– Tai kaip sukaupti milijoną vaiko gyvenimo ateičiai iki pilnametystės?

– Svarbiausia, pradėti kaupti kuo anksčiau. Mažomis sumomis investuojant su grąža. Matome, kad palūkanos kyla. Mes tikrai galime sukaupti gana solidžias sumas. Na, ne milijoną iki aštuoniolikos metų, nes tuomet reikėtų skirti daugiau kaip 2 tūkst. eurų per mėnesį. Ir pradinis įnašas turėtų būti gana didelis. Tačiau vien skiriant pradinę išmoką, kuri yra  daugiau kaip 500 eurų, ir vaiko pinigus, kurie dabar yra beveik 86 eurai per mėnesį, – nuolat, periodiškai investuojant tikrai galima sukaupti padorias sumas. Jų pakaktų vaikui pradėjus savarankišką gyvenimą – ir už studijas susimokėti, ir už būsto nuomą, kad nereikėtų pačiam taip greitai ieškotis darbo. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kiek kas mėnesį reikėtų investuoti, kokia turėtų būti pradinė suma, kad iki vaiko pilnametystės sukauptume milijoną?

– Priklauso nuo to, kokios bus palūkanos. Mes galime pasirinkti labai daug instrumentų, bet aš modeliavau vieną iš scenarijų, pagal kurį pradinis įnašas turėtų būti 5 tūkst. eurų ir po 2 tūkst. kas mėnesį, kad pavyktų sukaupti tokią sumą.

Aktyviai investuoja vos keli procentai Lietuvos gyventojų. Mums dar labai toli iki Skandinavijos šalių, kur 8 iš 10 žmonių rūpinasi tiek savo, tiek vaikų finansine gerove, rinkdamiesi įvairius fondus, investuodami.

 

–   O prieš tai minėjote apie kitą scenarijų, kur pradinis įnašas 500 eurų su trupučiu ir kas mėnesį – po 86 eurus. Kiek galima sukaupti šiuo atveju?

– Reikėtų turėti omenyje, kad niekada negalime būti garantuoti, kokia bus tiksliai grąža, nes investavimas yra rizikingas dalykas. Kaip rodo skaičiuoklė, su 6 proc. grąža galima sumą, tarkim, 15–16 tūkst. eurų, padvigubinti. Kadangi yra rizikos, neretai lietuviai renkasi ir kitus investavimo būdus. Arba, pavyzdžiui, – investicinį gyvybės draudimą, nes gali susigrąžinti lengvatą ir vėl investuoti. Patiems nelabai reikia rūpintis, nes investavimas vyksta automatiškai, jis parenkamas pagal vaiko amžių.

– Geriausia pradėti investuoti vos gimus kūdikiui? Tai gali tapti ir finansinio raštingumo pamokomis vaikui augant?

–  Krikštynos, gimtadieniai – įvairiomis progomis visi nori pasveikinti, tačiau tuos dovanų suneštus pinigus labai lengva ištaškyti nereikšmingiems dalykams. Tačiau visada galima pasakyti krikšto tėveliams ar seneliams, draugams, kad turite įsteigę vaikui fondą ir jie gali prisidėti. Tie vaiko pinigai gali paaugti du, tris ar net keturis kartus. Mano vaikai per gimtadienį neretai susirenka ir kelis šimtus eurų. Žinoma, jie nori visko prisipirkti, bet kodėl gi nesutarus, jog bent maža dalis gautų pinigų būtų atidedama į fondą, kuris skirtas jo ateičiai ir kurie jam atiteks sulaukus 18-os.  Ir kartu tėveliai turi paraginti stebėti, kaip auga tie vaiko pinigai. Ir tai tikrai bus nebloga paskata mokytis taupyti, elgtis su pinigais. Tai – puikios finansinio raštingumo pamokos vaikui augant. Net jei kažkuriuo periodu ta investicinė grąža nukristų, puikus momentas aptarti, kodėl taip nutinka, paaiškinti apie galimas rizikas ir pan.

– Teigiama, kad lietuvių finansinis raštingumas gana prastas. Tai būtų paskata mokytis kartu su vaikais ir patiems tėvams?

