Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, morkos turėtų būti kiekvieno žmogaus mitybos racione. Jas įvairiais pavidalais galima įtraukti į meniu, bet svarbiausia – iš morkų paruošti patiekalai yra sveikatai palankūs.

„Morkas galima vartoti tiek žalias, termiškai neapdorotas, pavyzdžiui, kaip sultis ar šviežias salotas, tiek keptas ir troškintas, jomis paskaninant sriubas, troškinius, įvairius kepinius ir kitus patiekalus. Vis dėlto daug svarbiau ne tai, kaip gausiai šią daržovę galime panaudoti virtuvėje, bet kokia jos maistinė nauda. Morkos, kaip ir kitos oranžinės spalvos daržovės, yra nepamainomas beta karoteno – vitamino A pirmtako – šaltinis. Morkose gausu ir kitų karotinoidų: alfa karoteno, liuteino, zeaksantino. Šios medžiagos yra antioksidantai, tačiau dar svarbesnis jų vaidmuo užtikrinant gerą regėjimą. Morkose gausu skaidulų, vitaminų, tokių kaip folatai, vitaminas K ar vitaminas C ir įvairių mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, kalio ir kalcio“, – morkų maistinę naudą vardija E. Gavelienė.

Gydytoja dietologė priduria, kad į mitybos racioną morkas svarbu įtraukti tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. „Juostelėmis pjaustytas morkas galima valgyti kaip greitą ir maistingą užkandį – tėvai jų gali įdėti į vaikų priešpiečių ar pavakarių dėžutę. Tuomet vaikai galės jas kramsnoti išalkę“, – pataria E. Gavelienė.

Iš parduotuvės parsineštas morkas geriausia laikyti rūsyje, o jo neturint – šaldytuve, specialiame daržovėms skirtame stalčiuje. Morkas šaldytuve laikykite neplautas, įdėtas į celofaninį maišelį arba sviestinį popierių, stipriai neapspaudžiant. Taip laikomos morkos šviežios išliks iki trijų keturių savaičių. Morkas taip pat galima užšaldyti: nuplauti, susmulkinti norimo dydžio gabalėliais ir sudėti į dėžutes arba maišelius, skirtus šaldyti.

Morkų pyragas

Pyragui:

3 kiaušiniai,

300 g cukraus,

300 g morkų,

100 ml rapsų aliejaus,

300 g kvietinių miltų,

1 šaukštelis kepimo miltelių,

1 šaukštelis sodos,

3 šaukšteliai cinamono,

0,5 šaukštelio druskos,

sviesto kepimo formai patepti.

Glajui:

300 g kreminio sūrio,

300 g miltelinio cukraus,

1 šaukštelio citrinų sulčių.

Įkaitinkite orkaitę iki 175 °C temperatūros. Patepkite 24 cm skersmens formą sviestu. Dubenyje iki purumo išplakite kiaušinius ir cukrų. Įpilkite tarkuotų morkų ir rapsų aliejaus. Dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, cinamoną ir druską. Įmaišykite kiaušinių plakinį. Supilkite tešlą į formą. Kepkite pyragą apatiniame orkaitės lygyje 35–40 minučių. Išimkite ir palikite visiškai atvėsti. Padėkite pyragą ant lėkštės. Glajui elektriniu plaktuvu keletą minučių plakite visus produktus iki vientisos ir purios masės. Aptepkite pyragą glajumi. Papuoškite graikiniais riešutais.

Daržininkystės ūkyje pats darbymetis, imamas svogūnų derlius. Šiemet jis neblogas, žymiai prastesni bus vėlyvieji svogūnai.

„Toks pusėtinas. Aišku, jis geresnis nei praeitais metais. Šiemet trukdė stiprios liūtys, išsiplovė daug mineralinių medžiagų iš dirvožemio“, – sakė ūkininkas Julius Šateika.

Anot ūkininko, laukia įdomūs, bet šiek tiek ir baisūs metai. Kainos kol kas neaiškios ir nors šiemet jos turėtų būti didesnės, kiek pakils – sužinosime vėliau.

„Kainos turėtų būti didesnės pagal infliaciją. Kainų mes nenustatome, tai daro lenkai, kurie užaugina kažkodėl viską pigiau, ir mes derinamės pagal juos“, – situaciją komentavo J. Šateika.

„Jei rinkoje bus juntamas trūkumas, natūralu, kad kainos bus didesnės. Dažnai kaina priklauso nuo Lietuvos rinkos, tačiau jei Lenkijoje derlius būna geresnis, jie rinką išbalansuoja pasiūlydami pigiau ir dažnai prastesnės kokybės produktų“, – teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės pavaduotoja Indrė Lukoševičienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Anot ūkininko, sandėliavimo išlaidos šiemet labai išaugs, dujų ir elektros kainos smaugs daržininkystę.

