Siekė tarybos dėmesio

Vakar prieš Klaipėdos tarybos posėdį priešais savivaldybę stovėjo piketuotojai. Jie bandė atkreipti politikų dėmesį į Poilsio parko situaciją.

Pasak klaipėdiečių, laipynių trosai yra pernelyg įtempti, dėl to medžiai žūsta, tada verslininkai įrenginius perkelia ant greta augančių pušų ir taip jas irgi pasmerkia žūčiai.

Nepatinka žaliesiems ir parke kabantis automobilio maketas.

Esą vėjuotoje Klaipėdoje mašina medžiuose kelia pavojų ne tik augalijai, bet ir lankytojams.

"Po šia mašina kabo hamakai vaikams. Kur garantijos, kad prieš kelerius metus sumontuoti lynai vis dar saugūs ir mašina nenugarmės vaikams ant galvų?" – klausė piketuojančiuosius paremti atėjusi parko gaivintoja Jolanta Norkienė- Kokkalis, ketverius pastaruosius metus gyvenanti Vokietijoje.

Po šia mašina kabo hamakai vaikams. Kur garantijos, kad prieš kelerius metus sumontuoti lynai vis dar saugūs ir mašina nenugarmės vaikams ant galvų?

Jos apsilankymas gimtojoje Klaipėdoje sutapo su iniciatorių už sveiką gamtą parke piketu.

Pastebėjo ir išplikusią žolę

Dar vienas žaliesiems akis badantis dalykas – ne vienoje vietoje, ypač prie laipynėmis apkabinėtų medžių išplikusi žolė, miško paklotė kai kur visiškai sunaikinta.

Asociacijos "Klaipėdos žalieji" nariai kreipėsi į savivaldybę, prašydami sudaryti komisiją, kurios darbe dalyvautų aplinkosaugininkai, kompetentingi daryti išvadas apie gamtos priežiūrą Poilsio parke, visuomenininkai ir miškininkai.

Šiemet gegužės pradžioje apie padėtį parke asociacijos pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė raštais informavo savivaldybę ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų priežiūros skyrių.

Pastebėtus parko niokojimo faktus pirmininkė iliustravo nuotraukomis.

Mašina – "nerekomenduotina"

Gegužės viduryje Valstybinės miškų tarnybos Miškų priežiūros skyriaus patarėjas Ernestas Lučkauskas raštu atsakė L.Kuzminčiūtei teigdamas, kad prašo savivaldybę imtis priemonių užtikrinant teisėtą miško naudojimą, saugoti gamtinę aplinką ir apie priimtas priemones paprašė iki birželio 14 d. pranešti jo atstovaujamai institucijai.

Miškininkai patvirtino, kad daug parke besilankančių žmonių ištrypė ir taip sunaikino nemažą plotą miško paklotės.

Jie rado ir nukirstų šakų bei konstatavo, kad jų kirtimas neturi pažeisti gyvybinių medžio funkcijų ir turi būti suderintas su miško valdytoju.

Oficialiame rašte pažymėta ir tai, kad parke yra keli nudžiūvę medžiai.

Kodėl nudžiūvo, miškininkai nenustatė, tik nurodė, kad jie turi būti pašalinti.

Pasisakydami apie pakabintą medžiuose mašiną miškininkai sublizgėjo biurokratine kalba: "Rašte minimo inžinerinio rekreacinio statinio sudedamosios dalys, kaip automobilio kėbulas su ratais, padangos, yra nenatūralios gamtinei aplinkai, darko kraštovaizdį, todėl nerekomenduotini."

Komisijos kurti neketina

Klaipėdos savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas taip pat žaliesiems atsiuntė raštą.

Jame nurodė, kad stebėsenos metu buvo padarytos išvados, jog reikia mažinti "Kar Kar parko" apkrovas ir taip mažinti žalą aplinkai, o šakų kirtimą būtina derinti su miškų valdytoju. Apie tai įspėtas laipynių parko vadovas.

Tuo pačiu raštu pranešta, esą tikrintojai nustatė – medžiai nudžiūvo dėl laipynių parko veiklos.

Tam pačiam vadovui patarta kreiptis į miškininkus ir prašyti leidimo pašalinti  nudžiūvusius medžius.

Be to, savivaldybės atstovai žaliesiems atsakė, kad atskiros komisijos parkui stebėti, kurioje dalyvautų ir visuomenininkai, aplinkosaugininkai bei miškininkai, kurti nebūtina, nes veikiančios struktūros susitvarko su parko naudojimo priežiūra.

Administracija patikino, kad transporto priemonės įkelti į medžius nėra išdavusi leidimo, tačiau kontroliuojančios institucijos ne kartą konstatavo, kad pažeidimų čia nesama, pranešimų apie taikytas priemones savivaldybė negavo.

Norėtų gyvo pokalbio

"Nuotykių parko Kar Kar" direktorius Mindaugas Žilys, klausinėjamas apie žaliųjų keliamas problemas, labai stebėjosi, kodėl asociacijos nariai nė karto neatėjo pasikalbėti su juo gyvai.

Vadovas tikino galįs atremti visus visuomenininkų argumentus ir net surengtų konferenciją, kurioje būtų galima pasisakyti visoms pusėms bei gamtosaugos specialistams.

"Toks kalbėjimas už nugaros, raštų rašymas man labiau primena bereikalingą institucijų apkrovimą ir darbo trukdymą. Viską galima aptarti ir išsiaiškinti. Leistume tiems žmonėms įlipti į medžius, kad jie savomis akimis pamatytų, kas ir kaip", – kalbėjo M.Žilys.

Vyras tikino, jog nudžiūvusių pušų yra ir gerokai toliau nuo laipynių, kur nėra jokių aktyvaus poilsio aikštelių, tad gali būti, kad pušis naikina kažkokia liga. Tai turintys išaiškinti specialistai.

Kalbėdamas apie medžių genėjimą, pramogų parko vadovas tikino, kad ne kartą bandė prašyti leidimo tam daryti, bet juos gauti užtrunka pusmetį ar net metus.

