Iššūkiai – skirtingi

NSA susitikimus su strateginių sporto šakų federacijomis ir organizacijomis vainikavo diskusija Druskininkuose.

Ikiolimpinės atrankos situaciją ir iššūkius, artėjant Paryžiaus žaidynėms, taip pat aptarė Švietimo mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), NSA, Lietuvos sporto centro (LSC), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovai.

„Šis susitikimas – trečias šiemečių rezultatų aptarimas. Pasidžiaugėme iškovotais olimpiniais kelialapiais, išgirdome problemas, su kuriomis susiduria sporto šakų federacijos. Jų iššūkiai – skirtingi, dauguma pabrėžė išaugusią konkurenciją ir aukštus atrankos kriterijus. Pokalbius tęsime 2024-ųjų vasarį, o artimiausiu metu planuojame susitikti su Lietuvos paralimpiniu komitetu ir negalią turinčių asmenų sporto federacijomis“, – teigė NSA vadovas M. Špokas.

Kitąmet galimybių iškovoti olimpinius kelialapius turės apie 60 mūsų šalies sportininkų.

Kol kas – tik 19

Šiuo metu teisę dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse jau užsitikrinę 19 Lietuvos sportininkų.

Daugiausia irklavimo atstovų – šeši, taip pat penki baidarininkai, keturi plaukikai, du lengvaatlečiai, viena penkiakovininkė ir viena breiko šokėja.

Po du kvalifikacinius normatyvus yra įvykdę plaukikai Danas Rapšys (200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi) ir Kotryna Teterevkova (100 m ir 200 m krūtine).

Pagal šalies strateginių sporto šakų pateiktus duomenis, kitąmet galimybių iškovoti olimpinius kelialapius turės apie 60 sportininkų.

Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo 42 Lietuvos sportininkai, Rio de Žaneire – 67, Londone – 62. Daugiausia mūsų šalies atletų varžėsi Pekino olimpinėse žaidynėse – 71.

Įvardijo problemas

Dažniausios sporto šakų federacijų ir organizacijų įvardytos problemos – medicinos ir mokslo specialistų trūkumas, netinkamos sąlygos treniruotis Lietuvoje, sudėtinga trenerių paieška ir jų įdarbinimo procesas, naujo sportinio inventoriaus trūkumas, brangus sportininkų, negaunančių valstybės stipendijų, išlaikymas.

„Esame prie olimpinio ciklo finišo, bet dar žiūrime, ką galime patobulinti. Vis dėlto didelių pokyčių prieš pat žaidynes daryti negalime, turime užtikrinti stabilumą. Viena iš jau patvirtintų pagalbos priemonių sporto šakų federacijoms – galimybė įsigyti sportinį inventorių, kuriuo reikės startuoti olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse. Darbus pradeda aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sistemos tobulinimo darbo grupė, kurios indėlis ir pateikti pasiūlymai bus svarbūs ilgalaikei perspektyvai“, – sakė ŠMSM viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė.

Valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse įgyvendinančiai organizacijai reikėjo suburti komandą, sklandžiai perimti darbus, užsitarnauti sporto bendruomenės pasitikėjimą. Nacionalinės sporto agentūros misija – efektyviai valdant resursus kurti  fiziškai aktyvią,  sveiką visuomenę, sudaryti sąlygas atsiskleisti talentingiems sportininkams, jiems pasirengti ir dalyvauti svarbiausiose tarptautinėse sporto varžybose bei iškovoti jose medalius.

2022 m. liepos 1 d. veiklą pradėjusiai Nacionalinei sporto agentūrai laikinai, 41 dieną, vadovavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vyriausioji patarėja Sandra Ragėnaitė. Vėliau direktoriumi paskirtas Valstybės tarnybos departamento organizuotą konkursą laimėjęs, ilgametę patirtį sporto vadybos srityje sukaupęs, buvęs olimpietis Mindaugas Špokas. Nacionalinės sporto agentūros vadovas sako, kad pirmieji organizacijos vystymo metai praskriejo. Kviečiame skaityti visą pokalbį su M. Špoku.

– Nacionalinė sporto agentūra veiklą pradėjo prieš vienerius metus. Kokie šie metai buvo organizacijai?

– Metai – trumpas laiko tarpas ir pralėkė labai greitai. Nacionalinei sporto agentūrai vadovauju kiek mažiau nei metai, nes buvau paskirtas direktoriumi po daugiau nei mėnesio nuo agentūros įkūrimo. Mano pirmtakė S. Ragėnaitė atliko daug svarbaus darbo.

Pradžia lengva nebuvo – patalpose, kur įsikūrė Nacionalinė sporto agentūra, buvo tik sienos, todėl, visų pirma, reikėjo įrengti darbo vietas, kad kolegos galėtų pradėti dirbti. Antra, nuo pat įkūrimo dienos organizacija perėmė ir valstybės stipendijų, rentų, premijų mokėjimą. Stipendijų mokėjimas negalėjo sutrikti, nes sportininkus šios lėšos turi pasiekti laiku. Tai ir padarėme ir dabar valstybės stipendijas su užtikrinamomis socialinėmis garantijomis mokame daugiau nei 180 sportininkų. Per šiuo metus buvo daug nematomo darbo – džiaugiamės, kad labai greitai dokumentų valdymą organizacijoje leido supaprastinti įdiegta dokumentų valdymo sistema (DVS), labai svarbu ir tai, kad turime centralizuotą finansų sistemą, tai leidžia dirbti greičiau, sklandžiau.

