„Džiaugiamės, kad susidomėjimas 1819 linija neblėsta, tad akivaizdu, jog norintys atsikratyti šio žalingo įpročio ne tik ieško pagalbos, bet ją ir suranda. Konsultacijos vyksta konkrečiai ir kryptingai. Per pirmąjį mėnesį net 28 proc. paskambinusiųjų jau numatė konkrečią dieną, kada mes rūkyti“, – sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.

Įkurdamas šią liniją Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas įgyvendina vieną iš Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos rekomenduojamų priemonių, skirtų priklausomybės nuo tabako nutraukimui. Projektas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis.

Projekto koordinatorė Elžbieta Motūzaitė pažymi, kad prieš atidarant liniją buvo planuojama per metus sulaukti 2000 skambučių arba 167 skambučių per mėnesį, tačiau šiuo metu jų sulaukiama dvigubai daugiau, todėl nepavykus prisiskambinti iš pirmo karto ragina nenuleisti rankų.

„(...) norime patarti visiems, kuriems nepavyko prisiskambinti iš pirmo karto, kad yra galimybė užsisakyti perskambinimą. Kol kas vienu metu dirba 2 konsultantai, pasitaiko, kad jie negali atsiliepti iš karto, nes vienu metu kartais skambina daugiau nei du suinteresuoti asmenys. Tad Konsultantas pats jums paskambins, kai tik bus laisvas“, – pataria Elžbieta Motūzaitė.  

ELTA primena, kad metimo rūkyti pagalbos liniją veikti pradėjo vasario pradžioje. Į ją paskambinę asmenys turi galimybę gauti penkias konsultacijas, kurių metodika sudaryta atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.

Pažangos projektas „Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija“ bus vykdomas iki 2029 m. pabaigos. Jis finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis.

„Apklausos rodo, kad dauguma rūkančių nori mesti rūkyti, tačiau nugalėti priklausomybę nėra lengva. Moksliniai tyrimai teigia, kad rūkymo linijos yra prasmingos ir reikalingos“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo sveikatos apsaugos ministro patarėjas Edgaras Diržius.

Ministerija, matydama to svarbą, išskyrė 1,4 mln. eurų rūkymo metimo linijai.

„Ministerija, matydama to svarbą, išskyrė 1,4 mln. eurų rūkymo metimo linijai. Kurioje dirbs profesionalai, ekspertai, perengti konsultuoti rūkymo metimo srityje“, – pridūrė jis.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai rūko apie 30 proc. šalies gyventojų. Statistika rodo, kad apie 15 proc. visų mirčių priežastis yra rūkymas. NTAKD skaičiavimais, apie 6 tūkst. mirčių Lietuvoje būtų galima išvengti, jei žmonės nerūkytų.

Virš 73 proc. rūkančiųjų norėjo arba bandė atsikratyti priklausomybės, 38 proc. tą padaryti pavyko.

Valstybėms apsimoka turėti tokias linijas ir į jas investuoti.

„Šalyse, kuriose veikia tokios pagalbos linijos, yra atliekami moksliniai tyrimai ir yra tiriamas šių linijų ekonominis efektyvumas. Liaudiškai tariant, valstybėms apsimoka turėti tokias linijas ir į jas investuoti“, – sakė NTAKD direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, pridurdama, kad tikimasi, jog linijos numeris atsidurs ant visų tabako gaminių pakuočių.

Vienos iš metodikos kūrėjų, Eglės Adomavičiūtės teigimu, pagalbos linija buvo sukurta remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Metodikoje yra išskirtas aiškus algoritmas, kokius metodus konsultantai taiko besikreipiantiems žmonėms.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

„Yra numatomos penkios konsultacijos skambinančiam asmeniui per dviejų mėnesių laikotarpį. Pirmesnė konsultacija yra ilgesnė, iki 45 min., kitos konsultacijos – trumpesnės, nuo 10 iki 20 min. trukmės“, – kalbėjo E. Adomavičiūtė.

