Šiam siūlymui antradienį pritarta bendru sutarimu.

Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 metais buvo nusprendusi, kad iki tol 58 centus siekęs dienos mokestis už darželį turi būti keliamas iki 9,2 euro. Miestiečių vaikams šis mokestis buvo kompensuojamas, todėl jie ir toliau mokėjo 58 centus, tačiau tiems tėvams, kurie mieste nėra deklaravę gyvenamosios vietos, reikėjo mokėti visą kainą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausį neskundžiama nutartimi konstatavo, kad toks lengvatos taikymas yra neteisėtas ir diskriminuojantis.

Po šio verdikto Kauno miesto savivaldybės administracija registravo sprendimo projektą, kuriuo 58 centų mokestis už kiekvieną dieną numatytas visiems vaikams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Savivaldybė teigia, jog ankstesnis 9,2 euro mokestis buvo įvestas įvertinus, kiek savivaldybei faktiškai kainuoja kiekvieno darželinuko išlaikymas.

Savivaldybė planuoja perskaičiuoti ugdymo darželiuose savikainą ir ateityje spręsti dėl būtinybės keisti mokesčio dydį.

Šios nuostatos įsigaliojo nuo sausio 19-osios, tai yra, teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Laikosi savo

Miesto savivaldybė neketina nusileisti ir pakeisti pernai įsigaliojusio spendimo, kuriuo mokestis už darželį kompensuojamas tik tiek vaikams, kurių abu tėvai deklaruoti Kauno mieste. Pagal šį sprendimą, kitose savivaldybėse deklaruoti tėvai už vaikus moka maždaug dešimt eurų, kai kauniečių vaikams mokestis nesiekia nei 60 centų.

Tarybos posėdyje buvo pateiktas Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės sritims Andriaus Cechanavičiaus siūlymas atmesti dar praėjusių metų spalį priimtą sprendimą, kuriuo skiriasi mokestis už darželius. Pagal tą siūlymą, už vaikus, kurių tėvai deklaruoti kitose savivaldybėse, reikia mokėti kone 20 kartų didesnį mokestį nei už kauniečių vaikus.

Tačiau Kauno miesto taryba jokios diskriminacijos dėl gyvenamosios vietos neįžvelgia. Todėl taryba nepritarė atšaukti anksčiau įsigaliojusio teisės akto.

Nėra diskriminacijos?

Miesto vicemerė Rasa Šnapštienė aiškino, jog bendrai vaikų Kauno darželiuose priėmus minėtą siūlymą, nesumažėjo, kaip tik, lyginant šį mėnesį su pernai metų spaliu, darželiuose net padidėjo 40 vaikų daugiau. Tačiau mero pavaduotoja tiksliai negalėjo įvardyti, kiek Kauno rajono tėvų nusprendė nebeleisti vaikų į miesto darželius.

Esą tai paaiškės vasarį, kai bus išrašomos sąskaitos. Tada paaiškės, kiek tiksliai miesto darželių lanko kauniečių, kiek rajono vaikų.

„Reikia kalbėti bendrai apie viešąsias paslaugas, o jos kainuoja tiek valstybei, tiek savivaldybei. Mes atkreipiame dėmesį, jog reikia labai aiškiai paskaičiuoti paslaugų kainą, į kurią įeina pati paslauga, infrastruktūra bei vaikų maitinimas. Tą mokestį, kuris mokamas iš savivaldybės, mes Kauno gyventojams kompensuojame apie 95 proc. Mes sakome, kad mes turime teisę rūpintis Kauno miesto gyventojais“, – apie tai, kodėl buvo atmestas siūlymas atsisakyti įsigaliojusio mokesčio už darželius pagal tėvų gyvenamąją vietą, aiškino R.Šnapštienė.

Rasa Šnapštienė

Vicemerė pridūrė, kad pernai spalį Kauno darželius lankė apie 700 vaikų, kurių nei vienas tėvas nėra deklaruotas mieste. Jiems teko mokėti pilną kainą už vaikus. Dar apie 3 tūkst. vaikų lankė miesto darželius, kai vienas tėvų buvo deklaruotas Kaune. Už tokius vaikus miesto savivaldybė kompensavo iš dalies ir tėvams reikėjo sumokėti pusę sumos.

