„Mums šis projektas yra labai svarbus, ypač dabar, kai Sakartvelo turizmo sektorius susidūrė su rimtu iššūkiu. Labai svarbu sulaukti daugiau turistų iš tokių valstybių kaip JAV, Kanada, Naujoji Zelandija ir kitų, kurie mūsų šalį aplankytų „National Geographic“ paskatinti. Mes juos maloniai priimsime“, – po susitikimo su į Tbilisį atvykusiais „MIR Corporation“ atstovais sakė Natija Turnava.

Jos žodžiais, JAV Sietlo mieste įsikūręs tarptautinio turizmo organizatorius ketina siūlyti specialius turistinius kelialapius į Sakartvelą.

„Didindami dėmesį Gruzijai, kartu su „National Geographic“ pradedame turistinių kelionių į šią šalį populiarinimo programą, kuri pirmiausia bus nukreipta į klientus Jungtinėse Valstijose. Stengsimės pritraukti kuo daugiau turistų į Gruziją“, – žurnalistams sakė „MIR Corporation“ vienas įkūrėjų ir vadovas Douglas Grimes (Daglas Greimsas).

Skelbiama, jog šio projekto tikslas – sumažinti Sakartvelo turizmo sektoriaus nuostolius, kurie tikėtini po Kremliaus sprendimo nuo liepos 8-osios uždrausti Rusijos oro bendrovėms skraidyti į Gruziją, o Gruzijos avialinijoms – rengti skrydžius į Rusiją.

Rusijos ir Sakartvelo diplomatiniai santykiai vėl pašlijo dėl birželio 20-ąją Tbilisį apėmusios protestų bangos, išprovokuotos vieno Rusijos Valstybės Dūmos deputato kreipimosi į Sakartvelo parlamentą iš pirmininko tribūnos.

Platformoje, kuri skatina pasaulio keliautojus pažinti UNESCO saugomas pasaulio paveldo vietoves, Vilnius atsidūrė šalia kitų 33 Europos vietų, kurių tarpe - Olimpija (Graikija), Pafos (Kipras), Potsdamo rūmai (Vokietija), Versalis ir Šampanės regionas (Prancūzija) ir kitos legendinės Europos vietos.

Lietuvos atstovai kartu su UNESCO Ir „National Geographic“ sukūrė Vilniaus pristatymą, kurio tikslas - įkvėpti aplankyti ir pažinti Lietuvos sostinę. Projektas „World Heritage Journeys“ bus oficialiai pristatytas rugsėjo 15-16 d. Paryžiuje, kai, minėdama Pasaulio paveldo dienas, UNESCO būstinė Prancūzijoje atvers duris visuomenei.

Iniciatyvą finansavo Europos Sąjunga. Ja skatinama tvariai keliauti aplankant vienas nuostabiausių UNESCO pasaulio paveldo vietų Europoje. Keliautojams siūlomas naujas būdas pažinti Europą - keliauti „kitaip“, keliauti „giliau“, aplenkiant populiariausias turistines vietoves, ilgiau pasiliekant vienoje vietoje ir pajaučiant regiono dvasią.

Svetainėje jis įtrauktas į romantišką Europos maršrutą, kviečiant pažinti nuostabų barokinį senamiestį, Europos parką, meniškąjį Užupį.

Įgyvendinant šį projektą Lietuvoje bendradarbiauja Ūkio ministerija, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra, Valstybinis turizmo departamentas ir Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“.

„Džiaugiamės, kad Vilnius atsidūrė tokioje prestižinėje draugijoje. Svetainėje jis įtrauktas į romantišką Europos maršrutą, kviečiant pažinti nuostabų barokinį senamiestį, Europos parką, meniškąjį Užupį, atrasti gatvės meną, susipažinti su Vilniaus legendomis, pasimėgauti kavos kultūra ar išbandyti tradicinių amatų. Tikimės, kad profesionaliai pateiktas „National Geographic“ turinys paskatins daugiau turistų iš tolimų šalių keliauti po Europą atrandant ir gražiausias Vilniaus vietas“, - teigia „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.

„World Heritage Journeys“ kviečia keliautojus rinktis vieną iš keturių kultūrinio paveldo maršrutų: karališkoji Europa, senovės Europa, romantiškoji Europa ir požemių Europa. Šie maršrutai pasakoja nuostabias Europos paveldo istorijas. Svetainėje galima rasti praktinės informacijos ir įrankių, padėsiančių planuojantiems atostogas Europoje ir norintiems gauti daugiau vietinių žinių apie kultūros paveldą.