– Tikrai  tai būtų  galimybė mokytis ir patiems tėvams, nes investavimas daugeliui – neatrasta žemė. Iš tiesų tėveliai nėra labai aktyvūs, nelabai daug jų atidaro investicines sąskaitas savo vaikams. Aktyviai investuoja vos keli procentai Lietuvos gyventojų. Mums dar labai toli iki Skandinavijos šalių, kur 8 iš 10 žmonių rūpinasi tiek savo, tiek vaikų finansine gerove, rinkdamiesi įvairius fondus, investuodami. Bet kadangi mes esame dar jauna šalis, neilgas lako tarpas, kai tapome nepriklausomi, tai yra normalu. Svarbu to po truputį mokytis. 

Sudomino galimybė laimėti BMW

Bilietas, atnešęs jau 64-ąjį „Teleloto“ milijoną, buvo pirktas parduotuvėje „Iki“, Aukštadvario pl. 28A, Trakuose. Į šią parduotuvę vilniečiai Inga ir Gintaras (vardai pakeisti dėl laimėtojų saugumo) užsuko penktadienio rytą, vydami poilsiauti į vietinę sodybą.

„Susiruošiau žvejot, žmona palaikė kompaniją. Na ir sustojome pakeliui apsipirkti. Ne pirmą kartą jau toje parduotuvėje lankėmės, ne pirmą kartą ten ir bilietų pirkome. Tiesą sakant, tąkart nusipirkti būtent „Teleloto“ paskatino tai, jog prizų sąraše buvo BMW“, – su šypsena pasakoja vyras.

Nerado žodžių net vaikams

Sekmadienį „Teleloto“ laidos pora nežiūrėjo. Tačiau tikrindami bilietus jau turėjo minčių, kad galbūt būtent jie iš žvejybos parsivežė neregėtą laimikį.

„Pirmadienį ryte išgirdome naujienas, kad laimėtas milijonas ir kad laimingas bilietas pirktas Trakuose. Miestelis nedidelis, tai iškart sukirbėjo mintis – o gal mes. Bilietus tikrinau aš, internetu. Kai pamačiau ekrane sumą, dar perskaičiavau nulius. O tada pradėjo drebėti rankos, ėmiau šaukti vyrą. Kad kažkas įvyko netrukus suprato ir vaikai, bet iš pradžių net neradom žodžių, kaip jiems paaiškinti situaciją. Tikrinome tą bilietą ir dar kelis kartus“, – kaip sužinojo apie laimėjimą pasakoja moteris.

Atsiliepė tik po kelių dienų

Vis tik į loterijos atstovybę pora kreipėsi tik praėjus kelioms dienoms. Kaip patys sako, reikėjo laiko susivokti, susidėlioti mintis ir nusiraminti.

„Aš gal karščiau reagavau, vyras ramiau – bet vis tiek abiem buvo šokas. Reikėjo susigyventi su šia mintimi. Niekam nieko nepasakojome, dviese kalbėjomės. O ketvirtadienį jau paskambinome į loterijos atstovybę“, – į klausimą, kodėl delsė, atsako Inga.

Įsigys erdvesnį būstą

Pasiteiravus, ar jau turi minčių, kaip panaudos laimėtą sumą, abu sutuoktiniai sutartinai kalba apie naują būstą.

„Esame keturių asmenų šeima, gyvename bute. Vaikai auga. Jau norėjosi daugiau erdvės kiekvienam – o dabar sau tą galėsime leisti. Sunku nupasakoti, kaip tai yra nuostabu. O šiaip jokių didelių pokyčių neplanuojame, tikrai nemesim darbų, nekeisim gyvenimo būdo. Stengsimės išlaikyti privatumą“, – tikina naujieji milijonieriai.

Atsižvelgiant į išskirtinę laimėjimo sumą, laimėtojams buvo pasiūlyta ir specialistų pagalba – finansinės bei psichologinės konsultacijos, padedančios efektyviau tvarkytis su užklupusiomis emocijomis bei kylančiais klausimais.

Šie metai loterijų dalyviams itin sėkmingi – per keturis mėnesius milijonieriais pavertė jau net tris lietuvius. Sausio mėnesį vilnietis „Eurojackpot“ žaidėjas susižėrė visų laikų Baltijos šalių rekordinį laimėjimą – daugiau nei 24 milijonus eurų. Kovą sėkmė aplankė uteniškę – moteris „Vikinglotto“ žaidime laimėjo 5,8 milijono eurų.

