Žiemą plaukioja ne visi

Šiuo metu Klaipėdos universitetas valdo mokslinių tyrimų laivą „Mintis“, gafelinę škuną „Brabander“ ir jachtą „Odisėja“. Tų laivų paskirtis, kaip ir plaukiojimo rajonai, yra skirtingi. „Odisėjos“ plaukiojimo rajonas apibrėžtas Lietuvos vidaus ir teritoriniais vandenimis ir Baltijos jūra. Tuo tarpu tiek „Mintis“, tiek „Brabander“ gali išplaukti į Šiaurės jūrą ir kitus vandenis, kurie yra apibrėžti A2 plaukiojimo rajonu. Tačiau „Minties“ maršrutas negali būti toliau kaip 100 jūrmylių nuo kranto žiemos zonoje ir 200 jūrmylių vasaros zonoje. „Brabander“ tokių ribojimų A2 plaukiojimo rajone neturi.

Laivams suteikta ledo ICE 1C klasifikacija.

Laivai „Mintis“ ir „Brabander“ gali būti naudojami visus metus, įskaitant ir žiemą. Jachtos „Odisėja“ naudojimas apibrėžtas – nuo balandžio 15 iki spalio 15 d. Nenaudojimo laikotarpiu laivas „Odisėja“ laikomas saugomoje Klaipėdos uosto teritorijoje iškeltas ant kranto.

Laivų ir įrangos paskirtis

Šiuo metu Klaipėdos universitetas ieško draudėjo visiems trims laivams apdrausti nuo 2018 metų. Šių laivų vertė yra skirtinga.

„Vakarų Baltijos laivų statykloje“ 2014 m. pastatyto 39 m ilgio katamarano „Mintis“ vertė yra 11 mln. 739 tūkst. eurų.

36 m ilgio „Brabander“ statytas 1977 m. Olandijoje. Klaipėdos universitetas jį įsigijo 2006 m. spalio 31 d. Šio laivo vertė – 500 tūkst. eurų.

Laivai „Mintis“ ir „Brabander“ naudojami mokomojo buriavimo, laivavedybos mokymo, nardymo, paukščių stebėjimo tikslais. Plačiausia jų paskirtis susieta su moksliniais tikslais - mokslinės įrangos instaliacija ir priežiūra, moksliniams tyrimams naudojant velkamus sonarus, tralus ir kitą įrangą bei distanciniu būdu valdomus povandeninių robotų prietaisus.

Mažiausios vertės yra jachta „Odisėja“. Ši 14 m ilgio iš stiklo plastiko pagaminta kylinė jachta statytas Gdanske 1985 m., Klaipėdoje jis nuo 1993 m. Jachta naudojama buriavimo mokymui ir moksliniams tyrimams. Jos vertė 10 tūkst. eurų.

Klaipėdos universiteto laivuose papildomai sumontuota mokslinės įrangos už 1 mln. 831 tūkst. eurų. Didžiausia dalis įrangos yra mokslinių tyrimų laive „Mintis“. Naudojantis laivo „Mintis“ įranga galima jūroje galima atlikti geologinius, geofizinius ir hidrologinius, biologinius tyrimus, aptarnauti jūroje vėjo jėgaines, naftos platformas, žuvų veisyklas, kitokią įrangą.

Brangiausias mokslinis įrenginys laivuose yra beveik 200 tūkst. eurų vertės daugiaspindulinis echolotas laivo šachtoje, skirtas atlikti batimetrinius matavimus. Daugiau kaip 150 tūkst. eurų vertės yra mobilus gręžimo įrenginys, skirtas vykdyti operacijas nuo jūros dugno, daugiaspindulinis echolotas ir šoninės apžvalgos sonaras, velkama per laivo bortą seisminio signalo registravimo sistema.

Apdraustos ir įgulos

Iki šiol – per pastaruosius 5 metus nė vienas Klaipėdos universiteto laivas nebuvo pakliuvęs į kokį nors įvykį už kurį būtų taikomas draudimas.

Visi jie apdrausti ir bus draudžiami jų vertės sumai. Atskirai draudžiami laivų korpusai, varikliai, taikomas laivo draudimas dėl nuostolių, kurie gali kilti dėl karo, streiko ar terorizmo. Taikomas ir laivų valdytojo civilinės atsakomybės draudimas. Visiškai pradus vieną ar kitą laivą jo savininkui – Klaipėdos universitetui būtų mokama pilna laivų vertė su nedidele franšize.

Atskirai draudžiami ir laivų įgulų nariai, mokslininkai, kuriuos su universitetu sieja darbo, mokymo ar praktikos užduotys.

Laivo „Mintis“ įgulą sudaro kapitonas, kapitono padėjėjas, vyr. mechanikas, budintis mechanikas, jūreivis, jūreivis virėjas. Papildomai laivu gali plaukti dar 12 galimų įgulos narių.

„Brabander“ maksimalus įgulos narių skaičius kuriai turėtų galioti draudiminė apsauga ilgalaikio plaukiojimo metu yra 18 narių, o vienos dienos plaukime be nakvynės laive – 36 nariams.

Jachtoje „Odisėja“ draudiminė apsauga ilgalaikio plaukimo metu galioja 9 įgulos nariams, o vienos dienos plaukime be nakvynės laive – 16 narių.

Kaip elgiasi mūsų smegenys, susidūrusios su naujos informacijos srautu? Jos griebiasi vienos gudrybės – nedelsdamos tame informacijos sraute imasi ieškoti detalių, kurios patvirtintų mūsų jau turimus įsitikinimus. Pavyzdžiui, išgirdę kokių gėdingų paskalų apie savo varžovą, dažniausiai pagalvojame „na ir šmikis – taip ir žinojau“. Bet jei tokių pat paskalų išgirstume apie savo bičiulį, veikiausiai palaikytume jas pramanais ir nekreiptume dėmesio. Jei nepasitikime savo šalies vyriausybe, tuomet bet kokį jos politinį posūkį vertiname kaip nesugebėjimą dirbti. Tačiau jei vyriausybę palaikome, bet koks politinis jos sprendimas mums bus tvirtas įrodymas, kad dirbti ji sugeba ir žino, ką daro.

Sąmoningai pripažinę polinkį ieškoti mūsų įsitikinimus patvirtinančių detalių, pradėsime jį pastebėti visur. Tai svarbu, pavyzdžiui, kai norime priimti kuo išmintingesnį sprendimą. Noras rasti mums palankių elementų savaime mūsų būsimo sprendimo nesugadins, tačiau tik jei eisime iš esmės teisingu keliu. Vis dėlto klystame pernelyg dažnai, o dėmesį į sprendimą nulėmusius veiksnius atkreipiame tik tada, kai jau būna per vėlu.