R.Šnapštienė prisipažino, kad tikslių skaičiavimų, kaip dėl nekompensavimo kitų savivaldybių vaikams galėtų padidėti Kauno biudžetas, miestas nedarė. Tačiau kadangi rajono savivaldybė buvo pritarusi, kad savo gyventojams, kurių vaikai darželius lanko mieste, kompensuos apie 80 tūkst. eurų, tai maždaug tokia suma ir miestas tikisi papildyti savo kišenę. Konkrečiai nebuvo įvardyta ir tai, kaip už miesto sutaupytas lėšas, bus pagerinta darželių paslauga. Pasak vicemerės, už darželių kompensacijas sutaupyti pinigai bus panaudoti kitoms miesto reikmėms.

Kreipsis į teismą

Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskritims A.Cechanavičius apgailestavo, kad miesto taryba neatsižvelgė į išsakytas pastabas, jog galiojanti tvarka dėl mokesčio už darželį, gali diskriminuoti vaikus pagal gyvenamą vietą. Kadangi taryba nesutiko pakeisti savo pozicijos, artimiausiu metu bus kreipiamasi į Kauno apygardos teismą, o jei reikės – vėliau ir į Aukščiausiąjį teismą.

Reikia kalbėti bendrai apie viešąsias paslaugas, o jos kainuoja tiek valstybei, tiek savivaldybei.

„Savivaldybė turi teisę atmesti. Jų nuomonė skiriasi nuo mūsų. Jie turėjo daug laiko, apie tris mėnesius, pažiūrėti ir apsvarstyti, ar tikrai čia viskas tinka bei atsižvelgti į mūsų pastabas. Bet jie priėmė sprendimą tokį, kokį priėmė. Dabar teismas pasisakys bei suformuos praktiką“, – po tarybos sprendimo kalbėjo A.Cechanavičius.

Jis nurodė, kad priimant tokius sprendimus, politikai pirmiausia turėtų išnagrinėti visus galimus variantus, neapsiribojant vien Kauno miestu.

„Turėtų paliesti daug situacijų, kurios apimtų daug įvairių žmonių, pažeidžiamų grupių. Svarbiausias dalykas, kad priimant tokius teisės aktus, visų pirma turėtų atsižvelgti į Vaiko teisių apsaugos konvenciją, kuri sako, kad visi sprendimai turi būti priimami vaiko naudai, o ne biudžeto. Manome, kad priimtas teisės aktas dabar tiesiog diskriminuoja vaikus pagal gyvenamą vietą ir apriboja galimybę gauti paslaugas. Galima bet kaip vadinti, ar tai mokestis vienodas visiems, tik skiriasi kompensavimo tvarka, tai skirtingas mokestis, priklausomas nuo gyvenamosios vietos. Vaikui tai visai nėra svarbu, jam svarbu užtikrinti tinkamas paslaugas“, – savo argumentus dėstė Vyriausybės atstovas.

Pagal galiojančią tvarką apskųsti savivaldybės sprendimą galima per dešimt dienų, tačiau A.Cechanavičius nurodė, kad į Kauno apygardos administracinį teismą skundas bus pristatytas anksčiau.

Ir nors, kaip skelbė ELTA, Kauno miesto savivaldybė buvo Vyriausybės atstovo Kauno bei Marijampolės apskrityse Andriaus Cechanavičiaus įpareigota per mėnesį svarstyti galimai diskriminacinio sprendimo pakeitimą, ji paprašė svarstymui numatytą terminą pratęsti iki kitų metų vasario vidurio. Tačiau sprendimas dėl didesnio mokesčio „svetimiems“ vaikams įsigalioja jau nuo sausio 1 dienos.

Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, ir sporto skyriaus vedėjo Jono Petkevičiaus, iki šio penktadienio dėl kompensacijos gavimo, mokant už darželį Kaune, į savivaldybę kreipėsi kiek daugiau nei šimto vaikų tėvai. Tikėtina, kad prašymai kompensuoti šeimų išlaidas už ikimokyklinukų ugdymą valstybiniame miesto darželyje pasipils 2020-ųjų pradžioje. Arba tuomet, kai vaikų tėvai gaus sąskaitas, kuriose bus įrašytos keliolika kartų didesnės sumos.