Pasak ministerijos, taip bus atstatytas dar krizės metu iki 1,86 mln. eurų sumažintas finansavimas vidaus vandens kelių priežiūrai.

„Vidaus vandens kelių direkcija, gavusi papildomą finansavimą, pašalins dalį seklumų, kurios susidarė Nemune per daugelį metų neužtikrinus pakankamo finansavimo. Atlikti darbai taip pat padidins laivybos saugą vidaus vandens keliuose“, – pranešime sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Ministerijos teigimu, laivybos sezono metu, ypač vasarą nukritus vandens lygiui, upės gylis laivybai tampa nepakankamas, todėl vidaus vandens transportas nesulaukia didesnio verslo susidomėjimo krovinius plukdyti baržomis.

Iki 2023 metų numatoma modernizuoti Nemuno upės ruožą nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių, užtikrinant reikiamą jo gylį ir plotį bei pagerinant sąlygas laivybai. Projektas, kurio vertė – 28,3 mln. eurų, susisiekimo ministro įsakymu įtrauktas į Europos Sąjungos investicijomis finansuojamų projektų sąrašą.

Potencialių krovinių vežėjų apklausa rodo, kad jau iškart įgyvendinus projektą krovinių vežimo vandens transportu paklausa per metus sudarys apie 300 tūkst. tonų per metus.

Laimingieji bilietus pirko Nidoje, Naglių g. 29a, parduotuvėje „Maxima“ ir Klaipėdoje, Taikos pr. 61, taip pat parduotuvėje „Maxima“. Laimėtojai nekantriai laukiami centriniame „Olifėjos“ biure Vilniuje.

Sekmadienį „Teleloto“ kamuoliukai buvo ridenami iki tol, kol kažkas laimėjo 1 150 000 eurų. Tokia Aukso puodo suma – pirmą kartą žaidimo istorijoje.

„Įprastai dėl Aukso puodo žaidžiama iki kol išrieda auksinis 47 kamuoliukas. Spalio 7 dieną kamuoliukai, kurių mašinoje iš viso yra 75, riedėjo iki kol atsirado daugiau nei milijono eurų laimėtojai“, – apie sekmadienio žaidimą pasakojo „Olifėja” marketingo skyriaus vadovas Egidijus Sys.

Koncerno įsteigtas Vasario 16-osios fondas pradėjo veikti trečiadienį, po 100 tūkst. eurų jau skirti Lietuvos istorijos institutui ir Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Prieš metus „MG Baltic“ siūlė milijoną eurų už 1918 metų Vasario 16-osios akto originalą. Dokumentą pernai kovą Berlyne rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, tačiau pinigai jam nebuvo sumokėti. Koncernas teigė premiją ketinęs mokėti Lietuvai aktą sugrąžinusiam žmogui.

Šiuo metu Vokietijoje surastas dokumentas yra Signatarų namuose, jis Lietuvai yra perduotas laikinam saugojimui.

„Pirmasis iniciatyvos etapas buvo pagrįstas netikėtumo ir sėkmės elementais, antrajame nusprendėme veikti nuosekliai, akademiškai ir orientuotis į ilgesnio laikotarpio tikslus. Aš nežinau, ar klausimai „kaip sugrąžinti Nepriklausomybės Aktą Lietuvai“ ar „kokių dar reikšmingų Lietuvai artefaktų esama užsienyje“ yra verti milijono, bet esu tikras, kad į juos verta atsakyti. Šią misiją vykdo fondo taryba, „MG Baltic“ yra fondo steigėjas ir finansuotojas“, – koncerno pranešime spaudai teigė „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus.

Įsteigto fondo tarybą sudaro devyni žmonės, tarp jų – Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, prodiuseris Laurynas Šeškus, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys, kiti verslininkai bei istorikai.

Teisėsauga gruodį baigė apie pusantrų metų trukusį ikiteisminį tyrimą dėl „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos galimos politinės korupcijos. Jame įtariami buvę ir esami politikai. Dėl papirkimo ir prekybos poveikiu šioje byloje įtariamas ir sausį iš visų pareigų „MG Baltic“ pasitraukęs buvęs jo viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

Politinės korupcijos byloje įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu pareikšti ir „MG Baltic“ kaip juridiniam asmeniui.

