstovai neatsakė.
„Kauno klinikose kiekvienai gimdyvei vertinama tromboembolijos rizika ir pagal ją skiriama šios ligos profilaktika. Per pastaruosius penkiolika metų ligoninėje nebuvo nė vienos gimdyvės mirties dėl tromboembolijos“, – tokiu komentaru kol kas apsiribojo jie.
Kodėl nesiskiepijo?
Kad ir kokios priežastys lėmė jaunos moters mirtį, labiausiai viešai buvo eskaluojama skiepų tema.
„Garsiausiai rėkiantys žmonės net nežinodami situacijos išvadino seserį ir net visą mūsų šeimą antivakseriais. Nė vienas viešai aptariantis skiepų klausimą su mumis net nebandė susisiekti. Pasisakė net politikai, tarp jų – ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Iš mūsų šeimos tragedijos daryti reklamą yra mažų mažiausiai nežmogiška. Kai kas net iš vieno sesers įrašo feisbuke ją pavertė skiepų priešininke. Taip, ji domėjosi viskuo, tačiau nebuvo nusiteikusi prieš mokslą. Sulaukėme net šiuo metu aktyviai besireiškiančių veikėjų žinučių, kurie mus kvietė pakalbėti apie tai, koks blogis yra skiepai. Niekada taip nemanėme – visa šeima esame pasiskiepiję“, – pokalbio pabaigoje palietus šią temą teigė jaunesnysis brolis.
Jo teigimu, Evelina nesiskiepijo, nes jai buvo svarbi savo srities specialistų – medikų nuomonė.
„Ji jais pasitikėjo visu 100 proc. Iš kelių ją konsultavusių medikų ji buvo gavusi rekomendaciją nesiskiepyti. Neabejojame, kad jei ji būtų išgirdusi priešingą raginimą, būtų net nedvejodama tai padariusi, nes jai labiausiai rūpėjo pačiai būti sveikai ir išnešioti sveiką mažylę“, – užtikrintai dėstė pašnekovas.
Broliai ir visi Evelinos artimieji nori padėkoti už begalinį žmonių palaikymą sunkią akimirką.
„Rašė ir mamos, buvusios panašioje situacijoje – tik per stebuklą išvengusios tragiško likimo. Tikimės, kad ši skaudi mūsų šeimos istorija bent kiek pakeis situaciją ligoninėse ir galbūt net išgelbės gyvybių. Labiausiai norisi atsakymų į neatsakytus klausimus, galbūt net kai kurių medikų pripažinimo, kad Evelinos atveju ne viskas buvo padaryta laiku ir tinkamai. Manome, kad mūsų sesutė to norėtų. Evelina kovojo iki paskutinės gyvenimo minutės, todėl mes nusprendėme lygiai taip pat kovoti dėl teisybės“, – jautriai savo pasakojimą baigė broliai.
Galite padėti ir jūs
Artimieji teigė sulaukę ir daugybės pasiūlymų padėti be mamos likusiai mažylei. Šiuo metu ji gyvena su tėveliu, kuriam auginant vaikelį reikalinga parama.
Norintieji padėti vaikeliui ir tėčiui tai gali padaryti:
Edgaras Minelga
LT497300010136764615 („Swedbank“)
Mokėjimo paskirtis: parama
Vaikeliui reikalinga ne tik finansinė, bet ir parama įvairiais priežiūros daiktais. Dėl visos informacijos norintys gali susisiekti su jaunesniu Evelinos broliu tel. +370 634 31 485.
-
Dėl aplaidaus gydymo praradus darbingumą – apgailėtinos išmokos 10
Skaudėjo pečių sąnarius
"Dalijuosi savo istorija, nes noriu parodyti dar nesusidūrusiems, kokia "rūpestinga" yra mūsų valstybė ir ko iš jos tikėtis, atsitikus bėdai", – apmaudą liejo ir motyvus, paskatinusius ją kreiptis į redakciją, dėstė penkiasdešimtmetė. Moteris užsiminė didžiąją dalį gyvenimo dirbusi, visą laiką sąžiningai mokėjusi mokesčius. "Mokėjimas buvo vienpusis – visada mokėdavau aš. Nė karto nesu gavusi iš "Sodros" pinigų nei už biuletenius, nei už motinystės atostogas, nei jokių kitokių išmokų", – prisiminė kaunietė.
