Anksčiau metantiesiems rūkyti vietoj cigaretės būdavo siūloma tik kramtomosios gumos, pastilių ar pleistrų su nikotinu, dabar tokių priemonių arsenalas gerokai platesnis. Bandantiesiems atsikratyti žalingo įpročio gali būti teikiamos nemokamos psichologo ar psichiatro konsultacijos, skiriama vaistų, galima išbandyti lazerinę terapiją ar hipnozę.

Respublikiniame priklausomybės ligų centre (RPLC) specialistų pagalba tokiems asmenims teikiama nemokamai. RPLC Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Vilma Pukelevičienė pastebi, kad neretai pagalbos kreipiasi asmenys, turintys kelių dešimčių metų rūkymo stažą.

– Ar galima teigti, kad rūkymas – pati nekalčiausia, mažiausiai kenksminga priklausomybė, palyginti su alkoholiu, narkotikais?

– Ne. Įprasta manyti, kad alkoholio ar narkotikų vartojimas labiau susijęs su asmens degradavimu nei rūkymas, tačiau, kalbant apie žalą sveikatai, rūkymas ją taip pat sukelia, be to, kenčia ir aplinkiniai. Juk šalia rūkaliaus esantys asmenys verčiami pasyviai rūkyti.

– Koks vidutinis statistinis rūkalius? Tai vyras ar moteris, koks jo amžius, socialinis statusas?

Sunkiau mesti rūkyti tiems, kurie nesugeba susitvarkyti su patiriamu nerimu, turi emocinių sutrikimų.

– Tiksliai pasakyti sudėtinga. Tačiau statistika rodo, kad rūkančių vyrų ir rūkančių moterų procentas pastaruoju metu panašėja. Kalbant apie išsilavinimą, socialinę padėtį griežtos ribos nėra. Galima sakyti, kad tai vienas iš mūsų aplinkos. Gal tik produktų pasirinkimas skiriasi, nes aukštesnės socialinės padėties žmonės gali nusipirkti brangesnių produktų.

– Anksčiau didesnę rūkalių dalį sudarė vyrai. Dabar rūkančių vyrų ir moterų procentas beveik susilygino – padaugėjo rūkančių moterų. Kaip manote, kodėl?

– Anksčiau mūsų pačių požiūris į rūkančią moterį galbūt dažniau būdavo neigiamas, smerkiantis. Tačiau kuo toliau, tuo labiau rūkančios moterys yra toleruojamos (galbūt todėl, kad visose srityse mažėja atskirtis tarp vyrų ir moterų). Pagalbos į RPLC moterys kreipiasi rečiau nei vyrai, tačiau dabar jų vis dėlto sulaukiame daugiau nei anksčiau.

– Su kokiu stažu, galbūt – ir tam tikrų ligų diagnozėmis pagalbos į jus kreipiasi rūkaliai?

– Būna, kad kreipiasi 30 metų ir ilgiau rūkantys žmonės. Ir šiandien man teko konsultuoti žmogų, rūkantį jau 32 metus. Vis dėlto didžioji dalis norinčiųjų mesti rūkyti į mus kreipiasi ne dėl kitų ligų diagnozių. Tiesa, pastebime, kad padaugėjo tokių, kuriuos pas mus atsiunčia kitų specialybių gydytojai, siedami jų ligą su intensyviu rūkymu. Tai paprastai būna kraujotakos, kvėpavimo sutrikimai.

– Jei ne dėl sveikatos, tai dėl kokių priežasčių žmonės paprastai nori mesti rūkyti?

– Tam įtakos turi ir pastaruoju metu labiau pradėta taikyti bendra suvaržymų, ribojimų politika rūkančiųjų atžvilgiu. Dabar daug kur draudžiama rūkyti – tai sukelia nepatogumų. Be to, didėjanti rūkalų kaina kai kuriuos žmones verčia skaičiuoti ir susimąstyti, kad galbūt jie galėtų apsieiti ir be jų. Į rūkalų kainą atkreipia dėmesį ne tik gaunantieji mažiausias pajamas. Vykstantieji užsidirbti į užsienį pastebi, kad ten rūkalai daug brangesni, juos tai kartais taip pat motyvuoja atsikratyti šios priklausomybės. Būna, kad vyresnio amžiaus žmones mesti rūkyti motyvuoja jų suaugę vaikai. Kai kurie jų skatina tėvus atsisakyti cigaretės, kad galėtų laisvai bendrauti su anūkais.

Vilma Pukelevičienė: tie, kurie meta rūkyti dėl įsipareigojimų kitiems, labai greitai atkrenta – vėl griebiasi cigaretės.

– Iš tiesų yra vaikų, kurie iškelia savo tėvams ultimatumus: meskite rūkyti arba nesimatysite su anūkais?

– Taip. Viena mano konsultuota moteris prisipažino: mano nerūkanti dukra labai pyksta, kai aš rūkau. Ir tai atsiliepia jų bendravimui. Sako: nuvažiuoju pas dukros šeimą į svečius, ten parūkyti nėra kur ir aš vis į laikrodį žvilgčioju, kada čia galėsiu dūmelį užtraukti. Po visų konsultacijų jai pavyko mesti ir ji labai džiaugėsi, kad, bendraujant su dukra ir anūkais, jai nebereikia žvilgčioti į laikrodį ir skubėti.

