Medetkos labiausiai pasižymi antiseptinėmis savybėmis, skatinančiomis gydyti odos uždegimą, žaizdas, įvairius odos sudirgimus bei apsauga nuo saulės.

Pasak fitoterapeuto Virgilijaus Skirkevičiaus, medetkos – naudingiausios sodo gėlės grožiui ir sveikatai. Šis augalas jau nuo seno naudojamas žaizdoms ir odos ligoms gydyti. Ypač jos mus gelbsti vasarą, kai atvira oda kenčia nuo saulės, vabzdžių ar nubrozdinimų. Medetkų preparatai – efektyvi pagalba pažeistai ar sudirgintai odai.

"Medetkos vertinamos dėl raminamųjų ir gydomųjų savybių. Jos  slopina uždegimus, nedidelių odos žaizdų infekcijas, mažina niežulį, paraudimą, patinimą, skausmą, vabzdžių įkandimų žalą, bėrimą, pragulas. Medetkos puiki pagalba odai raminti nudegus saulėje, įsipjovus, įsibrėžus, išsausėjusiai ar suskilinėjusiai odai ar nesmarkiai nudegus. Mažos koncentracijos medetkų tirpalai tinka ir burnai skalauti, esant burnos gleivinės pažeidimams", – apie medetkų galią pasakoja fitoterapeutas.

Šių sodo augalų, pasidabinusių oranžinės, geltonos ar aukso spalvos žiedais, paslaptis – flavonoidų gausa. Jie augalui suteikia ryškią geltoną ar oranžinę spalvą, o žmogui tai – veiksmingos gydomosios medžiagos.

Mokslininkai atidžiai tiria medetkų flavonoidus, taikomus medicinoje ir kosmetologijoje. Augaliniai antioksidantai kovoja su aplinkos žala žmogaus organizmui, didina atsparumą radiacijai ir saugo nuo neigiamo saulės poveikio – medetkų ekstraktas veikia kaip natūralus ultravioletinių spindulių filtras, tinkantis apsaugoti nuo žalingo saulės poveikio.

Natūraliosios medicinos žinovas ragina medetkas auginti savo sode – užtenka tik vieną kartą pasėti, o džiaugtis jų žiedais bus galima keletą metų, mat tai daugiametis augalas. Įvairių medetkų preparatų galima rasti vaistinėse, tačiau galima ir patiems prisirinkti iki vėlyvo rudens žydinčių žiedų, prisidžiovinti jų žiemai ar pasiruošti medetkų ekstraktų, tinkamų išoriniam vartojimui – įvairiems odos sudirgimams plauti ir gydyti. Neturintys galimybės medetkomis pasirūpinti patys, neturėtų nusiminti – jų tikrai rasite vaistinėse kiekvienam priimtinų formų: arbatų, tinktūrų, ekstraktų, tepalų ar pan.

Fitoterapeutas pasakoja, kad medetkos įdomios ir tuo, jog iš jų žiedų galima spėti orus – jei medetkų žiedai susiskleidžia, vadinasi, artinasi lietus, o jeigu žiedai neprasiskleidė iki 9 val. ryto – panašu, kad diena bus lietinga. Galbūt tai padėtų nuspręsti, ar išeinant iš namų vertėtų pasiimti skėtį, ypač kai Lietuvai būdingos lietingos vasaros.

Fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius pažįsta ne vieną ligonį, kuris pavasarį sutinka su nerimu, nes nežino, kaip iškentėti ligos paūmėjimą.

Šiuo metu vitaminų atsargos organizme būna išsekusios, atsparumas įvairioms infekcijoms sumažėjęs, menkiausias fizinis darbas reikalauja kur kas daugiau jėgų. Yra ir lėtinių ligų, kurios paūmėja prieš orų kaitą, todėl negalavimai pasikartoja tiek pavasarį, tiek rudenį. Tokiems žmonėms pavasarį yra kur kas sunkiau nei žiemą. Tačiau impulsas atgimti nėra tik poetinė metafora – žmogaus kūne yra daug ląstelių, kurios nuolat atsinaujina, o šia savybe pasižyminčios kepenys veikia kaip energijos šaltinis.

