Tačiau jis pareiškė nusprendęs pasitraukti iš politikos.

„Tai gali užtrukti vienus, dvejus ar 10 metų, tačiau sutriuškinsiu šią (kaltintojų) grupuotę ir apginsiu savo garbę. Nenusileisiu nė per nago juodymą!“, – sakė jis emocijų kupiname televizijos interviu, transliuotame žiūrimiausiu laiku.

Nepavykus antrą kartą laimėti prezidento rinkimų, N. Sarkozy nuo 2016 metų rečiau rodydavosi viešumoje, o dabar sakė visiškai „pasitraukiantis iš politikos“.

Per pusvalandį trukusį pokalbį buvęs politikas drebėjo iš pykčio ir nuolat vadino jį kaltinančius M. Kadhafi režimo atstovus „nedorėliais“, „melagiais“ ir „žudikų gauja“.

„Jeigu anksčiau man būtų pasakę, kad turėsiu problemų dėl Kadhafi, būčiau atsakęs: „Ką jūs rūkot?“ – ironizavo Sarkozy.

Jis teigia, kad tyrėjai nerado jokių įrodymų prieš jį.

„Kaip žmogus esu labai įskaudintas – ne dėl savęs, o dėl savo šalies“, – interviu pabaigoje tvirtino N. Sarkozy.

„Negalima purvais drabstyti žmonių, jeigu to nori kažkokie žudikai. Negaliu leisti jiems išsisukti nuo atsakomybės“, – pridūrė jis.

2007–2012 metais prezidento poste dirbusiam N. Sarkozy buvo pareikšti kaltinimai dėl korupcijos, neteisėto kampanijos finansavimo ir Libijos valstybės lėšų slėpimo, naujienų agentūrai AFP nurodė vienas Prancūzijos teismų sistemos šaltinis.

Pagal Prancūzijos teisingumo sistemą, kaltinimų pareiškimas reiškia, kad tyrėjai yra įsitikinę turį prieš įtraiamąjį tvirtų ir pagrįstų įrodymų, tačiau tyrimas vyksta toliau.

Pareigūnai, penkerius metus nagrinėję įtarimus dėl finansavimo iš Libijos, kitame tyrimo etape turės apsispręsti, ar N. Sarkozy turėtų stoti prieš teismą.

Pasaulis būtų geresnis, jeigu diktatoriai, tokie kaip Saddamas Husseinas (Sadamas Huseinas) ir Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis) tebebūtų valdžioje, JAV respublikonų kandidato į prezidentus statuso siekiantis verslo magnatas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė savo komentaruose, kurie buvo paskelbti sekmadienį.

Milijardierius nekilnojamojo turto vystytojas taip pat sakė televizijos CNN pokalbių laidai „State of the Union“, kad Artimieji Rytai „sprogo“ dėl dabartinio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) ir buvusios jo užsienio reikalų sekretorės Hillary Clinton (Hilari Klinton), pagrindinės D.Trumpo varžovės demokratų stovykloje, politinių sprendimų.

Kai buvo paklaustas, ar pasaulis būtų geresnis, jeigu S.Husseinas tebevaldytų Iraką, o M.Kadhafi – Libiją, D.Trumpas ryžtingai atsakė: „Šimtu procentų.“

Abu velioniai autoritariniai lyderiai yra kaltinami vykdę žiaurumus prieš savo žmones. S.Husseinas, buvęs Irako prezidentas, buvo nuverstas 2003 metai per JAV vadovaujamą invaziją, o 2006 metais jam buvo įvykdyta egzekucija.

M.Kadhafi, valdęs Libiją keturis dešimtmečius, buvo nuverstas ir brutualiai nužudytas 2011 metų spalį per sukilimą, kuriam pagalbą teikė NATO.

„Žmonėms kapojamos galvos. Jie skęsta. Dabar yra daug blogiau, negu valdant Saddamui Husseinui arba Kadhafi“, – sakė D.Trumpas.

