Tai reiškia, kad net ir pasiekę pensijos amžių mokytojai tebedirba. Patirtis yra vertinamas dalykas, tačiau kažkuriuo metu daugybė mokytojų gali išeiti iš darbo, nes nebegalės tęsti savo darbo dėl amžiaus ar sveikatos problemų.

Valdžia šią problemą tiesiog ignoruoja. Ar tai yra sena problema, ar nauja tendencija, LNK reportaže pasakojo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

– Apie šią situaciją, kad vidutinis amžius yra apie 50 ar 60 metų, jau buvo signalizuojama prieš aštuonis metus. Prie tuometinės valdžios buvo kalbama, kad naujų mokytojų trūkumas arba pedagogų specialybė nėra patraukli, jog kažkas jas rinktųsi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ta tendencija buvo, dabar ji dar gilėja, bet kad niekas nedaroma, nesutikčiau. Per paskutinius keletą metų, stojimai į pedagogus, kitų deficitinių specialybių, fizikos, matematikos, nemažai yra pasirinkimų, nebloga tendencija. Šiemet, kai buvo stojimas, ministerija pateikė pozityvius ženklus, bet tai tėra fragmentas.

Mums reikia sistemingo jaunų pedagogų rengimo ir reikia atkreipti dėmesį, kad jie baigę pedagogų profesiją, ne visada renkasi dirbti pagal šią specialybę. Kažkada kaip mokslininkas dariau tyrimą, gal prieš 20 metų, didmiesčiuose pedagogo profesiją baigę eina dirbti į kitus sektorius.

– Čia nereikia sudėtingo sprendimo, tiesiog reikia jauniems žmonėms mokėti adekvačius atlyginimus ir jie dirbs švietime. Grįžtant prie vyresnių mokytojų, ar tikrai yra galutinė riba, po kurios mokytojai neturėtų dirbti?

– Asmenybė asmenybei nelygi. Pažįstu mūsų bendruomenėje ne vieną senjorą mokytoją, kurių prašau dirbti toliau. Buvo ne vienas senjoras, kuris išėjo, o aš paprašiau ir grįžo. Tai nėra masiška, bet nemažai senjorų su malonumu grįžta ir dirba. Jie geba dirbti kitokiomis, moderniomis ir šiuolaikiškomis sąlygomis.

– Sakote, kad yra ruošiami mokytojai, įstoja į specialybes, kurių trūksta, bet ateis laikas, kai vyresni mokytojai išeis į pensiją. Atsiras dar didesnis jų trūkumas, nes jauni dar nebus paruošti, o vyresni jau bus išėję.

– Manau, kad to pradžia jau vyksta. Artimiausias penkmetis gali būti labai kritinis. Ministerijos arba savivaldybės savo situaciją matytų statistiškai dar geriau. Tokių grėsmių jau ir mūsų organizacijoje yra. Jeigu vienu metu sugalvotų išeiti visi dirbantys senjorai, turėtume didžiulę problemą. Nerastume tiek trūkstamų mokytojų.

– Ką reikėtų daryti?

– Turbūt reikėtų kalbėti su pačiais jaunais mokytojais, manau finansinis motyvas yra. Manau, kad sąlygų klausimą reikia spręsti organizacijų lygmenyje ir tą gali padaryti, bent jau iš dalies, kiekvienas vadovas, spręsti savivaldybių lygmeniu ir nacionaliniu lygmeniu. Įkurčiau personalizuotą jaunųjų mokytojų skatinimo registrą ir dirbčiau su mentoriais, siekiant motyvuoti jaunus žmones dirbti mokyklose. Jeigu nesiimsime visuose kompleksiniuose lygmenyse priemonių, krizės gali ištikti net ir didmiesčius.

„Pirmųjų trijų pradinių klasių mokiniams negalima duoti rašytinių namų darbų, išskyrus kai kuriuos pratimus, padedančius lavinti dailyraštį“, – pasakojo Lenkijos švietimo ministro pavaduotoja Katarzyna Lubnauer.

Palengvinimus Lenkijos švietimo ministerija žada net ir vyresnių progimnazijos klasių moksleiviams.

„Ketvirtoms-aštuntoms klasėms leidžiama atlikti rašytinius namų darbus, tačiau mokiniai už juos negauna pažymių. Žinoma, mokinių bus prašoma atmintinai išmokti eilėraščius, pasiruošti kontroliniams darbams ir panašiai“, – šnekėjo K. Lubnauer.

Nauja tvarka įsigaliojo iškart po mokinių velykinių atostogų ir kaipmat suglumino mokytojus.

