Galimybė susipažinti

Savaitgalį Kauno „Akropolyje“, restoranų zonos aikštėje, vyksta parodomasis Lietuvos Piklbolo Federacijos Turnyras „Kaunas 2024“. Specialiai turnyrui įrengtos dvi piklbolo aikštelės.

Kelias dienas dvejetų turnyre varžysi 32 pajėgiausi Lietuvos piklbolo žaidėjai. Tai puiki proga ir žiūrovams susipažinti su šia sporto šaka, todėl piklbolą išbandė ir tie, kurie apie šį žaidimą niekuomet nebuvo girdėję.

L. Kulakausko nuotr.

„Dešimtą kartą tik žaidžiu, bet labai patinka. Sužavėjo tai, kad gali žaisti beveik bet kas. Labai greitai perpratau taisykles, nes žaidžiu lauko tenisą. Šiaip, kur kamuoliukas, ten ir aš“, – kalbėjo geros nuotaikos nestokojantis Marius. Jis pridūrė, kad turnyre jo komanda vos per plauką išėjo į kitą etapą, mat populiarėjant žaidimui, stiprėja ir žaidėjai.

Sužavėjo tai, kad gali žaisti beveik bet kas.

Panašu, kad piklbolo žaidimas „Akropolyje“ pritraukė ir nemažai smalsuolių. Kas stovėdami stebėjo, kas prie statelių užkandžiaudami bandė suprasti taisykles ar jau palaikė savo favoritus.

Pabandė ir patiko

„Kauno diena“ piklbolą bežaidžiantį Kaune sutiko ir žinomiausią krepšinio faną Toma Balaišį-Sėklą. Jis pripažino, kad jo komandai šį kart turnyre nelabai sekasi, tačiau pats žaidimas labai patinka – žaidžia nuo tada, kai tik pažįstami jį atvežė į Lietuvą.

„Raketinių žaidimų buvau žaidęs, bet nieko rimčiau nebuvo, o piklbolą su sūnum „užsikabliavom“ ir jau lošiam. Tikrai Lietuvoje šis žaidimas populiarėja, jau susidariusi ir bendruomenė, gretos didėja, jau reikia rezervuotis sales, kad nereikėtų laukti. Lyginant su lauko tenisu, smagu, kad čia nereikia daug iškišus liežuvio bėgioti. Prakaito užtenka, bet tas judėjimas labiau koncentruotas vienoje vietoje. Be to, šį žaidimą tikrai gali poroje žaisti ir labai skirtingo amžiaus žmonės“, – kalbėjo T. Balaišis-Sėkla.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Paklausus, galbūt jį jau bus galima sieti ne tik su krepšinio, bet ir su piklbolo fanu, pašnekovas tik nusijuokė, sakydamas, kad šiuo metu piklbolą populiarina kiti, o jis ir sūnus – tik aktyvūs žaidėjai.

Daugiau apie žaidimą

Piklbolas 1965-ais metais JAV gimusi sporto šaka, kurioje yra derinami teniso, badmintono ir stalo teniso elementai. Šį sportą lengva pradėti žaisti, išmokti jo pagrindinius elementus ir patirti malonumą.

Piklbolas dažniausiai žaidžiamas keturiese (dvejetai) – du žaidėjai prieš du, tačiau populiarus yra ir vienetų piklbolas. Šis žaidimas patogesnis už tenisą ar padelį tuo, kad jį galima žaisti beveik visur, kur yra kietas, lygus paviršius. Tai gali būti centrinė miesto aikštė, gatvė ar krepšinio aikštelė, ar, kaip šį kartą, Kauno „Akropolio“ erdvės.

Šis sportas į Lietuvą atkeliavo 2021-ais metais. Į mūsų šalį šį žaidimą atvežė Čikagos lietuviai. Tais pačiais metais oficialiai įkurta ir Lietuvos Piklbolo Federacija, kuri veikia Kaune. Daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų jau vyksta turnyrai, įrengiamos stacionarios aikštelės.

„Tikime ateitimi ir suprantame nuolat besikeičiančius gyventojų poreikius: dalis klientų, ypač tie, kas planuoja pirkti būstą investicijai, kruopščiai atlieka namų darbus ir yra priėmę sprendimą, todėl nori sandorį atlikti greičiau, be susitikimų su pardavėjais, jiems patiems patogiu metu. Siekdami pagerinti jų patirtį, pristatome sprendimą, kuris leis laiko bei resursų sutaupyti ir mums. Kad tokiems pirkėjams galėtume pasiūlyti ne tik savarankišką ir greitą procesą, bet ir ypač patrauklią kainą, „supaketavome“ produktus dažniausiai pasirenkamomis kombinacijomis“, – teigė „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.