„Pažiūrėkit, kas įvyko. Libija ištikta katastrofos. Libija yra nelaimė. Irakas yra nelaimė. Sirija yra nelaimė. Visi Artimieji Rytai. Visa tai sprogo prie Hillary Clinton ir Obamos. Visa tai sprogo“, – aiškino jis.

Vadindamas Iraką „terorizmo Harvardu“, D.Trumpas sakė, kad ta šalis virto „teroristų mokymo stovykla“.

„Jeigu pažvelgtume į Iraką prieš (keliolika) metų... Nesakau, kad jis (S.Husseinas) buvo mielas vaikinas. Jis buvo siaubingas vaikinas, bet (toje šalyje) buvo geriau negu yra dabar“, – tikino verslininkas.

Jis taip pat sakė, kad Junginėms Valstijoms reikėjo perimti Irako naftos kontrolę, aiškindamas, kad dabar tie ištekliai yra perkami Kinijos, taip pat tenka Iranui ir džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“.

„Jie turi apsčiai pinigų, nes pasiėmė tą naftą ir todėl, kad mes buvom kvailiai, – teigė D.Trumpas. – Aš sakiau – išeidami pasiimkime naftą.“

D.Trumpas aiškino, kad jo užsienio reikalų politika būtų sutelkta į JAV karinės galios stiprinimą.

„Žinau tik tiek: mes gyvenam viduramžiais. ... Gyvenam nepaprastai pavojingame ir siaubingame pasaulyje“, – pabrėžė jis.

„Trumpo doktrina paprasta, – sakė jis. – Tai galia. Niekas nedrįs su mumis prasidėti. Mūsų kariuomenė bus sustiprinta.“

Lokerbio lėktuvo sprogdinimo byloje nustatyti du nauji įtariamieji – buvęs Libijos diktatoriaus Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) žvalgybos vadovas Abdullah al Senussi (Abdula Senusis) ir Mohammedas Abu Ejaila (Mohamedas Abu Edžaila), penktadienį pranešė vienas vyriausybės Tripolyje atstovas.

A.al Senussi šiuo metu laikomas Tripolio kalėjime, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dėl protestuotojų žūties per 2011 metų sukilimą prieš M.Kadhafi.

Kol kas jokios papildomos informacijos nebuvo paskelbta apie antrąjį įtariamąjį, siejamą su 1988 metais įvykdytu keleivinio lainerio sprogdinimu, nusinešusiu 270 žmonių gyvybių.

Tripolio vyriausybės atstovas Jamalas Zubia (Džamalas Zubija) išsiuntė pranešimą žurnalistams, kurioje patvirtino įtariamųjų vardus, bet pridūrė, kad Libijos generalinė prokuratūra nebuvo oficialiai informuota apie tuos asmenis.

Škotijos ir JAV tyrėjai ketvirtadienį nurodė nustatę du naujus Libijos piliečius, veikiausiai susijusius su sprogdinimu virš Lokerbio kaimo Škotijoje prieš beveik 27 metus.

Škotijos ir JAV pareigūnai sakė informavę Libiją, kad nori pasiųsti savo tyrėjus į tą Šiaurės Afrikos šalį, dėl kurios kontrolės kovoja dvi besivaržančios vyriausybės ir jas palaikančios ginkluotos grupės.

Jungtinės Valstijos ir Rusija gali rasti būdų bendradarbiauti dėl krizės Sirijoje, ketvirtadienį pareiškė Pentagono vadovas Ashtonas Carteris (Aštonas Karteris), Maskvai toliau stiprinant savo karinius pajėgumus šioje nuožmaus karo draskomoje Artimųjų Rytų šalyje.

