Kaip pirmadienį nurodė Kauno PGV, pranešimas apie Pravieniškių kaime esančiame miške rastą gyvsidabrį gautas 11.42 val.

Gyvsidabris aptiktas pusės litro stikliniame inde, atliekant miško sodinimo darbus.

Ugniagesių duomenimis, dalis gyvsidabrio buvo išsilieję, jis surinktas ir perduotas utilizuoti.

Kauno PGV apie įvykį informavo policijos pareigūnus, aplinkosaugininkus bei Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC).

Kaip skelbia centras, ypač pavojinga įkvėpti toksiškų gyvsidabrio garų, kurie per plaučius patenka į kraują, kaupiasi inkstuose, kepenyse, smegenyse. Šis elementas garuoja kambario temperatūroje, jai kylant garavimas suintensyvėja.

Apsinuodijimo gyvsidabriu požymiai – silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, seilėtekis, metalo skonis burnoje, kartais – pilvo skausmai ir kraujingas viduriavimas.

Išsiliejus gyvsidabriui rekomenduojama kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai surinks išsiliejusį gyvsidabrį ir atliks pirminę demerkurizaciją – gyvsidabrio pašalinimą iš aplinkos.

„Pernai per visus metus pasodinome apie 2,3 tūkst. medžių ir 44 tūkst. krūmų. Šiemet tiek planuojame pasodinti per pavasarinį želdinimą. Didelis dėmesys skiriamas intensyvių gatvių, tokių kaip Geležinio Vilko, Savanorių pr. skiriamųjų juostų apželdinimui, jose formuojamos nedidelės medžių grupės – lyg mini miesto miškeliai“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Moksliniai tyrimai rodo, kad žaliosios medžių ir krūmų juostos gali veiksmingai prisidėti prie transporto keliamo triukšmo, teršalų mažinimo, turi vėsinamąjį poveikį, sugeria liūčių vandenį. Jei yra skiriamoji tanki želdynų juosta, vaikščiojant net prie  intensyvaus eismo gatvės, taršos ir triukšmo poveikis kelis kartus mažesnis, nei be žaliosios juostos.

Sumažinti transporto triukšmą ir oro užterštumą želdinamos ir vidurinės skiriamosios juostos. Pavasarį bus apželdinta 6,4 km skiriamųjų juostų. Savanorių prospekte 1 km atkarpoje jau pasodinta ištisinė medžių juosta. Geležinio Vilko gatvėje (nuo Žalgirio gatvės) vidurinėje juostoje papildant jau esamus krūmų masyvus bus kuriamos miesto miško (angl. urban forest) tipo salelės ir atkarpos iš įvairiarūšių didesnių bei mažesnių medžių ir krūmokšnių. Čia bus pasodinta apie 1750 medžių sodinukų ir apie 5 tūkst. krūmų.

Rudenį bus apželdinta dar 2 km skiriamųjų juostų Savanorių prospekte tarp Račių ir Vaduvos gatvių. O per ateinančius trejus metus planuojama apsodinti ir gatvių vidurines juostas Gariūnų g., Laisvės pr., Kalvarijų, Justiniškių, Jeruzalės, Pilaitės gatvėse.

S. Žiūros nuotr. 

Atkuriamos senosios alėjos

Žalia juosta atsiras rekonstruojamoje Panerių gatvėje. Joje išliks senosios tuopos, bus pasodinta ir 40 naujų siauralajų tuopų bei per 7000 krūmų. Esamos tuopos bus išgenėtos – išlengvinamos jų lajos, taip sumažinama tikimybė jas išversti vėtrai, sumažinama šakų išlūžimo galimybė.

Pilaitėje prie Elbingo gatvės pasodinta per 40 beržų. Jie suformuos ir iš dalies kompensuos gatvės platinimo metu prarastą senąją beržų alėją. 

Daugiarūšis apželdinimas

Sostinėje sodinama 22 rūšių medžiai. Rūšys parenkamos pagal tai, kokie medžiai savaime auga konkrečioje vietoje, yra atsparūs miesto sąlygoms.

Jau keletą metų sodinama per 30 rūšių krūmų, kurie jau pasiteisino ir puikiai pritaiko prie besikeičiančių miesto sąlygų. „Taip skatinama biologinė įvairovė, augalai rečiau ir ne taip masiškai suserga įvairiomis ligomis, juos mažiau puola kenkėjai“, – teigia miesto apželdinimą planuojančių „Vilniaus miesto parkų“ patarėja Dovilė Ivanauskienė.