Aiškinama dvejopai

Kaip nurodo straipsnio autorius, yra dvi teorijos, kuriomis mėginama paaiškinti, kodėl esame linkę ieškoti mūsų įsitikinimus patvirtinančių detalių. Pirmoji teorija – puikiai pažįstama ir suprantama. Ją galima atpažinti tokiose frazėse kaip, pavyzdžiui, „tu tiki tuo, kuo nori tikėti“ arba „jis būtent taip ir pasakytų“; šis pagrindimas taikytinas ir tuo atveju, kai ką nors mėginama apkaltinti šališkumu, manant, kad atitinkamo žmogaus nuomonę nulėmė jo užimamos pareigos, darbo pobūdis ar pasirinktas draugų ratas.

Kita šio reiškinio aiškinimo teorija – kur kas subtilesnė. Pagal ją šališki mes tampame ne todėl, kad tikime vien tik tuo, kuo norime tikėti, o dėl to, kad, laikydamiesi tam tikrų asmeninių nuostatų ir išgirdę naują informaciją, nesugebame iškelti tinkamų klausimų. Ši teorija yra ne tokia išgryninta ir skaidri kaip pirmoji, nes galima atrasti šimtus priežasčių, kodėl vienokią ar kitokią nuomonę galėtume laikyti neteisinga. Tos priežastys galėtų būti įvairiausios – pradedant konkrečios nuomonės turėtojo atminties spragomis ir baigiant jo negebėjimu logiškai mąstyti.

Prieš tris dešimtmečius psichologijos profesorius Charlesas Lordas su kolegomis, siekdami suprasti, kas iš tiesų nulemia mūsų šališkumą, atliko eksperimentą – pamėgino šias dvi teorijas supriešinti. Dalyvauti eksperimente buvo pakviesti priešingų požiūrių į mirties bausmę besilaikantys žmonės. Vieni – vienareikšmiškai už mirties bausmę, kiti – vienareikšmiškai prieš. Jiems buvo pateikta įrodymų, kurie galėjo arba sustiprinti pritarimą mirties bausmei, arba dar labiau paskatinti žmogų manyti, kad mirties bausmė turi būti uždrausta. Atsižvelgiant į konkretaus žmogaus įsitikinimus, pirmuoju atveju įrodymai būtų laikytini patvirtinamaisiais, antruoju – paneigiamaisiais.

Pirminės mokslininkų išvados parodė, kad įrodymų pobūdis nėra toks svarbus veiksnys kaip išankstinės žmonių nuostatos. Kaip ir buvo galima tikėtis, patvirtinamieji įrodymai žmonių įsitikinimus sustiprino. Tačiau – kas įdomiausia – juos sustiprino ir paneigiamieji įrodymai. Apibendrinant – mirties bausmei nepritariantys eksperimento dalyviai ėmė dar labiau jai nepritarti, o jai pritariantieji – dar labiau pritarti, nesvarbu kurią iš dviejų pozicijų palaikantys įrodymai jiems buvo pateikti. Kaip pažymi T. Staffordas, tai yra aiškus įrodymas, kad visomis aplinkybėmis esame linkę ieškoti mūsų įsitikinimus patvirtinančių detalių.

Reikia strategijos

Eksperimentas tuo nesibaigė. Ch. Lordas su kolegomis nusprendė išsiaiškinti, kaip dalyvius veikia skirtingo pobūdžio (dvejopi) nurodymai, susiję su įrodymų, pagrindžiančių mirties bausmės kaip atgrasomosios priemonės veiksmingumą, vertinimu. Vieniems dalyviams buvo nurodyta pasistengti į įrodymus žvelgti kuo objektyviau, įsivaizduojant, kad jie yra teisėjai, kurių pareiga – visus įrodymus vertinti sąžiningai ir nešališkai. Kitiems dalyviams, užuot paaiškinant, kaip reikėtų vertinti įrodymus, buvo nurodyta visą dėmesį skirti įrodymų vertinimo strategijai. Jų buvo prašoma prieš priimant kiekvieną sprendimą savęs paklausti, ar jie taip pat vertintų gautus įrodymus, jei iš anksto žinotų, kad kito tokio paties eksperimento rezultatai patvirtino priešingą nuomonę negu ta, kurios dabar laikosi jie. Pavyzdžiui, tie dalyviai, kuriems buvo pateikti tyrimų įrodymai, patvirtinantys, kad mirties bausmė padeda sumažinti nužudymų lygį, buvo paprašyti įsigilinti į tyrimo metodiką ir įsivaizduoti, kad gauti rezultatai – priešingi.

Šios strategijos esmė – apsvarstyti priešingą variantą (angl. consider the opposite strategy). Gauti rezultatai gerokai nustebino. Tie dalyviai, iš kurių buvo tikėtasi objektyvumo ir sąžiningumo, vertindami įrodymus pademonstravo tokį patį šališkumą, kaip ir pirmosios eksperimento dalies dalyviai. Mirties bausmei pritariantiems dalyviams atrodė, kad įrodymai remia mirties bausmę. Mirties bausmei nepritariantys dalyviai manė, kad įrodymai remia mirties bausmės panaikinimą. Taigi nešališkam sprendimui priimti vien noro nepakanka.

Kita vertus, tiems dalyviams, kurių buvo prašoma apsvarstyti priešingą variantą, puikiai pavyko įveikti kiekvienam žmogui būdingą polinkį ieškoti turimus įsitikinimus patvirtinančių detalių – jie neskubėjo reikšti palankumo tiems įrodymams, kurie patvirtino jų išankstines nuostatas, ir kaip nereikšmingų nesuskubo atmesti tų, kurie teigė priešingai. Be to, jų įsitikinimai netapo tvirtesni, nesvarbu, su kurią pusę palaikančiais įrodymais jie susipažino.

T. Staffordas daro išvadą, kad šio tyrimo rezultatai yra gera žinia tiems, kurie tiki gera žmonių valia. Netiesa, kad mes nenorime sužinoti tiesos. Tereikia pasirinkti tinkamą strategiją, kuri padėtų įveikti kiekvienam iš mūsų būdingą trumparegiškumą, trukdantį pastebėti alternatyvas.

Naujasis leidyklos savininkas išsamiai nekomentavo būsimų naujovių, tik sakė, kad apie galimą veiklos plėtrą bus svarstoma vėliau.