Pasak jos, pirma konsultacija yra reaktyvi, nes skambutį atlieka pats norintysis mesti rūkyti. Jo metu yra vertinamas asmens pasiryžimas mesti rūkyti, jei jis nėra pasiruošęs yra didinama motyvacija, jei yra – nustatoma metimo rūkyti diena.

Antroje konsultacijoje yra teiraujamasi, ar niekas nepasikeitė. Trečios konsultacija yra vykdoma numatytą metimo rūkyti dieną arba kelios dienos po jos.

Ketvirtoji konsultacija vyksta maždaug savaitę po metimo rūkyti dienos, kurios metu yra peržiūrimas atkryčio prevencijos planas. Penktoji – palaikomoji, jos metu išsiaiškinamos galimos rizikos po atitinkamo laiko tarpo.

Nacionalinės metimo rūkyti pagalbos linijos specialistai nemokamai konsultuos gyventojus. Į liniją gali kreiptis asmenys nuo 16 metų.

Linija veiks darbo dienomis nuo 11 iki 19 val., savaitgaliais – nuo 11 iki 14 val. Norinčius mesti rūkyti konsultuos 5 pagal specialią moksliniais įrodymais grįstą metodiką apmokyti specialistai.

Pažangos projektas „Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija“ bus vykdomas iki 2029 m. pabaigos. Jis finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis.

Prieinamesni antibiotikai

Apie šiuos ir kitus šiemet įsigaliojančius pokyčius pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Nuo šių metų pradžios pacientams būtinų antibiotikų, kurie iki šiol buvo iš dalies kompensuojami tik vaikams ir socialiai remtiniems asmenims, bazinė kaina bus kompensuojama 100 proc. ir gydytojai galės jų skirti visiems pacientams, kurie atitinka preparato skyrimo sąlygas ir kompensuojamąsias indikacijas.

Šie antibiotikai, įtraukti į kompensuojamųjų vaistų A sąrašą, galės būti skiriami ūminėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, ūminiam bronchitui, ausies infekcinėms ligoms, bakterijų sukeltoms ligoms, endokarditui, odos ir paodžio audinių infekcinėms ligoms ir kitoms ligoms gydyti.

Didesniais įkainiais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bus kompensuojami klausos aparatai, akies protezai ir ortodontiniai aparatai, taip pat insulino pompų nuoma I tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems ji yra būtina sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti.

Mažiau dokumentų

Turėtų sumažėti administracinė našta, tenkanti gydytojams.  Atsisakius perteklinių administracinių reikalavimų, lėtinėmis ligomis sergantys pacientai greičiau gaus jiems reikalingas paslaugas, o gydytojams reikės pildyti mažiau dokumentų. Gydytojams nebereikės sudaryti pacientų, kuriems vykdoma ilgalaikė sveikatos būklės stebėsena, sąrašų, o siuntimą į gydytojo specialisto konsultaciją šeimos gydytojui pakaks išrašyti tik vieną kartą.

Šeimos gydytojas arba kitas už pacientų registraciją atsakingas šeimos gydytojo komandos narys galės pacientus siųsti į slaugytojo ar akušerio konsultaciją.

Trumpinti eiles pas šeimos gydytojus padės slaugytojų ir akušerių įgalinimas teikti savarankiškas konsultacijas pacientams, paskirti tyrimus, pakomentuoti tyrimų rezultatus, aptarti savikontrolės priemones, vaistų vartojimo ypatumus.

Šeimos gydytojas arba kitas už pacientų registraciją atsakingas šeimos gydytojo komandos narys, įvertinęs priežastį, dėl kurios kreipiamasi, galės pacientus nusiųsti į slaugytojo ar akušerio konsultaciją.

Gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos sistemos darbuotojų darbo užmokestis šiemet vidutiniškai didės ne mažiau kaip 10 proc. Tam sudarė sąlygas padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Vadinasi, gydymo įstaigos gaus daugiau lėšų iš PSDF ir galės jas skirti darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.