R. Kurlianskis kaltę neigia, o „MG Baltic“ atstovai koncernui pateiktus įtarimus vadina prokuroro piktnaudžiavimu savo teisėmis ir psichologiniu spaudimu.

Staigmena profesoriui

Dar praėjusių metų pavasarį Kauno miesto taryba vieningai sutarė Vytauto Didžiojo universiteto profesorių L.Mažylį, Berlyne radusį Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba, paskelbti Kauno miesto garbės piliečiu. Šį titulą nuspręsta suteikti simbolinę dieną – 2018 m. vasario 16-ąją. Tikėtina, kad tądien, be Garbės piliečio medalio, į profesoriaus rankas papuls dar vienas įvertinimas. Tiesa, ne miesto aukščiausiųjų, o eilinių Lietuvos žmonių.

"Idėjos sumanytojais pavadinčiau tuos, kurie už Nepriklausomybės Akto radybas žadėjo sumokėti 1 mln. eurų, tačiau kol kas to nepadarė", – kaunietis Kęstutis Tarnauskas beldėsi į pažadukų sąžinę. Klystate manydami, kad jaunas vyras – milijonierius, pinigus pasišovęs traukti iš savo kišenės. K.Tarnauskas – valstybės tarnautojas, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno žemėtvarkos skyriaus direktoriaus pavaduotojas, o skolą profesoriui jis planuoja atiduoti ne eurais, bet virtualiais "patinka" paspaudimais.

"Kol kažkas žadėjo milijoną eurų, padarykime didelę bangą ir spausdami "patinka" puslapyje "Milijonas ačiū Mažyliui", – padaryti staigmeną profesoriui ir galbūt pasiekti naują rekordą žmones kvietė K.Tarnauskas.

Plinta kaip virusas

Socialiniu tinklu "Facebook" praėjusiais metais naudojosi 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje. Anot sociologų, Lietuvoje šis skaičius siekė 1,4 mln. Maždaug 1,1 mln. interneto vartotojų buvo aktyvūs.

Kol kažkas žadėjo milijoną eurų, padarykime didelę bangą ir spausdami "patinka" puslapyje "Milijonas ačiū Mažyliui".

"Nei aš asmeniškai, nei visi kartu 1 mln. eurų nesurinksime. To visai ir nesiekiu. Tačiau milijoną ačiū, tikiu, kad realu surinkti, – prisijungti prie iniciatyvos ir spustelėti "patinka", "dalintis" mygtukus virtualioje erdvėje kvietė K.Tarnauskas. Pirmadienį socialiniame tinkle "Facebook" sukurtas puslapis "Milijonas ačiū Mažyliui" sparčiai populiarėja. Savaitės pradžioje, anot sumanytojo, jis skaičiavo vos kelias dešimtis puslapį pamėgusių internautų, o po kelių dienų jų jau buvo dešimt kartų daugiau – iki penktadienio ryto puslapiu "Milijonas ačiū Mažyliui" pasidalijo daugiau nei 300 tautiečių, buvo beveik 500 "patinka" paspaudimų, 200 "ačiū" , puslapį mėgo ir jį sekė kone 800 žmonių.

"Pranešimą išsiunčiau į Žemės ūkio, Susisiekimo ministerijas. Kalbėjau ir su Užsienio reikalų ministerija. Jos atstovė bandys įtraukti ir išeivijos lietuvius", – kaunietis galvą suko ne tik dėl skaičių, bet ir dėl dovanos pateikimo.

Internetinis puslapis – ne daiktas, į popierių jo neįvyniosi, raudonu kaspinu neperriši, nepaisant to, strategas jau turi planą, kaip tautos didvyriui perduos milijoną ačiū.

"Bandysime kreiptis į agentūrą "Factum", kad ši registruotų rekordą. Gautą dokumentą ir padovanotume L.Mažyliui, – K.Tarnauskas tikino į rekordus registruojančią agentūrą kreipsis ir tuo atveju, jei puslapį pamėgtų mažiau žmonių. – Kiek žinau, vienintelis puslapis "Delfi" šiuo metu turi apie 464 tūkst. žmonių. Būtų nuostabu, jei surinktume dar daugiau."