„Mūsų tikslas - pakeisti žmonių keliavimo būdą. Norime paskatinti juos ilgiau likti vienoje vietoje, patirti vietos kultūrą, pajausti aplinką, sužinoti daugiau ir įvertinti pasaulio paveldo vertę“, - teigia UNESCO Pasaulio paveldo centro vadovė Mechtild Russler.

2018 m. paskelbti Europos ir Kinijos turizmo metais - tai Europos Komisijos, Kinijos Liaudies Respublikos Kultūros ir turizmo ministerijos bei Europos kelionių komisijos (EKK) iniciatyva. „World Heritage Journeys“ - vienas svarbiausių būdų pritraukti kinų turistų į Europą. Svetainė paruošta anglų, kinų ir prancūzų kalbomis. Ji taip pat prisideda prie 2018 m. Europos Kultūros paveldo metų tikslų.

„Šis projektas - puikus pavyzdys, kaip „National Geographic“ kiekviename mūsų įkvepia tyrinėtojus, norinčius atrasti tolimiausius Žemės kampelius. Siekiame prisidėti prie bendruomenių ekonominės gerovės visose pasaulio paveldo vietovėse ir nukreipti turistus į unikalius kultūrinius objektus bei padėti atrasti patirčių, kurias rekomenduoja patys vietiniai, - sako skaitmeninės plėtros ir turizmo programų „National Geographic Maps“ vadovas Frankas Biasi. - Svetainė, kurioje skatina keliautojus iš Šiaurės Amerikos, Kinijos ir kitų svarbių turizmo rinkų keliauti kitaip, giliau, naudotis svetaine įsikvėpti ir planuoti keliones po Europą.“

Lietuvos salės tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur 2018“ lankytojų pirmųjų laukia siurprizas – specialus „National Geographic“ priedas, skirtas kelionėms po Lietuvą. Jį parengė Turizmo departamentas kartu su „National Geographic Lietuva“ redakcija.

„Jau pernai visus ėmėme kviesti švęsti atkurtos valstybės Šimtmetį keliaujant. Simboliškai mūsų stendą „Adventur“ parodoje pavadinome „Kelionių idėjų stotis“, ir visus jo lankytojus pirmuosius supažindinsime su realybe tapusiu projektu – 100 idėjų atrasti kitokią Lietuvą leidiniu, kurį paruošėme kartu su „National Geographic Lietuva“ redakcija. Jį turi turėti kiekvienas, mylintis Lietuvą“, - karštą naujieną atskleidžia laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

„Tai – be jokios abejonės kolekcinis numeris, dovana Šimtmetį švenčiančiai Lietuvai ir po ją keliaujantiems mūsų šalies turistams. Lietuvoje yra kur kas daugiau nei 100 įstabių gamtos kampelių, išskirtinių pramogų, kultūrinių renginių ir paminklų, tad rengdami leidinį tikrai nesiekėme sudaryti gražiausių, nuostabiausių ar įdomiausių objektų sąrašo. Tiesiog kartu su Turizmo departamento komanda ieškojome tų, kurie yra mažiau žinomi, tačiau tikrai verti to, kad juose apsilankytumėte“, - kad leidinys įkvėptų tapti atradėjais Lietuvoje linki „National Geographic Lietuva“ redaktorius Frederikas Jansonas.

Monoklis gandrams stebėti, su Geltonų plytų keliu lyginamas pažintinis takas, Žemaitijos Versalis, Tūkstančio magnolijų parkas, suakmenėjusių moliuskų nusėtos atodangos, lelijų plantacijos, ledyno iš Švedijos atstumti rieduliai, nakvynė medyje, jodinėjimas neįgaliems, kruizas virš apsemtų kaimų, futbolas smegduobėse, virtualus kalėjimas, marinuoti vardiniai grafų karpiai iš dvaro tvenkinių, pavasarinė grybų šventė, drakono valčių festivalis... Visa tai galima rasti būtent Lietuvoje! 100 šių ir kitų istorijų sugulė penkiuose daugiau nei 120 puslapių storio žurnalo skyriuose „Nepažinta gamta“, “Nepatirti įspūdžiai“, “Netyrinėta istorija“, “Neragauti skoniai“ ir “Neaplankytos šventės“. Leidinio tiražas – 17 tūkst. Prekyboje jis atsiras nuo kovo mėn.