Padės mesti rūkyti

Šiemet šalyje pradės veikti telefoninė pagalbos linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad rūkalių skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja, tačiau pastaruoju metu ima daugėti situacijų, ypač tarp jaunimo, kai auga įvairių bedūmių ir elektroninių cigarečių vartojimas.

Konsultacijas telefonu vienu metu teiks mažiausiai du apmokyti kvalifikuoti specialistai. Gyventojai, norintys atsikratyti žalingo įpročio, pagalbos galės ieškoti ir atnaujintoje interneto svetainėje nerukysiu.lt. Planuojama sukurti ir mobiliąją programėlę, kuri padėtų mesti rūkyti.

Pažangos projektas „Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija“ bus vykdomas iki 2029 m. pabaigos. Jis finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, projektui įgyvendinti skirta 1,4 mln. eurų.

– Kam reikalinga ši linija? Ar neužtenka esamų pagalbos įrankių?

– Priemonių šiuo metu yra pakankamai nedaug. Ši priemonė yra labai efektyvi kitose šalyse. Dabar žiūrime statistiką ir matome, kad tikrai ne visiems pavyksta mesti rūkyti. Labai norėtume pagerinti šį rodiklį. Žmonės, kurie nori mesti, turėtų turėti daugiau paslaugų tam padaryti.

– Kuo remiantis kilo idėja – pagalba telefonu norinčiam mesti? Kiek efektyvi ši idėja?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai nėra tik pokalbis, tai yra viena iš pagalbos priemonių viso komplekso. Visų pirma, turėtų būti noras mesti rūkyti. Viena iš mūsų užduočių – kad žmonės užsimatytų mesti rūkyti, o kai jau užsimanys, turėtų ir kur kreiptis pagalbos. Tik norėti neužtenka. Yra medicinos priemonės, yra gydymo pagalba ir visas šias priemones sujungti į visumą, kad metimas būtų kiek galima labiau sėkmingas.

– Kas konsultuos paskambinusiuosius?

– Bus du psichologai. Linija turėtų veikti apie 8 val. per dieną, bet stebėsime situaciją, kurios valandos yra labiausiai tinkamos, matysime, ar šie du psichologai turėtų ir dirbti visas 8 val., ar bus didelis poreikis.

– Ar tikrai to 1,5 mln. eurų negalima panaudoti efektyviau?

– Ko gero, ne. Tai yra efektyvi priemonė. Įrodyta, kad ji  veikia 38 šalyse. Ta suma atrodo didelė, bet mes kalbame apie beveik 7 metų laikotarpį.

– Paskambinu į pagalbos liniją, paklausiu, kaip man mesti rūkyti ir tuo pačiu sėdžiu ir rūkau. Tai yra pokalbis telefonu, manęs niekas nestebi, aš nesu pas psichologą.

– Bet esmė, kad kalbate su psichologu ir jūs kartu susidarinėjate veiksmų planą – ką jūs galėtumėte daryti, kad mestumėte rūkyti. Psichologai bus apmokyti, bus konkretus algoritmas, ko jie turėtų paklausti.

Ta suma atrodo didelė, bet mes kalbame apie beveik 7 metų laikotarpį.

– Pokalbis nemokama telefono linija neturi jokios kontrolės. Jeigu eini pas gydytoją, tai jis stebi tavo progresą. O čia gali pritrūkti valios.

– Pradiniame linijos steigimo etape nebus tokios kontrolės ir atgalinio ryšio. Tačiau vėlesniuose etapuose galvojame įdiegti ir tuos reaktyvius skambučius, kad paskambins konsultantas ir paklaus, kaip jums sekasi laikytis sudaryto plano. Šitie veiksmai numatyti nuo 2025 metų.

– Kokia efektyviausia priemonė norint mesti rūkyti iš esamų priemonių?