Mantas Galdikas. „Citus“ archyvo nuotr.

Būsto pirkimas nuotoliu – šių dienų realybė

„Svarstyti apie tai, jog reikėtų klientams suteikti galimybę įsigyti nekilnojamąjį turtą nuotoliu, privertė prieš kelis metus siautėjusi pandemija, kurios apribojimai verslus ir gyventojus skatino ieškoti naujovių. Tuo metu suklestėjo internetinė prekyba, o virtualus bendravimas leido dar aiškiau suprasti, kaip skaitmeniniai sprendimai leidžia sutaupyti laiko ir didina gyvenimo komfortą. Visuotinio mobilumo suvaržymo metu bene pirmieji ėmėme vykdyti nuotolinius pardavimus. Nauju būdu vykdėme susitikimus su klientais, būsto įsigijimo konsultacijas bei sutarčių pasirašymą. Iš pradžių šis pokytis buvo sutiktas su tam tikra skepsio doze, tačiau ilgainiui sulaukė vartotojų pasitikėjimo ir jį sėkmingai taikome iki šiol. Nuosekliai tobulindami pardavimų strategiją žengėme dar vieną žingsnį ir supaprastinome pirkimo procesą bei pasiūlėme inovatyvų sprendimą – virtualų „Citus“ sandorį“, – pažymėjo M. Galdikas.

Pastebime poreikį būstus įsigyti virtualiai ir iš užsienyje gyvenančių tautiečių. Neretai jie būna sukaupę pinigų ir nori juos investuoti Lietuvoje.

 

Virtualaus sandorio metu sudaroma preliminari būsto pirkimo sutartis, o notarinė sutartis, kaip ir iki šiol, taip pat gali būti pasirašoma per atstumą, bendradarbiaujant su tokia praktika užsiimančiais notarais.

Kompanijos vadovas tiki, kad virtualus sandoris privalumų suteiks ne tik tiems žmonėms, kurie NT perka investicijai, bet ir savarankiškai bei greičiau – be pardavėjų įsikišimo – norintiems priimti sprendimą.

„Pastebime poreikį būstus įsigyti virtualiai ir iš užsienyje gyvenančių tautiečių. Neretai jie būna sukaupę pinigų ir nori juos investuoti Lietuvoje. Investuojantys žmonės brangina laiką ir ieško paprastumo, tačiau kartais juos riboja ir fizinis atstumas. Dėl šių aspektų, pavyzdžiui, JAV virtualus būsto įsigijimo procesas taip pat išpopuliarėjo COVID–19 pandemijos metu. Stebėdami globalias tendencijas įžvelgiame galimybę pagerinti būsto pirkimo patirtį jo pirkėjams“, – sakė „Citus“ direktorius.

Projektas „Miško ardai by CITUS“. „Citus“ archyvo nuotr.

Sutaupyti galima net iki 23 000 Eur arba 11 proc.

Pasak „Citus“ direktoriaus M. Galdiko, virtualaus sandorio paslauga startuos su 11 NT objektų. Bus galima įsigyti investuotojams patrauklius 1–3 kambarių butus su parkavimo vietomis ir dviračių saugyklomis projektuose Vilniuje „Miško ardai by CITUS“, „Kaip Niujorke by CITUS“, paskutinius butų „paketus“ „Visi savi by CITUS“ bei apartamentus poilsiui ir nuomai su parkavimu projekte „Nemunas by CITUS“, Druskininkuose.

Projektas „Nemunas by CITUS“. „Citus“ archyvo nuotr.

Vilniaus projektuose kol kas lauks 9 pasiūlymai su 1,5–3 kamb., 25–73 kv. m ploto butais, kurių kiekvienas komplektuojamas parkavimo vieta, o butai „Miško arduose by CITUS“ – ir su dviračių saugyklomis.

Dar trys 1–2 kamb., 19–39 kv. m ploto apartamentai Druskininkų „Nemune by CITUS“ komplektuojami su parkavimo galimybe (projekte parkavimo vietos bus nežymėtos). „Citus“ svetainėje bus pateikiama visa reikalinga informacija apie šiuos būstus.

