20 val. užsidarius rinkimų apylinkėms paskelbti duomenys rodo, kad rinkimų dieną balsavo 26,13 proc., iš anksto – 8,09 proc. rinkėjų.

Rinkimų aktyvumas abejose savivaldybėse buvo apylygis. Kelmėje balsavo 34,24 proc., o Trakuose balsą atidavė 34,21 proc. turinčiųjų balsavimo teisę.

Kelmės rajone iš anksto balsavo 9,68 proc., rinkimų dieną – 24,55 proc. rinkėjų.

Trakų rajone iš anksto balsą atidavė 6,74 proc., o sekmadienį – 27,47 proc. rinkėjų.

Iš viso Trakų rajone yra 27 tūkst. 977 rinkėjai, Kelmės rajone – 23 tūkst. 796 rinkėjai.

Dėl Trakų rajono mero pareigų varžėsi šeši kandidatai, dėl Kelmės rajono kovojo aštuoni.

Trakų rajone kandidatavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų keliamas Jonas Kietavičius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Adas Jakubauskas, Lietuvos socialdemokratų partijos – Dainius Narkevičius, Liberalų sąjūdžio – Andrius Šatevičius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – Jaroslavas Narkevičius ir Nacionalinio susivienijimo keliamas Ramūnas Aušrotas.

Kelmės rajone kandidatavo konservatorių keliamas Egidijus Ūksas, liberalų – Dalia Viliūnienė, „valstiečių“ – Juozas Rimkus, socialdemokratų – Stasys Jokubauskas, Darbo partijos – Algirdas Sakalauskas, Lietuvos žaliųjų partijos – Lina Samulytė, visuomeninio rinkimų komiteto „Už augančią Kelmę“ – Jolita Koryznienė, ir savarankiškai išsikėlęs Ildefonsas Petkevičius.

Trakuose nauji rinkimai surengti buvusiai merei, Liberalų sąjūdžio atstovei Editai Rudelienei tapus Seimo nare. Ji parlamente pakeitė balandžio pabaigoje mirusį Kovo 11-osios Akto signatarą Kęstutį Glavecką.

Kelmės rajono mero rinkimai šaukti birželį nutraukus dėl korupcijos nuteisto Kelmės rajono mero Vaclovo Andrulio įgaliojimus.

„Situacija Perkūno alėjoje, deja, parodo, kad vis dar nesugebame spręsti problemų civilizuotai. Vienas įžūliai užkūrė statybinę techniką ir savavališkai griauna tai, kas yra miesto istorijos dalis. Kitas – nesusitvardė ir paleido į darbą kumščius, parodydamas po intelektualo kauke slepiamą tikrąjį veidą. Vienas agresyviai niokoja nekilnojamąjį turtą, antrasis – karštligiškai puola, tikėdamasis smurtu sustabdyti pirmąjį.

Tuo metu į tariamų gelbėtojų vaidmenį įsijautę vienos partijos atstovai nepraleidžia progos pasirodyti prieš artėjantį lemiamą Seimo rinkimų etapą – tradiciškai lekia prie tvoros fotografuotis, primindami Zapyškio bažnyčios atvejį.

Nesu teisėjas, kad čia ir dabar viešai kaltinčiau konkrečius asmenis, tačiau visi matome akivaizdų faktą: be jokių leidimų ir derinimų su atsakingomis institucijomis veikiama tiesiog laukiniais principais. 

Didžiuojuosi savo komandos žmonėmis, kurie tą pačią dieną kategoriškai sureagavo ir iki šiol nuolat dirba įvykio vietoje, padedami kolegų iš kitų institucijų. Fizinės prievartos imtis neturime teisės, tačiau galiu užtikrinti, kad už chamišką elgesį teks atsakyti įstatymų numatyta tvarka. 

Nesvarbu, kad šeimininkaujama privačioje valdoje, tačiau visi darbai turi būti atliekami pagal galiojančias taisykles, o šįkart į jas tiesiog užsimerkta. Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus bei Kultūros paveldo departamento specialistai, o galiausiai ir policijos pareigūnai viską užfiksavo. Jie įspėjo, kuo gresia toks savivaliavimas, todėl neabejoju, kad kaltininkas nuo atsakomybės neišsisuks.