Prieš porą metų kirpėja dirbusiai Daivai (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) ėmė skaudėti pečių sąnarius. Nuėjusi pas gydytoją, moteris išgirdo esanti sveika. "Į klausimą "Kodėl tada man skauda?", gydytoja atsakė: "Toks organizmas." Ir baigta", – prisiminė pašnekovė.
Daugiau nei metus Daiva kentė vis didėjančius sąnarių skausmus. Darėsi sunku dirbti, miegoti. Moteris vėl kreipėsi į medikus. Diagnozė – bursitas, kalcinatai, tendinitas. "Traumatologas liepė nusipirkti kortikosteroido "Kenalog" ampulę ir, nieko neaiškinęs, suleido tik į dešinįjį petį. Po to pasakė, kad man labai skaudės ir dirbti kitą dieną negalėsiu; o ir tas vaistas, pasak jo, "nėra jau toks nekaltas". Gerokai vėliau, po metų, sužinojau, kad tas vaistas, suleistas aklai, be stebėjimo per echoskopą, daugeliu atveju stipriai pablogina ligos situaciją, tai mano atveju ir atsitiko, nes peties būklė sparčiai ėmė blogėti, – pasak moters, suleidus vaistus, gydymas baigėsi. – Neišgirdau nė žodžio daugiau – nei ką toliau daryti, nei ko tikėtis, nei koks tolesnis gydymas."
Po mėnesio dešiniojo peties skausmas Daivai atsinaujino, jis ėmė vis stiprėti. Moteris kreipėsi į šeimos gydytoją. Ši išrašė siuntimą pas reabilotologą, kurio paskirtos keletas procedūrų, kaunietės žodžiais, visai nepagelbėjo. "Po kelių mėnesių vėl kreipiausi į šeimos daktarę pagalbos – atsakymas buvo: "Vienai pacientei niekas nepadėjo", tad neskyrė jokio gydymo, jokio siuntimo pas specialistą. Dar kentėjau keletą mėnesių, kol pasidarė visai blogai, sunku buvo dirbti, nes dešinę ranką galėjau pakelti vis mažiau, labai skaudėdavo. Kairė dar nebuvo tokia skausminga, bet taip pat vargindavo. Vėl pasiskundžiau šeimos gydytojai, bet jokio gydymo ar siuntimo negavau", – guodėsi pašnekovė.
Tyrimą tiesiog pamiršo
Neapsikentusi Daiva pakeitė šeimos gydytoją. Naujoji gydytoja išrašė siuntimą pas ortopedą traumatologą. "Lietuvoje greitai gauti medicininę pagalbą – labai sudėtinga. Laisvų talonėlių pas medikus nėra, teko laukti eilėje. Traumatologas papuolė ciniškas (nesismulkinsiu apibūdindama). Pirmiausia padarė rentgenogramą. Po savaitės parašė siuntimą magnetiniam rezonansui atlikti – aišku, eilėje laukti reikėjo tris savaites. Jau nebedirbau, nes nebegalėjau, dešinę ranką vos bepakeldavau iki juosmens, pasukti ranką už nugaros buvo neįmanoma – skausmas baisus, apsirengti – sudėtinga, o apie miegą net nešneku", – pasakojo Daiva.
Atliktų tyrimų išvados – bursitas, kalcinatas, tendinitas, kalcinuojanti tendinozė, subakromialinis peties ankštumas, kontraktūra, artrozė ir adhezyvinis kapsulitas. Štai toks galutinis daugiau nei dvejų metų kelionės pas medikus padarinys. O prasidėjo nuo bursito, kurio niekas nesiteikė gydyti.