Jau keletą metų sodinami ir uogas vedantys medžiai bei krūmai – šermukšniai, aronijos. Taip daroma, kad į miestą sugrįžtų paukščiai ir jie turėtų ką lesti.

Prie žalesnio miesto kūrimo prisideda ir verslai bei gyventojai. Tradicinė krūmų sodinimo talkas šiemet vyks gegužės pradžioje, Žirmūnuose. Data ir tiksli vieta dar bus paskelbta atskiru pranešimu.

Rožių miestas

Vilnius jau šią vasarą taip pat pražįs tūkstančiais žiedų. Šį pavasarį Žvėryne esančiuose Tbilisio ir Dž. Dudajevo skveruose, prie Lietuvos nacionalinio Operos ir baleto teatro, Karoliniškėse esančiame Joensū skvere, Žirmūnų, Antakalnio, A. Goštauto gatvių žiedinėse sankryžose sodinamos rožės.

Šiais metais mieste bus pasodinta apie 2324 rožių sodinukų. Miesto gėlynuose ir parkuose bus pasodinta apie 36 tūkst. daugiamečių gėlių: flioksų, zundų, lendrūnų, miskantų, kemerų ir kitų.

Iki birželio vidurio mieste planuojama įrengti apie 4000 kv. m (arba 40 arų) gėlynų.

„Gyvenimo kokybė keičiasi ne tik centrinėje miesto dalyje, bet ir toliau nuo centro esančiuose rajonuose. Sužaliavus mūsų pasodintiems krūmams ši vieta tikrai taps jaukesnė, saugesnė ir tinkamesnė vaikams žaisti“, – sakė talkoje su šeima dalyvavęs Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. 

Kaip pranešė savivaldybė, per talką sietyno gatvėje pasodinta jazminų, žvilgančiųjų kaulenių, hamamelių, forsitijų, beržalapių lanksvų, erškėčių, aronijų, taip pat žilvičių.

Aplink aikštelę ir prie gatvės bus pasodinta ir apie 50 medžių, kurie sudarys pavėsį vaikų žaidimo aikštelėje, suteiks jaukumo, atskirs erdvę nuo gatvės. Šiuos darbus atliks miesto želdintojai, įmonė „Stebulė“.

Sauliaus Žiūros nuotr.

„Iki šiol čia buvo tokia dykynė – plynas laukas. Pasodinus medžius ir krūmus ši vieta taps jaukesnė, žalesnė, net ir saugesnė – žalieji masyvai neleis mažiesiems taip paprastai išbėgti į gatvę“, – kalbėjo „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio specialistė Vaiva Marozienė.

Pasak savivaldybės pranešimo, želdynų masyvai sukurs žaliąją jungtį, kurios, pagal apželdintojų viziją, turėtų atsirasti visame mieste. Jose kuriasi ir migruoja smulkūs gyvūnai, sodinant mieste įvairiarūšius augalus palaikoma biologinė įvairovė. Žydintys ir uogas vedantys augalai patiks ir miesto paukščiams, bitėms, vabzdžiams. 

Priekulės įstaigos, organizacijos ir bendruomenės nariai Vingio parką nusėjo net 20-ies skirtingų rūšių medžiais – tarp jų ne tik tradiciniais ąžuolais, liepomis ir klevais, tačiau ir kitais augalais, pasižyminčiais išskirtiniais pavadinimais ir egzotiniu grožiu.

Kiekvienas pasodintas medis paženklintas skaičiumi, kad ateityje jo iniciatoriai galėtų lengvai atpažinti buvimo vietą, o pagrindinis medžių sodinimo iniciatyvos autorių siekis – atminimas ateinančioms kartoms.

Prasidėjo registracija į tradicinę „Minijos žemupio regatą“

Jau liepos 29 d. Drevernos mažųjų laivų uoste įvyks kasmetinė Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro or-ganizuojama „Minijos žemupio regata 2023“.

Šiemetinės baidarių regatos metu dalyviai bus džiuginami nauju, Drevernos upėje dar nemėgintu maršrutu, nusidriekusiu per Karaliaus Vilhelmo kanalą. Po varžybų organizatoriai kvies mėgautis gardžia žuviene, mini golfo pramogomis ir apdovanojimais J. Gižo etnografinėje sodyboje, kur geriausiai pasirodžiusi ko-manda pelnys Klaipėdos rajono savivaldybės mero taurę.