Žurnalo „Nepažinta Lietuva“ viršelį puošia „Adventur“ garbės svečio menininko Ray Bartkaus daryta nuotrauka.

R. Bartkus lankysis Turizmo departamento stende 3 salėje sausio 26 d., 12 val. Lankytojai kviečiami išgirsti jo kūrinio, patekusio ant „National Geographic Lietuva“ leidinio viršelio, istorijos.

Šios dvejonės paskatino jį imtis unikalaus projekto. Jis sukūrė fotografijų ciklą „Fotoarka“, kuriame užfiksuotos nykstančių gyvūnų rūšys. Unikalią parodą  jau pamatė milijonai žmonių: „Instagram‘e“, „National Geographic“ žurnale, dokumentiniuose filmuose ir ant garsiausių pasaulio statinių: „Empire State Building“ dangoraižio, Jungtinių Tautų būstinės pastato, Šv. Petro bazilikos.

Lietuvoje „Fotoarką“ bus galima išvysti tik tris dienas – tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur 2018“. Čia ją pristatys žurnalas „National Geographic“, rašoma pranešime spaudai.

„Džiaugiamės parodoje sulaukę tokio unikalaus projekto, – sako Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ parodų grupės vadovė Jolanta Masiulienė. – Lankytojams bus nepaprastai įdomu pamatyti originalias nuotraukas, kuriose užfiksuoti nykstantys gyvūnai. Gali būti, kad daugiau jų niekuomet neturėsime galimybės išvysti, jie tik ir liks nuotraukose. Fotografijoms parinkome ir tinkamą erdvę – jos bus demonstruojamos atnaujintuose, rekonstruotuose „Litexpo“ pirmuose rūmuose.“

Prognozės liūdina: iki šio amžiaus pabaigos jų nebeliks nuo 1600 iki 3 milijonų. Tokia statistika fotografą paskatino imtis įdomaus projekto.

Beveik 20 metų fotografas J. Sartore atidavė gamtos fotografijai. Įvairiose pasaulio šalyse jis fiksavo laukinius gyvūnus. Skaičiuojama, kad mūsų planetoje egzistuoja maždaug 2–8 milijonai gyvūnų rūšių. Prognozės liūdina: iki šio amžiaus pabaigos jų nebeliks nuo 1600 iki 3 milijonų. Taip nutiks, nes gyvūnais prekiaujama, naikinamos jų buveinės, keičiasi klimatas. Kad ir kaip gaila būtų, išnykusios rūšys niekuomet nebegrįš. Tokia statistika fotografą paskatino imtis įdomaus projekto – nufotografuoti kuo daugiau gyvūnų rūšių, kol jos neišnyko.

Savo projektą J. Sartore pavadino „Fotoarka“. Aliuzija į Nojaus arką fotografą tarsi ragina nesustoti. Per pastarąjį dešimtmetį jis fiksavo daugiau kaip 5600 nelaisvėje laikomų gyvūnų. Kad pavyktų nufotografuoti beveik visus, prireiktų dar ketvirčio amžiaus. „Daug laiko neturiu, fotografuosiu tol, kol būsiu gyvas arba, kol atsisakys tarnauti mano keliai“, – yra pažadėjęs J. Sartorė.

Jis neslepia, kad „Fotoarka“ jį pakeitė: „Ėmiau geriau suvokti, kad esu mirtingas. Suprantu, kaip ilgai užtruks šis projektas. Jei nesuspėsiu pasiekti užsibrėžto tikslo – man dar reikia nufotografuoti tūkstančius rūšių – darbą perims sūnus Koulas. Noriu, kad nuotraukos savo misiją atliktų ir po mano mirties.“

Gyvūnai laisvėje ir atsidūrę pasaulio zoologijos soduose fotografui yra vienodai svarbūs. Jis nemato skirtumo tarp baltojo lokio ir pelės. Visų gyvūnų portretus savo projektui Joelis fotografuoja juodame arba baltame fone. Stambius gyvūnus įamžina aptvaruose, pakabinęs didžiulę juodą užuolaidą arba nudažęs sieną. Pasikeitusio fono gyvūnai dažnai nė nepastebi.