Šakas jie genėję tik todėl, kad jos grėsė užgriūti ant žmonių.

Kalbėdamas apie ištryptus žolynus M.Žilys minėjo, kad antrus metus samdo apželdinimo specialistą, kuris prižiūri įmonės naudojamą plotą, o už visą parką, kur vaikšto žmonės, jis negali atsakyti.

Pakabintą automobilį, kurį miškininkai pavadino šiukšle, įmonės vadovas apibūdino kaip muliažą, kuriame nėra jokių gamtą teršiančių įrenginių.

Tai tesąs tuščias mašinos kėbulas, o idėją taip reklamuoti laipynes jie pasiskolinę iš analogišką veiklą Vokietijoje vykdančių bendrovių.

Jokios žalos gamtai ar pavojaus šis įrenginys nekeliantis.

Kas gali uždrausti parke vaikščioti žole?

"Mane stebina kalbos apie sunaikintą miško paklotę. Kas gali uždrausti parke vaikščioti žole? Jeigu leistų aptverti parko žaliuosius plotus, mes tik džiaugtumėmės. Bet juk parkas yra visų, jo negalima tverti tvoromis. Žole žmonės ne tik eina, bet ir važiuoja dviračiais, nors yra dviračių takai. Turėtume džiaugtis, kad mieste turime lankytinų vietų. Gal žiūrėkime Dangės pakrančių, pajūrio švaros ir tvarkos reikalų. Tai, kas dabar vyksta, nėra normalu. Mes sutinkame viską papasakoti, parodyti ir nuraminti, negerai, kai ieškoma priešų, kur jų nėra", – tikino M.Žilys.

Gyventojai neišsimiega

Rekonstruotas parkas ne tik žaliesiems tampa kovų lauku.

Kai šalia Parko gatvės buvo rengtos kelios judrių žaidimų aikštelės, greta nuosavuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai sakėsi praradę ramų miegą.

Maža to, kad jų poilsį trikdo itin triukšmingas geležinkelis, šiltuoju metų laiku šiuos žmones kamuoja iš parko sklindantis triukšmas.

"Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvos nakties girdime kamuolių bumbsėjimą. Vos keli medeliai tarp mūsų namų ir šių aikštelių garso nesulaiko. Kai jos buvo projektuojamos, su gyventojais tai nebuvo derinama. Nėra žaliosios juostos, kuri sulaikytų triukšmą", – kalbėjo kantrybę praradęs Parko gatvės gyventojas.

Vyras minėjo, kad kiekvieną rytą daužomo į krepšinio lentą kamuolio garsus priverstas girdėti maždaug nuo 6 val. ryto, kai kažkoks itin aktyvus sportavimo entuziastas atvažiuoja čia pasimankštinti.

Kiti krepšinio mėgėjai žaidžia iki tamsos, kol apskritai mato kamuolį.

Birželio mėnesio sutemos miestą apgaubia apie vidurnaktį. Žmonės lieka neišsimiegoję ir į darbą eina nepailsėję.

Policija negali tramdyti sporto mėgėjų, nes jie žaidžia tam įrengtoje aikštelėje.

Ant kelmo pririšo lyną

Netoli Poilsio parko gyvenantis klaipėdietis neseniai čia, netoli transformatorinės ir statomo viešojo tualeto, pastebėjo du nukirstus medžius.

"Beržas pašalintas visai nekokybiškai. Paliktas apie pusantro metro aukščio kelmas. Taip niekas medžių nepjauna", – atkreipė dėmesį vyriškis.

Tačiau, anot vyro, priežastis, kodėl paliktas toks aukštas medžio kelmas, aiški. Ant medžio pririštas "Nuotykių parko Kar kar" laipynių trosas.

Kitas pašalintas medis – liepa. Ji nukirsta tvarkingai.

"Matyt, tie medžiai trukdė pramogautojams, laipiojantiems lynais, ir dėl to buvo pašalinti. Kažin ar apskritai saugu laipioti tais trosais? Kai kurių medžių būklė ne per geriausia. Baisu, kad neįvyktų nelaimė. Kažkas turi tikrinti tą pramogų parką", – teigė klaipėdietis.

Pamatęs nukirstus medžius, gyventojas bandė išsiaiškinti, ar buvo duotas leidimas pašalinti želdinius, tačiau nesėkmingai.

"Skambinau į savivaldybę, Kretingos miškų urėdiją, aplinkosaugininkams, tačiau niekas negalėjo pasakyti, ar leidimas buvo išduotas. Labai keista, kad niekas nieko nežino. Gaila, kad nebeliko medžių", – emocijų neslėpė parko lankytojas.

Laikėsi tik ant žievės

Pasak buvusio miesto tarybos nario, įmonės "Nuotykių parkas Kar Kar" direktoriaus Mindaugo Žilio, medžiai pašalinti, nes kėlė pavojų. Yra dar trys, kuriuos reikia nukirsti.

"Šie medžiai – pavojingi lankytojams. Kai kurie išgraužti kažkokių parazitų. Beržas, ant kurio pritvirtintas mūsų lynas, buvo perlūžęs. Liepos vidus buvo išskobtas. Ji vos ne ant žievės laikėsi", – pasakojo vadovas.

Kiti trys avarinės būklės medžiai, anot M.Žilio, auga vietose, kur dideli žmonių srautai – prie tako, suoliukų. Vienas medis virsdamas gali užgriūti ant trasų.

Direktorius atkreipė dėmesį, kad į pavojingus medžius pirštais badydavo ir pastabų dėl jų reikšdavo ir lankytojai.

Vadovas pasakojo, kad darbų dabar imtasi, nes sumažėjo žmonių srautai parke. Jis žadėjo, kad paliktas aukštesnis kelmas, ant kurio pririštas lynas, bus sutvarkytas.