Pagal Kauno miesto tarybos sprendimą, nuo sausio 1 dienos žadama taikyti didesnius mokesčius už ugdymą miesto darželiuose – 9,20 euro, jei abu tėvai deklaravę gyvenamąją vietą ne mieste, 4,89 euro, jei bent vienas tėvų deklaravęs ne mieste.

Mūsų paskaičiavimais, kompensacija priklausytų 400 rajono vaikų, lankančių darželius Kaune. Iš kur miesto savivaldybė priskaičiuoja jų tūkstančius, nežinau.

„Kas galėjo pagalvoti, kad miestas priims tokį sprendimą? Kai tėvai gaus pirmąsias sąskaitas, abejotina, ar su tuo susitaikys ir neis į teismus. Ir Vyriausybės atstovas žada skųsti teismui miesto sprendimą, jei jis nebus atšauktas. Nors ikimokyklinis ugdymas vaikų įstaigoje nėra privalomas, bet valstybė vienodai teisinga turi būti visiems vaikams – ar jie gyvena mieste, ar šalia miesto, į kurį jų tėvai kasdien važiuoja dirbti. Esu tikras, kad daliai tėvų bus patogiau ir toliau vaiką ugdyti darželyje greta darbovietės, bet kol kas ši sumaištis šeimoms tikrai šventes temdo. Mūsų paskaičiavimais, kompensacija priklausytų 400 rajono vaikų, lankančių darželius Kaune. Iš kur miesto savivaldybė priskaičiuoja jų tūkstančius, nežinau. Gal tai vaikai iš kitų, ne Kauno rajono savivaldybių, kuriose kompensacijų klausimas iki šiol net nesvarstytas? Esu įsitikinęs, kad tokios problemos neliktų, jei centralizuotai būtų nustatytas ir taikomas mokestis, neišskiriant, kurioje Lietuvos savivaldybėje ugdymo įstaiga yra. Dar geriau būtų įvedus ikimokyklinuko finansinį krepšelį, kuris būtų nukreipiamas į vaiko lankomą darželį. Reikėtų čia valstybinio požiūrio, o ne skirstymosi: čia – mūsų vaikai, o čia – svetimi“, – vieną iš paskutinių 2019 metų dienų kalbėdamas su Lietuvos naujienų agentūra ELTA, sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Jis netgi minėjo, kad apie 120 Kauno miesto gyventojų vaikų lanko darželius rajone (Karmėlavoje ar Garliavoje), tačiau rajono savivaldybė iš miestiečių tėvų nežada reikalauti keliolika kartų didesnio mokesčio. Miesto sprendimą rajono meras vadina kraštutinumu, juolab kad ir dabar, Kauno savivaldybės duomenimis, miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose (daugiausiai Kauno pakraščiuose) yra apie 300 laisvų vietų. Ar jos užimtos, ar ne, išlaidos už darželių šildymą, pastatų priežiūrą savivaldybei vis tiek būna vienodos. Ir darbuotojams algos taip pat nepadidės, kai keli šimtai „svetimų“ vaikų atneš daugiau pajamų.

„Laimė, kad nors neįgalūs vaikai ir toliau už miestietišką mokestį Kaune galės lankyti specialias ugdymo įstaigas, kokių kitose regiono vietose nėra. Bet logikos maža kitokio pobūdžio lengvatos taikyme, kai miestas nusprendė atleisti nuo didesnio mokėjimo už vaiko ugdymą buvusius kauniečius, emigravusius į užsienį (...)?“ - stebisi Kauno rajono meras.

V. Makūnas pabrėžė, kad kompensuoti vaikų išlaikymą miesto darželiuose yra laikinas sprendimas. Kitąmet planuojama didelė Kauno rajono darželių plėtra, todėl rajono vaikams nebereikės ieškoti vietų miesto darželiuose. Ketinama sukurti apie 1000 naujų vietų darželiuose Akademijoje, Užliedžiuose, Domeikavoje, Garliavoje, Ringauduose.

„Vasarį pradės veikti naujo tipo – šeimos darželiai, ketiname statyti modulinius darželius, praplėsiančius jau esančių darželių erdves. Taip pat ieškome privačių investuotojų, iš kurių galėtume išnuomoti pastatytus darželius ir naudoti juos ugdymo reikmėms“, – apie kitų metų planus pasakojo V. Makūnas.

