Akcija prasidėjo vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, tada eisena pajudėjo Gedimino prospektu iki Vinco Kudirkos aikštės, prie Vyriausybės, o baigėsi Simono Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, kur surengtas mitingas.

Organizatoriai pranešime tvirtino, kad Lietuvoje nuosekliai vykdomas „radikalus tautinių mažumų mokyklų reformavimas“.

Lenkų sąjunga kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymą palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose.

Ji šiuos siūlymus vadina pakeitimais, kuriais „privaloma tautinių mažumų kalba mokyklos tarybos sprendimu gali tapti nebeprivaloma“.

L. Balandžio/BNS nuotr.

„Šiuo metu viešojoje erdvėje tęsiasi diskusijos apie tautinių mažumų mokyklų ateitį. Blogiausia – neapibrėžtumas, su kuriuo susiduria šių mokyklų mokiniai, jų tėvai ir mokytojai. Jie baiminasi dėl savo ir mokyklų ateities, o nauji mokslo metai visiškai nekelia optimizmo“, – nurodo organizacija.

„Už integraciją, o ne asimiliaciją“

Eisenos dalyviai nešėsi vėliavas, plakatus, kritikuojančius Vyriausybę dėl tautinių mažumų mokyklų mokyklų padėties, minioje buvo matyti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos vėliavos.

Proteste dalyvavo ir šios partijos nariai, įskaitant pirmininką Waldemarą Tomaszewskį.

43 metų Aurelija Mentelis-Ugrevič iš Vilniaus BNS sakė, kad prieštarautų prieš ketinimus sumažinti pamokų lenkų kalba kiekį lenkiškose mokyklose.

Aš už integraciją, o ne asimiliaciją.

„Man tas atrodo nesąmonė. Jeigu esame lenkiškoje mokykloje, lenkų kalba turėtų būti iki 12 klasės. Jeigu žmogus nori mokytis lietuvių, jis eina į lietuvių“, – teigė protestuotoja.

„Aš už integraciją, o ne asimiliaciją“, – pridūrė ji.

Elektrotechnikas Vladimiras Žukovas ragino Vyriausybę neskubėti su sprendimais mažinant tautinių mažumų kalbų pamokų skaičių, tačiau pabrėžė, jog tautinių mažumų mokyklų vaikams reikalinga integracija.

„Jie turi mokytis savo gimtąja kalba, bet jaustis lietuviais, būti Lietuvos dalimi, būti Lietuvos visuomenės dalimi“, – BNS sakė 54 metų elektrotechnikas.

„Nesinorėtų prarasti tos kultūrinės įvairovės, istorijos, kad Lietuvoje ir Vilniuje namus randa visi – lietuviai, lenkai, baltarusiai, netgi rusai“, – kalbėjo jis.

Kvietė elektroniniame dienyne

Mitinge buvo matyti įvairių plakatų su lenkiškų mokyklų pavadinimais, į jį atėjo ir vaikų, paauglių.

Visuomeninis transliuotojas LRT protesto išvakarėse rašė, kad kai kuriose mokyklose buvo platinami renginio informaciniai lapeliai, kvietimas į akciją platintas ir mokyklų socialinių tinklų grupėse, elektroniniame dienyne. Šiuose kvietimuose buvo rašoma apie Švietimo ministerijos esą siūlomus pokyčius lenkų mokykloms.

Ministerija teigia jokių pasiūlymų dar neteikusi ir permainoms tautinių mažumų mokyklose dar nesirengianti. Ji tik nurodė atvėrusi platformą, kurioje bendruomenės gali teikti savo pasiūlymus, pavyzdžiui, didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas BNS teigė, kad tokiomis akcijomis „politikai tiesiog sėja nerimą ir manipuliuoja siekdami naudos sau“.

L. Balandžio/BNS nuotr.

„Mokyklų tautinių bendrijų kalbomis neketinama uždaryti, ugdymosi sąlygos taip pat nebloginamos. Nėra priimta nė vieno sprendimo, kuris galėtų pabloginti mokyklų tautinių bendrijų mokomosiomis kalbomis padėtį. Dabar vyksta diskusijos, kad reikia daugiau lietuvių kalbos mokymo, ypač ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme. Tačiau neketinama to daryti gimtosios kalbos mokymo sąskaita. Nesvarstoma keisti Švietimo įstatymo nuostatos dėl galimybės mokytis gimtosios kalbos ir gimtąja kalba“, – protesto išvakarėse sakė ministras.

