Buvęs naftos magnatas pirmadienį atkreipė dėmesį į daugybę žmonių, kurie atsiliepė į opozicijos raginimą ir atėjo balsuoti lygiai 12 val. Jau ir prieš tai dešimtys tūkstančių gyventojų esą reiškė paramą kandidatams, kuriems Kremlius vėliau neleido dalyvauti prezidento rinkimuose. M. Chodorkovskis paminėjo ir žmones, dalyvavusius opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno laidotuvėse ar gedėjusius dėl jo mirties.

„Didmiesčių gyventojų psichologinė situacija iš esmės pasikeitė“, – kalbėjo M. Chodorkovskis, kuris dėl pasipriešinimo V. Putinui dešimt metų praleido kalėjime. Dabar šiems žmonėms pateikiami skaičiai, kad esą 87 proc. rinkėjų balsavo už V. Putiną, o rinkėjų aktyvumas siekė 77 proc. „Tai rezultatai, kuriais negali tikėti nė vienas normalus žmogus Rusijoje“, – Berlyne sakė M. Chodorkovskis. Jis teigė manąs, kad prie balsadėžių atėjo ne daugiau kaip kas antras rinkėjas.

„Kremliaus režimo valdomos Rusijos keliama grėsmė išlieka – jos akivaizdoje niekas Europoje ir pasaulyje negali jaustis saugus“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime sakė diplomatijos vadovas.

„Todėl svarbu ir toliau visapusiškai padėti Ukrainai, tačiau tuo pačiu norime matyti aktyvią opoziciją Vladimirui Putinui ne tik užsienyje, bet ir pačioje Rusijoje, kuri ne tik norėtų, bet ir siektų pokyčių Rusijos politinėje sistemoje“, – sakė ministras.

„Tik taip gali atsirasti reali alternatyva Putino režimui“, – pridūrė jis.

M. Chodorkovskis susitikime padėkojo Lietuvai už sudarytas sąlygas Rusijos režimo persekiojamiems pilietinės visuomenės atstovams, žurnalistams rasti prieglobstį šalyje.

Anot URM, rusų opozicionierius priėmė kvietimą atvykti į kasmetinį Vilniaus Rusijos Forumą, 2024-ųjų pavasarį rengiamą 10-ąjį kartą.

Lietuvoje surengtame „Laisvosios Rusijos kongreso“ renginyje ketvirtadienį M. Chodorkovskis teigė, kad šis klausimas lems ir tai, kokia kryptimi galėtų pasukti Rusija žlugus prezidento Vladimiro Putino režimui ir ar ji „neužsisuks naujame, iš viršaus padiktuotame centralizuotame rate“.

„Tai labai daug priklauso nuo to, kokį pavyzdį turės jaunoji Rusijos karta. Kad šis pavyzdys būtų europinis, reikia dirbti su šia jaunąja karta. Būtent dėl to taip aštriai sureagavome į pareiškimus apie visuomeninių, kultūrinių ir kitų santykių nutraukimą su Rusijos visuomene, kurie trumpai buvo įvardinti kaip „vizų problema“, – kalbėjo M. Chodorkovskis.

„Taip, kai vyksta karas, žmonės, kurie palaiko agresorių, kurie palaiko agresyvų karą, neturėtų vykti pas auką į namus. Bet yra didelė dalis rusų, kurie šio karo nepalaiko, kurie viešai pasisako prieš jį. Su šiais rusais reikia palaikyti komunikaciją, negalima jų atstumti, kadangi nuo jų priklauso, kas rytoj bus mūsų bendrame Europos kontinente“, – sakė jis.

Tai labai daug priklauso nuo to, kokį pavyzdį turės jaunoji Rusijos karta.

G. Kasparovas teigė, kad įvedant naujus suvaržymus Rusijai, reikėtų atsakyti į klausimą, ar tai padeda Ukrainai laimėti karą, ar ne.

Jis sakė iš esmės palaikantis turistinių vizų draudimą, tačiau ragino numatyti ir galimybes keliauti po Europą karo nepalaikantiems rusams.

„Bet koks įtampos šalies viduje sukūrimas, neabejotinai, turistinių vizų draudimas važinėjimui šen bei ten, spaudimas – tai yra gerai“, – teigė G. Kasparovas.