„Dujų kainos realiai jau praeitais metais buvo pakilusios, nors naudojome tik pusę sandėlių, kur reikėjo kaitinti dujomis ir džiovinti svogūnus, bet mokėjome dvigubai daugiau“, – pastebėjo J.Šateika.

„Ūkininkus bent šiemet labiausiai paveikė išaugusios kainos. Rudenį trąšų kaina pabrango iki keturių kartų. Taip pat elektra, dujos, darbo užmokestis ir degalai“, – vardijo I.Lukoševičienė.

Šis ūkininkas produkciją po prekybos centrus išvežioja pats, tad jaučia didesnes transportavimo išlaidas. Tiesa, lietuviška produkcija turi pranašumą – mat daržovių transportavimas iš užsienio kainuoja dar daugiau.

Daržovės ateityje brangs ir dėl naujų mokesčių – apmokestinus paviršinių vandens telkinių naudojimą, ūkininkai patirs dar daugiau nuostolių.

„Pagal dabartinius rodiklius ir pagal kainą, kurią turėsime mokėti už upės vandenį, – papildomi 10 eurai dienai“, – apytiksliai skaičiavo ūkininkas J.Šateika.

Laistymo sistema vandeniu aprūpina vėlyvąsias morkas. Dėl prastų oro sąlygų kol kas neaišku, ar jos išvis spės užaugti.

„Viename lauke bandėme sėti tarp liūčių – visiškai nepavyko, nepasiteisino ir šiuo metu turime vėliausiai per 30 metų sėtas morkas. Paskutinė sėja buvo liepos 5 d.“, – sakė J.Šateika.

Šie metai, anot daržovių augintojų, jiems nepalankūs visais aspektais. Dėl blogų oro sąlygų kai kur derlius itin prastas, o elektros ir dujų kainos siekia rekordus.

„Skaičių, pagal kuriuos remiantis tikrai galėčiau pasakyti, kad tai bus blogiau, neturiu, tačiau, mano nuomone, matant visą situaciją, gali būti prasčiausi metai“, – svarstė I.Lukoševičienė.

Viename didžiausių Lietuvos daržininkystės ūkių viso pasėta po 150 ha svogūnų ir morkų. Dabar imamas ankstyvųjų svogūnų derlius, vėlyvieji bus imami rugsėjo viduryje, morkos – spalį.

Pasak maisto gamybos eksperto, morkų patiekalais lengva praturtinti mitybą, nes dauguma receptų yra išties paprasti, o šviežių gėrybių kainos šiuo metu – pačios palankiausios.

Lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ didžiausią paklausą turi mūsų šalies ūkiuose užaugintos morkos. Anot prekybos tinklo komercijos vadovės Vilmos Drulienės, kilogramą morkų prekybos tinklo parduotuvėse rudens pabaigoje galima įsigyti vidutiniškai už 0,38 euro – už 20 procentų mažesnę kainą negu tuo pat metu pernai.

Visus metus populiariausiu pirkėjų pasirinkimu išlieka plautos lietuviškos morkos, kurių pardavimai per dešimt šių metų mėnesių siekia apie 2450 tonų. O vien „Linkėjimai iš kaimo“ skyrelyje siūlomų morkų parduota per 151 toną – 6 procentais daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai.

„Geriausia morkas valgyti šviežias – jose bus daugiausia vertingų medžiagų. Termiškai apdorojamos morkos dalį vitaminų praranda, tačiau vis tiek labai tinka sveikai ir subalansuotai mitybai“, – pastebi maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas. Anot eksperto, kai iš parduotuvės į namus atkeliauja jau nuplautos morkos, daržoves galima greitai nuskusti, nuplauti tekančiu vandeniu ir paruošti valgymui.

A. Polenino teigimu, parduodamos mažos traškios morkytės yra greitas ir labai sveikas užkandis. „O jeigu įsigijote įprasto dydžio morkų, supjaustykite jas šiaudeliais ir ragaukite kartu su humusu“, – siūlo ekspertas ir ragina išbandyti dar tris paprastus patiekalų su morkomis receptus.

Morkų traškučiai

Reikės:

500 g morkų,

2 šaukštų aliejaus,

žiupsnelio druskos, pipirų, cinamono ir kario.

Paruošimas. Nuskuskite ir šiaudeliais supjaustykite morkas, užpilkite aliejaus ir apibarstykite prieskoniais. Viską išmaišykite ir sudėkite į kepimo skardą. Pašaukite į 200 laipsnių temperatūros orkaitę ir kepkite apie 15 minučių.

Morkų salotos su citrininiu garstyčių padažu

Reikės:

500 g morkų,

2 šaukštelių Dižono garstyčių,

1 šaukšto šviežiai spaustų citrinos sulčių,

2 šaukštų alyvuogių aliejaus,

1 šaukštelio medaus,

žiupsnelio druskos ir pipirų,

šiek tiek šviežių susmulkintų petražolių,

kelių smulkiai supjaustytų svogūnų laiškų.

