Susitikimo metu ministrai aptarė saugumo situaciją Europoje ir jau beveik dvejus metus trunkantį Rusijos karą prieš Ukrainą.

„Jau dvejus metus Ukraina didvyriškai priešinasi barbariškai plataus masto Kremliaus agresijai. Putino režimo pergalė Ukrainoje sugriautų visos Europos saugumo architektūrą, nusistovėjusią po Šaltojo karo pabaigos. Turime čia ir dabar suteikti Ukrainos kariuomenei reikiamos ginkluotės ir amunicijos, turime remti ukrainiečius iki jos galutinės pergalės šioje kovoje“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ministrai susitikime taip pat pasikeitė pozicijomis dėl NATO rytinio flango saugumo stiprinimo ir pasirengimo liepos 9–11 d. Vašingtone vyksiančiam NATO Viršūnių susitikimui.

„Vertiname britų indėlį į NATO rytinio flango saugumo stiprinimą ir karinį buvimą Baltijos jūros regione. Taip pat aptarėme mūsų veiksmus rengiantis NATO Viršūnių susitikimui Vašingtone. Rusijos grėsmė turi paskatinti Vakarų bendruomenę didinti išlaidas gynybai, plėtoti gynybos pramonę, užtikrinti paramos Ukrainai tęstinumą ir stiprinti efektyvias sankcijas prieš agresorę Rusiją“, – pažymėjo G. Landsbergis.

ELTA primena, kad sekmadienį, tęsiantis Miuncheno saugumo konferencijai, G. Landsbergis bus vienas iš pagrindinių pranešėjų vyksiančioje sesijoje „Adding Chairs to the Table: A Deeper, Wider, and More Capable EU?“ apie tai, kaip Rusijos karas Ukrainoje paveikė Europos Sąjungos plėtrą.

Miuncheno saugumo konferencija – didžiausia saugumo konferencija, šiemet rengiama jau jubiliejinį, 60-ąjį kartą. Kasmet organizuojamo renginio metu politiniai lyderiai, akademinio pasaulio ir verslo atstovai susirenka aptarti globalius saugumo iššūkius ir būdus juos įveikti.

Konferencijoje dalyvauja ir premjerė Ingrida Šimonytė kartu su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.

Premjerė pasisakys konferencijos apskritojo stalo diskusijoje, taip pat numatomi dvišaliai susitikimai ir interviu žiniasklaidai. Vokietijoje I. Šimonytė lankysis ketvirtadienį ir penktadienį, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba,

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis į Vokietiją vyksta trims dienoms, jis bus vienas iš pagrindinių pranešėjų pagrindinėje Miuncheno konferencijos sesijoje apie tai, kaip Rusijos karas Ukrainoje paveikė Europos Sąjungos plėtrą.

Miuncheno saugumo konferencijoje ministras taip pat pasisakys ir diskutuos su sprendimų priėmėjais apie iššūkius transatlantiniam saugumui, Rusijos karą Ukrainoje ir Vakarų valstybių paramos svarbą Ukrainai, NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos stiprinimą.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, G. Landsbergis konferencijos paraštėse susitiks su Vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu, Bulgarijos, Moldovos, Jungtinės Karalystės, Estijos, Latvijos, Šv. Sosto ir kitų šalių kolegomis, Vokietijos politikais.

Miuncheno saugumo konferencija – didžiausias kasmetinis saugumo forumas, kuriame dalyvauja pasaulio valstybių vadovai, akademinio ir verslo pasaulio atstovai. Šių metų konferencija rengiama 60-ąjį kartą.

Sutuoktinių pora susimušė vienos oro linijų bendrovės lėktuve ir sužlugdė skrydį. Apie tokį keistą nutikimą praneša „Hindustan Times“.

Patikslinama, kad tokia sunkiai suvokiama situacija susiklostė lėktuve, skridusiame iš Vokietijos miesto Miuncheno į Tailando sostinę Bankoką.

Primenama, kad lėktuvui teko priverstinai nusileisti Indijos mieste Delyje dėl, kaip teigiama, „destruktyvaus keleivių elgesio“.