Pagal Kauno rajono savivaldybės pranešimą, Tarybos sprendimu mokestis bus kompensuojamas tik  Kauno rajone gyvenantiems ir čia į darželį nepatekusiems vaikams. Tai reiškia, kad abu santuokoje gyvenantys vaiko tėvai ir vaikas turės būti deklaravę gyvenamąją vietą Kauno rajone iki šių metų gruodžio 31 dienos, o vaikas turi būti įtrauktas į laukiančiųjų vietos darželyje eilę iki 2019 metų birželio 1 dienos ir nuo rugsėjo nepatekęs į norimą įstaigą. Jei vaiką augina vienišas tėtis ar vieniša mama, užteks oficialiai vaiką auginančio asmens ir vaiko gyvenamosios vietos deklaracijos.

Iš 9,20 euro mokesčio už dieną bus kompensuojama 8,55 euro. Tad Kauno rajono vaikų tėveliams už jų ugdymą miesto darželiuose reikės mokėti 0,65 euro per dieną – tiek, kiek mokėtų valstybiniame Kauno rajono darželyje. Šiuo atveju kalbama tik apie vaiko ugdymo išlaidas, nes mokestis už maitinimą skaičiuojamas atskirai.

Vis dėlto tikimasi, kad sprendimas taikyti skirtingus mokesčius Kauno miesto ir ne Kauno miesto vaikams vienu ar kitu būdu bus pakeistas. Kauno rajono vadovai pabrėžia, kad tokie klausimai turi būti sprendžiami bendradarbiavimo ir susitarimų keliu. Prieš kurį laiką rajono meras kreipėsi į Kauno miesto merą, siūlydamas kompensuoti dalį išlaidų už Kauno rajono vaikus miesto darželiuose, tačiau susitarimo nebuvo pasiekta. Įsibėgėjus skandalui dėl Kauno miesto užmačių prisijungti dalį Kauno rajono, pradėta kalbėti, kad mokestis už darželius – puikus įrankis daryti įtaką Kauno rajono gyventojų apsisprendimui dėl teritorijų prijungimo prie Kauno.

Klaipėdos savivaldybės administracijos specialistai parengė ir darbo grupei pristatė naują atlyginimo už vaiko išlaikymą Klaipėdos savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose sprendimo projektą. Pristatyto projekto esmė – tėvai mokės tik už vaikų maitinimo paslaugą.

Mokestis už maitinimą bus dvinaris ir susidės iš kintamosios ir pastoviosios dalies. Kintamoji dalis - atlyginimas už maisto produktus (75,90 proc. mokesčio), pastovioji dalis - atlyginimas už patiekalų gamybą (24,10 proc.). Atlyginimas už maitinimą tiesiogiai susijęs su vaikų lankomumu.

Mokėti už produktus nereikės tuo laikotarpiu, kai vaikas nelankys įstaigos. Atlyginimas už patiekalų gamybą bus mokamas visais atvejais, nepriklausomai nuo pasirinkto dienos maitinimų skaičiaus, išskyrus: kai įstaiga nevykdys ugdymo proceso, atlyginimas už vaiko išlaikymą už tas dienas nebus mokamas. Trumpo buvimo (4 val.) grupes lankantys vaikai galės būti nemaitinami, tuomet atlyginimas už maitinimo paslaugą taip pat nebus mokamas.

Anot Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės, šiuo projektu yra siekiama paskatinti tėvus prisiimti atsakomybę už vaikų maitinimą bei lankomumą. Be jau minėtų pasiūlymų projekte numatyta galimybė tėvams pasirinkti maitinimo paslaugos teikėją bei įstaigos tarybai spręsti, kokioms reikmėms nukreipti nepanaudotas surinktas lėšas.

Darbo grupė projekto pasiūlymus aptarti rinksis vasario 15 d.

Naujai mokesčio už darželius tvarkai nepritariantys uostamiesčio tėvai toliau kelia ažiotažą. Siekdami didesnių lengvatų ir skaidrumo ikimokyklinio ugdymo įstaigose, jie pareikalavo keisti miesto tarybos priimtus sprendimus.