„Kodėl balandžio mėnesį? Kodėl toks didžiulis pokytis įvedamas viduryje mokslo metų? Mes, mokytojai, savo darbą planuojame visiems mokslo metams, o naujos taisyklės įsigalioja pačiame antrojo pusmečio viduryje. Tai – sugriauna mūsų planus“, – kalbėjo Varšuvos pradinės mokyklos mokytoja Danuta Kozakiewicz.

Lenkijos mokytojai nusiteikę pesimistiškai. Anot jų, nauja tvarka – chaoso sukėlimas.

„Yra šeimų, kuriose didelis dėmesys skiriamas vaikų išsilavinimui ir neprivalomi namų darbai vis tiek bus atlikti. Kitose šeimose namų darbai dabar bus visiškai ignoruojami“, – teigė D. Kozakiewicz.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos moksleivių, nors ir su namų darbais kuprinėje, kasdienybė neatrodo niūri.

„Paklausiau ketvirtokų, sakau: vaikai, ateis manęs klausti, ar mums reikia namų darbų, ką aš turiu pasakyti? Jie sako: ir reikia, ir nereikia. Jeigu nereikia, tai mes nieko neišmoksim, reikia namų darbų. Tik sako, mes nenorėtumėm, kad penktadieniais užduotų“, – šnekėjo Vilniaus P. Mašioto pradinės mokyklos direktorė Jūratė Mikulskienė.

Mokyklose net ir jauniausieji namo grįžta su užduotimis. Tiesa, jos daug paprastesnės nei vyresnių moksleivių.

„Susidėti savo daiktus ir atsinešti į mokyklą. Pagrindinis dalykas, ko mes mokome. Vaikas pats turi nešti kuprinę, ne tėvai. Tai atrodo taip elementaru, bet tai – vaiko pirmieji namų darbai mokykloje“, – nurodė J. Mikulskienė.

Švietimo ministerija tikina, kad mokykloms dėl namų darbų palikta daug laisvės, tad ir drastiškų sprendimų čia nereikia.

„Priimti centralizuotus sprendimus dėl reglamentavimo, ar būtų galima, ar negalima skirti namų darbus, šiuo metu neturime nei tokių siūlymų, nei tokios iškeltos idėjos svarstymui“, – aiškino ŠMSM Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.

Švietimo specialistai pabrėžia, kad visiškas namų darbų išsižadėjimas Lietuvoje – neįmanomas.

Žinoma, jei būtų skundų dėl per didelio krūvio, tenkančio vaikams po pamokų, ministerija žada, kad sprendimų ieškotų. Švietimo specialistai pabrėžia, kad visiškas namų darbų išsižadėjimas Lietuvoje – neįmanomas. Tam kliudytų atnaujinta bendrojo ugdymo programa.

„Kai kuriais atvejais jos apimtis – padidėjusi. Jeigu atsisakytume namų darbų, ar tam yra pagrindas? Ar mes taip galime elgtis, jeigu mūsų turinys yra padidėjęs, bet kontaktinių pamokų mes neturime daugiau“, – kalbėjo Švietimo specialistė Rasa Saldukė.

Kol kas įprasta, kad namų darbų neužduoda pirmokams. Tačiau jau nuo antros klasės krūvis mokiniui kyla ir tenka padirbėti ir po pamokų.

Praėjusį trečiadienį šalies dešimtokai rinkosi į matematikos bandomąjį testą. Mokyklos galėjo pasirinkti laiką nuo devintos valandos ryto, bet dvi valandas nepavyko prisijungti.

„Mes visi sėdėjome pasiruošę ir tada, kai sužinojome, kad dar yra papildoma valanda, net nebežinai, kur dėtis, ką daryti. Tai šiek tiek suerzino“, – kalbėjo moksleivė.

Pedagogai ėmė skambinti į Nacionalinę Švietimo agentūrą (NŠA), o iš ten išgirdo pribloškiantį atsakymą. Patikrinimą turėjęs paleisti darbuotojas dirba iš Anglijos. Tad testo pradžią nustatė pagal Anglijos laiką. Skirtumas ir yra dvi valandos.

„Aiškinamės ir su NŠA. Jie sakė, kad tai – tiesiog techninė klaida“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Agentūra situaciją vadina žmogiška klaida ir atsiprašo. Ar tikrai testas buvo paleistas pagal Anglijos laiko juostą, vadovas sakė nežinantis.