Žinoma, kad nusileidus lėktuvui neramius keleivius – vyrą ir žmoną – perdavė Indiros Gandi tarptautinio oro uosto saugos tarnybai.

Leidinys nepraneša, dėl kokių priežasčių tarp vyro ir jo žmonos kilo konfliktas, peraugęs į muštynes.

Atvejai, kai dėl keleivių muštynių lėktuvas priverstas nusileisti kitame mieste, yra labai reti.

Tokie tyrimai atliekami nuo 1991-ųjų, o per tą laiką litras alaus festivalyje „Oktoberfest“ kasmet brango vidutiniškai 3,9 procento.

„Nė nebandykite lyginti litro kainos su pigaus alaus, kurio galima įsigyti pigių prekių parduotuvėse. Dėl suskaičiuoto skirtumo gali kilti noras išgerti ko nors stipresnio, kad nuslopintumėte finansinį skausmą“, – pareiškė „Berenberg“ banko vyresnysis ekonomistas Holgeris Schmiedingas (Holgeris Šmiedingas).

Milijonai žmonių rugsėjo 16-ąją plūstelėjo į Bavarijos sostinę Miuncheną, kur prasidėjo iki spalio 3-osios truksiantis 188-asis festivalis „Oktoberfest“.

Kasmet šis festivalis sulaukia apie 6 mln. lankytojų. Dėl COVID-19 pandemijos 2020 ir 2021 metais renginys buvo praleistas, bet 2022-aisiais vėl sugrįžo.

Pasak Vyriausybės, dvi dienas trukusiame vizite premjerė susitiko su Bavarijos ministru pirmininku Markusu Soderiu (Markusu Zioderiu), Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos pirmininku Friedrichu Merzu (Frydrichu Mercu), analitinių centrų atstovais ir ekspertais, taip pat su verslo atstovais.

Susitikime su M. Soderiu aptartas Lietuvos ir Bavarijos bendradarbiavimas, saugumo padėtis regione, parama Ukrainai, Lietuvos ir Vokietijos dvišaliai ryšiai ir jų plėtra ekonomikos, saugumo, kultūros srityse.

„Rusijos vykdomas karas ir toliau kelia kančias ir destrukciją Ukrainoje bei nestabilumą regione, tačiau mūsų kaip sąjungininkų gebėjimas reaguoti, sutarti ir kartu dirbti dėl bendro saugumo yra pozityvus ir patvirtinantis tvirtą Lietuvos ir Vokietijos ryšį. Čia, Bavarijoje, matome didelį potencialą ir toliau auginti mūsų bendradarbiavimą nuo finansinių paslaugų ir kultūros iki pramonės ir aukštųjų technologijų sektorių“, – pranešime cituojama I. Šimonytė.

Susitikime kalbėta apie saugumą regione ir Vokietijos indėlį į jį. Anot I. Šimonytės, Vokietijos sprendimas dislokuoti Lietuvoje nuolatinę brigadą yra svarbus NATO rytinio flango ir viso Aljanso saugumui. Ji taip pat pridūrė, kad Lietuva tęs būtinos infrastruktūros vystymą ir užtikrins visas sąlygas, kad šis sutarimas būtų įgyvendintas kuo greičiau.

Anot pranešimo, Bavarija yra reikšminga į inovacijas orientuotiems Lietuvos eksportuotojams, tradiciniams sektoriams, gyvybės mokslų ir lazerių pramonės sričiai.

Lietuvos ir Vokietijos ryšius numatoma toliau stiprinti iki šių metų pabaigos atidarant ir generalinį konsulatą Bavarijos sostinėje Miunchene.

I. Šimonytė taip pat susitiko su Vokietijos verslo įmonių atstovais ir aptarė investicijų bei veiklos vystymo Lietuvoje galimybes.

Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos ir saugumo partnerių.

Berlynas nuo 2017 metų vadovauja šalyje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui, taip pat ketina dislokuoti karių brigadą.

Dviejų šalių pareigūnai taip pat kalbėsis apie paramos Ukrainai klausimus, Vokietijos įmonių investicijų Lietuvoje plėtrą.