G. Jakštas pabrėžė, kad nors diskusijos dėl didesnio lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose vyksta, tačiau to neketinama daryti gimtosios kalbos sąskaita.

„Dabar vyksta diskusijos, kad reikia daugiau lietuvių kalbos mokymo, ypač ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme. Tačiau neketinama to daryti gimtosios kalbos mokymo sąskaita. Nesvarstoma keisti Švietimo įstatymo nuostatos dėl galimybės mokytis gimtosios kalbos ir gimtąja kalba“, – aiškino ministras.

„Į priekį žiūrinčios mokyklos pačios be papildomų reglamentavimų imasi įgyvendinti priemones, kad jose besimokantys vaikai galėtų kuo geriau išmokti ir kuo dažniau vartoti lietuvių kalbą. Tą iliustruoja ir šiame įraše pateikiamos nuotraukos, kurias padariau Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje šią savaitę“, – pažymėjo jis.

Galiausiai ministras kvietė tautinių mokyklų bendruomenes pasidalinti savo patirtimi ir suformuluoti savo pasiūlymus.

Reaguodama į šį renginį, nevyriausybinė organizacija „Ukrainos namai“ tvirtino nuo jo atsiribojanti, pareiškusi, kad mitingo organizatoriai nederino kalbėjimo ukrainiečių vardu su nė viena ukrainiečių bendruomene, nors ir akcentavo Lietuvoje gyvenančių karo pabėgėlių vaikų švietimo problemas.

Pagal įstatymą, vietovėse, kur tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra Pietryčių Lietuvoje.

Praėjusią savaitę ligoninėje mirė gatvėje Varšuvos centre užpulta ir brutaliai išžaginta 25-erių Liza. Jos pavardė neskelbiama.

23 metų vyras buvo sulaikytas ir apkaltintas šiuo užpuolimu, sukėlusiu moterų teisių grupių ir didelės baltarusių išeivių bendruomenės pasipiktinimą.

Demonstrantai susirinko gedėti išpuolio vietoje, kur uždegė žvakučių ir padėjo gėlių.

„Liza atvyko į Lenkiją ieškoti geresnio gyvenimo. Lenkijoje iš jos atėmė gyvenimą“, – sakė viena iš protesto akcijos organizatorių Maja Stasko.

Dalyviai, kurių organizatoriai paprašė apsirengti juodai, laikė plakatus su šūkiais baltarusių ir lenkų kalbomis „Moterys nėra grobis“ ir „Aš tiesiog ėjau namo“.

Oficialiais duomenimis, 2023 metais Lenkijoje gyveno beveik 80 tūkst. baltarusių, kurių daugelis pabėgo į kaimyninę valstybę baimindamiesi politinių represijų savo šalyje.

„Mums visiems tai buvo tikras šokas“, – apie išpuolį naujienų agentūrai AFP pasakojo Lenkijoje informacinių technologijų srityje dirbanti baltarusė Anna (Ana), kuri atsisakė nurodyti savo pavardę.

Liza atvyko į Lenkiją ieškoti geresnio gyvenimo. Lenkijoje iš jos atėmė gyvenimą.

„Pabėgome iš Baltarusijos ieškoti ramybės čia, o dabar tapome ne režimo, o vyrų aukomis“, – sakė 25-erių mergina.

Organizatoriai teigė, kad nuo seksualinio smurto užsienyje nukentėję baltarusiai kaip pabėgėliai susiduria su papildomomis kliūtimis, įskaitant nepasitikėjimą teisėsaugos tarnybomis.

„Turime tokios patirties su policija, kad mums sunku patikėti, jog jei paskambinsime į policiją, ji mumis patikės ir kas nors imsis veiksmų“, – AFP sakė baltarusių aktyvistė Nasta Bazar.

„Labai norėčiau, kad kiekviena moteris žinotų, jog visada atsiras moterų, kurios ją palaikys [...] ir kad yra padedančių baltarusių organizacijų“, – pridūrė N. Bazar.

Prie mitingo prisijungė moterų teisių gynėjai ir dalyviai iš Ukrainos. Šiuo metu Europos Sąjungos narėje Lenkijoje gyvena apie milijonas pabėgėlių iš karo draskomos šalies.