„Nežinau, neturiu tokios informacijos. Esmė ta, kad mokyklos buvo gavusios blogą žinią, kad gali pradėti devintą valandą ryto. Labai apgailestaujame, bet kelio atgal jau nebebuvo“, – teigė NŠA laikinasis vadovas Aidas Aldakauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vilniaus licėjaus vadovas Saulius Jurkevičius sako, kad net jei tikrai testas Lietuvos vaikams buvo paleistas pagal Anglijos laiką, tai tik maža dalis absurdo, kurį šiemet tenka iškęsti Lietuvos moksleiviams.

„Viskas palikta neprofesionaliai, eksperimentuoti su mokiniais, mokytojais, visa visuomene“, – teigė S. Jurkevičius.

Kritikos sulaukė vienuoliktokų fizikos patikrinimas, o jis – ne bandomasis, guls į atestatą. Nustatyta, kad dalis užduočių buvo apie dalykus, kurių vaikai net nesimokė. Net fizikos olimpiadų čempionai išlaikė pusėtinai. Po šio egzamino švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas net prašė atsistatydinti, bet premjerė Ingrida Šimonytė nurodė dirbti toliau.

„Ne tikriausiai, o tikrai reikėtų sustabdyti visą šitą absurdą, kuris vyksta mokyklose. Ir grįžti prie to, ką turėjome“, – kalbėjo S. Jurkevičius.

Fizikos testai vertinami iš naujo. Už klaidingas užduotis vaikai gaus papildomų balų, galės ir perlaikyti. Aiškėja, kad broko buvo rasta ir matematikos užduotyse.

Dabar užduotis dažniausiai rengia du viešąjį pirkimą laimėję pedagogai, dar peržiūri ir recenzentas. Bet specialios komisijos užduočių tinkamumą vertina tik po egzamino.

„Galbūt įmanoma turėti komisiją ne po užduoties, bet prieš mokiniams ją sprendžiant. Šią galimybę vertiname“, – tikino R. Skaudžius.

Visa linija, kuri prasideda nuo programų, mokomųjų priemonių, jų patikrinimų – tikrai šlubuojanti.

Nuo šių metų atnaujintos ugdymo programos, bet dar pernai skelbta, kad vaikams, besimokantiems aštuntoje klasėje, skiriamos dešimtokų užduotys. Programos buvo atnaujintos, bet nebuvo užtikrinta, kad būtų atnaujintų vadovėlių.

Vilniaus licėjaus direktorius sako, kad net ir esami vadovėliai kelia mokinių nuostabą, kodėl tiek daug klaidų.

„Yra ir faktų, ir suvokimo klaidų. Visa linija, kuri prasideda nuo programų, mokomųjų priemonių, jų patikrinimų – tikrai šlubuojanti. Prasmingumo visame tame kontekste tikrai nėra. Greičiausiai čia – tam tikrų įsivaizduojamų ambicijų įgyvendinimas“, – kalbėjo S. Jurkevičius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras yra sakęs, kad programos buvo atnaujintos tinkamai nepasiruošus. Bet sprendimai, kaip teigia, buvo priimti iki jo.

Vienos Vilniaus gimnazijos mokinės teigimu, matematikos PUPP laikas buvo pakeistas iš anksto neįspėjus net ir mokytojų. Apie pasikeitimus jiems buvo pranešta tik kovo 27-osios ryte.

Moksleiviai ir gimnazijų auklėtiniai susirinko spręsti matematikos užduočių, bet liko nustebinti. Egzaminas turėjo vykti dešimtą valandą, o apie tai, kad jis prasidės vėliau – vienuoliktą valandą, jie sužinojo tos pačios dienos rytą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Muziejaus edukatoriai kartu su pedagogais dalyvaus veiklose, kuriose bus pristatomos ir išbandomos paveikiausios muziejaus sukurtos edukacinės priemonės ir užsiėmimų organizavimo, vedimo būdai. Mokytojams bus atskleistos galimybės praturtinti ugdymo turinį netradicinėse erdvėse (istorijos, biologijos, pasaulio pažinimo ir kitoms pamokoms bei patyriminio ugdymo dienoms). Planuojama pristatyti atnaujintas muziejaus edukacines erdves ir paslaugas, pritaikytas asmenims su negalia, kuriose sudarytos sąlygos ir specialių ugdymo poreikių turintiems moksleiviams geriau integruotis į ugdymo procesą.

Renginys vyks 10–13 val. Jūrų muziejuje, akvariume bei Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, kur šiuo metu jau gydomi du ruoniukai-pamestinukai.

Programa

10.30–10.45 val. Pasitikimo kava, programos pristatymas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre. Lietuvos jūrų muziejaus edukacinės veiklos metodologija, tikslai, uždaviniai.