„Ministrės pirmininkės darbo vizito Vokietijoje tikslas – stiprinti ekonominius ir kultūrinius ryšius su Vokietijos Bavarijos žeme, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo, ekonomikos ir kitais klausimais“, – BNS nurodė Vyriausybės komunikacijos departamentas.

Vizito Vokietijoje metu I. Šimonytė susitiks Bundestago nariais, Bavarijos ministru pirmininku Markusu Soderiu (Markusu Zėderiu), Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos pirmininku Friedrichu Merzu (Frydrichu Mercu), analitinių centrų atstovais ir ekspertais, taip pat su verslo atstovais.

Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos ir saugumo partnerių.

Berlynas nuo 2017 metų vadovauja šalyje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui, taip pat per artimiausius metus ketina dislokuoti karių brigadą.

Kauniečiai, pernai pasiekę atrankos turnyro Slovėnijoje finalą, Miunchene startavo pergale 82:68 prieš "Bayern“ komandą.

Specialiai Eurolygos varžyboms suburtoje „Žalgirio“ jaunių ekipoje dominuoja Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) ir Regionų krepšinio lygoje (RKL) rungtyniaujantys žaidėjai.

Tarp jų – NKL čempionate „Žalgirio-2“ ekipai atstovaujantys gynėjai Mantas Laurenčikas (ūgis 189 cm) ir Justas Stonkus (192 cm), vidurio puolėjas Aleksas Bieliauskas (206 cm).

Į sudėtį įrašyti ir RKL varžybose dalyvaujančio „Žalgirio-3“ lyderiai – gynėjas Dovydas Buika (194 cm), įžaidėjas Kristupas Kepežinskas (177 cm), vidurio puolėjas Mantas Kočanas (210 cm), taip pat – vidurio puolėjas kartvelas Avtandilas Bachtadzė (204 cm).

Dvikova su "Bayern" kauniečiams prasidėjo nervingai, tačiau po pirmojo ketvirčio jie pirmavo – 17:12. Antrasis ketvirtis buvo rezultatyvesnis, bet vokiečiai laikėsi netoliese 40:31. Po pertraukos įtampa augo, o svečiai sunkiai rinko taškus – per septynias kėlinio minutes jie sukrapštė tik vieną taiklų metimą iš žaidimo ir du baudos metimus (44:42). Vis dėlto A.Bieliauskas pataikė iš po krepšio, V.Žygas pasižymėjo septyniais taškais iš eilės, M.Kočanas pridėjo dvitaškį, o M.Juzėnas įmetė dar vieną baudos metimą – 56:48.

Baudos metimą realizavo ir iš toli taikliai atakavo J.Stonkus, o per pusę kėlinio du tolimus metimus įmetė D.Buika – 66:57. Nuo tos akimirkos žalgiriečių pranašumas nekėlė abejonių. Nugalėtojams daugiausia taškų pelnė J.Stonkus 17 (5 atk. kam.), D.Buika ir V.Žygas po 15, A.Bieliauskas 12 (6 atk. kam.), K.Kepežinskas 8, M.Kočanas 6 (8 atk. kam.), N.Raupelis ir M.Juzėnas po 4 (8 atk. kam.). „Bayern“: R.Falkenthalis 13, D.Yiamu 12.

Sausio 21-ąją B grupėje kauniečių lauks du mačai – su Miuncheno „Next Generation“ ekipa ir Atėnų „Panathinaikos“ aštuoniolikmečiais.

A grupėje rungtyniaus Berlyno ALBA, Milano „EA7 Emporio Armani“, Ulmo „Ratiopharm“ ir Madrido „Real“ atstovai.

Trofėjai – vyrams

Rugpjūčio 11–22 d. Miunchene varžėsi dviračių sporto, paplūdimio tinklinio, baidarių ir kanojų irklavimo, laipiojimo sporto, stalo teniso, lengvosios atletikos, sportinės gimnastikos, irklavimo ir triatlono atstovai.

Su aukso medaliais grįžo disko metikas Mykolas Alekna ir kanojininkas Henrikas Žustautas.