„Bet visiškai atsisakyti bendradarbiavimo su kokiomis nors emigrantų grupėmis – tai nėra teisinga, nes tai yra taip pat svarbus faktorius siekiant paveikti Vakarų visuomenės nuomonę. Pavyzdžiui, didelis klausimas, kada pereiti nuo Rusijos turto įšaldymo prie konfiskacijos. Čia, spėju, rusų emigrantų balsas taip pat padėtų Vakarų politikams pereiti šią ribą“, – kalbėjo opozicionierius.    

ES šalių užsienio reikalų ministrai trečiadienį sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą.

Ši priemonė nereiškia oficialaus turizmo vizų draudimo, kurį ragino paskelbti kai kurios ES priklausančios Rusijos kaimynės.

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija sako ieškosiančios būdų taikyti regioninius draudimus atvykti Rusijos piliečiams.

Pasak jo, Rusija turi būti realiai federacinė valstybė, o aukščiausias valdžios įrankis turėtų būti parlamentas.

Opozicionieriaus teigimu, tik taip pavyktų užgniaužti Rusijos imperines ambicijas.

„Posto prezidento Rusijoje neturėtų būti, Rusijoje turi būti parlamentas ir šalis turi būti federalinė, o federaliniams centrams turi atstovauti regionai. Tik tokiu atveju, jei Rusija bus pertvarkyta į regionus, imperinė intencija praras galią“, – penktadienį po Vilniaus Rusijos forumo Trakų rajone sakė M. Chodorkovskis, vadovaujantis Atviros Rusijos fondui.

Jis tvirtino esantis tikras, kad V. Putinas praras valdžia Rusijoje.

„Aš tikras, kad to laukti reikės neilgai, užpuldamas Ukrainą jis padarė dramatišką klaidą“, – kalbėjo Rusijos opozicijos veikėjas.

Jo teigimu, tam įvykus, į gimtinę pakeisti šalies grįžtų šimtai tūkstančių rusų.

M. Chodorkovskio teigimu, su šiais žmonėmis, aktyviais V. Putino oponentais, „yra prasmės kalbėtis“ ir tai reikia daryti. Tai daryti nepaisant to, kad šalį palikę rusai kai kurių yra suprantami kaip režimo dalis, tvirtino aktyvistas.

„Aš dėkingas Lietuvai, kad jūs pasiruošę kalbėtis. Tai labai svarbu. Ta rolė, kurią turite Europos Sąjungoje, žmonės, kurie supranta, kas vyksta, žmonės, kurie susirūpinę tuo, kurie stuksena per galvas Europoje tiems, kurie mano, kad nevyksta niekas ypatinga, kad su Putinu vėl galima susitarti. Jūs šią temą primenate, tai labai svarbi rolė, kurią šiandien atliekate Europoje“, – teigė M. Chodorkovskis.

Gegužės pabaigoje vykęs Vilniaus Rusijos forumas buvo aštuntasis toks renginys.

„Užsienio agentų“ etiketė, primenanti stalinistinį „liaudies priešo“ statusą, Rusijoje plačiai priskiriama Kremliaus režimo oponentams, žurnalistams ir žmogaus teisių aktyvistams, kaltinamiems, kad jų politinė veikla finansuojama užsienio jėgų. „Užsienio agentais“ paskelbtiems subjektams taikoma daugybė apribojimų ir sudėtingų procedūrų, kurių nesilaikant gresia didelės baudos.

Be kita ko, visos jų publikacijos turi būti pažymėtos kaip išleistos „užsienio agento“.

Internetu paskelbtame atnaujintame Teisingumo ministerijos sąraše nurodoma, kad 58 metų M. Chodorkovskio ir 59 metų G. Kasparovo veikla yra finansuojama „šaltinių“ Ukrainoje.

Sovietų Sąjungoje gimęs buvęs šachmatų pasaulio čempionas G. Kasparovas yra ilgametis Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas. Jis jau beveik dešimtmetį gyvena Jungtinėse Valstijose.

M. Chodorkovskis 10-ajame dešimtmetyje buvo vienas įtakingiausių Rusijos verslininkų, bet įsitraukė į konfliktą su Kremliumi, kai 2000 metais į valdžią atėjo V. Putinas.

2003 metais M. Chodorkovskis, laikytas turtingiausiu Rusijos žmogumi, buvo suimtas, nuteistas už mokesčių vengimą ir 10 metų praleido kalėjime, o paskui išvyko į užsienį. Jam skirtą bausmę M. Chodorkovskis laikė prezidento V. Putino politiniu kerštu už jo politines ambicijas.