- Kompleksas. Neturėtume orientuotis tik į liniją ar tik į vaistą. Linijoje galbūt jums pasakys, kad gal jums reikia vaistų, galbūt jums reikia gydytojo konsultacijos, jus nukreips į vietas, kur dar galite gauti pagalbos. Visas kompleksas ir sudaro efektyvumą.

Mitas: parūkyti tik kartais – nieko baisaus

Daug žmonių vis dar mano, kad rūkymas yra kenksmingas tik tuomet, jei rūkoma daug ir dažnai. Sau teisinamasi, kad viena kita cigaretė didelės žalos organizmui nepadarys. Visgi medicininiai tyrimai rodo, kad net vos viena per dieną surūkyta cigaretė gali reikšmingai padidinti vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Be to, svarbu prisiminti, kad rūkymo priklausomybė dažniausiai vystosi palaipsniui, pradedant nuo vienos cigaretės. Todėl kiekvieną kartą užsidegus cigaretę – nepriklausomai nuo to, ar pirmą, ar dešimtą – kenkiama organizmui ir rizikuojama tapti ilgalaikės priklausomybės įkaitu.

Mitas: ligas sukelia nikotinas

Cigaretės daugeliui žmonių pirmiausiai asocijuojasi su nikotinu. Nors nikotinas sukelia priklausomybę, didžiausia rizika slypi ne jame. Visgi nikotinas nesukelia vėžio ir beveik neturi įtakos kitoms visiems gerai žinomoms su rūkymu susijusioms ligoms. Tą patvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacija ir Nacionalinis vėžio institutas Lietuvoje.

Didžiausias pavojus kyla dėl kenksmingų cheminių medžiagų – dervų, anglies monoksido, amoniako, glicerolio, kancerogenų ir kitų chemikalų, kurie susidaro tabakui degant aukštoje temperatūroje. Taigi visgi ne nikotinas, o degimo produktai yra tai, dėl ko cigaretės yra tokios pavojingos sveikatai. Būtent dėl šios priežasties atsirado gaminiai, kurie nikotino rūkantiesiems leidžia gauti nedeginant tabako.

Interneto nuotr. 

Mitas: rūkantieji kenkia tik sau

Daugelis rūkančiųjų supranta, kad kenkia savo sveikatai, tačiau dažnai nesuvokia ar nenori suvokti, kad jų žalingas įprotis kelia pavojų ir aplinkiniams – dažniausiai šeimos nariams. Moksliniai tyrimai rodo, kad buvimas prirūkytoje patalpoje yra toks pat kenksmingas kaip ir tiesioginis rūkymas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasyvus rūkymas kasmet pasaulyje sukelia apie 1,2 mln. mirčių.

Cigaretei degant išsiskiriančios pavojingos medžiagos pasklinda blogai vėdinamose erdvėse. Dėl to visi jose esantys kvėpuoja užterštu oru. Be to, dūmų dalelės gali nusėsti ant įvairių paviršių – pavyzdžiui, baldų, kilimų ir sienų. Dėl to pavojus išlieka savaitėmis ar net mėnesiais. Būti prirūkytose patalpose ypač pavojinga vaikams ir nėščiosioms.

Mitas: rūkymas padeda įveikti stresą

Vienas iš populiariausių įsitikinimų apie rūkymą yra susijęs su neva raminančiu cigarečių poveikiu. Dažnai manoma, kad cigaretė padeda atsipalaiduoti ir įveikti nerimą. Dėl to stresinėse situacijose dažnai griebiamasi rūkalų.

Tačiau tariamai raminamasis cigaretės poveikis yra apgaulingas. Dėl veikliųjų tabako medžiagų poveikio smegenyse išsiskiria dopaminas, kuris sukelia malonumo jausmą. Vis dėlto smegenys greitai pripranta prie didesnių dopamino kiekių, todėl norint pasiekti tokį patį poveikį, reikia rūkyti vis dažniau ir daugiau. Laikui bėgant susiformuoja priklausomybė, todėl, nepatenkinus nikotino poreikio, kyla nerimas, įtampa ir kiti nemalonūs pojūčiai. Siekdami išvengti šių pojūčių, rūkoriai vėl griebiasi cigaretės. Taip sukuriama iliuzija, kad rūkymas mažiną nerimą, nors iš tikrųjų dažnai yra jo priežastis.