11.40–13 val.  Patyriminės veiklos:

1 KRYPTIS. „Nuo EGO prie EKO“. Metodinės veiklos Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre.

2 KRYPTIS. „Draugiški pojūčiams“. Metodinės veiklos akvariumo ekspozicijoje.

3 KRYPTIS. „Nuo upelio per Baltijos jūrą iki vandenyno“. Metodinės veiklos akvariumo ekspozicijoje.

4 KRYPTIS. „Su jūra mes didesni“. Metodinės veiklos laivybos istorijos ekspozicijose.

Renginio „Edukacija ir patyriminė veikla ugdymo turiniui praturtinti organizuojant pamokas Lietuvos jūrų muziejuje“ dalyvių skaičius ribotas.

Ketinantys dalyvauti, kviečiami užpildyti registracijos anketą. 

Dalyviams bus išduodami Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro paruošti pažymėjimai.

Duobės ir peršokimai

Užduotis – ne iš lengvųjų. Nors rimtas išmoktas pamokas galėsime suvokti ir aptarti tik tada, kai atsiras rimta statistika, jau dabar galiu suformuluoti keletą įžvalgų. Aptarsiu tik matematikos egzaminą ir pasirengimą jam.

Nors tikrai nebuvau reformos stabdymo šalininkė, dar ir dabar manau, kad stabdymas, atidėjimas nebūtų nieko pakeitęs, kad vis tiek tokio lygio pokyčiams pasiruošti tobulai neįmanoma ir pirmas kartas niekada nebūna toks, kokio tikiesi.

Vis dėlto matau, kad ilgesnis pereinamasis periodas ir laipsniškas naujovių diegimas tikrai būtų buvęs geresnis sprendimas. Nebūtume susirinkę visų guzų iš karto. Būtume turėję laiko pasimokyti iš klaidų palaipsniui. Svarbiausia – nebūtų atsiradę duobių ir peršokimų.

Juk iš tikrųjų sunku tikėtis, kad vaikis, neišlaikęs Pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimo (PUPP), vos už pusmečio likviduos visas spragas ir išlaikys matematikos egzaminą. Juk buvo sumanyta, kad neišlaikiusių PUPP vienuoliktoje klasėje nebus. Apie tai buvo galvota rengiant B lygio programą. Tačiau įvyko visai kitaip.

Todėl pirmoji įžvalga: reikia stabtelėti, peržiūrėti kilusias problemas, apgalvoti išmoktas pamokas, numatyti galimas grėsmes artimiausiai ateičiai ir užbėgti joms už akių.

Trūksta aiškumo

Visiškai neaišku, kuo skiriasi bendrojo ir išplėstinio kurso tikslai, taigi ir užduočių pobūdis. Bendrojo kurso valstybinio egzamino nebuvo. Dabar jis privalomas. Jį renkasi moksleiviai, kurie neplanuoja sieti savo ateities su matematika. Ar neturėtų toks kursas būti labiau orientuotas į taikymus, kasdienę matematiką?

Mokytojai, kasdien dirbdami su B lygio mokiniais, aiškiai suvokia, kad jų žinios ir motyvacija yra labai žemi, todėl yra priversti supaprastinti užduotis. Tačiau programoje A ir B lygio turinys vietomis sutampa.

Būtina dar kartą peržiūrėti patikrinimų organizavimo tvarką.

Lygiai numatyti visi – nuo slenkstinio iki aukštesniojo. Esminių, konceptualių skirtumų nėra. Todėl, žiūrint formaliai, ir užduotys gali sutapti. Taip ir atsitiko. Baigėsi triuškinančia nesėkme. Todėl antroji įžvalga: turime kuo skubiau peržiūrėti A ir B lygių koncepciją ir suformuluoti adekvačius lūkesčius B lygiui.

Tobulinti programą

Privalome grįžti prie programos. Ji neturi būti abstrakti. Ji negali būti skirtingai interpretuojama. Ją lydintys dokumentai, tokie kaip metodinės rekomendacijos, turi aiškiai, glaustai, visiems suprantamai ir vienareikšmiškai apibrėžti ugdymo turinį, užduočių pobūdį.

Šiuo metu jos yra, bet tai daugiausia bendro pobūdžio pastebėjimai, vietomis tiesiog atkartojantys programą, neinformatyvūs ir neaiškūs. Man sako, kad programos nebegalima taisyti, nes ji patvirtinta ministro įsakymu. Kad tik tokių problemų būtų – parašyti naują įsakymą.

Taigi trečioji įžvalga: turime tobulinti programą ir ją lydinčius dokumentus. Ištaisyti programą – ne dienos, mėnesio ar net metų darbas, bet pradėti reikia dabar. Metodinės rekomendacijos visai kas kita – jos dega, liepsnoja. Jas reikėjo tinkamai parengti užvakar. Kadangi visa tai nepadaryta, reikia pradėti šiandien.

