Patys ar palydimi giminaičių radviliškiečiai gauna visas banko teikiamas paslaugas.  

„Padalinys reikalingas vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nedaug bendrauja nuotolinėmis paslaugomis“, – teigė Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis. 

Radviliškyje veikė dviejų bankų skyriai: Šiaulių ir „Swedbank“, bet „Swedbank“ padalinys jau užsidarė.

„Nesame pirmas rajonas. Banko nebeturi Pakruojis, Šiaulių rajonas, Kuršėnai“, – kalbėjo K. Račkauskis.

Kodėl regionuose mažėja bankų skyrių, paaiškinimas paprastas – žmonės į juos ateina vis rečiau.  

„62 proc. gyventojų atsakė, kad nė karto per metus nesilankė banko skyriuje“, – duomenimis dalinosi Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Per dešimt metų bankų skyrių sumažėjo trečdaliu, o mokėjimai internetinėje erdvėje išaugo 200 proc. Politikai mąsto, kad skyriai užsidaro, nes bankai mažindami sąnaudas nori didesnio pelno.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Bankai elgiasi grobuoniškai kaupdami pelnus. Nei vienoje kitoje šalyje nėra sukaupta tiek pelno“, – tikino Seimo narys Algirdas Butkevičius. 

Padalinių tuštėjimas patiems bankininkams anokia problema, mat, anot banko, rajono gyventojai gali konsultuotis telefonu arba bankininką kviestis į namus.  

„Yra galimybė, kad bankai atvažiuotų į įstaigą, įmonę, seniūniją ir jei pageidautų konsultacijų, bankų darbuotojai tą galėtų padaryti“, – aiškino E. Čipkutė.

Lietuvos bankas nuolat gauna skundų iš savivaldybių.

„Kreipiamės į bankus ir prašome pakartotinai apsvarstyti galimybes palikti veikti padalinius“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi. 

Dabar įstatymas bankų skyrių nekontroliuoja.

„Šiuo metu situacija nėra tokia kritiška, kuri neleistų gauti paslaugų, kurios yra būtiniausios“, – akcentavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Opozicija siūlo iš stalčiaus traukti švedišką įstatymą ir pasielgti panašiai kaip su bankomatais. Parlamentarai prieš dvejus metus įpareigojo pastatyti 100 bankomatų šimte kaimiškų vietovių.

Šiuo metu šalyje veikia 380 bankų skyrių.

„Dirbame, kad galimybių pasas būtų prieinamas platesnei žmonių grupei, tiems, kuriems galbūt sunkiau išsiimti jį elektroniniu būdu, ir kitą savaitę Registrų centras startuoja su „pasobusais“, kurie kursuos savivaldybėse, kuriose nėra Registrų centro padalinių“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė ministrė.

Anot jos, taip pat svarstoma, jog galimybių pasą išsiimti būtų galima vaistinėse ar gydymo įstaigose.

„Kalbame su Lietuvos paštu, verslais, žinoma, kalbamės su Sveikatos apsaugos ministerijos kolegomis, kad gerai Lietuvoje išplėtotas vaistinių ir gydymo įstaigų tinklas taip pat būtų atviras žmonėms, norintiems išsiimti galimybių pasą“, – teigė A. Armonaitė.

Registrų centro teigimu, nuo kitos savaitės jo darbuotojai važiuos į žiedines didmiesčių savivaldybes – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų, taip pat mažąsias – Birštono, Kazlų Rūdos, Neringos, Pagėgių ir Rietavo.

„Su šių savivaldybių merais jau yra sutarta dėl datų ir laikų, kada Registrų centro specialistai atvyks į savivaldybių atstovų pasirinktas vietas ir visiems norintiems vietos gyventojams atspausdins Galimybių pasus“, – pranešė Registrų centras.

Pasak ministrės, šiuo metu galimybių pasą yra išsiėmę 850 tūkst. unikalių vartotojų, iš kurių 20 tūkst. – Registrų centre.

Ministrė taip pat priminė, jog gydytojo ar iš e. sveikatos sistemos paimta pažyma taip pat galioja kaip galimybių pasas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, jau daugiau kaip 500 įmonių aptarnauja tik galimybių pasą turinčius klientus.