Rusija pastarosiomis savaitėmis pasiuntė šimtus karių, taip pat naikintuvų, artilerijos ir kitos karinės įrangos į Latakijos regioną šiaurės vakarinėje Sirijoje, sukeldama Vašingtonui daug klausimų ar - arba kada - Rusija ketina įsikišti į jau puspenktų metų trunkantį pilietinį karą, kad paremtų savo sąjungininką, Sirijos prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą al Asadą).

A.Carteris nurodė, kad jeigu Rusija kovos su „Islamo valstybės“ džihadistais ir tuo pat metu sieks politinio krizės sprendimo, o ne tik „be atrankos“ atakuos B.al Assado priešus, Jungtinės Valstijos ir Maskva galės rasti būdų veikti kartu.

„Esant tokiai įvykių eigai yra įmanoma, kad mes galėsime rasti bendradarbiavimo sričių“, - žurnalistams sakė A. Carteris.

„Bet jeigu tai bus benzino pylimas į Sirijos pilietinio karo ugnį, tai, žinia, nebus produktyvu“, - pridūrė jis.

JAV ypač didelį susirūpinimą kelia tai, jog dėl Rusijos karinių pajėgų stiprinimo Sirijoje kyla grėsmė, kad Rusijos ir JAV vadovaujamos koalicijos orlaiviai gali atsidurti toje pačioje oro erdvėje.

Todėl Pentagono teigimu, reikalingas konfliktų šalinimo mechanizmas, kad būtų galima išvengti tokio pobūdžio incidentų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad vienintelis būdas užbaigti karą Sirijoje yra parama esamai vyriausybei kovojant su terorizmu.

Interviu televizijos CBS naujienų laidai „60 minučių“ (60 Minutes) Rusijos lyderis pakartojo savo poziciją, kad tik Sirijos žmonės gali nuspręsti, ar prezidentas Basharas al Assadas turi būti nušalintas, ir jei taip – kada tai turėtų įvykti.

Kitą savaitę V.Putinas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu susitiks pokalbio su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama), tačiau pastarieji jo komentarai tik patvirtina, kad abiejų lyderių nuomonės Sirijos klausimu smarkiai skiriasi.

Vašingtonas laikosi pozicijos, kad brutalus B.al Assado elgesys su savo tauta yra svarbiausia Siriją krečiančio konflikto priežastis, leidusi iš chaoso iškilti ekstremistinei grupuotei „Islamo valstybė“.

Tuo tarpu Maskva tvirtina, kad džihadistų grėsmė atsirado dėl JAV vykdytos Irako okupacijos ir NATO oro kampanijos, padėjusios Libijos maištininkams nuversti kitą diktatorių Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį).

Rusija savo oro bazėje Sirijos Latakijos provincijoje pastarosiomis savaitėmis dislokavo savo karių, taip pat naikintuvų, sraigtasparnių ir šarvuočių.

CBS žurnalistas Charlie Rose'as (Čarlis Rouzas) per interviu išsakė prielaidą, jog toks Rusijos karinis įsikišimas esąs skirtas „išgelbėti“ B.al Assadą, į ką V.Putinas atsakė: „Ką gi, jūs esate teisus.“

„Mano giliu įsitikinimu, bet kokie priešingi veiksmai – siekiant sunaikinti legitimią vyriausybę – sukurs situaciją, kurią dabar galite matyti kitose regiono šalyse ar kituose regionuose, pavyzdžiui, Libijoje, kur visos valstybinės institucijos subyrėjo“, – sakė jis.

„Panašią situaciją matome Irake“, – pridūrė V.Putinas.

„Nėra kito Sirijos krizės sprendimo, tik veiksmingų valdžios struktūrų stiprinimas ir siekimas padėti jiems kovoti su terorizmu, tuo pat metu raginant juos angažuotis pozityviam dialogui su racionalia opozicija ir vykdyti reformas“, – sakė jis.

Tarptautinės bendrijos pripažįstamos Libijos vyriausybės vadovas Abdullah al Thani (Abdula Sanis) antradienį vėlai vakare per tiesioginę televizijos laidą paskelbė apie savo atsistatydinimą.

