Laukiame svečių – visų Jūsų. Kad būtų linksmiau – pakvietėme muzikantus. Kad būtų skaniau ir gražiau, į Klaipėdą pirmąkart atvyks Latvijos amatininkai ir gamintojai. Jie atveš pagal latviškus receptus pagamintų rūkytos mėsos, rūkytos žuvies, naminės ruginės duonos gaminių. Ragausime putojančius „Abavas Vīni“ gėrimus ir žolelių arbatas. Vyks prekyba latvių dizainerių papuošalais iš kvarco, stiklo, perlų karūnomis, įvairiais namų dekoravimo aksesuarais ir dovanomis. To Klaipėdoje dar nebuvo – „braliukų“ latvių mugė su šokiais ir dainomis.

Iki susitikimo šį šeštadienį nuo 9 val. Klaipėdos Naujajame turguje, Taikos pr. 80!

„Kai sužinojau, kad vykdoma turgavietės rekonstrukcija, statomas naujas prekybos paviljonas rūbų ir avalynės pardavėjams, iškart kreipiausi į direktorių, rezervavau vietą ir va jau 6 metus čia dirbu. Amžius ir patirtis nulėmė, kad pabuvus vadove nebesinorėjo būti nuo kažko priklausoma“, – pasakojo Vida.

Turgus dirba kasdien, nėra šventinių dienų, atostogų. Regis, sunkus ir monotoniškas darbas. Bet ilgametė verslininkė mano priešingai.

„Superinis grafikas. Dirbam tik pusę dienos. Ateinam ryte su kolegėmis, atsigeriame kavos, aptariame naujienas, o 15 valandą darbas baigtas. Ir niekas neverčia – nori dirbi, nori laisvadienį pasiimi“, – kalbėjo moteris.

Bendrovės nuotr.

Būtent palankus prekybos grafikas ir buvo pagrindinis faktorius, pasirenkant prekybai Naująjį turgų, nes kitur prekiaujama tik kelias dienas per savaitę, o, pasak Vidos, jai to per mažai. Norint dirbti ir uždirbti, įgyvendinti savo svajones ir planus, geriausia kai gali prekiauti 28–30 dienų per mėnesį.

Ilgametė prekybininkė pripažįsta, kad dabar jaučiamas ekonominis nuosmukis, ir, kaip įprasta sezono pabaigoje, pirkėjų atoslūgis. Bet Vida įsitikinusi, kad atėjus pavasariui vėl bus sujudimas, prekyba pagyvės.

Žvelgiant į pavasariškais rūbais ir ryškiomis spalvomis jau švytinčias kabyklas, įsikalbame, kad egzistuoja kažkoks paradoksas: Klaipėdoje yra šimtai prabangių rūbų parduotuvių, bet ne visos jos sugeba įtikti klientams. O turguje sąlygos paprastos, bet jie visame pasaulyje gyvuoja tūkstančius metų ir Naujajame turguje pirkėjų taip pat netrūksta.

„Mes su savo pirkėjais esame draugai. Daugelis ateina į turgų tik tam kad pabendrautų. Toks ir yra prekybininko sėkmės receptas: reikia turėti nuolatinius klientus. Čia ateina įvairių sluoksnių žmonės – nuo teisėjų iki bedarbių. Ir reikia jiems skirtingo lygio prekių. Aš pati skrendu į Turkiją, važiuoju į Lenkiją, renkuosi prekes. Aišku, yra ir kita pirkėjų kategorija, ypač tarp vyresnių žmonių, kurie ieško pigesnių rūbų. Bet žinoti, ko nori pirkėjas, yra sėkmingo pardavėjo paslaptis“, – atvirai pasakojo ilgametė prekybininkė.

Nors sakoma, kad turgaus prekybininkams atostogų nėra, iš tikro jie leidžia sau atsipalaiduoti, ištrūkti savaitei kitai. Vida su malonumu prisimena, kaip ilsėjosi Tunise, šiemet planuoja atostogauti Turkijoje.

„Nebūna taip, kad niekas nieko nepirktų. Kai dirbi sau, užtenka tų pinigų. Mes su kolegėmis juokaujame, kad be vargo sau uždirbame direktorės algą ir niekas mums nevadovauja“, – kalbėjo Vida.