Smulkius gyvūnus fotografas perkelia į minkštai iškaltą dėžę, objektyvą įkiša pro skylę. „Kai kurie modeliai užmiega arba ėda, tačiau fotografuotis jiems dažniausiai nepatinka“, – patyrė fotografas. Užtat komanda stengiasi, kad fotosesijos užtruktų vos keletą minučių. Joelis tikina, kad gyvūnų saugumas ir savijauta jam svarbiausia, jei kas ne taip, fotosesija iškart nutraukiama.

Dvūr Kralovės zoologijos sode, Čekijoje, fotografas įamžino šiaurinį baltąjį raganosį. Tuo metu pasaulyje jų buvo likę penki. Po savaitės nugaišo viena patelė, po kurio laiko dar vienas patinas, taigi per metus jų liko vos trys.

Pats fotografas prie gyvūnų nesiliečia. Šį darbą atlieka zoologijos sodo prižiūrėtojai, tačiau per daugybę laiko būta visokių atsitikimų. „Sykį gervė bandė išmušti man akį, – prisimena Joelis. – Buvau labai išsigandęs.“ Atminty likęs ir kresno primatų būrio atstovo Mandrilo kumštis tiesiai į veidą bei pikčiausio paukščio, kurį teko fotografuoti – Azijinio ragasnapio kirtis. „Bet juk pats prisipašau“, – juokauja savo gyvenimą gamtai atidavęs fotografas.

Tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur 2018” Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ – sausio 26–28 dienomis kviečia atsakingai žvelgti į mus supantį pasaulį ir keliauti kitaip.

Ji buvo grąžinta į savo karo nuniokotą tėvynę, iš kurios pabėgo prieš kelis dešimtmečius.

Po trumpo sulaikymo dėl suklastotų asmens dokumentų Sharbat Gula (Šarbat Gula) buvo išrašyta iš ligoninės, kurioje buvo gydoma dėl hepatito C, o naktį nuvežta prie sienos, sakė pareigūnai.

Moters degančios žalios akys yra įamžintos garsiojoje nuotraukoje, kuri buvo padaryta pabėgėlių stovykloje Pakistane 9-ajame dešimtmetyje ir kuri tapo garsiausiu žurnalo viršeliu per visą jo istoriją.

„Mes deportavome Sharbat Gulą į Afganistaną. Ji kirto Afganistano sieną maždaug 2 val. 30 minučių (vietos, antradienį 23 val. 30 min. Lietuvos) laiku). Ją lydėjo keturi jos vaikai“, – sakė pasienio Torcham miesto administracijos pareigūnas Asmatullah Waziras (Asmatula Vaziras).

Kitas pareigūnas, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės, tai patvirtino ir sakė, kad 45-erių metų Sh. Gulą lydėjo pareigūnai iš Afganistano ambasados.

Praėjusią savaitę kalbėdamasi su AFP Sh. Gula sakė, kad „sielvartauja“ dėl grįžimo perspektyvos.

„Afganistanas yra tik mano gimimo vieta, o Pakistanas buvo mano tėvynė. Visada laikiau jį savo šalimi“, – sakė ji.

„Nusprendžiau gyventi ir mirti Pakistane, bet jie su manimi pasielgė kuo blogiausiai. Ne mano kaltė, kad gimiau ten (Afganistane). Esu prislėgta. Neturiu kitos galimybės, tik išvykti“, – sakė ji.

Sh. Gula sakė, kad pirmąkart atvyko į Pakistaną būdama našlaitė, praėjus 4–5 metams po sovietų invazijos į Afganistaną 1979-aisiais. Ji buvo viena iš milijonų afganų, ieškojusių prieglobsčio už sienos.

1985 metais žurnalo „National Geographic“ išspausdinta tuomet dvylikametės Sh. Gullos nuotrauka tapo dešimtmečius trukusios afganų pabėgėlių krizės simboliu.

Pasak Pakistano pareigūnų, Sh. Gulla dėl pakistanietiškos asmens tapatybės kortelės kreipėsi 2014 metų balandį Pešavare, nurodydama Sharbat Bibi (Šarbat Bibi) vardą.

Moters, kuri sako prieš kelerius metus netekusi vyro, likimas atkreipia dėmesį į desperatiškas priemones, kurioms daugelis afganų yra pasiryžę, kad išvengtų sugrįžimo į karo draskomą tėvynę, kai Pakistanas imasi griežtų priemonių prieš dokumentų neturinčius užsieniečius.