„Jei mano išėjimas yra sprendinys, tuomet dabar apie jį skelbiu“, - sakė A.al Thani per pokalbių laidą ir pridūrė, kad jo „atsistatydinimo pareiškimas sekmadienį bus pateiktas parlamentui“.

Anksčiau antradienį priešiškos Libijos politinės stovyklos Ženevoje pradėjo naują Jungtinių Tautų tarpininkaujamų derybų, kuriose ieškoma būdų suformuoti vienybės vyriausybę, ratą.

Derybos buvo atnaujintos, kai po mėnesį trukusio boikoto į jas sugrįžo įtakingo Tripolio parlamento atstovai.

Tarptautiniu mastu pripažįstama A.al Thani vyriausybė dirba rytiniame Tobruko uostamiestyje, nes pernai sostinę užėmė sukarintų islamistų grupuočių aljansas.

Pagrindiniame rytiniame Bengazio mieste taip pat kasdien vyksta mūšiai tarp provyriausybinių ir antivyriausybinių pajėgų.

Libiją chaosas krečia nuo 2011 metų, kai per NATO palaikomą sukilimą buvo nuverstas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis).

Šalyje dabar veikia du besivaržantys parlamentai, o galingos sukarintos grupuotės kovoja dėl įtakos ir naftos išteklių.

Mažiausiai keturi žmonės žuvo, o dar daugiau kaip 20 buvo sužeisti per mirtininko išpuolį saugumo patikrinimo poste į rytus nuo Libijos miesto Misratos, sekmadienį pranešė oficialioji šalies naujienų agentūra.

Tarp aukų yra moteris ir du jos vaikai. Išpuolis buvo įvykdytas prie patikrinimo posto Es Dadoje, nurodė naujienų agentūra LANA, kuri yra susijusi su vyriausybe Tripolyje.

Libijoje tebesitęsia konfliktas tarp dviejų konkuruojančių vyriausybių ir ginkluotųjų pajėgų, kurios atakuoja savo oponentams lojalius miestus.

Tačiau islamistų kovotojai taip pat stiprina savo pozicijas tvyrant chaosui, kuris prasidėjo 2011-aisiais nuvertus Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį).

Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi (Abdel Fatahas Sisis) antradienį paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą priimti rezoliuciją, kuri atvertų kelią surengti tarptautinę karinę intervenciją neramumų krečiamoje Libijoje.

„Kitos išeities nėra - tačiau Libijos žmonės turi pritarti, kad imtumėmės veiksmų saugumui ir stabilumui atkurti“, – sakė A.F.al Sisi interviu Prancūzijos radijui „Europe 1“.

Egipto lyderis ne kartą ragino surengti tarptautinę intervenciją Libijoje, kuri yra apimta chaoso, prasidėjusio prieš beveik ketverius metus, kai per NATO remtą sukilimą buvo nuverstas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis).

Dvi besivaržančios vyriausybės, palaikomos skirtingų ginkluotų grupių, kovoja dėl kontrolės svarbiuose miestuose bei dėl gausių šalies naftos išteklių. Toks valdžios vakuumas tapo palankia terpe veikti džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“ (IS).

A.F.al Sisi pirmadienį nurodė surengti aviacijos smūgius prieš IS stovyklas ir ginklų sandėlius Libijos mieste Dernoje, praėjus kelioms valandoms po to, kai sunitų ekstremistai paskelbė šiurpų vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip kaukėti džihadistai viename Libijos paplūdimyje nupjauna galvas 21 egiptiečiui koptui.

Europos Sąjunga pirmadienį pareiškė, jog nedalyvautų jokioje karinėje intervencijoje, bet pažadėjo aptarti bendrus veiksmus su Vašingtonu ir Egiptu.