Nuo pat pradžios siekėme pagrįsti organizacijai iškeltus tikslus – vieni pirmųjų darbų buvo susitikimai su sporto organizacijomis, aukšto meistriškumo sporto finansavimo ir kitų aprašų rengimas. Norėjome susipažinti ir su jau turimais šalies sporto sistemos įrankiais, pavyzdžiui, sporto gimnazijos, turime viziją, kaip jas įveiklinti.

Pastaruoju metu kilo daug diskusijų, kad, optimizuojant biudžetines įstaigas, Nacionalinė sporto agentūra galėtų būti sujungta su Lietuvos sporto centru ir Lietuvos sporto muziejumi. Tokiu atveju Nacionalinė sporto agentūra administruotų sporto bazes. Manau, esame tam pasirengę, nes žinome, su kokiais iššūkiais susiduria šalies sporto federacijos, siektume, kad visos administruojamos sporto bazės sporto organizacijoms būtų pasiekiamos lygiateisiškumo principu. Mūsų vizija – skaidriai veikianti šalies sporto sistema.

– Per pirmuosius metus buvo formuojamas ir Nacionalinės sporto agentūros kolektyvas. Šiuo metu organizacijoje dirba 31 darbuotojas, kai kuriems jų – tai pakankamai nauja patirtis. Kaip, jūsų manymu, pavyko suburti Nacionalinės sporto agentūros komandą?

– Pripažįstu, kad šis procesas lengvas nebuvo, bet šiuo metu jau turime suformuotą komandą. Turime įvairialypį kolektyvą su skirtingomis asmenybėmis ir jų stipriosiomis pusėmis. Manau, tai mūsų tvirtybė. Džiaugiamės, kad turime atsakingus ir profesionalumo siekiančius žmones. Būrėme komandą, atsižvelgdami į Nacionalinės sporto agentūros tikslus – siekėme, kad ji būtų kompetentinga, turinti žinias ir galinti sklandžiai veikti, o svarbiausios savybės – pasitikėjimas ir komandinė dvasia. Džiaugiamės, kad tokį kolektyvą ir subūrėme.

Siekiame sudaryti sąlygos efektyvesniam sportininkų rengimui. Sportininkams yra mokamos valstybės stipendijos ir užtikrinamos socialinės garantijos. Sportininkai su negalia ir be negalios turi vienodas sąlygas. Atsižvelgdami į sportininkų lūkesčius, pateikėme siūlymus dėl tam tikrų Sporto įstatymo pakeitimų. Jais siekiama įtvirtinti sportininkų, sporto federacijų ir Nacionalinės sporto agentūros teises ir pareigas. Tikiu, kad ateityje atsiras ir trišalės sporto veiklos sutartys, nes norime, kad sportininkai turėtų tinkamas veiklos sąlygas ir jaustųsi saugūs.

Nuo 2023 m. pradžios Nacionalinės sporto agentūros fizinio aktyvumo skyrius perėmė administruoti beveik 400 valstybės biudžeto lėšomis dalinai finansuojamų projektų, skirtų fizinio aktyvumo skatinimui. Projektų koordinavimas ir administravimas yra viena pagrindinių šio skyriaus funkcijų. Taip pat, rengiantis 2023 m. nacionalinių fizinio aktyvumo projektų kvietimui, kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo parengtas nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarkos aprašas ir nustatytas šių metų kvietimo prioritetas bei specialieji vertinimo kriterijai.

Nacionalinės sporto agentūros iniciatyva didžiausias dėmesys 2023 m. kvietime yra skiriamas vaikams, taip norime paskatinti kuo daugiau juos įtraukti į fizinio aktyvumo veiklas, padėti išsiugdyti įprotį judėti visur ir visada. Šiuo metu baigiamas projektinių paraiškų vertinimo procesas. Fizinio aktyvumo skyrius prisidėjo ir rengiant Nacionalinių fizinio aktyvumo programų aprašą, jau paskelbėme kvietimą teikti paraiškas šioms programoms. Komanda yra motyvuota ir siekia naujo kokybinio pokyčio, skatinant fizinį aktyvumą Lietuvoje.

– Nacionalinė sporto agentūra konsultuoja sportininkus, siekia jiems padėti ginti savo teises. Kiek ši funkcija svarbi Nacionalinei sporto agentūrai?

– Norėjome pateisinti buvusios Švietimo, mokslo ir sporto ministrės lūkesčius – Jurgitos Šiugždinienės vizija, kad sportininkams būtų užtikrinamos teisės ir pareigos ir, jeigu jiems kiltų klausimų, atsakymus turėtų duoti Nacionalinė sporto agentūra, nes iki šiol jie nelabai turėjo, kur kreiptis.

Džiaugiamės, kad sportininkai gauna valstybės stipendijas, per reguliarius susitikimus kartu su sporto federacijomis aptariame ir jų pasirengimo planus, medicinos aptarnavimą. Rudenį vertinsime, kaip pavyko pasiekti suplanuotus rezultatus. Skirtingų sporto šakų atstovai turi skirtingas problemas, bet stengiamės kartu jas spręsti. Matome, kad daugelį iššūkių išspręstų trišalės sporto veiklos sutartys – tada visoms pusėms būtų lengviau dirbti, nes kiekviena suinteresuotoji šalis turėtų savo teises ir pareigas bei privalėtų jų laikytis.

Nacionalinė sporto agentūra unikali tuo, kad stengiamės dirbti kaip krumpliaratis. Aukšto meistriškumo sportas yra neatsiejamas nuo fizinio aktyvumo. Turime sukūrę sportinio meistriškumo vystymo piramidės viziją, kuri apima vaikus nuo pat mažumės iki aukščiausio lygio sportininkų. Čia labai svarbus ir savivaldybių indėlis.