„Toliau darbuojamės, persitvarkę struktūrinius dalykus, ką priklauso padaryti, pasikeitus akcininkui“, - BNS sakė L.Armonas.

Turto bankas neįvardijo pirkėjo, tik pranešė, kad akcijų paketą įsigijo leidybos profesionalas, todėl tikėtina, kad įmonės veikla bus atnaujinta. Akcijų perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas praėjusį penktadienį.

Turto banko atstovė Aušra Pocienė BNS sakė, kad likusias leidyklos akcijas valdo fiziniai asmenys - buvę ir dabartiniai leidyklos darbuotojai.

Leidyklos akcijoms parduoti prireikė šešių aukcionų. Jos privatizavimas pradėtas 2014 metais, kai mažėjant valstybės paramai nekomercinei knygų leidybai, įmonės veikla tapo nuostolinga. Praėjusių metų pabaigoje leidybos veikla buvo visai sustabdyta, dalis darbuotojų atleista.

Uoste atlyginimai didesni

Pagrindinis Klaipėdos universiteto šūkis yra „Universitetas – tavo žinių uostas“. Kaip teigė Klaipėdos universiteto Vadybos katedros vedėjas Rimantas Stašys šiam šūkyje aiškiai išreikštą mokslo ir praktinė Klaipėdos pusė susieta su uostu.

Nors emigracija veikia Lietuvą visose srityse, vienintelis Vilniaus universitetas jos tarsi nejaučia. Jo studentų dalis nuo 16 proc. Lietuvos švietimo rinkos išaugo iki 18 proc. Klaipėdos universitetas išlaiko maždaug stabilią 5,2 proc. dalį. Tai atitinka Lietuvos universitetų vidurkį.

Kai Lietuvoje jau prabilta apie kai kurių aukštųjų mokyklų naikinimą ar jungimą apie Klaipėdos universitetą to nekalbama. Tai yra išskirtinė Lietuvos aukštoji mokykla, kur nemaža dalis studijų susieta su uostu ir jūriniu verslu.

„Klaipėdos universitetą baigę techninių specialybių absolventai yra ypač paklausūs. Ypač geras socialinių ir technologinių specialybių absolventų įsidarbinimas. Kiek sunkiau rasti darbą baigusiems meno studijas“, - pastebėjo R.Stašys.

Jo teigimu, po vienerių metų technologinius mokslus baigusių absolventų atlyginimų vidurkis Lietuvoje yra 585 eurai, kai Klaipėdoje jis – 724 eurai. Čia įtakos turi Klaipėdos uostas, kur atlyginimai yra gerokai didesni nei kitur Lietuvoje.

Neatsitiktinai Klaipėdos universitete vienos paklausiausių yra jūrinės studijos – laivavedybos, jūrų uosto vadybos, jūrų technologijų ir inžinerijos. Tikimasi, kad populiarios bus ir tik šiemet pradėtos dėstyti naujos specialybės – suskystintųjų gamtinių dujų terminalų inžinerijos, logistikos.

Gilinasi į uosto problemas

R.Stašys džiaugėsi, kad vien universitetas kuria jūrinių studijų programas. Aktyviai įsitraukia ir uosto bendrovės, jų vadovai, specialistai, kurie perduoda studentams savo žinias. Universitetas stengiasi įtraukti į studijų procesą kaip galima daugiau uosto profesionalų, kad jauniems žmonėms perduotų savo žinias ir patirtį. Nuolat Klaipėdos universiteto veikloje aktyvus yra „Centrinio Klaipėdos terminalo“ vadovas Benediktas Petrauskas.

„Surinkau 12 didžiausių uosto ir laivybos verslo bendrovių, kur Klaipėdos universiteto studentai nuolat atlieka praktiką. Neretai iš praktikos vietų rašomi ir baigiamieji absolventų darbai“, - pastebėjo R.Stašys.

Studentai analizuoja ir teikia pasiūlymus kaip uosto bendrovėse gerinti tarpusavio komunikaciją, klientų aptarnavimą, personalo valdymą, vertinimą, motyvacines priemones. Netgi gilinamasi į bendrovių darbo apmokėjimo, energetikos valdymo, kokybės vadybos ir kitas problemas.

Studentai neretai pateikia įdomius ir uosto kompanijoms naudingus pasiūlymus. R.Stašys norėtų, kad su uosto kompanijų veikla daugiau būtų susieta doktorinių darbų. Tam tikras proveržis jau buvo 2015 metais, kai pateikti darbai susiję su vadybos gerinimu konkrečioje Klaipėdos uosto bendrovėje, oro taršos mažinimu iš laivų, Baltijos jūros pakrantės ekologija ir aplinkotyra, Lietuvos jūrinio sektoriaus ekonominiu vertinimu.

Praktinė mokslo nauda uostui

Tarp Klaipėdos universiteto ir uosto, o taip pat jūrinio verslo vyksta nuolatinis dialogas, atliekami konkretūs moksliniai tyrimai. Mokslo ir jūrinio verslo bendradarbiavimas daro didelę įtaką vystant Klaipėdos uostą, tvarkant Lietuvos krantus ir jūros zoną. Klaipėdos universitetas ypač tampriai bendradarbiauja su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, atliekami netgi bendri projektai.

„Klaipėdos universiteto mokslininkai turi licencijas ir patirtį dirbant su aplinkai jautriomis, visuomenės sveikatos požiūriu svarbiomis uosto ir pajūrio zonos aplinkosaugos problemomis“, - teigė Klaipėdos universiteto laivybos ir ekspedicijų tyrimo laboratorijos vedėjas Nerijus Blažauskas.

Jo teigimu, iš esmės Klaipėdos universiteto reikšmė jūrinėje srityje pasikeitė po to, kai į vandenį buvo nuleistas mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. Pereitai prie realios mokslinės jūrinio verslo analitikos. Turėdamas tokį laivą su puikia įranga Klaipėdos universitetas gali atlikti ne tik Lietuvos pakrantės, Klaipėdos uosto, bet ir tarptautinius tyrimus. Seisminiai, geologiniai, biologinės įvairovės, užterštų gruntų, sąnašų modeliavimas ir kiti tyrimai, rizikų vertinimai uoste ir pajūryje – visa tai šiandien jau prieinama Klaipėdos universitetui. Ir tai sudaro naujas prielaidas po atliktų tyrimų kokybiškiau vystytis Klaipėdos uostui.