– Ką sako statistika – koks procentas rūkalių sugeba mesti rūkyti?

– Pernai Statistikos departamento atlikto Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo duomenys rodo, kad net 73 proc. rūkalių teigė mėginę mesti rūkyti: 26 proc. tai pavyko padaryti, 47 proc. mėgino mesti, tačiau vėliau vėl pradėjo. Tyrimai rodo, kad tik 1–5 proc. bandžiusiųjų savarankiškai mesti rūkyti pavyksta nerūkyti ilgiau nei metus.

Pastaruoju metu vertinamas ir rūkalų pakeitimas mažiau žalinga jų rūšimi. Anksčiau buvo tikinama, kad elektroninės cigaretės daro labai didelę žalą. Vis dėlto yra atlikti tyrimai, kad, lyginant su įprastomis cigaretėmis, tiek elektroninių cigarečių, tiek kaitinamojo tabako žala organizmui yra daug mažesnė nei tradicinių cigarečių.

– Vadinasi, jei žmogus bando mesti rūkyti, bet jam vis nepavyksta, šiek tiek geresnė alternatyva gali būti elektroninės cigaretės arba kaitinamasis tabakas?

– Bet koks tabako vartojimas yra kenksmingas. Ir tradicinės cigaretės, ir elektroninės, ir kaitinamasis tabakas kenkia. Tačiau nikotino vartojimas rūkant tradicines cigaretes yra pats pavojingiausias sveikatai. Cigaretei degant išsiskiria šimtai nuodingų cheminių junginių, sukeliančių vėžį ir kitas ligas. Tyrimai rodo, kad nikotiną vartoti be tabako deginimo daug saugiau, nei rūkyti įprastas cigaretes. Jei žmogus bando mesti rūkyti, iki tol, kol pavyks tai padaryti, geriau rinktis mažiausiai kenksmingą būdą.

– Nuo ko priklauso, pavyks žmogui mesti rūkyti ar ne?

– Sunkiau mesti rūkyti tiems, kurie nesugeba susitvarkyti su patiriamu nerimu, kuriems būdingi emociniai sutrikimai. Tačiau apskritai sėkmę čia gali lemti daug priežasčių. Pirmiausia, labai svarbus nuoširdus žmogaus noras, pažadas pačiam sau mesti rūkyti, o ne kažkokios kitos priežastys. Tie, kurie meta rūkyti dėl įsipareigojimų kitiems, labai greitai atkrenta – vėl griebiasi cigaretės. Jie nerūko ganėtinai trumpai. Neseniai teko konsultuoti žmogų, kuris atvyko paskatintas bendradarbių. Jų darbdavys skatina darbuotojus atsisakyti rūkymo. Jis sakė, kad kai kuriems bendradarbiams pavyko mesti savarankiškai, o jis atvyko pas mus medicininės pagalbos. Taigi, viena noro mesti rūkyti priežasčių gali būti to netoleruojanti darbo, galiausiai – namų aplinka. Jei namie – nerūkantys žmonės, tai gali paskatinti nerūkyti. Jaunose šeimose tai padaryti gali paskatinti vaikų gimimas. Jei motyvacija stipri, tikėtina, kad  pasiseks.

– Kiek konsultacijų paprastai prireikia, kol žmogus meta rūkyti?

– Pagal dabar vykdomą programą, mes konsultuojame šešias savaites (psichologo ir psichiatro konsultacijos) skirdami nemokamai pirmam mėnesiui medikamentus su tęstiniu gydymu vėliau nusiperkant patiems. Tačiau to dažniausiai nepakanka. Rekomenduojama, kad trumpiausiai šis gydymo kursas truktų iki trijų mėnesių. Konsultacijos gali tęstis ir pusę metų, ir metus, nes tai nesusiję tik su paties produkto atsisakymu, rūkymo kaip veiklos atsisakymu, bet ir su įpročio pakeitimu. Daugelis, atrodo, galėtų nerūkyti, bet išlieka įprotis – pavalgius, atlikus kažkokį darbą ar tiesiog periodiškai eiti parūkyti. Dažnai rūkymas – tarsi koks ritualas prie kavos puodelio. Ir vien dėl to, kad žmogus neužpildo to laiko niekuo kitu, dėl to, kad jis be to ritualo niekaip negali, vėl ima rūkyti.

– Kuo siūlote pakeisti tą įprotį? Saldainiu, išeiti į lauką pakvėpuoti grynu oru?

– Saldainis čia nelabai tinka, nes, jei žmogus surūko vidutiniškai 20 cigarečių per dieną, vadinasi, dienos metu tas žmogus kas pusvalandį ar kas 20 minučių rūko. Kiekvienąkart valgyti saldainį irgi būtų nesveika. Ir jei žmogus tiek rūko, šį įprotį pakeisti taip, kad jis visiškai neimtų cigaretės, gali būti sudėtinga, sunku kiekvienąkart užsiimti kažkuo kitu, neįgyti kitos priklausomybės.