Prakalbus apie ateities planus, didesnes investicijas, verslininkė įsitikinusi, kad turgaus prekybininko profesija tam nė kiek netrukdo. Nors vyrauja nuomonė, kad dirbantys su verslo liudijimu sunkiau gauna paskolas iš bankų, jos patirtis visiškai priešinga.

„Mano klientai dažniausiai atsiskaito banko kortele. Visos pajamos baltos, visus mokesčius per banką mokam, bankas mato mano apyvartas. Esu ta tema kalbėjusi su bankininkais, pasiskolinti didesnę sumą man tikrai nebūtų problema, tik kad nereikia – viską, ko noriu, jau turiu“, – pasakojo V. Martinkienė.

Komentaras

Viačeslav Karmanov, UAB „Naujasis turgus“ direktorius. Bendrovės nuotr.

Kai planavome rūbų, avalynės ir kitų buities prekių paviljono rekonstrukciją, girdėjome ne vieną skeptišką nuomonę, ar Naujajame turguje reikia tiek daug prekybos vietų. Juk esą Klaipėdoje yra daugybė prekybos centrų, o turgaviečių prekyba nyksta. Šiandien galime konstatuoti, kad pagrindinio paviljono užimtumas siekia 95 proc., laisvos yra tik pavienės prekybos vietos prie pietinio tako. Vertinant pastarųjų metų tendencijas matome, kad pramoninių prekių pardavėjai – smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai – mūsų turgavietėje užima vis daugiau patalpų. Jie įsikūrė atsilaisvinusiame buvusiame žuvies paviljone bei dalyje žemės ūkio produkcijos paviljono. Kol kas sutelpame, bet planuojant mūsų administruojamo Senojo turgaus atnaujinimą, galvojame ir apie šio segmento prekybos plėtrą.

Pirkėjams kaina – ne pirmoje vietoje

Palyginus dabartinės apklausos duomenis su atlikta prieš šešerius metus, pirkėjų nuomonės pokyčiai akivaizdūs ir šiek tiek netikėti.

Pasak apklausos rezultatų, pirkėjai į tirtas Klaipėdos turgavietes eina ne dėl pigių prekių ar mažų kainų. Į pirmą vietą, kodėl čia užsuka žmonės, iškeliami tokie kriterijai, kaip patogi vieta, gausus prekių asortimentas, gera kokybė. O pirkinių kaina rūpi vos 6,8 proc. Naujojo turgaus lankytojų ir 4 proc. perkančiųjų Senajame turguje. Pokyčiai matomi ir klausiant pirkėjų, kokių prekių jie pasigenda turgavietėse. Naujojo turgaus lankytojai norėtų daugiau prabangos prekių, geresnės kokybės avalynės ir rūbų, gurmaniškų produktų. O Senojo turgaus pirkėjai pasigenda maitinimo įstaigų, kur galėtų paužkandžiauti, atsigerti gardžios kavos, atsipūsti jaukioje aplinkoje po pasivaikščiojimo turguje.

Į abi turgavietes, pasak apklaustųjų, dažniau pirkėjus priviliotų ilgesnis darbo laikas, renginiai turgaviečių teritorijose, modernesnės vidaus patalpos. Senojo turgaus prekybininkų ir pirkėjų nuomonės vienu klausimu sutapo: didesnė ir nemokama automobilių stovėjimo aikštelė būtų didžiausias privalumas, siekiant pritraukti daugiau pirkėjų. Už tai pasisakė 83,3 proc. pardavėjų ir 26,6 proc. pirkėjų.

Beje, beveik net du trečdaliai Senojo turgaus pirkėjų (64,6 proc.) nurodė, jog visada perka pas tą pardavėją, o Naujajame turguje tokių pirkėjų daugiau nei pusė (51,3 proc.). Tai byloja apie susiformavusią tradiciją: turgavietėse vyksta ne tik prekyba, tai ir bendravimo forma, užsimezgęs ne vienadienis tarpusavio pasitikėjimas.

„Naujojo turgaus“ nuotr.

Pardavėjai – su aukštuoju

Kalbant apie turgaus prekybininkus, pirmiausia į akis krenta, kad daugelis jų kone visą gyvenimą dirba šį darbą, šeimos nariai iš kartos į kartą keičia vieni kitus. Virš 80 proc. visų prekybininkų turgavietėse dirba daugiau nei 10 metų, yra profesijos veteranų, kurie prie prekystalių praleido net 35–37 metus.