Šiandien Klaipėdos universitetas dirba ne tik prie Klaipėdos uosto plėtros projektų, atlieka nuolatinius monitoringus, bet ir vykdo Šventosios uosto dampingo rajonų parinkimo, tarptautinius balastinių vandenų projektus. Klaipėdos uostininkai jau išgirdo mokslininkų pasiūlymus, kaip Baltijos jūroje galėtų būti statomi vėjo jėgainių parkai, kaip Klaipėdos uostas galėtų taptų tokių jėgainių statybos aprūpinimo uostu.

Dar vienas svarbus žingsnis bus žengtas 2018 metais, kai bus baigtas statyti Klaipėdos universiteto mokslinių laboratorijų centras.

Komentaras

Benediktas Petrauskas:

Esu buvęs pirmosios Klaipėdos universiteto tarybos narys ir pirmininko pavaduotojas. Taip pat nuo 1998 iki 2012 metų dėsčiau socialinių mokslų fakultete įvairias disciplinas susijusias su uosto įmonių valdymu. Šiais mokslo metais esu pakviestas dėstyti Uosto veiklos vadybą. Man smagu bendrauti su jaunais žmonėmis, universiteto studentais, kurie domisi Klaipėdos uostu, jūriniu kompleksu, Lietuvos susisiekimo sistema. Jauni žmonės žingeidūs, netgi man, turinčiam didžiulę jūrinės veiklos praktiką, tenka ruoštis paskaitoms, kad galėčiau kuo geriau perteikti teorines ir praktines žinias. Klaipėdos universiteto jūriškėjimo procesus žinau ir matau iš vidaus. Džiugu, kad Klaipėdos universitetas tapo jūriniam verslui naudinga ir reikalinga specialistų rengimo ir jūrinio mokslo vieta. Klaipėda būdama Lietuvoje išskirtiniu jūriniu miestu tuo pat metu puoselėja ir jūrines mokslines tradicijas. Mano supratimu, realus Klaipėdos universiteto jūriškėjimo procesas prasidėjo užmezgus nuolatinius ryšius su jūrinio komplekso bendrovėmis, įsteigus Jūrinio mokslo slėnį, arčiau universiteto pritraukus Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, pasistačius jūrinių tyrimų laivą „Mintis“, pradėjus vykdyti įvairius tarptautinius projektus. Klaipėdos universitetas įsteigtas specifiniame ekonominiu, kultūriniu ir geopolitiniu požiūriais Lietuvos pajūrio areale, vieninteliame šalies uostamiestyje. Lietuvai čia atsiveria didelės perspektyvos palaikyti ryšius su Baltijos jūros regiono šalimis, kitais pasaulio kraštais. Džiaugiuosi, kad ir šiandieninis universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas vienu iš prioritetų laiko universiteto bendradarbiavimą ir sąryšį su jūriniu verslu. Klaipėdoje veikia Jūrinių tyrimų atviros prieigos centras su penkiomis laboratorijomis, laivynu iš trijų laivų, statomas jo laboratorijų centras atversiantis naujus jūrinės mokslinės veiklos horizontus. Norėčiau ir įsivaizduočiau Klaipėdos universitetą tarptautinio lygio Baltijos jūros mokslinį centrą į kurį studijuoti atvyktų jaunuoliai iš kitų šalių. Kodėl gi negalėtų ateityje Klaipėdos universitetas prilygti, tarkim, tam pačiam Malmės tarptautiniam jūrų universitetui?

Šią vasarą Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ dirbo beveik be jokių pertraukų. Užsakymų atlikti tyrimus jūroje buvo tiek daug, kad dalis netgi sutapdavo ir reikėdavo jų atsisakyti arba perdėlioti grafikus.

Užimtumas didesnis nei planuota

„Planavome, kad pirmaisiais metais laivas „Mintis“ jūroje praleis apie 30 parų gryno laiko. Iki šios dienos laivas jūroje jau dirbo apie 60 parų. Šiemet dar suplanuotas maždaug 20 parų mūsų laivo darbas jūroje. Įprasta, kad daugiausiai mokslinio tyrimo laivai jūroje praleidžia iki 100 parų“, - dėstė Klaipėdos universiteto Infrastruktūros ir plėtros prorektorius Saulius Gulbinskas.

Jis pats administracinį darbą mielai iškeičia į mokslinį ir kaip vyresnysis mokslo darbuotojas mielai leidžiasi į mokslinio tyrimo ekspedicijas jūroje.

Didžiausią laiko dalį mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ jūroje praleido vykdydamas užsienio kompanijų ar partnerių prašymus.

„Mūsų laivas yra daugiafunkcinis, gali atlikti įvairaus pobūdžio tyrimus, todėl jis toks populiarus. Neapsirikome 2014 metais pasistatę būtent tokio tipo mokslinio tyrimo laivą“, - tikino S.Gulbinskas.

Būta ir komercinių užsakymų

Laivas „Mintis“ įvairius užsakymus pradėjo vykdyti nuo šių metų balandžio. Pirmasis darbas – Būtingės naftos terminalo plūduro rajono apžiūra. Būtingės naftos terminalo jūrinės dalies monitoringas pagal sutartį su „Orlen Lietuva” buvo atliekamas ir šiemet rugpjūtį.  

Mokslinio tyrimo laivas „Mintis“ visuomenėje bene labiausiai nuskambėjo, kai pagal švedų technologijų įmonės ABB užsakymą Baltijos jūroje atliko nutiesto „NordBalt“ elektros kabelio apžiūrą. Buvo rastos vietos, kur kabelis gulėjo jūros dugne iškilęs iš grunto.

Birželį laivas „Mintis“ olandų kompanijos „Mammoet“ užsakymu Baltijos jūroje atliko nuskendusio lėktuvo „An-2“ apžiūrą. Su specialia įranga buvo nufilmuotas jūros dugne gulintis lėktuvas. Pagal ją sudarytas lėktuvo įgulos narių iškėlimo veiksmų planas.

Liepą mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ apie 20 parų Lenkijos išskirtinėje ekonominėje zonoje Lenkijos įmonės „Mewo“ užsakymu vykdė dugno mokslinius tyrimus. Buvo atliekami hidrografinių plūdurų įdiegimo Lenkijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, inžineriniai grunto testavimo, povandeninio kabelio tarp Gdynios ir Helo inspekcijos darbai, naudojant povandeninio filmavimo robotą.

Taip pat liepą laivas „Mintis“ Baltijos jūroje šalia Rusijos sienos užfiksavo iki tol nežinomą maždaug 60 metrų gylyje jūros dugne gulintį apie 100 metrų ilgio laivą.