– Anksčiau vienas iš nedaugelio dalykų, siūlomų metantiesiems rūkyti, buvo kramtomoji guma su nikotinu. Ar ir dabar ją siūlote?

– Tokia guma kaip alternatyva išlieka, tik tas kažko kramtymas ar  saldainiai ne visada yra išeitis. Tokia guma gal ir gerai kaip tarpinis variantas, tačiau daugelis bandančiųjų mesti rūkyti yra vyresnio ar vidutinio amžiaus žmonės, neretai turi dantų problemų, nešioja protezus – jie tiesiog negali jos kramtyti. Yra ir tablečių, pleistrų ar purškalų su nikotinu. Tačiau šiais laikais yra daug pažangesnių medikamentų, kuriuos vartodamas žmogus žalingus įpročius gali pakeisti.

– Kokie tie pažangesni dalykai?

– Iš naujausių medikamentų, kuriuos turime, tai vaistai su veikliąja medžiaga vareniklinu. Nemaža dalis mūsų pacientų renkasi vaistus su šia veikliąja medžiaga ir rezultatą pasiekia gana greitai. Dalyvaujantieji šešių savaičių programoje pirmą mėnesį medikamentus gauna nemokamai, paskui jų įsigyti turi savo lėšomis. Tuos vaistus vidutiniškai reikia gerti apie tris mėnesius. Yra ir įvairių purškalų, kai vietoj cigaretės užtenka vienąkart papurkšti į burną ir nikotino poreikis  nuslopinamas. Tai vaistai nikotino pagrindu. Ir tai daug geriau nei cigaretė, kurioje, be nikotino, yra ir kitų kenksmingų medžiagų, kurioms degant susidaro žalingų produktų.

– Teko girdėti, kad lazerinė terapija, hipnozė taip pat gali padėti mesti rūkyti. Ar jūs irgi tai rekomenduojate?

– Yra tų terapijų. Lazerinė terapija taikoma ir padedant atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio. Tačiau stebuklų nebūna – viskas per vieną dieną nesibaigia. Tokias terapijas greičiausiai renkasi žmonės, norintys įdėti mažai pastangų, tikėdamiesi kažkokių stebuklų. Sveikimas yra procesas, ir pirmiausia tai yra įpročių keitimas.

– Taigi, norint mesti rūkyti prireikia nemažai valios pastangų?

– Savarankiškai, be niekieno pagalbos, kliaudamiesi vien savimi, sakykime, savo valios pastangomis, meta tik iki 5 proc. bandančiųjų mesti rūkyti. Kaip minėjau, Statistikos departamento duomenimis, 47 proc. bandančiųjų mesti rūkyti vėliau vėl pradeda.

– Kaip dažnai pasitaiko vadinamieji atkritimai?

– Labai sunku pasakyti, nes mes neturime su tais žmonėmis atgalinio ryšio. Jei žmogui pavyko mesti rūkyti, jis centre gali nebepasirodyti, jei atkrito – taip pat. Taigi, labai sunku pasakyti, kiek iš tiesų būna atkryčių.

– Kokią konkrečiai pagalbą RPLC galite pasiūlyti tiems, kurie nori mesti rūkyti?

– Pirmos konsultacijos metu sudaromas galimos pagalbos planas. Įvertinama situacija, ar tam žmogui reikalingesnis kažkoks konkretus medikamentas, ar psichologo konsultacija, ir pradedama dirbti. Įvertinama, kaip jam sekasi, kokių problemų kyla, ir pagal tai skiriamos konsultacijos. Per konsultacijas žmonės pasipasakoja, pasidalija savo patirtimi. Šiandien konsultavau žmogų, kuris sako: man padeda žmona, ji mane psichologiškai labai palaiko. Tačiau žmona – ne psichologė ar psichiatrė, jis atėjo pas mus išgirsti specialisto nuomonės, ar teisingai daro, nes nenorėtų atkristi.

Pernai metimo rūkyti paslauga RPLC pasinaudojo 62 asmenys. Į Kauno filialą pernai kreipėsi dvylika asmenų, o šiemet iki balandžio paskutinės savaitės – devyni.

– Jūsų prognozė: ateityje rūkalių daugės ar mažės?

– Manau, kad mažės, nes žmonės darosi sąmoningesni. Be to, keičiasi požiūris, sąlygos darbe, bendra politika rūkalių atžvilgiu. Juk anksčiau buvo toks požiūris: jau geriau tegul rūko, bet negeria. Dabar tokio požiūrio nėra.

Leonas Valius. Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos prezidentas, Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas, profesorius

Tiems, kurie turi valios ir neturi didelės psichologinės priklausomybės, pavyksta mesti rūkyti. Tačiau mums, šeimos gydytojams, sudėtinga padėti tokiems žmonėms, nes čia ilgas procesas. Vien pasakyti: nerūkyk, nes susirgsi vėžiu, – neužtenka. Yra šešių žingsnių metodika, kurios laikantis, šeimos gydytojui su pacientu vien dėl rūkymo reikėtų susitikti šešis kartus. Per tuos susitikimus gydytojas turėtų skatinti pacientą mesti rūkyti, aptarti, kodėl jam nesiseka tai padaryti ir motyvuoti iš naujo. Tačiau realiai tai įgyvendinti sudėtinga – yra metodikos, pagal kurias reikėtų dirbti ir 30, ir 40 minučių. Mes tiek laiko neturime ir, atvirai pasakius, to nedarome. Galime tik papriekaištauti ir pasiūlyti variantus, kur žmogus gali kreiptis pagalbos.