Vasarą miesto tarybos priimta nauja mokesčio už darželius tvarka papiktino daugelį uostamiesčio tėvų. Todėl buvo sudaryta darbo grupė, į kurios sudėtį įtraukti ir nepatenkintų tėvų atstovai bei politikai.

Vis dėlto trečiadienį posėdžiavusi darbo grupė sutarė naujos tvarkos nekeisti. Nuspręsta kurti naują darbo grupę, kuriai bus patikėta iš naujo svarstyti mokesčio už darželius struktūrą ir jo dydį.

Darbo grupei pirmininkavusi Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento vadovė Nijolė Laužikienė pabrėžė, jog apie mėnesį posėdžiavusi penkiolikos asmenų grupė neturėjo pakankamai laiko visiems klausimams išspręsti.

"Darbo grupė vertino dar tik porą mėnesių galiojančią tvarką, todėl būtų netikslu daryti apibendrintas išvadas iš tokio trumpo laikotarpio. Kol kas rėmėmės tik kelių pastarųjų mėnesių tendencijomis. Apsisprendėme nekeisti liepą priimto tarybos sprendimo, tačiau įvertinti dvinarį mokestį, tai yra, koks ir už ką jis turėtų būti skiriamas. Visa tai reikalauja papildomų skaičiavimų, kuriuos iki kovo 1-osios turėtų pateikti naujai sudaryta darbo grupė", – aiškino N.Laužikienė.

Taip pat žadama įpareigoti Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyrių parengti keturių valandų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo modelį. Vakarų Lietuvos tėvų forumo atstovai turės pateikti konkrečius faktus dėl galimų korupcijos apraiškų ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir galbūt kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Šią vasarą įsigaliojo naujasis „Atlyginimo už dalinį vaiko išlaikymą Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas nustatymo tvarkos aprašas“. Vakarų Lietuvos tėvų forumo (VLTF) atstovai surinko  apie 2 tūkst. parašų ir kreipėsi į savivaldybę dėl kai kurių tvarkos punktų peržiūrėjimo, kai vaikas nelanko įstaigos dėl įvairių priežasčių, tokių kaip prastovos tėvų darbe, kasmetinių atostogų ar ligos metu ir kitų. Šiems pasiūlymams aptarti savivaldybėje buvo įkurta darbo grupė.

Darbo grupei palyginus šių ir praeitų metų rugsėjo ir spalio mėnesio rezultatus paaiškėjo, jog darželių pajamos už tėvų įmokas sumažėjo vidutiniškai 200 eurų. O tai reiškia, kad tėvai už darželių paslaugas taip pat moka mažiau. Šis tėvų išlaidų sumažėjimas Klaipėdos savivaldybei, kaip planuojama,  per metus atsieis apie 81 tūkst. eurų.

Pagrindinis naujosios tvarkos pokytis yra tas, kad nebeliko trijų dalių mokesčio, todėl darželiams tenkančias lėšas galima panaudoti lanksčiau - prekėms, paslaugoms bei pagrindiniam turtui įsigyti. VLTF atstovai siūlo iš bendro mokesčio išskirti maitinimo išlaidas ir proporcingai mažinti darželio nelankymo dėl įvairių priežasčių mokestį.

Savivaldybės specialistai apskaičiavo, jog įgyvendinus VLTF pasiūlymus, dabar esantis 60% darželių lankomumas sumažėtų iki 50% procentų, o gal net daugiau.

„Įvedus laisvą lankomumą, paslaugos už darželius pabrangtų be išimties visiems juos lankantiems. Atsiradus daugiau išlygų, darželiai pradės dirbti nuostolingai, dėl to nekintamoji mokesčio dalis, kurią mokėtų visi, išaugs“, - sakė  Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė. Kitame posėdyje darbo grupė nuspręs, ar bus koreguojama senoji tvarką ar rengiamas naujas tvarkos aprašas.

Liepos mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino tvarką, kurioje reglamentuotas apmokėjimas už dalinį vaiko išlaikymą ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse įstaigose. Pakeitimo esmė – kai  mėnesio mokesčio dydis už dalinį vaiko išlaikymą nesikeičia, tačiau keičiasi mokesčio struktūra ir sąlygos tais atvejais, jei vaikas nelanko įstaigos dėl pateisinamų priežasčių. Tada mokestis nemokamas arba proporcingai mažinamas. Taip pat pasikeitė ir apmokėjimo už paslaugas tvarka tėvelių atostogų metu.