"Tikrai taip nepaliksime. Vėliausiai pavasarį viskuo pasirūpinsime. Dabar šalta. Sudėtinga atlikti darbus. Mums taip pat reikės dabar pasukti galvą, kaip pertvarkyti laipynių trasą, kur pririšti laikantįjį lyną", – pabrėžė vadovas.

Leidimas – "pakeliui"

Paklaustas, ar gavo leidimą pašalinti medžius, M.Žilys atsakė, kad šis jau pakeliui.

"Vienu žingsniu esame priekyje. Nupjauti šiuos medžius reikėjo jau seniai. Vos ne nuo nuotykių parko įsikūrimo. Tvarkytis reikėjo. Džiaugiamės, kad žmonių nėra ir galėjome dirbti", – pasakojo direktorius.

Pasiteiravus, ar nebijo sankcijų už be leidimo nurėžtą medį, vadovas tvirtino: "Jei bijotume, viską darytume naktį. Dabar mes nieko neslepiame. Sargas nupjovė medžius, nes jie buvo pavojingi. Visus esame nufotografavę. Matyti jų būklė. Nėra daugiau apie ką diskutuoti."

M.Žilys pasakojo, kad bandyta gauti leidimą nupjauti medžius ir teigė, jog ir pavasarį želdiniai buvo šalinami parke.

"Susisiekėme su darbus atlikusios įmonės atstovais. Parodėme, kokius medžius, mūsų akimis, reikia nurėžti. Pažymėjome juos plačia juosta. Tačiau jų taip ir nenupjovė. Aiškino, kad tą daryti reikia atskiru sutarimu", – neslėpė vadovas.

Kreipėsi ne tik į miškininkus

Pasak M.Žilio, dar nepašalinęs pavojingų medžių, jis kreipėsi į Kretingos miškų urėdiją dėl leidimo. Ši patarė susisiekti su Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriumi.

"Pastarasis rūpinosi leidimų šalinti medžius gavimu. Žinojo procedūrą. Miškininkai manė, kad padės greičiau susitvarkyti. Taip pat patarė susisiekti su girininku. Tačiau atvažiavus į girininkiją dažnai tenka tik spyną pabučiuoti", – tvirtino M.Žilys.

Vadovas atkreipė dėmesį, kad miškininkai apgailestavo, jog kartu su savivaldybe nebuvo suderinta ir kartu gautas leidimas šalinti medžius.

"Tačiau negalima to padaryti, savivaldybė su mumis darbų nederina. Nepaisant visko, mums žadėjo, kad leidimas bus išduotas. Biurokratizmas didelis. Ėmėmės veiksmų, kad paskui nesakytų, jog nieko nedarome. Kito variantų nebuvo", – komentavo direktorius.

M.Žilys pabrėžė, kad laipynių trasa nuolat stebima. Kiekvieną rytą ji apžiūrima, situacija fiksuojama žurnale.

"Rūpinamės saugumu. Kitaip negalime", – akcentavo direktorius.

Leidimas nebeturi prasmės

Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos vadovas Ričardas Staponkus aiškino, kad Poilsio parkas yra miškas, tačiau jį valdo ne urėdija, o savivaldybė.

Kreiptis dėl leidimų šalinti medžius ši turi į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyrių.

"Būna, kad mes savivaldybei padedame paruošti dokumentus gauti leidimą, nes ši neturi tokio specialisto", – pasakojo girininkas.

R.Staponkus neslėpė, kad dėl medžių pašalinimo M.Žilys kreipėsi tik tą pačią dieną, kai medžiais pradėjo domėtis dienraščio "Klaipėda" žurnalistai.

"Šiandien skambino. Nors mes leidimų neišdavinėjame, sutarėme susitikti ir pažiūrėti. Anksčiau jis man neskambino. Gal tiesiai į urėdiją kreipėsi?" – spėliojo girininkas.

Pasak R.Staponkaus, jei medžiai nupjauti, nebėra prasmės kreiptis dėl leidimo.

"Leidimas "pakeliui" negali būti. Jis arba yra, arba nėra. Kol leidimas neišduotas, medžių pjauti negalima. Jei vis tiek nurėži, tada gresia sankcijos. Nesvarbu, kad yra nuotraukos. Taip nedaroma – ką noriu, tą pjaunu. Specialistai turi pasakyti, ar medis avarinės būklės, kelia pavojų žmonėms. Kai nupjauni, gali bet ką sakyti, koks tas medis buvo", – aiškino girininkas.

Skaičiuos ir žalą gamtai

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vedėjas Ernestas Lučauskas pripažino, kad išties nėra paprasta gauti leidimą medžių kirtimui Poilsio parke.

Suinteresuotas asmuo pirmiausia turi kreiptis į savivaldybę, o ši – į tarnybą.

Tačiau E.Lučauskas atkreipė dėmesį, kad šiemet kirtimams Poilsio parke leidimas nebūtų buvęs išduotas.

"Negalėtume to padaryti. Savivaldybė turi gauti iš Aplinkos ministerijos kirtimo kvotą. Pastarąją patvirtina Vyriausybė. Ministerija jas paskirsto valdytojams. Mes žiūrime, kad kvota nebūtų viršyta. Klaipėdos savivaldybei šiemet nebuvo suteikta kirtimo kvota, tad leidimo kirsti medžius nebūtų gavusi", – dėstė vedėjas.

Išimčių nėra taikoma ir avariniams medžiams.

Kirsti medžius be gauto leidimo, kai šie kelia pavojų, galima tik tais atvejais, jai šie trukdo elektros trasoms, geležinkeliui.

Paskui per nustatytą terminą šį reikia išsiimti.

Už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje gresia bauda nuo 57 eurų. Gali būti konfiskuoti ir įrankiai.

E.Lučauskas pasakojo, kad darbuotojas buvo nuvykęs į Poilsio parko apžiūrėti nukirstų medžių, išaiškinti tai padarę asmenys. Jiems bus ne tik skirta bauda, bet ir apskaičiuota žala gamtai.