Daug metų M. Chodorkovskis padėjo finansuoti Rusijos opozicijos organizaciją „Atviroji Rusija“. Pernai gegužę ši grupė likvidavosi, neatlaikiusi didėjančių represijų.

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną dešimtys rusų intelektualiojo elito narių ir žurnalistų paliko savo šalį, valdžiai didinant spaudimą paskutiniesiems kritikuojantiems balsams ir žiniasklaidai.

Interviu televizijai „France 24“  M. Chodorkovskis iš Londono sakė, kad V. Putino sprendimas įsakyti pradėti invaziją į Ukrainą buvo „emocinis“ žingsnis lyderio, kuris darosi vis labiau „paranojiškas“.

„Tai yra savižudybė. Jis negali laimėti Ukrainoje, net jeigu jie užimtų Kijevą ir (rytinį miestą) Charkivą. Tai paspartina jo pabaigą“, – kalbėjo jis.

„Režimas supus. Tai neįvyks greitai – mes kalbame apie metus ar dvejus“, – sakė M. Chodorkovskis. Jis pridūrė, kad jo pabaigą gali sukelti ekonomikos žlugimas.

M. Chodorkovskis gana ilgą laiką buvo žymiausias Rusijos kalinys. 2003 metais M. Chodorkovskis, laikytas turtingiausiu Rusijos žmogumi, buvo suimtas, nuteistas už mokesčių vengimą ir 10 metų praleido kalėjime. Jam skirtą bausmę M. Chodorkovskis laikė prezidento V. Putino politiniu kerštu už jo politines ambicijas.

M. Chodorkovskis/Scanpix nuotr.

Iki suėmimo M. Chodorkovskis buvo naftos milžinės „Jukos“ savininkas ir asmeniškai pažinojo V. Putiną.

Jis galvojo, kad Ukrainoje jį pasitiks su gėlėmis. Šito jis nesitikėjo.

Jo teigimu, iki invazijos į Ukrainą V. Putinas galėjo iki gyvenimo pabaigos likti prezidento poste, tačiau dabar jis padarė „istorinę“ klaidą.

„Jis nėra beprotis. Nors atsiranda senatvinės paranojos požymių... Jis bijo būti nužudytas. Tačiau klinikiniu požiūriu jis nėra išprotėjęs“, – kalbėjo M. Chodarkovskis.

Anot jo, V. Putinas – praleidęs du dešimtmečius valdžioje, apsuptas patarėjų, bijančių pasakyti jam tiesą – neįvertino Ukrainos pasipriešinimo masto.

„Jis galvojo, kad Ukrainoje jį pasitiks su gėlėmis. Šito jis nesitikėjo“, – kalbėjo M. Chodorkovskis.

M. Chodorkovskis interviu televizijai „France 24“ iš Londono sakė, kad V. Putino sprendimas įsiveržti į Ukrainą buvo „emocingas“ vis labiau „paranojiško“ lyderio žingsnis.

„Tai savižudybė. Jis negali laimėti Ukrainoje, net jei užimtų Kijevą ir (rytinį) Charkivo miestą. Tai paspartins jo pabaigą“, – sakė jis.

„Režimas subyrės. Tai nebus greitai, kalbame apie vienus ar dvejus metus“, – sakė M. Chodorkovskis, pridurdamas, kad pabaiga gali ateiti dėl ekonomikos žlugimo.

M. Chodorkovskis ilgą laiką buvo garsiausias Rusijos kalinys, 2003–2013 metais sėdėję kalėjime dėl kaltinimų, kurie, jo šalininkų teigimu, buvo išgalvoti už tai, kad išdrįso mesti iššūkį V. Putinui.

Tačiau prieš suėmimą M. Chodorkovskis, būdamas naftos milžinės „Jukos“ vadovu, pažinojo V. Putiną asmeniškai.

Jis teigė, kad prieš pradėdamas invaziją V. Putinas buvo pasiryžęs visą gyvenimą likti valdžioje, tačiau dabar padarė „istorinę“ klaidą.

„Jis nėra beprotis. Nors atsiranda tam tikrų senatvinės paranojos požymių... Jis bijo būti nužudytas. Tačiau klinikiniu požiūriu jis nėra beprotis“, – mano M. Chodorkovskis.