Paruošimas. Nuskuskite ir sutarkuokite morkas, dubenyje sumaišykite garstyčias, citrinų sultis, medų, aliejų, druską ir pipirus. Į padažą suberkite morkas, šviežias petražoles ir susmulkintus svogūnų laiškus. Gerai išmaišykite. Prieš pateikiant, salotas 10 minučių palaikykite šaldytuve.

Morkų pyragas – be kviečių miltų ir be cukraus

Reikės:

500 g morkų,

4 kiaušinių,

150 ml agavų sirupo,

120 g avižų miltų,

90 g sviesto,

1 šaukštelio kepimo miltelių,

0,2 g natūralios vanilės.

Paruošimas. Smulkiai sutarkuokite morkas, lėtai ištirpinkite sviestą, o kiaušinius suplakite viename inde su agavų sirupu. Viską suberkite į vieną dubenį ir gerai išmaišykite. Vientisą masę sudėkite į kepimo formą. Pašaukite į 180 laipsnių orkaitę ir kepkite apie 45–50 minučių.

Prekybininkų duomenimis, morkų pardavimai į viršų kopti ima rudenį, piką pasieka gruodį, vėliau šiek tiek atslūgsta, o vasarį ir kovą vėl šauna į viršų. A. Poleninas pažymi, kad šaltuoju metų laiku į mitybą įtrauktos morkos padeda sustiprinti imuninę sistemą.

Nors kainas diktuoja tendencijos visoje Europoje, augintojai pastebi, kad derlius ir kitose šalyse šiemet nedžiugina.

Daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė prognozuoja, jog daržovės gali brangti, tačiau sako, kad aiškiau bus rudenį.

„Kadangi derlius mažesnis, gali būti ir brangesnės daržovės. Čia dar irgi reikia pasižiūrėti, kokia bus Europos Sąjungos rinka. Reikia pirmiausia nuimti derlių, suvežt į saugyklas, matyti, kas bus“, – BNS sakė Z. Cironkienė.

„Be to, daržovių kaina jau ir taip buvo gana aukšta. Daržovės toks produktas, kad jis gali brangti iki tiek, iki kiek jis įperkamas“, – pridūrė ji.

Z. Cironkienė aiškino, kad stabiliausia visada išlieka burokėlių kaina, jų vis daugiau sodinama, jie reikalauja mažiau investicijų nei, pavyzdžiui, morkos. Tikėtina, kad burokėlių kaina ir šiemet nesikeis.

„Burokėlių kainos visada yra stabiliausios, jų plotai Lietuvoje ir šiemet gerokai išaugę, pasiūla didėja. Aišku, lietuviškų burokėlių paklausa didėja ir užsienio šalyse, bet kaina, ko gero, bus gan stabili“, – sakė ji.

Augintojų teigimu, blogiausia šiemet svogūnų, kopūstų ir bulvių padėtis. Šių daržovių, tikėtina, visa Europa neturės pakankamai.

„Buvome susitikę su lenkų asociacijos vadovu, derliaus sąlygos ten irgi buvo nepalankios, bent bulvių derlius tikrai ne didesnis. Mūsų žiniomis, Europoje, nors pagrindinėse bulvių augintojų šalyse buvo plotai padidinti, bet derliaus jie negavo didesnio. Tai reiškia, kad bent jau derlius, kažin ar bus didesnis. Kaina pernai bulvių buvo aukšta, ji ir šiemet gali išsilaikyti tokia“, – sakė Z. Cironkienė.

Pasvalio rajone daugiau 100 hektarų plote kopūstus, svogūnus, morkas ir burokėlius auginančio ūkio „Sodžiaus rytas“ savininkas Algimantas Morkūnas sako, kad ten, kur nebuvo pakankamai lietaus, derlius labai prastas.

„Derlius yra apie 20-30 proc. mažesnis. Ten, kur yra laistymo sistemos, kur viskas buvo normaliai palieta, pasiekėm derlių, bet, aišku, išlaidos žymiai didesnės buvo. (...) O kur nebuvo laistymo, yra ir pas mus toks laukas, kur praktiškai nieko visiškai, nulis“, – BNS sakė jis.

„Bogiausia situacija svogūnams. Tie labai jautrūs sausrai“, – pridūrė jis.

Prognozuojama, jog bulvių, kopūstų ir svogūnų derlius šiemet bus mažesnis 30 proc. nei įprastai. Morkų ir burokėlių derlius paaiškės rudenį, nes jiems dar yra laiko augti.