– Sakoma, metus rūkyti, kiekviena diena yra tokia pat sunki kaip ir pirmoji. Skamba gąsdinančiai…

– Toks sunkumas yra tiems žmonėms, kurie rūkė, vartojo nikotiną savigydai. Ir jei metę rūkyti negauna kito gydymo, nešalinamos priežastys, dėl ko jie pradėjo apskritai rūkyti, būna sunkiau. O tie žmonės, kuriems rūkymas buvo tik kaip žalingas įprotis, jie dažniausiai suradę kitą įprotį, galbūt net naudingą, tiesiog tai lengvai pamiršta. Jie sako: „Norėjau ir mečiau“. Tai yra dvi skirtingos žmonių grupės.

– Ką daryti tiems, kurie turėjo kažkokių sunkumų gyvenime ir nusprendė, kad rūkymas – raminantis įprotis. Kuo šį žalingą įprotį galima pakeisti sveikesniu?

– Jeigu tai buvo tik raminantis įprotis, galima pakeisti bet kuriuo kitu raminančiu įpročiu. Įprotis kaip pats toks yra pasikartojantis, tęstinumą turintis ritualas. Yra žmonių grupė, kuriems nikotinas reikalingas kaip nuotaikos stabilizatorius. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių jų nuotaika destabilizavosi, tuomet tiems žmonėms reikia ir artimųjų palaikymo, ir profesionalios pagalbos. Galbūt net medikamentinio gydymo arba psichoterapijos.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Pakalbėkime apie profesionalią pagalbą. Rūko Lietuvoje labai daug žmonių. Pagal vienas apklausas – apie 40 proc., kitos rodo mažesnį skaičių. O iš metusiųjų rūkyti tik 3–5 proc. pavyksta nesugrįžti prie senojo įpročio. Dėl to galima kreiptis tiesiog  į šeimos  gydytoją? Ką jūs tokiu atveju patariate?

– Pirmiausiai pasveikiname, džiaugiamės, kad jis nori sau padėti. Tada, be abejo, bandome įvertinti, kodėl jis rūko, nes pagal tai parenkami atitinkami pagalbos būdai. Jeigu žmogus net nenori mesti rūkyti, bet mes žinome, kad jis rūko, tai jau yra geras dalykas jam pakeisti nikotino vartojimą į saugesnį, palankesnį jo sveikatai. Pavyzdžiui, jeigu rūko tradicines cigaretes, tai – pakeisti į elektronines. Arba jei rūko elektronines, – į nikotino pleistrą ar gumą. Visada einama mažesnės žalos keliu.

Kartais mes pražiūrime kažkokią nelaimę, kažkokią patirtą psichologinę traumą, ligą, kuri yra tokia reikšminga, kad žmogus jaučiasi taip blogai, jog tas vėžys, iškritę dantys, nevaisingumas jau nebegąsdina.

– Slidus reikalas: mes vieną blogybę lyginame su mažesne blogybe. Reikėtų priminti, kad visi šie būdai yra žalingi sveikatai.

– Be abejo, bet medicinoje galioja šie principai, kad svarbiausia nepakenkti ir padėti. Kiekvienas metantis rūkyti žmogus, net jeigu tik sumažina surūkomų cigarečių skaičių per dieną, jau jis sau yra padėjęs. Kitas sako, man pavyko nerūkyti tik du mėnesius. Jis irgi jau sau padėjo, nes nerūkė tiek laiko.

– Kai kurie žmonės mano, na, parūkysiu truputėlį ir nespėsiu per tą laiką padaryti sau žalos. Tos baisios nuotraukos, diagnozės ant cigarečių pakelio atsiranda, tik kai rūkai metai iš metų. Tai tiesa?