"Žinoma, šis sprendimas gali būti apskųstas. Jei prasidės bylinėjimasis, viskas užsitęs", – tvirtino vedėjas.

Komentaras

Liudvikas Dūda

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius

Problemų dėl medžių kirtimų Poilsio parke buvo kilę, tačiau išsprendėme. Gavome kirtimų kvotą ir pavojingus želdinius pašalinome. Dabar dar neturime tiek daug medžių. Tada buvo susikaupę daug per daugybę metų. Susitvarkėme, ir viskas. Stebime, kada vėl susikaups, ir prašysime kirtimų kvotos. Dėl vieno medžio neverta to daryti. Tikrai vargome su šia procedūra.

Už avarinį namą – 215 tūkst. eurų

Trijų aukštų daugiabutis Liepų gatvėje driokstelėjo 2006-aisiais.

Anuomet pirmuose dviejuose aukštuose glaudėsi socialinio būsto nuomininkai, trečiajame aukšte kelios šeimos turėjo savo privačius butus.

"Kaip benamiai abu dabar. Mes su žmona jau pensininkai. Senatvėje be namų likome, išsikraustėme į nuomojamą butą, viską praradome, ką buvome užgyvenę", – guodėsi klaipėdietis Jonas Dromantas.

Ilgai stypsojęs paramstytas basliais, šis daugiabutis per dešimtmetį nyko tiesiog akyse.

Klaipėdos miesto savivaldybė socialinio būsto nuomininkus iškeldino, konstatuodama, kad tai avarinės būklės pastatas.

Daugiabutį 2010 m. nuspręsta įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą.

Tačiau trečiajame aukšte butus turinčios šeimos taip ir liko gyventi avariniame name.

Pastatą už kreditą įsigijo du uostamiestyje žinomi verslininkai Tadas Petravičius ir buvęs Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Mindaugas Žilys.

Jaunieji verslininkai apie 215 tūkst. eurų (740 tūkst. litų) pasiskolino iš Palangos kredito unijos.

Tačiau buvę verslo partneriai susipyko tarpusavyje, o turtą ir skolas jiems teko dalytis teisme.

"Viskas per "Kar kar" parką, į kurį M.Žilius tempė visus mūsų įmonės pinigus. Bet nelabai aš tenoriu sugrįžti prie tų laikų. Mes atsidalijome verslus, nors šis žmogus ir sugebėjo kišti pagalius į savo paties biznį. Neįtikėtina", – pasakojo įmonės "Memel City Projects" vadovas T.Petravičius.

Pinigai stogui – į balą?

Prieš keturis dešimtmečius statyto daugiabučio senbuvis J.Dromantas tikino, kad vieną dieną išvydę jaunuosius verslininkus prie namo slenksčio gyventojai buvo patikėję idėja miesto centre griūvantį namą paversti prabangių apartamentų pastatu.

"Jie aiškino, kad tuojau imsis darbų, pradėjo rinkti pinigus stogo remontui. Sumokėjau 15 tūkst. litų. Tačiau nulupę stogą ir uždengę tik dalelę jo, statybininkai pradingo. Nei stogo, nei pinigų, o įmonė, turėjusi vystyti šį projektą, ėmė slysti į bankrotą", – pasakojo J.Dromantas.

Kurį laiką gyventojai butuose glaudėsi net ir gyvendami be patogumų, o vėliau išsikraustė į nuomojamus butus.

Neteko dviejų butų

Žinoma uostamiesčio smuikininkė, Klaipėdos muzikinio teatro orkestro muzikantė Rasuolė Vizgaudienė tikino, kad ji neteko savo namų ir be galo graužiasi dėl susidariusios situacijos.

"Likome be stogo, be pinigų ir be namų. Nežinau, kokia ateitis bus. Aš šį butą, kaip jauna menininkė, gavau 1983 metais. Šalia mūsų gyveno poetas Edmondas Kelmickas. Labai puikiai sugyvenome. Vėliau šis šviesus žmogus išsikraustė, o mes perpirkome jo butą. Šalia įkurdinome vyro mamą, garbaus amžiaus aklą moterį", – tikino žinoma menininkė.

Po 2006 m. įvykusio sprogimo privačių butų savininkams buvo kilusi idėja bylinėti su Klaipėdos savivaldybe, nes, būdama namo bendrasavininkė, ši neužtikrino saugaus gyvenimo privačių butų turėtojams.

"Tačiau iš tuo metu administracijos direktoriaus pareigas ėjusios Juditos Simonavičiūtės išgirdome, kad nieko mes nepešime. Savivaldybė jo atsikratė", – kalbėjo R.Vizgaudienė.

Gyveno be elektros

R.Vizgaudienė prisiminė, kad, name išjungus šildymo sistemą, šeimos kurį laiką gyveno besišildydamos elektra.

"Naujieji pirmų aukštų savininkai žadėjo sumokėti mums už elektrą, nes namo šildymas jau buvo atjungtas. Tačiau sugedo elektros skaitikliai, mes dar dvejus metus šalome čia, iki 2014-ųjų. Baisu", – tikino smuikininkė.

Kitus naujų patalpų savininkų pažadus prisiminė ir J.Dromantas.

"Kai mūsų paprašė palikti savo butus, buvo pažadėta, kad bus padengtos nuomojamų butų sąskaitos. Juk mes savo namus turėjome ir nieko stogo sau virš galvos neprašinėjome. Tačiau nutiko taip, kad neturime namų ir dar kalti liekame", – vis tramdydamas jaudulį kalbėjo pensininkas J.Dromantas.

"Rašto su naujų savininkų įsipareigojimais nėra. Negalime nei į teismą paduoti, nei ką nors pakeisti. Turime sėdėti ir laukti. Esame įkaitai", – atsiduso R.Vizgaudienė.

Išsikėlus paskutiniams gyventojams, nuplėšus senąjį stogą, o taip ir neuždengus naujojo, namas ėmė visai irti.

