Teismas savo sprendimą skelbs pavakarę.

Vyras laikomas Vilniaus areštinėje, teismo posėdyje jis dalyvavo nuotoliniu būdu, jam skirta yra valstybės advokatė, ji nesutiko, kad klientui būtų skirta pati griežčiausia kardomoji priemonė.

49 metų vyrui, Lietuvos piliečiui, pareikšti įtarimai dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu – dėl abiejų atvejų, kai naktimis buvo mesti buteliai su padegamuoju skysčiu. Jis anksčiau buvo teistas.

„Įstatymas numato suėmimo pagrindus, buvo kreiptasi dėl dviejų pagrindų. Prokuroras mano, kad asmuo gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro, teismo. Taip pat, prokuroro manymu, yra tikimybė, kad asmuo gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas spręs, ar yra pagrindas skirti suėmimą“, – Eltai sakė bylos tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Darius Šneideris.

Taip pat, prokuroro manymu, yra tikimybė, kad asmuo gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

ELTA primena, kad Vilniaus apskrities policijos pareigūnai pranešė sulaikę asmenį, į Rusijos ambasadą galimai mėčiusį butelius su degiu skysčiu.

Skelbiama, kad pirmadienį pareigūnams analizuojant gaunamus duomenis, buvo nustatytas ir sulaikytas galimai nusikalstamas veikas padaręs asmuo (gim. 1974 m.). Šis asmuo policijai jau žinomas.

Už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas asmeniui gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Rusijos ambasada buteliais su degiu skysčiu buvo apmėtyta kelis kartus sekmadienio ir pirmadienio naktį.

Kaip pranešė Policijos departamentas, sekmadienio naktį, apie 2.15 val., Vilniuje, Ukrainos Didvyrių gatvėje, nenustatytas asmuo į Rusijos ambasados pastatą metė butelį su degiu skysčiu ir apgadino pastato sieną.

Toks pats incidentas pasikartojo ir pirmadienio naktį.

Apie 2.46 val. Vilniuje, Ukrainos Didvyrių gatvėje, nenustatytas asmuo į Rusijos ambasados pastatą metė butelį su degiu skysčiu ir apgadino pastato sieną.

Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu.

Ar tai jau pasičiupo rusų propaganda ir kokios galimos šio incidento versijos? Apie tai LNK papasakojo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Jis teigė, kad Kremliui dabar skauda dėl Vokietijos brigados karių atvykimo į Lietuvą, o įvykis prie Rusijos ambasados keliauja į antrą planą.

– Ar patys rusai galėjo organizuoti vadinamąją netikros vėliavos provokaciją?

– Tokio scenarijaus atmesti negalime. Bet kol nėra jokių įrodymų, neatrodytų, kad tai pats įtikinamiausias scenarijus. Sunku numatyti, kuo tai galėtų pasitarnauti Kremliui. Jis ir taip gali propagandoje skleisti tą, ką nori. Visų antra, tai nėra labai išskirtinis įvykis. Labai panašių incidentų matėme ir kitose NATO, Europos Sąjungos valstybėse. Bet tas Kremliaus agresyvumas kartais gali iššaukti ir ne visai adekvačią reakciją.

– Bet Kremlius galėtų ieškoti būdų, kaip pasinaudoti tokiu incidentu?

– Gali būti panaudota propaganda. Jie naudotų tai kaip argumentą. Teigtų, kad Rusijos piliečiai – nesaugūs, jog bet kuri NATO valstybė, o ypač Baltijos šalys, yra pilnos nacių. Kad jos taikosi į Kremlių būtent dėl savo ideologijos. Bet visa tai tik patvirtina, kad Kremliaus veiksmai, įskaitant ir agresiją, yra reikalingi tam, kad būtų apgintos rusakalbių ar bet ko kito teisės. Bet tai dalykas, kurį jie daro ir be tokių incidentų, be tokių įvykių. Bet vėlgi, kol nėra labai plačių įrodymų, turėtume manyti, kad kiti scenarijai labiau įtikinami.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O ar buvo kokio nors reagavimo į savaitgalio įvykį Vilniuje?

– Kur kas daugiau reagavimo į atvykstančius Vokietijos brigados karius. Reagavo Kremliaus atstovai, įskaitant Dmitrijų Peskovą. Akivaizdu, kad tai jiems yra jautru. Ir pakankamai jautriau nei incidentas prie Rusijos ambasados. Jis nesusilaukė kažkokių labai didelių aptarinėjimų viešojoje erdvėje.

– Kalbant apie Vokietijos brigadą. Ką rusai gali dabar padaryti?

– Nieko. Rusija – veiksnys, kuris atvėrė duris į NATO aljansą Švedijai ir Suomijai, valstybėms, kurios nesiekia narystės kolektyvinės gynybos aljansuose. Tai valstybė, kurios agresija dar 2014-aisiais atvėrė duris pirmajam NATO pajėgų dislokavimui mūsų rytiniame sparne, įskaitant ir Lietuvoje. Dabar jos veiksmai iššaukia tai, jog po kelerių metų čia turėsime visą dislokuotą Vokietijos karių brigadą. Visiškai neįsivaizduojamas įvykis tampa realybe, o to kaltininkas – tik Kremlius.