– Tie laikotarpiai yra paskaičiuoti, bet čia jau yra techniniai gydytojų skaičiai. Žinoma, viskam gyvenime yra saikas. Jeigu žmogus pastovėjo šalia rūkančiojo, na, vargu ar jis susirgo tuo, kas nufotografuota ant pakelio. Bet kaip gydytoja aš norėčiau pasakyti, kad tai, kas pavaizduota ant tų cigarečių pakelių, nėra kažkoks fotošopas, tai yra atvaizduota tiesa, realybė, o ne išskirtiniai, kažkokie reti atvejai. Tiesiog pavaizduota tai, kas iš tikrųjų atsitinka rūkantiems žmonėms.

– Tai  užtenka žmogui užsirašyti pas šeimos gydytoją, ateiti. Ir nuo ko tada pradėsite?

– Pirmiausiai, kaip minėjau, įvertinsime, ar žmogus nori visiškai mesti rūkyti, ar tik sumažinti surūkomų cigarečių skaičių. Taip pat – kokios galėtų būti to rūkymo priežastys, kokia pagalba jam būtų efektyvi. Čia nėra vienos konsultacijos darbas. Be šeimos gydytojo taip pat gali padėti psichikos sveikatos specialistai. Dar yra priklausomybių centrai ir visuomenės sveikatos biurai, kur gali žmogus kreiptis.

– Pabaigai, kas iš jūsų darbo patirties yra efektyviausia?

– Iš tiesų efektyviausia, kai yra artimųjų, šeimos palaikymas, jeigu artimieji tiki, morališkai padeda, palaiko, paskatina. Na, jei gydytojas paskirs vaistus, kas primins juos išgerti. Svarbu, kad būtų artimoje aplinkoje žmonių, kurie pasidžiaugtų jo pasiekimais. Palaikykite tokius šeimos narius. Visada verta mesti rūkyti. O tie, kurie sako, kad aš negaliu, kitaip labai blogai jaučiuosi, tuos žmones labai svarbu išklausyti, atkreipti dėmesį, kodėl jie taip blogai jaučiasi. Kartais mes pražiūrime kažkokią nelaimę, kažkokią patirtą psichologinę traumą, ligą, kuri yra tokia reikšminga, kad žmogus jaučiasi taip blogai, jog tas vėžys, iškritę dantys, nevaisingumas jau nebegąsdina.

Mesti rūkyti turėtų skatinti ir Nacionalinio vėžio instituto statistika – 95 proc. besigydančių plaučių vėžiu sergančiųjų – rūkaliai.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad tabako vartojimas – viena sparčiausiai plintančių šių dienų epidemijų. Kasmet tabako gaminių vartojimas pražudo daugiau nei 8 milijonus žmonių pasaulyje, iš kurių daugiau nei milijonas miršta nuo pasyvaus rūkymo.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų prof. dr. Kastyčio Šmigelsko ir Tomo Vaičiūno atliktame moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrime galima pastebėti tendenciją, kad mokykloje rūkalus išbandančių moksleivių (11, 13 ir 15 m.) skaičius pamažu mažėja.

1998 m. daugiau nei  pusė (52,2 proc.) apklausoje dalyvavusių mokinių buvo bandę rūkyti, praėjusių metų duomenimis, situacija yra šiek tiek pagerėjusi, tokių moksleivių yra kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.). Vis dėlto rūkančių mokinių skaičius lyginant su ankstesniu tyrimu yra šiek tiek išaugęs (2014 m. buvo 12,1 proc., dabar – 12,6 proc.), be to net 17,9 proc. mokinių pastarąjį mėnesį buvo rūkę elektronines cigaretes.