Mokytojo atsakomybė

Skaitydama mokytojų atsiliepimus, kaip niekada aiškiai supratau, ką gali mokytojas ir kokia jo atsakomybė. Atsiliepimai, turiu galvoje išplėstinį kursą, varijavo nuo „viskas puiku, vaikai laimingi” iki „ašarų pakalnė”.

Kai kurie komentarai labai aiškiai leido suprasti, kodėl taip yra. Žinau, kad nebuvo vadovėlių, be Mockaus knygelės ir „Elicėjaus“ kelių testų nieko daugiau neturėjome. Daugybė mokytojų ir su šiais skurdžiais resursais padarė viską, ką galėjo.

Keista skaityti tokius atsiliepimus kaip „egzaminas tikrino ne žinias, o supratimą“. Taip, tai tiesa. Jei skaitei programą, ten taip ir parašyta, kad egzaminas tikrins supratimą. Tad ko stebėtis?

Kitas komentaras: „Vaikai tokių uždavinių nesprendė.“ Kodėl? Daugumos mokytojų vaikai tokius uždavinius sprendė. Panašūs yra „Tempus“ vadovėliuose, daug tokių buvo valstybiniuose egzaminuose.

Jei rengei vaikus patikrai, turėjai pasidomėti programa, tendencijomis, peržiūrėti buvusius egzaminus. Jei tai padarei, tokius uždavinius tavo vaikai sprendė. Jei ir papuolė keli nematyti, tai taip ir turi būti. Vėlgi programoje numatyta, kad turi būti uždavinių su nežinomu kontekstu.

Jau nekalbu apie tuos mokytojus, kurie tik po egzamino sužinojo, kiek taškų buvo numatyta funkcijoms, arba sausį ir vasarį vaikus mokė vektorių, nes „vadovėlyje yra“, ir nesirūpino žvilgtelėti, yra jų yra tarpiniame patikrinime ar ne.

Kad ir kaip man norėtųsi apkaltinti mokytojus už aplaidumą, vis dėlto kenčia vaikai. Todėl ketvirtoji įžvalga: Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA) būtina dar kartą apgalvoti komunikacijos kanalus. Faktas, kad informacija nepasiekia dalies mokytojų, rodo, kad kanalai ne tie ir komunikuojama ne taip.

Gresia nauja problema?

Testavimo platforma neveikia tobulai. Net daugiau – neveikia pakankamai gerai. Viešojoje erdvėje pasirodė įrašų su labai rimtais trūkumais. Čia net ne įžvalga, tiesiog privaloma – testavimo sistema turi veikti tobulai. Turi atsirasti bent keli bandomieji testai.

Būtina dar kartą peržiūrėti patikrinimų organizavimo tvarką – įvertinti, kiek jie kenkia ugdymo procesui mokyklose. Įvertinti akademinio nesąžiningumo galimybes. Jei šiandien nesiimsime priemonių, tai taps gniuždančia problema.

Šiandien turime galvoti apie tai, kas įvyko, mokytis iš klaidų, bet svarbiausia – turime galvoti apie tai, kas ateina. Labai skubiai, tiesiog per savaitę ar dvi, parengti vertinimo gaires dešimtos klasės PUPP. Visi matematikos mokytojai pasibaisėję pjautynėmis per standartizavimo posėdžius.

Buvęs PUPP vertinimas kai kur visiškai neadekvatus. Ko laukti šiais metais, visiškai neaišku. Gresia nauja problema. Reikia užbėgti už akių.

Kur evoliucija?

Todėl penktoji įžvalga: mieli NŠA žmonės, atsakingi už matematiką, reikia suktis greičiau. Reikia apskritai suktis. Šiuo metu, kaip mano mama sakydavo, dažnai nematyti, į kurią pusę einama.

Suprantama, vienas žmogus nelabai ką padarys, nors žinau, kad ir vienas gali daug, bet buvo žadėta ekspertų grupė, kurie tuo pasirūpins. Kur ji? Kada ji bus? Kas padaryta, kad būtų?

Šeštoji įžvalga: mes, mokytojai, turime aiškiai matyti judėjimą ir pažangą. Turime jausti pulsą, žinoti, kas daroma ir kodėl, jausti procesą. Kodėl nėra komunikacinio pranešimo, kas padaryta, kiekvieną savaitę? Jis turi būti. Dabar mėnesių mėnesiais mirtina tyla. Tada – kažkokia revoliucija. Kur evoliucija?