Visi matome akivaizdų faktą: be jokių leidimų ir derinimų su atsakingomis institucijomis veikiama tiesiog laukiniais principais.

Jei kažkam praeities turtas atrodo nieko vertas, tokiam smegenų jau nepakeisi ir proto nebepridėsi. To reikia mokyti dar mokyklos suole, istorijos pamokose, kad nuo mažumės atsirastų suvokimas, kas yra paveldas, kuo jis brangus ir kodėl turi būti saugomas“, – komentarą dėl situacijos portalui kauno.diena.lt pateikė miesto meras.

Primename, kad sujudimas dėl šio griaunamo namo prasidėjo dar praėjusios savaitės trečiadienį. Tuomet vietos gyventojai pranešė, kad neturint jokių leidimų, griaunamas tarpukario pastatas. Į įvykio vietą atvykę miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas bei Kultūros paveldo departamento specialistas griovimo darbus sustabdė. Pirmuoju kartu, kai buvo užkurta sunkioji technika, griuvo dalis stogo.

Nors specialistai buvo pažymėję, kad griovimo darbai neteisėti, jiems leidimai nebuvo išduoti, ketvirtadienį griovimo darbai buvo atnaujinti. Sunkioji technika vėl nusitaikė į stogą, griuvo ir dalis sienos. Į Perkūno alėją sulėkę paveldosaugininkai vėl darbus sustabdė ir pažadėjo, kad objektas bus akyliau prižiūrimas, specialistai dažniau pro jį pravažiuos, stebės, ar neatnaujinti griovimo darbai. Tai suveikė tik penktadienį. Šią dieną nebuvo nuardyta nei viena art deco stiliaus pastato detalė.

Suskubo pildyti peticiją

Puslapyje peticijos.lt vėl suaktyvėjo parašų rinkimas, kuriuo siekiama V. Grubliauską nušalinti iš Klaipėdos miesto mero pareigų.

Peticija registruota dar pernai, rugpjūčio 20 d., kai padaugėjo gyventojų skundų dėl uosto įmonių taršos.

Peticijoje, parašytoje su daugybe gramatinių ir rašybos klaidų, teigiama, kad toks meras negali atstovauti žmonių interesams, toliau vardijama, kuo jis blogas, galiausiai reziumuojama, jog "toks žmogus kaip V. Grubliauskas yra neefektyvus ir nekompetentingas eiti mero pareigas Klaipėdoje".

Peticija iš esmės – anoniminė, su daugybe komentarų, kuriuose V. Grubliauskas kaltinamas įvairiomis nuodėmėmis.

Remiantis nieko nesakančių vardų ar iš viso anoniminiu sąrašu, peticiją pasirašė apie 1,9 tūkst. asmenų.

Kas valdė miestą 10 ar 15 metų? Kiek metų tas vamzdis ten gulėjo?

Parašų rinkimas vėl suaktyvėjo, iškilus "Grigeo Klaipėda" skandalui, sausio 8 d.

"Valstiečių" partijos atstovas, Klaipėdos tarybos narys Arūnas Tuma vienas tų, kuris savo feisbuko paskyroje pasidalijo raginimu pasirašyti šioje peticijoje.

"Tai – tik feisbukas", – paaiškino A. Tuma, paklaustas, ką turėtų reikšti jo raginimas.

Anot politiko, kažkas vis tiek turėtų atsakyti už tų 10 metų taršą.

"Kas valdė miestą 10 ar 15 metų? Kiek metų tas vamzdis ten gulėjo? – retoriškai klausė merą nuversti skatinantis Klaipėdos politikas.

Nenori skubotų išvadų

Parašų rinkimas peticijoje ypač išaugo po praeito penktadienio Seimo Aplinkosaugos komiteto išvažiuojamojojo posėdžio, kuris vyko Klaipėdoje.

Kaip tik jo metu iš parlamentaro, A. Tumos partijos kolegos, "valstiečio" Dainiaus Kepenio lūpų pirmąkart viešai ir nuskambėjo raginimas atstatydinti Klaipėdos merą.