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šiųmečiai lietuviški svogūnai lentynose atsidūrė savaite ankščiau nei pernai, o morkos - savaite vėliau. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai ypač mėgsta šviežias Lietuvoje užaugintas daržoves, tad jas gausiai perka vos pasirodžius ant prekystalių. Didžiausio šalyje prekybos tinklo duomenimis, vien pernai lietuviškų morkų ir svogūnų paklausa buvo išaugusi trečdaliu.

„Iš šviežią produkciją mums tiekiančių Lietuvos ūkininkų šiemet išgirdome, jog svogūnų ir morkų derlius dėl sausesnių orų bus mažesnis nei pernai. Tad suskubome pasirūpinti, kad šių daržovių mūsų pirkėjams nepritrūktų - užsakėme jų didesniais kiekiais. Jau šiandien mūsų parduotuvėse galima įsigyti šviežių lietuviškų svogūnų ir morkų - tiek paprastų sveriamų, tiek fasuotų, tiek ekologiškų, tiek ryšulėliuose. Pastebime, kad lietuviškų daržovių paklausa kiekvienais metais auga, tad rūpinamės, jog pirkėjai visada jų rastų mūsų parduotuvėse“, - pranešime cituojama „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Anot jos, šiuo metu „Maximos“ asortimente galima rasti per 150 rūšių lietuviškų daržovių, kurios į prekybos tinklo parduotuves atgabenamos iš beveik šimto Lietuvos ūkių.

Pasak daržininkyste užsiimančių Lietuvos ūkininkų, nors dalyje laukų šiemet prasčiau užderėjo morkos, o svogūnus ūkininkai vos spėjo laistyti, visgi lietuviškų daržovių kokybė išliko tokia pat aukšta, kaip ir pernai.

„Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje matome, jog iš šiųmetinės kaitrios vasaros labiausiai išloš tie ūkininkai, kurie spėjo investuoti į laistymo įrangą ir užtikrinti pakankamą dirvožemio drėgmę. Nors vietinis derlius dėl sausringų orų bus menkesnis nei pernai, tačiau daržovių kokybė nuo to nenukentėjo. Kai kurios daržovės tiesiog sunkiau dygo, tačiau subręsti ir užaugti tikrai spėjo“, - teigia prekybos tinklui „Maxima“ morkas ir svogūnus tiekiantis ūkininkas Linas Šateika.

Anot „Maximos“ komercijos vadovės, dėl šiltesnių orų šiemet kiek ankščiau prasidėjęs šviežių lietuviškų daržovių derlius susilaukia didesnio populiarumo nei praėjusiais metais.

„Pastebėjome, kad šiemet itin išaugo bulvių paklausa - pardavimams šoktelėjus į viršų keliolika procentų, bulvės populiarumu aplenkė lietuvių numylėtus trumpavaisius agurkus. Išskirtinio pirkėjų dėmesio susilaukė ir lietuviški avietiniai pomidorai, tačiau pastariesiems vos keliais procentais pagal pardavimus nusileidžia vietiniai geltonieji pomidorai. Šiais metais pirkėjai taip pat daug noriau perka ir lietuviškas braškes“, - vardina V. Drulienė.

Skaičiuojama, kad nuo viso parduodamo kiekio lietuviškos kilmės daržovės „Maxima“ prekybos tinkle šiuo metu sudaro apie 50 proc.

Dėl Lietuvos žemdirbius alinusios sausros šiemet derlius bus mažesnis nei pernai, tačiau ar dėl to kils produktų kainos, nėra vieningos nuomonės. Mokslininkai mano, jog grūdų produktų kainos kilti neturėtų, nes Lietuvos rinką veikia pasaulinės tendencijos, tuo metu maisto pramonės atstovai sako, jog šios kainos neabejotinai augs.

Pasak Lietuvos maisto pramonės asociacijos valdybos pirmininko Mindaugo Snarskio, natūralu, kad mažėjant pasiūlai, o paklausai išliekant stabiliai, kainos kyla. Jo teigimu, turėtų brangti visi produktai, kuriems pagaminti naudojami miltai, košės, kepiniai ir kiti grūdinių kultūrų produktai.

Anot M. Snarskio, maisto kainoms įtakos turės ne tik sausra, bet ir lietinga praėjusių metų vasara.

"Kalbėdami apie šių metų sausrą, turime neužmiršti, kad praeitų metų vasara buvo ypatingai šlapia – kai turėjo būti rudeninė sėja, technika nesugebėjo įvažiuoti įlaukus. Ir net jeigu šita vasara būtų pagal oro sąlygas ideali, ko kol kas nėra, tai derliai bet kuriuo atveju būtų iki 20 proc. mažesni", – BNS sakė M. Snarskis.

Grūdų perdirbimo įmonės "Malsena plius" generalinis direktorius Andrius Rakštys sako, kadproduktų kaina drastiškai kilti neturėtų. Jis prognozavo, kad labiausiai turėtų brangti avižų produkcija.