Pasak A. Armonaitės, kadangi įmonės tai renkasi daryti savanoriškai, jos kol kas nėra tikrinamos ar baudžiamos, tačiau yra konsultuojamos.

„Įmonių daugėja kas valandą, mes norime joms suteikti visą informaciją, pirmiausiai kaip saugiai startuoti, o ne iš karto tikrinti ir bausti. Dabar koncentruojamės į konsultacijas“, – sakė ji.

Be to, ministrė pabrėžė, kad greitėjant skiepijimo tempams ir pasiskiepijus 70 proc. vsuomenės, ribojimai galėtų būti švelninami.

Verslas nuo praėjusio pirmadienio gali pradėti veiklą įleidžiant lankytojus tik su galimybių pasu – tokiu atveju nebereikia laikytis apribojimų, jie tampa tik rekomendacija.

Norintiems toliau priimti klientus be galimybių paso, galioja griežtesni apribojimai, o nuo rugsėjo 13-osios didžioji dalis paslaugų galės būti teikiamos tik įgijusiems imunitetą po skiepų ar ligos, arba turintiems neigiamą PGR testą. 

Įmonės, nutarusios pradėti aptarnauti tik galimybių pasą turinčius klientus, apie tai privalo pranešti NVSC.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas teigė, kad šis planas leidžia komisariatų pareigūnams pakankamai laisvai organizuoti veiklą, atsižvelgiant į tam tikros teritorijos specifiką.

Tačiau kiekvieno teritorinio policijos komisariato viršininkas yra asmeniškai atsakingas už šio plano įgyvendinimą ir glaudų policijos ir seniūnų bendradarbiavimą bei visos šios veiklos koordinavimą.

Šalies policijos įstaigoms nurodyta organizuoti (dalyvauti socialinių partnerių organizuojamuose) pasitarimus, posėdžius, susirinkimus su seniūnijos teritorijoje veikiančiais instituciniais socialiniais partneriais aktualiais saugios aplinkos kūrimo klausimais.

Visuose kaimiškuose rajonuose susitikę su seniūnais ir su kitais suinteresuotais asmenimis, pareigūnai aptars ir priims sprendimą dėl seniūnijoje taikytino gyventojų aptarnavimo modelio. Kiekvienoje seniūnijoje galima bus pasirinkti vieną iš dviejų modelių.

Kiekvienoje seniūnijoje galima bus pasirinkti vieną iš dviejų modelių.

Pirmasis galimas modelis – kai pareigūnai iš anksto nustatytu ir paskelbtu laiku bus seniūnijos patalpose ir aptarnaus atvykstančius žmones.

Antrasis –  aktyvus gyventojų aptarnavimo modelis, kai pareigūnai iš anksto nustatytu ir paskelbtu laiku dirba ne seniūnijos patalpose, o seniūnijos centre (miestelyje ar kaime), kur užtikrina viešąją tvarką, lanko nepilnamečių susibūrimo vietas, švietimo ir ugdymo įstaigas, prekybos vietas, tikrina šalia besiburiuojančius nuolatinius klientus, galimas nelegalios prekybos vietas, kitus rizikos židinius, užsiima prevencine veikla, pagal galimybes, užtikrina eismo saugumą. Tačiau jei į seniūniją atvyksta žmogus, kuris pageidauja gyvai susitikti su pareigūnu, susisiekus su pareigūnu jis atvyksta pasikalbėti.

Teritorinėms policijos įstaigoms nurodyta atlikti policijos registruose fiksuotų pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje analizę ir suformuoti padidėjusios smurto artimoje aplinkoje rizikos asmenų sąrašą, vykdyti nuolatinę tokių asmenų kontrolę bei prevencines priemones.

Planuojama sukurti arba naudoti jau esamas virtualių pokalbių grupes populiariose pokalbių programėlėse (Viber, WhatsApp, Messenger ar pan.), į kurias sujungti aktyvius kaimiškųjų vietovių seniūnijų gyventojus ar jose dirbančius žmones, keistis informacija, aptarti kitus svarbiausius saugumo klausimus.

Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis pabrėžė, kad svarbiausia, jog gyventojai turėtų galimybę paprastai ir betarpiškai susisiekti su teritoriją prižiūrinčiais policijos pareigūnais ir gauti kokybišką paslaugą. Labai svarbu turėti grįžtamąjį ryšį iš gyventojų, sudaryti sąlygas gyventojams teikti informaciją, tinkamai į ją reaguoti, pranešti gyventojams apie teritorijoje vykdomas operacijas ir pasidalinti jų rezultatais.

Vieni Seimo nariai aiškino, kad Žemės gelmių įstatymo pataisos naudingos kaimo gyventojams, neturintiems lėšų atnaujinti senų gręžinių, kiti gi aiškino, kad naudos iš to turės stambieji ūkininkai. 

Pakeitimų iniciatorius „valstietis“ Viktoras Rinkevičius sakė, kad kažkada privatizuoti vandens tiekimo įrenginiai statyti prieš 40-50 metų ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, jų nėra kam modernizuoti. Todėl padidinus leistiną naudoti kiekį, nereikėtų naujo leidimo naudoti žemės gelmių išteklius.

„Jie gauti leidimo naudoti tokius įrenginius toliau negali, bet kitos alternatyvos irgi nėra, nes valstybė neskiria lėšų jų modernizavimui, renovavimui. (...) Siūlau padidinti iki 50 kubų, kad nereikėtų gauti leidimo“, – pristatydamas pataisą Seime kalbėjo V. Rinkevičius.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys Seime pareiškė, kad prisidengiant „eilinių žmonių problemomis“, rūpinamasi stambiojo žemės ūkio verslo interesais. Vytautas Bakas taip pat mano, jog pataisos naudingos tik stambiam verslui.

„Sakote, kad jūs žinote kai kurių nedidelių kaimų gyventojų, kur yra kelios trobos, kur suvartoja 50 kubų per dieną. (...) Jeigu jūs norite daryti privilegijas žemės ūkiui, tai jūs nežeminkite ūkininkų ir pasakykite, kad teikiate įstatymą stambiam verslui. Dabar jūs prisidengiate paprastais žmonėmis, kurie kaime gauna mažas algas iš stambių ūkininkų“, – pareiškė V. Bakas.

Aplinkos pasaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas priminė, kas visoje Europoje  reikalaujama, kad iš vandenvietės paimant daugiau negu 10 kubų vandens, vartotojas turi išsiimti leidimą. Jo skaičiavimais, 10 kubų per parą sunaudoja 2 tūkst. kiaulių ūkis.

S.Gentvilas taip pat pabrėžė, kad dauguma sovietinių gręžinių dabar nebegali būti naudojami, nes  jie yra dažnai šalia mėšlidžių, kurios gali užteršti gruntinius vandenis. Gręžiniams galioja 25 metrų sanitarinė apsaugos zona. 

„Jeigu gręžinys turi būti įregistruotas ir jam išimtas leidimas, jis tiesiog turės būti uždarytas ir Lietuvoje yra gręžinių, kurie iš tikrųjų turėtų būti uždaryti“, – kalbėjo parlamentaras. 

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas BNS sakė, kad dabar Lietuvoje yra apie 70-80 neįteisintų gręžinių-vandenviečių, kurias naudoja kaimų bendruomenės. Pasak jo, savivalda jų nenori perimti, nes jos neįteisintos, o tai padaryti brangiai kainuotų.

Seimas praėjusį spalį leido ūkininkams nuo šių metų liepos be mokesčių sunaudoti 100 kubų vandenviečių vandens per parą. Viršijus šį kiekį, jie turi mokėti 3 centus už kubą. 

Žemės gelmių įstatymo pataisą, kurią parengė V. Rinkevičius, Seimas šią savaitę priėmė svarstyti, nors balsavime dėl to nedalyvavo nė pusšimtis parlamentarų. Toliau pataisas Seimas svarstys birželio 25-ąją.