Rūkaliams pasakome, kad reikėtų mesti rūkyti, būna, kad siunčiame pas psichologą, psichoterapeutą. Tai yra efektyviau. Pagaliau yra privačių psichiatrų, psichoterapeutų kabinetų, kuriuose dirba priklausomybių ligų specialistai. Be to, yra kompensuojamųjų vaistų, kurie gali padėti įveikti abstinenciją – nikotino badą.

Pagaliau yra kaitinamasis tabakas, kuris, jei žmogui nesiseka mesti rūkyti, vis dėlto yra geriau nei tradicinės cigaretės. Kaitinamajame tabake yra nikotino, bet, galima sakyti, nėra plaučių vėžį arba lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL) galinčių sukelti dervų. Kaitinamasis tabakas taip pat neturėtų būti reklamuojamas, nes rūkymas yra blogis, bet bent jau gamintojai teigia ir mokslinių straipsnių teko skaityti, kad, palyginti su tradicinėmis cigaretėmis, šiame tabake yra gal 1 proc. dervų. O nikotino ir ten, ir ten yra.

Pagrindinės ligos, kurias sukelia rūkymas, – plaučių vėžys, LOPL, širdies ir kraujagyslių, smegenų kraujagyslių ligos, periferinių arterijų stenozės ligos, kai pradedama šlubuoti. Sergantis periferinių kraujagyslių stenoze žmogus gali nueiti vis trumpesnį atstumą, nes dėl užsikimšusių kraujagyslių pradeda skaudėti raumenis. Anksčiau tai baigdavosi labai liūdnai – tekdavo amputuoti kojas, dabar taikomos kitos operacinės priemonės, tačiau jos ne visada padeda. Tai priklauso nuo kraujagyslių užkalkėjimo, užakimo laipsnio.

Jei žmogus ilgai ir dažnai rūko, tai išduoda specifinė veido spalva, krenkštimas, kosėjimas.

Kai pasakai, kad reikėtų mesti rūkyti, rūkaliai reaguoja skirtingai. Vieni sako: aš tam dar nesubrendau, bandysiu mažiau rūkyti. Kiti: žinau problemą, bandžiau mesti – neišeina. Šiuos galima įtikinti, kad savo sveikatos labui pabandytų dar kartą. Rūkaliai, turintys ilgą stažą, dažniausiai serga širdies ir plaučių ligomis. Norintiems mesti rūkyti bandome patarti, kur galėtų kreiptis pagalbos. O nemotyvuotiems padėti sunku. Paaiškiname, kad gyvenime yra geresnių dalykų, nei didinti sau infarkto, insulto ar vėžio riziką, bet jie dažniausiai neišgirsta. Kaip minėjau, priemonių padėti mesti rūkyti yra, tačiau reikia paties žmogaus noro ir motyvacijos.

„Vienas rūkymo metimo programos dalyvis apie rūkymo daromą poveikį pagalvojo tik patyręs miokardo infarktą. Tai ir tapo svarbiausiu motyvu atsisakyti rūkymo. Vyras intensyviai rūkė apie 40 metų po vieną cigarečių pakelį per dieną. Tokiems žmonėms svarbu ne tik gydyti rūkymo sukeltą ligą, bet ir išsiaiškinti, kodėl žmogus turi šį įprotį“, – sako R. Petrukonytė.

Psichologo konsultacijų metu nustatyta, kad fizinė priklausomybė nuo nikotino buvo vidutinio stiprumo. Nors pacientas bandė mesti rūkyti ne kartą, tačiau patirdavo dažnus atkryčius, o ilgiausiai nerūkyti pavyko dvejus metus.

Svarbu ne tik gydyti rūkymo sukeltą ligą, bet ir išsiaiškinti, kodėl žmogus turi šį įprotį.

„Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje buvo įvertinti paciento rūkymo įpročiai, priežastys, motyvacija mesti rūkyti ir sudarytas rūkymo metimo planas. Atsižvelgus į paciento sveikatos būklę, nuspręsta, jog jam lengviausia mesti rūkyti – mažinant surūkomų cigarečių skaičių. Vyras noriai lankė psichologo konsultacijas, dalijosi savo sunkumais ir aktyviai dalyvavo rūkymo metimo plano sudaryme. Išvykdamas iš reabilitacijos jis buvo sumažinęs surūkomų cigarečių skaičių iki 4 per dieną. Po pusės metų, grįžęs į reabilitaciją po planuotos operacijos, pacientas džiaugėsi, kad jam pavyko visiškai atsisakyti žalingo įpročio, – rūkymo metimo planas jam labai padėjo“, – apie sėkmingą paciento patirtį pasakojo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės psichologė.

Rūkymas yra lėtinė liga, kuriai būdingi tam tikri fiziniai ir psichologiniai abstinencijos simptomai, skatinantys užsirūkyti. Rūkantiesiems būna nelengva pripažinti, kad jų rūkymą palaiko psichologiniai faktoriai, darantys įtaką jų surūkomų cigarečių skaičiui.