"Patys važinėjame po laukus ir matome, kokia ta situacija yra. Vienur mažesni derliai, kitur neužaugę, matosi, kad ir saiko svoris krenta, pats grūdas ne tiek užaugęs, kiek turėtų", – BNS teigė A. Rakštys.

Jis taip pat užsiminė, kad įmonė sausros pasekmių kol kas nepajuto.

"Mes tikrai nepajautėme dar, nes turime elevatorius, turime praeitų metų derliaus atsargas, dirbame iš jų, sausros pojūtis gal vėliau ateis. Manau, kiek vėliau visi pajus", – teigė A. Rakštys.

Daržovių kainos svyruoja

Sausra gali paveikti ne tik grūdų produkciją, bet ir daržoves, teigia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė. Anot jos, nepalankūs orai išderina daržovių augimo ciklą.

"Šiemet prastai su kopūstais, kadangi vienu metu išaugo ir patys ankstyviausi, ir tie, kurie turėjo būti vėlyvesni. Kuomet daržovės, turėjusios suaugti per du sezonus, išauga per vieną, atsiranda perprodukcija, ir kainos krinta, tačiau tą sezoną, kai buvo trūkumas, kainos išauga", – BNS sakė Z. Cironkienė.

Tačiau importuojamų kopūstų kaina birželį smuko

Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį ankstyvieji baltagūžiai kopūstai atpigo 21 procentu.

Pasak Z. Cironkienės, laukiant lietuviškų morkų derliaus, jos importuojamos ir yra vienos labiausiai pabrangusių daržovių.

Statistikų duomenimis, birželį, palyginti su geguže, morkos pabrango 64 proc. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras informuoja, kad per metus nefasuotų morkų kaina pakilo 125 proc., fasuotų – 86 procentais.

Iš lietuviškų ankstyvųjų daržovių labiausiai per metus pabrango salotos – 67 proc., aisbergo salotos – beveik 89 proc., špinatai – 100 proc.

Lietuvą veikia pasaulinės kainos

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vadovas Albertas Gapšys sako, kad grūdų produktų kainos dėl sausros kilti neturėtų, nes Lietuvos rinką veikiapasaulinės tendencijos, o jos yra stabilios.

"Nepriklausomai, ar sausra, ar liūtis, produktų kainos, kurios susijusios su grūdais, tikrai nesikeis, nes jos nesikeis ir pasaulyje. Taip, dėl sausros Lietuvoje dalį derliaus prarasime, tačiau tai tikrai kainoms įtakos neturės, nes grūdų supirkimo kainos nėra didelės aplinkinėse šalyse, kurios nuo gamtos sąlygų nenukentėjo, todėl kainos bus kaip ir buvusios", – BNS aiškino A. Gapšys.

Anot jo, paskutinį kartą Lietuvą užklupusi sausra kainoms įtakos neturėjo.

"Paskutinė sausra pas mus buvo prieš kokius 6-7 metus, niekas netikėjo kad gali taip būti, du mėnesius be lietaus gyventi, tačiau stebint tendencijas, kainos tuo laikotarpiu labai neišsiskiria", – teigė A. Gapšys.

"Šnekant apie kainas, reikia žinoti rinkos subtilybes. Jeigu būtume izoliuoti ir iš kitur negalėtume nieko įsivežti, tuomet būtų brangesnės tik supirkimo kainos. Tuomet būtų atrasta ir atvežta pigesnė produkcija už mūsų sienų", – pridūrė jis.

Jo vadovaujamas skyrius prognozuoja, kad šiemet derlius bus ketvirtadaliu mažesnis nei pernai. Pasak A. Gapšio, didžiausi nuostoliai bus ankštinių augalų – žirnių ir pupų, kurių derlius prognozuojamas 40 proc. mažesnis. Tuo metu iš grūdų kultūrų šiemet geriausiai auga miežiai, metai palankūs ir obuoliams bei bulvėms.

Anot Statistikos departamento, ankstyvųjų bulvių kaina nuo gegužės mėnesio sumažėjo 15 proc., o labiausiai atpigo agurkai – 38 procentais.

Prekybininkų teigimu, pirkėjai ypač mėgsta šviežias Lietuvoje užaugintas daržoves, kurias išgraibsto jau pirmąją jų pasirodymo prekybos vietose dieną. Ūkininkai tuo metu perspėja, kad dėl vasaros pradžioje šalį alinusios sausros, kai kurių daržovių derlius šiemet gali būti mažesnis nei pernai.

Pageidavimų sąrašo viršuje – pomidorai

Prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, kiekvieną pavasarį ir vasarą pirkėjai laukia šviežio daržovių derliaus ir vos pranešus apie pirmąsias daržoves, prekyba šokteli kone dvigubai. Tačiau, anot jos, kurios daržovės yra perkamiausios, priklauso tiek nuo kainų, vaisių ir daržovių asortimento, tiek nuo žmonių norų.