Nustebino ir faktas, kad, pavyzdžiui, Senojo turgaus halėje 72,2 proc. prekybininkų turi aukštąjį išsilavinimą, Naujajame turguje tokių pardavėjų – 36 proc.

Akivaizdu, jog dauguma apklaustų Klaipėdos turgaviečių prekybininkų – išsilavinę ir sėkmingi, daugelį metų šią veiklą vykdantys, smulkiojo verslo atstovai, neketinantys keisti prekybos vietos. Apie lojalumą turgavietėms byloja faktas, kad 90 proc. Naujojo turgaus prekybininkų nesvarsto galimybės prekiauti kitose Klaipėdos vietose, Senajame turguje šis rodiklis 81,3 proc.

Apie 90 proc. UAB „Naujasis turgus“ administruojamų turgaviečių pardavėjų yra 45–65 metų moterys.

„Apklausa buvo anoniminė, visi galėjo išsakyti savo norus, pageidavimus. Mums, turgavietės administracijai, labai naudinga žinoti pirkėjų ir prekybininkų lūkesčius. Džiugu, kad daugeliu klausimų mūsų mintys ir norai sutampa. Ši apklausa – tai būtina dialogo forma su mūsų klientais. O išgirsti atsakymai – tvirtas argumentas mūsų valdymo organams, planuojant turgaviečių ateitį Klaipėdoje. Permainų tikrai bus“, – apklausos rezultatus komentavo Viačeslav Karmanov, UAB „Naujasis turgus“ direktorius.

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai, nepaisydami lietingų ir audringų orų, skuba į mugę įsigyti rudens gėrybių – obuolių, bulvių, moliūgų ir kitų skanėstų.

Kaip įprastai, didžiausios eilės driekiasi prie mėsos gaminių, kiek mažesnės – prie saldumynų.

Maždaug nuo 11 val. tarp prekystalių pasigirdo muzika – liaudiškos kapelos muzikantai su akordeonais vaikščiojo aplink prekybininkus ir pirkėjus bei džiugino linksma muzika.

Didelė eilė nusidriekė ne tik prie įvairių maisto produktų, bet ir prie bankomato.

Skanėstų kainos – įvairios, kai kurios priklauso nuo išvaizdos. Pavyzdžiui, prasčiau atrodantys obuoliai kai kur parduodami po 50 centų, o geresni po pusantro euro ir daugiau.

Yra ir gurmaniškų užkandžių bei gardėsių, pavyzdžiui, tauriojo elnio mėsa, danieliaus mėsa, Dovydo elnio mėsa, Hailendo jaučio mėsa, elnio kepenų paštetas – visus juos galima įsigyti po 5 eurus.

Kilogramas kaimiškų šonkaulių kainuoja 6,50 eur, kaimiško kumpelio – 10,90 eur, kaimiško kumpio – taip pat 10,90 eur. Vytintos dešros kaina siekia 14,90 eur, kaimiško skilandžio – 13,90 eur. Kilogramas vytintų dešrelių – 18,90 eur.

Kiaušinių kainos svyruoja nuo 2,50 iki 2,80 eur.

Gausiai perkamos bulvės, svogūnai, pomidorai, paprikos, kopūstai. Ūkininkai džiaugiasi savo pirkėjais ir primena, kad dėl kainos galima ir derėtis.

Turguje rudens gėrybėmis bus prekiaujama šiandien iki pat 17 val.

O nuo spalio 3 iki 28 d. turguje vyksta ir gražiausio moliūgo konkursas. Iš viso bus renkami trys nugalėtojai, jie bus paskelbti spalio 31 d.

„Gurmanų kioskelis kviečia visus dalyvauti konkurse: kartu išrinksime patį gražiausią išskaptuotą, išpjaustytą ar papuoštą moliūgą. Jums reikės – kūrybiškumo, darbštumo ir išpuošto moliūgo“, – skelbė konkurso organizatoriai.

Nurodoma, kad nugalėtojais taps tie, kurie surinks daugiausiai taškų. Balsavimas vyks Gurmanų kioskelyje. Būtent šioje vietoje bus laukiami ir originaliai išskaptuoti konkurso dalyvių moliūgai.