Tačiau šių politikų bendražygis, uostamiesčio tarybos narys Arvydas Vaitkus, buvęs V. Grubliausko konkurentas pastaruosiuose mero rinkimuose, pareiškė, kad jo nuomonė kitokia ir jis niekada nepuola kaltinti žmonių visko neišsiaiškinęs.

"Pirmiausia reikia susirinkti informaciją, kaip buvo, kas buvo, ir tada spręsti. Vyksta tyrimas ir, kai prokuratūra baigs savo darbą, išgirsime pirmuosius atsakymus. Dabar kažką vertinti yra pernelyg ankstyvas procesas. Aišku, labai negražiai atrodo, kad iš tos įmonės buvo gaunama parama, susijusi su mero šeima. Bet man labiau užstrigo kitkas, meras neatsiprašė žmonių. Jų atsiprašyti reikia, nes žmonės kentėjo 10 metų ir dar turbūt kentės. Ir tai politikai turi išmokti padaryti", – įsitikinęs A. Vaitkus.

A. Vaitkaus teigimu, meras jau iki tol turėjo kviestis visų probleminių įmonių vadovus, taip pat ir uosto bendrovių, sudaryti taršos mažinimo planus ir kas mėnesį daryti tų planų monitoringą.

"Meras šito nedarė, jei jis tai būtų daręs, tai vamzdžio problema būtų išaiškėjusi anksčiau. "Klaipėdos vanduo" – savivaldybės įmonė ir ten niekas nematė vandens debitų? Kas gali tuo patikėti? Tačiau tai nėra tas momentas, kad reikėtų šalinti merą iš posto, neišaiškinus visų aplinkybių. Nors mero atsakomybės, ypač politinės, yra labai daug. Tačiau skubotų išvadų daryti negalima, reikia vadovautis ne emocijomis, o – protu", – teigė A. Vaitkus.

Nesutaria: uostamiesčio tarybos narys A. Vaitkus (dešinėje), buvęs V. Grubliausko konkurentas pastaruosiuose mero rinkimuose, pareiškė, jog negalima mesti kaltinimų, visko neišsiaiškinus iki galo, tačiau jo bendražygis A. Tuma turi kitą nuomonę. (Vytauto Petriko nuotr.)

Į valdžią – dar ne laikas

Dar viena mero oponentė, Klaipėdos tarybos narė, "valstietė" Ligita Girskienė V. Grubliausko iš posto versti irgi neskuba, tačiau įsitikinusi, kad dabartinis jo patarėjas, buvęs bendrovės "Klaipėdos vanduo" vadovas Leonas Makūnas, tikrai turėjo žinoti apie tas nevalytas nuotekas, išleidžiamas į Kuršių marias.

"Miesto vadovas, turėdamas pašonėje patarėją L. Makūną, mano nuomone, tikrai turėjo žinoti apie tuos dalykus, apie nuotekų tvarkymą ir jis, manau, turėtų prisiimti atsakomybę. Manyčiau, kad jis tikrai turėjo žinoti, kas vyksta "Klaipėdos vandenyse ir kur dingta tam tikras kiekis nuotekų. Kiek tenka bendrauti su žmonėmis, jie reikalauja, kad meras atsistatydintų", – tvirtino L. Girskienė.

Ligita Girskienė: „Prie mero atstatydinimo neprisidedu“. (Vytauto Petriko nuotr.)

Pasiteiravus, jei kartais taip atsitiktų, kad mero postas liktų laisvas, ar L. Girskienė kandidatuotų į šias pareigas, politikė atsakė:

"Tikrai ne. Dar reikia paaugti iki tokios pozicijos. Kas galėtų būti Klaipėdos meru vietoj V. Grubliausko? Neįsivaizduoju. Girdėjau, kad kažkoks bendruomenių pirmininkas į tas pareigas ruošiasi. Kol kas nematau tinkamo žmogaus į šią vietą. Čia žmonės turi nuspręsti. Nesinorėtų dabar burti iš kavos tirščių. Aš prie mero atstatydinimo neprisidedu."

Priešai tarp draugų?

Tad, kas gi šiuo atveju labiausiai suinteresuotas mero nušalinimu, L. Girskienė teigė nežinanti, tačiau pasiūlė pasidomėti konservatoriais.