„Sėkmingai mesti rūkyti padeda asmeninis rūkymo metimo planas, kuris sudaromas su psichologu. Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje pacientai gauna psichologinį palaikymą, mokosi įveikti abstinencijos sunkumus, kylančius metant rūkyti, aptariamos galimos kritinės situacijos,“ – aiškino R. Petrukonytė.

ELTA primena, jog Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninė nuo 2017 metų vykdo projektą, kuriuo siekiama sumažinti rūkančių pacientų skaičių. Psichologo konsultacijų metu analizuojami rūkymo įpročiai ir priežastys, įvertinami psichologiniai rūkymą palaikantys faktoriai, nustatomas fizinės priklausomybės lygis.

Kaip praneša Kauno klinikos, rūkymo metimo programos metu 41 žmogus sėkmingai atsisakė rūkymo, 44 programos dalyviai vykdo sudarytus rūkymo metimo planus ir sėkmingai sumažino surūkomų cigarečių skaičių, o penkiems programos dalyviams skirta papildomai pakaitinė nikotino terapija tęsiant ją ir namuose.

Straipsnyje žurnale „New England Journal of Medicine“ rašoma, kad 18 proc. rūkančiųjų, kurie perėjo prie elektroninių cigarečių, vienus metus nerūkė įprastų cigarečių. Tai sugebėjo padaryti tik 9,9 proc. žmonių, norėjusių mesti rūkyti ir pasikliovusių pakaitine nikotino terapija.

„Tai pirmas bandymas nustatyti modernių elektroninių cigarečių veiksmingumą padedant rūkantiems žmonėms mesti rūkyti“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, Londono karalienės Marijos universiteto profesorius Peteris Hajekas (Pėteris Hajekas).

„Elektroninės cigaretės buvo beveik dvigubai veiksmingesnės už pakaitinės nikotino terapijos produktų derinį“, – sakė jis.

Nors elektroninės cigaretės yra „saugesnės“ už tradicines, jos taip pat kelia pavojų.

Tačiau prie elektroninių cigarečių perėję žmonės daug dažniau jas rūko ir toliau. Tai gali rodyti, kad jie tiesiog pakeitė vieną būdą gauti nikotino kitu ir neįveikė priklausomybės.

Tyrime dalyvavo 886 atsitiktinai parinkti žmonės, Britanijoje siekę pagalbos metant rūkyti, kad galėtų gauti trims mėnesiams reikalingą kiekį pasirinktos pakaitinės nikotino terapijos priemonės – pleistrų, gumos, pastilių, purškalo, inhaliatorių – arba jų derinio, arba pradinį elektroninės cigaretės paketą su viena ar dviem nikotino turinčio skysčio buteliukais.

Elektronines cigaretes naudojusi grupė buvo skatinama vėliau pirkti savo pasirinktus įvairios nikotino koncentracijos ir įvairaus kvapo skysčius.

Mažiausiai mėnesį kartą per savaitę buvo siūlomos konsultacijos ir parama pozityviam elgesiui skatinti.

Po metų vėl susisiekę su šiais žmonėmis mokslininkai nustatė, kad 80 proc. elektroninių cigarečių vartotojų, kuriems pavyko atsisakyti įprastų cigarečių, ir toliau reguliariai vartodavo elektronines.

Tačiau tik 9 proc. pasirinkusiųjų pakaitinę nikotino terapiją ir metus nerūkiusių cigarečių vis dar vartojo pleistrus, gumą ar kitus pakaitalus.

Tad „New England Journal of Medicine“ redaktoriaus skiltyje raginama būti atsargiems.

„Nors elektroninės cigaretės yra „saugesnės“ už tradicines, jos taip pat kelia pavojų“, – rašė Bostono universiteto Henry M. Goldmano (Henrio M. Goldmano) dantų medicinos mokyklos sveikatos apsaugos politikos profesorė Belinda Borrelli (Belinda Boreli) ir Bostono universiteto Medicinos mokyklos medicinos profesorius George'as O'Connoras (Džordžas O'Konoras).

Faktas, kad dalis elektronines cigaretes pasirinkusių žmonių jas toliau vartojo, „kelia susirūpinimą dėl ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo pasekmių sveikatai“, sakė jie. Specialistai pažymėjo, kad „elektroninių cigarečių garuose yra daug toksiškų medžiagų“, nors jų koncentracija ir poveikis bendrai laikomi mažesniais nei cigarečių dūmuose.

Svarbūs rezultatai

Kitas nerimą keliantis dalykas yra elektroninių cigarečių populiarumas tarp jaunimo. Amerikoje elektroninių cigarečių vartojimas tarp moksleivių 2017–2018 metais išaugo 78 procentais. JAV vyriausiasis gydytojas tai pavadino epidemija.

Suaugusiųjų vartojimas ne tik gali nulemti vaikų kvėpavimą elektroninių cigarečių garais, bet ir modeliuoja priklausomybę, didina riziką, kad vaikai vieną dieną pradės rūkyti įprastas cigaretes, sakoma „New England Journal of Medicine“ redaktoriaus straipsnyje.

Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje cigarečių rūkymas yra pagrindinė išvengiama mirties priežastis. Jungtinėse Valstijose dėl rūkymo kasmet miršta maždaug 480 tūkst. žmonių, o Britanijoje – daugiau kaip 100 tūkstančių.

Britų ekspertai sako, kad tyrimo išvados galėtų pakeisti tai, kaip sveikatos apsaugos paslaugų teikėjai kalba apie elektronines cigaretes – galbūt daugiau jų skatins rūkalius išbandyti elektronines cigaretes kaip būdą atsisakyti tradicinių cigarečių.

JK tarnybos, padedančios mesti rūkyti, dabar tikriausiai dažniau įtrauks elektronines cigaretes į pasirinkti siūlomų dalykų sąrašą, o sveikatos apsaugos profesionalai galės ramesne sąžine rekomenduoti elektronines cigaretes kaip būdą mesti rūkyti, sakė viena tyrimo autorių Dunja Przulj (Dunia Pržul) iš Londono karalienės Marijos universiteto.

„Tai galiausiai gali dar labiau paspartinti rūkymo ir su juo susijusių ligų atvejų mažinimą“, – sakė ji.

Pasak Martino Dockrello (Martino Dokrelo), vadovaujančio tabako kontrolei sveikatos apsaugos agentūroje „Public Health England“, „šis svarbus tyrimas rodo, kad perėjimas prie elektroninių cigarečių gali būti tarp veiksmingiausių būdų mesti rūkyti, ypač derinant tai su asmenine parama“.

Kas nutinka metus rūkyti

Psichologai aiškina, kad vienu ypu atsisakius ilgus metus turėto žalingo įpročio, žmonės linkę tai pakeisti kitu, neva sveikesniu įpročiu, pvz., pradeda intensyviai bėgioti ar gausiai gerti kavą. Toks vienos priklausomybės pakeitimas kita iš psichologinės pusės aiškinamas kaip neišspręstų vidinių problemų maskavimas kita nauja veikla, į kurią neriama stačia galva. Žmogus, pats to nesuvokdamas, vienaip ar kitaip vėl tampa priklausomas, o esminių problemų taip ir nesprendžia.

Kaip teigia klinikinės toksikologijos gydytoja Jūratė Margerienė, staigus rūkymo atsisakymas gali sukelti tiek fizinės, tiek psichologinės abstinencijos požymius, tačiau kiekvienas juos išgyvena skirtingai: „Dažnai tokie pokyčiai nereikalauja jokio gydymo, o kartais tenka skirti ir simptominį ir net specifinį gydymą“, – teigia J. Margerienė. Dažniausi pasitaikantys simptomai, su kuriais susiduria rūkaliai, nusprendę mesti rūkyti – nuovargis, prakaitavimas, seilėtekis, kraujospūdžio ir pulso pokyčiai, galvos svaigimas, nemiga, nerimas, irzlumas, ypač nustojus daryti „rūkymo pertraukėles“, dirglumas, „neramių kojų sindromas“. Apetito padidėjimas taip pat gali būti viena pirmųjų reakcijų nustojus griebtis cigaretės.

Specialistai vis dažniau kalba, kad mesti rūkyti žmogui nepasiūlant alternatyvos, nėra efektyvus būdas atsisakyti ilgamečio įpročio. Vienas iš būdų greičiau išeiti iš užburto rūkymo rato – alternatyvūs tabako gaminiai. Cigaretėse esančios pridėtinės cheminės medžiagos, degimo proceso metu susidarantys dūmai bei smalkės itin neigiamai veikia kvėpavimo takus, plaučius. Todėl pakaitinės nikotino priemonės gali būti pirmas žingsnis rūkymo atsisakymo link: žmogus pirmiausiai sumažina žalą organizmui bei po truputį atpranta nuo įprastų tabako gaminių. Gydytojos teigimu, pakaitinė nikotino terapija kenkia mažiau tuo, kad neturi toksiškų dervų.

Ne visi tampa priklausomais

Vis dėlto, kad ir kokią žalą rūkymas daro organizmui, kaip teigia J. Margerienė, visi žmonės turi skirtingą polinkį į priklausomybes: „Tai priklauso nuo labai daug faktorių, pvz., genetinių: ar šeimoje buvo priklausomų asmenų, ar pats žmogus jau turėjo kokiai nors medžiagai priklausomybę, taip pat svarbus ir amžius, kada pradedama vartoti“, – aiškina specialistė.

Anot jos, kuo anksčiau žmogus įninka į tokį liūną – pradeda vartoti alkoholį ar rūkyti, tuo didesnė rizika vėliau turėti problemų, siekiat žalingo įpročio atsisakyti. Taip pat, kaip teigia specialistė, tokiems asmenims išauga tikimybė pereiti prie kitų medžiagų, pvz., kanabinoidų.