Ir skaudžiausia. Nežinau, gal kažkam ir atrodo, kad pralietas kraujas kažką apvalo, bet man taip neatrodo. Bet koks kibimas į atlapus ne dėl to, kad pagerintume situaciją, o dėl to, kad parėkautume ir pasitaškytume purvais, mano požiūriu, pridaro labai daug žalos.

Viena psichologė, budėjusi tarpinio egzamino metu, man pasakė: „Jau tik vaikams suėjus mačiau, kas gerai išlaikys, kas ne.“ Išdavė kūno kalba, rankos. Kaip jaustis vaikui, kai diena iš dienos jam kalama, kad egzamino tikslas – jį sužlugdyti, kad ministras, vos atsikėlęs iš ryto, jau kuria planus, kaip čia visiems labiau pakenkti. Kad visi, kuriantys egzamino užduotį, kiauri idiotai.

Tada net nesinori nieko galvoti – kam stengtis, vis tiek mane sužlugdys. Kaip išspręsti uždavinį, kurį sukūrė idiotas? Beviltiška, neverta ir pradėti.

Pagarba ir geranoriškumas

Suaugusieji, turėkite atsakomybės. Bent aš savo vaikams stengiuosi transliuoti pasitikėjimą savimi ir ryžtą įveikti sunkumus. Iš tikrųjų niekas negali jų sužlugdyti.

Ne tik vaikai – visi kenčiame nuo to negatyvumo. Skaitant kai kurių plačiai pagarsėjusių kritikų komentarus, mintyse skamba posakis: „Jei neturės prie ko prikibti, pasakys, kad tavo šuns uodega kreiva.“

Jaučiasi vienintelis tikslas – rasti kuo daugiau purvo ir blogio. Na ir dar artėjantys rinkimai stipriai jaučiasi. Ar toks turėtų būti tikslas? Ar tikrai manote, kad tai išgelbės situaciją?

Jei paieškotumėte konstruktyvesnių metodų, ar nebūtų daugiau naudos? Dabar dauguma net bijo žodį ištarti. Tuoj bus suvalgyti žinančių viską.

Todėl septintoji įžvalga: jei mes savo mintis ir įžvalgas viešojoje erdvėje pradėtume reikšti žodžiais „mano nuomone“, nepretenduotume į absoliučią tiesą ir įdėtume krislą pagarbos ir geranoriškumo, mano nuomone, susitartume daug greičiau.

Su kolegomis iš kitų savivaldybių vicemerė kalbėjo apie opią švietimo problemą – mokytojų stygių ir jų pritraukimą į regionus.

Forume analizuota, kokios priemonės motyvuoja žmones rinktis pedagogo kelią regione, galimybes persikvalifikuoti ar pasirinkti pedagogines studijas. Buvo diskutuojama, kaip sprendžiamas mokytojų trūkumas, kokios šios problemos priežastys ir kokiais geraisiais pavyzdžiais, motyvacinėmis priemonėmis galima pasidalyti su kitais regionais.

„Kauno rajono savivaldybė daug investuoja į švietimą – tiek į mokyklų modernizavimą, tiek ir į darbo sąlygų mokytojams gerinimą, finansinį skatinimą. Mes jau seniai stebime situaciją ir suprantame, kad ateityje mums trūks tam tikrų specialybių mokytojų, todėl ėmėmės motyvacinių priemonių“, – kalbėjo R. Popovienė.

R. Popovienė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Vicemerė akcentavo, kad norintiems įgyti pedagogo specialybę Kauno rajono gyventojams arba norintiems persikvalifikuoti pedagogams, savivaldybė iš dalies finansuoja studijas, skiria stipendijas, padengia įsikūrimo išlaidas. Ši programa skatina abiturientus rinktis mokytojo specialybę ir ateitį kurti pakaunėje, nes gavę finansinę paramą jie įsipareigoja baigę studijas ne trumpiau kaip penkerius metus dirbti Kauno rajono mokyklose.

Pagal šią programą Kauno rajono pedagogų bendruomenę papildys 70 studijas baigusių mokytojų: 37 studentai įgis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, 18 – pradinio ugdymo, 1 – lietuvių kalbos, 3 – anglų kalbos, 2 – fizinio ugdymo, 3 – matematikos mokytojų kvalifikacijas, 3 – logopedo ir 3 – specialiojo pedagogo specialybes. 2023 m. šiai programai skirta 136 tūkst. eurų.

Nuo 2022 m. rugsėjo savivaldybė skiria lėšų mokymo priemonėms įsigyti: bendrojo ugdymo mokytojams po 100 eurų per mokslo metus, neformaliojo ugdymo mokytojams – po 50 eurų.