Dalyvavimas „Minijos žemupio regatoje 2023“ skatina ekologiško ir tvaraus turizmo kūrimą, tad dalyviai jau dabar kviečiami registruoti komandas, o tai padaryti galima iki liepos 24 d.:

• el. paštu: info@klaipedosrajonas.lt;

• tel.: (8 46) 47 34 16, 8 620 81 901;

• atvykus į Klaipėdos rajono turizmo informacijos centrą (Kvietinių g. 5-2, Gargždai).

Klaipėdos rajono gyventojai aktyviai dalyvavo pilietinėje akcijoje „Milijonas vaistinėlių Ukrainai“

Klaipėdos rajono savivaldybė prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Milijonas vaistinėlių Ukrainai“, kurios tikslas – prisidėti prie pagalbos Ukrainai, kenčiančiai nuo agresyvaus Rusijos pradėto karo bei plataus masto invazijos. Klaipėdos rajono gyventojai senąsias vaistinėles buvo kviečiami pristatyti į savo seniūnijas, taip pat atnešti į savivaldybę.

Ukrainiečiams ypač svarbi ir reikalinga pagalba tvarsliava ir kitomis medicininėmis priemonėmis, tad nuo liepos 1 d. įsigaliojęs privalomas automobilių vaistinėlių atnaujinimas tapo puikia iniciatyva – parama Ukrainos gynėjams ir civiliams gyventojams. Surinktos senosios vaistinėlės visoje Lietuvoje bus perduotos tiek į karo zoną, tiek civiliams gyventojams. Nuoširdžiai dėkojame visiems Klaipėdos rajono gyventojams, prisidėjusiems prie akcijos ir aktyviai nešusiems vaistinėles į savivaldybę.

Taip pat Klaipėdos rajonas ir toliau tęsia paramą savo miestui partneriui Ukrainoje – Lymanui. Į jį jau iškeliavo ir savivaldybės nupirkta šiukšliavežė.

Priekulė kviečia švęsti kartu – vyks tradicinė miesto ir žirginio sporto šventė

Jau liepos 14–16 dienomis Priekulėje visus suburs tradicinė miesto ir žirginio sporto šventė Edmundo Klimovo taurei laimėti. Tris dienas truksiančioje programoje gausu tradicinių ir naujų renginių, pramogų bei atrakcijų.

Liepos 14-ąją 18–20 val. šventiniai renginiai prasidės parodos ir filmo pristatymais. Parodos „Klaipėdos kraštas ir Lietuva: lemtingi 1923-ieji“, skirtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osioms metinėms paminėti, atidarymo metu pranešimus skaitys Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys, istorijos skyriaus vedėja, parodos kuratorė Zita Genienė ir doc. dr. Silva Pocytė, istorikė, Klaipėdos universiteto Baltijos re-giono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.

Be to, į Priekulę atvyksta Edmundas Jakilaitis, kuris pristatys vieną ryškiausių Klaipėdos krašto metų programos el-ementų – filmą „Pūga prie Mėmelio. Klaipėdos atvadavimo saga“ (režisierius Andrius Lygnugaris).

Liepos 15 d. 9.45 val. priekuliškių ir miesto svečių lauks šventės atidarymas ir vėliavų pakėlimo ceremonija Vingio parko konkūrų aikštėje.

10–19 val. organizuojamos konkūrų varžybos. Šiemet jau 29-ąjį kartą bus varžomasi dėl Edmundo Klimovo taurės. Mažojoje Lietuvoje, Trakėnuose, Frydricho Vilhelmo iniciatyva XVI a. buvo išvesti trakėnų veislės jojamieji žirgai, kurių palikuoniais gėrėtis yra galimybė šių konkūrų metu.

11 val. visi kviečiami į mišias Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijoje.

O Ievos Simonaitytės memorialinio muziejaus kieme veiks Vasaros knygynas. 2020-aisiais jis duris atvėrė Nidoje ir siūlo atrinktas Lietuvos leidyklų knygas, subalansuotas vasarai, atostogoms ir įdomiems pokalbiams. Vienai dienai per marias į Priekulę persikėlusiame knygyne bus galima įsigyti knygų ir paženklinti specialiai šventei sukurtu antspaudu.