– Ką daryti, jei nieko neskauda, bet trūksta energijos?

– Rytų medicinoje ne veltui daug dėmesio skiriama kepenims, kurios gamina tulžį. Kepenys – svarbiausia organizmo laboratorija, kuri jautriai reaguoja į vidinius ir išorinius pokyčius. Įsivaizduokime, laboratorijoje turi būti ideali tvarka – visi mėgintuvėliai, reagentai turi būti tvarkingai sudėti, tik tada ji galės normaliai veikti.

Taip veikia ir kepenys: jei viskas gerai, jos nesiunčia jokių signalų, gerai dirba ir virškinimo sistema. Jei skauda sąnarius, galvojame, kad susidėvėjo jų kremzlės, ir kaltiname artėjančią senatvę. Net neįtariame, kad dėl to gali būti kaltos silpnos kepenys. Jos susijusios su raumenų ir griaučių sistema, nes ją stimuliuoja. Galima pasakyti ir taip: kepenys – kaip medis, kuris savo syvais maitina širdį.

– Kaip įtarti kepenų sutrikimus?

– Manau, nėra tokio organo, kurio nepaveiktų prastas kepenų darbas. Kepenys turi įtakos kraujo rodikliams, vadinasi, veikia širdį ir kraujagysles. Sutrikus kepenims, kentės ir kasa, ir blužnis, nes kepenys gamina tulžį. Gali išsivystyti antrojo tipo cukrinis diabetas.

Sveikatą saugo ne tik judėjimas, fizinis aktyvumas, bet ir gebėjimas atleisti ir nekaupti savyje pykčio.

Antsvoris irgi yra ženklas, kad kepenys nesusidoroja su joms tenkančiu krūviu. Dailioji lytis rūpinasi svorio metimo priemonėmis, tačiau net nesusimąsto apie kepenų įtaką šiam procesui. Kepenys sugeba atkurti savo ląsteles, taip pat turi jėgų atnaujinti visą organizmą. Yra svarbu stiprinti šį unikalų kepenų gebėjimą.

– Ar įmanoma apsisaugoti nuo kepenų riebėjimo ir randėjimo?

– Yra daug priežasčių, dėl kurių vystosi kepenų ligos, pavyzdžiui, įvairios kilmės kepenų uždegimai, hepatitai,  pavojingas kepenų riebėjimas ir randėjimas. Jei pažeidžiamos kepenų ląstelės, vietoj liaukinio audinio atsiranda randinis, dalis kepenų neveikia, vystosi jų nepakankamumas. Kepenims gali pakenkti ne tik netinkami maisto produktai, bet ir blogos mintys. Yra toks posakis: tulžingas žmogus. Tai žmogus, kuris turi daug pykčio, o tulžį gamina kepenys. Pyktis tirština tulžį, blogina jos savybes. Netgi nagų pabalimas, odos niežėjimas, skysčių kaupimasis kojose – visa tai susiję su kepenų veikla. Tulžis, kaupdamasi pūslėje, sudaro akmenis.

Vidinė ramybė ir tinkama mityba daro stebuklus, o liga – mūsų gyvenimo rezultatas. Sveikatą saugo ne tik judėjimas, fizinis aktyvumas, bet ir gebėjimas atleisti ir nekaupti savyje pykčio. Žmonės neturi pavydėti vieni kitiems, nesijausti nuskriausti, kad jų niekas nemyli. Meilė, kurią rodome savo artimiesiems, nėra tik romantika. Tai fiziologiškai pagrįsta būtinybė, nes mylinčiam žmogui nieko netrūksta, jis nejaučia pykčio. Tokiu atveju jo tulžis bus gera, normaliai veiks kepenys, vadinasi, į kraują pateks medžiagos, kurios skatina smegenų veiklą, gerą nuotaiką. Netriks virškinimas, neužkietės viduriai, nepūs pilvo. Nuo pykčio ir tuomet, kai nesugebame susitvarkyti su savo mintimis, emocijų, tirštėja tulžis, blogėja kraujo rodikliai, kemšasi kraujagyslės.