"Mes sumokėjome apie 10 tūkst. eurų renovacijai. Dabar dar 5 tūkst. eurų prašoma. Nėra taip, kad mes trukdome renovacijai. Tegul jie nors kokius darbus pradeda, tik tuomet vėl prašo pinigų. Kam mums dar kartą savo lėšas įdėti, jei nežinia kur yra stogui supirktos medžiagos", – kalbėjo R.Vizgaudienė.

Ieško kaltų

Namo senbuvių priekaištų, kad atėjūnai kaimynai kalti dėl sunykusios nekilnojamojo turto vertės, kiti šio namo bendraturčiai nenori girdėti.

Klaipėdietis Kęstas Kavunenka, šiame name įsigijęs butą, aiškino, jog tai namo senbuviai kone kalti, kad namo rekonstrukcija nepajuda iš vietos.

"Jie neduoda sutikimo statyboms ir patys kalti, kad viskas stovi. Nereikia puoselėti vilčių, jog kažkas dar jiems ir butus suremontuos. Jie – tokie pat namo bendraturčiai, kaip ir visi kiti", – aiškino kitas šio namo bendraturtis.

Smuikininkė R.Vizgaudienė su J.Dromantu mano priešingai.

"O kas kaltas, kad būstas nuvertėjo, liko kiauras be stogo, lubos įkrito? Ar tai ne naujųjų verslininkų atsakomybė? Jei sugadinai, sutaisyk, o po to kalbėk. Mes turėjome namus, o dabar esame išvaryti į gatvę. Esame kaip padegėliai", – piktinosi moteris.

Trečiasis šiame name butą turintis klaipėdietis Audrius Trimokas taip pat palaikė kaimynų nuomonę.

"Verslininkai bankrutavo ir dar mus vėjais paleido. Turėjau butą, o dabar turiu tik inventorinį numerį. Dar teks nemažai investuoti. Šie verslininkai laikosi tokios principo: pinigai – ryte, o kėdės – vakare", – nuomonę išsakė kitas šio namo bendraturtis.

Pensininko J.Dromanto sūnus taip pat Jonas Dromantas tikino, kad šį kartą gyventojai nebetiki verslininkų pažadais, todėl reikalauja, kad vystytojai imtųsi darbų, ir tik tuomet butų netekę žmonės ryžtųsi įmokėti renovacijai reikalingas pinigų sumas.

"Jei mes būtume norėję, būtume teikę ieškinius dėl bankroto. Tačiau vilties turi ir namo senbuviai. Mes suvokiame, kad namo vertė šiuo metu yra mažesnė nei kreditorių ieškiniai. Net pardavę namą mes nieko neatgausime. Belieka ieškoti bendro sutarimo su verslininkais ir užbaigti renovaciją", – tikino J.Dromantas.

Klesti žiurkių veisykla

Apleistas, kiauromis langų ertmėmis miesto centre stovintis namas bado akis ne tik aplinkinių namų gyventojams, bet ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui.

Neseniai patikrinę, kas vyksta apleistuose pastatuose, skyriaus darbuotojai skyrė dar vieną baudą įmonei "Memel City Projects".

Žinoma Klaipėdos krašto muzikinės kultūros tyrinėtoja Daiva Kšanienė, gyvenanti gretimame name, prie Liepų 36A pastato išvydusi žurnalistus, patikino, kad šis griūvantis namas gadina gyvenimą ir aplinkiniams.

"Iš čia į mūsų daugiabutį būriais traukia žiurkės. Aplink namą – šiukšlės, tai yra asocialių asmenų irštva. Juk čia nuolat kyla gaisrai", – pasakojo kaimynė.

Šiuo metu šis pastatas yra 7 savininkų nuosavybė. Trečiajame, mansardiniame, aukšte esantys keturi butai priklauso fiziniams asmenims, vienas – logistikos verslu užsiimančiai įmonei.

Pirmieji du aukštai priklauso įmonei "Memel City Projects". Kelis kitus butus jau pavyko parduoti.

"Netiesa, kad mes nesame suinteresuoti statybomis. Juk paimtas kreditas, palūkanos nėra mokėtos, o jos auga kas mėnesį. Teismui patvirtinus įmonės restruktūrizacijos planą, visus darbus deriname su kreditoriais. O dar su gyventojais tenka derėtis. Geroji žinia ta, kad pasirašėme sutartį su rangovu. Bankroto administratorius kontroliuoja visus pinigus, o Palangos kredito unija net pasamdė nepriklausomą specialistą statybų darbams prižiūrėti", – aiškino T.Petravičius.

Sąskaitoje pinigų yra?

Įmonės vadovas T.Petravičius tikino, kad šioje griuvėsių istorijoje artėja lūžio taškas.

"Aš suprantu gyventojus. Bet reikia derėtis ir kalbėtis. Darbai turi prasidėti jau tuojau pat. Mes galime pradėti ir be gyventojų įnašų, tai tik lašas jūroje. Mes jiems esame siūlę tam tikrų nuolaidų", – kalbėjo "Memel City Projects" vadovas.

Jis įtikinėjo, kad biznio planas yra labai paprastas, tačiau, ar jis bus sėkmingas, priklauso nuo daugelio dalykų.

"Mes turime parduoti butus ne mažesne kaip 1,6 tūkst. eurų už kvadratinį metrą kaina, kad mums šis projektas pavyktų. Kainą nustatė teismas. Jau turime du naujus pirkėjus. Tačiau dar yra neparduotų butų, kuriuos reikia žūtbūt parduoti", – prisipažino T.Petravičius.

Didžiosios namo dalies savininkas aiškino, jog gyventojų godos, kad tai naujieji verslininkai iš jų atėmė butus, šiek tiek perdėtos.

"Kur jie gyveno? Įvertinkime realiai. Tai buvo avarinės būklės pastatas, paramstytas pagaliais. Ir niekas jų butų nebūtų pirkęs. Tai čia tas svajonių gyvenimas? O jiems numatoma perspektyva gyventi renovuotame, šiuolaikiškame pastate su sutvarkyta aplinka ir moderniu, apšiltintu fasadu", – pastebėjo T.Petravičius.

