– Kad laimėtų princesės ranką, karžygys turi atlikti tris sunkius ar net neįmanomus darbus. Kokie darbai šiandien jums būtų tokie sunkūs, kad net neįmanomi.

Mino: Visos moterys šiandien yra princesės. Net naujų posakių randasi, kad vyrai gimę dirbti, o moterys – būti princesėmis. Jei turite omeny mano širdies princesę – apie kokias neįmanomas užduotis ar kliūtis gali būti kalba? Esu pasiryžęs viskam! Na, o jei tai tik silikoninė princesė, tuomet siekti jos ar nesiekti – priklausys nuo nuotaikos, oro ar savaitės dienos (juokiasi).

Vudis: Jau daugybę metų bandau susitvarkyti iki galo savo įrašų studiją. Noriu pakabinti gražius šviestuvus, sukurti jaukią aplinką. Ar ne gėda – virš galvos kabo šviestuvo laidas su įsukta lempute (juokiasi). Žinau, kad metų metus žmonės gali taip gyventi, tik jau ne aš. Kadangi kraustymosi iš vienų patalpų į kitas laikas jau baigėsi – pagaliau įsigijau savo įrašų kampą, tai ir vidaus gražinimo darbų misiją, tikiuosi, pavyks įvykdyti iki galo.

– Princas pabučiavo Miegančiąją gražuolę, kuri pabudo sveika ir gyva. Ar tikite stebuklais šiomis dienomis? Kas jums yra stebuklas? Ar esate jį patyrę?

Mino: Buvo, buvo. Bučiavau gražuolę. Gal ne miegančią, bet tą, kurią reikėjo prikelti, iškelti iki dangaus ir kilstelėti skrydžio. Bet gražuolė... išskrido. O stebuklais tikėti galima, sakyčiau, net ir būtina. Nes bėdų, rutinos, pilkumos tikrai nemažai tame mūsų gyvenime. Darydami gerus, stebuklingus dalykus, dovanodami laimę, pagalbą, meilę kitiems, mes iš tiesų suteikiame laimės ir sau. Tikrai esu davęs keletui žmonių to, ko kiti man ir turėdami nedavė, o kad šiuo metu gyvenu ne tiktai dėl savęs, galiu užtikrinti.

Vudis: Iš prigimties esu optimistas. Man norisi tikėti, kad žmonės yra geri, bet gyvenime visaip būna. Vadovaujuosi posakiu: kas gyvenime vyksta – viskas tik į gera. Net jei įvykiai iš pradžių atrodo blogi, prabėgus laikui supranti, kad jie tave kažko pamokė. O stebuklų esu patyręs. Man pats didžiausias stebuklas – vaikų gimimas (Arvydas su Sandra augina du berniukus: trimetį Elajų ir pusės metų Rojų – aut.past.). Jie įprasmino mano gyvenimą ir leido sukaupti jėgas ne tik dėl asmeninių tikslų, bet ir dėl kur kas didesnių – šeimos, jos gerovės. Turiu stengtis, kad mano, kaip muzikanto, prodiuserio, karjera būtų sėkminga, nes tai atsilieps ir šeimos biudžetui. O dar vienas didelis stebuklas – dirbti mėgstamą darbą. Tai tokia laimė!

Žinoma, ir geriausiems griūva dangus. Tuomet, manau, reikia atsitraukti ir surasti kažką, kuo būtų galima tą dangų paremti, jo skyles užlopyti.

– Princas išmatavo krištolinę Pelenės kurpaitę visoms karalystės merginoms, kad tik atrastų ją, savo vienintelę. Sakykite, kokių žygių gyvenime teko imtis dėl meilės moteriai?

Mino: Ech, tos moterys... Kiek problemų, praradimų, pralaimėjimų būta dėl jų. Tačiau kai patiri pergalę, ji atperka visas ligi tol buvusias nesėkmes. Sakote, princai matuoja kurpaites? Manau, kad Lietuvoje princų tik trys – Cicinas, Radžis ir Prūsaitis. O aš paprastesnis ir neturiu princo statuso. Todėl matuoju dainas, laiką, dėmesį, gėlių puokštes. Esu turėjęs finansinių praradimų dėl moters apsukrumo netgi daugiau nei iš finansų rinkos. Esu prapylęs vairuotojo pažymėjimą. Esu aukojęs savo šeimai skirtą laiką dėl tos pelenės. Negalima mano praeities įvykių vadinti klaidomis, veikiau – pasirinkimais, pamokomis. Bet įdomiausia yra tai, kad, pradėdamas sekti pasaką iš naujo, aš ir vėl noriu rizikuoti. Tai kur kas smagiau, nei neturėti dėl ko gyventi ir kovoti.