„Svarbus daugelio savivaldybių sprendimas gerinant kasdienį susisiekimą – naujais pėsčiųjų ir dviračių takais sujungti jau esamus takus į bendrą sistemą. Taip įrengtas kiekvienas, net ir neilgas, dviračių takas duoda didelį efektą, smarkiai išplečia keliavimo galimybes. Būtent tokiems projektams finansuoti teikėme pirmenybę“, – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Rokas Masiulis.

Kauno miestas, šiuo metu baigiantis rengti darnaus judumo mieste planą, pastaraisiais metais ypač praplėtė pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą. Daugiau kaip 10 km naujų takų įsijungė į vientisą miesto dviračių takų tinklą. Šiuolaikiškai įrengtas 4,3 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas, palei Veiverių gatvę vedantis nuo Vytauto Didžiojo tilto iki miesto ribos, sujungė Kauno senamiestį su Aleksoto seniūnija. Šiemet baigtas naujas 6,1 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas Savanorių prospekte – nuo Laisvės alėjos iki Kauno miesto ribos. Miesto savivaldybė taip siekia kauniečiams užtikrinti galimybę gyventi ir dirbti vietovėje, turinčioje tinkamas sąlygas rinktis bevarikles transporto priemones.

Panevėžyje, Kėdainiuose ir Kuršėnuose tiesiami apie 2 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takai pagerins susisiekimą miestuose. Takų trasos parinktos taip, kad gyventojams būtų patogu dviračiu pasiekti svarbius objektus. Švenčionių rajone 1,85 km ilgio dviračių takas su dviem poilsio aikštelėm sujungs Švenčionių miestą su Kochanovkos kaimu, rajono savivaldybė šį taką vertina kaip svarbų ekonominiu ir aplinkosauginiu aspektu. Tauragės rajone naujas pėsčiųjų ir dviračių takas, jau nutiestas tarp Tauragės ir Norkaičių gyvenvietės, savivaldybės teigimu, ypač svarbus vaikams ir jaunimui, gerina socialinę kaimo aplinką.

Sodų bendrijas pasiekti naujais dviračių takais jau gali Lazdijų gyventojai, netrukus tokią galimybę turės ir Skuodas. Lazdijuose naujasis pėsčiųjų ir dviračių takas nuo važiuojamosios kelio dalies atskirtas apsauginiu atitvaru, įrengtas apšvietimas. Tikimasi, kad galimybė saugiai ir patogiai važiuoti į sodus dviračiais sumažins automobilių srautus.

Lietuvos kurortai ir kurortinės vietovės, taip pat miestai, įsikūrę prie ežerų, plečia dviračių takų tinklą kasdieniam susisiekimui ir rekreacijai. Čia daugelis naujų dviračių takų tiesiami vaizdingose vietovėse. Druskininkuose bus rekonstruotas senas druskininkiečių ir kurorto svečių pamėgtas pėsčiųjų ir dviračių takas prie Ratnyčios upelio. Zarasuose tiesiamas naujas dviračių takas Griežto ežero pakrantėje taps bendros miesto dviračių takų infrastruktūros dalimi ir suteiks galimybę miesto centrą pasiekti saugiau, vaizdingomis vietomis, ne pagrindiniais keliais. Trakuose ties Gedimino gatve planuojama rekonstruoti daugiau kaip kilometro ilgio pėsčiųjų ir dviračių tako ruožą, taip užbaigiant centro jungtis su pietine miesto dalimi ir aplinkiniais kaimais. Šis 3 m pločio takas bus apšviestas, su nuovažomis ir įspėjamaisiais paviršiais, poilsio aikštelėmis ir mažąja architektūra. Nauji pėsčiųjų ir dviračių takai kvies keliauti ežerų pakrantėmis Biržuose ir Telšiuose – Biržuose jau nutiestas takas prie Širvėnos ežero, Telšiuose – tiesiamas palei Masčio ežerą.

Pėsčiųjų ir dviračių takams pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos investicijų priemonę „Pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcija ir plėtra“ skiriama 10,2 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Dalis Lietuvos savivaldybių dar rengia dviračių takų plėtros projektus.