Mes jau seniai stebime situaciją ir suprantame, kad ateityje mums trūks tam tikrų specialybių mokytojų, todėl ėmėmės motyvacinių priemonių.

Kauno rajono savivaldybė kompensuoja kelionės į darbą ir atgal išlaidas pedagoginiams darbuotojams, gyvenantiems toliau nei 5 km nuo darbo vietos (2023 m. skirta 212,9 tūkst. eurų).

Savivaldybė pirmoji Lietuvoje, bendradarbiaudama su VDU Švietimo akademija, įsteigė 9–12 klasių mokiniams Jaunojo pedagogo klubą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas Kauno rajono vyresniųjų klasių vaikams įgyti žinių, patirties ir susipažinti su mokytojo profesija. Į klubą jau įsitraukė 36 rajono mokiniai. Šeši šio klubo abiturientai pasirinko pedagogines studijas, o du iš jų apsisprendė baigę studijas dirbti Kauno rajone.

„Aš pati pasirinkau šią profesiją, nes mane įkvėpė mokytojas. Todėl nepamirškime, kad pedagogas visų pirma yra įkvėpėjas, kuris skatina mokinius mokytis ir rinktis savo gyvenimo kelią“, – pastebėjo vicemerė.

Vilniaus Užupio gimnazijos istorijos mokytojo metodininko Roberto Ramanausko atlyginimas vidutiniškai didėjo šimtu eurų. Ne visus pedagogus augimas paliečia vienodai.

R. Ramanauskas dirba kiek didesniu nei vieno etato krūviu ir uždirba apie pusantro tūkstančio eurų „į rankas“. Mokytojų atlygio kontekste – tai dideli pinigai.

„Jei pažiūrėtume į jaunus mokytojus, kurie dar neturi rodiklių, pagal kuriuos kyla atlygis, tai daugelio jų darbo užmokestis „į rankas“ nesiekia tūkstančio eurų“, – kalbėjo pedagogas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sulaukęs apie šimtu eurų didesnio atlyginimo, pašnekovas sakė, kad to nepakanka, norint spręsti esamą problemą.

„Tai nėra kažkoks esminis pakilimas, kuris pakeistų materialinę padėtį“, – sakė R. Ramanauskas.

Paklaustas, ką mano apie tai, kad ateinančioje Seimo kadencijoje parlamentarai uždirbs dvigubai daugiau, nei dabar, pedagogas užsiminė, kad tai – galimai negarbingas poelgis.

„Labai bjauru, kad Lietuvoje politikai yra pamiršę padorumo ir garbės klausimą. Apie garbę Lietuvoje kalbama tik tada, kai į teismą kreipiamasi dėl pažeistos garbės ir orumo. Bet garbė ir orumas yra tada, kai neleidi sau pasielgti nesąžiningai ir negarbingai“, – sakė mokytojas.

Skirtingai nei parlamentarai, mokytojai Lietuvoje neturi papildomų lėšų, skiriamų padengti kanceliarines išlaidas. Kompiuterius, telefonus, spausdintuvus ir popierių jie perka iš savo pinigų. Paklaustas, kur išleistų per metus tokiems pirkiniams skirtus 18 tūkst. eurų, mokytojas susimąstė.

„Aš nežinau, ką su jais daryčiau“, – sakė R. Ramanauskas.

Prabilus, kad vietoj rusų – antrosios užsienio kalbos – bendrojo lavinimo mokyklose galėtų būti dėstomos ES valstybių kalbos, Klaipėdoje moksleivius ir studentus ispanų kalbos mokantis Aleksas Kulvietis įsitikinęs, kad šis sumanymas, bent jau šiuo metu, sunkiai įgyvendinamas.

„Bent jau Klaipėdoje tikrai nėra tiek profesionalių dėstytojų ar mokytojų, kurie galėtų mokyti vaikus užsienio kalbų. Pirmiausia, jie nenori studijuoti šios profesijos, nes nemato perspektyvos. Kalbant apie profesionalius ispanų kalbos mokytojus, sąlygos jiems pas mus nėra patrauklios, kad jie norėtų čia atvažiuoti dirbti, kalbu ir apie atlyginimus. Be to, mokytojai tiesiog nenori dirbti su mokiniais, nes šie neturi motyvacijos mokytis antros užsienio kalbos, tas dalykas jiems dažniausiai papildomas ir nesvarbus. Taigi motyvacijos nėra nei mokytojams, nei mokiniams“, – pabrėžė ispanų kalbos dėstytojas.

Motyvacijos nėra nei mokytojams, nei mokiniams.