Išsipildymas: 2005 m. realybės šou išgarsėjęs dainininkas M.Mickevičius-Mino pastaruoju metu visas savo jėgas atiduoda kūrybai. Naurimo Zavecko nuotr.

Vudis: Su savo gyvenimo moterimi Sandra aš jau beveik penkiolika metų kartu, bet tarp tų metų buvo ir laiko, praleistas atskirai. Juokaujame, kad mūsų draugystė primena "Santa Barbaros" serialą (juokiasi). Ji iš mados pasaulio. Teko dėl jos pakovoti. Džiaugiuosi, kad, susibėgus antrą kartą, santykiai kur kas rimtesni, brandesni, stabilesni. Nors vestuves dar tik planuojame, bet gyvename kaip šeima: vaikai, katinas, šuo... Iš pradžių planuojame susikurti tvirtą materialinį pamatą po kojomis, o paskui jau kelti vestuvių puotą. Gal kur užsienyje?

– Undinėlė iš meilės žmogui sutiko atiduoti savo nuostabų balsą mainais į kojas. Ar jūsų gyvenime buvo situacijų, kai reikėjo kažką labai svarbaus paaukoti?

Mino: Savotiškai aukojamės kiekvienas ir nuolat, pasirinkdami šeimą ar karjerą, vienokį ar kitokį žmogų draugauti, gyvenimą dėl savęs ar dėl kito. Aš balsą dėl kojų irgi aukočiau. Užtenka tų dainuojančių, kniaukiančių, spiegiančių Lietuvoje. O kojomis galima nueiti pas mylimą žmogų, su kuriuo ir per gyvenimą smagu drauge žingsniuoti. Tarkim, Undinėlė pasirinko ne karjerą, o šeimą. Šaunuolė! Šeima ir galimybė daryti kitą laimingą yra vertingiau už pinigus. Netgi už kriptovaliutą!

Vudis: Manau, kiekvieno gyvenime būna situacijų, kai kažko labai nenori daryti, bet žinai, kad reikia. Tarkim, Kalėdos ar Naujieji metai, o turi dainuoti. Galėtum atsisakyti? Bet nesi atsakingas tik už save. Grupėje "Dar" esame keturiese – du vaikinai ir dvi merginos (vienas iš jos narių yra Algirdas Grudinskas-Grūdas – taip pat pirmojo "Kelio į žvaigždes" dalyvis). Gerbėjai vadina mus lietuviška ABBA. Sandra jau pripratusi, kad darbas yra svarbiausia ir kad aš, atlikėjas, taikausi prie užsakovo, o ne atvirkščiai. Todėl dažnai tenka aukoti šventes dėl koncertų arba nukelti namiškių gimtadienius į kitas datas. Pamenu, kai gimė Elajus, lėkiau sveikinti į gimdymo namus žmonos, o paskui – išsyk į koncertą. Toks jau tas mūsų darbas: lipti ant scenos, šypsotis, o skausmą ir nerimą palikti persirengimo kambaryje. Jei būčiau tolimųjų reisų vairuotojas – irgi aukočiau, tik, žinia, jau kitokią auką.

– Kai tik karalaitis švystelėjo varlės išnarą į ugnį, prieš jo akis stojo graži mergelė. Ar sutinkate, kad vidinį grožį labai sunku įžvelgti plika akimi?