Tyrimus vykdys ir rudenį, ir žiemą...

Klaipėdos universiteto mokslinis laivas „Mintis“ nuolat gauną naują mokslinio tyrimo įrangą.

„Tarp komercinių užsakymų surandame 1-2 parų „langus“, kad galėtume išplaukti į jūrą išbandyti naują įrangą“, - teigė S.Gulbinskas.

Vienas iš įdomesnių tyrimų buvo nuskendusio laivo „Fusilier“ žuvimo vietos bei skenduolio modeliavimas 3D vaizdu. Šis vaizdas parodė laivo išsidėstymą, jo užnešimo nuosėdomis lygį.

Vienas įdomesnių laivo „Mintis“ atliktų tyrimų buvo susijęs su žvejybą. Tirta kas vyksta Baltijos jūros dugne tempiant žvejybinį tralą.

Po įtemptų vasaros darbų šiuo metu atliekami laivo „Mintis“ techninis aptarnavimas.

„Rugsėjį ir spalį suplanuoti nauji geologiniai Baltijos jūros dugno tyrimai. Dirbsime ir žiemą. Nors tuomet būna daugiau vėjuotų dienų, tačiau mums orai didelės įtakos nedaro. Žiemą vykdyti vizualinius tyrimus netgi geriau, nes vanduo yra skaidresnis“, - aiškino S.Gulbinskas.

Naujajam Klaipėdos universiteto laivui veiklos netrūksta. Vos prieš kelias dienas "Mintis" grįžo iš ekspedicijos Lenkijoje, kur vykdė pirmąjį savo komercinį užsakymą užsienyje.

Nuo liepos vidurio ekipažas svečiavosi Lenkijoje. Kartu su kaimynais Baltijos jūroje klaipėdiečiai vykdė lenkų įmonės MEWO komercinį užsakymą.

Pasak vyresniojo "Minties" mokslininko, asociacijos "Baltijos slėnis" direktoriaus Nerijaus Blažausko, darbai Lenkijos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse praėjo sklandžiai. Jis pats dalyvauti ekspedicijoje negalėjo, tačiau pasakojo apie atliktas užduotis.

"Padėjome lenkams įdiegti tris hidrografinius plūdurus jų teritoriniuose vandenyse, atlikome povandeninio kabelio Gdynios ir Helo inspekcijos tyrimus ir inžinerinius grunto testavimus“, – aiškino N.Blažauskas.

Pašnekovo žodžiais, minėtiems darbams atlikti reikalingi atitinkami, techniškai pajėgūs laivai, todėl "Mintis" įgulai puikiai pasitarnavo.

"Buvome tarsi pagalbininkai, kitus darbus vykdė patys lenkai. Paprastai apie 5–6 specialistų vienam tokiam projektui pakanka", – aiškino mokslininkas.

Tai jau antrasis laivo komercinis užsakymas šiais metais ir pirmasis atliktas užsienyje.

Darbams buvo panaudotas povandeninis filmavimo robotas – universalus, įvairiems bandymams, tyrimams ir net gelbėjimo operacijoms praverčiantis įrenginys.

Artimiausiu metu laive bus atliekami techninės priežiūros darbai – geofizinės įrangos instaliacija, taip pat bandymai jūroje. N.Blažauskas pasakojo, esą dar šį mėnesį Baltijos jūroje bus vykdomi Būtingės naftos terminalo aplinkos monitoringui reikalingi tyrimai.

"Laukia Būtingės naftos terminalo monitoringas, bet tai veikiausiai bus nedidelis vienos ar dviejų dienų išplaukimas. Savaitgalį mėginsime įdiegti ir testuoti geofizinę įrangą. Kol kas kitos išvykos į užsienį dar nepatvirtintos", – sakė pašnekovas.

Kadangi stovinčio laivo išlaikymas – itin brangus, jo įdarbinimas yra vienas pagrindinių įgulos tikslų. "Brangiausiai kainuoja stovintis laivas", – pabrėžė mokslininkas.

Pirmoji vasaros diena buvo itin darbinga AN-2 tragedijos tyrėjams. Dingusių lakūnų žūtį tiriantys specialistai išplaukė į jūrą apžiūrėti lėktuvo ir galbūt jį pakelti. Seimo komisijos nariai visą dieną kalbino atsakingus asmenis Klaipėdoje.

Policininkai plaukia į jūrą

Mokslininkų, povandeninių darbų ekspertų bei policininkų grupė išvyko į Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo AN-2 įgulos žūties vietą, tačiau net prieš pat ekspedicijos pradžią nebuvo žinoma, kokių konkrečiai darbų bus imtasi.

Klaipėdos universiteto laivas "Mintis" vakar nuo uosto krantinės atsišvartavo 18 val. Kelionė iki nelaimės vietos trunka ne mažiau nei 10 valandų. Jeigu oras bus palankus, šiandien vos prašvitus įgula turėtų pradėti darbą.

"Komanda turėjo išplaukti dar penktadienį, bet stiprus vėjas vertė atidėti šiuos planus. Nuo praėjusios savaitės pabaigos planai keitėsi gal 20 kartų. Paskutinį sykį ketinta pasinaudoti geromis prognozėmis ir išplaukti į jūrą 18 val., – teigė dingusiais laikomų lakūnų Adolfo Mačiulio ir Alvydo Selmistraičio paieškos bylos tyrimą kuruojantis Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Arūnas Saunorius.

Bene pirmą kartą tokioje operacijoje dalyvaus ir du Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnai.

Jų funkcija šioje ekspedicijoje – atlikti įvykio vietos apžiūrą. Nors pareigūnai patys į jūros gelmes neners, tačiau pagal visas procedūras jie privalo dalyvauti apžiūrint iškeltą vieno ar abiejų lakūnų kūnus.

Mobiliojo ryšio jūroje nėra

Vakar pavakare Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro Laivyno ir ekspedicijų tyrimų laboratorijos vadovas Nerijus Blažauskas sakė, kad į šią ekspediciją plauks standartinė šešių žmonių įgula, bet svečių būrys bus gausus: Nyderlandų kompanijos "Mammoet Salvage" atstovai, pareigūnai, kariškiai.

Sinoptikai žadėjo gražų ir ramų antradienį, tačiau trečiadienio ir ketvirtadienio orai didelių vilčių ramiam darbui jūroje nesuteikė.