Norintieji aktyviai praleisti laiką 13 val. laukiami Šeimų sporto žaidynėse – vyks tinklinio, virvės traukimo varžybos, jėgas bus galima išbandyti ir šauliškame kliūčių ruože, o 20 val. pagrindinėje scenoje planuojami apdovanojimai. Komandos, kurias turi sudaryti 4 žaidėjai, apie dalyvavimą kviečiamos pranešti iki liepos 14 d. 20 val. el. paštu info.mldsc@gmail.com (pateikti vardus, pavardes, grupės ir komandos pavadinimą bei rungtį ar rungtis, kuriose dalyvaujate).

Tradiciškai šventėje įvairiomis pramogomis džiugins ir Čirvinių blynų pieva. 13 val. lauks čirvinių blynų ir kompoto vaišės, taip pat Priekulės Ernsto Vicherto teatro interaktyvi brolių Grimų pasaka „Joniukas ir Grytutė“, 14 val. – Mažosios Lietuvos regiono folkloro pristatymo programa „Į žvejus eisiu“, koncertuos Drevernos folkloro ansamblis „Žvejytės“.

15 val. šventės dalyvių lauks premjera – Priekulės Ernsto Vicherto teatro interaktyvi pasaka „Marių milžinai“.

Neatsiejama Priekulės šventės dalis – Skrybėlėtų damų piknikas. Jis prasidės 16 val. Parko scenoje. Gyvo garso muzikos ir šventės smalsuolių fone damos keletą valandų skirs savo dėmesį visiems šventės lankytojams. Prie damų pik- niko galite prisijungti ir jūs. Registracija el. paštu info@priekulekc.lt.

16 val. susirinkusieji turės galimybę pamatyti ir dainininkės Rasos Serra programą „Po Paryžiaus dangumi“.

17 val. Semiramidės šokį pristatys Klaipėdos pilies teatras. Tai – lauko vaidinimas, sukurtas pagal Eženo Jonesko pjesės „Kėdės“ idėją. 18 val. koncertuos akordeonistas Andrius Beržonskis.

Laukia ir daugiau puikių pasirodymų. 19 val. pagrindinėje scenoje koncertuos Kazimieras Likša, o 20.30 val. bus galima išvysti jungtinio orkestro ir populiarios atlikėjos Kristinos Jatautaitės programą „Pasveikinkim vieni kitus“. 21.30 val. vakarą vainikuos atlikėjo Vaido Baumilos koncertas.

Liepos 16 d. 10 val. vyks finalinis konkūras Edmundo Klimovo taurei laimėti.

Gruodį sodinti klevai prigijo

Gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi nuotraukomis su šiuo metu sodinamais krūmais, laikinosiose aikštelėse sodinimo laukiančiais medžiais. Vieni abejoja, ar augalai prigis, kiti nerimauja, kad švaistomi miesto pinigai.

„Gyventojai neturėtų medžių ir krūmų lyginti su gyvūnais ar žmonėmis. Lapkričio pabaigoje mums ir gyvūnams šalta, o augalai pasibaigus vegetaciniam laikotarpiui užmiega, ir tai yra tinkamiausias metas juos sodinti“, – komentavo „Vilniaus parkų“ miesto sodininkas-miškininkas Rimvydas Musteikis.

Pernai lapkritį sodintos sedulos, dėl kurių sodinimo laiko gyventojai taip pat kėlė klausimų, puikiai prigijo. Pernai paskutiniai medžiai buvo sodinami Antakalnio gatvėje prie Šilo tilto gruodį. Tie klevai taip pat gerai prigijo.

Anot R. Musteikio, pats tinkamiausias laikas sodinti medžius ir krūmus yra pavasarį, kai atsileidžia įšalas, ir vėlus ruduo, kai augalai jau numeta lapus ir pereina į ramybės būseną, sustoja jų augimas – vegetavimas. Jei augalo uždara šaknų sistema (jis ne iškastas iš žemės, o užaugintas vazone), sodinti galima nors ir žiemą.

Lapkričio pabaigoje mums ir gyvūnams šalta, o augalai pasibaigus vegetaciniam laikotarpiui užmiega, ir tai yra tinkamiausias metas juos sodinti.

Svarbu, kad žemė tuo metu nebūtų giliai įšalusi.

Žiemą medžiai pasitinka savo šaknų sistemoje sukaupę cukraus atsargų. Didelė cukraus koncentracija atlieka mums gerai žinomo antifrizo vaidmenį – neleidžia audiniams sušalti, todėl augalai sodinimui žiemą yra pasiruošę.