Mino: Na, čia tokia keistoka pasaka... Nežinau, kas tokias rašo, nes kitą kartą nurengi tą išnarą, nuvalai makiažą ir išeina atvirkščiai – ta graži mergelė kažkur dingsta. Arba kol tyli, tai yra pati gražiausia ir švenčiausia, o kai tik praveria burną, tai pirmi keli žodžiai kaip kokia rūgštis suėda visą ligi tol užbūrusį jos šventumą. Apie grožį aš daug dainuoju, jo kultą propaguoju ir man dėl to visai ne gėda. Aš už tai, kad turime netingėti, rūpintis savimi. Jei proto užtenka, reikia lavinti ne tik kūno, bet ir elgsenos, komunikavimo grožį. Tas posakis "vidinis grožis" gal buvo išrastas kokio nors mąstančio, na kokią čia dar gudrią frazę sukūrus, filosofo? Ką jis reiškia? Charakterį? Išsilavinimą? Elgesį? Juk visa tai, laikui bėgant, išlavinama ir įgyjama. Aš net pasakysiu, kad žmogaus charakteris, jo elgsena labiau kinta nei išoriniai bruožai. Todėl ir renkuosi apdainuoti daugiau kūnišką grožį, o ne atvirkščiai. Charakterio fainumą reikia iš praktikos bandyti nuspėti arba kartu gyvenant kažkaip bendrai išpuoselėti.

Vudis: Mano galva, vidinis grožis gali atsiskleisti tik su laiku. Išsyk jo nepamatysi. Žmonės moka gražiai save pateikti. Ir tikrai ne taip, kaip pamatai kelerius metus pagyvenęs drauge. Mūsų su Sandra, esančių drauge jau daugybę metų, vidinio grožio samprata sutampa. Todėl jaučiamės laimingi ir mylintys. Ar sugebėčiau pamilti pasakos pabaisą? Žinote, kas vienam – pabaisa, kitam – tikra gražuolė. Jau įsitikinau, kad žmonės grožį mato ir supranta labai skirtingai. Jei visi regėtume vienodai, kiltų neišvengiami karai, konfliktai. Prie išorinio grožio akis pripranta, tad ilgainiui imi vertinti kitus dalykus: būdo bruožus, elgesį, manieras. Jei jie pagyvenus drauge ima erzinti, tai ir tas išorės grožis pasidaro ne toks jau svaiginantis. Už ką pamilau savo žmoną? Už tai, kad ji labai rūpestinga. Galiu išvažiuoti į koncertą ramus, žinodamas, kad namais, vaikais bus 100 proc. pasirūpinta. Aš prisidedu finansiškai, o ji kursto šeimos židinį ir karaliauja namuose.

– Gavo žmogus dovanų stalelį, kuriam sukomandavus: "Staleli, pasidenk!" – bemat visokių gėrybių ant jo rasdavosi. Jei turėtumėte tokį stebuklingą stalelį – ko ant jo prašytumėte?

Mino: O šitą straipsnį skaitys tik suaugusieji? Ne?.. Tuomet keletą dalykų nutylėsiu, t.y. ką norėčiau matyti ant savo virtuvės stalo. O be tų nutylėtų dalykėlių, dar galėtų būti skanaus maisto ir gėrimų, mielų nuotraukų albumų, sėkmingų darbo užsakymų, saldumynų.

Ar sugebėčiau pamilti pasakos pabaisą? Žinote, kas vienam – pabaisa, kitam – tikra gražuolė. Jau įsitikinau, kad žmonės grožį mato ir supranta labai skirtingai.

Vudis: Norėčiau ant stalelio rasti daugiau laiko, miego. Žinote, po koncertų vėlai grįžti, anksti keliesi, nes reikia vaiką vežti į darželį. Materialių dalykų man nereikia. Norėčiau paprašyti, kad bent vieną vakarą vaikai užmigtų kiek anksčiau ir naktį neprabustų. Tuomet romantiškai pabūtume dviese su žmona. Ramiai pavakarotume, kokį gerą filmą pažiūrėtume. Šiuo metu tiek jai, tiek man tai būtų nuostabi dovana.

– Sesuo Elenytė liepė broliukui negerti iš balutės, kad avinėliu nepavirstų. Ar gyvenime paisote draudimų?

Mino: Nesu labai didelis maištautojas. Užsispyręs esu tik tiek, kiek aviniškas charakteris leidžia (pagal zodiaką esu Avinas). Na, dar tiek, kiek turiu noro kažkam kažką įrodyti. Paragauti to, ko negalima, gyvenime sau leidžiu. Tačiau stengiuosi, kad dėl mano užgaidų nenukentėtų man svarbūs žmonės.