„Situacija be abejo keičiasi, išgirdome naujų pažadų ir įsipareigojimų. Akcizų projektai parengti, turės Seimas apsispręsti. Bet kas yra nauja, kad daugiamečių pievų problemą premjerė pažadėjo išspręsti ir atšaukti išsiųstus pranešimus, kuriuos gavo ūkininkai, atkurti daugiametes pievas“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė I. Hofmanas.

„Mes šiandien, kadangi bėgame nuo vienos valdžios institucijos į kitą, tai apsitarsime rezultatus ir spręsime kolektyviai žemės ūkio tarybos formate. Stengsimės paskelbti šiandien arba rytoj iš ryto“, – paklaustas, ar pasiekimai pakankami, jog protestas būtų nutrauktas, teigė jis.

Jis paminėjo, kad anot premjerės, daugiamečių pievų klausimas bus sprendžiamas tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu.

„Vienas būdas – spręsti Europos Komisijos lygiu, iš jos gaunant teigiamą atsakymą. Kitas – nacionalinė teisė“, – paminėjo jis.

ELTA primena, jog šią savaitę nuo antradienio iki penktadienio Vilniuje vyksta ūkininkų protestas – į Vilnių suvažiavę apie 1,3 tūkst. traktorių.

Protestuojantys ūkininkai reikalauja atšaukti prievolę atkurti daugiametes pievas, grąžinti senąją žymėto dyzelino naudojimo tvarką, panaikinti nuo šių metų pakeltą akcizą suskystintosioms naftos dujoms (SND), spręsti vadinamąją pieno krizę, atsisakyti saugomų teritorijų plėtros, sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą.

Trečiadienį šiuos reikalavimus protestuotojai išsakė Kęstučiui Navickui ir aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, jie abu susirinkusiųjų buvo nušvilpti.

Vyriausybė trečiadienį išplatintame pranešime teigė, jog Ministrų kabinetas siekia spręsti ūkininkų keliamas problemas, pavyzdžiui, atliepiant reikalavimus dėl žymėto dyzelino ir SND, jau įregistravo Akcizų įstatymo pakeitimus.

Prie LŽŪT organizuojamos akcijos taip pat prisijungė ir Privačių miško savininkų asociacija, sostinėje matyti stovinčių protesto miškovežių.

Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Meduza“.

Pasak leidinio, neigiamo atsakymo priežastis buvo „mieste besiklostanti epidemiologinė situacija“. Laiške mitingo iniciatorėms taip pat primenama, kad Rusijos sostinėje vis dar galioja masinių renginių draudimas, kuris dėl koronaviruso buvo įvestas 2020 metais.

Rusijos kariškių žmonoms buvo priminta, jog jei renginiai vyks be valdžios leidimo, už tai reikės „atsakyti“.

Mitingą norėta surengti lapkričio 25 d. vienoje iš aikščių Maskvos centre. Į jį galėjo susirinkti apie 300 žmonių.

Anksčiau Rusijos opozicijos leidinys „Važnyje istorii“ („Svarbios istorijos“) pranešė, kad šalies valdžia pradėjo slopinti vis platesnį mastą įgaunantį į karą prieš Ukrainą mobilizuotų vyrų žmonų ir motinų judėjimą.

ES vykdomoji institucija taip pat rekomendavo valstybėms narėms pradėti oficialias derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės.

Ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis ir Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili pasveikino šalį su istorine pergale.

Trečiadienio vakarą S. Zurabišvili kreipėsi į minią, susirinkusią į proeuropietišką mitingą prie prezidento rūmų sostinėje Tbilisyje ir mojuojančią Sakartvelo ir ES vėliavomis.

Ji perskaitė peticiją, kurią bus galima pasirašyti ir kurioje Europos sostinės raginamos suteikti Sakartvelui oficialią narystės galimybę.

„Raginame Jus suteikti mūsų tautai kandidatės statusą, atsižvelgiant į ilgamečius kartvelų tautos siekius ir nepalaužiamą jos žmonių valią“, – rašoma peticijoje.

„Mūsų ateitis yra su jumis – Europoje. Ši ateitis neturi alternatyvos!“ – priduriama joje.

Galutinį sprendimą dėl Sakartvelo, kaip šalies kandidatės, statuso, ES lyderiai turės priimti gruodžio viduryje.