Šiuo metu inicijuojame naujo vaikų fizinio aktyvumo finansavimo modelio, grįsto „krepšelio“ principu, sukūrimą. Mūsų tikslas, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties, turėtų galimybę užsiimti mėgstama fizinio aktyvumo veikla. Manome, kad šie pokyčiai prisidėtų prie didesnio fizinio aktyvumo šalyje ilgalaikėje perspektyvoje, kurtų sveikesnę, o kartu ir laimingesnę visuomenę. Čia neatsiejama dalis yra ir sporto infrastruktūros įveiklinimas – šiuo metu sporto bazėse dalį laiko užima aukšto meistriškumo sportininkai, mūsų vizija, kad likęs laikas efektyviau būtų užpildomas fizinio aktyvumo veiklomis.

– Nacionalinė sporto agentūra kokybiškai įveiklino vieną iš savo skyrių – Kompetencijų centrą. Kuo svarbus šalies sporto sistemai šis centras?

– Džiaugiamės, kad Kompetencijų centras padeda spręsti opias problemas. Pravesti 3 konsultaciniai seminarai dėl sportininkų darbo santykių, organizuotas seminaras sporto organizacijoms dėl viešųjų pirkimų klausimų, atliktas strateginių sporto šakų federacijų gerojo valdymo principų diegimo įsivertinimo tyrimas ir aptarti gauti rezultatai.

Visi nuotoliniai pravesti renginiai įrašomi, todėl galima juos dar kartą peržiūrėti. Kompetencijų centras – nėra stebuklinga lazdelė, kuria sumojavus išnyks problemos, tačiau siekiame sporto organizacijoms duoti meškeres, t. y. parodėme įrankius ir kryptį, kaip siekti tam tikrų tikslų. Esame pozityvūs ir tikime sporto organizacijomis bei jų augimu ir tobulėjimu.

Turime ir dar vieną su sporto bendruomene jungiančią grandį – kasmėnesinius valstybės premijas iškovojusių sportininkų ir jų trenerių apdovanojimus. Norime visuomenei pristatyti ir kuo daugiau sėkmės istorijų, todėl kilo idėja sukurti tinklalaidę „Įkvėpti judėti“. Joje atskleidžiame unikalius sportininkų pasakojimus. Taip parodome, kad už pergalių slypi ne vien tik šlovė, bet ir sunkus darbas, pralaimėjimai, kliūtys. Norime įkvėpti jaunąją kartą, skatinti juos būti bent jau fiziškai aktyviais, o galbūt paskatinsime eiti ir profesionalaus sportininko keliu.

– Kaip Kompetencijų centrą pastiprino už sporto mediciną ir sporto mokslą atsakingi darbuotojai?

– Nacionalinė sporto agentūra apima skirtingas kryptis – aukšto meistriškumo sportą, fizinį aktyvumą, sporto infrastruktūrą ir kompetencijas. Kai Kompetencijų centre atsirado už sporto mediciną ir sporto mokslą atsakingi darbuotojai, visos šios sritys buvo dar labiau sujungtos. Svarbu žinoti, kaip gali būti atrenkami vaikai, kaip sporto federacijos gali prisidėti prie jaunųjų talentų identifikacijos. Vienos sporto federacijos koja kojon žengia su sporto mokslu ir sporto medicina. Vis dėlto daugumai sporto mokslas dar yra tabu.

Vis garsiau girdime, apie krentančius fizinio aktyvumo rodiklius, todėl sporto mokslo rezultatai privalo būti integruoti, skatinant visuomenę būti fiziškai aktyvia. Taip pat matome trūkumų, suteikiant sporto medicinos paslaugas aukšto meistriškumo sportininkams. Vytenis Trumpickas ir Aurelijus Domeika yra pasirengę padėti sukurti sistemą, kuri garantuotų aukščiausio lygio paslaugų suteikimą elitiniams sportininkams.

Apgailestaujame, kad dėl teisinių aspektų nepavyko šiemet pradėti talentingų sportininkų identifikavimo (Talentų ID) ir trenerių pritraukimo į regionus programos, tačiau tai bus padaryta kitų metų pradžioje. Ši programa gyvybiškai svarbi sporto federacijoms – tai suteiks galimybę sporto organizacijoms konkuruoti, išsiskirti, atrasti talentus, ypatingai regionuose. Taip pat šiame procese turėtų būti integruotos sporto gimnazijos ir sporto klasės.

– Nacionalinė sporto agentūra ėmėsi pokyčių ir informacinių technologijų srityje – sporto organizacijos, projektų pareiškėjai visus duomenis teikia elektroninėse platformose. Koks buvo šių inovacijų tikslas?

– Geri darbai – padaryti darbai. Vis dėlto ne visi tokius darbus prisimena, bet kartelę tikrai kilstelėjome į kitą lygmenį. Žinoma, naujovės visada reikalauja naujų įgūdžių ir gebėjimų, pradžioje neretai sudėtinga prisitaikyti, bet vėliau tos technologijos labai padeda. Tai geriausiai galėtų įvertinti sporto federacijos. Ateityje matome, kad skaitmenizavimo procesas galėtų padėti, įveiklinant sporto infrastruktūrą, pritaikant sporto mokslą ir sporto mediciną sporto organizacijų reikmėms.