Vudis: Jau nuo vaikystės labai nemėgstu draudimų. Ypač jų daug dabar – nuo gana logiškų iki protu nesuvokiamų. Stengiuosi save nuo jų pasaugoti. Jei vykdysi viską aklai ir pareigingai – gali prarasti sveikatą ir protą. Jaunystėje buvo smalsu paragauti alkoholio. Paskui užsikabinau. Išgerti savaitgaliais tapo tarsi norma. Kadangi auginu du berniukus, jau galvojau, kaip tą klausimą spręsime ateityje. Draudimais ar aiškinimais? Manau, pastaraisiais. Esu įsitikinęs, kad vaikams viską reikia labai gerai išaiškinti, pagrįsti savo patirtimis, papasakoti, kokių padarinių tai turėjo tavo gyvenime. Šiuo metu draudžiu sau gerti išvis. Man alkoholis – vienas iš baisiausių narkotikų, kurio nevartoju jau ilgus metus.

Pasiekimai: pirmojo "Kelio į žvaigždes" dalyvis A.Martinėnas-Vudis dabar – muzikos prodiuseris, grupės "Dar" lyderis. Vilmanto Martinėlio nuotr.

– Ir išvarė senė senį pas auksinę žuvelę dar kartą. Nenorėjo būti ji dvarininke, užsimanė būti cariene. Norai – ar daug jų turite? Kaip su jais tvarkotės? Ar visus pildote?

Mino: Norai, norai... Norai šiek tiek man susipainioję su siekiais ir tikslais. Kartais nebežinau, ką dar norėčiau išbandyti ir ko pasiekti gyvenime. Iš tikrųjų esu nemažai keliavęs ir savo kūrybą rodęs žmonėms. Pasiekęs užsibrėžtų tikslų. Sunkiai jau kas mane nustebintų. Žinoma, norisi užpildyti tas ertmes gyvenime, kurios dar tuščios. Šeima, vaikai, ramybė. Kalbant apie materialius dalykus, man tikrai reikėtų naujo automobilio ir kelionės į egzotiškas salas. O jei iš dvasinių – norėčiau papildomo trupinėlio laimės. Naujų pojūčių juk niekada nebūna per daug.

Vudis: Norų ir svajonių esu kupinas visada. Noriu sukurti daugiau dainų. Noriu patobulėti savo, kaip muzikos prodiuserio, profesijos srityje. Noriu namo, nes vaikų daugėja, o bute vietos maža. Šiuo metu tai didžiausia mano svajonė. Savo įrašų studijoje net turiu pasikabinęs būsimo namo nuotrauką. Turiu čiupti jautį už ragų, kol esu jaunas, kol dar galiu kalnus nuversti. Dar noriu į šiltus kraštus nuvažiuoti, nes organizmui, studijoje nuolat tūnant, trūksta vitamino D. Esu iš tų, kurie tiki, kad norai, ištarti garsiai, pildosi.

– Palenkė senutė berželį, ir nukrito lapelis katiniukui ant uodegytės, o šis kad pradės rėkti: "Dangus griūva – bėgsiu!" Ar esate patyrę tą būseną, kai dangus griūva?

Mino: Prisipažinsiu, gyvenime dažnai būnu kuklus ir negebu lipti per kitų galvas. Nemoku siekti savo tikslų žlugdydamas kitus. Retai kada save giriu, ypač jei jaučiu, kad toje srityje esu vidutinių gebėjimų. Tačiau ten, kur jaučiuosi stiprus – scena, publikos valdymas, gyvas dainavimas, dainų tekstų kūrimas, komunikavimas su studentais – sakau, kad geresnio už mane nėra. Žinoma, ir geriausiems griūva dangus. Tuomet, manau, reikia atsitraukti ir surasti kažką, kuo būtų galima tą dangų paremti, jo skyles užlopyti. Jeigu laikinai nežinau, kaip tai padaryti, arba dar nesu pasiruošęs, tuomet nedarau nieko. Laukiu, kol pajausiu savo bangą, kol galėsiu dainuoti ar rėkti iš visų plaučių tai, ką turiu paslėpęs širdyje ir mintyse. Beje, visai greitai galėsiu tai padaryti, nes nauja daina – jau pakeliui.