"Ieškokite tarp konservatorių, mero koalicijoje. Pasiteiraukite konservatorių, kas jų būstinėje vyksta. Nenoriu veltis į tuos reikalus", – pabrėžė L. Girskienė.

Konservatorius, valdančiosios Klaipėdos daugumos koalicijos atstovas Aidas Kaveckis, paklaustas dėl mero atstatydinimo, buvo kategoriškas.

"Šitos idėjos visiškai nepalaikau. Ir manau, kad tiek priežastys, tiek kalti asmenys šiuo atveju yra kiti. Meras čia mažiausiai kaltas. Ką reiškia siekis jį atstatydinti? Manau, kad kai kas turi tam tikrų interesų ir to siekia. Manau, meras dirba puikiai, o kalti asmenys išaiškės. Tyrimas vyksta", – nedaugžodžiavo A. Kaveckis.

Prasidėjo rinkimų kampanija?

Pats V. Grubliauskas paneigė, kad buvo kalbų iš koalicijos partnerių – konservatorių, kad meras po "Grigeo Klaipėda" skandalo turėtų trauktis.

"Pirmąkart girdžiu, ypač kalbant apie koalicijos partnerius. Dar kartą noriu pabrėžti, jei čia kalbama apie tai, kad kažkas kažką žinojo ir dangstė, tai pasakysiu paprastai – nusikaltimo dangstymas ir slėpimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, ne politinę ar administracinę. O tas siekis sudrumsti vandenį – įvesti tiesioginį valdymą, atstatydinti merą, kuo daugiau administracijos atstovų, toks siekis jau buvo iškart po savivaldybių rinkimų, nes kai kas turbūt iki šiol negali susitaikyti su rezultatais, kurie buvo kovo mėnesį", – mano V. Grubliauskas.

Klaipėdos vadovas neslepia, kad, prasidėjus "Grigeo Klaipėda" skandalui, prasidėjo didelis spaudimas, liečiantis ir jo asmenį, reikalaujant mero asmeninės atsakomybės.

"Situacija yra dramatiška ir šokiruojanti visus. Neabejoju, kad prokuratūra ir kitos teisėsaugos institucijos viską išsiaiškins. Tačiau yra natūralu, kad, artėjant rinkimams, politinės partijos ir politinių ambicijų turintys asmenys ieško šioje situacijoje politinės naudos. Be abejo, šis drumstas vanduo yra kažkam labai patogus tam tikroms politinėms ambicijoms ar siekiams", – įsitikinęs uostamiesčio vadovas.

Meras mano, kad šiuo atveju kai kam yra gera proga, per daug nesigilinant į reikalo esmę, mesti įtarimus ar abejones, siekiant labai aiškių pragmatiškų tikslų.

"Tai nestebina, kalbant apie šiandienos politinę kultūrą, kai yra vertinami ne faktai, o nuomone pridengti įtarinėjimai ir kaltinimai. Šitos politikos siekių orbita yra Liepų ir Danės gatvės (savivaldybės administracija ir rotušė – A. D.), dėl to ir piketuojama ten, o ne prie įmonės, kur įvyko visa drama. Ir čia, deja, visos priemonės, pasirodo, tinkamos", – kalbėjo Klaipėdos meras.

Vietos savivaldos įstatymas

Meras prieš terminą netenka savo įgaliojimų ir savivaldybės tarybos nario mandato savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma, kai meras dėl laikinojo nedarbingumo neina pareigų daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per pastaruosius 12 mėnesių.

Meras netenka savo įgaliojimų ir savivaldybės tarybos nario mandato, jeigu jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

Meras visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą.

Nušalinimas galioja iki teismo nuosprendžio, nutarties ar sprendimo, kuriuo baigiama byla, įsiteisėjimo arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Nušalinimo laikotarpiu jis netenka visų merui suteiktų įgaliojimų.

Nušalinimo laikotarpiu mero pareigas laikinai eina mero pavaduotojas, o jeigu jo nėra, – kitas savivaldybės tarybos paskirtas savivaldybės tarybos narys.