Sakartvelas kartu su Ukraina ir Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę Ukrainą.

ES lyderiai Kyjivui ir Kišiniovui suteikė kandidatų statusą, o Tbilisį paragino pirmiausia įgyvendinti teismų ir rinkimų reformas, sustiprinti žiniasklaidos laisvę ir apriboti oligarchų galią.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad Briuselis pateikė rekomendaciją su išlyga, kad Sakartvelo vyriausybė imsis reformų, kurios „atspindėtų tikruosius didžiosios daugumos jos piliečių siekius įstoti į Europos Sąjungą“.

Narystė ES ir NATO yra įtvirtinta Sakartvelo konstitucijoje ir, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, jai pritaria daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų.

Šį kartą renginys, kaip teigė vienas iš jo organizatorių, rašytojas Arkadijus Vinokuras, skirtas ne tik Ukrainai, bet ir su teroristine grupuote „Hamas“ kovojančiam Izraeliui palaikyti.

„Norime pasakyti mūsų broliams ir sesėms, kovojantiems Ukrainos laukuose, kad taip pat remiame ir kovojančius Izraelio vaikinus ir merginas“, – renginio metu kalbėjo A. Vinokuras.

Jis teigė, kad tradicija tapę pirmadienio mitingai sostinės Katedros aikštėje bus rengiami ir toliau.

„Rinksimės čia to, kol Izraelis ir Ukraina nugalės bendrą priešą, bendrą blogį“, – dėstė vienas iš renginio organizatorių.

ELTA primena, kad Izraelio pajėgos stiprina savo operacijas Gazos Ruože, kuriomis reaguojama į spalio 7 dieną „Hamas“ inicijuotus kruvinus išpuolius. Izraelio pareigūnų duomenimis, „Hamas“ smogikai pražudė 1 400 žmonių, o dar daugiau kaip 240 paėmė įkaitais.

Nuo tada Izraelis bombarduoja „Hamas“ valdomą Gazos Ruožą ir pasiuntė sausumos pajėgas. „Hamas“ Sveikatos ministerija skaičiuoja, kad Gazos Ruože iki šiol žuvo 9 770 žmonių.

Kaip BNS informavo Seimo kanceliarija, tai padaryta Vadovybės apsaugos tarnybos nurodymu „dėl saugumo“.

Pasak jos, nuo 12.30 iki 16 val. bus uždarytas įėjimas į Seimo II rūmus nuo Sausio 13-osios memorialo pusės, į juos patekti bus galima pro kitą įėjimą nuo A. Tumėno gatvės.

Prie Seimo budinčių pareigūnų duomenimis, į protesto akciją reiškiant nepasitenkinimą dėl parlamente svarstomų Nekilnojamojo turto mokesčio pataisų susirinko apie 2,5 tūkst. asmenų, nors leidimas mitinguoti buvo išduotas iki tūkstančio žmonių. Incidentų kol kas nefiksuota.

Kaip BNS teigė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, policija stebi situaciją ir, jei reikės, yra pasirengusi skirti daugiau pajėgų.

„Pareigūnų yra pakankamai, esame pasirengę, turime rezervą, jei reikės pritraukit daugiau (pareigūnų –BNS), esame pasiruošę užtikrinti saugumą“, – sakė R. Matonis.

Anot jo, dėl galimų pažeidimų viršijus suderintą protesto dalyvių skaičių bus sprendžiama po renginio.

Mitinge dalyvaujantys keli tūkstančiai žmonių protestuoja prieš gyvenamųjų būstų apmokestinimą, kuris, kaip teigiama, būtų nustatytas pagal „apgaulingas medianas“ ir neatsižvelgtų į naujai miestuose statomų gyvenamųjų namų butų kainas. Anot mitinguojančių, toks apmokestinimas gali būti prilygintas „faktiniam nuosavybės nusavinimui“.

„Grįžta reketas NT mokesčių pavidalu“, „Ateityje NT mokestis = benamis žmogus“, „Pareigūne, apgink Lietuvos ateitį, o ne šaikos savivalę!“ – tokius ir panašius plakatus rodė mitinguojantys asmenys.

Taip pat mitingo metu plazdėjo Lietuvos vėliavos, vėliavos su Vyčiu, Gediminaičių stulpais, Žemaitijos ir Biržų regiono simboliais, „antrosios Lietuvos“ simbolika.