Pasak jo, daugiau nei du dešimtmečius būdamas valdžioje ir apsuptas patarėjų, bijančių jam pasakyti tiesą, V. Putinas smarkiai neįvertino Ukrainos pasipriešinimo masto.

„Jis manė, kad Ukrainoje bus sutiktas su gėlėmis. To (pasipriešinimo) jis nesitikėjo“, – sakė M. Chodorkovskis.

Kalbėdamas apie dabartinius agresoriaus veiksmus Ukrainoje, M.Chodorkovskis graudinosi. Jis užsiminė, kad tai, kas dabar vyksta, jam kaip ir daugeliui kitų anksčiau atrodė menkai tikėtina.

„Tačiau šiandien esu visiškai tikras, kad, jei V. Putinas pasieks savo tikslą Ukrainoje, jis norės nubausti ir kitus. Kitas artimiausias jo taikinys galėtų būti Lietuva“, – socialiniame tinkle „Facebook“ svarstė Rusijos opozicionierius.

Pasak jo, Rusijos prezidentas galėtų nesunkiai užimti Lietuvą. „Todėl, manau, kad šiuo metu Ukraina gina ne tik savo laisvę“, – sakė jis.

Tinklalapį į Rusijoje į draudžiamos informacijos registrą Generalinės prokuratūros prašymu įtraukė žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“.

Šio M. Chodorkovskio projekto deklaruojamas tikslas – informuoti rinkėjus, kurie kandidatai palaiko prezidento Vladimiro Putino numanomą siekį likti valdžioje po dabartinės kadencijos pabaigos 2024 metais.

Rugpjūtį „Roskomnadzor“ generalinės prokuratūros reikalavimu užblokavo tinklalapius „Otkrytyje Media“, „MBCH Media“ ir „Pravozaščyta Otkrytka“, nurodžiusi, kad jie susiję su šalyje nepageidaujamomis pripažintomis buvusio naftos milžinės „Jukos“ vadovo M. Chodorkovskio organizacijomis.

Vėliau buvo paskelbta, kad šie projektai užsidarė.

Taip pat buvo užblokuota užsienyje gyvenančio Kremliaus kritiko įsteigto apdovanojimo „Profesija – žurnalistas“ svetainė.

Rusijos parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – rinkimai vyks rugsėjo 19 dieną.

„Iš bendro supratimo galiu pasakyti, kad toks sąjungininkas yra žaidimas su ugnimi“, – žurnalistams penktadienį sakė opozicionierius.

Jis taip pat pridūrė pakankamai gerai neišmanantis tarptautinių santykių, kad galėtų plačiau pakomentuoti šią situaciją.

Savo ruožtu Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antrino M. Chodorkovskiui, sakydamas, kad dar niekam nepavyko su Talibanu užmegzti tvarių santykių.

„Dar iki šiol nė viena vyriausybė, nė viena valdžia, nė viena imperija nerado būdo užmegzti tvarų ryšį su Afganistaną valdančiais nedemokratiškais žmonėmis. Ir visi jie nudegė“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jis pridūrė, kad pavojus gali grėsti ir kitoms šalims, kurios „įsitraukia į Afganistaną geopolitiškai“.

„Ta pati Kinija, kuri skuba pripažinti Talibano valdžią kaip žmonių pasirinkimą“, – teigė G. Landsbergis.

Rusija anksčiau šią savaitę pareiškė, kad Afganistane valdžią užgrobusio Talibano pateikti pirminiai patikinimai yra „teigiamas signalas“ ir kad Maskva palaiko „įtraukų“ politinį dialogą šioje šalyje. Savo ruožtu Pekinas teigė, kad Kinija yra pasirengusi palaikyti „draugiškus santykius“ su Talibanu.

Vis dėlto abi šalys pabrėžė, kad neskubės pripažinti Talibano vyriausybės – dėl to spręs, reaguodami į jos elgesį.

Savaitgalį Talibanas užėmė sostinę Kabulą ir šalies kontrolę perėmė į savo rankas, po dviejų dešimtmečių trukusių kovų JAV pajėgoms traukiantis iš Afganistano.

Užėmęs Kabulą Talibanas pradėjo viešųjų ryšių kampaniją ir pažadėjo žiniasklaidos laisvę bei amnestiją visiems savo oponentams. Tačiau viename konfidencialiame Jungtinių Tautų dokumente, kurį matė naujienų agentūra AFP, sakoma, kad talibai vis aktyviau ieško žmonių, dirbusių su JAV ir NATO pajėgomis.