Ramina skeptikus

Naujam puslapiui išvydus dienos šviesą, kaipmat atsirado skeptikų. Vieni svarstė, ar tokia iniciatyva reikalinga profesoriui, kiti abejojo puslapio skaidrumu ir tolesne jo veikla.

"Labiau esu linkusi manyti, kad kažkas nori pasipelnyti. Surinkti milijoną "patinka" puslapiui yra labai sunku. O čia sukuri patriotinį puslapį su visai Lietuvai aktualia ir jautria tema ir štai – turi milijoną. O tada tokiam puslapiui jau pats "Facebook" padeda uždirbti pinigus. Abejoju, ar puslapio pavadinimas vėliau nebus pakeistas", – svarstė internautė Angela.

K.Tarnausko žmonių įtarumas nenustebino. Kurdamas puslapį jis tikėjosi sulaukti įvairių vertinimų.

Vaizdo įraše – K.Tarnauskas.

"Galiu užtikrinti, kad socialinio tinklo puslapis tikrai nebus skirtas komercijai – akinių parduotuvei, apatiniam trikotažui ar nusiplauti automobilį švariau, bet kažką socialaus su juo darysime", – skeptikus ramino idėjos sumanytojas.

Tiesa, ketvirtadienio vakarą bent kelis kartus puslapio turinys internautams buvo neprieinamas. Ar nežlugs dar vienas milijoninis planas?

„Galutinis sprendimas nėra priimtas, procesas toliau vyks. Kolegija nutarė perduoti išplėstinei Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijai. Nagrinėdama nuteistųjų skundus, trijų teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tinkamas Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso įstatymų taikymas gali būti vertinamas kaip naujas teisės aiškinimas teismų praktikoje“, – sakė teisėjas Tomas Šeškauskas.

Sukčiavimo byloje dėl apgaule iš parapijiečio pasisavinto milijono nuteistas buvęs Tabariškių ir Griškabūdžio klebonas  sako, kad be reikalo buvo apkaltintas nusikaltimu – turtą jis gavo teisėtai ir vykdydamas klebono pareigas.

Lygtine laisvės atėmimo bausme nuteisto buvusio dvasininko ir dar dviejų nuteistųjų skundus gegužę nagrinėjo Aukščiausiasis Teismas.

J.Kazlauskas teismo prašo palikti galioti išteisinamąjį Kauno apylinkės teismo nuosprendį. Tuo metu Generalinė prokuratūra mano, kad turi būti paliktas galioti Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuriuo J.Kazlauskas ir dar du vyrai pripažinti kaltais sukčiavimo byloje ir nuteisti lyginėmis bausmėmis.

Pagal apkaltinamąjį nuosprendį apgautojo asmens giminaitei J.Kazlauskas turi sumokėti 251 tūkst. eurų. Kiti du nuteistieji – beveik 29 tūkst. eurų. Asmuo, iš kurio klebonas esą išviliojo pinigus, mirė prieš septynerius metus. Jo turtą pagal įstatymą paveldėjo dukterėčia. Ji ir pareiškė pretenzijas dėl dėdės turto likimo.

Maždaug prieš dešimtmetį Kauno rajono, Poderiškių kaimo gyventojas Jonas Mitkus, mirus motinai, paveldėjo didelės vertės turtą – apie 13 hektarų žemės pakaunėje ir kelis hektarus miško. Palikimo vertė tuomečio nekilnojamo turto pakilimo laikotarpiu buvo vertinama milijonu litų.

Baudžiamosios bylos duomenimis, 2005 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, pasinaudodamas savo, kaip dvasininko, pažinties metu įgytu J.Mitkaus pasitikėjimu, J.Kazlauskas pažadėjo padėti parduoti žemę. Vyras dvasininkui buvo suteikęs notarinį įgaliojimą.

2005 metų rugpjūčio 5 dieną buvo sudaryta preliminari pirkimo - pardavimo sutartis pas notarą. Pirkėjo atstovas J.Kazlauskui, kaip pardavėjo atstovui, sumokėjo 100 000 tūkst. litų (beveik 29 tūkst. eurų) avansą. Tačiau kunigas J.Mitkui pinigų neperdavė – juos pasisavino. Dalį – 63 tūkst. litų (apie 18,2 tūkst. eurų) įnešė į savo sąskaitą. Kaip buvo panaudoti kiti pinigai, tyrėjams nepavyko nustatyti.