Spalio mėnesį savivaldybė gavo „Tėvų forumo“ raštą su per 2 tūkst. tėvelių parašų, kuriame prašoma keisti liepos mėn. patvirtintą Savivaldybės tarybos sprendimą. Prašymo esmė – pakeisti  galiojančios tvarkos punktus dėl lengvatos taikymo ir dėl apmokėjimo už paslaugą įstaigą lankančio vaiko ligos atveju bei tėvelių atostogų metu.

Šią savaitę į posėdį susirinko Savivaldybės  administracijos direktoriaus S. Budino sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta pateikti siūlymus dėl minėto sprendimo pakeitimo galimybių. Darbo grupę sudaro ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos, Tėvų forumo, ikimokyklinių įstaigų auklėtojų metodinio būrelio, administracijos atstovai,  savivaldybės tarybos nariai.

Posėdyje aptartas darbo grupės veiklos reglamentas, išklausyti visi suinteresuotų grupių atstovai. Darbo grupė vertins visus pateiktus pasiūlymus bei nuomones, atliks finansinius skaičiavimus ir pateiks juos kitame posėdyje, kurį planuojama organizuoti ateinančią savaitę. „Ieškosime visoms pusėms priimtinų sprendimų ir tikrai juos rasime,“ – įsitikinusi darbo grupės vadovė, Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Klaipėdos miesto taryba po ilgų diskusijų, svarstymų ir pakeitimų ketvirtadienį pritarė naujai atsiskaitymo už darželius tvarkai.

Kiek anksčiau uostamiesčio tėvų nepasitenkinimą sukėlė projekto punktas, kuriame iš pradžių buvo nurodoma, kad vaikui sergant 10 ir mažiau darbo dienų iš eilės reikės mokėti visą nustatytą mokestį, nes jis bus mažinamas tik nuo 11 sirgimo dienos. Be to, reikės pateikti gydytojo pažymą.

Pasipiktinusiems tėvams pavyko išsikovoti vieną dieną – pritarta, kad nuo mokesčio bus atleidžiami 10 darbo dienų dėl pateisinamos priežasties darželio nelankę vaikai.

Buvo baiminamasi, kad tokiu atveju tėvai į darželius savo sergančias atžalas ves nesulaukę, kol mažieji pasveiks.

Tvarkos pakeitimus rengusi Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė pabrėžė, kad tokios tėvų baimės nėra pagrįstos.

„Jei vaikas sirgs ilgiau nei 10 dienų – mokestis mažės. Tėvai bus suinteresuoti, kad vaikas visiškai pasveiktų ir neskubės jo vesti į darželį“, – aiškino N.Laužikienė.

Mokestis bus mažinamas ir tėvų ar globėjų atostogų metu. Tačiau ne ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui ir ne daugiau kaip du kartus per metus.

Tarybos posėdžio metu diskusijų taip pat kilo ir svarstant aiškesnį ikimokyklinio ugdymo įstaigų gautų pajamų iš įmokų planavimą ir panaudojimą.

Pasilikta prie siūlymo ugdymo įstaigoms palikti didesnius įgaliojimus apsisprendžiant, ką įsigyti už gautas įmokas.

Tvarkos rengėjai pabrėžė, kad tėvai savo vaikus turi aprūpinti tik individualiomis ugdymo priemonėmis. Todėl tarybos opozicija reikalavo aiškaus tokių priemonių sąrašo.

„Kas mes čia? Ali Baba ir 40 plėšikų? Nejau visi švietimo įstaigos darbuotojai yra vagys? Tegul jie patys sprendžia, kam reikia išleisti pinigus ir ką pirkti“, – replikavo tarybos narys Vytautas Čepas.

Lėšos pagal sudarytą programos sąmatą gali būti naudojamos iš dalies dengti darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, įstaigos darbuotojams, tiesiogiai susijusiems su maisto gaminimu. Taip pat prekių ir paslaugų naudojimui, materialiajam ilgalaikiam turtui įsigyti.

Po ilgų ginčų Kauno politikai sutarė, kad finansinės paramos nusipelno ir tie tėvai, kurie veda vaikus į privačius darželius, nes savivaldybės išlaikomose ikimokyklinio ugdymo įstaigose jiems nepakanka vietos.