Kaip palengvinti abstinencijos periodą

Metus rūkyti žmogus susiduria su naujais kasdieniais iššūkiais: kuo pakeisti įpročiu tapusias pertraukėles, taip pat susiduria su minėtaisiais fiziniais ir psichologiniais sunkumais. Kad šis laikotarpis būtų lengvesnis, gydytoja siūlo pirmiausia pakeisti elgesio stereotipus: „Svarbu pašalinti ar išsivalyti vietas, kuriose buvo įprasta rūkyti, pvz., automobilį, balkoną, terasą. Užsiimti kita veikla tuo metu, kai būdavote įpratęs rūkyti, pvz., keisti rytinės kavos gėrimo laiką ir vietą, po darbo vykti sportuoti, eiti pasivaikščioti, užsiimti kita mėgstama veikla – šokti, piešti, megzti ir t. t.“, – vardija gydytoja.

Vis dėlto, jeigu kovą su savimi jūs pralaimite ir vėl nenorėdami griebiatės cigaretės, pravartu kreiptis į specialistus, kurie ieškos priežasčių, kodėl vis nepavyksta mesti rūkyti bei pritaikys tinkamiausią būdą ar medikamentus, padėsiančius išsivaduoti iš šio žalingo įpročio.

„Aš vis dar kasdien surūkau dvi ar tris suktines (pills). Aš naudoju savo paties tabaką, nes nerūkau pagamintų cigarečių“, – sakė jis BBC. „Pills“ vietiniai vadina cigaretes, susuktas iš laikraštinio popieriaus.

Ar seniokas tikrai mes rūkyti, parodys ateitis. Tačiau tai lengva nebus. „Aš kaltinu velnią, kad jis yra toks stiprus“, – sakė jis. F. Blomas, regis, pats netiki savo ketinimais. „Kartais aš sakau sau, kad mesiu, tačiau taip tik meluoju pats sau“, – atviravo galimai seniausias pasaulyje vyras.

Keiptaune gyvenantis žmogus kažkada dirbo fermoje ir statybose. Tačiau skaityti ir rašyti jis niekuomet neišmoko. Apartheido sistema Pietų Afrikoje tada draudė juodaodžiams gyventojams lankyti mokyklą.

Rūkymas, atrodo, nekenkia F. Blomo sveikatai. Priešingai: jis jaučiasi labai sveikas, turi stiprią širdį. Jį esą apleido tik kojos.

Ar F. Blomas iš tikrųjų šiuo metu yra seniausias pasaulyje vyras, dar vertina „Gineso rekordų knyga“.

Subrendusi moteris lai elgiasi kaip nori, tačiau besilaukianti moteris turėtų prisiimti atsakomybę už būsimo kūdikio sveikatą. Jokia naujiena, kad žalingi mamos įpročiai  smarkiai kenkia vaisiui ir gali turėti lemtingą įtaką jo vystymuisi ir sveikatai apskritai.

Visgi rūkančių moterų nemažėja. Deja, net 18 proc. būsimų Prancūzijos mamų rūko paskutinį nėštumo trimestrą, t. y. 1 nėščioji iš 5. Šios šalies medikai apgailestauja, kad nėra jokių efektyvių priemonių padėti nėščiosioms mesti rūkyti ar įstatymo, draudžiančio tai daryti. Visgi išeitį mano atradę Paryžiaus viešoji sveikatos priežiūros įstaiga ir Nacionalinis vėžio institutas – kad paskatintų nėščiąsias mesti rūkyti, sumanė joms už tai mokėti. Gavusios pinigus moterys turės pateikti įrodymą, kad nerūko. Nuo balandžio 20 d. šiame bandomajame projekte sutiko dalyvauti 16 Prancūzijos centrų, tyrime dalyvauti pakvietęs savanores.

Kas dalyvauja projekte? Mažiausiai 4,5 mėn. besilaukianti moteris, būtinai pilnametė ir surūkanti 3–5 cigaretes per dieną. Pagrindinė jos užduotis – mesti rūkyti. Nėštumo metu negalima rūkyti nei pypkės, nei cigarų ar kitaip „įpakuoto“ tabako, nei elektroninių cigarečių.

Kad būtų nustatytas finansinės motyvacijos efektyvumas, savanorių moterų grupė padalinta į dvi grupes, kurias stebi sveikatos priežiūros specialistai, tabakologai. Pirmoji nėščiųjų grupė gaus po 20 eurų kiekvieno privalomo apsilankymo pas gydytoją metu, antroji gaus ir papildomus 20 eurų už nerūkymą (tai patikrinama šlapimo tyrimais). Moteris, kuri mes rūkyti, tyrimo pabaigoje galės gauti iki 300 eurų. Tikrai motyvuojantis metodas, kuris, tikimasi, bus naudingas ir efektyvus. Pirmieji tyrimo rezultatai bus paskelbti tik praėjus dvejiems metams.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras spalio 15 d. (ketvirtadienį) 18 val. organizuoja  jau antrą tarpusavio palaikymo grupės susitikimą, kuriame savo patirtimi pasidalins neseniai atsisakę rūkymo ar galvojantys apie šio įpročio atsikratymą žmonės.