Komunikuojame su sporto federacijomis, įsiklausome į jų problemas ir stengiamės padėti. Vienas iš svarbiausių atliktų darbų, tai sporto federacijų finansavimo tęstinumas. Nacionalinei sporto agentūrai pavyko jau vasario pradžioje pervesti 2023 m. skirtas valstybės biudžeto lėšas. Taip sporto federacijos galėjo racionaliau planuoti biudžetus ir išlaidas. Kitais metais sieksime, kad šios lėšos dar anksčiau pasiektų sporto federacijas ir taip būtų užtikrinamas efektyvus ir kokybiškas pasirengimas Paryžiaus olimpinėms žaidynėms. Mūsų siekis ne trukdyti, o padėti sporto organizacijoms įgyvendinti savo planus.

– Ką jums kaip Nacionalinės sporto agentūros direktoriui davė šie pirmieji metai?

– Tai neįkainuojama patirtis ir šįkart kaip valstybės tarnautojui. Važiuodamas į darbą iš Kauno į Vilnių, turiu daug laiko apmąstymams. Tai trečia darbovietė, kur būriau komandą. Tai unikalu, tačiau žilų plaukų atsirado daugiau, nei buvo. Kiekvienas iš mūsų galime keisti Lietuvą. Manau, kad valstybė nepakankamai duoda Lietuvos vaikams, todėl Nacionalinės sporto agentūros  tikslas, kad valstybė daugiau duotų ateities kartoms. Ne nuo tėvų kišenės dydžio turėtų būti priklausomas vaikų užimtumas, valstybė turėtų sudaryti popamokinių veiklų tinklelį, kad vaikai nebūtų palikti namuose be priežiūros.

Mano siekis kartu su komanda tobulinti šalies sporto ir fizinio aktyvumo sistemą. Šios organizacijos siekis žiūrėti viena kryptimi ir veikti išvien su kitomis šalies sporto sistemos suinteresuotųjų grupėmis – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, sporto federacijomis ir sporto organizacijomis, savivaldybėmis. Esame girdimi dėl Sporto įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimų, aprašų rengimo, kartu dirbame su Sporto grupe. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja sporto politiką, Nacionalinė sporto agentūra – ją įgyvendina, todėl bendravimas ir bendradarbiavimas čia yra be galo svarbus.

Bendradarbiaujame ir su tarptautiniais partneriais. Apsikeitėme vizitais su Estijos kultūros ministerija. Glaudų bendradarbiavimą turime ir su Lenkija. Dalijamės gerąja patirtimi, analizuojame sritis, siekiant pagerinti veiklos kokybę.

Sportininkams rekomenduojama neprarasti galimybės dalyvauti Paryžiaus olimpiadoje.

Papildytose rekomendacijose pabrėžiama, kad Lietuvos sporto šakų federacijos yra savarankiškos nuspręsti dėl dalyvavimo tarptautinėse varžybose, kuriose kaip neutralūs dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos sportininkai. Jeigu varžybos yra olimpinės atrankos dalis, Lietuvos sportininkams rekomenduojama dalyvauti šiose varžybose, nes Tarptautinis olimpinis komitetas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

„Skatiname Lietuvos sportininkus kovoti dėl olimpinių kelialapių, nes iš pradžių reikia pelnyti galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse, kad galėtum jos atsisakyti. Turime tris filtrus – valstybės, sporto šakos federacijos ir sportininko apsisprendimo. Šiuo metu sportininkai  rengiasi pagrindinėms varžyboms, t. y. siekia olimpinių kelialapių ir reikia nuspręsti, ar jie nori tęsti tą kovą. Daugelio Lietuvos sportininkų vertybinė pozicija stipri, jie yra savo šalies patriotai ir palaiko Ukrainą visais įmanomais būdais. Tačiau sportininkai ir sporto šakų federacijos nori aiškių atsakymų. Todėl ir papildėme ankstesnes rekomendacijas“, – sako Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.

Sporto šakų federacijoms arba atskiriems sportininkams, priėmus sprendimą nedalyvauti tarptautinėse varžybose dėl to, kad jose leista dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, skirstant lėšas Aukšto meistriškumo sporto programoms, sporto šakų federacijoms bus užskaityti ankstesnių tarptautinių varžybų rezultatai ir už juos skiriami balai. Tokiu atveju jos nenukentės finansiškai.

Sporto šakų federacijų atstovai taip pat raginami kreiptis į tarptautinių sporto šakų federacijas ir aktyviai siekti, kad būtų užtikrintas Tarptautinio olimpinio komiteto rekomendacijų (nepriklausymas karinėms ir saugumo struktūroms, atitikimas tarptautinių sporto šakų federacijų antidopingo reikalavimams) laikymasis dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų patikros, kuriant darbo grupes, duomenų platformas ir kitus įrankius. Kai kurios tarptautinės sporto šakų federacijos (dviračių sporto, šiuolaikinės penkiakovės ir kt.) jau ėmėsi minėtų veiksmų, todėl federacijos kviečiamos perimti ir dalintis gerąja patirtimi šioje srityje.

Situacija dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose nuolat kinta, todėl Nacionalinė sporto agentūra ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skatina nacionalines sporto šakų federacijas operatyviai reaguoti į tarptautinių sporto šakų federacijų priimamus sprendimus bei imtis ir kitų iniciatyvų, kurios šalių agresorių sportininkams išlaikytų užvertą kelią į tarptautines varžybas.

Šiemet strateginių sporto šakų pareiškėjai galėjo teikti po dvi paraiškas. Šia galimybe pasinaudojo Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės ir krepšinio federacijos.