Nuo kitų metų liepos įsigalios tvarka, pagal kurią tėvams, vedantiems vaiką į privatų darželį, savivaldybė kompensuos iki 100 eurų.

"Šiuo atveju savivaldybė padengs tik dalį sumos, reikalingos vaikui ugdyti privačiame darželyje. Jei savivaldybė pati statytų darželį ar plėstų grupių skaičių, tai nesibaigtų tik milijoninėmis investicijomis į pastatą. Vis tiek liktų tos pačios 700–800 litų išlaidos vienam vaikui išlaikyti per mėnesį", – Liberalų sąjūdžio frakcijos pasiūlymą miesto tarybai pristatė frakcijos seniūnas Simonas Kairys.

Liberalai siūlė, kad savivaldybės parama jos darželiuose vietos vaikui negavusiems tėvams, nusprendusiems savo atžalą leisti į privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, siektų 75 eurus (258 litus) kas mėnesį.

Frakcija "Vieningas Kaunas" pasiūlė kompensacijos sumą didinti iki 175 eurų (603,75 lito), tačiau po ilgai trukusių diskusijų galiausiai pasirinktas aukso vidurys.

"Tai nereiškia, kad visiems privatų darželį lankantiems vaikams automatiškai bus skirta 100 eurų kompensacija. Jos dydis priklausys nuo to, kiek dienų vaikas lankys ugdymo įstaigą, nes dažniausiai privačiame darželyje mokestis skaičiuojamas už realiai lankytas dienas", – paaiškino vienas iš idėjos iniciatorių.

Rugsėjo 1 d. duomenimis, savivaldybei priklausančiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose vietos negavo 697 vaikai. Beveik 300 vaikų Kaune lanko privačius darželius. Vieno vaiko išlaikymas savivaldybei jos pačios darželyje per mėnesį kainuoja vidutiniškai 700–800 litų. Jeigu vaikas kasdien lanko privatų darželį, tėvams tenka sumokėti apie 1 tūkst. litų per mėnesį.

Anot S.Kairio, vietų trūkumas darželiuose yra laikina problema, kurios po kelerių metų neliks, tad ir brangios savivaldybės investicijos į naujų darželio vietų kūrimą kelia abejonių. Dalį išlaidų tėvams, leidžiantiems vaikus į privačius darželius, neseniai nusprendė kompensuoti ir Kauno rajono savivaldybė.

Bene aršiausiai tokį siūlymą tarybos posėdyje kritikavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai. "Reikėtų atsiklausti tėvų, ar jie vestų vaikus į privačius darželius", – siūlė Loreta Kudarienė. Kiti konservatoriai irgi siūlė, kad nereikėtų priimti sprendimo, o pirmiausia atlikti gyventojų apklausas.

"500 vaikų iš rajono suvežami į miesto darželius. Kitąmet savivaldybė žada įrengti 400 papildomų darželio vietų. Tuos dalykus reikia svarstyti ir svarstyti", – rėžė Gediminas Budnikas. Jam buvo priminta, kad miesto darželius lanko vaikai, kurių bent vienas iš tėvų gyvenamąją vietą yra deklaravęs Kaune.

Konservatoriai siūlė atidėti klausimo svarstymą, tačiau artėjant rinkimams politikai nesiryžo jaunoms kauniečių šeimoms aktualią problemą padėti į stalčių.

Kai kuriems tarybos nariams užkliuvo iki galo neištobulinta paramos paskirstymo sistema ir tai, kodėl savivaldybė turi remti privatų verslą. "Kalbama ne apie verslo rėmimą, o apie finansinės naštos sumažinimą tėvams, kurie negavo savo vaikui vietos savivaldybės darželyje", – liberalų pasiūlymo stojo ginti jaunalietuvis Stasys Buškevičius.
Suabejota, ar verslas tikrai norės steigti daugiau naujų grupių, jeigu savivaldybė prisiims dalį dabar tėvams tenkančios finansinės naštos už vaiko buvimą privačiame darželyje.