Mokė jis labai gerai, puikiai išaiškindavo matematikos pinklybes, bet net už geriausiai išmoktą pamoką, už, regis, tobulai išspręstą uždavinį niekada nerašydavo penketo (penkių balų sistemoje). Aukščiausias jo parašytas pažymys būdavo ketvertas.

Savo griežtą požiūrį jis aiškindavo taip: "Penketui moka tik universitetų matematikos profesoriai. Aš išmanau, geriausiu atveju, ketvertui su minusu. Jūs daugiausia galite išmokti trejetui su pliusu. Bet tiek jau to, parašysiu ketvertą."

Kaunas atsigauna

Dabar, kai iki artėjančių savivaldos rinkimų liko vos metai, reikėtų parašyti pažymį pirmajam tiesiogiai išrinktam Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui.

Pirmoji mintis būtų, aišku, parašyti dešimtuką dešimties balų sistemoje. O kaipgi kitaip – Kaunas atsigavo kaip niekada, kalbant apie laikus po nepriklausomybės atkūrimo. Pagaliau sutvarkytos gatvės, jos jau neprimena karinių poligonų. Atgijęs Senamiestis, atnaujinama Laisvės alėja – kauniečių pasididžiavimas ir galvos skausmas kartu. Ir nesvarbu, kad Senamiestis buvo pilnas žmonių jau iki dabartinio mero kadencijos, o Laisvės alėjos rekonstrukcija jau buvo suplanuota.

Su visa pagarba jo organizaciniams sugebėjimams – jam pritrūko kolegiškumo ir paprasčiausio politinio takto.

Bet kuriuo atveju meras ne tik ištraukė laimingą bilietą pelnęs rinkėjų pasitikėjimą prasidedant Laisvės alėjos rekonstrukcijai, bet ir daug nuveikė, paspartinęs Kauno atgimimo procesą. Nuveikė daug ir jis pats, ir jo gerai išmankštinta viešųjų ryšių kompanija.

Už ką atimčiau balus?

Ir vis dėlto, rašant pažymį pastarajam Kauno merui, prieš akis iškyla griežtasis matematikos mokytojas iš mokyklos laikų ir ranka nejučiomis parašo aštuntuką (dešimties balų sistemoje).

Du balus tenka atimti už du ryškius tobulu laikomo mero trūkumus. Na, tobulų politikų apskritai nebūna, bet mes kalbėsime apie dalykiškus trūkumus, ką rinkėjai galėtų prikišti merui.

Visų pirma, su visa pagarba jo organizaciniams sugebėjimams – jam pritrūko kolegiškumo ir paprasčiausio politinio takto.

Buvimas verslo aukštumose, įprotis būti vienasmeniu valdymo organu giliai įsirėžė į mero charakterį. Bet kas tinka didelės firmos vadovui, ne visada tinka žmonių rinktam politikui.

Prieš medžių kirtimą piestu stoję kauniečiai gal ir buvo neteisūs, neleidę iškirsti senų ir atsodinti jaunų liepaičių. Bet juk protestavo ne tik eiliniai kauniečiai (nors ir į jų balsą reikėtų įsiklausyti), bet ir tokios iškilios asmenybės kaip kompozitorius Giedrius Kuprevičius, poetas Kęstutis Navakas.

Kaip pastebėjo politologai, žmonės piktinosi ne todėl, kad kirto senus medžius, o todėl, kad su jais nepasitarė, neatsiklausė jų nuomonės, deramai nepaaiškino, kodėl būtina juos kirsti. Kauniečiai nori jaustis bendruomenės nariais, o ne paprasčiausiais rankų kilnotojais. Suprantu, kad reikia geležinės kantrybės išklausyti pagrįstą, o kartais ir nelabai aštraus charakterio, tačiau labai gabaus ir patyrusio architekto, kaip Audrys Karalius, kritiką, bet politiko amatas tai daryti įpareigoja.