"Mūsų programa minimum – viską, ką įmanoma apžiūrėti distanciniu būdu, nufilmuoti vadinamąjį 3D vaizdą, išsiaiškinti visas lėktuvo technines charakteristikas, sužinoti, kaip ir kuriose vietose jis yra pažeistas. Maksimali mūsų užduotis priklausys nuo orų. Jei matysime, kad techninės sąlygos bus palankios bandyti planuoti lėktuvo iškėlimą, tai ir pasistengsime atlikti. Jeigu kapitonas nuspręs, kad mūsų laivas bus pajėgus pakelti lėktuvą iki narams pasiekiamo gylio, mes tai ir padarysime. Bet tai bus matyti tik po inspekcijos ir techninio pasitarimo. Ir tai bus aišku tik antradienį vakare", – vakar teigė Nerijus Blažauskas.

Atrodo, kad susisiekti su krantu turės galimybę tik kariškiai. Lėktuvo žūties vietoje mobiliojo ryšio nėra.

Jeigu bus nuspręsta kelti lėktuvą, į įvykio vietą atplauks ir kariškių laivas. Manoma, kad lėktuvo pakėlimo bei kūnų išėmimo darbams gali prireikti pusantros dienos.

"Klaipėdos avialinijų" lėktuvas AN-2, kurį pilotavo patyrę lakūnai A.Mačiulis ir A.Selmistraitis, Baltijos jūroje nuskendo gegužės 16 dieną.

Pražudė per didelė patirtis?

Tuo metu vakar Klaipėdoje posėdžiavo Seimo Laikinoji tyrimo komisija, besiaiškinanti lėktuvo paieškos ir įgulos gelbėjimo operacijos vykdymo aplinkybes.

Komisijos narys Vytautas Matulevičius pertraukoje tarp komisijos susitikimų kalbėjo trumpai.

"Man asmeniškai susidaro įspūdis, kad valstybėje yra tarnybos, kurios reikalingos, esu įsitikinęs, kad jose dirba profesionalai, bet kažkas nesuveikia, kai ateina ta minutė X. Mechanizmas pradeda girgždėti, ir nėra rezultato. Kai reikia įjungti variklį skridimui, paaiškėja, kad vienas sraigtasparnis remontuojamas, kitas vėl kažkur, ir lemiamą akimirką nebelieka kam gelbėti žmonių. Šiandien akivaizdu, kad net idealiai vykdant gelbėjimo operaciją niekas nebūtų padėjęs, nes lėktuvas jau buvo paniręs. Čia kyla ir kitas klausimas. Kalbėjome su daugybe specialistų, patyrusių lakūnų, ir visi kalba tą patį. Paaiškėjo, kad šitas "kukurūznikas" techniniu požiūriu buvo patikimas lėktuvas, bet kadangi jo važiuoklė nėra įtraukiama, avariniu būdu leidžiantis į audringą jūrą, labai daug šansų, kad jis verčiasi, iš jo sunku išsprūsti, lakūnai atsiduria spąstuose. Nedarydamas jokių išvadų, bandau svarstyti, ar nebūdavo per didelė rizika skraidyti per Baltiją? Šiandien paaiškėjo, kad tie skrydžiai buvo įprastiniai. Suprantu, kad yra ekonominis interesas, nes skristi aplinkui yra žymiai didesnės degalų sąnaudos. Bet žmonių gyvybės yra svarbiau nei finansiniai dalykai. Bijau, ar tik šiuo atveju neatsitiko paradoksas – kai įtakos nelaimei turėjo pernelyg didelė pilotų patirtis, kai apsipranti su pavojais."

Kaltųjų ieškos ir Vilniuje

Komisijos pirmininku paskirtas Artūras Paulauskas pasakojo, kad vakar bendravo su "Klaipėdos avialinijų" vadovais, Palangos skrydžių valdymo centro bei Palangos oro uosto darbuotojais, Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro žmonėmis. Šie pokalbiai leido komisijai susidaryti konkretesnį vaizdą apie lemtingosios dienos įvykius.

Matyt, po vakarykščių pokalbių komisijos nariams kilo daugiau klausimų, todėl trečiadienį sostinėje jie ketina dar kartą kalbinti Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro darbuotojus.

Tik po visų apklausų komisija ketina apsispręsti, ar buvo išnaudotos visos galimybės ir pajėgos lėktuvui išgelbėti. Preliminarių išvadų galima tikėtis tik kitą savaitę.

Iki tol komisijos nariai nori susipažinti su prokurorų surinkta medžiaga, perskaityti atsakingų institucijų bei asmenų raportus, išklausyti garso įrašus.

"Norime pažvelgti plačiau, kaip kontroliuojama oro erdvė. Dabar mums aišku, kad mažoji aviacija naudojasi nevaldoma oro erdve. Praneša apie save, kada nori. Mums teks galvoti, ar ta tvarka yra gera, ar ją teks keisti, – teigė komisijos pirmininkas A.Paulauskas. – Labai svarbu išsiaiškinti, kada suprasta, jog lėktuvas patyrė katastrofą, kada pradėti pirmieji gelbėjimo darbai, ar išnaudoti visos pajėgos. Ar per kelias valandas, kai galima buvo tikėtis, kad žmonės gyvi, buvo padaryta viskas."

Komisijos nariams tapo aišku, kad gelbėjimo darbų teorija ir praktika ne visada sutampa. Praktikoje yra labai daug grandžių. Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras negali koordinuoti gelbėjimo operacijos, kai nelaimę patiria orlaivis, tada į darbą įsijungia Aeronautikos centras. Komisija ketina iki galo išsiaiškinti, ar šios dvi tarnybos nelaimės dieną susikalbėjo.

"Būtų gerai, kad rašydami išvadas žinotume lėktuvo gedimo priežastis, antrojo piloto likimą. Tos aplinkybės labai svarbios. Kol kas jokių skubotų išvadų daryti nenorime. Jaučiamės panašiai kaip turistai, kurie apžiūri daug muziejų, atmintinų vietų ir tik po kažkurio laiko viską susistemina. Esame tokio sisteminimo pradžioje", – vakar vakare kalbėjo A.Paulauskas.

Nyderlandų įmonės „Mammoet“ ir kitų specialistų komanda laivu „Mintis“ išplaukia į Baltijos jūrą apžiūrėti nuskendusio lėktuvo „An-2“. Specialistai dar antradienio naktį planuoja pasiekti už daugiau nei šimto kilometrų nuo kranto esantį lėktuvą ir specialia technika bandys apžiūrėti jo vidų bei analizuoti orlaivio iškėlimo galimybes, BNS sakė „Mammoet Baltic“ direktorius Edvinas Ivanauskas.