Kol laukia sodinimo – uždengiami mulčiu

Mieste sodinami iš medelynų atvežti medžiai su suformuotu šaknų gumulu. Iki pasodinimo jie laikomi laikinosiose aikštelėse. Medžių gumulas palaistomas, kad neišdžiūtų, apdengiamas džiuto audiniu, apkasamas mulčiu, neleidžiančiu šaknims sušalti. Jei saugomus sodinukus tenka atremti, pavyzdžiui, į metalinę tvorą, vietos, kurios liečiasi su tvora, nuo pažeidimų apsaugomos audiniu. Taip sodinukai gali būti laikomi ir kelias savaites, kol pasodinami. Anot specialistų, tinkamai apdengti jie tikrai nesušals. O sodinti galima iki tol, kol žemę sukausto įšalas.

Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos duomenimis, šiemet lapkritį visoje šalyje vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 3–6 °C. Įprastai Lietuvoje žemė įšąla gruodžio viduryje, šiltesnėmis žiemomis įšalas gali ir nesusidaryti. Jei nusistovi minusinė temperatūra, iš pradžių sušąla tik žemės paviršius. Esant teigiamai temperatūrai įšalas atitirpsta ir vėl galima sodinti. Prie šildymo trasų  įšalas gali ir nesusidaryti.

„Vilniaus parkų“ ekologė, kraštovaizdžio specialistė Vaiva Marozienė pasakojo apie medžių sodinimo būdą, kurį arboristai vadina „iš ledo – į ledą“. Tuomet įšalę medžiai iškasami ir su visomis žemėmis pasodinami. Žinoma, jie iš anksto ruošiami tokiai procedūrai. Duobė su pasodintu medžiu užpilama nesušalusiu gruntu. Anot, V. Marozienės, taip pasodinti medžiai puikiai prigyja, o tie, kurie iškasami dar neperėję į ramybės būseną, sunkiau prigyja.

Suvienijo bendras tikslas

Kadencijos pradžioje Lietuvos Rotary apygardos valdytojos Jurgitos Turulienės lūpose nuskambėjusiam pažadui per metus pasodinti tiek medžių, kiek veiklių žmonių vienija daugiau nei pusšimtis Rotary klubų visoje Lietuvoje, artimiausiu metu lemta išsipildyti.

Veiklių, geros reputacijos verslininkų, įvairių sričių specialistų ir miesto valdžios atstovų iniciatyva ketvirtadienio popietę Nemuno saloje, netoli „Žalgirio“ arenos, olimpinio baseino, kylančio mokslo centro ir aukščiausio lygio koncertų salės, šaknis įleido penkiolika sakurų, kurios papildė gausų čia jau augančių 90-ies šios rūšies medelių sodą. Parko idėja kilo Kauno Intencijos Rotary klubo prezidentei Živilei Ramoškienei. Darbais prie žaliosios idėjos, kuri netruko virsti kūnu, prisidėjo Kauno Rotary, Kauno Tauro Rotary ir Kauno Sumus Rotary klubų nariai, miestui linkėję augti ir skleistis, o sakurų medeliams sėkmingai prigyti naujoje vietoje.

Sumanytoja: idėja Nemuno saloje pasodinti Rotary sakurų parką kilo Ž.Ramoškienei.

Veikti kartu

Rotary simbolis – besisukantis dantratis, reiškiantis nuolatinį judėjimą ir pokyčius. Ne veltui pasaulinė labdaros organizacija yra viena labiausiai besikeičiančių. Kasmet čia renkamas naujas valdytojas, prezidentas, komitetų vadovai ir kiti atsakingi pareigūnai.

„Visi žinome, kad daugiau besisukančių dantračių, veikdami išvien, gali nuveikti daugiau nei po vieną. Taip gimė siekis didinti bendrystės jauseną tarp klubo narių, tarp Rotary bendruomenės, tarp kitų bendruomenių ir organizacijų, – susirinkusius bendraminčius sveikino Kauno Intencijos Rotary klubo prezidentė Ž.Ramoškienė. – Šiandien mes esame kylančio Rotary sakurų parkelio, prie kurio visi kartu prisidėjome, liudininkai. Noriu padėkoti Kauno miesto merui už iniciatyvą ir palaikymą, administracijos darbuotojams už bendrą pagalbą, nes kelias buvo netrumpas besijungiantiems brolių ir sesių klubams, taip pat valdytojai, kuri rado laiko atvykti į bendrystės projektą.