Kaip antradienį pranešė Kultūros ministerija, projektų atrankos posėdyje nuspręsta, kad Alytaus apskrityje mažąja kultūros sostine bus Veisiejai, Kauno apskrityje – Žiežmariai, Klaipėdos apskrityje – Mosėdis, Marijampolės apskrityje – Liudvinavas, Panevėžio apskrityje – Adomynė, Šiaulių apskrityje – Baisogala, Tauragės apskrityje – Vadžgirys, Telšių apskrityje – Kuliai, Vilniaus apskrityje – Nemėžis, Utenos apskrityje – Dusetos.

Šių metų Mažųjų kultūros sostinių atrankos dalyviai didelį dėmesį skyrė renginių pristatymui, naujų kultūros tradicijų kūrimui bei senų atgaivinimui ir puoselėjimui, bendruomenių jubiliejinių datų minėjimui.

Pasak ministerijos, daugelyje Mažųjų sostinių vietinių entuziastų, kultūros darbuotojų ir savanorių jėgomis sukuriami kultūriniai renginiai vietinei bendruomenei, auga profesionalaus meno prieinamumas ir sklaida, atsiranda naujų kultūrinio turizmo iniciatyvų.

Iki šiol mažąsias sostines atrinkdavo Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Šįkart atrankos komisiją sudarė septyni nariai iš Kultūros ministerijos, Savivaldybių asociacijos, savivaldybių ir miestelių bendruomenių.

Visą savaitgalį Gargžduose trankiai ir spalvingai švęstas 762-asis miesto gimtadienis. Šia proga vyko visa virtinė sporto renginių. Taip pat miestą papuošė šventinė eisena.

Šeštadienį nuo pat ryto Klaipėdos gatvėje šurmuliavo kasmetinė mugė, kurioje savo gaminiais prekiavo tautodailininkai, amatininkai, smulkūs verslininkai, maisto produktų gamintojai.

Gargždų kultūros centro aikštėje vyko krepšinio turnyras jaunimui ir suaugusiems. „Minijos“ progimnazijos stadione – futbolo turnyras, krepšinio varžybos, paplūdimio tinklinis vaikams, jaunimui ir suaugusiems.

Taip pat buvo suorganizuotas tradicinis bėgimas aplink Gargždus. Pastarasis sulaukė didelio susidomėjimo.

Sportinėse varžybose rungėsi ir profesionalai. Savo jėgą demonstravo Klaipėdos rajono galiūnai, buvo surengtos moterų ir vyrų rankų lenkimo varžybos.

Popiet nuo Gargždų autobusų stoties aikštelės pajudėjo spalvinga Klaipėdos rajono įstaigų, organizacijų, bendruomenių, klubų šventinė eisena. Jos priekyje žygiavo keturios vandens stichijų dievybės. Šokio ritmu žengę eisenos dalyviai skandavo šūkius ir negailėjo šypsenų praeiviams.

Mažieji miestiečiai taip pat nebuvo pamiršti. Aikštėje prie Kultūros centro vyko vaikų ir jaunimo festivalis „O mes vaikai, o mes pasaulis“.

Vakare gimtadienio dalyviai buvo kviečiami pasiklausyti iš Kauno atvykusio Karinių oro pajėgų orkestro koncerto. Liūdėti neteko ir populiariosios muzikos gerbėjams, scenoje pasirodė atlikėja Mia su grupe.

Gimtadienio šventę vainikavo spalvingas fejerverkas.

Sekmadienį renginių maratonas tęsėsi. Gargždų miesto stadione vyko vaikų ir jaunimo sunkiosios atletikos varžybos, kiti renginiai.

Nuo pirmadienio Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje leidykla „Terra Publica“ kviečia aplankyti knygos „Lietuvos miestai ir miesteliai“ nuotraukų parodą, kurioje – archyvinės ir dabartinės šalies gyvenviečių nuotraukos.