Žadama, kad Derliaus šventėje pirkėjai galės įsigyti žvėrienos, rūkytų žuvų delikatesų, sūrių. Taip pat turės galimybę apžiūrėti ir išbandyti tautodailininkų, amatininkų medinius, keramikos, odos gaminius, pasimatuoti ir įsigyti dizainerių sukurtų papuošalų, drabužių.

Derliaus šventėje bus ir sodininkams aktuali mugė – bus pardavinėjami vaismedžių ir dekoratyvinių augalų sodinukai.

Mugė vyks penktadienį nuo 9 iki 17 val., tomis pačiomis valandomis ji vyks ir šeštadienį.

Senojo ir Naujojo turgaus direktorius Viačeslavas Karmanovas sakė, kad ši šventė – tradicinė ir labai laukiama.

„Tai tampa mūsų tradicija, kad pirmą spalio penktadienį ir šeštadienį – Derliaus šventė. Ūkininkai Naujajame turguje parodys savo darbo rezultatus, ką jie išaugino, kokias turi geresnes, naujesnes prekes. Bus ir amatininkai su savo kūriniais. Tikiu, kad bus daug moliūgų, obuolių ir kitų rudens gėrybių, kurių mes laukiame“, – pažymėjo V. Karmanovas.

Dar praėjusią savaitę Senojo ir Naujojo turgaus direktorius sulaukė klaipėdiečių skambučių, žmonės teiravosi, kada prasidės Derliaus šventė.

„Atvyks prekybininkų iš visos Lietuvos, iš viso užsiregistravo 84. Mes juos visus sutalpinsime. Tikimės, kad klaipėdiečiams patiks“, – sakė pašnekovas.

Šeštadienį apie 11 val. tarp prekystalių skambės muzika.

„Liaudiška kapela nestovės vietoje, o eis tarp prekybininkų, dainuos ir gros, tai bus gyvas muzikinis šou“, – apie staigmeną užsiminė V. Karmanovas.

Dėl pirkėjų kai kuriose prekybos vietose dar šiandien, ketvirtadienį, ilginamas darbo laikas.

Pastebima, kad šiemet leidimų prekiauti gėlėmis buvo išduota daugiau. Pasak Licencijų ir leidimų skyriaus vedėjos Jolantos Uptienės, iš viso bus prekiaujama 56 vietose.

„Šiais metais prekybai gėlėmis Mokslo dienos šventei – Rugsėjo 1 dienai – išdavėme 19 leidimų. Praėjusiais metais buvo išduota 17 leidimų. Pagrindinės ir populiariausios prekybos gėlėmis vietos švenčių metu yra Taikos pr. 24, 35, 101, 115, Vingio g. 41. Iš viso mieste prekybai gėlėmis yra numatytos 56 vietos“, – pažymėjo J. Uptienė.

Kaip visada mūsų gėlininkai pasirūpino iš anksto.

Senojo ir Naujojo turgaus direktorius Viačeslavas Karmanovas sakė, kad daugelis gėlių prekiautojų papildomomis atsargomis pasirūpino iš anksto.

„Šiuo metu salė – pilna gėlių. Kaip visada mūsų gėlininkai pasirūpino iš anksto. Jau nuo trečiadienio papildomai dirba nemažai gėlininkų, siūlo įvairių spalvų, kainų gėles. Šiuo metu Naujajame turguje pasirinkimas – tikrai didžiulis“, – pasakojo pašnekovas.

Daugelis gėlėmis Rugsėjo 1-ajai ima rūpintis ir rugpjūčio 31-osios antroje dienos pusėje, kadangi tuo metu žmonės grįžta iš darbų, be to, tikimasi įsigyti pačias šviežiausias gėles. O kad visi laiku spėtų jas nusipirkti, ilginamas ir turgaus prekybininkų darbo laikas.

Nors turguje gėlių asortimentas – platus, prioritetas – kardeliai. Jų kainos Naujajame turguje prasideda nuo 1,20 Eur ir kyla iki 1,50 ar 1,70 Eur. Kaina priklauso nuo ilgio ir kitų savybių.