Pasak A. Kulviečio, situacija galbūt pasikeistų, jei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pakeistų požiūrį į antros užsienio kalbos mokymą mokyklose.

Esą antrąją užsienio kalbą reikėtų pradėti mokyti gerokai anksčiau, nei dabar, ir kalba turėtų būti dėstoma ne kaip papildoma, o lygiavertė anglų kalbai.

Dabar į antrosios užsienio kalbos mokymą moksleiviai esą žiūri, kaip į ne itin svarbias tikybos ar etikos pamokas, todėl ir nemato reikalo rimčiau mokytis.

Klaipėdos mieste ir Palangoje yra vos trys ispanų kalbos mokytojai, ne ką daugiau ir prancūzų kalbos specialistų.

„Kitų kalbų – italų ar portugalų – mokytojų iš viso nėra. Visas dėmesys sutelktas tik į anglų kalbą, bet manau, kad į antrąją užsienio kalbą mūsų mokyklose reikėtų žiūrėti rimčiau. Jei antroji užsienio kalba būtų pradėta dėstyti kartu su anglų kalba arba bent jau nuo šeštos klasės, efektas būtų kur kas didesnis ir rezultatas visai kitas. Aišku, mokiniams krūvis padidėtų, bet taip jau dirbama ne tik Klaipėdos licėjuje, bet ir Pranciškonų gimnazijoje Kretingoje“, – tvirtino A. Kulvietis.

Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė tokioms Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms. Už jas balsavo 83 Seimo nariai, du buvo prieš iš šeši susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos pavasario sesijoje.

„Sie­kiant ma­žin­ti pe­da­go­gų trū­ku­mą Lie­tu­vo­je ir pri­trauk­ti mo­ty­vuo­tus spe­cia­lis­tus, bai­gu­sius ne­bū­ti­nai pe­da­go­gi­kos stu­di­jas, siū­lo­ma iš­plės­ti pe­da­go­gi­nių pro­fe­si­nių studijų modelį“, – pristatydamas pataisas sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Pasak jo, pataisos nustatys, kad pe­da­go­gi­nių pro­fe­si­nių stu­di­jų me­tu asmenys ga­lė­tų įgy­ti ne tik pro­fe­si­nę pe­da­go­go kva­li­fi­ka­ci­ją, ta­čiau galėtų studijuoti ir modulius, reikalingus bū­si­mam mo­ko­ma­jam da­ly­kui.

„La­bai su­dė­tin­ga pri­trauk­ti sto­jan­čiuo­sius į pe­da­go­gi­kos stu­di­jas, kai stu­di­juo­ja­mas ko­kio nors da­ly­ko pe­da­go­gi­kos ba­ka­lau­ras vi­sus ket­ve­rius me­tus ir po stu­di­jų ga­lės bū­ti tik­tai to da­ly­ko mo­ky­to­ju. Daž­niau ren­ka­ma­si stu­di­juo­ti da­ly­ką, o po to pro­fe­si­nė­se pe­da­go­gi­kos stu­di­jo­se įgy­ti pe­da­go­go kva­li­fi­ka­ci­ją“, – sakė ministras.

La­bai su­dė­tin­ga pri­trauk­ti sto­jan­čiuo­sius į pe­da­go­gi­kos stu­di­jas.

Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis bitų padidinta profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) apimtis ir ji siektų nuo 60 iki 120 studijų kreditų. Dabar galiojančiame įstatyme šių studijų apimtį sudaro 60 kreditų.

„Matome atvejų, kai skaičiuojami dalykai, kiek turima kreditų. Tarkime, norint būti matematikos mokytoju, reikia turėti tam tikrą skaičių kreditų ir, pavyzdžiui, trūksta keturių. Todėl pagal dabartinį modelį asmuo turėtų studijuoti visas laipsnį suteikiančias studijas, eiti į bakalaurą nuo pradžių ir studijuoti ketverius metus. Po šio pakeitimo būtų galima tuos kelis trūkstamus kreditus įgyti profesinėse pedagogikos studijose, tai atvertų patogesnį kelią tiems, kas norėtų būti dalykų mokytojais“, − siūlomus pokyčius pristatė ministras.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prognozuoja, kad 120 studijų kreditų pedagogines profesines studijas rinktųsi apie 60 asmenų, o prognozuojant, kad sutartis dėl įsidarbinimo mokyklose sudarytų bent pusė šių asmenų ir pretenduotų į tam skirtą paramą, šių asmenų studijoms finansuoti ir paramai mokėti kitąmet papildomai reikėtų per 447 tūkst. eurų, o 2026 metais – 298 tūkst. eurų.