Komentarai

Rimantas Mikaitis
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys

Miesto valdžia per ilgai delsė ir tik kalbėjo apie vietų stygių vaikų darželiuose. Dabar, galima sakyti, pats šios problemos pikas ir jau nėra kada atidėlioti, svarstyti, ką daryti, ar galvoti apie naujų grupių įrengimą arba naujų darželių statybą. Šiuo metu statyti naujus darželius tikrai netikslinga, nes, atsižvelgiant į demografinius rodiklius ir tendencijas, po kelerių metų problemos neliks. Darželio nepastatysi per mėnesį, tad gali nutikti taip, jog tada, kai naujas darželis atvers duris, nebebus eilėje laukiančių darželinukų. Juolab kad tam reikia ne tik laiko, bet ir didelių investicijų. Dalies finansinės naštos kompensavimas tėvams, kurių vaikai lanko privatų darželį, nes nepateko į savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas, yra šiuo metu greičiausias ir racionaliausias sprendimas, tad kodėl jo neįgyvendinus? Tai ir savivaldybei pigiau, ir tėvams patogiau.

Visvaldas Matijošaitis
Visuomeninė organizacija "Vieningas Kaunas"

Nepaisant valdančiųjų partijų pastangų atidėlioti šį klausimą ir toliau miegoti, miesto taryba pagaliau priėmė ryžtingą sprendimą, kurį raginome įgyvendinti dar prieš metus, – savivaldybė pagaliau bent iš dalies kompensuos į privačius darželius savo atžalas leidžiančių tėvų išlaidas. Man keista, kad miesto tarybos veteranai, kurie sudaro daugumą taryboje, kiekvienais metais sprendžia darželių stygiaus klausimą, tačiau realių darbų nepadaro. Nemaža dalis vaikų, kol šie veteranai "sprendžia" šiuos klausimus, jau spėjo pabaigti ne tik pradinę, bet ir vidurinę mokyklą. Šios savaitės nutarimas – tai seniai laukta sveiko proto pergalė ir pirmasis žingsnis siekiant užtikrinti, kad visi vaikai turėtų galimybę lankyti darželį. Šiuo metu vieno vaiko ugdymas savivaldybės darželiams kainuoja apie 800 litų per metus. 2014 m. įrengti naują vietą darželinukui daugiafunkciuose centruose savivaldybei vidutiniškai kainavo 2900 litų. Pateikėme siūlymą, kad savivaldybė kompensuotų iki 600 litų tiems tėvams, kurių vaikai nepateko į savivaldybės darželius. Jei būtų priimtas mūsų pasiūlymas, neliktų nė vieno vaiko be vietos darželiuose, o savivaldybė sutaupytų ne tik naujų vietų įrengimo lėšų, bet ir po 200 litų, kuriuos skiria vaikui valstybiniame darželyje. Juk nelaukiame eilėje, kad gautume dujų ar vandens. Lygiai taip pat kauniečių vaikai neturėtų laukti vietos darželyje ar mokykloje. Tikiuosi, kad kitą rugsėjį nė vienam tėvui nereikės sukti galvos, kas prižiūrės jų mažąjį kaunietį.

Orinta Leiputė
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė

Savivaldybės turi užtikrinti prieinamą ir patogią ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą. Valstybė iki šiol stengėsi paremti mažas pajamas gaunančias šeimas. Ketvirtadienį priimtas savivaldybės tarybos sprendimas remti žmones, kurie leidžia vaikus į privačius darželius – mane šokiruoja. Aš suprasčiau, jeigu dar būtų kalbama apie atokias gyvenamąsias teritorijas, kuriose nėra galimybės greitai pastatyti darželio, tačiau tai galėtų būtų tik laikinas sprendimas. Kaune stovi pustuščių mokyklų ir yra bent keletas apleistų darželio patalpų, kurias galima pertvarkyti ir renovuoti. Liberalų pasiūlymas remti turtingus žmones, jų samdomas aukles – nepriimtinas, o mažas ir vidutines pajamas gaunančių žmonių atžvilgiu – socialiai labai neteisingas. Tą milijoną litų, kurį dabar planuojama skirti iš visų mokesčių mokėtojų kišenės turtingiems žmonėms, geriau investuoti į esamas ugdymo įstaigų patalpas, įrengiant papildomas grupes ar plėtojant daugiafunkcių centrų tinklą. Žinant demografinę situaciją Lietuvoje, tuoj matysime tuštėjančius darželius.