– Bet provokacijų atmesti negalima. Lietuva vis tiek gali jų tikėtis. Ir tikriausiai tam reikėtų ruoštis?

– Be jokių abejonių. Prisiminkime ir tą patį Vokietijos karių dislokavimą prieš kelerius metus, reaguojant į Krymo aneksiją. Vėliau buvo keletas incidentų. Pranešimai neva Vokietijos kariai gali būti įvykdę nusikaltimus prieš mažamečius Lietuvoje. Tokiu būdu buvo siekiama paskleisti nerimą, abejonių tarp mūsų šalies piliečių. Kad galbūt tas dislokavimas mums yra nenaudingas, o atneša tik žalą. Bet tas melas atsitrenkia į sieną, ta siena – mūsų visuomenės atsparumas. Per tuos dešimtmečius mes tikrai užsiauginome storą odą. Suprantame, kuomet Kremlius bando mumis manipuliuoti ir skleidžia melagingą informaciją. Tad tie standartiniai veiksmai, kurių galime tikėtis iš Kremliaus, nebus efektyvūs.

– Su standartiniais įvykiais mes galime susidoroti, tačiau yra ir tokių šalių, kurios gali bijoti ne tik provokacijų. Nutekėjo informacija, kad kitas Kremliaus taikinys – Kazachstanas. Skamba absurdiškai, bet, kiek tai realu?

Kremlius neturi pajėgumo atverti dar vieno karo fronto.

– Šiuo metu nelabai realu. Kremlius neturi pajėgumų atverti dar vieno karo fronto. Manau, tai rodo silpnumą. Ir Ukraina kadaise buvo Rusijos partnerė ir draugė. Kazachstanas, natūralu, ir dabar yra šalis, kuri bent iš dalies padeda Rusijai. Bet Kremlius savo įtikinėjimu, ekonomine galia, energetikos vertais nebegali savo orbitoje išlaikyti net tų artimų valstybių. Tad ne veltui prasideda diskusijos, kad reikia naudoti jėgą ir prieš Kazachstaną, ir galbūt Sakartvelą, ir tęsti vykdomą brutalią agresiją prieš Ukrainą. Tai tikrai nėra stiprumo požymis. Tai rodo, kad geopolitine prasme Kremlius silpnėja. 

– Kazachstanas, Sakartvelas, Moldova. Kas dar?

– Armėnija yra jautrioje padėtyje. Žinome šios valstybės ilgametį priklausomumą nuo Kremliaus teikiamų saugumo garantijų. Be abejo, dėl sudėtingos Armėnijos ir Azerbaidžano situacijos. Bet matome, kad net ir ši valstybė permąsto savo laikyseną, supranta, kad Kremliumi kliautis negalima. Jis nepadeda, kai kyla agresijos iš Azerbaidžano. Tad šioje valstybėje yra išlikusi tokia dvilypė situacija. Viena vertus, Rusija – įtakinga, kita vertus, Armėnija nori nuo jos nusisukti. Tai gali sukurti terpių saugumo prasme jautriems aspektams.

Kaip pranešė Policijos departamentas, šie incidentai įvyko sekmadienio ir pirmadienio naktį.

Sekmadienio naktį, apie 2.15 val., Vilniuje, Ukrainos Didvyrių gatvėje, nenustatytas asmuo į Rusijos ambasados pastatą metė butelį su degiu skysčiu ir apgadino pastato sieną.

Nuostolis nustatomas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu.

Už tai baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Toks pats incidentas pasikartojo ir pirmadienio naktį.

Apie 2.46 val. Vilniuje, Ukrainos Didvyrių gatvėje, nenustatytas asmuo į Rusijos ambasados pastatą metė butelį su degiu skysčiu ir apgadino pastato sieną.

Nuostolis nustatomas.

Pirmadienio ryto duomenimis, dėl įvykių buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, tačiau vėliau prokuratūra pranešė, jog tyrimus sujungė.

„(...) Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu. (...) Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl dviejų nusikalstamų veikų“, – BNS sakė prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė–Šatkauskienė.

„Šiuo metu intensyviai vykdomi proceso veiksmai, siekiant išsiaiškinti įvykių aplinkybes ir nustatyti asmenis, galimai padariusius nusikalstamą veiką“, – pridūrė ji.

Prokuratūra neteikia detalesnės informacijos apie tyrimą, nes teigia nenorinti jam pakenkti.

Anot jos, vėlai sekmadienį „smurtaujantys agitatoriai“ surengė koordinuotą išpuolį prieš pareigūnus ir degino statybų įrangą objekto, kurį protestuotojai praminė „farų miestu“, teritorijoje.