Apklausa atskleidė, kad vasarą lietuviai sunkiausiai įsivaizduoja be pomidorų – juos, kaip pagrindinę šiltojo metų laikotarpio daržovę, įvardino 24 proc. apklaustųjų.

Prekybos tinklo užsakymu vasaros pradžioje atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad vasarą lietuviai sunkiausiai įsivaizduoja be pomidorų – juos, kaip pagrindinę šiltojo metų laikotarpio daržovę, įvardino 24 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje lietuviai įvardino agurkus (22 proc), trečioje – šviežias bulves (18 proc), o ketvirtąja vieta dalinasi skirtingų rūšių salotos ir ridikėliai (13 proc.).

„Gyventojai vasarą daržovių visuomet nuperka kur kas daugiau ir stengiasi rinktis Lietuvos ūkininkų užaugintą produkciją. Ypač pirkėjų mėgstami yra lietuviški pomidorai, šviežios bulvės, agurkai, svogūnai, morkos. Šių daržovių vasarą tradiciškai nuperkama daugiausiai“, – sako B. Čaikauskaitė.

Ūkininkai baiminasi derliaus sumažėjimo

Ūkininkų teigimu, visą birželį Lietuvoje vyravusi sausra smarkiai kirto daržovių augintojams, nes daržams tuo metu nepaprastai trūko lietaus. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, kol vieni skambino pavojaus varpais, kiti daržus bandė gelbėti laistydami. Kėdainių rajono ūkininkas Virgilijus Kuprevičius prognozuoja, kad sausra šiais metais stipriai atsilieps lietuviškų morkų derliui.

„Pirmąsias šių metų morkas turėsime mažiau nei už mėnesio. Tiesa, jų derliui beveik neabejotinai atsilieps visą pirmąjį vasaros mėnesį trukusi sausra. Dėl jos morkų derlius iš hektaro žemės šiemet gali būti net 20 tonų mažesnis nei pernai“, – prognozuoja ūkininkas.

Tuo metu Šiaulių rajone morkas ir svogūnus auginantis ūkininkas Linas Šateika viliasi, kad daržovių derlių nuo sausros apsaugojo speciali laistymo sistema.

„Be abejo, dirbtinis laistymas neatstoja tikro lietaus, kurio taip trūko visą pirmąją vasaros dalį, tačiau laistymo sistema tikrai padėjo. Neseniai į ūkį buvome pasikvietę ir užsienio konsultantus, kurių vertinimu, daržovės laikosi tikrai neblogai, turint omenyje su kokia sausra susidūrėme. Vis tik per anksti džiaugtis neketiname, nes žemės ūkyje niekuomet negali būti apsaugotas nuo netikėtumų, todėl tikroji situacija paaiškės po kelių savaičių, kuomet bus nuimamas pirmasis derlius“, – sako L. Šateika.

Anot B. Čaikauskaitės, natūralu, kad daržovių pasiūlai įtakos turi gamtinės sąlygos, tačiau šiųmetės sausros pasekmių pirkėjai neturėtų pajusti.

Reikės:

500 g morkų,

2 šalotiniai svogūnai,

250 g obuolių,

40 g sviesto,

7 kadagio uogos,

2 čiobrelių ryšeliai,

800 ml paukštienos sultinio,

125 g grietinėlės,

1 daržinio builio ryšelis,

250 g cikorijų,

100 g rūkytos anties ar žąsies krūtinėlės,

druskos, pipirų.

Gaminimas.  Nuskustas morkas supjaustyti griežinėliais. Obuolius nuskusti, supjaustyti plonomis skiltelėmis. Nuluptus svogūnus supjaustyti šiaudeliais ir apkepti 20 g sviesto. Apkepus svogūnams, sukrėsti morkas, obuolius ir šiek tiek pakepti. Sutraiškytas kadagio uogas, nubrauktus čiobrelių lapelius suberti į morkų mišinį. Supilti sultinį, paskaninti druska, pipirais ir apie 20 min. patroškinti. Tuo metu išplakti grietinėlę. Nuplovus ir nusausinus daržinį builį kelis jo lapelius atidėti papuošimui, likusius žiedus smulkiai sukapoti. Cikorijas perpjauti per pusę, pašalinti kietąją dalį, likusią dalį smulkiai supjaustyti ir trumpai apkepti likusiame svieste. Į apkeptas cikorijas suberti kapotą builį, supilti grietinėlę ir trumpai pašildyti. Sriubą sutrinti smulkintuvu, supilti į pašildytas lėkštes, paskaninti apkeptomis cikorijomis ir šiaudeliais pjaustyta mėsa, papuošti builio lapeliais.

Nors daugeliui žmonių morkos – įprasta kasdienė daržovė, tačiau prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė Aistė Rasmussen pranešime žiniasklaidai siūlo į jas pažvelgti nekasdieniškai ir pasigaminti pačių netikėčiausių patiekalų – nuo gardaus morkų pyrago iki tikros picos.

