-
Nacionalinės filharmonijos dovana – Beethoveno muzikos transliacija internetu
L. van Beethoveno 250-osioms gimimo metinėms virtualiai skambės L. van Beethoveno Šeštoji simfonija, dar vadinama „Pastoraline“. Teprimins tai autoriaus mintis apie žmogaus ir gamtos harmoniją, kurių pripildyta šios simfonijos filosofinė gelmė. Specialiai šiai transliacijai įžvalgomis apie Beethoveno kūrybą ketina pasidalinti muzikologas Viktoras Gerulaitis.
Transliacija susidomėjusiems trumpai priminsime šį tą apie „Pastoralinę“ simfoniją.
Šeštąją simfoniją Beethovenas pavadino „Pastoraline“, bet ji labai skiriasi nuo tų galantiškų ir tuštokų „pastoralinių scenų“, kurios buvo itin madingos XVIII a. mene. Tai filosofinė idilė, įkvėpta minčių apie žmogaus ir gamtos harmoniją. Gamtos artumas juntamas visuose penkiuose Simfonijos paveiksluose, perteikiančiuose lyrinius, peizažinius ir žanrinius vaizdus. Visos dalys turi pavadinimus, taigi Šeštoji simfonija – viena iš pirmųjų programinio simfonizmo pavyzdžių.
Modestas Pitrėnas.
Šeštosios simfonijos muzika sukelia neįtikėtinai gyvų asociacijų – klausantis Šeštosios simfonijos pirmos dalies, piemenų ragų garsų fone tarsi jauti ryte bundančių pievų rasos aromatą, garsų kulminacijos nuskamba taip, lyg klausytoją apakintų pro besisklaidančias miglas prasiveržę saulės spinduliai. Antrai daliai būdinga muzikinė kontempliacija.
Šis žavingas adagio – tarsi žvilgsnis į dangų, lydimas vėjo šnaresių, šviesų mirgėjimo, upės čiurlenimo ir paukščių čiulbesio polifonijos. Vienas nuotaikingiausių Scherzo muzikos istorijoje – tai šios simfonijos trečia dalis, po kurios užklumpanti garsų audra (IV dalis) tokia pat įtikėtina kaip gamtoje, o simfonijos finalas suskamba kaip tikra gamtos apoteozė. Kiekvienos dalies pradžioje kompozitorius užrašė pavadinimus, taikliai nusakančius jose skambančios muzikos nuotaiką ir vaizdinius: „Džiaugsmingi jausmai atvykus į kaimą“, „Scena prie upelio“, „Valstiečių linksmybės“, „Audra“ ir „Kerdžiaus daina. Dėkingumo jausmai po audros“.
Gamta Beethovenui buvo tarsi dar vienas tikėjimo šaltinis, jo minčių atgaiva, kūrybinių impulsų srovė ir kontrastingos jo asmenybės kitos pusės atspindys. Laiške Therese’i Malfatti 1808 m. vasarą Beethovenas aprašė savo pasivaikščiojimus po Heiligenštato apylinkes: „Koks aš laimingas, vaikščiodamas tarp krūmokšnių ir medžių, braudamasis pro miško tankmę, braidydamas po pievas ir kopdamas į kalvas! Miškai, medžiai, uolos tarsi aidas skamba žmogaus viduje.“
„Pastoralinė“ simfonija ženklina vieną skaidriausių akimirkų muzikos istorijoje apskritai – šiame kūrinyje, atrodytų, pasisekė bene tobuliausiai perteikti mistinį žmogaus prisilietimą prie gamtos gelmių. Kompozitorius Hectoras Berliozas ją lygino su dailininkų Michelangelo ar Poussino peizažais. Ir tikrai, ši simfonija iš kitų Beethoveno kūrinių išsiskiria kaip grynuolis, tarsi pavergiančiai naivus ir nuoširdžiai patiklus vaiko žvilgsnis.
Koncertas „Su gimtadieniu, Beethovenai!“ bus transliuojamas gruodžio 16 d., trečiadienį, 19 val. internetu www.nationalphilharmonic.tv, Skaitmeninės salės ir Filharmonijos „Facebook“ paskyrose.