Alėjos rekonstrukcija

Krikščionybė mus moko vengti puikybės nuodėmės. Važinėti "Ferrari" – dar nebūtinai puikybė, taip mano nebent pavyduoliai. Man pačiam, viešint Italijoje, teko pralėkti su naujausio modelio "Ferrari" – išties įspūdinga, bet svajonės įsigyti tokį neatsirado. Taigi "Ferrari" gali turėti ir gali neturėti. Čia, mano požiūriu, nei didelis pranašumas, nei trūkumas, tačiau nesitarti su rinkėjais svarbiais miestui klausimais – jau didelis trūkumas. Juk anaiptol ne visi kauniečiai patenkinti Laisvės alėjos rekonstrukcija, net ir pats meras turėjo priekaištų darbų vykdytojams. O gal tų nesklandumų nebūtų buvę, jei, prieš imantis Laisvės alėjos rekonstrukcijos, visi niuansai su architektų ir urbanistų bendruomene būtų išdiskutuoti iš esmės, o ne tik formaliai?

Antras priekaištas merui iš pirmo žvilgsnio skamba keistai: būtent – kodėl jis, darydamas tvarką Kaune, per mažai remiasi verslo bendruomene? Kodėl į miesto plėtrą per mažai įtraukia verslo pajėgų, privataus kapitalo?

Tokie priekaištai iš verslo sferos atėjusiam politikui skamba keistai, bet taip jau yra. Nesakau, kad viskas Kaune daroma už biudžeto lėšas, panaudojamos ES lėšos, bet miesto biudžeto dalis vis tiek per didelė. O skolas anksčiau ar vėliau reikės apmokėti kauniečiams, mokesčių mokėtojams.

Kauno meras galėtų pasimokyti iš karčių buvusio ilgamečio Vilniaus mero Artūro Zuoko pamokų. Jį kažkada vadino vos ne Vilniaus apaštalu, dvi kadencijas ant rankų nešiojo, džiūgavo matydami, kaip kyla dangoraižiai, o vietoje trečiosios kadencijos tėškė į žemę, apkaltinę, kad įstūmė sostinę į skolas. Ir A.Zuokas pralaimėjo rinkimus anaiptol ne stipriausiam konkurentui.

Taigi tikėkimės, kad meras mokysis iš svetimų, o ne savų klaidų ir kitą kartą mes jo darbą galėsime įvertinti dešimtuku, o dabar galime rašyti tvirtą aštuonetą, o to jau senokai nebuvo Kaune.

Nacionalinio tyrimų biuro (NTB) kaltinimai padidino susirūpinimą, kad policija, prezidentui paskelbus prieštaringai vertinamą karą su nusikalstamumu, vykdo susidorojimus be teismo.

Šis R. Duterte karas per maždaug penkis mėnesius pareikalavo daugiau kaip 5 tūkst. 100 gyvybių.

NTB nurodė, kad policija merą Rolando Espinosą (Rolandą Espinosą) ir jo kameros draugą Raulį Yapą (Raulį Japą) praėjusį mėnesį nušovė negalinčius apsiginti, vieno provincijos kalėjimo kameroje.

„Po išsamaus incidentų, susijusių su mero Espinosos ir Yapo nužudymu, tyrimo NTB padarė išvadą, kad kelių liudininkų parodymai užginčijo pareiškimą apie tariamą susišaudymą tarp (policijos) operatyvininkų ir kalinių mero Espinosos ir Raulio Yapo. (Nustatyta), kad tai buvo „ištrynimas“, – sakoma NTB pareiškime.

„Ištrynimu“ Filipinuose vadinami policininkų įvykdyti įtariamųjų nužudymai, kurie vėliau yra pavadinami įtariamojo žūtimi per susišaudymą.

„Įrodymai – ir paliudijimai, ir teismo medicinos – rodo tą patį. Manome, kad turime labai stiprių argumentų“, – žurnalistams sakė NTB direktoriaus pavaduotojas Ferdinandas Lavinas.

Pasak jo, NTB rekomenduoja 24 pareigūnus, siejamus su tomis žmogžudystėmis ir vėlesniu melavimu, apkaltinti nužudymu ir melagingu liudijimu.

Kaltinami policininkai tvirtino, kad į minėtus du asmenis šaudė gindamiesi, prieš aušrą nuėję į kamerą atlikti kratos pagal išduotą orderį.