Vėliau žemę nusipirkusi bendrovė pilnai atsiskaitė pagal pirkimo - pardavimo sutartį ir į J.Kazlausko nurodytą jam priklausančią sąskaitą buvo pervesta daugiau nei 924 tūkst. litų (267,6 tūkst. eurų). Tačiau J.Mitkui buvo pasakyta, kad žemės sklypas parduotas tik už 600 tūkst. litų (173,7 tūkst. eurus).

J.Mitkui kunigas pervedė tik 543 tūkst. 514 litų (157 tūkst. 412 eurų). Likusius pinigus 378 tūkst. 677 litus (109 tūkst. 672 eurus) J.Kazlauskas išsigrynino.

J.Kazlauskas Aukščiausiajam Teismui pasakojo, kad jį nuteisęs teismas įpareigojo toliau tęsti darbą. Kauno probacijos tarnyba pareikalavo, kad nuteistas dvasininkas dirbtų. J.Kazlauskas kreipėsi į jį nuteisusį Kauno apygardos teismą, prašydamas paaiškinti, ką jam, kaip dvasininkui, reikia dirbti. Teismas pareiškė, kad nieko neaiškins.

„Probacija kreipėsi į Vilkaviškio vyskupiją. Vyskupas atsiuntė raštą. Teismas pažeidė jurisdiskciją. Pas mus hierarchinė struktūra“, – sakė J.Kazlauskas.

Nuteisto J.Kazlausko advokatė Inga Blaževičienė teigė, kad Kauno apygardos nuosprendis negali būti vykdomas. J.Kazlauskas po apkaltinamojo nuosprendžio negali eiti dvasininko pareigų. Tuo metu teismas įpareigojo 3 metų ir 9 mėnesių lygtine basume nuteistą buvusį kleboną tęsti darbą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos. J.Kazlauskas sako, kad bažnyčia yra hierarchinė struktūra ir tik vyskupas nusprendžia, kur gali dirbti dvasininkas.

J.Kazlauskas teismui pasakojo, kad J.Mitkui padėdavo kaip ir kitiems parapijiečiams. 2002-2005 metais vyras ir jo sugyventinė gyveno labai skurdžiai, ateidavo maudytis skalbtis, pavalgyti. Tada giminės jiems nepadėjo.

„Ne tik jis ateidavo, bet ir suvargę kiti kaimo žmonės“, – pasakojo J.Kazlauskas.

Paskui netikėtai praturtėjęs vyras padovanojo juo pasirūpinusiam dvasininkui pinigų.

„Jis nereiškė pretenzijų dėl apgaulės ir klastos. Prašė manęs išpildyti paskutinę valią ir palaidoti. 2010 metais vadovavu laidotuvėms. Niekas tada pretenzijų dėl turto nereiškė. Prokuratūra ir teismai akcentavo, kad naudojausi savo pareigomis. Man nebuvo jokio reikalo klastą ar apgaulę naudoti. Ar aš tą pasitikėjimą įgijau gerdamas su juo degtinę? Aš tą pasitikėjimą įgijau vykdymas klebono pareigas. J.Mitkus nebuvo pašalinis žmogus, sugėrovas. Jis buvo mano parapijietis buvo“,  – teisme kalbėjo nuteistasis dvasininkas.

Jis posėdyje buvo atsivertęs atsineštą Kanonų teisės kodeksą ir citavo žodžius apie klebono pareigas. Pagal jį klebonas turi pažinti savo tikinčiuosius, lankyti šeimas, guosti, išmintingai pataisyti, ypatingu rūpesčiu apgauti patiriančius ypatingų sunkumų, rūpintis vargšais.

„Aš kanonų nurodymus vykdžiau, bet prokuratūra ir teismas tai palaikė nusikaltimu“, – sakė J.Kazlauskas. Jis taip pat nurodė, kad dirbtinai buvo kriminalizuoti civiliniai santykiai, nes tikintieji turi pareigą pasirūpinti bažnyčios poreikiais, tarnautojų išlaikymu.