Nacionalinė sporto agentūra gavo 35 paraiškas tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms finansuoti. Dvi šalies sporto šakų federacijos – šiuolaikinės penkiakovės ir krepšinio – pateikė po dvi paraiškas. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintą tvarkos aprašą tai galėjo padaryti strateginių sporto šakų pareiškėjai, jeigu suminė abiejų paraiškų prašoma suma neviršija nurodytos maksimalios sumos ir bent vienų prašomų finansuoti varžybų lygis yra ne žemesnis nei Europos lygmens.

Pagal pateiktas paraiškas finansavimo poreikis buvo dvigubai didesnis – 2 mln. Eur. Vadovaujantis Sporto įstatyme įtvirtintu lygiateisiškumo principu, ribotas valstybės biudžeto lėšas buvo siekiama padalinti maksimaliam galimam svarbių tarptautinių sporto varžybų skaičiui. Dėl to skiriamo finansavimo dydis vienai paraiškai buvo ribojamas ir nustatomas, atsižvelgiant į paraiškai skirtų balų sumą.

Iš 26 finansavimą gavusių sporto šakų federacijų daugiausia – 212 tūkst. Eur (108 tūkst. Eur ir 104 tūkst. Eur) – skirta Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos organizuojamiems čempionatams. Europos jaunių (iki 17 metų ir iki 19 metų) čempionatas Druskininkuose vyks birželį. Rugsėjį Druskininkai priims ir šiuolaikinės penkiakovės pasaulio jaunimo (iki 22 metų) čempionatą.

„Organizuoti net du tokio lygio čempionatus yra didelis iššūkis, bet taip pat ir galimybė. Galime labai stipriai patobulėti kaip federacija, tokį šansą turi ir mūsų jaunieji sportininkai. Tikime, kad šiuo renginiu džiaugsis ir Druskininkai, pritrauksime žiūrovų ir rėmėjų. Neturime tokio didelio patirties bagažo kaip didžiosios šalys, bet tikrai labai stengiamės.

Pasirengimas prasidėjo jau praėjusiais metais, kol kas visus iššūkius įveikiame. Po Europos jaunių čempionato birželį galėsime dar geriau įvertinti viską ir rugsėjį pakelti kartelę į dar aukštesnį lygį. Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės federacija mus stebi akylai, tad stengiamės jau dabar Lietuvoje vykstančiose varžybose kelti teisėjų kvalifikaciją, visi esame pasiskirstę atsakomybėmis ir kuruojamomis sritimis. Tikimės, pateisinsime lūkesčius ir ateityje Lietuvoje turėsime bent po vieną panašaus lygio čempionatą ar net pasaulio taurės etapą“, – sako Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės generalinis sekretorius Justinas Kinderis.

Lietuvos krepšinio federacijos organizuojamoms tarptautinėms varžyboms skirta 124 tūkst. Eur. Liepą vyksiančiam Europos dvidešimtmečių merginų čempionatui, kuris vyks Vilniuje ir Klaipėdoje – 90 tūkst. Eur, FIBA 3x3 merginų ir vaikinų (iki 21 metų ir iki 23 metų) Tautų lygos etapams Panevėžyje – 34 tūkst. Eur.

Valstybės finansavimą gaus ir rugpjūtį Vilniuje prasidėsiantis Europos badmintono jaunių (iki 17 metų) asmeninis ir komandinis čempionatai (83 tūkst. Eur), beveik tuo pat metu Klaipėdoje vyksiantis motorlaivių F2 pasaulio čempionatas (60 tūkst. Eur), Europos rankinio merginų (iki 19 metų) čempionatas (59 tūkst.) ir kitos tarptautinės varžybos.

„Džiaugiamės, kad tiek daug aukšto lygio tarptautinių varžybų vyks Lietuvoje ir jas galime dalinai finansuoti valstybės biudžeto lėšomis. Šiemet strateginių sporto šakų federacijos galėjo teikti net dvi paraiškas, tikimės, kad dėl šios galimybės dar daugiau aukščiausio lygio varžybų ateityje galės ateiti į Lietuvą. Diskutuosime ir šviesime sporto bendruomenę, kad, prieš svarstydamos apie galimybę Lietuvoje surengti tarptautines varžybas, sporto organizacijos labai atsakingai planuotų, įvertintų, kokį socioekonominį poveikį čempionatai gali turėti šaliai, pasitartų su Nacionaline sporto agentūra. Pokytis jau vyksta, ateityje tikimės dar glaudesnio bendradarbiavimo“, – sako Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.

Šalies sporto šakų federacijos ir sporto organizacijos kasmet skelbiamame konkurse gali gauti dalinį valstybės finansavimą einamaisiais metais vykstančioms ir nustatytas sąlygas atitinkančioms tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Šiemet minimali vienos paraiškos suma padidinta 4 kartus – iki 20 tūkst. Eur, maksimali – iki 500 tūkst. Eur (anksčiau buvo ne daugiau nei 450 tūkst. Eur). Ne mažiau kaip 10 proc. nuo numatytos sąmatos varžybų įgyvendinimui turi skirti vykdytojai.

Šiemet dalinai valstybės biudžeto lėšomis finansuojamose varžybose negali dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkai. Jeigu šių šalių atletai dalyvautų su neutralia vėliava, jie privalėtų savanoriškai pasirašyti deklaraciją, kuria būtų reikalaujama baigti karą Ukrainoje, pasisakoma prieš terorizmą ir agresiją, vykdomą Ukrainoje, ir išreiškiamas nepritarimas vykdomai Rusijos ir Baltarusijos politikai.