Ačiū visiems už bendrą kelionę, nes reikėjo nemažai pastangų ir palaikymo, kad projektas būtų realizuotas. Todėl visiems mums linkiu žydėti kartu, kaip žydi sakuros, ir toliau daryti gerus darbus.“

Tegul tai tampa vieta, kurioje bus gera visiems drauge susitikti!

Nauja traukos vieta

Už dovaną miestui, atspindinčią bendrystės ir vieno tikslo idėją, kuri kiekvieną pavasarį sužydės gražiausiais sakurų žiedais, Rotary klubų nariams dėkojo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Miesto vadovas džiaugėsi ne tik žalesne Nemuno sala, bet ir visu miestu, kuriame nuo 2015-ųjų pasodinta 7 tūkst. naujų medžių.

Sodinukus, plačiai pasklidusius po visą Lietuvą, skaičiavo ir šiųmetė Lietuvos Rotary apygardos valdytoja J.Turulienė.

„Nuo liepos pasodinome 1 223 medžius. Dabar jų bus 1 238. Nedaug beliko ir iki 2 tūkst. Ačiū, kad artinate mus prie bendro tikslo, ačiū, kad puošiate miestą, ačiū už miesto ir mero palaikymą“, – Lietuvos Rotary apygardos valdytoja vylėsi, kad sakurų parkas taps tęstiniu projektu ir nauju traukos centru, todėl Rotary klubų nariai čia buriuosis ne tik prieš „Žalgirio“ varžybas, bet ir per bendras organizacijos šventes. – Tegul tai tampa vieta, kurioje bus gera visiems drauge susitikti!“

Iniciatyvą Vilniuje organizavusios Suomijos-Lietuvos prekybos rūmų vykdančiosios direktorės Rubinos Haapamaki teigimu, tokie simboliniai renginiai šiandien yra išties svarbūs.

„Tvarios iniciatyvos bei inovacijos, ateinančios iš verslo ar kitų organizacijų, visuomet sulaukia mūsų palaikymo. Inovacijos ir tvarumas turbūt yra esminės XXI a. kryptys, kuriomis žvelgia ir žengia visas pasaulis, tuo tarpu Rusijos karas Ukrainoje tapo labai brangia paskata pasauliui suvokti taikos reikšmę ir ją saugoti“, – sako R. Haapamaki. 

Sakuras sodino Suomijos-Lietuvos prekybos rūmų narės advokatų kontoros „Magnusson“ bei „Sorainen“ ir teisinių paslaugų bendrovė „Fondia Lietuva“, renginyje dalyvavo Suomijos ambasadorė Arja Inkeri Makkonen bei Japonijos ambasadorius Ozaki Tetsu.

„Žodžiai „laisvė“ ir „taika“ tapo itin aktualūs karo Ukrainoje fone. Šiandien į juos nebežiūrime kaip į banalius, jie tapo kone apčiuopiami, materializavosi kiekvieno mūsų mintyse ir veiksmuose. Susitelkdami ir būdami vieningi mes ne tik išreiškiame savo poziciją už taiką, parodome agresoriams, kad mums ne vis vien, bet ir atkreipiame dėmesį į šiandien labai svarbius tvarumo bei aplinkosaugos klausimus, kurie svarbūs rūpinantis visos planetos ateitimi“, – sako prie iniciatyvos prisijungusios advokatų kontoros „Magnusson“ vadovaujanti partnerė Ligita Ramanauskaitė.

Ši tarptautinė iniciatyva atkreipia dėmesį į tokias fundamentalias vertybes kaip demokratija ir laisvė, kurias Ukraina ir jos žmonės šiandien gina.

„Ši tarptautinė iniciatyva atkreipia dėmesį į tokias fundamentalias vertybes kaip demokratija ir laisvė, kurias Ukraina ir jos žmonės šiandien gina. Tikime, kad dabar yra kaip niekada svarbu įvairiomis formomis kalbėti apie šias vertybes bei išlaikyti visuomenės dėmesio centre būtinybę remti tuos, kurie siekia jas apsaugoti“, – komentuoja teisės firmos „Sorainen“ administracijos vadovė Leda Iržikevičienė.

Pasak „Fondia Lietuva“ direktorės Jurgitos Vaičiulionienės, laisvė visada žengia kartu su atsakomybe, todėl tiek įmonėms, tiek pavieniams žmonėms būtina būti atsakingais ir vadovautis vertybėmis.