Sidabrą pelnė kanojininkai H.Žustautas ir Vadimas Korobovas, gimnastas Robertas Tvorogalas, bronzą – baidarininkai Artūras Seja ir Ignas Navakauskas bei Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas, taip pat irkluotojai Armandas Kelmelis ir Dovydas Nemeravičius.

200 m dviviečių kanojų irklavimo finale Lietuvos ir Ispanijos sportininkų rezultatai buvo vienodi.

Sėkmingiausiai pasirodė vokiečiai, iškovoję 60 medalių (26 aukso, 20 sidabro ir 14 bronzos). Toks pat ir britų laimikis, tačiau jie pelnė 24 aukso medalius (be to, 19 sidabro ir 17 bronzos).

Italijos sportininkai susižėrė 51 medalį (14 aukso, 18 sidabro ir 19 bronzos), prancūzai – 50 (atitinkamai 11, 17 ir 22).

Neoficialioje šalių rikiuotėje Lietuva – 21-oje vietoje. Latviai (2 medaliai) su armėnais pasidalijo 28–29 vietas, estai (1 medalis) su bulgarais ir Liuksemburgo atstovais – 35–37 vietas.

Sidabras – dviem įguloms

Paskutinę varžybų dieną dėl teisėjų sprendimų du kartus buvo pakoreguotos Lietuvos sportininkų užimtos pozicijos.

Neolimpinės rungties – 200 m dviviečių kanojų irklavimo – finalą H.Žustautas ir V.Korobovas užbaigė per 37,592 sek.

Tokį pat rezultatą užfiksavo ir ispanai Antonis Segura ir Alfonso Benavidesas, tačiau iš pradžių kompiuteris rodė, kad Lietuvos įgula jiems pralaimėjo vos 0,003 sek.

Teisėjai, įdėmiau papildomai išnagrinėję vaizdo įrašą, pripažino, kad ir Lietuvos, ir Ispanijos kanojininkams turi būti įteikti sidabro medaliai. Tai paaiškėjo, kai mūsiškiai jau buvo atsiėmę bronzą, tad ją teko grąžinti.

Auksą pelnė lenkai Aleksanderis Kitewskis ir Arsenas Sliwinskis (36,919 sek.).

„Specialiai šiai distancijai nesiruošėme, koncentruojamės olimpinei 500 m rungčiai“, – sakė V.Korobovas.

500 m Henrikas ir Vadimas įveikė per 1 min. 49,299 sek., bet varžovai iš Ispanijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Vengrijos, Moldovos, Prancūzijos ir Ukrainos buvo greitesni.

Patenkino apeliaciją

Europos gimnastikos čempionato pratimų ant skersinio rungties sidabrą laimėjo Robertas Tvorogalas.

Vilnietis surinko 14,000 balo. Tiek pat balų pelnė ir trečią vietą užėmęs ispanas Joelis Plata, bet Lietuvos gimnastui teko aukštesnė pozicija, nes R.Tvorogalas buvo pranašesnis pagal pratimų atlikimo įvertinimus (atitinkamai 8,400 ir 8,200 balo).

Vicečempionas: teisėjams perskaičiavus rezultatus, gimnastas R.Tvorogalas iš ketvirtos vietos pakilo į antrą. / AFP nuotr.

Tačiau iš pradžių teisėjai buvo skyrę R.Tvorogalui 13,900 balo. Tuomet gimnasto treneris Jevgenijus Izmodenovas pateikė apeliaciją. Arbitrai perskaičiavo rezultatą ir ištaisė savo klaidą: pridėjo dar 0,100 balo už sudėtingumą ir Lietuvos gimnastas iš ketvirtos vietos pakilo į antrąją.

Aukso medalis įteiktas Kipro atstovui Mariosui Georgiou (14,400).

„Esu labai patenkintas, kaip viskas susiklostė, juolab, kad esu po operacijos, o pernai nepavyko patekti tarp prizininkų“, – kalbėjo R.Tvorogalas.

Skirtingi startai

Dviračių sporto varžybose aukščiausią vietą iš lietuvių užėmė Olivija Baleišytė (trekas).

Eliminavimo rungtį panevėžietė užbaigė šeštoje vietoje. Europos čempionato medalius išsidalijo Belgijos, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų trekininkės, ketvirta buvo Prancūzijos atstovė, penkta – Šveicarijos dviratininkė.