Vudis: Na ir pataikėte! Mūsų Elajus turi tokį meškutį, kuris seka būtent šią pasaką. Ji – sūnelio mylimiausia. Klausiausi jos gal 1 000 kartų. Jos pabaigoje ateina meška ir visus nuramina, kad nieko tokio – tai tik kopūsto lapas... Turbūt ir gyvenime nereikia labai stresuoti ar savęs gailėtis. Tai nieko nepakeis. Jausmai ateis ir praeis. Bet jei tavo gyvenime vyksta kažkas blogo – tikėk, tai tik dėl to, kad viskas ilgainiui išsirutuliotų į gera (juokiasi). Kai vadovaujiesi tokia logika, lengviau susitaikyti su praradimais. Na, tarkim, nepasisekė investicija – stok. Likimas signalizuoja, kad turi pristabdyti. Jei, susiklosčius tam tikrai situacijai, gali kažką pakeisti – keisk, bet jei matai, kad tai ne tavo galioje – priimk nesėkmę, pasidaryk išvadas ir nelipk ant to paties grėblio dar kartą.

42-ejų dainininkas Mino gimė balandžio pirmąją – gal dėl to gyvenimas jam vis iškrečia piktą pokštą, vos tik jo gyvenime atsiranda žavi dama. Dainininkas ir pats yra prisipažinęs, kad kaskart, kai jo gyvenime atsiranda moteris, iš mylimojo jis labai greitai tampa draugu, sprendžiančiu visas damos problemas, o vėliau nuo jos dar ir nukenčia.

Nemaloni situacija, kai prieš daugiau nei mėnesį Mino pareigūnams įkliuvo neblaivus – ne išimtis. Tąkart policijos pareigūnams įkliuvęs dainininkas įpūtė 1,8 promilės, o už padarytą prasižengimą atsidūrė teisme. „Gelbėjau draugę, kitaip jos vakaras kompanijoje, kurioje buvo, galėjo pasibaigti itin nemaloniai“, – paaiškins Mino.

Šiandien dainininkas sako, kad jis neketina skubėti įsipareigoti bei kurti šeimą. „Pramogų pasaulyje apstu santykių pavyzdžių, nuo kurių kraupstu, – sakys dainininkas. – Pramogų pasaulis pilnas istorijų, kai vieną dieną rėkiama – čia mano mergina, palieku žmoną, meilė begalinė, po dviejų savaičių jau skaitau apie skyrybas ir grįžimą pas žmoną... Tai kas čia per meilė? Jei pasirinkai, tai ir laikykis to iki gyvenimo galo“.

Dainininkas teigs iki šiol nemokantis nei atskirti, nei apsisaugoti nuo moterų, kurias domina jis, kaip žmogus, o ne nauda, kurią gali duoti. Todėl galbūt tai dar viena priežastis, kodėl jis iki šiol nesukūrė šeimos. „Moterų, kurios siekia naudos šiais laikais – labai daug...“, – įsitikinęs Mino.

Gyvenimo būdo laida „Nuo... Iki...“ jau šį pirmadienio vakarą 20 val. per LNK.

Policininkai pamatė, kaip minivenas staiga pasuko į Draugystės tako gatvę, todėl suskubo šį automobilį vytis. Praktika rodo, kad pareigūnams į akis pakliūti vengia neblaivūs arba privalomų prievolių neatlikę vairuotojai.

Greitai paaiškėjo, kad ir šį kartą pareigūnai buvo teisūs. Automobilį vairavo Mino sceniniu slapyvardžiu Lietuvos žmonėms pažįstamas atlikėjas Mindaugas Mickevičius.

Alkoholio matuoklis parodė, kad vairuotojas yra neblaivus – 1,06 prom.

„Vairuotojas sutiko su skiriama nuobauda. Ten pat, kur buvo sulaikytas, jam paskirta 300 eurų bauda ir 12 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Vairuotojas buvo nušalintas nuo vairavimo, tad jam reikėjo pasirūpinti, kas galės parvairuoti automobilį“, – paaiškino Palangos policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Kęstutis Bončkus.

Socialinio tinklo „Facebook“ paskyra „Reidas“ skelbia, kad atlikėjas policininkams aiškino, jog buvo nuvažiavęs beveik iki Klaipėdos, bet prisiminė Palangoje palikęs merginą ir grįžo jos paimti.

„Regis, nesu prietaringas, bet keletas įvykių, nutikusių būtent tuomet kai penktadienis sutapdavo su trylikta mėnesio diena, mane privertė pakoreguoti savo įsitikinimus“, – neslėpė populiarusis atlikėjas.