2014 m. išleistame leidinyje pristatomos visos 346 miesto ar miestelio statusą turinčios Lietuvos gyvenvietės (kuriose gyvena iki 50 tūkst. gyventojų). Knyga iliustruota beveik 1000 naujų ir archyvinių nuotraukų, tarsi nukeliančių į praeitį, žadinančių norą aplankyti mūsų senuosius miestus ir miestelius. Leidinyje pateikiami gyvenviečių aprašymai, atskleidžiantys jų praeitį ir dabartį. Greta tekstų ir nuotraukų – esminiai faktai, nurodantys gyvenvietės statusą, plotą, gyventojų skaičių, įkūrimo (pirmojo žinomo paminėjimo) datą, taip pat gyvenvietės išskirtinius bruožus nusakantys raktiniai žodžiai. Pagal etnografinius regionus suskirstytų miestų ir miestelių istoriją papildo informacija apie juose gyvenusius ir gyvenančius žmones, vietovės įžymybes, lankytinas vietas.

Parodoje kartu su dabartinėmis nuotraukomis pristatomos ir archyvinės, taip pat puošiančios ir knygos puslapius. Didžiąją senųjų nuotraukų dalį paskolino kolekcininkas Petras Kaminskas, kitas – įvairios įstaigos, Biržų krašto muziejus „Sėla“, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniai muziejai, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Kaišiadorių muziejus.

„Dažniau mus maloniai nustebina ne tai, ką mes matome svetimuose kraštuose, bet tai, kas yra šalia, kažkur netoliese, bet dėl tam tikrų priežasčių iki šiol nepažinta“, – teigia knygos sudarytojas istorikas R. Gustaitis.

Tikimasi, kad knyga bei ją pristatanti paroda nustebins mūsų kaimynystėje esančiais miestais ir miesteliais ir paskatins keliauti, pažinti savo kraštą.

Kas? Fotografijų paroda „Lietuvos miestai ir miesteliai“

Kur? Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, I a. fojė)

Kada? 2015 m. gegužės 4-30 d.

„Mano akimis, Klaipėdos rajonas ir Gargždai yra viena jaukiausių, geriausiai besitvarkančių, sparčiai gražėjančių tarp visų 60 Lietuvos savivaldybių. Tuo labai džiaugiuosi, nes progresas labai akivaizdus. Tačiau išlikę ir tai, ką prisimenu – stiprus bendruomeniškumo jausmas ir gražūs gamtos vaizdai“, – Klaipėdos rajono dabartį ir pokyčius įvertino Gargždų garbės pilietis Benediktas Juodka.

Prabėgo vaikystė

Jis tikino, jog labai didžiuojasi Gargždų piliečio titulu ir kuklinosi, kad nėra jo vertas. Garsus Lietuvos biochemikas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius, visuomenės veikėjas B.Juodka Klaipėdos rajone užaugo – čia jis baigė pradinę ir vidurinę mokyklą.

„Gargždus, kuriuose gyvenau vaikystėje, jaunystėje, atsimenu su nostalgija. Viskas buvo taip artima, pažįstama, miela. Tikrai džiaugiuosi, jog Klaipėdos rajonas Lietuvoje yra viena geriausių vietų gyventi“, – gimtinės pasiekimais didžiavosi B.Juodka.

Jo nuomone, Klaipėdos rajonas progresuoja neatsitiktinai. Tai lemia, jog visai netoli yra jūrų uostas, pramonės zonos.

„Visa tai ir susiję. Pažiūrėkite į kitus Lietuvos mažesnius miestelius – žmonės išvažiavę į užsienį, tuščia, nyku, nieko nevyksta. Klaipėdos rajone viskas priešingai. Smagu, jog ne tik Gargžduose, bet ir kituose rajono miesteliuose susiformavusios puikios bendruomenės, kurios nelaukia, jog kas nors už jas ką nors padarys, o pačios yra labai iniciatyvios. Kiek prisimenu, Gargžduose visada buvo labai stiprus bendruomeniškumo jausmas“, – kalbėjo B.Juodka.

Į mokyklą – valtimi

Paprašytas pasidalyti savo prisiminimais, pašnekovas tikino, kad jam į atmintį itin įsirėžusios kelionės į mokyklą.