Į Europos paplūdimio tinklinio čempionato atkrintamąsias varžybas (Top 24) pateko Ieva Dumbauskaitė ir Gerda Grudzinskaitė, tačiau lietuvių žygį nutraukė italės Valentina Gottardi ir Marta Menegatti (0:2).

Europos stalo teniso čempionato dvejetų turnyro 1/16 etapo mačą Emilija Riliškytė ir Kornelija Riliškytė 1:3 pralaimėjo serbėms Andrea Todorovič ir Sabinai Surjan, o Ignas Navickas ir Kęstutis Žeimys 0:3 – turkams Abdullah Yigenlerui ir Ibrahimui Gunduzui.

Laipiojimo sporto Europos čempionate Kipras Gabrielius Baltrūnas užėmė 46-ą ir 47-ą vietas, o Europos triatlono čempionate buvo neklasifikuotas Igoris Kozlovskis, kai jį per dviračių lenktynes visu ratu aplenkė varžybų lyderis prancūzas Leo Bergere'as.

Lietuvių vienybė

„Šis auksas daug mielesnis nei sidabras Oregone“, – prisipažino Mykolas Alekna.

19-metis disko metikas prieš mėnesį JAV tapo pasaulio vicečempionu, įrankį nuskraidinęs 69 m 27 cm. Praėjusį savaitgalį finišavusiame Europos čempionate Miunchene lietuvis šovė dar toliau – 69 m 78 cm jam garantavo pirmąjį karjeroje suaugusiųjų varžybų aukso medalį.

Legendinio Virgilijaus Aleknos sūnus priešpaskutiniu penktuoju bandymu atsirevanšavo slovėnui Kristijanui Čehui. Pasaulio čempionas atsiliko net 1,5 m, bronzą netikėtai užsikabino Didžiosios Britanijos atstovas Lawrence'as Okoye (67 m 14 cm). Europos čempiono titulą gynęs kaunietis Andrius Gudžius liko šeštas, geriausiu antruoju bandymu numetęs 65 m 17 cm.

„Labai smagu, kad aukso medalis vėl važiuoja į Lietuvą. Pasaka. Nors aš šįkart ir paslydau, bet Mykolas viską kompensavo“, – jaunesnio kolegos sėkme džiaugėsi 31-ų A.Gudžius.

Laimėjo po penkerių metų

Lengvaatlečių pavyzdžiu pasekė kanojininkas Henrikas Žustautas. 28 metų pasaulio čempionas Miunchene triumfavo Europos pirmenybių vyrų vienviečių kanojų 200 m rungtyje. Plungiškis finale distanciją įveikė per 39,832 sek., pranokdamas ispaną Pablo Graną (39,894) ir lenką Oleksii Koliadychą (40,116).

H.Žustautas šios neolimpinės rungties Europos čempionu tapo po penkerių metų pertraukos, o iš viso tai ketvirtas žemyno pirmenybių medalis šioje distancijoje. 2016 m. jis buvo iškovojęs sidabrą, 2017 m. – auksą, praėjusiais metais – bronzą. Sekmadienį Miunchene H.Žustautas pačiupo ir bronzos medalį poroje su Vadimu Korobovu 200 m sprinto distancijoje. Finale lietuviai nusileido tik Ispanijos ir Lenkijos įguloms.

Netrukus po H.Žustauto pergalės Artūras Seja ir Ignas Navakauskas startavo dviviečių baidarių 200 m rungties finale ir pelnė bronzos medalius. Lietuviai neprilygo tik titulą apgynusiems italams ir lenkų baidarininkams.

J.Valančiūno įpėdiniai

Vyresnių kolegų pergalės įkvėpė ir Lietuvos šešiolikmečių vaikinų krepšinio rinktinę. Europos čempionate Šiaurės Makedonijoje Tomo Purlio auklėtiniai pasiekė septynias pergales paeiliui, iš kurių lemiamą – finale su ispanais. Lietuviai 77:68 po atkaklios kovos patiesė vienus turnyro favoritų.