Projekto vertė – 400 tūkst. eurų

"Pusę pinigų, galima sakyti, turime. Kitą pusę surinksime iš butų pardavimo. Renovacijai reikia 400 tūkst. eurų. Bus 16 butų, iš jų dešimt dar turiu parduoti. Jei nebus krizės, viliuosi sėkmės", – tikino T.Petravičius.

Vizualizacija, kurios vaizdas šiuo metu kabo ant šio namo sienos, jau keičiamas.

Pirminis projektas, parengtas 2013 m., buvo koreguotas. Internete iki šiol reklamuojamas dar šiemet turėjęs būti užbaigtas vokiško stiliaus namas.

Pirkėjams siūloma nuo 40 iki 70 kv. metrų ploto butai.

T.Petravičius žadėjo, kad projektą planuojama įkūnyti per dvejus metus.

Komentaras

Mindaugas Žilys

Buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, įmonės "Memel City Projects" kreditorius

Tai, ką tvirtina buvęs mano verslo partneris, nėra visiškai taip, kaip buvo iš tiesų. Šiuo metu aš esu šios įmonės kreditorius ir tai ji man skolinga 108 tūkst. eurų. Su T.Petravičiumi susipažinau vienos partijos, kuriai anksčiau priklausiau, sporto renginyje. Aš dvejus metus neatgaunu lėšų, kurias jis man yra skolingas. Mes verslus oficialiai esame atsidaliję. 108 tūkst. eurų paskolos grąžinimą laidavo T.Petravičiaus brolis ir jo bičiulis. Kodėl to, kad mano šeima taip pat patyrė nuostolių, buvęs partneris net nemini? Mano tėvai, norėdami pirkti nedidelį butą, avansu yra įdavę 50 tūkst. litų. Dar 20 tūkst. litų buvo duota statybos darbų pradžiai. Mūsų šeimos bičiulis taip pat avansu už butą šiame name yra davęs 50 tūkst. litų. Visus šiuos pinigus juk reikės palaidoti. Apie tai, su kokiu verslininku aš turiu reikalų, sužinojau tik tuomet, kai jis buvo laikinai įdarbintas pramogų parke "Kar kar". Tada paaiškėjo, kokių įsiskolinimų turi šis asmuo. Labai gaila tų žmonių, kurie tapo įkaitais, tačiau man keista, kodėl šioje istorijoje vis minimas mano vardas. Jei žmonės nori vystyti verslus, neinvestuodami pinigų, tokiems verslams lemta žlugti. T.Petravičius mane kaltina, kad tai aš ėmiau pinigus "Kar kar" parkui. Tai nutiko vienintelį kartą, kai parko įrangai įsigyti buvo paimti 60 tūkst. eurų, tačiau visi jie buvo grąžinti į sąskaitą. Kreditą iš Palangos kredito unijos ėmė fiziniai asmenys, tarp kurių esu ir aš, tačiau tie 740 tūkst. litų buvo paskolinti įmonei, kuri ir nupirko avarinį pastatą, o visus pinigus pervedė savivaldybei. Mano kaltės šioje istorijoje nėra.

Didžiausias Baltijos šalyse nuotykių parkas "Kar Kar" stebina naujovėmis. Uostamiesčio Poilsio parke įrengtos laipiojimo trasos lankytojus kviečia aktyviam laisvalaikiui, o šiemet čia pramogauti galima ir sklandančioje transporto priemonėje.

Ekstremalūs pojūčiai – visiems

Pirmą kartą nuotykių parke "Kar Kar" apsilankiusiems poilsiautojams nusivilti neteks. Įrengtos modernios laipiojimo trasos pritaikytos kiekvieno galimybėms ir poreikiams. Čia nenuobodžiaus ir ekstremalių pojūčių mėgėjai, ir aukščio prisibijantys lankytojai.

Kaip pasakojo nuotykių parko "Kar Kar" vadovas Mindaugas Žilys, laipiojimo trasos pritaikytos vaikams bei suaugusiesiems, esą čia pramogauja tiek šeimos, tiek ir draugų kompanijos. Šiemet jauniausias parko lankytojas – 2,5 metų amžiaus.

"Mažiausi parko lankytojai gali linksmintis uždaro tinklo labirinte be specialios įrangos. Turime dviejų tipų batutus, viename iš jų vaikai ne tik šokinėja, bet ir laipioja", – sakė pašnekovas.

Kiek vyresni, 3,5–6 metų vaikai gali laipioti medžiais per jiems skirtą kliūčių ruožą. Pastariesiems įrengtos trys laipiojimo trasos. Suaugusieji patirti aštresnių pojūčių kviečiami į aukščiau esančias skrydžių, jėgos ir ištvermės bei laipiojimo taktikos išmėginimui skirtas trasas. Pradedant nuo lengviausių, jos sudėtingėja.

Taip pat "Kar Kar" parko lankytojai kviečiami išbandyti naujovę – Drambliaskrydį. Pasak parko darbuotojų, tai puikus adrenalino užtaisas, kai skriejama žemyn iš 16 metrų aukščio. Kaip pabrėžė M.Žilys, toks laisvalaikio praleidimo būdas padeda atsipūsti nuo darbų, o mažiesiems lankytojams patirti naujų išgyvenimų.

"Moskvich 401" ore

Trečią sezoną veikiantis parkas nuolat plečiamas, o šiemet jį papildė unikali, vienintelė Baltijos šalyse "Senų kibirų" trasa.

"Nuolat didiname trasų skaičių. Praėjusiais metais įrengėme dvi naujas pramogas, o šiemet – dar vieną. Atsižvelgiame į lankytojų poreikius bei siūlymus. Pernykštė naujiena – picerijos-ledainės trasa. Susisiekus su darbuotoja lyno pagalba užsakytas maistas yra pakeliamas į apžvalgos aikštelę, tokiu būdu galima pavalgyti ir pasigėrėti puikia panorama. Visai neseniai įrengėme dar vieną trasą – medžių viršūnėse kybo tikras retro automobilis", – akcentavo M.Žilys.