Pakistanas kelis dešimtmečius teikė prieglobstį milijonams afganų, pabėgusių iš savo šalies po sovietų invazijos, tačiau, pasibaigus garsiajam Pakistano svetingumui, nuo šių metų liepos tūkstančiai jų sugrįžo į Afganistaną, baimindamiesi griežtų priemonių. Visiems afganų pabėgėliams nurodyta grįžti iki 2017 metų kovo.

Praėjusį mėnesį Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR pranešė, kad 2016 metais 350 tūkstančiai afganų pabėgėlių – su dokumentais ir be jų – sugrįžo iš Pakistano, o dar 450 tūkstančiai jų turėtų sugrįžti iki metų pabaigos.

Karo draskomame Afganistane, kuriame dėl susirėmimų daug žmonių buvo priversti palikti savo namus, sugrįžėlių laukia nežinia. Pareigūnai perspėja apie galimą humanitarinę krizę.

Dokumentinis filmas „Before the Flood“ skatina visuomenę imtis veiksmų ir užkirsti kelią gresiančiam ekosistemų nykimui visame pasaulyje. Didžiausios ekologinės problemos juostoje pristatomos parodant neatitaisomai nuniokotas teritorijas nuo Grenlandijos iki Indonezijos, kurioms padaryta žala trukdo atkurti klimato pusiausvyrą ir skatina kai kurių gyvūnų rūšių nykimą.

„National Geographic“ visuomet įkvėpdavo kitus rūpintis mūsų planeta. Klimato kaitos keliamos grėsmės yra neginčijamos ir mes jaučiame atsakomybę paraginti imtis veiksmų. Neabejoju, jog mūsų galimybės pasiekti plačią auditoriją, L. DiCaprio entuziazmas ir F. Stevenso sugebėjimas sukurti istoriją padės dar kartą iškelti šią aktualią problemą“, – sako tarptautinio „National Geographic“ tinklo vadovė Courteney Monroe.

Artėjančiuose prezidento rinkimuose amerikiečiai raginami atiduoti savo balsą kandidatui, kuris skiria didesnį dėmesį klimato kaitos problemoms. Juostoje pasisakantys specialistai įvardija realias priemones, kurių reikėtų imtis norint išsaugoti planetą. L. DiCaprio kalbinti žmonės išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse išdėsto savo nuomonę apie tai, ką daryti, kad ekonominės ir politinės institucijos taptų draugiškos gamtai.

Kartu su L. DiCaprio filmuotis sutiko JAV prezidentas Barackas Obama, buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas, JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, Popiežius Pranciškus, aukščiausi NASA mokslininkai, gamtosaugininkai, žinomi mokslininkai, nuomonės lyderiai ir aktyvistai.

„Klimato kaita yra vienas svarbiausių pavojų, su kuriuo susiduria mūsų planeta, – sako L. DiCaprio. – Visi kartu turime susitelkti ir vieningai reikalauti imtis veiksmų. Nuo to priklauso mūsų likimas. Ši dokumentinė juosta atskleidžia dabartinę situaciją ir galimus problemų sprendimo būdus, nes neretai  finansinių interesų turintys iškastinio kuro gamintojai manipuliuoja turima informacija ir pakreipia ją sau naudinga linkme“.

„Jei galėtume sužinoti, kokią žalą padarėme mūsų planetai ir kiek laiko turime sprendimams surasti, kol ekosistema dar nežlugo, – ar ryžtumėmės išgirsti atsakymą? Mes negalime likti užsimerkę bei tikėtis, jog problema išsispręs pati savaime, – teigia F. Stevens. – Tikiuosi, kad šis filmas taps perspėjančiu signalu apie neišvengiamą mūsų likimą. Greičiausiai vienais svarbiausių istorijoje tapsiančių JAV prezidento rinkimų išvakarėse noriu tikėti, jog šis filmas ne tik padės visuomenei suprasti tikrąją grėsmę, bet ir paskatins piliečius suvokti, koks svarbus yra jų balsas“.

Lietuvoje dokumentinis filmas „Before the Flood“ bus rodomas spalio 30 d. 18 ir 21 val. „National Geographic“ kanalu.

Įsimintina Sharbat Gulos (Šarbat Gulos) nuotrauka, kurią 9-ajame dešimtmetyje pabėgėlių stovykloje Pakistane padarė fotografas Steve'as McCurry (Stivas Makaris), tapo garsiausiu „National Geographic“ viršeliu per visą žurnalo istoriją.