Vaikystėje būtent tokia data pažymėtos darbo savaitės pabaigoje jis stipriai susižalojo ranką. Pasėkmes Mino jautė ilgai, todėl lemtingąją dieną prisimena iki šiol.

Dar vienas itin nemalonus kuriozas jam nutiko tuomet, kai Lietuva nebuvo Europos sąjungos nare. Į Italiją per Vieną skridęs dainininkas pastarojo krašto pareigūnų neįtikino esąs nelegalus imigrantas, todėl palikti Austrijos jam neleista.

„Buvau kuriam laikui su pabėgėliais „apgyvendintas“ oro uosto areštinėje, o vėliau skrydžio namo turėjau laukti pačiame oro uoste. Taip ten praleidau dvi paras. Suvalgiau visas italams vežtas lauktuves, atmintinai išmokau visų parduotuvių asortimentą, o naktį miegodavau vaikų kambaryje ant kilimo!“, –prisimindamas „tryliktojo“ penktadienio pokštą dabar šypsodamasis pasakoja Mino.

Į lėktuvą, skrendantį Vilniun, jis buvo pristatytas su policijos mašina ir asmens dokumentus atgavo tik būdamas jame.

Po savaitės jis vėl išskrido į Italiją ir tuomet kelionės tikslą pasiekė be trukdžių.

„Apie smulkesnius įvykius net nepasakosiu... Tada pradėjau ieškoti būdų, kaip įveikti nesklandumų dažnai sukeliančią datą. Ir supratau, jog nelaimes dažnai patys prisišaukiame savo mintimis“, – sakė Mino.

Tam, kad tikintieji prietarais geriau jaustųsi, jis rekomenduoja sunkią dieną klausytis pozityvios muzikos.

„Lietuvaičiai ypatingai mėgsta itališką estradą, todėl man patinka įmaišyti keletą itališkų frazių savo dainose. Dažnai girdžiu klausimų ar aš italas, tačiau esu grynas lietuvis, tik mėgstu dainuoti, liemenuotus kostiumus ir tiramisu“, – apie naująją dainą, kurioje įpinta ir šiek tiek itališkų prieskonių, sakė M. Mickevičius – Mino.

LDF vadovas ir dienraštį "Kauno diena" leidžiančios bendrovės "Diena Media News" direktorius Tadas Širvinskas pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį.

"Nesavanaudišką pagrindinio Lietuvos dienraščio "Kauno diena" ir didžiausio portalo iš Kauno kaunodiena.lt požiūrį į mūsų sporto šakos aktualijas patyrėme pernai, organizuodami Europos jaunių dziudo čempionatą, – teigė V.Sinkevičius. – Informacijos sklaida apie šias varžybas padedant "Kauno dienai" buvo itin efektyvi ir įtaigi. Tai patvirtino ir po čempionato ūgtelėjęs mūsų sporto šakos populiarumas – įsikūrė nauji dziudo klubai, padaugėjo norinčiųjų sportuoti, aktyviai ir sveikai leisti laisvalaikį."

"Dziudo – olimpinė sporto šaka su giliomis tradicijomis, visapusiškai lavinanti ne vien kūną, bet ir dvasią. Tokios sporto šakos turi klestėti. Džiaugiamės galėdami prie to prisidėti ir bendradarbiauti su Lietuvos dziudo federacija", – sakė T.Širvinskas.

"Diena Media News" akcininkas ir valdybos narys Mindaugas Mickevičius (kairėje), Vigmantas Sinkevičius (viduryje), "Diena Media News" direktorius Tadas Širvinskas (dešinėje)/ Vilmanto Raupelio nuotr.

Didžiausi šiemet iššūkiai Lietuvos dziudo meistrams – Europos čempionatas balandį Izraelyje ir pasaulio čempionatas rugsėjį Azerbaidžane. Be to, gegužę prasidės atranka į 2020 m. Tokijo vasaros olimpines žaidynes.

Pagrindiniai tarptautiniai dziudo renginiai mūsų šalyje 2018-aisiais – Europos jaunimo taurės varžybų etapas gegužę ir 70-asis Europos dziudo sąjungos (EJU) kongresas.