Sulaukus eilės, atliktas magnetinis rezonansas. Po trijų dienų, kada, kaip žadėta, turėjo būti tyrimo atsakymas, moteris pasiskambino į registratūrą. Skambinti teko ne kartą, nes atsakymo vis nebuvo. "Po nesėkmingų skambučių paprašiau registratūros darbuotojos duoti magnetinio rezonanso kabineto telefono numerį, bet ši piktai atšovė, kad nieko aš ten nepešiu. Skambinau beveik savaitę. Ketvirtadienio vakare vėl gavusi neigiamą atsakymą registratūroje, padejavau, kad traumatologas penktadienį dirba paskutinę dieną prieš atostogas, o man blogai, labai skauda. Tada registratorė davė telefono numerį, kuriuo galėčiau prisiskambinti į magnetinio rezonanso tyrimų (MRT) kabinetą. Pasiskambinu – pasirodo, pamiršo mano tomografiją, neišnagrinėjo ir neaprašė!" – pasak Daivos, taip traumatologas ir išėjo atostogauti, neaprašęs jos tyrimų. Moteris dėl to parašė skundą ligoninės, kurioje jai buvo atliekamas MRT, vadovybei. Tačiau, pasak Daivos, jos skundas buvo numarintas.
Po gydytojo atostogų, kurias prailgino Kalėdų ir Naujųjų metų šventės, moteris pagaliau išgirdo MRT išvadas. "Atliktų tyrimų išvados – bursitas, kalcinatas, tendinitas, kalcinuojanti tendinozė, subakromialinis peties ankštumas, kontraktūra, artrozė ir adhezyvinis kapsulitas. Štai toks galutinis daugiau nei dvejų metų kelionės pas medikus padarinys. O prasidėjo nuo bursito, kurio niekas nesiteikė gydyti", – gydytojų aplaidumu stebėjosi pašnekovė.
Nebežinodama, kur dėtis iš skausmo, moteris ėmė ieškoti kito gydytojo. "Per stebuklą gavau laisvą talonėlį pas traumatologą prestižinėje Kauno gydymo įstaigoje. Kai nuvykau, jis atsisakė mane konsultuoti ir nukreipė pas kitą gydytoją. Šis apžiūrėjo, paskaitė tyrimų rezultatus ir pasakė, kad reikia operuoti. Operacija paskirta po keturių dienų. Po operacijos paskirta 14 dienų ambulatorinė reabilitacija. Kaip vėliau sužinojau, pagal mano diagnozę, gerokai per mažai. Bet valstybė daugiau neskiria. Skausmas baisus, vaistai nepadeda, o sąnarį mankštinti būtina – ir kasdien po keletą kartų, kas valandą, dvi. Kitaip operacija bus nereikalinga, nes sąnarys be kineziterapijos vėl sustings, – pasak Daivos, sergant jai nustatytomis ligomis, pagrindinis gydymas yra nuolatinė kineziterapija ir fizioterapija. – Kankinausi jausdama skausmą ir dienomis, ir bemiegėmis naktimis. Kadangi buvau dirbusi pagal verslo liudijimą, biuletenis man nepriklausė. O valdiškas gydymas – apgailėtinas, probėgšmis."
Peties sąnario bursitas – vienas dažniausių bursitų (sąnarių tepalinio maišelio - bursos - uždegimų). 123rf.com nuotr.
Moteriai reikėjo nuolatinės kineziterapijos, kurią pačiai taisyklingai atlikti, nepadedant profesionalui, buvo labai sudėtinga. Pritrūkus valstybės garantuojamų nemokamų vizitų pas kineziterapeutą, moteris kreipėsi į privatų. "Gerai, kad esu ištekėjusi, ir vyras turi darbą. Jis mane rėmė, išlaikė, mokėjo už gydymą", – pasakojo pašnekovė.
Gydytojai šykštėjo informacijos
Daiva atkreipė dėmesį, kad gydytojai nebuvo linkę dalytis informacija apie jos ligą. Žinių jai teko ieškotis internete. "Supratau, kad niekas manęs deramai negydo, kad tai tik gydymo imitacija. Pati internete susižinojau, kad man priklauso po keletą dienų ambulatorinės reabilitacijos kas mėnesį – gydytojai apie tai nė žodžiu neužsiminė. Tad ėmiau reikalauti siuntimų pas reabilotologą. O čia jau kita ilga istorija. Pasakysiu trumpai – valstybei nusispjauti į tavo ligą, ir skiria procedūrų tiek, kaip šuniui apgraužtą ir iščiulptą kaulą", – įsitikinusi pašnekovė.