Vadovas patirties šioje srityje sėmėsi užsienyje. Viename Vokietijos parkų jis aptiko "Trabant" markės senovinį automobilį, todėl nusprendė šią idėją perkelti į uostamiestį. M.Žilio žodžiais, kabant ore, senoviniame automobilyje "Moskvich 401" galima leisti laiką klausantis muzikos. Tai – savotiškas paminklas retro automobiliams.

Senovinių automobilių asociacijai "Seni kibirai" dedikuota trasa čia atsirado ne atsitiktinai. Ir pats parko vadovas vairuoja tos pačios markės mašiną. Lankytojai į ją gali patekti užkopę medžių viršūnėmis. Trasa – vidutinio sudėtingumo.

Kviečia į stovyklas vaikams

Nuo birželio jau antrus metus nuotykių parke "Kar Kar" organizuojamos vaikų dieninės stovyklos. Savaitės trukmės užsiėmimų metu vaikai ne tik pramogauja parke, bet ir vyksta į organizuotas ekskursijas, užsiima edukacine veikla.

"Vaikus tėvai palieka ryte ir pasiima po darbo, apie 18 val. Stovyklų metu mažieji lanko muziejus, vandens pramogas, kasdien mokosi laipioti trasomis, tobulina savo gebėjimus ir ne tik smagiai leidžia laiką, bet atranda naujų savo gebėjimų", – pasakojo vadovas.

Pašnekovas pabrėžė, esą parko atrakcijos – puiki pramoga ir jaunavedžių šventėms. "Vasara – vestuvių metas, todėl dažnai čia atvyksta ir švenčiantieji. Dovanojame jauniesiems Dramblio šuolį iš 16 metrų aukščio".

Veiks ir žiemą?

Kasmet balandį veikti pradedantis parkas kol kas išlaiko sezoniškumą ir, priklausomai nuo oro sąlygų, veikia iki vėlyvo rudens. Vis dėlto vadovas M.Žilys pasakojo ieškantis galimybių lankytojams pasiūlyti pramogų ir žiemą.

O kol kas pramogautojai kviečiami ne tik laipioti, bet ir žiūrėti gerą kiną po atviru dangumi. Repertuare mažiesiems – senoji animacija, o vakarais atvykusių kino mėgėjų laukia laiko patikrinti filmai.

"Be to, kviečiame išbandyti puikiai išasfaltuotus parko takus, išsinuomoti riedučius, vaikus karštą dieną pamaloninti lauko pripučiamų masažinių baseinų malonumais, pasivažinėti elektromobiliais"– užbaigė pašnekovas.

Ketvirtadienio rytą Klaipėdos miesto tarybos posėdyje tarybos narys Lietuvos liberalų ir centro sąjungos frakcijos atstovas Mindaugas Žilys pareiškė pasitraukiantis iš šios frakcijos.

Nuo 2011 m. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys M.Žilys 50-ame šios kadencijos uostamiesčio tarybos posėdyje pareiškė paliekąs liberalų frakciją ir prisijungiantis prie Tvarkos ir teisingumo partijos atstovų.

„Orbita išlieka ta pati, keičiasi tik kosminis laivas“, – replikavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Kasmet po liepos 6-osios, Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos, Klaipėdoje, Vingio mikrorajone, padaugėja atnaujintų viešųjų erdvių sportui. Sutvarkytos sporto ir žaidimų aikštelės, suremontuoti arba pastatyti nauji krepšinio stovai, futbolo vartai ir kiti įrenginiai sukviečia vietos bendruomenę aktyvaus poilsio dienai.

Jau šeštąjį kartą surengtą, tradicine tapusią ir gyventojų laukiamą „Mindauginių“ sporto šventę inicijuoja aktyvus ir jaunas klaipėdietis Mindaugas Žilys, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys.

„Jaučiu didžiulius sentimentus šiai vietai, nes čia prabėgo mano vaikystė, paauglystė ir dalis jau sąmoningos jaunystės. Visuomet aktyviai sportavau, šios veiklos neapleidžiu iki šiol, be to, rimtai dirbu Klaipėdos sporto taryboje. Todėl liūdna, kad miesto daugiabučių namų  kiemuose vis dar yra nemažai apleistų sporto ir žaidimų aikštelių, virtusių automobilių „parkingu“. Beje, tik kai kas nesikeičia – ir prieš 18 metų su tėčiu tvirtinome krepšinio lentas, ir dabar daug ką pats stengiuosi padaryti“, – dėmesį į problemas atkreipė M.Žilys.

Pasak miesto tarybos nario, nors ir nedidelis, tačiau prasmingas kiekvieno klaipėdiečio indėlis padeda sukurti jaukesnę aplinką mieste, kiemus, pritaikytus jaunimui ir vaikams. O per šešerius metus nuveikta iš tiesų nemažai – atnaujintos visos krepšinio aikštelės, esančios aplink lopšelį-darželį „Dobiliukas“, įskaitant ir krepšinio stovus bei lentas, kurios, be kita ko, atiduotos „graffiti“ meistrams.

Šią vasarą vykstantis pasaulio futbolo čempionatas paskatino įrengti dar ir futbolui skirtus vartus.

Klaipėdos politikai daugiau nei mėnesį svarsto, kaip uostamiesčio  taksi vairuotojams, kurie vyksta paimti keleivių iš Palangos oro uosto, sukurti palankesnes darbo sąlygas, nors tam užtektų susitarti su kurorto savivaldybe.

Uostamiesčio taksistai dėl problemų, su kuriomis susiduria atvykę paimti keleivių iš Palangos oro uosto, į Klaipėdos miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto narius kreipėsi prieš mėnesį.

Vežėjai tvirtino, jog vykti į oro uostą jie privalo, nes yra sudarę sutartis su viešbučiais.