„Medžių sodinimo veiksmas būtent šiuo metu simboliškai atskleidžia mūsų vieningumą, taikos siekį ir ilgalaikį bei tvarų požiūrį į pamatines žmogaus vertybes bei teises. Tai galimybė realiu pavyzdžiu parodyti, kas svarbu mums bei aplinkiniams“, – kalba ji.

Medžių sodinimo už taiką akcija pirmą kartą buvo surengta 2004 m., mokytojo iš Suomijos Mika Vanhaneno iniciatyva. Tuomet ji buvo orientuota į mokyklų bendruomenes, nuo to laiko daugiau kaip 150 šalių mokyklos yra sodinusios medžius už taiką.

Šiandien prie kasmet organizacijų „Treebuddy Earth Education“, „Environment Online“ ir „Act Now India“ rengiamos iniciatyvos aktyviai jungiasi įvairios bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės, verslo įstaigos, pavieniai gyventojai. Iš viso per iniciatyvos gyvavimą buvo pasodinta virš 30 mln. medžių.

Tarptautinė medžių taikai sodinimo iniciatyva šiemet vyksta daugiau nei 50 pasaulio šalių, ji prasidėjo balandžio 22 d., Žemės dieną, ir bus baigiama Pasaulinę aplinkos dieną, birželio 5-ąją.

Talkininkai darbavosi keliomis kryptimis: Ukrainos ambasados J. Basanavičiaus gatvėje link ir  Savanorių žiedo link. Šeštadienį pasodinta 14-os rūšių, įvairių formų, kvapų ir spalvų krūmų: japoninių ir pilkųjų lanksvų, paprastųjų alyvų, kalninių serbentų, žvilgančiųjų kaulenių, veigelių, baltųjų sedulų, juoduogių šeivamedžių, tarpinių forsitijų, paprastųjų jazminų, šermukšnialapių lanksvūnių, paprastųjų putinų. Šį pavasarį čia jau pasodinta liepų, ąžuolų, maumedis, šermukšnių, beržų. Ant medžių tvirtinimo kuoliukų užklijuoti iniciatyvos „Žalioji banga“ lipdukai, žymintys augalų pasodinimo metus.

Likusius sodinukus pasodins savivaldybės želdynų specialistai – šį pavasarį Savanorių prospekte iš viso sužaliuos 190 naujų medžių ir 9 500 krūmų. Žaliosios bangos startas paskelbtas 2021 metų rudenį, kai vilniečiai buvo pakviesti prisijungti prie Konstitucijos prospekto želdinimo – tada buvo pasodinta daugiau nei 1000 sedulų krūmų ir daugiau nei 70 medžių.

Vilniaus m. savivaldybės nuotr.

„Miestai neišvengiamai yra betono džiunglės, bet labai gerai, kai čia įsilieja ir gamta. Tad reikia vertinti nors ir mažiausią jos lopinėlį. Savivaldybė gali daug ką padaryti viena, bet gera žalią miestą kurti drauge su visais vilniečiais, smagu pamatyti, kokias geras emocijas kelia pats procesas bendruomenei, o svarbiausia, pavasaris čia pat, tad rezultatas netrukus pasimatys. Želdiniai itin pakeičia gatvės įvaizdį“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

„Šis veiksmas, kurį mes šiandien darome, turi prasmę ne tik kaip miesto puošimas, tai pokytis ateičiai. (...) Vasarą metinė temperatūra jau yra pakilusi dviem laipsniais. Tai daug. (...) Tam, kad sumažintume šilumos salą mieste, turime turėti daugiau žalumos. Miestai, kurie spės tai padaryti, adaptuosis prie klimato kaitos ir laimės, juose gyventi bus geriau. Miestai, kurie to nepadarys dabar, nebus tokie patrauklūs gyventi“, – sakė bendruomenės atstovas, Lietuvos pėsčiųjų asociacijos prezidentas, sinoptikas Silvestras Dikčius.

Per pavasarinį želdinimą mieste Savivaldybės lėšomis bus pasodinta apie 1 140 medžių, mažiausiai antra tiek jų pasodins bendruomenės ir socialiai atsakingos įmonės.

„Padėkime Savanorių prospektui sužaliuoti“, – teigiama savivaldybės kvietime.

Anot jo, talka prasidės nuo Lakštingalos skvero ir vyks dviem kryptimis – link Ukrainos ambasados bei Savanorių prospekto žiedo.

Bus sodinami įvairių rūšių krūmai.