„Tai, ką šiandien matome Libijoje, yra dviguba grėsmė: ją kelia Libijos skilimas ir tai, kad šioje šalyje vis labiau įsitvirtina „Daesh“ („Islamo valstybė“)“, – sakė ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini).

Afrikos Sąjunga taip pat pareiškė, kad politinis susitarimas gali būti vienintelis Libijos konflikto sprendinys.

Du ukrainiečiai gydytojai, kurie anksčiau buvo pagrobti Libijoje, paleisti, šeštadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas.

„Po didžiulių pastangų du ukrainiečiai gydytojai, pagrobti Libijoje rugsėjį, buvo paleisti. Jie saugioje vietoje“, – P.Klimkinas parašė savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

Vienas Užsienio reikalų ministerijos atstovas sakė daugiau informacijos neturintis.

Rugsėjo pabaigoje Libijos valdžia informavo, kad vienas ukrainietis gydytojas ir jo žmona buvo pagrobti rytiniame Bengazio mieste, islamistų sukarintų grupuočių tvirtovėje.

Politinis nestabilumas ir įstatymų nepaisymas krėtė Libiją nuo 2001 metų, kai per NATO palaikomą sukilimą buvo nuverstas ir nužudytas veteranas diktatorius Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis).

Virtinė pagrobimų sukėlė pavojų Libijos sveikatos apsaugos sektoriui, kuris yra labai priklausomas nuo užsieniečių darbuotojų, tarp kurių yra gydytojų ir slaugytojų iš Ukrainos.

Keblioje padėtyje atsidūręs išrinktasis Libijos parlamentas paskelbė oficialiai susivienijęs su vienu buvusiu generolu, mėginančiu įvesti tvarką šalyje, kuri, kaip daugelis baiminasi, grimzta į atvirą pilietinį karą.

Praėjus trejiems metams po diktatoriaus Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) nuvertimo ši naftą eksportuojanti dykumų valstybė tebėra apimta chaoso: islamistų ir kitos sukarintos grupuotės kovoja dėl teritorijų ir įtakos, o reguliariosios ginkluotosios pajėgos faktiškai tapo neįgalios.

Viena ginkluota grupuotė užėmė Tripolį ir įkūrė savo parlamentą bei administraciją, priversdama vyriausybę ieškotis prieglobsčio šalies rytinėje dalyje.

Buvęs M.Kadhafi režimo generolas Khalifa Haftaras (Chalifa Haftaras) yra vienas iš dešimčių nereguliariųjų pajėgų vadų, nuo kurių dabar priklauso šios šalies likimas. Praeitą savaitę jo pajėgos pradėjo naują puolimą prieš islamistų grupuotes rytiniame Bengazio mieste.

Išrinktas Libijos parlamentas – Atstovų Rūmai, kurie buvo persikelti į Tobriko miestą šiaurės rytiniame pakraštyje – paskelbė palaikantys Kh.Haftaro operaciją „Orumas“ prieš islamistus, suteikdamas jam oficialų vaidmenį, sakė parlamento atstovas Farrajas Hashemas (Faradžas Hašimas).

„Operacija „Orumas“ veda Libijos armijos karininkus ir karius ... Operacija „Orumas“ yra Libijos armijos operacija“, – jis sakė sekmadienio vakarą.

Šis žingsnis akivaizdžiai prieštarauja ankstesniems Atstovų Rūmų raginimams, kad visos grupuotės turi būti nuginkluotos, siekiant atkurti tvarką ir atstatyti valstybę.

Sprendimas palaikyti Kh.Haftarą gali pagilinti konfliktą tarp Atstovų Rūmų, palaikančių tarptautinės bendruomenės pripažįstamą premjero Abdullah al Thani (Abdulos Sanio) vyriausybę, ir naujųjų valdytojų Tripolyje.