„Nei civilinė, nei bažnytinė valdžia nesirūpina nei pensijų kaupimu, nei pragyvenimu. Tai patikėta eiliniams tikintiesiems“, – apgailestavo J.Kazlauskas.

Tikintieji aukoja ir dovanoja dvasininkams maisto, kitų vertybių.

„Tai buvo įvertinimas mano veiklos ir darbo. Dar daugelis parapijų renka fiksuotus mokesčius nuo šeimos ir t.t. Tai galima būtų traktuoti kaip turto reketavimą. Bet neteko girdėti, kad tai būtų taip įvertinta“, – sakė buvęs klebonas.

Aukščiausiojo Teismo nutartį ketvirtadienį išklausė ir advokatas Vytautas Sirvydis. Jis ikiteisminiame tyrime atstovavo asmeniui, susijusiam su šia byla.

„Mes nežinome, dėl kokios būtent teisės normos taikymo priimtas toks sprendimas. Tačiau bet kuriuo atveju džiaugiuosi, kadangi tai reiškia, kad gali būti pagrindas naujai taikyti arba materialiosios baudžiamosios teisės normą, arba baudžiamojo proceso kodekso normą. Matyt, to kasatoriai ir siekė. Aš esu susipažinęs su kasaciniais skundais – ten buvo keliama įvairių klausimų: valstybės ir kanonų teisės atribojimo. Galbūt tai pasirodė įdomu Aukščiausiajam Teismui. Procesas gali reikšti daug naujo visai teismų praktikai“ ,– žurnalistams sakė advokatas V.Sirvydis.

Gražėjantis miestas

Ne vienas kaunietis pastebėjo atnaujintus pastatus. Apšepusias sienas keičia naujai sutvarkytų pastatų sienos. Šiemet Kauno savivaldybė paskatino, kad pastatų savininkai norėtų atnaujinti sienas ir taip suteiktų grožio visam miestui.

„Parausdavome, jei turėdavome mieste svečių. Pasitikdavo ne tik nesutvarkytas Laisvės alėjos vidurys, bet ir nesutvarkyti pastatai. Todėl pritaikėme paprastą „botago ir meduolio“ principą – jei tvarkaisi, mes padedam, jei nesitvarkai – paimame botagą“, - kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Tokio vaizdo Kaune nebuvo nuo Nepriklausomybės pradžios. Be to, tai, kad judame tinkama linkme rodo ir tai, kad šiuo inovatyviu finansavimo modeliu jau domisi ir kiti Lietuvos miestai“, - antrino vicemeras Simonas Kairys.

Šiais metais pagal Kauno paveldotvarkos programą buvo atnaujinti 17 pastatų fasadai, šeši iš jų yra Laisvės alėjoje. Taip pat skirta pinigų vieno pastato projektavimui. Iš viso Kaunas skyrė 400 tūkst. eurų paramos. Ja galėjo pasinaudoti tiek privatūs pastatų savininkai, tiek ir įmonės, įsipareigodamos kitą pusę darbų kainos padengti už savo lėšas.

„Buvo skaičiuojama kvadratais ir pagal tai pasakyta, kiek miestas gali prisidėti, tačiau suma negalėjo viršyti 50 proc. Reikia pažymėti, kad sutartyje buvo nurodyta, kad savininkai gaus paramą tik tada, kai bus sutvarkytos pastato sienos, todėl jie įsipareigojo viską padaryti iki nustatyto laiko, kitaip būtų negavę iš miesto pinigų“, - sakė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas. Jis patikino, kad ši programa buvo skirta tik fasadų atnaujinimui, o kiti darbai į tai neįskaičiuoti.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Paragino ir kitus

Miesto atstovai surengė trumpą ekskursiją, kurios metu pristatė atsinaujinusius pastatus. S.Rimas pasakojo, kad Laisvės al. pradžioje sutvarkytiems pastatams skirta nuo 10 iki maždaug 70 tūkst. eurų. Buvo tokių, kurie šiemet nespėjo susitvarkyti reikiamų dokumentų, tačiau kitais metais tikrai miestas ir jiems išties paramos ranką ir pastatų fasadai bus atnaujinti. Tokiu miesto sprendimu džiaugėsi ir pastatų savininkai.