-
Šį rudenį Vilniuje – išskirtinis L. Geniušo koncertas su simfoniniu orkestru
Koncertas Nacionalinėje filharmonijoje bus vienintelis garsiojo pianisto pasirodymas Vilniuje su simfoniniu orkestru šį rudenį. Jame L. Geniušas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pirmą kartą Lietuvoje pagros garsaus lenkų kompozitoriaus Witoldo Lutosławskio Koncertą fortepijonui ir orkestrui. Šis kūrinys laikomas embleminiu XX a. klasikinės muzikos opusu, kurio imasi tik patys pajėgiausi pasaulio pianistai.
L. Geniušas yra bene ryškiausias ir talentingiausias jaunosios kartos Lietuvos pianistas. „Jis skambina raiškiai – kaip jaunas atlikėjas, tebelaimintis konkursus, bet ir brandžiai – kaip muzikantas, gebantis atskleisti kūrinio architektūrą, o jo ekspresija toli gražu nėra savitikslė“, – apie pianistą rašė britų dienraštis „The Guardian“.
Lukas gimė Maskvoje, pianistų Petro Geniušo ir Ksenijos Knorre šeimoje; jo močiutė buvo garsi Maskvos konservatorijos fortepijono profesorė Vera Gornostajeva, o senelis – dirigentas ir pianistas Rimas Geniušas. Dar būdamas dvidešimties metų, 2010-aisiais, Lukas Geniušas jau skynė pergalės laurus Ginos Bachauer pianistų konkurse Solt Leik Sityje (JAV) ir laimėjo antrąją vietą garsiajame F. Šopeno konkurse Varšuvoje, o 2015 metais atlikėjas tapo bene iškiliausio konkurso laureatu ir laimėjo sidabro medalį pianistų mekoje – Piotro Čaikovskio konkurse Maskvoje.
Įvairių šalių pagrindinės koncertinės organizacijos rengia Luko Geniušo rečitalius garsiausiose pasaulio koncertų salėse – tokiose kaip Londono „Wigmore Hall“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Paryžiaus „Salle Gaveau“ ir „Auditorium du Louvre“, Niujorko „Frick Collection“, Genujos „Teatro Carlo Felice“, Milano „Sala Verdi“, Didžioji Maskvos konservatorijos salė. Pianistas dalyvavo „La Roque d’Anthéron“ ir Verbier festivaliuose, Elmau pilies festivalyje Bavarijoje, dažnai koncertuoja garsiausiose Japonijos koncertų salėse, Lietuvoje surengė koncertus „Vilniaus festivalyje“, „Gaidoje“ ir kt. Nuo 2015 metų L. Geniušas prisideda prie Toronte įsikūrusios filantropinės organizacijos veiklos – dalyvauja programoje „Žvilgsnis į žvaigždes“, kurios tikslas – rengti gyvos muzikos koncertus kalėjimuose, ligoninėse ir benamių prieglaudose.
L. Geniušas – plataus kūrybinio akiračio menininkas, atliekantis labai įvairų repertuarą, nuo baroko ar Ludwigo van Beethoveno koncertų fortepijonui, klasikinio rusų repertuaro (P. Čaikovskis, S. Rachmaninovas, S. Prokofjevas) iki didingo Paulio Hindemito ciklo „Ludus tonalis“ ir Johno Adamso bei Arvo Pärto kūrinių. Ši įvairovė atsispindi pianisto diskografijoje, beje, naujausias Luko Geniušo diskas su dviem S. Prokofjevo sonatomis 2019 metais pelnė pristižinį „Diapason d’OR“ apdovanojimą.
Būdamas nepaprastai smalsus L. Geniušas su dideliu užsidegimu imasi naujų išskirtinių naujosios klasikos kūrinių. Taip yra ir šį kartą, pianistui ruošiantis pirmą kartą Lietuvoje pagroti Witoldo Lutosławskio Koncertą fortepijonui ir orkestrui – vieną žymiausių šio žanro kūrinių XX amžiaus muzikos istorijoje.