Anot sostinės savivaldybės, iš viso Savanorių prospekte šį pavasarį sužaliuos per 190 naujų medžių – šermukšnių, liepų, klevų – ir 9500 įvairiausių krūmų.

Pagal naująjį Vilniaus gatvių standartą, Savanorių prospekte, kaip ir kitose gatvėse, želdiniais nuo važiuojamosios dalies bus atskirti esami pėsčiųjų ir dviračių takai.

Planuojama per pavasarinį želdinimą mieste savivaldybės lėšomis pasodinti iš viso apie 1140 medžių, mažiausiai antra tiek jų, tikimasi, pasodins bendruomenės ir socialiai atsakingos įmonės.

Savivaldybė yra užsibrėžusi tikslą iki 2023 metų pasodinti 100 tūkst. medžių, 10 mln. krūmų, 300 tūkst. vijoklių.

Jos teigimu, taip siekiama gyventojus skatinti prisidėti prie miškingumo didinimo.

„Mes turime būti dėkingi gyventojams, ūkininkams ir verslui, kurie apaugina žemę mišku. Valstybė turi neprašyti pinigų ir perteklinio popierizmo“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Apsisprendęs apauginti savo žemę mišku, savininkas turi galėti įgyvendinti tai per artimiausią miškasodį, o ne po dvejų metų perėjęs biurokratijos ugnį ir vandenį, kaip būdavo iki šiol“, – sakė jis.

Ministerijos teigimu, veisiant iki 10 hektarų miško plotą nereikės rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ir atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai.

Taip pat įtraukiant į miško žemės apskaitą iki 20 metų amžiaus medžių savaiminukais apaugusius plotus nereikės pateikti leidimo veisti mišką.

Ministerijos skaičiavimu, atsisakius šių procedūrų ir dokumentų, kasmet ūkio subjektams administracinė našta sumažėtų iš viso apie 115 tūkst. eurų.

Be to, įsigalioja „vieno langelio“ principas – naują mišką įveisti norinčiam žemės savininkui pakaks kreiptis į Nacionalinės žemė tarnybos (NŽT) teritorinį padalinį, o norinčiam išsaugoti besiformuojantį savaiminį mišką – į Valstybinę miškų tarnybą.

„Iš šių institucijų savininkas ir gaus atsakymą. Visi reikalingi tarpinstituciniai derinimai vyks netrukdant pateikusiojo prašymą. Žemės savininkų prašymai bus išnagrinėjami ir sprendimai priimami per 20 darbo dienų“, – rašoma pranešime.

Privačios žemės savininkui NŽT teritorinis skyrius išduos sprendimą dėl miško veisimo ne miško žemėje, anksčiau dėl to buvo išduodamas leidimas.

Priimant jį, nuo šiol bus vadovaujamasi ne savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų sprendiniais ir žemės našumo balais, o teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais apribojimais, melioruotos žemės ir melioravimo statinių apsaugos reikalavimais.

Šie pakeitimai numatyti naujos redakcijos Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos ir Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašuose, kuriuos parengė Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos, atsižvelgiant į Seimo priimtas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisas.

Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo nuostatos įsigalioja iš karto jį paskelbus Teisės aktų registre, o medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo nuostatos – nuo šių metų vasario 15 dienos.

Minėtuose aprašuose nustatyta, kad žemės savininkas žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre privalo patikslinti ne vėliau kaip per dvejus metus po įveisto miško arba medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės įrašymo į Miškų valstybės kadastrą dienos.

Patikslinus žemės naudmenų sudėtį, žemės mokesčio už miško žemės naudmenas mokėti nereikia.

Šiais metais paraiškas paramai gauti veisiant mišką ar norint išsaugoti savaiminius miškus, kurių vidutinis amžius – mažesnis kaip penkeri metai, bus galima teikti nuo kovo 1 dienos iki  gegužės 31-osios.

Kaip ir anksčiau, bus teikiama parama miško įveisimo, priežiūros, apsaugos ir ugdymo išlaidoms iki 12 metų kompensuoti.

Jei žemės plotas jau apaugęs medžių savaiminukais ir papildomai želdinti nereikia, bus skiriamos priežiūros, apsaugos ir ugdymo iki 12 metų išmokos. Jei medžių savaiminukai auga netolygiai ir reikia papildomai želdinti, miško įveisimo išmoka bus mokama tai ploto daliai, kurioje bus papildomai želdinama.