„Turėtumėme per pusvalandį išplaukti, apie devynios valandos bus ėjimas, naktį jau būsime vietoje. Jei oro sąlygos leis, o manome, kad turėtų leisti, pradėsime laivo skenavimo darbus: žiūrėsime situaciją to lėktuvo, kaip jis šiuo metru atrodo, kokia jo yra techninė būklė ir tada siūlysime, ką su juo reikėtų daryti (...) bus ir vidaus nustatymas, kiek leis galimybės, ir, be abejo, dėl iškėlimo jį apžiūrėsime“ – sakė E. Ivanauskas.

Anot jo, trečiadienį ir ketvirtadienį prognozuojama audra, bangų aukštis turėtų siekti iki 3 metrų, tad tai gali trukdyti apžiūros darbams.

„Bandysime maksimaliai padaryti darbų, kiek įmanoma, žiūrėsime, kokios bus prognozės. Ar truputį palaukti ir bandyti juos pabaigti, ar grįžti atgal. Viskas priklausys nuo sąlygų ir ką pavyks ten atrasti“, – tvirtino olandų įmonės atstovas.

Šiuo metu lėktuvas yra Baltijos jūros dugne, 124 metrų gylyj. Politikai apsisprendė, jog jis turi būti iškeliamas.

„Kokie požymiai lems, kad būtų nuspręsta iškelti? Techninė būklė, ar tvarkingas, nesulūžęs, nes žvejybos rajonas, ar kas nebuvo užkabinęs – taigi lems techniniai požymiai“, – sakė E. Ivanauskas LRT Televizijos naujienų tarnybos žurnalistams.

Gelbėtojus informacija pasiekė po 2 valandų, pilotai galėjo išgyventi pusantros

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tiriantis lėktuvo „An–2“ paieškos ir gelbėjimo operacijos eigą, po susitikimų su Klaipėdos avialinijų vadovu, Palangos skrydžių valdymo centro, Palangos oro uosto bei Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro darbuotojais konstatavo, kad informacija apie nelaimę iki jūrų gelbėjimo koordinavimo centro keliauja per ilgai.

Šiuo atveju, kilus įtarimų, apie galimą lėktuvo „An–2“ katastrofą, Palangos skrydžių kontrolės centras pranešė įmonei „Oro navigacija“, pastaroji informaciją perdavė Aeronautikos gelbėjimo koordinaciniam centrui ir tik po 2 valandų žinia pasiekė karius, kurie vykdo gelbėjimo operacijas.

„Reikia žiūrėti ar čia per šitas institucijas, informavimas neuždelsė, ar neuždelsta pradėti gelbėjimo darbų. Kol kiekvienas raportuoja, kol įvertina situaciją, mes prarandam labai brangų laiką. Nes jeigu jie neturėjo hidrokostiumų, kaip sako, 1,5 valandos žmogus gali išsilaikyti tokioj jūroj“, – svarstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Teigiama, kad gelbėjimo plaustą ir liemenes pilotai turėjo, tačiau komiteto narius sukrėtė žinia, kad jais turi pasirūpinti patys žmonės, o ne įmonė. Tačiau aiškėja, kad ir šios priemonės nebūtų padėjusios.

„Šitas „kukurūznikas“ vadinamas – jis yra labai patikimas lėktuvas technine prasme, bet kadangi jo važiuoklė nėra įtraukiama, avariniu būdu leidžiasi jūroje, ypač į audringą jūrą, labai daug šansų, kad jis verčiasi. Jis yra nesaugus šioje situacijoje, yra nepatikimas. Iš jo sunku ištrūkti“, – dėstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Vytautas Matulevičius.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, atkreipė dėmesį, kad mažoji aviacija naudojasi nevaldoma oro erdve – ryšį įjungia kada nori. Svarstoma, ar nevertėtų keisti šios tvarkos.

Nyderlandų kompanija „Mammoet“ Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo „An-2“ apžiūros operacijai greičiausiai pasirinks ne kariuomenės, o Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivą laivą „Mintis“, sako susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys.

„Mammoet“, įvertinusi galimus laivus, pasirinko Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivą „Mintis“. Nuo ryt bus pradėta montuoti įranga ir šeštadienį, jei leis oro sąlygos“, bus išplaukta į jūrą“, - BNS sakė R.Slapšys.

Kiek anksčiau Vyriausybėje krašto apsaugos ministras Juozas Olekas žurnalistams tvirtino, kad olandai pasirinko Karinių jūrų pajėgų laivą „Jotvingis“.

Valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovas Algimantas Raščius BNS patvirtino, kad trečiadienį ekspertai iš tiesų apžiūrėjo „Jotvingį“, tačiau išsiaiškino, kad šio laivo denyje būtų per daug sudėtinga montuoti įrangą.

„Šiuo metu deramės dėl kito, Klaipėdos universiteto laivo „Mintis“ - komanda apžiūrėjo, laivas greičiausiai tinka. Jei viskas tiks, greičiausiai persamdysime „Mintį“, - BNS sakė A.Raščius.

Su olandų įmone sutartis dėl lėktuvo skenavimo pasirašyta antradienį. A.Raščius darbų kainos nenorėjo viešinti.

Anot jo, visa nuskendusio lėktuvo apžiūrai reikalinga įranga turėtų būti pristatyta trečiadienio vakarą, pats skenavimas, jei nesutrukdys oro sąlygos, turėtų vykti šeštadienį arba sekmadienį.

Skenavimus atlikę ekspertai turėtų pasiūlyti, kaip būtų galima orlaivį iškelti.

Darbai bus finansuojami iš Vyriausybės rezervo fondo. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pirmadienį neatmetė, kad regreso tvarka padengti išlaidas gali būti reikalaujama iš orlaivio savininkų - „Klaipėdos avialinijų“. Šios vadovai esą nepageidauja iškelti orlaivio, jei to nereikės siekiant atgauti galbūt ten esančius pilotų kūnus.

Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Dar po dviejų parų nustatyta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas.

Lapkričio mėnesį oficialiai pakrikštytas Klaipėdos universiteto jūros mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. Tai pirmoji tokia daugiafunkcė jūros tyrimų laboratorija Baltijos šalyse, todėl tikimasi, kad laivas padės pritraukti ne tik jūros srityje dirbančius mokslininkus, bet ir inovatyvias įmones iš Lietuvos bei užsienio.