Lėšos pasieks artimiausiu metu

Į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijų programoms įgyvendinti atiteks 83 proc. lėšų, į olimpinių žaidynių programą neįtrauktų sporto šakų federacijoms – 7 proc., negalią turinčių asmenų sporto organizacijų pateiktoms programoms įgyvendinti – 10 proc.

NSA direktoriaus įsakymu 12 strateginių sporto šakų federacijoms skirta 12,2 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Kaip ir paskutinius kelerius metus šioje grupėje daugiausiai lėšų atiteks Lietuvos plaukimo federacijai – 2,115 mln. Eur.

1,999 mln. Eur skirti Lietuvos krepšinio federacijai, 1,557 mln. Eur – Lietuvos lengvosios atletikos federacijai, 1,281 mln. Eur – Lietuvos irklavimo federacijai, 1,073 mln. Eur – Lietuvos baidarių ir kanojų federacijai.

23 neolimpinių sporto šakų federacijoms atiteks 1,4 mln. Eur.

Negalią turinčių asmenų sporto organizacijoms paskirstyti 2 mln. Eur.

„Per NSA susitikimus su sporto federacijomis išgirdome, kaip svarbu, kad, pasikeitus finansavimo sistemai, valstybės biudžeto lėšos sporto federacijas pasiektų kuo anksčiau. Tai mūsų prioritetas. Bendromis ŠMSM ir NSA pastangomis lėšos skirtos sporto federacijų finansavimui užtikrinti jau yra patvirtintame NSA biudžete. Planuojame, kad, suderinus ir pasirašius sutartis su sporto federacijomis, skirtos lėšos bus pervestos per 3-4 darbo dienas. Iki šiol lėšos pasiekdavo ne anksčiau nei kovo mėnesį. Dabar daug kas priklausys nuo federacijų operatyvumo ir tikslumo“, – sakė NSA direktorius Mindaugas Špokas.

Didesnis dėmesys strateginėms sporto šakoms

Vadovaujantis lapkritį Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintu Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašu, sporto federacijoms 75 proc. lėšų skiriama už pasiektus rezultatus tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, 10 proc. – už vadybinės ir administracinės veiklos rezultatus, 15 proc. – už nacionalinių varžybų sistemoje dalyvaujančių sportininkų skaičių.

Strateginėms sporto šakoms vertinimo koeficientas šiemet pakeltas nuo 1,1 iki 1,2.

„Suprantame, kad 2023 m. labai svarbūs ne tik strateginių, bet ir visų olimpinių sporto šakų atstovams. Prasidės atranka į Paryžiaus olimpines žaidynes. Siekiame, kad sportininkai turėtų kryptingą ir kokybišką pasirengimą bei sėkmingai startuotų svarbiausiose metų varžybose. Tokį pat dėmesį skirsime ir dėl kelialapių į paralimpines žaidynes kovosiantiems sportininkams su negalia“, – tikino M. Špokas.

Pagal Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašą, apskaičiuota lėšų suma pareiškėjui turi sudaryti daugiau nei 5 tūkst. Eur.

Šiuo metu įstaigoje yra 34 etatai, iš jų kol kas užpildyta – 14.

„Tikslas – sausio ar vasario mėnesį turėti pilną komandą, bet pilną profesionalų komandą. Kai kur kažkas gal mūsų lūkesčių netenkina, tai norisi tą komandą susidėlioti ne skubomis“, – žurnalistams pirmadienį sakė M. Špokas agentūros pristatymo renginyje.

Jis taip pat pabrėžė, kad iššūkių kelia ir griežti valstybės tarnybos konkursų reikalavimai.

„Čia – ne privati bendrovė. (...) Užtrunka ir procesai“, – kalbėjo NSA vadovas, pridūręs, kad maždaug pusė etatų yra valstybės tarnautojų.

Anot jo, pirmieji darbai yra „gaisrų gesinimas“, tačiau organizacijos strategiją tikimasi pristatyti iki metų pabaigos.

„Noras būtų iki naujų metų išeiti su pristatymu“, – sakė M. Špokas.

Pasak jo, kurios dvi strategijos: trumpalaikė – iki Paryžiaus olimpinių žaidynių, ilgalaikė – po jų.

Pirmieji darbuotojai – skyrių vadovai

NSA įgyvendins valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse, čia bus sutelktos ir visos sporto finansavimo funkcijos, vienodas dėmesys bus skiriamas olimpiniam ir paralimpiniam sportui, visuomenės fiziniam aktyvumui.

Vieni pirmųjų darbuotojų – penki NSA skyrių vadovai, jie toliau burs savo komandas.

Aukšto meistriškumo sporto skyriui vadovaus ilgametę patirtį švietimo srityje, koordinuojant studijų programas ir plėtojant sporto vadybos mokslą sukaupęs Andrius Brusokas.

Svarbiausia – atvirumas, efektyvumas, greitis ir kokybiška paslauga sportininkams ir federacijoms.

Sporto organizacijoms tobulinti veiklą padėsiančiam Kompetencijų centrui vadovaus Vilma Čingienė, Infrastruktūros skyriui – Rimantas Šerkšnas, Bendrųjų reikalų skyriui – keturių olimpinių žaidynių dalyvis Marius Žiūkas.

Fizinio aktyvumo skyriui laikinai vadovaus Mindaugas Damijonaitis.