Jos areštas atkreipia dėmesį į desperatiškas priemones, kurioms daugelis afganų yra pasiryžę norėdami išvengti sugrįžimo į karo draskomą tėvynę, Pakistanui imantis griežtų priemonių prieš dokumentų neturinčius užsieniečius.

Pakistano Federalinė tyrimų agentūra (FIA) po dvejus metus trukusio tyrimo jos ir jos vyro atžvilgiu areštavo Sh.Gulą dėl sukčiavimo. Jos vyras pabėgo.

Tyrėjai, kurie per pastarąjį dešimtmetį išaiškino tūkstančius sukčiavimo atvejų, tyrimą dėl jos paraiškos pradėjo vos tik ji gavo asmens kortelę.

„FIA areštavo Sharbat Gulą, afganę, dėl suklastotos asmens tapatybės kortelės įsigijimo“, – sakė agentūros pareigūnas Shahidas Ilyasas (Šahidas Iljasas).

Pasak jo, FIA taip pat ieško trijų nacionalinės duomenų bazės pareigūnų, kurie yra atsakingi už pakistanietiškos kortelės išdavimą Sh.Gulai.

Sh.Ilyasas nurodė, kad Sh.Gulai, jeigu ji bus nuteista, gresia kalėjimas nuo septynerių iki 14 metų ir 3–5 tūkst. dolerių (2,75–4,58 tūkst. eurų) bauda.

Iš tikrųjų jai tikriausiai neteks atlikti tokios griežtos bausmės – daug afganų, nuteisti panašiose bylose, buvo deportuoti dar prieš galimybę nusiųsti juos į kalėjimą.

Pareigūnai sako, kad Sh.Gula dėl pakistanietiškos asmens tapatybės kortelės kreipėsi 2014 metų balandį Pešavare, nurodydama Sharbat Bibi (Šarbat Bibi) vardą.

Tūkstančiai afganų pabėgėlių sugebėjo apgauti kompiuterizuotą Pakistano sistemą ir gauti asmens tapatybės kortelę.

Prie paraiškos pridėtoje nuotraukoje matyti tos pačios veriančios žalios akys, kaip ir garsiojoje S.McCurry nuotraukoje, kurią jis padarė 1984 metais, pabėgėlių stovykloje Pakistano šiaurės vakaruose, kai Afganistaną buvo okupavę sovietai.

Vėliau, po 17 metų trukusios paieškos, S.McCurry ją vėl susirado – 2002 metais atokiame Afganistano kaime, kur ji buvo ištekėjusi už kepėjo ir augino tris dukteris.

Jame pasakojama apie JAV prezidento Teodoro Ruzvelto politinės karjeros pradžią, jo įtaką ir palikimą šiuolaikinei politikai. Vilniuje filmuojamos scenos atkurs XX a. pradžios įvykius JAV ir Panamoje. Jau ne pirmą kartą Amerikos filmų kūrėjai Vilniuje atranda XX a. Vašingtoną – 2013 m. amerikiečiai sostinėje filmavo aštuonių dalių serialą „Informatoriai“.

Informuojame, kad šį ketvirtadienį, balandžio 28 d., filmavimų metu bus trumpam stabdomas eismas:

1. 12-16 val. Gedimino prospekto atkarpoje tarp Vasario 16-osios ir V. Kudirkos gatvių (iki 2min);

2. 20-24 val. ir balandžio 29 d. 0-1val. Vilniaus gatvės atkarpoje tarp Benediktinių ir Klaipėdos gatvių (iki 3 min.).

Didžiąją dalį filmavimo komandos sudaro lietuviai, mieste vien dėl šio filmo sukurta daugiau kaip 100 darbo vietų. Filmą kuria JAV kompanija „Castle pictures“ ir  UAB „Baltijos filmų paslaugos“. 

Vilniaus kino biuras atsiprašo vilniečių už galimus eismo nepatogumus, gyventojai prašomi būti atidūs.

Statybų bumas Londone archeologams atvėrė galimybę pažvelgti į tolimą vienos seniausių Europos sostinių praeitį. Kasant metro liniją iš žemės ištraukti tūkstančiai radinių liudija miesto istoriją nuo akmens amžiaus iki šių dienų ir jau dabar pelnytai vadinami vienu didžiausių lobių. Apie turtus, slypinčius Londono gelmėse, pasakojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ vasario mėnesio numeryje.