„Dabar tų vidurinių mokyklų yra daug, o tada buvo tik viena – Laugaliuose. Per Gargždus teka Minijos upė. Vienoje jos pusėje buvo bažnyčia, o kitoje, kur mes ir gyvenome, – Klaipėdos rajono veterinarija. Man keliaujant į mokyklą, reikėdavo per Miniją pereiti tokiu mediniu tilteliu. Pavasarį Minija tiek patvindavo, kad tiltelio net nesimatydavo, todėl į mokyklą plaukdavome valtimis. Dabar atrodo, jog lyg kažkokie antikos laikai buvo, bet tokia buvo realybė“, – juokėsi Gargždų garbės pilietis.

Jis į savo gimtinę užsuka labai retai, tačiau prisipažino, jog kaskart apsilankius, širdis dainuoja.

„Man taip smagu matyti, kaip tvarkosi ne tik Gargždai, bet ir Veiviržėnai, Endriejavas, Judrėnai, Priekulė, kiti miesteliai, Džiugu, kad jie ne nyksta, o gražėja“, – konstatavo pašnekovas.

Kviestų ragauti cepelinų

Paklaustas, ką Klaipėdos rajone, Gargžduose rodytų savo bičiuliams, kurie niekada šiame krašte nesilankė, B.Juodka nė nesvarstęs atsakė, kad pirmoji stotelė būtų Gargždų parkas.

„Tiesą sakant, nežinau, kaip jis dabar atrodo, bet seniau jis buvo labai gražus. Be to, tuo metu parkas buvo ir kultūros bei sporto židinys. Prie jo stovėjo mediniai kultūros namai, kuriuose veikė kino teatras, vykdavo šokiai, koncertai. Parke buvo įrengtos krepšinio aikštelės, tinklinio aikštynas. O paėjus toliau, leidžiantis Minijos link, atsiveria įstabus vaizdas į slėnį, nes upė toje vietoje daro vingį. Tiesiog kurortinė vieta“, – vaizdžiai pasakojo B.Juodka.

Jis pabrėžė, jog svečius būtinai nusivestų į visiems gargždiškiams žinomą kavinę pavaišinti cepelinais. „Jie buvo patys žymiausi ir skaniausi visoje Lietuvoje. Tikiuosi, kad tokie ir išliko“, – juokėsi pašnekovas.

Jis bičiulius neabejotinai pavežiotų ir po Klaipėdos rajono seniūnijų centrus.

„Pavyzdžiu, Priekulė juk yra tikras šedevras, tikras istorijos perlas. Ir visi Klaipėdos rajono miesteliai yra išskirtiniai. Kitaip tariant, ekskursija po Klaipėdos rajoną, kur galima prisiliesti ir prie Mažosios Lietuvos istorijos, tikrai nebūtų nuobodi“, – visus aplankyti šį kraštą kvietė B.Juodka.

Istorija

Klaipėdos rajonas suformuotas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Klaipėdos apskrities 24 apylinkių ir Plungės apskrities 2 apylinkių.

Centras – Klaipėda, nuo 1952 m. gegužės 25 d. – Gargždai. 1950–1953 m. rajonas priklausė Klaipėdos sričiai.

1958 m. Gargždų miestelis pertvarkytas į miesto tipo gyvenvietę, 1965 m. – į rajono pavaldumo miestą.

1959 m. prijungtos panaikinto Priekulės rajono 8 apylinkės ir Priekulė, 1962 m. – Plungės rajono 2 apylinkės, Šilalės rajono 1 apylinkė, Šilutės rajono 1 apylinkė ir dalis kitos apylinkės. 1965 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. įkurta Klaipėdos rajono savivaldybė. Gargždų gyvenvietė Garisdos vardu pirmą kartą paminėta 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybų akte. Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius.

Savivaldą ir herbą miestas gavo 1792 m.

1918 m. Lietuvai tapus nepriklausoma, Gargždai – valsčiaus centras. Per Antrąjį pasaulinį karą miestelis sudegė.

Nuo 1960 m. formavosi Gargždų pramonės zona.

1965 m. pastatytas statybinių medžiagų kombinatas buvo viena stambiausių statybinių medžiagų gamyklų Pabaltijyje. Šią gamyklą statant reikėjo daug darbo jėgos – čia statybose įsidarbino nemažai grįžusių iš Sibiro tremties žmonių.