Dabar tiek tarptautinės bendruomenės pripažįstamas parlamentas, tiek vyriausybė įsikūrę rytų Libijoje, o rugpjūtį Tripolį užėmusi ginkluota grupuotė, vadovaujama iš vakarinio Misratos miesto, sostinėje įkūrė savo asamblėją ir vyriausybę.

Misratos grupuotė pasmerkė Kh.Haftarą kaip M.Kadhafi lojalistą, kuris mėgina surengti kontrrevoliuciją kartu su kitais buvusio režimo pareigūnais. Kh.Haftaras padėjo M.Kadhafi užgrobti valdžią 1969 metais, tačiau 9-ame dešimtmetyje pateko į buvusio diktatoriaus nemalonę.

Mažiausiai 73 žmonės žuvo per Kh.Haftaro kovotojų, palaikomų ginkluotų vietos jaunuolių ir armijos dalinių, kautynes su islamistų brigadomis, vykusias Bengazyje nuo trečiadienio, pranešė medikai.

Susirėmimai tęsėsi Bengazio universiteto komplekse ir kitose antrojo didžiausio Libijos miesto vietose, sakė gyventojai. Apie 99 civiliai buvo evakuoti iš teritorijų, kuriose vyksta smarkiausios kautynės, o tarp tų žmonių buvo šeimų iš Egipto ir Čado.

Džihadistai kovotojai pirmadienį susirėmė su Libijos kariais rytiniame Bengazio mieste, islamistams mėginant užimti vietos oro uostą, pranešė armija.

Šios kautynės vyko tuo metu, kai atsistatydinanti Libijos vyriausybė pareiškė, jog ginkluotos grupuotės kontroliuoja sostinę Tripolį, kuriame islamistai prieš kelias dienas užėmė tarptautinį oro uostą, plečiantis chaosui šioje naftos turtingoje Šiaurės Afrikos šalyje.

Bengazyje, kur 2011 metais įsiplieskė sukilimas, vėliau su NATO pagalba nuvertęs ir nužudęs diktatorių Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį), armijos specialiųjų pajėgų atstovas sakė, kad susirėmimuose dalyvavo džihadistų grupuotė „Ansar al Sharia“.

„Žuvo dešimt karių, o dar daugiau negu dešimt buvo sužeisti, atremdami Bengazio revoliucioniečių šuros (tarybos) kovotojus“, – sakė atstovas generolas Miloudas al Zawi (Miludas Zavis).

„Ansar al Sharia“, kurią Vašingtonas laiko teroristine organizacija, būstinė yra Bengazyje. Ši grupuotė skelbia kontroliuojanti 80 proc. antrojo didžiausio Libijos miesto.

Ji priklauso Bengazio revoliucionierių šurai – džihadistų kovotojų koalicijai, kuri mėgino atakuoti Beninos civilinį oro uostą ir oro pajėgų bazę, aiškino M.al Zawi.

„Dabar padėtis valdoma“, – pareiškė jis, pridūręs, kad armija atrėmė ataką, padedant aviacijai, kuri bombardavo artėjančią džihadistų koloną.

Gegužę centrinės vyriausybės įsakymų neklausantis generolas Khalifa Haftaras (Cahlifa Haftaras) pradėjo puolimą prieš radikalius islamistus Bengazyje, pavadintą operacija „Orumas“, žadėdamas tęsti šią kampaniją, kol džihadistai bus sutriuškinti.

Rugpjūčio 22 dieną aljansas „Fajr Libya“ („Libijos aušra“), kuriam priklauso daugiausiai islamistai, užėmė Tripolio oro uostą po kelias savaites trukusių įnirtingų susirėmimų su varžovais nacionalistais.

Pirmadienį vyriausybė paskelbė, kad Tripolis pateko į sukarintų grupuočių rankas.

„Ministerijas ir valstybės institucijas Tripolyje užėmė ginkluotos grupuotės, kurios neleidžia vyriausybės darbuotojams įžengti (į pastatus) ir grasina jų viršininkams“, – sakoma vyriausybės pranešime.