„Noriu pasidžiaugti tuo, kad apleistos vietos iš tiesų bunda. Miestas eina koja kojon su verslu ir privačiais pinigais, nes vien iš savo lėšų atnaujinti pastatus būtų labai brangu“, - kalbėjo pagal paveldotvarkos programą pastatų fasadų tvarkymo darbams pinigų iš miesto gavęs Laisvės al. 38 ir 40 pastatų savininkas Andrius Bagdonas.

Kultūros paveldo skyriaus vedėjas S.Rimas pastebėjo, kad programa paskatino ir kitų namų savininkus tvarkytis. Kai pamatė, kad kaimyno sienos atsinaujino, įvyko grandininė reakcija. Kai kurie savininkai nelaukė, kol miestas pabaksnos pirštu, todėl patys savo lėšomis atnaujino fasadą. Be to, jis pažymėjo, kad programa gali pasinaudoti ir kitų rajonų paveldinių pastatų savininkai, nes finansavimą gali gauti ne tik centrinės mesto dalies pastatai. Tačiau šiemet iš kitų rajonų nebuvo sulaukta nei vieno prašymo.

Soboro planai

Kultūros paveldo atstovai užsiminė, kad permainų laukia ir Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia. Šiuo metu rengiami projektavimo darbai, o reali rekonstrukcija planuojama, kad prasidės kitąmet. Soboro sutvarkymui bus skirti europiniai ir miesto pinigai. Skaičiuojama, kad Kaunui prie rekonstrukcijos reikės prisidėti ne mažesne kaip 150 tūkst. eurų suma.

„Šiuo metu tvarkomos Soboro durys, todėl jos išvežtos. O dėl paties pastato rekonstrukcijos daugiau paaiškės atlikus tvarkybos darbų projektą“, - kalbėjo S.Rimas.

„Kauno diena“ primena, kad už šio objekto projekto rengimą yra atsakinga savivaldybės įmonė VŠĮ „Soboro projektai“. Iš pradžių tikėtasi, kad bažnyčios fasadas bus sutvarkytas iki Laisvės alėjos rekonstrukcijos pirmojo etapo pabaigos, tačiau laiku nebuvo sutvarkyti reikalingi dokumentai, todėl dabar sakoma, kad tvarkymo darbai gali prasidėti tik kitais metais.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Turtingas miestas

S.Rimas tvirtai pasisakė, kad Kaunas yra tikrai turtingas miestas. Jo teigimu, Kaunas ne tik turi virš 1200 paveldo saugomų objektų mieste, bet gali ir suteikti paramą.

„Šiemet Kaunas iš visų skyrė daugiausiai pinigų paveldo išsaugojimui. Kaunas turtingas kultūriniu paveldu, juk tai, kas autentiška, visada bus vertinga. Tai didelis turtas, bet kartu ir iššūkis, bet miestas ištiesė pagalbos ranką, nes Laisvės al. esantys pastatai dėl įstatymo spragų negalėjo gauti finansavimo iš Vyriausybės“, - sakė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Kaune iš visų saugomų objektų, tik 300 turi valstybės saugomų objektų statusą ir gali sulaukti finansavimo iš Kultūros ministerijos, tačiau suma, kuri šiemet buvo skirta paveldo išsaugojimui – tik 2,41 mln. eurų. Šie pinigai paskirstyti visos Lietuvos paveldo objektams. Kaune tik du objektai šiemet gavo valstybės paramą.

Komendanto rūmams, esantiems Gedimino g. 25, buvo skirta beveik 45 tūkst. suma. Fredos dvaro tvarkybos darbų programai vyriausybė skyrė 21 tūkst. eurų, o kiti objektai palikti toliau merdėti. Tuo tarpu Kaunas šiemet jau skyrė 400 tūkst. eurų, o kitais metais planuojama skirti dvigubai daugiau.

„Sieksime kitais metais paveldotvarkos programai iš miesto biudžeto skirti bent 800 tūkst. eurų. Jei pasiseks, skirsime ir milijoną. Taip ir žmonėms palengviname naštą tvarkant pastatų fasadus, tiek ir patiems nereikia visko tvarkyti savo lėšomis“, - kalbėjo miesto vadovas V.Matijošaitis.

Vilmanto Raupelio nuotr.