Taksi vairuotojai guodėsi, kad Susisiekimo ministerijos patvirtintose taisyklėse numatyta, jog taksi paslaugas galima teikti tik savivaldybės, išdavusios leidimą, teritorijoje.

Jose taip pat numatyta, kad leidžiama nuvežti keleivius į bet kurią Lietuvos vietą, taip pat galima laukti keleivio kitos savivaldybės teritorijoje, tačiau tai darant turi būti įjungtas taksometras. Pagal nustatytą tvarką įjungti įrenginį reikia vos išvažiavus iš savo savivaldybės teritorijos.

Taksi paslaugas teikiančių įmonių atstovai tvirtino, jog keleivius gąsdina taksometro rodmenys. Nė vienas turistas, kurių tenka laukti ir valandą, gali būti šokiruotas, nes valandinis prastovos įkainis siekia apie 35 litus, o papildomai reikia mokėti ir už kelionę.

Keleivių laukiantys ir taksometro neįjungę taksistai yra baudžiami kontrolierių.

Vežėjai tvirtino, kad tokių problemų pavyktų išvengti, jei Klaipėdos ir Palangos savivaldybės pasirašytų susitarimą. Tokia galimybė yra numatyta Susisiekimo ministerijos patvirtintose taisyklėse.

Komiteto nariai pažadėjo padėti išspręsti taksistų problemas, tačiau jokių pokyčių dar nėra.

„Posėdyje, kuriame buvo svarstomas šis klausimas, nedalyvavau, atostogavau. Šiek tiek domėjausi situacija, bet dar reikia aiškintis. Tikrai šio klausimo taip nepaliksiu“, – tvirtino Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila.

Prieš daugiau nei mėnesį vykusiam posėdžiui pirmininkavęs politikas Mindaugas Žilys teigė, kad veiksmų jau imtasi. Esą yra parengtas raštas Palangos savivaldybei.

„Bandysiu susitikti su kurorto meru aptarti situaciją, gal prisijungs ir kiti komiteto nariai. Bandysime sutarti, kad, kol atsiras koks nors teisės aktas, nebūtų skriaudžiami mūsų taksistai. Reikia aiškiai suformuluoti susitarimo sąlygas, kad visi būtų patenkinti“, – aiškino M.Žilys.

Miesto tarybos narys Mindaugas Žilys Saugaus eismo komisiją užvertė prašymais. Šie jos narius ir prajuokino, ir nustebino. Nė vienam iš politiko prašymų nebuvo pritarta.

Posėdyje nedalyvavo

Vakar vykusiame posėdyje Saugaus eismo komisijos nariai svarstė net tris M.Žilio pateiktus prašymus. Pats politikas posėdyje nedalyvavo, nors buvo informuotas, kad jis vyks.

M.Žilys prašė leisti statyti automobilius Smiltelės gatvėje ties 18 ir 20 namais. Komisijos nariai tam nepritarė, nes ši gatvė yra magistralinė ir joje negalima statyti automobilių.

„Įdomu, ar M.Žilys asmeniškai nori čia palikti automobilį? Gal jis kur netoliese gyvena?“ – svarstė komisijos nariai.

M.Žilys dienraščiui „Klaipėda“ pabrėžė, kad gyvena Klaipėdos rajone, o prašymą leisti statyti automobilius Smiltelės gatvėje ties 18 ir 20 namais pateikė, nes tokį norą išsakė gyventojai.

Nesuprato vieni kitų

Saugaus eismo komisija svarstė ir M.Žilio prašymą dėl automobilių statymo Pušyno gatvėje.

„Vienoje jos pusėje palikti mašinas galima, kitoje – ne. Ten yra gyvenamieji namai, tad ir išvažos iš kiemų. Jei leistume statyti automobilius, atsirastų tik 7 vietos“, – skaičiavo Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė.

Komisijos nariai domėjosi politiko prašymo motyvais, bet paaiškinti niekas negalėjo.

„Smiltelės gatvėje gyvena, o Pušyno gatvėje dirba“, – juokavo komisijos nariai.

Šiam prašymui taip pat nebuvo pritarta, nes netoli Klaipėdos poilsio parko yra didelė automobilių stovėjimo aikštelė prie prekybos centro.

M.Žilys aiškino, kad jis norėjo, jog Pušyno gatvėje būtų leista mašinas statyti dešiniojoje pusėje, o ne toje, kur yra individualūs gyvenamieji namai.

„Kaip galima užstatyti įvažas į kiemus? Ar jie visai iš proto išėjo? Viską surašai logiškai, o išeina kažkokia nesąmonė. Kol pirštu neparodysi, nieko nebus“, – piktinosi politikas.

Ginčai dėl lankytinų vietų

Daugiausia diskusijų tarp komisijos narių sukėlė M.Žilio prašymas leisti įrengti 9 informacinius kelio ženklus „Lankytinos vietos“, nukreipiančių į privatų nuotykių parką. Jis tokį prašymą pateikė pastarojo parko direktorius, o ne kaip miesto tarybos narys.

Komisijos nariai pabrėžė, kad tokie kelio ženklai statomi tik kaip nuorodos į tas lankytinas vietas, kurias patvirtino Turizmo departamentas ar savivaldybė.

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas teigė, kad mieste yra šalinami reklaminiai ženklai, nes jų per daug. Be to, anot jo, kyla klausimas, kas būtų lankytina vieta – privatus nuotykių ar Poilsio parkas.

„Iššoviau pirmą šūvį ir jis tikslo nepasiekė. Negi žilagalviams pareigūnams turiu aiškinti, kas yra lankytina vieta. Kreipsimės raštu į aukštesnes instancijas, kad jos tai pasakytų“, – teigė politikas.

Paklaustas, už kieno pinigus, jo nuomone, turėtų būti įrengti tokie ženklai, M.Žilys atsakė: „Nežinau, kokia procedūra. Ženklai neštų naudą ne tik mano vadovaujamai bendrovei. Lankytinos vietos traukia į miestą žmones“.