Nors daugelis rūkančiųjų suvokia šio įpročio žalą, tačiau atsisakyti to negali dėl pačių įvairiausių priežasčių: vieni mano priaugsiantys svorio, kiti negali atsikratyti priklausomybės nikotinui. Negana to, atsisakyti šio įpročio dažniausiai nusprendžiama tik tuomet, kai pajuntami konkretūs jo padariniai. Be to, dažnas galbūt norėtų mesti rūkyti, tačiau be kitų pagalbos to padaryti jam nepavyksta. Tuomet gali padėti turintys patirties, su tuo jau susidūrę ir sunkumus sėkmingai išsprendę žmonės.

Susitikti pasikalbėti su panašią patirtį turinčiais žmonėmis, pasidalinti išgyvenimais draugiškoje ir suprantančioje aplinkoje, sulaukti palaikymo ir specialistų patarimo galima apsilankius specialiame tarpusavio palaikymo grupės susitikime, kuris yra tarsi tarpinė stotelė žengiant pirmą žingsnį cigaretės atsisakymo link. Sveikatos patarimai ir praktiškai pritaikomos žinios padės daug lengviau atsiriboti nuo priklausomybės nikotinui ir pasirinkti kokybiškesnį ir sveikesnį gyvenimo būdą.

Prieš mėnesį jau įvykusiame tarpusavio palaikymo grupės susitikime apsilankė 12 dalyvių, kurie džiaugėsi pozityvia bendravimo atmosfera. Nors dalyvavusieji susitikime dar nemetė rūkyti, tačiau kai kurie pradėjo morališkai tam ruoštis, mažinti surūkomų cigarečių kiekį. Be to, šis susibūrimas padėjo geriau suprasti, kodėl rūkoma tam tikru metu (pvz., ryte prie kavos, darbe susitikimų metu ir t.t.) ir atskirti kada rūkoma tik iš įpročio, o kada tai yra daroma dėl jaučiamo potraukio cigaretėms.

Antrasis susitikimas, kurį ves didelę tokių programų patirtį turintis Gintaras Nekis, Adventistų bažnyčios pastorius, šeimos ugdymo konsultantas, baigęs „Pagalbos metantiems rūkyti organizavimas bei teikimas“ mokymus, vyks Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biure (Taikos pr. 76, III aukštas, Klaipėda).

Šis tarpusavio palaikymo susitikimas – tai puiki galimybė pasiruošti ir dalyvauti nemokomoje penkių dienų Rūkymo metimo programoje „Kvėpuok laisvai“. Ši programa, skirta padėti pereiti nelengvą rūkymo atsisakymo laikotarpį, prasidės lapkričio 9-13 d. Penkis vakarus vyksiančius užsiėmimus ves patyręs lektorius, kuris pristatys būdus, kaip lengviau atsisakyti šios priklausomybės, dalyviai įgaus ir praktinių žinių, padėsiančių mesti rūkyti. Jei jau seniai galvojate apie rūkymo atsisakymą ar turite rūkančių pažįstamų, nepraleiskite progos sudalyvauti susitikime ir paraginkite juose dalyvauti savo rūkančius draugus ir artimuosius.

Norintys dalyvauti tarpusavio palaikymo grupės susitikime spalio 15 d. (ketvirtadienį) 18 val. turi iš anksto užsiregistruoti tel. 8 640 93348 arba el. p. migle@sveikatosbiuras.lt

Rūkymas yra narkotinė priklausomybė, galinti daryti įtaką daugybei sveikatos sutrikimų ir itin pabloginti gyvenimo kokybę. Tai įprotis, kurio dažnas norėtų atsikratyti, tačiau be kitų pagalbos nepavyksta. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras rugsėjo 16 d. 18 val. organizuoja  tarpusavio palaikymo grupės susitikimą, kuriame savo patirtimi pasidalins neseniai atsisakę rūkymo ar galvojantys apie šio įpročio atsikratymą žmonės.

Diskusijos, pasidalijimas patirtimi, pokalbiai draugiškoje aplinkoje, palaikymas, specialistų praktiniai patarimai, trumpi sveikatos patarimai suteiks motyvacijos, jėgų ir žinių atsiribojant nuo priklausomybės nikotinui. Tai tarsi pasiruošimas prieš žengiant pirmą žingsnį cigaretės atsisakymo link.

Paskaitas ves didelę tokių programų patirtį turintis Gintaras Nekis, Adventistų bažnyčios pastorius, šeimos ugdymo konsultantas, baigęs „Pagalbos metantiems rūkyti organizavimas bei teikimas“ mokymus. Susitikimai vyks Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biure (Taikos pr. 76, 3 aukštas, Klaipėda).

Šis tarpusavio palaikymo susitikimas – tai puiki galimybė pasiruošti ir dalyvauti nemokomoje penkių dienų Rūkymo metimo programoje „Kvėpuok  laisvai“, kuri vyks lapkričio 9-13 d. Ši progrma skirta padėti pereiti nelengvą rūkymo atsisakymo laikotarpį. Penkis vakarus vyksiančius užsiėmimus ves patyręs lektorius, kuris pristatys būdus, kaip lengviau atsisakyti šios priklausomybės, dalyviai įgaus ir praktinių žinių, padėsiančių mesti rūkyti.

Norintys dalyvauti tarpusavio palaikymo grupės susitikime rugsėjo 16 d. turi iš anksto užsiregistruoti tel. 8 640 93348 arba el. p. migle@sveikatosbiuras.lt