34 hektarų ploto miškingoje žemėje Dekalbo apygardoje statomas centras sulaukė aršaus pasipriešinimo nuo tada, kai 2021-aisiais pareigūnai pristatė savo pasiūlymą. Negana to, įtampa dėl šio projekto nuolat auga.

„Tai nebuvo susiję su viešojo saugumo mokymo centru, tai buvo anarchija ir bandymas destabilizuoti“, – sakė Atlantos policijos viršininkas Darinas Schierbaumas (Darinas Širbaumas) per vėlai vakare surengtą spaudos konferenciją.

Apsaugos vaizdo įraše iš įėjimo į objektą matyti, kaip juodai apsirengę žmonės, susirinkę už tvoros, mėto akmenis ir sprogstamuosius įtaisus į policiją, vargstančią bandant užrakinti vartus.

D. Schierbaumas teigė, kad departamentui pasisekė, jog per incidentą nenukentėjo nė vienas pareigūnas.

„Kai mėtote komercinius fejerverkus, kai mėtote Molotovo kokteilius... į pareigūnus, jūsų vienintelis tikslas yra pakenkti“, – sakė jis.

„Tai nėra protestas. Tai yra nusikalstama veikla“, – pridūrė policijos atstovas.

Džordžijos valstijos sostinės Atlantos policija savo pareiškime nurodė, kad vandalai padegė ir sunaikino daug statybinės įrangos.

Šią savaitę buvo tikimasi daugiau protestų.

Šio objekto priešininkai, besibaiminantys žalos aplinkai ir teigiantys, kad centras pablogins policijos ir spalvotųjų bendruomenių santykius, yra surengę ne vieną protestą.

Pasak Džordžijos tyrimų biuro, sausį per tai, kas, kaip manoma, buvo susišaudymas su policija, žuvo protestuotojas, o pareigūnas buvo sunkiai sužeistas.

Praėjusiais metais buvo suimti keli asmenys, policija surengė reidą ir pašalino šalia šios vietos įrengtas stovyklavietes, o kai kurie protestuotojai buvo suimti dėl kaltinimų „vidaus terorizmu“, nes mėtė akmenis ir butelius į policijos automobilius.

Kelios savadarbės padegamosios bombos buvo numestos iš šalimais esančio daugiabučio, kai eisenos dalyviai sekmadienio vakarą ėjo per ramų gyvenamąjį rajoną, nurodė policija ir ugniagesiai.

Pasak pareigūnų, ugniagesiai vėliau rado apie 60 metų vyrą, pasikorusį bute, iš kurio veikiausiai buvo mesti Molotovo kokteiliai.

Vyro kaimynas sakė televizijai „Fuji“, kad įtariamasis buvo smarkiai prislėgtas, kai pernai neteko žmonos. Jis skundėsi, kad linksmas festivalis, per kurį taip pat šokama samba, jam atrodo per triukšmingas.

Vietos žiniasklaida nurodė, kad padegamosios bombos buvo pagamintos iš degalų pripildytų stiklinio butelio, prie kurio buvo pritvirtintas dujų balionėlis.

Dauguma nukentėjusių patyrė nudegimų, bet jų gyvybei pavojus negresia, naujienų agentūrai AFP sakė ugniagesių tarnybos pareigūnas.

Aktyvistai, įsitvirtinę Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, žinomoje kaip Maidanas, ketvirtadienį pasipriešino bataliono "Kijev 1" kariams, atvykusiems išardyti jų stovyklos.

Kaip pranešė vienas naujienų agentūros "Interfax" korespondentas, palapinių miestelyje įsikūrę žmonės svaido į karius akmenis ir Molotovo kokteilius.

Barikadose priešais Profsąjungų rūmus ir netoli Europos aikštės protestuotojai padegė sukrautas automobilių padangas, taip pat užsiliepsnojo kelios palapinės Maidane. Incidento vietoje dirba ugniagesiai..

Maidano aktyvistai taip pat renka padangas nuo barikadų Instituto gatvėje ir mėgina jas padegti.

Kijevo milicijos departamentas anksčiau pranešė, kad ketvirtadienio rytą sostinės komunalinių tarnybų darbuotojai pradėjo ardyti Maidano stovyklą, naudodami buldozerius.

Penktadienio vakarą Šilalės rajone grupė jaunuolių apmėtyti "Molotovo kokteiliais".

Anot Policijos departamento pranešimo, apie 22 val. Burkėnų kaime trys jaunuoliai išdaužė A.N., gimusio 1967 metais, namo keturis langus ir įmetė degantį butelį su skysčiu. Tuo metu kambaryje buvo grupė jaunimo.

Per įvykį sužalota L.K., gimusi 1992 metais. Ji dėl apdegusios rankos ir šono į medikus nesikreipė.

Taip pat apdegė užuolaidos.

Materialinis nuostolis – 300 litų.

Įtariamasis M.R., gimęs 1993 metais, uždarytas į areštinę.