Bėgant mėnesiams Daivai negerėjo, nors ji važinėjo tiek į nemokamas procedūras, tiek pas privatų kineziterapeutą, be to, pati kasdien namie darydavo, jos žodžiais tariant, kankinančią mankštą.
Gerokai vėliau, po metų, sužinojau, kad tas vaistas, suleistas aklai, be stebėjimo per echoskopą, daugeliu atveju stipriai pablogina ligos situaciją. Tai mano atveju ir atsitiko.
"Buvau ir pas kitus du ortopedus-traumatologus, tačiau abudu atsisakė mane apžiūrėti ir konsultuoti, aiškindami tuo, kad eičiau pas tą, kuris operavo. O pas jį nebuvo įmanoma papulti. Pateikiau prestižinės Kauno gydymo įstaigos vadovybei skundą, tuomet, pasak Daivos, jai teko asmeniškai kreiptis pagalbos į operavusį chirurgą. – Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad liga neatsitraukė, padėtis prasta ir gydytojas nusprendė, jog reikia atlikti sąnario redresaciją, prieš tai dar suleidžiant į abu pečius (nes ir kairiajame jau ne tik bursitas, bet ir kalcinuojantis tendinitas) tą patį bjaurųjį "Kenalog", kuris ardo kolageną. Būna, dėl jo ir sausgyslės nutrūksta, neskaitant visų kitų bjaurių pašalinių poveikių. Šis vaistas man pirmą kartą nepadėjo, tad išsigandusi, kad dar blogiau nepasidarytų, atsisakiau, prieš tai pasikonsultavusi su kitais specialistais. O kai kurie jų sako, kad, jei jau vienąkart šitie vaistai nepadėjo, nėra prasmės jų leisti antrą kartą."
Baigiantis valstybės skirtam laikui Daivos ligoms gydyti, gydytojų komisija susirinko spręsti, ką daryti toliau. Nusprendė toliau gydyti, nes, pašnekovės žodžiais, "Sodrai" dėl to jokių išlaidų – nereikia kaunietei apmokėti biuletenio.
"Šeimos gydytoja paruošė dokumentus ir nuvykau į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą Kaune. Man buvo nustatytas 45 proc. nedarbingumo lygis pusei metų. Noriu priminti, kad neveiksni ir nesveika dešinė ranka. Retorinis klausimas – kokį darbą galėtų dirbti penkiasdešimtmetė moteris, turinti kirpėjos specialybę ir neįgalią dešinę ranką, nepamirštant, kad ir kairė negaluoja? Teoriškai galima, bet praktiškai? – garsiai svarstė Daiva. – Paskui reikėjo priduoti dokumentus "Sodrai", kad apskaičiuotų neįgalumo pensiją. Pagal įstatymą, tai atlikti privaloma per 30 kalendorinių dienų. Atsakymą gavau po 36 dienų. Apskaičiavo man 89 eurų pensiją. Ar tai normalu: tiek daug metų dirbus ir mokėjus mokesčius, gauti tiek, kai absoliuti skurdo riba Lietuvoje yra 245 eurai per mėnesį? Kaip išgyventi ir dar gydytis už tokius pinigus?"
Daiva pasakojo toliau besimankštinanti savo jėgomis. "Dabar jau susuko ir kairįjį petį, tad vėl trūkt už vadžių – ir vėl viskas iš pradžių", – su baime diagnozės dėl kairiojo peties laukia pašnekovė.
Moteris tikino nepaminėjusi visų jos patirtus neteisybės, atsainumo ir abejingumo atvejus atskleidžiančių detalių. "Patekusi į sudėtingą asmeninę situaciją pamačiau, kokia supuvusi mūsų valdžia ir jos priimami įstatymai, kokia nužmogėjusi ir degradavusi medicina. Apima gili neviltis, nesupranti, už ką tada yra mokami mokesčiai, jei, kai prispiria bėda, valstybė tau beveik nieko neduoda – tik žiauriai tyčiojasi", – sako kaunietė.