Vėlyviems sotiems pusryčiams – morkų pica

Žmonės dažnai taupydami laiką renkasi greitai pagaminamus maisto patiekalus. Vienas iš populiariausių pasirinkimų – pica. A. Rasmussen sako, kad nors pica nėra laikoma pusryčių patiekalu, tačiau radus tinkamus ingredientus, ji puikiai tiks ir šiam metui.

„Pusryčiams galite pasigaminti ne tik skanią, bet ir sveiką picą iš morkų. Pakeiskite klasikinius ingredientus šiomis daržovėmis ir būsite nustebinti rezultatu. Žmonės mėgsta įvairų sūrį ant picos, tačiau dažnai pamiršta, kad jo paskirtis – neleisti sudegti kitiems ingredientams, kol pica kepa orkaitėje, todėl sūrį naudokite saikingai. Taip pat pasigaminkite savo picos padą ir stenkitės į jį nedėti per daug riebalų ar cukraus“, – pataria A. Rasmussen ir dalinasi morkų picos receptu.

Reikės:

Picos tešlos pagrindui:

200 ml pieno

330 g miltų

7 g mielių

2 v. š. alyvų aliejaus

0,5 a. š. druskos

1 a. š. cukraus

Picos gamybai:

4 vnt. vidutinio dydžio morkų

100 g fermentinio sūrio

50 g mocarelos sūrio

0,5 a. š. malto muskato

3 v. š. majonezo

1 v. š. aliejaus

1 skiltelės česnako

Šiek tiek druskos ir pipirų

Gaminimas. Pradėkite gaminti picos pagrindą – šiltame piene ištirpinkite mieles su cukrumi ir leiskite joms pastovėti 10 minučių. Vėliau sudėkite likusius ingredientus ir maišykite tešlą tol, kol ji nebelips prie rankų ir pasidarys glotni. Tešlą susukite į rutuliuką, apdenkite maistine plėvele ir palikite kildintis šiltoje vietoje apie 30–40 minučių. Per tą laiką pradėkite ruošti įdarą ant picos. Morkas nulupkite ir sudėkite į verdantį vandenį su žiupsneliu druskos. Morkas virkite apie penkias minutes ir vėliau palikite jas kelioms minutėms atvėsti. Tuomet apvirtas morkas sutarkuokite stambesne tarka ir sumaišykite su fermentiniu sūriu, smulkintu česnaku ir majonezu. Picos tešlą iškočiokite, kad gautųsi maždaug centimetro storio pagrindas ir aptepkite jį aliejumi. Ant pado dėkite sluoksnį paruoštos morkų masės, pabarstykite viską druska ir pipirais. Sudėkite pjaustytas riekeles mocarelos sūrio ir pabarstykite maltu muskatu. Picą įdėkite į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių ir kepkite 20 minučių.

Troškintos morkos su alyvuogėmis ir mėtomis

Maisto ekspertės A. Rasmussen teigimu, morkos dažniausiai naudojamos garnyro gamybai, o kartais jis gaunasi toks skanus, kad nebereikia nieko kito.

„Troškintos morkos yra labai universalus patiekalas – tai gali būti ir garnyras, šiltos salotos, užkandis arba savarankiškas patiekalas. Jei morkas troškinsite kartu su kitomis daržovėmis, pagaminsite klasikinį garnyrą prie mėsos patiekalų, tačiau jei įdėsite alyvuogių – mėgausitės gurmanišku užkandžiu“, – sako A. Rasmussen ir dalinasi troškintų morkų su alyvuogėmis ir mėtomis receptu.

Reikės:

350 g morkų

2 v. š sojų padažo

2 v. š. skysto medaus

2 v. š. alyvuogių aliejaus

80 ml sauso baltojo vyno

200 g žaliųjų alyvuogių be kauliukų

200 g juodųjų alyvuogių be kauliukų

Sauja kapotų šviežių mėtų

Gaminimas. Morkas nuskuskite ir supjaustykite maždaug 3–4 centimetrų juostelėmis. Tuomet įkaitinkite aliejų ir kelias minutes pakepinkite morkas. Supilkite baltą vyną ir troškinkite tol, kol vynas išgaruos. Į keptuvę pilkite sojos padažą ir medų ir viską gerai išmaišykite. Kepkite dar apie 10 minučių. Įdėkite supjaustytas alyvuoges ir pakepinkite viską dar kelias minutes. Troškintas morkas ir alyvuoges pabarstykite šviežiomis mėtomis.

Morkų, ananasų ir mango salotos

Morkos yra be galo universalios, nes jas galima valgyti tiek žalias, tiek termiškai apdorotas. Dažnas mėsos ar žuvies patiekalų palydovas – įvairios morkų salotos. A. Rasmussen sako, kad šias tradicines salotas galima pakeisti šiek tiek neįprasta vaisių ir morkų kombinacija.