Mitingo dalyviai skandavo: „Seimą lauk!“, „Seimas vagys!“, „Seimo vagis lauk!“.

Mitingą organizuoja Raimondas Šimaitis, „Facebook“ paskyroje prisistatantis kaip „ne politikas“, prie mitinguotojų atvežimo į Vilnių iš kitų Lietuvos miestų ir regionų prisidėjo Šeimų sąjūdžio aktyvistas, politikas Artūras Orlauskas.

Įvykio metu R. Šimaitis teigė, kad NT mokestis ypač paveiks neįgaliuosius, pensininkus, asmenis, gyvenančius žemiau skurdo ribos. Taip pat, pasak jo, mokestinė našta kiltų ir asmenims gebantiems susimokėti, nes vidutiniškai uždirbančiųjų asmenų pajamos nepaveja infliacijos, turto kainų augimo.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Taip, darbingo amžiaus žmonės susimokės mokesčius, bet ką daryti žmonėms, kurie gyvena prasčiau? Statistika rodo, kad apie 20 proc. žmonių gyvena žemiau vidutinių pajamų. Tai ką reikės daryti žmogui, kuris 2026 m. gaus sąskaitą 500 eurų, o jau 2030 jis jau turės mokėti 3 tūkst. eurų,“– aiškino R. Šimaitis.

Jis taip pat tvirtino, kad didžioji dalis minimalaus NT mokesčio surinktų lėšų būtų skirta paties mokesčio surinkimui ir procesų administravimui, tad vėliau jis būtų smarkiai keliamas.

„Jeigu šiandien sumokėsite 0,05 proc., mokesčių rinkėjai pamatys, kad nieko nėra surinkta ir kels mokesčius,“ – tvirtino jis.

„Tas pats kaip plėšikas va čia Naujanuose pasikvietė po tiltu: „ateik, nebijok, tau nieko nebus“ ir tada gaunate iš plytos per galvą ir atsibundate be piniginės. Tai čia yra lygiai tie patys plėšikai, kaip šitas Naujininkų narkomanas. Jiems niekada negana, jiems reikia dar mokesčių“, – kaip skelbia BNS mitingo metu susirinkusiesiems sakė R. Šimaitis.

Anot jo, valstybė neefektyviai panaudoja surinktas lėšas.

„Pinigų valstybėje yra, tačiau jie yra ištaškomi. Paprasčiausias pavyzdys buvo NATO suvažiavimas – įranga, kuri galėjo kainuoti pusę milijono, kainavo du milijonus. Kaltų nėra. Tai gal reikėtų apsimažinti savo išlaidas pirma, apsidairyti aplinkui ir po to didinti mokesčius?“, – teigė R. Šimaitis.

Mitingo metu kalbėjo parlamentaras Petras Gražulis, Riaušių byloje kaltinamas Antanas Kandrotas-Celofanas, įvykyje dalyvavo prorusiškumu pagarsėjęs aktyvistas Laurynas Ragelskis.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Ketvirtadienį Seimas turėjo galutinai balsuoti dėl NT mokesčio įstatymo pataisų, tačiau šį klausimą atidėjo.

ELTA primena, kad spalį Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė kartu su finansų ministre Gintare Skaiste trečiadienį įregistravo NT mokesčio įstatymo patikslinimą. Jame siūloma, kad gyvenamosios paskirties būstui tarifai būtų 0,05–0,5 proc. intervale, komercinės paskirties – 0,5–3 proc. „žirklės“, o apleistam NT siūloma taikyti 0,5–4 proc. tarifą.

Valdančiosios koalicijos Laisvės partija yra pasiūliusi, kad net ir priėmus naująjį NT mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. mokestinį tarifą, pagrindinis gyvenamasis būstas nebūtų apmokestinamas.

Liberalai savo ruožtu siūlo NT mokesčio įstatyme numatyti tarifų „žirkles“ tarp 0,05 ir 3 proc.

Vyriausybės pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo ribą nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.

Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad, priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra tvirtinęs, kad dabar esanti NT apmokestinimo sąranga šalyje yra gera, tačiau jos parametrai – tobulintini. Pasak jo, dabar NT apmokestinimas veikia kaip prabangos mokestis ir jis neturėtų būti taikomas pagal savivaldybes.