K. Staivė sako, kad pradėjus rūkyti, mesti nėra taip paprasta, to padaryti nepadeda jokia bauginanti statistika ar artimųjų prašymai, svarbi tik paties rūkančiojo valia ir noras. „Jeigu žmogus tikrai norės, tai kaip ir bet kurį kitą darbą darant, jis galės kalnus nuversti, bet per prievartą jo tikrai nepriversi. Ko gero, niekas nemetė dėl kitų įtakos“, – sako vaistininkė.

Apsisprendę atsikratyti įpročio rūkyti, pagalbos ir patarimų gali rasti vaistinėje. K. Staivė patikina – vaistininkai visada pasiruošę patarti ir padėti nepalūžti akimirkomis, kai norisi atsiimti pažadą. Pasak specialistės, ar sunku bus mesti rūkyti priklauso nuo to, kiek cigarečių žmogus iki tol surūkydavo per dieną.

Sugalvojus mesti staiga, o ne pamažu, gali kankinti abstinencija, prasidėti nerimas ar net širdies permušimai, todėl specialistai rekomenduoja mesti po truputį. Pasak K. Staivės, jeigu iki tol per dieną žmogus surūkydavo apie dešimt cigarečių, tai iš pradžių geriausia bandyti mažinti dozę iki penkių ir dar mažiau. Pagal įprastai per dieną surūkomų cigarečių kiekį, metant rūkyti parenkami ir nikotino pleistrai, kurie yra saugesni. Nikotino preparatai, priešingai, nei rūkalai, nekenkia kvėpavimo takams.

Nustojus rūkyti – ryškus sveikatos pagerėjimas

Nacionalinio vėžio instituto pulmonologė gydytoja Vaida Gedvilaitė sužinojusi, kad pacientai rūko, visada rekomenduoja atsikratyti šio žalingo įpročio, deja, ne visi ligoniai į patarimus reaguoja teigiamai. Tada į pagalbą ji pasitelkia faktus – informuoja žmogų, kad cigarečių rūkymas gali pažeisti kvėpavimo takus (nuo nosiaryklės iki bronchų). Deja, bet nuo rūkymo kenčia visas žmogaus organizmas.

„Esant deguonies trūkumui, pažeidžiami daugelis organų, didėja tikimybė susirgti vėžiu, tuberkulioze ir kitomis infekcinėmis ligomis.  Rūkymas tiesiogiai lemia 90–95 proc. visų plaučių vėžio atvejų“, – dėsto specialistė.

Kartais pakanka visada su savimi turėti kramtomos gumos ir pajutus norą užsirūkyti, pirmiausiai paimti jos.

Metus rūkyti gerėja plaučių funkcija, uoslės ir skonio jutimai sustiprėja, sumažėja (išnyksta) kosulys, dusulys. Dar daugiau, metus rūkyti miokardo infarkto ir insulto rizika per pirmuosius dvejus metus sumažėja net 50 proc.

„Pirmiausia žmonės turi suvokti patys, kokią žalą organizmui daro rūkymas ir turi norėti nustoti rūkyti. O būdų yra įvairiausių – nuo literatūros, psichoterapijos, akupunktūros iki medikametinės terapijos“, – vardija V. Gedvilaitė, ragindama nespręsti problemos vieniems.

Būdų mesti yra ne vienas

Jai pritaria ir Nacionalinio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė, pabrėždama, kad nors priklausomybė nuo nikotino – „sunki“, tačiau yra nemažai veiksmingų gydymo būdų, kurie padeda mesti rūkyti.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad psichoterapija ir farmakoterapija yra efektyvūs būdai gydant priklausomybę nuo nikotino. Iš psichoterpinių metodų geriausiai ištirtas teigiamas elgesio kognityvinės terapijos, dėmesingo įsisąmoninimo  bei motyvacinio interviu poveikis“, – kalba dr. G. Bulotienė.

Taip pat metimą rūkyti gali palengvinti atspausdintos savipagalbos priemonės, telefoninės  pagalbos linijos, automatinės teksto žinutės naudojant mobiliuosius prietaisus bei specializuotos internetinės programos. Naudingos literatūros galima rasti ir NVI vėžio informacijos ir komunikacijos skyriuje.