Sprendimą gali skųsti
"Sodros" Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis, paklaustas, kodėl atsakymą iš "Sodros" Daiva gavo tik po 36 kalendorinių dienų, atsakė: "Teisės aktuose nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas, per kurį turi būti priimamas sprendimas dėl socialinio draudimo pensijos paskyrimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo prašymo su visais būtinais dokumentais ir duomenų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą asmuo turi būti informuotas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Taigi, jeigu asmuo kartu su prašymu pateikė visus būtinus dokumentus, t.y. prašymo pateikimo dieną buvo gauti visi sprendimui priimti būtini duomenys, pensijos paskyrimo ir sprendimo išsiuntimo terminai nebuvo pažeisti – sprendimas priimtas per 30 kalendorinių dienų ir asmeniui pateiktas per penkias darbo dienas, tarp kurių galėjo įsiterpti ir viena ar dvi nedarbo dienos."
Pasiteiravus, kodėl moteriai apskaičiuota vos 89 eurų neįgalumo pensija, nors mokesčius "Sodrai" ji mokėjo 30 metų, pašnekovas citavo įstatymais numatytą tvarką: "Netekto darbingumo pensijos dydis priklauso nuo gyventojo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų bei taikomo netekto darbingumo lygio daugiklio, kuris, netekus 45 proc. darbingumo, yra 0,5."
"Jeigu žmogus mano, kad pensija apskaičiuota neteisingai, jis visada gali tokį sprendimą skųsti", – užsiminė S.Jarmalis. Pasak jo, kaunietės situacijos komentuoti jis negalintis, nes nežino konkrečių asmens duomenų – kiek metų stažo per gyvenimą žmogus įgijo ir kokio dydžio buvo jo draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos (tai yra kiek jis turi įgijęs pensijos apskaitos vienetų).
"Jei žmogus toliau dirba, jis sumoka daugiau socialinio draudimo įmokų, atitinkamai įgyja daugiau stažo ir pensijos apskaitos vienetų ir dėl to jo pensija gali padidėti", – "Sodros" atstovo žodžiais, pensija gali kisti ir keičiantis asmens netekto darbingumo lygiui.
Pašnekovo teigimu, visų socialinio draudimo išmokų dydis yra tiesiogiai susijęs su gyventojo draudžiamosiomis pajamomis, atitinkamai – ir su sumokėtomis socialinio draudimo įmokomis. Didesnės draudžiamosios pajamos lemia, kad žmogus sumoka daugiau socialinio draudimo įmokų. Atitinkamai ir jo socialinio draudimo išmokos didesnės nei tų gyventojų, kurie sumokėjo mažiau socialinio draudimo įmokų.
Į klausimą, kodėl netekto darbingumo pensija Daivos atveju yra kur kas žemesnė už absoliučią skurdo ribą, S.Jarmalis atsakė: "Skiriant netekto darbingumo pensiją teisės aktuose nėra numatyta atsižvelgti į absoliučią skurdo ribą. Vertinamas gyventojo įgytą stažas, sumokėtos socialinio draudimo įmokos (atitinkamai įgyti pensijų apskaitos vienetai) ir netekto darbingumo lygis."
Pasak S.Jarmalio, kai baigsis pusė metų, kuriai skirta netekto darbingumo pensija, moteriai reikės kreiptis tik į NDNT. "Į "Sodrą" dėl paskirtos pensijos mokėjimo pratęsimo klientei pakartotinai kreiptis nereikės, nes duomenis apie nustatytą darbingumo lygį "Sodra" iš NDNT gauna automatiniu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju pensija nėra skiriama iš naujo – pratęsiamas jos mokėjimas pritaikius naujai NDNT nustatytą netekto darbingumo lygio daugiklį, atitinkantį asmens darbingumo lygį", – sakė Komunikacijos skyriaus vedėjas.
Daugiau informacijos apie tai, kaip apskaičiuojama netekto darbingumo pensija: www.sodra.lt/lt/kaip-apskaiciuojama-netekto-darbingumo-pensija
Komentaras
Nomeda Pikelytė
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė
Norėdamas išsiaiškinti, kodėl toks, o ne kitoks, darbingumo lygis žmogui nustatytas, jis turi kreiptis į tą NDNT teritorinį skyrių, kur jam dalinis darbingumas buvo nustatytas, ir jam bus paaiškinta. Be to, tas žmogus turi tiesę per 30 kalendorinių dienų apskųsti sprendimą tarnybos direktoriui. Tada Vilniuje esantis NDNT Sprendimų kontrolės skyrius tą teritorinio skyriaus sprendimą peržiūri ir nustato, ar jis priimtas pagrįstai.