Nors mūsų šalies krepšininkai rungtynių eigoje ne sykį turėjo dviženklį pranašumą, likus žaisti minutę, komandas skyrė tik keturi taškai (72:68). Tačiau tuomet baudos metimą įmetė Kasparas Jakučionis, o kai ispanams užpulti nepavyko, jis dviem baudų metimais įtvirtino mūsiškių persvarą.

Nervingame finale lietuviai realizavo tik 18 baudos metimų iš 30 (60 proc.), o ispanai – 11 iš 17 (64,7 proc.).

Pagrindiniu auksinio triumfo kalviu tapo puikų pasirodymą surengęs ir kertiniais metimais pasižymėjęs Mantas Laurenčikas. Vienas rinktinės lyderių pelnė 26 taškus, atkovojo 6 kamuolius ir surinko 23 naudingumo balus. Nedas Raupelis pridūrė 16 taškų, Kasparas Jakučionis – 15, Nojus Indrušaitis – 6. Pastarasis buvo išrinktas į simbolinį turnyro geriausių žaidėjų penketuką. Jis čempionate fiksavo vidutiniškai 15,1 taško, 4,6 atkovoto kamuolio ir 12,3 naudingumo balo per mačą.

Ispanų gretose sunkiai sulaikomas buvo Mario Saint-Supery, kurio sąskaitoje – 31 taškas.

Tai buvo antrasis Lietuvos auksas šešiolikmečių vaikinų Europos čempionatų istorijoje. Pirmąkart čempionų taurę 2008 m. kėlė Jono Valančiūno kartos komanda. 2007 m. buvo iškovota bronza, o 2009, 2010, 2015 ir 2016 pasidabinta sidabru. Šią jaunimo krepšiniui itin sėkmingą vasarą Lietuvos dvidešimtmečių vaikinų rinktinė iškovojo Senojo žemyno pirmenybių sidabrą, o aštuoniolikmetės merginos užkopė ant aukščiausios pakylos.

Ketvirtadienį Miuncheno miestas paskelbė, kad nustatyta kaina litrui alaus yra tarp 12,60–13,80 euro. Tai - daugiau nei 15 proc. pabrangimas nuo 2019 m. „Wiesn“, kaip šventę vadina vietos žmonės, kainų.

„Gerai, kad neperžengta 14 eurų riba“, – sakė Miuncheno patarėjas ekonomikos klausimais ir „Wiesn“ vadovas Clemensas Baumgärtneris. „Vis dėlto alaus kainos gana aukštos“, – pripažino jis. „Ateityje turime užtikrinti, kad „Wiesn“ šventė išliktų įperkama“. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad smuklininkai turės daugiau išlaidų, o padidėjimą reikėtų vertinti ir santykinai, atsižvelgiant į trejų metų laikotarpį.

Nuomotojai kainų didinimo priežastimis nurodo, be kita ko, infliaciją, 15 proc. padidėjusias išlaidas darbuotojams ir smarkiai išaugusias energijos kainas. Kitas svarbus veiksnys yra medžiagų ir meistrų, kurie statys festivalio alaus palapines, kainos. Šeimininkai taip pat vis dar ieško darbuotojų.

Alaus kaina per „Oktoberfest“ visada buvo politinė problema Miunchene ir, žinoma, ji visada buvo per didelė. Ankstesniais metais C. Baumgärtneris ir jo pirmtakas Josefas Schmidas mėgino įtikinti užeigų savininkus įšaldyti alaus kainą, bet nesėkmingai. Šiais metais apie tai net nemastyta. Net vanduo nėra pigus pasirinkimas „Oktoberfest“ lankytojams – litras kainuos vidutiniškai 9,67 euro ir bus 80 centų brangesnis nei 2019 metais.

Miestas nenustato gėrimų kainų, o tik tikrina, ar nuomotojų suplanuotos kainos pagrįstos ir lygina jas su miesto restoranų kainomis. „Oktoberfest“ alus verdamas specialiai festivaliui. Jis turi daugiau originalios misos ir didesnį alkoholio kiekį nei kiti šviesūs alūs. Šiemet festivalis vyks nuo rugsėjo 17 iki spalio 3 dienos.