"Gruodį į Kauną atvyks maždaug 200 svečių, tarp jų – Tarptautinės dziudo federacijos prezidentas Marius Vizeras, EJU ir nacionalinių federacijų vadovai, žinomos dziudo žvaigždės, – papasakojo V.Sinkevičius. – Surengti šį kongresą Lietuvai patikėta po Europos jaunių čempionato – EJU aukštai įvertino mūsų organizacinius sugebėjimus."

„Net jei žvarbus oras lauke gniaužia kvapą, tik įėjus pro duris pasitinka įvairūs aromatai. Jusles budina mielės, maišoma tešla, cinamonas, nuo karščio kylantys ir ką tik iš krosnies ištraukti kepiniai“, – tokiais žodžiais bei kvepiančiais, minkštutėliais keksiukais „Gardėsio“ komanda pasveikino „Kauno dienos“ kolektyvą.

Bendrovės „Fazer Lietuva", atstovaujančios „Gardėsio“ prekės ženklą, generalinis direktorius Mindaugas Snarskis tikino, kad kiekvieną dieną artimiems žmonėms reikia sakyti gerus žodžius, tačiau jei kasdieninėje rutinoje pritrūksta dėmesio, šventiniu laikotarpiu nereikėtų pamiršti savo draugų. Todėl artėjančių Kalėdų proga „Kauno dienos“ redakcijai M. Snarskis palinkėjo toliau siekti užsibrėžtų tikslų ir ateityje turėti geriausius partneriu, šaunią komandą bei ištikimus skaitytojus, kurie vis trokšta įvairiausių naujienų ne tik iš Kauno, bet ir iš visos Lietuvos ar pasaulio gyvenimo.

„Tikiu, kad esate teisingame kelyje, išlaikote tuos skaitytojus, kurie turi didelę patirtį, bet esate įdomūs ir atsinaujinantys, tad pritraukiate ir jaunimą. „Kauno diena“ paneigia gandus, kad popierinė spauda yra praeitis. Matau, kad jūs atrandate bendrą kalbą su stipriais partneriais, tad palinkėsiu ir toliau laikyti tokią kryptį, o ateinantys metai lai būna vien pozityvo metais“, – kalbėjo „Fazer Lietuva“ generalinis direktorius.

Apie gerai apgalvotus planus Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos pedagogė Jūratė Mickevičienė (64 m.) pranešė tiek darbdaviams, tiek artimiesiems.

„Mama gyvenime yra dirbusi tik keliose darbovietėse. Ji – pastovus žmogus, mylintis ir žinantis, ką daro“, - patikino M. Mickevičius-Mino.

Būtent jis Kauno restorane „Floros simfonija“ sugalvojo mamai surengti šventę – staigmeną. Į ją pakvietė J. Mickevičienės kolegas bei artimiausias drauges, užsakė vaišes, pasamdė muzikantą.

Dainininko mama buvo įsitikinusi vykstanti į restorane rengiamą fotosesiją, kurioje ji bus įamžinta su sūnumi. Tačiau tik įžengusi į vieną iš „Floros simfonijos“ salių, suprato patekusi į malonius spąstus.

Nuostabiomis dovanomis mylimiausią pasaulio moterį apdovanojo M. Mickevičius-Mino. Nuo artimųjų mamai jis įteikė Irinos My My kurtą medalį ir Jūratės Kalvaitienės autorinį pakabuką iš agato ir peridoto. Pastarieji natūralūs akmenys yra ne tik gražūs, bet, pasak autorės, ir saugo sveikatą: stiprina kraują, gerina regėjimą, nuotaiką, nervų sistemą.

Dainininkais mamai įteikė ir naują išmanųjį mobilų telefoną bei modernų fotoaparatą. „Keliaudama mama galės naudotis šia patogia ir kompaktiška įranga bei operatyviai pasidalinti su mumis savo įspūdžiais“, – patikino M. Mickevičius-Mino.

J. Mickevičienė, priimdama dovanas ir sveikinimus, neslėpė ašarų – nuoširdus sūnaus ir kolegų dėmesys ją sugraudino.

„Koncertą, kuriame atšvęsiu savo 25-ąjį gimtadienį, surengsiu maždaug po mėnesio Londone“, - sakė save šiek tiek pajauninęs atlikėjas.