Nustatant darbingumo lygį, vertinami ne tik medicininiai duomenys, kuriuos mums pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, bet ir socialinis faktorius. Tai yra pildomas ir Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas. Įvertinus medicininį ir socialinį faktorius, pagal tam tikrą formulę nustatomas darbingumo lygis. Tik iš diagnozės mes negalime pasakyti, ar bus nustatytas tam tikro laipsnio nedarbingumas, ar ne.
Kodėl darbingumo lygis kartais nustatomas tik pusei metų? Tai aprašyta dviejų ministrų – Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo – pasirašytame įsakyme. Kriterijus, kuriais remiantis nustatomas darbingumo lygis, ne mes patys sugalvojome. Ir, jei tai yra pirminis negalios vertinimas, darbingumo lygis niekada nenustatomas iki pensijos – tik tam tikram laikui. Juk žmogaus būklė gali keistis. Terminas nustatomas galvojant apie tai, kad žmogaus būklė nebūtinai blogės – ji gali ir pagerėti.
Pusė metų yra trumpiausias laikotarpis, kuriam nustatomas darbingumo lygis. Ilgiausias laikotarpis – iki pensijos. Pensininkams nenustatomas darbingumo lygis – jiems gali būti nustatomi specialieji poreikiai
Norint, kad dalinis darbingumas būtų pratęstas, baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui, žmogus turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šis turi parengti siuntimą su naujausiais medicininiais duomenimis, atspindinčiais esamą situaciją. Šie duomenys turi būti pateikti NDNT. Pagal tai bus atliktas naujas darbingumo lygio vertinimas.
-
Medikai vaikui nenustatė trūkusio apendicito – mama svarsto kreiptis į teismą 22
Gydė nuo anginos, vėliau – salmoneliozės
Portalas kauno.diena.lt savaitgalį rašė, kad jonaviškė mama pyksta ant medikų, kad šie jos dvejų metų sūnui Markui nustatė ne tą diagnozę. Kaip pasakojo košmarą išgyvenanti mama, Jonavos medikai nepastebėjo trūkusio apendicito, tad vaiką gydė nuo anginos. Mažylis, anot mamos, šioje ligoninėje buvo apžiūrėtas mediko, jam buvo paimtas tik kraujo tyrimas iš piršto.
Kai praėjus keturioms dienoms, ligoninėje vaiko temperatūra šoktelėjo iki 40 laipsnių, tuomet mama paprašė siuntimo į Kauną. Moteris su mažamečiu atvyko į Kauno klinikinę ligoninę, tačiau ir čia, anot mamos, gydymo procesas nebuvo sėkmingas.
„Jonavos ligoninėje buvo pabrėžta, jog tai yra žarnyno infekcija ir angina, kito gydymo t.y penicilino dozės tris kartus dienoje mano vaikas negaus. Taip mes atsidūrėme Kauno klinikinėje ligoninėje, Intensyvios terapijos skyriuje. Kadangi vaikas viduriavo, buvo paimtas išmatų pasėlis bei pakartotas kraujo tyrimas, čia jau imtas kraujas iš venos. Diagnozė: „Gal ir buvo ta angina, bet pas vaiką šiuo metu įtariama salmoneliozė“. Po dviejų dienų, kovo 13-ąją, buvome perkelti į bendrą skyrių su diagnoze – salmoneliozė, nors bakterija laboratorijoje taip ir neišaugo“, – apie tai, jog ir antrojoje ligoninėje vaikui buvo nustatyta ne ta liga, pasakojo Ingrida. Nors vaiką jau nuo kovo 7 dienos pykino, jis vis rodydavo į skaudantį pilvą, tik po daugiau nei savaitės – kovo 15-ąją – vaikui buvo atlikta echoskopija. Tuomet paaiškėjo tikroji vaiko negalavimo priežastis – mažyliui buvo trūkęs apendicitas. Kaip pasakoja Ingrida, vaikas skubiai perkeltas į Kauno klinikas, jam atlikta skubi operacija, taikytos kitos procedūros.