Iškilus moderniosios klasikos muzikos kūrėjas Witoldas Lutosławskis savo vienintelį Koncertą fortepijonui parašė 1988 m. garsiojo Zalcburgo festivalio užsakymu: kūrinio premjerą atliko pasaulinė fortepijono įžymybė, garsusis lenkų pianistas Krystianas Zimermanas, kuriam ir dedikuotas kūrinys, bei paties W. Lutosławskio diriguojamas Austrijos radijo orkestras.
W. Lutosławskio Koncerto fortepijonui idėją kompozitorius brandino kone visą savo gyvenimą. Žėrintį ir virtuozišką, o kartu intelektualų opusą puikiai priėmė tiek reiklioji Zalcburgo festivalio publika, tiek viso pasaulio kritika. „Financial Times“ apžvalgininkas apibūdino Koncerto fortepijonui muziką kaip „nepagaunamą ir nenustygstančią“, rašė, kad ji tarsi „sirena, gundanti smalsų klausytoją“. Žymusis muzikos žurnalas „Gramophone“ apibūdino W. Lutosławskio kūrinį kaip „daugybės glaustų muzikinių figūrų“ visumą, kuri išradingai pateikiama keturiose, be pertraukos atliekamose dalyse, „sąmoningai vis sugrįžtant prie praeities atgarsių (B. Bartóko, K. Szymanowskio, S. Prokofjevo muzikos)“. O „New York Times“ rašė, kad „plačiais muzikiniais gestais ir kupina dramatinės įtampos solisto ir orkestro sąveika“ W. Lutosławskio koncertas fortepijonui atiduoda duoklę instrumentiniam koncertui kaip vienam populiariausių muzikos žanrų. „Lutosławskis randa išradingų būdų padaryti muziką šviežią, originalią ir intelektualiai reiklią.“
W. Lutosławskis ir pats buvo puikus pianistas, tad, pasak žymaus Kanados fortepijono virtuozo Louiso Lortie, kompozitorius „greičiausiai norėjo sukurti muziką, kurią pats su džiaugsmu skambintų“.
Vienintelis L. Geniušo koncertas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru šį rudenį – lapkričio 7 d. Nacionalinėje filharmonijoje, bilietai platinami www.filharmonija.lt ir Filharmonijos kasoje. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
-
Filharmonijos koncertai toliau skamba skaitmeninėje salėje
Per karantiną Lietuvos nacionalinė filharmonija ragina nepamiršti klasikinės muzikos ir dažniau apsilankyti atnaujintoje skaitmeninėje koncertų salėje – http://www.nationalphilharmonic.tv.
Moderniais sprendimais papildyta skaitmeninė salė suteikia galimybę nemokamai mėgautis aukštos kokybės klasikinės muzikos koncertų įrašais. O į dėl karantino atšauktus Filharmonijos koncertus klausytojai gali grąžinti iš anksto įsigytus bilietus ir atgauti sumokėtus pinigus. Norintieji gali jungtis į socialinio solidarumo akciją: nereikalauti pinigų už įsigytus bilietus ir taip paremti kultūros įstaigas.
Informuojame, kad Filharmonijos kasos (Aušros Vartų g. 5, Vilniuje) šiuo metu nedirba, tad klausytojų, norinčių grąžinti bilietus į Filharmonijos atšauktus koncertus, prašome kreiptis elektroniniu paštu bilietai@filharmonija.lt ir atsiųsti prašymą. Jame nurodykite renginio datą, laiką, grąžinamų bilietų kiekį, grąžintiną sumą, sąskaitos duomenis pinigų pervedimui (vardas, pavardė, sąskaitos numeris, banko pavadinimas) ir pridėkite grąžinamų bilietų kopijas.
Kasdien matant besiklostančią šalies bei pasaulio situaciją ir į tai reaguojant jau atšaukiami kai kurie tolesni renginiai. Dabar atšaukti visi kovą planuoti koncertai, balandžio 23–25 d. Filharmonijos salėje turėjęs vykti Nacionalinis Balio Dvariono pianistų ir styginių konkursas. Į kitą sezoną nukeliamas balandžio 1 d. koncertas „Dvigubas rečitalis“, dėl jo datos dar tariamasi.
Informacija dėl tolesnių numatytų koncertų bus nuolat atnaujinama Filharmonijos svetainėje: www.filharmonija.lt.