Reikės:

300 g plonai pjaustytų morkų

100 g šviežių ananasų gabaliukų

2 vnt. nedidelių mangų

60 ml baltojo vyno acto

1 v. š. cukraus

2 v. š. apelsinų sulčių

2 v. š. alyvuogių aliejaus

Šviežių žalumynų

Prieskonių pagal skonį

Gaminimas. Atskirame dubenėlyje sumaišykite actą, cukrų, apelsinų sultis ir aliejų. Tuomet dėkite pjaustytas morkas ir dar kartą viską gerai išmaišykite. Uždenkite ir dėkite į šaldytuvą. Palaikykite šaltai bent valandą. Tuomet supjaustykite mangus ir juos kartu su ananaso gabaliukais sudėkite į salotas. Jas pagardinkite norimais prieskoniais arba žemės riešutais bei įvairiais žalumynais.

Žiemos atradimas – desertai iš morkų

Dažna šeimininkė be morkų neįsivaizduoja kasdienių patiekalų, tačiau nekaloringi ir energijos suteikiantys desertai iš šių daržovių taip pat jau karaliauja visose virtuvėse. A. Rasmussen sako, kad desertus iš morkų pagaminti nėra sudėtinga – tereikia rasti tarpusavyje skaniai derančius ingredientus.

Morkų keksiukai su pistacijomis

Reikės:

150 g tarkuotų morkų

100 g nesūdytų gliaudytų pistacijų

100 g rudojo cukraus

120 ml aliejaus

200 g miltų

2 vnt. kiaušinių

1 a. š. kepimo miltelių

Žiupsnelio druskos

Gaminimas. Orkaitę įkaitinkite iki 220 laipsnių. Maišytuve suplakite kiaušinius su cukrumi ir aliejumi, kol masė taps balsva. Tuomet suberkite miltus, kepimo miltelius ir druską. Išmaišykite ir sudėkite morkas bei pistacijas. Viską gerai išmaišykite ir dėkite į keksiukų kepimo formeles. Morkų keksiukus kepkite apie 20 minučių.

Morkų pyragas su šokoladu

Reikės:

300 g morkų

150 g šokolado

100 g miltų

3 vnt. kiaušiniai

250 g rudojo cukraus

1 a. š. sutarkuotos apelsinų žievelės

1 v. š. abrikosų uogienės

Gaminimas. Morkas sutarkuokite, o kiaušinius išplakite su cukrumi, kad neliktų cukraus granulių ir sumaišykite su morkomis. Į morkų mišinį įmaišykite apelsinų žieveles ir miltus. Gautą masę sukrėskite į kepimo indą ir pašaukite į 180 laipsnių orkaitė 20–25 minutėms. Kol pyragas kepa išlydykite šokoladą ir jau iškepusį morkų pyragą aptepkite juo. Viršų papuoškite abrikosų uogiene.

Ilgąjį savaitgalį šiltnamio žemę nusprendusią sukasti klaipėdietę maloniai nustebino rastos šviežios morkos.

Tačiau tai, kokiu būdu užaugo daržovės, prajuokino ne tik klaipėdiečių šeimą, bet ir kaimynus bei draugus.

"Kas ilsisi, o kas paskutinius šių metų darbus nudirba tarpušvenčiu. Nusprendėme sukasti nuo rudens neliestą šiltnamio žemę. Tai, kad pas mus net ir per Kalėdas šiltnamyje galima rasti šviežių svogūnų laiškų, nieko nestebina. Tačiau šį kartą kaimynus ir bičiulius prajuokino kalėdinio radinio nuotrauka", – pasakojo daržininkė Monika.

Kaip paaiškėjo, šiltnamyje kuo puikiausiai užaugo morkos, o jų daigai sugebėjo prasiskverbti net per suspaustas žirkles.

"Šių žirklių pasigedau dar vasarą. Jos kabėdavo ant vinies, o prireikus jomis buvo patogu nukirpti pomidorams skirtas virveles. Pasirodo, jog keturios morkų sėklos peraugo per suspaustas žirklių rankenėles, o viena jų net įveikė geležtes jungiantį varžtą ir prasikalė kitoje metalo pusėje. Žinoma, žirklės nuo vasaros žemėje jau spėjo surūdyti. Bet morkos kiaurai peraugo ir išsivystė tiek vienoje žirklių pusėje, tiek kitoje", – stebėjosi daržininkė.

Daržovių augintojos kaimynės, išvydusios tokį radinį, puolė klausinėti, kokia gi morkų sėkla buvo barstyta šiltnamyje.

"Kaimynės prašė sėklos, sakydamos: jei jau metalo žirkles įveikė, koks turėtų būti jų daigumas?" – juokėsi moteris.