Dingusi filmuota medžiaga

Policija tvirtino, kad R. Espinosa, kuris spalio mėnesį buvo areštuotas dėl kaltinimų laikius narkotikų ir ginklų, kalėjimo kameroje turėjo šaunamąjį ginklą ir metamfetamino.

Parlamentarai, žiniasklaidos organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai išjuokė policijos pateiktą įvykių versiją ir klausė, kodėl policininkai turėjo naktį kalėjimo kameroje atlikti kratą ir kodėl dingo saugumo kamerų nufilmuota incidento medžiaga.

Tačiau R. Duterte, kuris yra pažadėjęs niekada neleisti nė vienam policininkui atsidurti už grotų dėl pagalbos jo paskelbtam karui su nusikalstamumu, ne kartą gynė su incidentu susijusius pareigūnus.

R. Duterte policijos viršininkas sustabdė atsakingo policijos pareigūno įgaliojimus, kol bus baigtas tyrimas, bet prezidentas iš karto vėl grąžino jį į tarnybą.

R. Duterte apkaltino Rytinėje Leitės provincijoje esančio Albueros miesto merą R. Espinosą buvus narkotikų bosu.

Pirmadienį vakare sakydamas kalbą prezidentas ir vėl teisino policiją dėl R. Espinosos atvejo.

71-erių metų R. Duterte rinkimus gegužės mėnesį laimėjo didžiule persvara, pažadėjęs nužudyti dešimtis tūkstančių nusikaltėlių, kad Filipinai netaptų „narkovalstybe“.

Pralaimėjęs kovą dėl mero kėdės, Andrius Kupčinskas linkęs išlaikyti bent Kauno konservatorių lyderio titulą. Anksčiau būta kalbų, kad jis šį postą turėtų užleisti kitam.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Kauno skyrių sueigos pirmininko rinkimai vyks birželio 30 d.

"Nuo daug aplinkybių priklauso, ar kandidatuosiu. Pavyzdžiui, jeigu mano kandidatūrą iškels skyrius", – tiesaus atsakymo vengė jau dešimt metų sueigai pirmininkaujantis A.Kupčinskas. Kandidatai paaiškės iki birželio 15 d.

Sulaukęs skyriaus narių pritarimo, A.Kupčinskas tikino neatsisakysiantis ir toliau būti Kauno konservatorių lyderiu. Buvęs meras prasitarė, kad jau pasirašęs ir ilgalaikes skyriaus veiklos gaires.

"Nėra taip, kad trūks plyš turiu eiti ir laimėti. Labai nesiveržiu, bet būtų neprošal. Partijos laukia nauji iššūkiai", – kalbėjo A.Kupčinskas.

Pralaimėjimo Kauno mero rinkimuose jis nevadina nesėkme, nepriima ir priekaištų dėl rinkimų rezultatų. Jie, anot buvusio mero, negali būti ir argumentu, kodėl jis turėtų užleisti partijos Kauno skyriaus vadovo postą.

"Čia kaip pažiūrėsi. Aš mero rinkimuose kaip "Žalgiris" ir "Lietuvos rytas" žaidžiau finale. Nė vienas kitos partijos lyderis net į finalą nepateko", – analogijų ieškojo A.Kupčinskas.

Jis minėjo, kad TS-LKD partijos pasirodymas rinkimuose Kaune yra vienas geriausių per pastaruosius penkiolika metų.

Balandžio viduryje palikęs darbovietę – miesto savivaldybę, A.Kupčinskas naujo darbo sakė dar rimtai nesiieškojęs. "Tą planuoju daryti nuo rugpjūčio vidurio. Su šeima esame nutarę, kad iki tol visi kartu atostogausime, daugiau laiko skirsiu šeimai, namams", – vardijo konservatorius. Paklaustas, ar nesikreipė į Darbo biržą, A.Kupčinskas teigė, kad pagal įstatymus jis to net negalėtų padaryti, nes dar nėra išnaudojęs sukauptų atostogų.

Kurioje srityje labiausiai norėtų darbuotis? "Nesu išrankus, žinokit", – neįvardijo A.Kupčinskas.

Ši partija Kaune visuomet turėjo didžiulį palaikymą. Jungtinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija taip pat vienija politinius kalinius ir tremtinius.