Vaikas jau pradėjo valgyti
„Mano vaikas dėl medikų, ypatingai Jonavos vaikų skyriaus aplaidumo, bus pumpuojamas trijų rūšių antibiotikais ir sulaukęs dviejų metų ir keturių mėnesių bus patyręs dvi operacijas. Neaišku, kaip viskas būtų baigęsi, jei nebūčiau jo išvežusi į Kauną ir galiausiai nebūtume pasiekę Klinikų“, – dar šeštadienį sakė jonaviškė.
Dabar laukiame, kol vaikas atsigaus, o tada jau kalbėsime apie antrą operaciją – planuojama šalinti patį apendiksą.
Antradienį Ingrida jau turi ir šiek tiek gerų žinių – Markas šeštadienį pradėjo gerti, o sekmadienį ir valgyti. Vaikui buvo išimti ir specialūs drenai, kurie padėjo kovoti su į organizmą patekusia infekcija. „Sūnus vis dar atrodo pervargęs – perbalęs, paakiai pajuodę. Sūnus tuštinasi, tai, tikėkimės, kad su žarnyno veikla viskas bus gerai. Dabar laukiame, kol vaikas atsigaus, o tada jau kalbėsime apie antrą operaciją – planuojama šalinti patį apendiksą“, – Ingrida spėja, kad ligoninėje sūnui dar teks praleisti bent porą savaičių.
Tarsi košmare atsidūrusi moteris pripažįsta, kad sukilusių emocijų ji stengiasi prie sūnaus nerodyti. „Labai apmaudu, kad medikai taip neatsakingai sureagavo į tokį mažą vaiką, kuris negali pasakyti, kokia jo būklė, ką jam skauda. Kai emocijos atslūgs, greičiausiai po antros operacijos, kai vaikas bus sugijęs, pradės lankyti darželį, pradėsiu daugiau galvoti ir apie kreipimąsi į teismą. Šiandien parašiau ir skundą pačioje Jonavos ligoninėje“, – pasakojo Ingrida.
Matė tik pūlinius
Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos vadovas profesoriaus Vidmantas Barauskas pasakojo, kad berniukas į gydymo įstaigą pateko sunkokos būklės. „Vaikas atvyko, kai apendicitas jau buvo trūkęs ir buvo susidarę pūliniai. Po poros valandų paruošimo mes jį operavome. Toje vietoje, kur turėjo būti apendiksas, buvo tipinė padėtis – matėme tik pūlinius, o apendiksas buvo užlindęs už storosios žarnos. Tie pūliniai buvo pašalinti, o kad nebūtų padaryta didesnė žala žmogui, tai to apendikso ir neieškojome“, – profesorius teigė, kad praėjus keturioms paroms po operacijos berniuko būklė yra gera. Berniukas, anot V. Barausko, trečią parą nebekarščiuoja, dabar jau ir laksto, o pūlinių nesimato. „Vaikas sveiksta. Jam nėra jokių komplikacijų“, – teigė pašnekovas.
Medikas aiškino, kad tokio amžiaus vaikui diagnozuoti ūminę chirurginę ligą yra itin sunku. Anot šaltinių, maždaug 30 proc. apendicitų tokio amžiaus vaikams yra diagnozuojami tuomet, kai juos reikia operuoti. Profesorius pateikė pavyzdį, kad, tarkim, Toronte nė vienam vaikui nepavyksta diagnozuoti apendicito, kuris nebūtų trūkęs. Vienos pagrindinių priežasčių, kodėl ši būklė tokio amžiaus vaikams yra taip vėlai diagnozuojama, yra tai, kad mažyliai negeba papasakoti, ką jiems skauda, o ligos simptomai yra panašūs į kitų ligų.
Abi ligoninės pradėjo auditus
Jonavos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Gediminas Ramanauskas portalui atsiųstame laiške dėstė, kad dėl šio įvykio ligoninėje pradėtas Markui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų medicininis auditas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar vaikui buvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, ar jos atitinka teisės aktų reikalavimus ir medicininę praktiką.
Deja, tenka konstatuoti, kad šis laikas regioninėje gydymo įstaigoje buvo sugaištas veltui ir dėl to reikiamos bei kokybiškos gydymo paslaugos suteiktos vėliau, nors tai turėjo būti padaryta kiek galima greičiau.