– Ar šiais atvejais negalėtų padėti vaistiniai augalai?

– Vartodamas vaistinius augalus, žmogus gali pagerinti savijautą, kuri dažnai pašlyja, keičiantis metų laikams. Pavasarį, kai šyla oras, kepenys orientuojasi į lengvesnį maistą, į tai, kad nereikės organizmui gaminti tiek daug šilumos. Yra net toks posakis: nuo ko susirgai, tuo ir gydytis. Tai reiškia, kad gydyti virškinimo sutrikimus, taip pat kepenų ligas gali tokie augalai, kurie sutinkami mūsų maitinimosi terpėje.

Svarbus augalas, tausojantis kepenis, yra Lietuvoje augantis margainis. Jo sėklos riebios, nes turi daug nesočiųjų rūgščių. Margainis naudojamas įvairioms kepenų ligoms gydyti, atkurti kepenų ląsteles, jų membranas, o jos yra riebalinės, sujungtos su baltymais. Todėl margainio sėklų vadinamieji riebalai yra svarbūs kepenų apsaugai.

– Kuo ypatingi fermentai?

– Jei silpnos kepenys, jei gresia artritas, podagra, jei yra bėdų dėl storojo žarnyno, jei dažnai puola peršalimo, infekcinės ligos, vadinasi, reikia pagalbos, kad kepenys galėtų gaminti tulžį kokybiškai ir kiekybiškai. Tai bus naudinga ir kasai, nes kasa išskirs fermentų tiek, kiek jų reikės.

– Pastaruoju metu išpopuliarėjo ciberžolė, kuri naudojama ne tik kaip prieskonis, bet ir kaip vaistas. Kuo ji ypatinga?

– Ciberžolė yra stiprus antioksidantas. Aptinkamas ciberžolės šaknyse kurkuminas gerina tulžies išsiskyrimą. Kurkuminas stimuoliuoja kepenų veiklą, saugo jas nuo pažaidų, kylančių dėl vaistų, įvairių cheminių medžiagų. JAV gydytojai skiria kurkuminą net onkologiniams ligoniams. Jis naudojamas taip pat mišiniuose, kurie skatina kepenų veiklą ir virškinimą.

Lietuvoje kurkuminą galėtų pakeisti raugerškis, tačiau šis augalas kur kas mažiau tyrinėtas. Raugerškio šaknis taip pat yra geltona, netgi vadinama medine kurkuma. Margainis ir ciberžolė – pagrindiniai augalai, tausojantys kepenis. Jie skatina kepenų veiklą, atkuria kepenų ląsteles. Tačiau yra viena kliūtis – kurkuminą organizmas sunkiai įsisavina. Vadinasi, reikia į mišinius dėti juodųjų pipirų. Juose esanti medžiaga piperinas  gerina silimarino aktyvumą ir kurkumino įsisavinimą plonajame žarnyne. Būtent jame suskaidytos medžiagos keliauja į kraują.

– Kokių dar vaistinių augalų reikia pavasarį?

– Dilgėlės turi daug kalio, magnio, padeda virškinti, yra  nepakeičiamas mikroelementų šaltinis. Ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį galima išsikasti bijūnų šaknų, nes jos taip pat gelbsti kepenis. Naudingi ir gysločiai, medetkos. Augalų mišinių poveikis būna efektyvesnis, nei vartojant juos atskirai. Žinotina, kad kepenų veiklą skatinančių augalų mišinius būtina vartoti valgant, o ne prieš valgį ar po jo. Šie  augalų mišiniai netrukdo medikamentams, kuriuos gydytojas būna paskyręs nuo gretutinių ligų, priešingai padeda pašalinti pažeidimus, atsiradusius dėl vaistų vartojimo.