„Daugiau gėlių pasirinkimo Naujajame turguje, bet ir Senajame turguje, ir lauke, ir viduje paviljone yra daug gėlių. Visi gėlininkai puikiai žino, kad Rugsėjo 1-oji – vadinamoji mokytojų diena ir mokytojams perkamos gėlės. Taip sutampa, kad šiemet Rugsėjo 1-ąją – penktadienis, tad šventė tikrai įvyks“, – tikino V. Karmanovas.

Šie duomenys bevieliu ryšiu keliauja į kompiuterį, kur programa apdoroja gautus duomenis. Statistiniai klientų pasitenkinimo sistemos rezultatai gali būti pateikiami įvairiose valandos, dienos, mėnesio ar ilgesnio laikotarpio ataskaitose.

Kuo aukštesnis klientų lojalumo rodiklis, tuo didesnė tikimybė, kad turgavietės pirkėjai pasidalins teigiama nuomone su savo draugais. Bet jei šis rodiklis yra žemas ar neigiamas, verslo turgavietės administracija turės imtis veiksmų ir pagerinti procesus, aptarnavimo kokybę ar įvaizdį.

„Tai ne pirmas ir tikrai ne paskutinis mūsų bandymas įsigilinti į klientų lūkesčius. Prieš keletą metų esame atlikę išsamią Naujojo turgaus pirkėjų apklausą, teiravomės, kokių paslaugų norėtų, kas jų netenkina. Šį rudenį irgi ketiname ją pakartoti. O nuotolinis klientų pasitenkinimo indekso skaičiavimas – pagalbinė ir labai operatyvi priemonė, leisianti sužinoti apie paslaugų kokybę konkrečiame paviljone, matyti sezoniškumo tendencijas“, – pasakojo Viačeslavas Karmanovas, UAB „Naujasis turgus“ direktorius.

„Naujojo turgaus“ nuotr.

Taip pat abiejuose turgavietės padaliniuose – Naujajame ir Senajame turguose – paviljonuose įrengta lankytojų srautų skaičiavimo sistema. Fiksuojama, kiek klientų ateina ir išeina iš paviljono. Tai irgi padeda administracijai matyti ir analizuoti lankomumo tendencijas, planuoti reklamines kampanijas, aktyvinti prekybą organizuojant muges ar kitus renginius. Klientų pasitenkinimo indekso tyrimas populiarus visame pasaulyje, šypsenėlių mygtukus galite išvysti oro uostuose, prekybos centruose. Šį rodiklį nuolat stebi bendrovės „Apple“, „Phillips“, „Amazon“, „Harley-Davidson“ ir t. t. Nors klientų pasitenkinimo indeksas nėra esminis verslo sėkmės rodiklis, tačiau jis daug pasako apie tai, kuria kryptimi juda įmonė, taip pat, ar klientai yra linkę rekomenduoti prekės ženklą ir teikiamas paslaugas. Šiais pavyzdžiais seka ir bendrovė UAB „Naujasis turgus“ bei siekia, kad teigiami rodikliai ir lankytojų šypsenos būtų tiek veiduose, tiek vertinimuose.

Šiandien mugė vyks iki 17 val. Penktadienį prasidės 9 val. ir truks iki 16 val., tačiau esant klientų srautams, dirbs ir ilgiau.

Klaipėdos Naujojo turgaus direktorius Viačeslavas Karmanovas teigė, kad viskas vyksta pagal planą, o žmonių mugėje tikrai netrūksta.

Mugė jau tampa tradicine.

„Viskas vyksta pagal planą. Mugė jau tampa tradicine. Šiuo metu pas mus atvažiavę apie 60 verslininkų iš visos Lietuvos. Jie su malonumu atvažiuoja į Klaipėdą, jiems čia patinka. Daug pastangų nereikėjo, kad juos priviliotume, jie čia jaučiasi kaip namuose, ypač tokiu laiku, kai šilta, jūra šalia“, – tikino V. Karmanovas.

Anot jo, klaipėdiečiai apie šią mugę teiravosi dar prieš savaitę. Be to, šiemet mugę nuspręsta paankstinti, nes Joninių diena, kuri šiemet bus šeštadienį, yra nedarbo diena.

„Visi klaipėdiečiai laukia šios mugės. Jau prieš savaitę skambino, klausė, kada bus. Mugė būdavo penktadieniais ir šeštadieniais, šį kartą – viena diena anksčiau. Joninės – nedarbo diena ir mugininkai nori prieš Jonines padirbėti, kad per jas ramiai ieškotų paparčio žiedo“, – pažymėjo Naujojo turgaus direktorius.

Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Kainos šiemet nesikeitė, nors galima rasti įvairių. Pavyzdžiui, aviečių indelis kainuoja 3 Eur, kilogramas šilauogių – 10 Eur, vyšnių – 6 Eur.

„Nejaučiu, kad kainos būtų per didelės. Ir patys prekybininkai puikiai žino pirkėjo galimybes, tad neužkels kainos, kad niekas nepirktų“, – sakė V. Karmanovas.

Naujojo turgaus direktorius Viačeslavas Karmanovas džiaugėsi, kad šiandien oras – lyg užsakytas, lankytojų apstu, tiek prekybininkai, tiek pirkėjai nusiteikę šventiškai.

„Velykų tendencijos yra tokios: pastebėjome, kad dvi savaites iki Velykų pirkėjų srautas sumažėjo 15–20 proc. Galvojome, kame reikalas, bet prekybininkai paaiškino, kad taip visada būna prieš Velykas ir Kalėdas. Žmonės truputį taupo pinigus tam, kad išleistų Kalėdoms ar Velykoms. Džiugu, kad verslininkai, prekybininkai iš visos Lietuvos suvažiuoja. Visada girdžiu, kad jiems labai čia patinka, o ir „Mugių centro“ direktorė sakė, kad tik paskelbus apie mugę, per vieną dieną visos vietos buvo rezervuotos“, – pažymėjo pašnekovas.

Žmonės truputį taupo pinigus tam, kad išleistų Kalėdoms ar Velykoms.

Šiuo metu mugėje iš viso – apie 80 prekybininkų. Pastebima, kad kasmet per dvi dienas velykinėje mugėje apsilanko apie septyni tūkst. pirkėjų, didžiausios jų eilės – prie mėsos gaminių.

„Daugiausia perkamas maistas, bet perka ir galbūt ne Velykoms – rūbų, medžio drožinių. Iš tikrųjų perka viską. Vadiname velykine muge, bet perka įvairias kitas prekes, maistas yra pagrindas Velykų stalui“, – teigė „Mugių centro“ direktorė Rita Budginienė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kainos – šiek tiek didesnės negu parduotuvėje, tačiau pirkėjams primenama, kad jie visada gali derėtis.

„Mūsų mugės kainos yra kilstelėjusios. Kadangi yra infliacija, mums kyla nuoma, komunaliniai, reklama, tai automatiškai mes truputėlį kainas kilstelėjome“, – tikino R. Budginienė.

Mūsų mugės kainos yra kilstelėjusios.

Tačiau norintys įsigyti kiaušinių, kiaušinių dažų ar mėsos gaminių į kainas nesižvalgo. Pasak V. Karmanovo, baltų kiaušinių neliko dar ketvirtadienio vakarą.

„Aišku, yra tradicija, kad visi ieško baltų kiaušinių. Natūralu, kad jų pritrūko. Pas mus turguje ketvirtadienio vakarą nupirko paskutinius. Trūkumas tame, kad visi balti kiaušiniai buvo gabenami iš Ukrainos. Šiuo metu dėl visiems aiškios priežasties tiekimas sumažėjo. Penktadienį turguje nerasime baltų kiaušinių. Bet perka ir rudus. Kiaušiniai – ne tik dažymui, juos galima ir valgyti“, – sakė Naujojo turgaus direktorius.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Baltų kiaušinių kainos siekė 3 Eur už 10 vienetų. Rudų kiaušinių kainos šiuo metu – nuo 2,50 iki 2,80 Eur.

„Mėsą perka labiausiai. Ne kartą teko girdėti iš prekybininkų, sakė, kad klaipėdiečiai labai mėgsta rūkytą mėsą. Pas mus nėra nė vienos laisvos vietos, kur prekiaujama rūkyta mėsa, visos užimtos. Prieš Kalėdas, Velykas, visada perkami lašiniai, rūkyta mėsa, vilniečiai, sakydavo kad Klaipėda pirmauja pagal mėsos pirkimą. Mugė vyks šiandien ir rytoj, tad manau, kad per šias dienas viską išparduosime“, – šmaikštavo V. Karmanovas.