Sluoksnis po sluoksnio lukštendami Londono grindinį atrastume netikėčiausių objektų – nuo I a. romėnų freskos, kuri visai neseniai buvo atrasta vienoje statybų aikštelėje, iki viduramžiais naudotų pačiūžų ar net dramblio iltį. Kadangi Londonas – viena seniausių Europos sostinių, jame vieni po kitais gyveno romėnai, saksai, normanai, tiudorai, karaliai Jurgiai, regentystės epochos palaidūnai ir karalienės Viktorijos epochos veikėjai, perstatinėję miestą ir jame palikę savo pėdsaką. Dėl to šiuolaikinis miestas stovi ant 9 m gylio archeologinio pamato.

Archeologų darbą apsunkina tai, kad Londonas – triukšminga 8 mln. gyventojų turinti sostinė, prigrūsta judrių gatvių, dangoraižių ir įspūdingos architektūros statinių. Tad galimybių pakelti betono šydą yra labai nedaug. Viena jų sostinės archeologinėje širdyje įsižiebęs statybų bumas ir 23 mlrd. dolerių vertės geležinkelio projektas „Crossrail“. Pastarasis yra ne tik grandiozinis Europos inžinerinis projektas, bet ir didžiausia Europos archeologinių kasinėjimų vieta.

„Rastų archeologinių gėrybių gausa kone pribloškianti. Milijonai radinių aprėpė žmonių gyvenimo prie Temzės istoriją nuo mezolito pradžios apytiksliai prieš 11 000 metų iki Viktorijos epochos pabaigos paskutiniais XIX a. dešimtmečiais. Taip pat buvo iškasti tūkstančiai paprastų Londono gyventojų kaulų; kapinės, kuriose šie mirusieji palaidoti, buvo perstatytos ir pamirštos prieš daugelį metų“, – rašoma „National Geographic Lietuva“.

Vienas pirmųjų didžiųjų atradimų buvo padarytas statant naują finansų imperijos „Bloomberg“ Europos filialą. Paaiškėjo, kad 12 m gylio statybinė duobė senajame batsiuvių rajone atskleidė vieną svarbiausių kada nors Londone rastų ankstyvųjų romėnų laikotarpio archeologinių vietų.

Nukasus žemę išryškėjo daugybė išlikusių gatvių su karkasinėmis medinėmis parduotuvėmis, namais, tvoromis ir kiemais. Septinto mūsų eros dešimtmečio pradžios ar net vėlesnė archeologinė vieta buvo stebėtinai gerai išlikusi, tad archeologai ją pavadino Šiaurės Pompėja. Kasinėjimų metu rasta daugiau nei 14 000 artefaktų: monetų, amuletų, alavinių lėkščių, keraminių aliejinių lempų, 250 odinių batų bei sandalų ir daugiau nei 900 dėžių su moliniais indais.

Nuo projekto „Crossrail“ darbų pradžios 42 tuneliuose ir daugiau nei 40 statybų aikštelių į dienos šviesą buvo iškelti tūkstančiai istorinių radinių ir fosilijų, susidariusių per 70 tūkst. metų. Tačiau didžiausi ir įspūdingiausi statybų darbai prasidėjo 2015 m. pavasarį priešais judrią Liverpulio gatvės stotį.

„Norint pastatyti požemines bilietų kasas, reikėjo atkasti senąją Bedlamo laidojimo vietą – pirmąsias visuomenines miesto kapines. Neišvengiamai teko ekshumuoti daugiau nei 3 300 londoniečių palaikus; dauguma mirė XVI–XVII a., kai miesto gatves dažnai iššluodavo maras. [...] Manoma, kad daugiausia iškasami per didžiąją 1665 m. maro epidemiją mirusiųjų griaučiai, kai 450 000 gyventojų turinčiame Londone amžino poilsio atgulė 75 000–100 000 žmonių“, – atskleidžia „National Geographic Lietuva“.

Specialistai ketina ištirti keletą palaikų, tikėdamiesi sužinoti apie tiek daug žmonių pakirtusios maro epidemijos mutavimą, nes viena didžiausių paslapčių tebėra, kodėl po 1665 m. maras nebegrįžo į Londoną, nors iki tol ši epidemija dažnai siaubė miestą.