Paklaustas, kodėl nusprendė, kad šįmet minės ketvirčio amžiaus sukaktį, jis patikino – 25-eri yra skaičius, reiškiantis patį gražiausią žmogaus gyvenimo laikotarpį.

„Juk esu gimęs balandžio 1 – ąją! Galiu gal ir aš bent kartą ką nors apgauti! Šįsyk, pavyzdžiui, laiką“, - kalbėjo geros nuotaikos nestokojantis sukaktuvininkas.

Per savo gimtadienį N. Mickevičius – Mino iš tiesų pokštauja retai. Dainininkas sako, jog pati didžiausia išdaiga buvo jis pats savo artimiausiems žmonėms.

„Kai iš gimdymo namų tėčiui paskambino ir pakvietė atvykti, nes gimė sūnus, jis pusdienį buvo įsitikinęs, kad gydytojai meluoja. Tik po kelių skambučių ir nuoširdžių aiškinimų, kad tai ne balandžio 1 – osios pokštas, tėtis atvažiavo į ligoninę susipažinti su manimi bei pasveikinti mamos“, - sakė pašnekovas.

Prieš 10 metų per gimtadienį tėvai jam padovanojo išsvajotąją gitarą. Kartą draugai pasirūpino, jog Mino turėtų gerą koncertams skirtą asmeninį mikrofoną.

Jis iki šiol prisimena ir kelionę į Italiją, Trapea miestą, kuriame gimtadienio dieną mokėsi italų kalbos.

„Šis irgi įspūdingas! Viena draugė pasirūpino, kad gimtadienio proga man žinomas fotografas Gediminas Daškevičius ir stilistė Olesia Les surengtų fotosesiją. Taip pat gavau ir dar vieną tik vertingą pasveikinimą – dainos, kurią pristatysiu po poros savaičių, aranžuotę“, - sakė M. Mickevičius – Mino.

Atlikėjas sakė itin besidžiaugiąs originaliomis ir tikrai reikalingomis bičiulių dovanomis, nes sugalvoti, ką įteikti vyrui, kuris gali turėti ką tik panorėjęs, iš tiesų yra sudėtinga.

„Tie, kas teikia man tokias dovanas, iš tiesų mane neblogai pažįsta!“, - patikino M. Mickevičius – Mino.

Jį filmavo ir montavo žinomas savo srities specialistas Remigijus Velička. „Ant pirštų galiukų“ tekstą ir muziką sukūrė pats atlikėjas. Kūrinį aranžavo pramogų pasaulyje bei popscenos gerbėjams gerai žinomas Stano.

„Tai – kitokia daina nei iki šiol esu parašęs. Modernesnė, bet tokia pat kupina romantikos“, – pasakojo M. Mickevičius–Mino.

Vaizdo klipas gimė kūrybinei komandai, kurioje buvo ir viena iš jo herojų tapusi šokėja Ingrida Čenkutė, apsilankius Italijoje, Bergeno mieste, bei lietuviškame pajūryje ties Nemirseta.

„Diskutuodami apie tinkamiausias filmavimui vietas neabejojome, jog lietuviška jūra turi tam tikro žavesio, kuris dera su šiaurės Italijos gamtos romantika“, – sakė Mino.

Atlikėjas įsitikinęs, Italija yra tas kraštas, kuriame galima rasti bet kokio stiliaus kūrinio vaizdo klipui filmuoti derančią vietą.

Meilę vienai ryškiausių Europos valstybių M. Mickevičius–Mino pajuto dar mokyklos laikais, kuomet negalėdavo atitraukti žvilgsnio nuo televizoriaus, transliuojančio garsiųjų italų dainininkų dainų įrašus.

Pradėjęs studijuoti žurnalistiką jis nusprendė išmokti italų kalbą. „Tai buvo vienas geriausių mano sprendimų, atvėrusių kelią įvairiems projektams ir darbams. Dabar galiu ne tik laisvai dainuoti šia kalba, bet ir vedu renginius ar privačias šventes“, – sakė pašnekovas.

Jis neabejojo – „Ant pirštų galiukų“ yra naujo kūrybinio etapo pradžia. „Nuo šiol viskas bus kitaip. Gerbėjų mylimos dainos išliks, bet jiems pateiksiu ir visiškai netikėtų kūrybinių sprendimų“, – sakė dainų ir muzikos autorius.