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja priduria, kad gydant priklausomybę nuo nikotino yra įrodytas farmakoterapijos efektyvumas, kuris apima įvairias nikotino pakaitinės terapijos formas, taip pat bupropioną ir kai kuriuos kitus antidepresantus. „Gana naujas metodas, išbandytas šiai priklausomybei gydyti, yra transkranijinė magnetinė stimuliacija“, – pasakoja gydytoja psichiatrė.

G. Bulotienės teigimu, svarbu, kad pagalba mesti rūkyti būtų kuo labiau individualizuota, nes vieni  žmonės rūko, siekdami išvengti neigiamo rūkymo nutraukimo poveikio, o kitus rūkyti labiau skatina malonūs rūkymo aspektai. Mokslininkai nagrinėja gydymo individualizavimo būdus, pagrįstus svarbiais individualiais biologiniais skirtumais, įskaitant ir genetinius.

Žalingą įprotį pakeisti kitu?

Vaistininkė K. Staivė pritaria, kad daliai žmonių rūkymas yra tik priemonė, kuri padeda nusiraminti, todėl bandant atsikratyti šio žalingo įpročio ji rekomenduoja įsigyti lengvai raminančių preparatų, pavyzdžiui, valerijono, pasifloros čiulpiamų tablečių. Kartais pakanka visada su savimi turėti kramtomos gumos ir pajutus norą užsirūkyti, pirmiausiai paimti jos.

Reikėtų nusiteikti, kad pats sunkiausias laikas trunka dvi-tris savaites, tačiau K. Staivė įspėja, kad kai kurie palūžta ir vėliau. „Labai svarbu, kad tuo metu, kai bandome nerūkyti, nebūtume tarp rūkančių draugų, šiuo laikotarpiu jų reikėtų vengti. Taip pat užsirūkymą išprovokuoja ir alkoholio vartojimas“, – pastebi „Eurovaistinės“ vaistininkė.

Kai kuriems rūkymas siejasi ir su tam tikrais ritualais. K. Staivė prisimena vieną savo klientę, kuri turėjo įprotį ryte išgerti kavos ir užsirūkyti pirmą cigaretę, todėl ji nusprendė nustoti gerti kavą,  o taip praėjo ir noras rūkyti rytinę cigaretę. „Reikia apmąstyti, kada mums atsiranda noras rūkyti ir vengti tų situacijų ar šį žalingą įprotį skatinančių žmonių. Žinoma, įtakos turi ir stresas, įtampa, nes mes dažnai raminančiai įsivaizduojame rūkymą“, – sako K. Staivė. Vis dėlto neteisinga galvoti, kad nikotinas ramina, pasak vaistininkės, priešingai, jis veikia stimuliuojančiai, o raminančiai tikriausiai veikia tik pats kvėpavimo procesas.

Žingsnis po žingsnio

Vaistininkė pataria metant rūkyti nesitikėti lengvo rezultato ir nesibaiminti, jeigu pradžioje kasdien vis dar surūkysite po vieną ar dvi cigaretes – tai nėra pralaimėjimas. „Labai reikalinga stipri valia, todėl užsibrėžus tikslą, reikia jo ir siekti“, – sako „Eurovaistinės“ specialistė.

Taip pat svarbu nusiteikti, kad metus rūkyti, gali tekti priaugti svorio. K. Staivė patikina, kad dauguma žmonių priauga 2–5 kilogramus, nes poreikį užsirūkyti kai kurie žmonės ima slopinti skanėstais.

Vaistininkė neatmeta ir to, kad naudingas gali būti paprasčiausias savo tikslų išdavimas artimiesiems. „Kartais verta apie tai pasakyti draugams ir pasidalinti feisbuke, nes tikrai nelabai smagu, kai sau kažką viešai pasižadi ir paskui neištesi duoto žodžio“, – dar vieną motyvuojančią priemonę su šypsena atskleidžia specialistė.