„Vertinant pirminius ligos istorijos duomenis, mažametis pacientas gydytas dėl pūlingo tonzilito, dehidratacijos, karščiavimo. Išryškėjus žarnyno infekcijos klinikai bei įtariant žarnyno infekciją, ligonis perkeltas į specializuotą įstaigą Kauno klinikinę ligoninę. Duomenų už apendicitą gydant pacientą Jonavos ligoninėje nebuvo“, – ligoninės poziciją dėstė G. Ramanauskas. Anot pašnekovo, vaikų apendicitas yra klastinga liga, kuri diagnozuojama bei gydoma specializuotose vaikų chirurgijos skyriuose tretinio lygio ligoninėse (LSMUK, Santaros klinika). Anot G. Ramanausko, regioninės ligoninės, tarp kurių yra ir Jonavos ligoninė, vaikų chirurgijos skyriaus neturi, nes neteikia vaikų chirurgijos paslaugų.
Vidaus audito komisija šią situaciją tirs ir Kauno klinikinėje ligoninėje. Kauno klinikinės ligoninės atstovai šiuo metu gali pateikti tik pirmines įvykio detales.
„Pacientui atvykus į Kauno klinikinę ligoninę, jo ligos eiga buvo nebūdinga apendicitui. Aukšta temperatūra, gausus viduriavimas, stipraus uždegimo rodikliai kraujyje paprastai liudija apie bakterinę žarnyno infekciją. Ūmiam apendicitui būdingų klinikinių požymių nebuvo. Kadangi laikėsi uždegiminiai rodikliai, siekiant patikslinti diagnozę atlikti papildomi tyrimai, po kurių vaikas skubiai nusiųstas vaikų chirurgams, – portalui sakė Kauno klinikinės ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas. – Daugiau informacijos turėsime po aplinkybių ištyrimo. Puikiai suprantame mamos rūpestį, patirtą stresą ir dėl to apgailestaujame.“
Apgailestauja dėl neteisybės
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ministro patarėja, atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė apgailestauja, kad šeimai gydymo įstaigose teko susidurti su tokia neteisybe, kol mažasis pacientas gavo kokybiškas paslaugas. „Deja, tenka konstatuoti, kad šis laikas regioninėje gydymo įstaigoje buvo sugaištas veltui ir dėl to reikiamos bei kokybiškos gydymo paslaugos suteiktos vėliau, nors tai turėjo būti padaryta kiek galima greičiau. Žinoma, tam turėjo būti laiku suteiktos pirminės paslaugos regioninėje gydymo įstaigoje – kokybiškai įvertinta mažojo paciento sveikatos būklė ir tuomet nedelsiant tolimesniam gydymui jis turėjo būti išsiųstas į tą gydymo įstaigą, kuri gali suteikti reikiamas kokybiškas paslaugas“, – poziciją dėstė SAM atstovė.
Anot pašnekovės, pacientai, kurie yra nepatenkinti jiems suteiktomis medikų paslaugomis, turi netylėti ir apie tokias istorijas kalbėti viešai bei garsiai. „Dėkojame mažojo paciento mamai, kad ryžosi apie tai prabilti. Tik kalbėdami ir viešindami tokias istorijas galime tikėtis sulaukti palaikymo siūlomai gydymo įstaigų pertvarkai, kuri vis atidedama.Tokios istorijos tik parodo, jog pokyčiai sveikatos sistemoje – labai reikalingi ir kaip neišvengiamai reikia pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą, – sakė L. Bušinskaitė-Šriubėnė. – Pavyzdžiui, šiuo atveju labai svarbu kalbėti apie regioninių gydymo įstaigų perprofiliavimą. Siekiant išsaugoti visas regionines gydymo įstaigas, kad nebūtų uždaryta nei viena, jos savo veiklą turėtų perorientuoti kita linkme ir teikti tokias gydymo paslaugas, kurias geba, ir kurių labiausiai reikia to regiono pacientams.“
Pašnekovė priminė, kad šiuo atveju dėl paslaugų kokybės galima teikti skundą jas teikusiai gydymo įstaigos vadovybei bei kreiptis į Akreitavimo tarnybą, kuri tiria pacientų gaunamus skundus dėl gydymo paslaugų kokybės.