„Vienas dalykas – laimėti konkursą, kitas – dirbti. Tu sveri dalykus, ką tu gauni, ką tu gausi ir kokios bus atsakomybės. Tikimės, kad su Mindaugu viskas bus gerai. (...) Jis – giluminis žmogus, norime tokį išlaikyti komandoje“, – sakė NSA vadovas.

Tikisi lankstumo

Renginyje dalyvavusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad agentūrai keliami keturi pagrindiniai tikslai: NSA turi prisidėti prie sporto politikos formavimo, teikti pagalbą sportininkams per federacijas, jas stiprinti, užtikrinti medicininę pagalbą, tinkamą infrastruktūrą bei didinti fizinį aktyvumą šalyje.

„Tikiuosi, kad agentūra bus lanksti, greita ir teikianti kokybiškas paslaugas. Tikiuosi, kad tai nebus biurokratinė organizacija, kuri tik žiūrės procedūrų ir taisyklių“, – sakė ministrė.

„Svarbiausia – atvirumas, efektyvumas, greitis ir kokybiška paslauga sportininkams ir federacijoms“, – pridūrė ji.

J. Šiugždinienė pabrėžė, kad iš agentūros taip pat tikisi skaidrumo.

NSA iš ministerijos jau perėmė valstybės stipendijų administravimą, premijų, rentų skyrimą, vėliau šiais metais ji planuoja skelbti fizinio aktyvumo projektų ir programų konkursus.

Nuo 2023 metų agentūra administruos didžiąją dalį aukšto meistriškumo sporto, fizinio aktyvumo ir sporto infrastruktūros lėšų – apie 60 mln. sportui skiriamų metinių lėšų.

M. Špokas yra dirbęs Lietuvos plaukimo federacijos ir Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi. Jis taip pat antrą kadenciją eina FIBA vykdomojo komiteto nario pareigas.

Buvęs olimpietis, pasaulio plaukimo taurės etapo laimėtojas, daugkartinis Lietuvos plaukimo ir vandensvydžio čempionas 2011 metais vadovavo Europos krepšinio čempionato organizaciniam komitetui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad konkursas vyko keletą mėnesių ir jai buvo pateiktos dvi aukščiausiais balais vertintos, stiprios kandidatūros.

„Kodėl mano pasirinkimas toks – pirmiausia, tai, kad tikrai Mindaugas turi daug patirties sporto organizacijų valdyme, jis gerai pažįsta sporto pasaulį, turi darbo patirties su savivaldos institucijomis, turi daug tarptautinių žinių, patirties, lyderystės gebėjimų“, – spaudos konferencijoje sakė ji. 

Pagrindinis naujosios agentūros uždavinys – efektyviai valdyti valstybės skiriamas lėšas sportui, sudaryti sąlygas atsiskleisti talentingiems sportininkams, padėti jiems pasirengti svarbiausioms tarptautinėms sporto varžyboms bei iškovoti jose medalius, teigiama pranešime.

NSA įgyvendins valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse, čia bus sutelktos ir visos sporto finansavimo funkcijos, vienodas dėmesys bus skiriamas olimpiniam ir paralimpiniam sportui, visuomenės fiziniam aktyvumui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi agentūra rūpinsis sportininkų teisėmis, sporto infrastruktūra, įkurtas Kompetencijų centras, kaip teigia ministerija, padės sporto šakų federacijoms ir organizacijoms diegti ir stiprinti gerojo valdymo principus.

J. Šiugždinienė taip pat pabrėžė, kad ne mažiau svarbi užduotis naujajai agentūrai bus ir visuomenės fizinis aktyvumas. 

Pats M. Špokas žada siekti minėtų tikslų – gerinti aukšto sporto meistriškumą, fizinį aktyvumą, sporto infrastruktūrą, stiprinti savivaldos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą.

Jis artimiausiu metu ketina suburti ir pristatyti savo komandą.

Atranką vykdys Valstybės tarnybos departamentas, organizavęs ir paties agentūros direktoriaus konkursą.

„Tikėkimės, kad spalio mėnesį turėsime bent skyrių vedėjus, kurie toliau formuotų komandas. Darbas yra didelis: nuo nulio sukurti komandą, sutvarkyti, kad ji įeitų į tuos tikslus, kurie iškelti valstybės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos“, – kalbėjo M. Špokas.

Anot jo, kol kas agentūra turi keturis darbuotojus, tikimasi kitąmet jų įdarbinti dar apie 30.

M. Špoko teigimu, agentūra bus valstybės sporto politikos įgyvendintoja, bet taip pat žada ir teikti siūlymus ją tobulinant, be kita ko, sieks, kad profesionaliems sportininkams pritaikyta infrastruktūra būtų prieinama ir visuomenei.

„Taip, siūlymus galėsime teikti, tai bus neatsiejami dalykai, tikėkimės, gal net ir rudens sesijai turėsime pakeitimų, ką reikėtų tobulinti, kur reikėtų pridėti kokybės. Nes tikslai – labai platūs: nuo rezultatų, nuo medalių, iki valstybės, sakykime, fizinio aktyvumo skatinimo“, – sakė naujasis agentūros vadovas.

Kalbėdamas apie politikų dėmesio pastaruoju metu vėl sulaukusią Lietuvos futbolo federaciją, M. Špokas pabrėžė, jog reikalaujant jos skaidrumo „vien diskusija jau yra gerai“, tačiau kartu pabrėžė, kad federaciją prižiūri tarptautinės organizacijos – FIFA ir UEFA.

Jis sakė matantis prasmės suvienodinti asociacijų įstatus, be kita ko, pabrėžė, jog įstatymai artimiausiu metu įpareigos užtikrinti dažnesnę sporto federacijų vadovų rotaciją.