Unikali laboratorija ant vandens

Laivą „Mintis“ beveik dvejus metus statė Vakarų Baltijos laivų statykla. Įkeliant laivą į vandenį Vakarų laivų gamyklos (kurios dukterinė įmonė yra Vakarų Baltijos laivų statykla) generalinis direktorius Arnoldas Šileika tikino, kad nors tai ir nebuvo sudėtingiausias kompanijos statytas laivas, kai kurie užsakovo reikalavimai tapo iššūkiu: „Jis labai inovatyvus ir unikalus tuo, kad yra katamaranas. Be to, jame sumontuota labai galinga jėgainė, jis aprūpintas pačia naujausia ir moderniausia moksline įranga, navigacijos sistema. Didžiausias išbandymas buvo tai, kad laivas savo gabaritais nėra didelis, o jame reikėjo sumontuoti labai daug įrangos“, – pasakojo A.Šileika.

Mažą miestą su savo infrastruktūra primenančiame 39 m ilgio ir 12 m pločio laive sumontuota autonomiška sistema, todėl laivo įgula dvidešimt dienų galėtų išbūti be kitų pagalbos. Vienu metu naujuoju laivu gali plaukti 18 žmonių: 6 įgulos nariai ir 12 tyrimus atliekančių mokslininkų. „Mintis“ suprojektuota ir pastatyta taip, kad ja būtų galima plaukioti iki 200 mylių atstumu nuo kranto, vėjo greičiui siekiant iki 20 metrų per sekundę, o bangų aukščiui – 3,5 metro. Statant laivą ypač daug dėmesio buvo skirta laivo triukšmingumui ir vibracijai. Dėl jame planuojamų mokslinių tyrimų siekta šiuos parametrus kaip įmanoma sumažinti.

Laive, kurio vertė 33,5 mln. litų, įrengtos dvi stacionarios laboratorijos geologiniams, biologiniams ir fizikiniams bei cheminiams tyrimams atlikti. Laive dirbantys mokslininkai galės atviroje jūroje atlikti aplinkos stebėseną, žuvų išteklių, taršos incidentų tyrimus, vykdyti palaidoto cheminio ginklo rajonų taršos monitoringą.

Formuojamas jūros mokslų branduolys

Pasak Klaipėdos universiteto Atviros prieigos centro koordinatoriaus Kornelijaus Danilevičiaus, „Mintis“ atveria ne tik naujas tyrimų galimybes, bet meta nemenką iššūkį fundamentinio ir taikomojo jūrinio mokslo plėtroje. Tačiau Lietuva šiam iššūkiui pasirengusi – Klaipėdoje sėkmingai formuojasi regiono jūros mokslų branduolys: „Mintis“ yra sudėtinė Jūrinio mokslo ir verslo slėnio, kuriam iš ES struktūrinių fondų numatyta skirti 65 mln. litų, kūrimo dalis.

„Regiono verslas palaikė Jūrinio slėnio kūrimo iniciatyvas ir šiandien galime tvirtai pasakyti, kad Klaipėdos universitetas tapo Lietuvos jūrinio mokslo centru. Per kelis pastaruosius metus sugebėjome ne tik atnaujinti studijų laboratorijas, bet ir gerokai sustiprinti mokslinę infrastruktūrą, sutelkti vedančiuosius Lietuvos jūrinių krypčių mokslininkus. Tik Jūrinio slėnio projektų įgyvendinimas leido mums įsigyti mokslinių tyrimų laivą „Mintis“, – pasakoja K.Danilevičius. – Jau turime veikiantį atviros prieigos centrą su Jūros ekosistemų, Jūros chemijos, Vandens transporto technologijų ir Jūrinių konstrukcijų patikimumo laboratorijomis. Svarbus Klaipėdos universiteto partneris yra Klaipėdos mokslų ir technologijų parkas. Universiteto miestelyje taip pat statomas verslo inkubatorius, kuriame bus sudarytos sąlygos verslo įmonėms naudotis inovatyvių produktų gamybine įranga. Šis inkubatorius turėtų pradėti veikti jau 2015 m. vasarą.“

Tikisi proveržio

Pasak Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus Arūno Karlono, šis laivas atveria plačias galimybes ir tarptautiniam bendradarbiavimui: „Klaipėda nuo seno garsėja kaip jūrinių kompetencijų centras, o Jūrinis slėnis ir ypač „Mintis“ yra labai tvirtas pagrindas toliau tobulinti šias kompetencijas. Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų atviros prieigos centras taip pat bendradarbiauja su verslu, todėl Klaipėdoje verslo ir mokslo partnerystė tikrai stiprėja“, – teigia A.Karlonas.

Tačiau, pasak jo, esama infrastruktūra atveria ir daug platesnes galimybes: „Tai vienintelė tokia laboratorija Baltijos šalyse, taigi galime pelnytai pasigirti regione pirmaujančia jūros tyrimų infrastruktūra. Jūros mokslų ir technologijų atviros prieigos centras taip pat yra Lietuvoje veikiančių, naujausia technika aprūpintų atviros prieigos centrų tinklo dalis, taigi tiek Klaipėda, tiek Lietuva turi didžiulį potencialą būti patrauklios regiono mastu, vykdyti tyrimus su tarptautiniais partneriais.“

Viena iš tokių galimybių, pasak A.Karlono, „Horizontas 2020“ programa. Tai didžiausia Europos Sąjungos istorijoje inovacijų paramos programa, kurios metu inovacijoms bus skiriama beveik 80 mlrd. eurų. Tarp jų – ir parama mažoms bei vidutinėms įmonėms ir su jūriniais ištekliais susijusiems tyrimams: „Priešingai nei programos pirmtakės, „Horizontas 2020“ orientuotas į verslą, ypač mažas ir vidutines įmones, todėl tiek dokumentų teikimo tvarka, tiek teminiai rėmai yra gerokai laisvesni nei anksčiau. Tikimasi, kad tai paskatins plačiau žvelgti į bendradarbiavimo galimybes ir padrąsins inovatyvius verslus didinti savo konkurencingumą dirbant su mokslu.“

K.Danilevičius teigia, kad pagrindinės mokslo ir verslo bendradarbiavimo nišos Klaipėdoje –  žvejybos, laivų statybos, laivybos, krovinių gabenimo konkurencingumo didinimas.

„Tačiau turime orientuotis ir į sumaniųjų specializacijų gaires bei į ES skatinamų naujų jūrinių veiklų, tokių kaip jūrinė energetika, akvakultūra, biotechnologijos, modernūs jūrinių tyrimų metodai, naujų jūros išteklių panaudojimas, ir kitas perspektyvas“, – sako jis.