M. Špokas sako besilaikantis nuomonės, kad federacijų finansavime „90 proc. turėtų lemti rezultatai“, tam skiriamos stipendijos. Anot jo, šiuo metu bent devynios sporto šakos demonstruoja aukštus pasiekimus tarptautinėse varžybose. Jis taip pat sakė sieksiantis, kad sporto medicinos lygis visose sporto šakose pasiektų Lietuvos krepšinio federacijos lygį.

NSA iš ministerijos jau perėmė valstybės stipendijų administravimą, premijų, rentų skyrimą, rudenį ji skelbs fizinio aktyvumo projektų ir programų konkursus.

Nuo 2023 metų agentūra administruos didžiąją dalį aukšto meistriškumo sporto, fizinio aktyvumo ir sporto infrastruktūros lėšų – apie 60 mln. sportui skiriamų metinių lėšų.

NSA vadovo konkursas paskelbtas gegužę, jame dalyvavo 28 kandidatai, o į vertinimą komisijoje atvyko devyni pretendentai. 

Penktadienio popietę įvyks „FIBA Europe“ valdybos posėdis. 23 narius turinčiame valdymo organe Lietuva turi ir savo atstovą – buvusį Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinį sekretorių Mindaugą Špoką.

Pagrindinis valdybos uždavinys – svarstyti atskirų komitetų ataskaitas, kurios bus teikiamos generalinei asamblėjai tvirtinti. Taip pat valdyboje svarstomi einamieji klausimai, tarp kurių neabejotinai bus Rusijos ir Baltarusijos klubų, komandų ir sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose klausimas, praneša LKF.

„FIBA Europe“ generalinėje asamblėjoje dalyvaus virš 100 dalyvių. Į Vilnių savaitgaliui atvyko delegatai iš 42 šalių.

Kartu su FIBA generaliniu sekretoriumi Andreasu Zagkliu ir „FIBA Europe“ vykdančiuoju direktoriumi Kamiliu Novaku į Lietuvos sostinę atvyks FIBA prezidentas Hamane Niang (Malis) ir „FIBA Europe“ prezidentas Turgay Demirelis (Turkija).

Generalinės asamblėjos darbotvarkėje – prezidento kalba ir generalinio sekretoriaus ataskaita. Taip pat bus išklausytos finansų, varžybų, techninės, moterų, jaunimo ir mažų šalių komisijų ataskaitos, pristatymus atliks „FIBA Europe Properties“ ir Tarptautinės vežimėlių krepšinio federacijos atstovai.

Rusijos ir Baltarusijos komandų ir sportininkų situacijai spręsti, susirinkimo darbotvarkėje numatytas klausimas „esama situacija Europoje ir jos įtaka Europos varžyboms“.

Planuojama, jog šeštadienį FIBA Europos padalinio generalinės asamblėjos posėdis vyks nuo 10.00 val. iki 17.30 val. Dalyviai posėdžiaus Vilniaus rotušėje.

Tokijo olimpinės žaidynės atskleidė tragišką Lietuvos sporto būklę. M.Špokas šiandien revizuoja ir inventorizuoja visą Lietuvos sporto sistemą. Oficialiai M.Špokas dirba Švietimo, Mokslo ir Sporto ministerijos sporto grupės vadybos konsultantu.

Sunku patikėti, tačiau šiuo metu visa sporto sistema neturi koordinuojančio ir administruojančio vieneto. Tokia situacija susiklostė, kai 2019 m. valdžioje buvę „valstiečiai“ panaikino Kūno kultūros ir sporto departamentą.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įtaka irgi slopsta, nes Seimui pakeitus loterijų rinką reguliuojančius įstatymus, LTOK nuo liepos neteks maždaug 8 mln. eurų dukterinės įmonės „Olifėja“ paramos. Vyriausybė nutarė įkurti Nacionalinę sporto agentūrą, kuruosiančią visą sporto sistemą ir valdysiančią apie 60 mln. eurų biudžetą. Šios agentūros veiklos gaires ir dėlioja M.Špokas, „Kauno dienos“ studijoje pasidalinęs mintimis apie visą fizinio aktyvumo piramidę – nuo vaikų judrumo ir sveikatinimo sistemų, iki profesionalių sportininkų finansavimo bei sporto bazių strategijos.

Jau rytoj Austrijos mieste Grace prasideda 3x3 krepšinio atranka į Tokijo olimpines žaidynes, o birželio 29 d. Kaune startuos olimpinės atrankos vyrų krepšinio turnyras, kuriame galbūt pagaliau išvysime ir Lietuvos pilietybę atgavusį NBA krepšininką Igną Brazdeikį.

Praėjusią savaitę M.Špokas su LKF prezidentu A.Saboniu lankėsi pas premjerę I.Šimonytę, kuriai pristatė drąsų planą „Žalgirio“ arenoje Lietuvos krepšininkų kovas leisti stebėti net 11 tūkstančių žiūrovų. Rytoj šį pasiūlymą svarstys Vyriausybė, išklausiusi SAM rekomendacijų.

Po Tokijo olimpinių žaidynių baigsis LKF prezidento A.Sabonio kadencija ir jau dabar trys žinomi krepšinio pasaulio žmonės yra pareiškę norą kandidatuoti į šias garbingas, bet sunkias pareigas – tai Robertas Javtokas, Ramūnas Butautas ir Vydas Gedvilas.

Tai pagrindiniai išsamaus pokalbio su M.Špoku „Kauno dienos“ studijoje akcentai.