„Nemunas by CITUS“ interjero vizualizacija. „Citus“ archyvo nuotr.

„Turtinius vienetus internete komplektuosime taip, kaip juos dažniausiai ir įsigyja skirtingų poreikių pirkėjai: pavyzdžiui, investuotojams – mažesnio ploto butas, su parkavimo vieta ir dviračių saugykla ar sandėliuku; šeimai – didesnis butas, su dviem parkavimo vietomis ir pan. Būtent perkant internetu visą paketą pasiūlysime pačią geriausią kainą. To pasiekti leidžia ir mūsų sutaupomi pardavimų komandos resursai, taip pat patrauklesnę kainodarą taikysime projekto pradžioje – siekdami padidinti pirkėjų susidomėjimą“, – pabrėžė „Citus“ vadovas.

Pavyzdžiui, vienas buto „Miško arduose by CITUS“ „komplektas“ siūlomas su 23 tūkst. Eur viršijančia nuolaida, kito nuolaida siekia 11 proc. visos turto kainos. Bendrai, nuolaidos esamam asortimentui svyruoja nuo maždaug 4,5 iki 23,2 tūkst. ir nuo 3 iki 11 proc., priklausomai nuo projekto ir konkretaus turto „komplekto“.

„Miško ardai by CITUS“ interjero vizualizacija. „Citus“ archyvo nuotr.

„Šiuos pasiūlymus rasti ir patraukliausią kainą gauti bus galima tik sudarant virtualų sandorį „Citus“ svetainėje – šių turtinių vienetų nebus bendroje pasiūloje projektų svetainėse, jų nesiūlys ir kompanijos atstovai susitikimuose su klientais įprasto pardavimų proceso metu“, – atskleidė M. Galdikas.

Įvertinus pirminius virtualaus sandorio rezultatus ir klientų poreikius, taip pat turimo sandėlio dydį, asortimentą planuojama plėsti, papildant jį įvairesniais būsto paketų pasiūlymais, o patį sprendimą tobulinti, pasiūlant inovatyvesnes ir paprastesnes funkcijas.

Projektas „Nemunas by CITUS“. „Citus“ archyvo nuotr.

Būsto pirkimas internetu: praktiniai žingsniai

Būstas yra vienas brangiausių pirkinių, tad pasiūlymas sutrumpinti preliminariojo sandorio sudarymo kelią ir gauti geresnę kainą dar visai neseniai galėjo sulaukti abejonių ar priversti ieškoti kažkur slypinčių „kabliukų“. Tačiau paprasti ir kitose srityse patikrinti sprendimai leis palengvinti pirkėjų kasdienybę.

Projektas „Visi savi by CITUS“. „Citus“ archyvo nuotr.

Būsto įsigijimas internete vyks paprastai, greitai bei patikimai. Klientams interneto svetainėje bus pateikiama svarbiausia būsto informacija. Su ja susipažinę ir išsirinkę dominantį, jie portale „Dokobit“ užpildys sutartį ir pasirašys ją el. parašu. Užsakymą patvirtinus atsakingiems „Citus“ specialistams, teliks sumokėti rezervacinę būsto įmoką.

„Dokobit“ sistema yra sukurta lietuvių, o dabar valdoma vienos sparčiausiai Europoje augančių bendrovių, norvegų el. tapatybės sprendimų teikėjos „Signicat“.

Beje, projekte „Miško ardai by CITUS“ yra galimybė virtualiai, nuotoliniu būdu užtvirtinti ir notarinį sandorį.

– Trys su puse metų praktikos, patirties. Kodėl išvis buvo priimtas toks sprendimas? Jūs labai drastiškai užbėgote įvykiams už akių.

– Bandysiu juokauti – numatome ateitį į priekį. Iš tikrųjų, tai nėra jokia paslaptis, daugelyje Europos šalių egzistuoja tokie automatai ir mes galvojome, kad bus toks įstatymas priimtas, ir pradėjome tai daryti iš anksto. Aišku, yra keletas priežasčių dėl ko tą darėme. Vienas dalykas, aišku, įstatymas. Antra priežastis, pirkėjų užmaršumas cigaretėms, nes iš tikrųjų tai yra gana brangi prekė. Taip pat ji maža, ją labai lengva paslėpti. Manau, buvo neišvengiama, kad tai bus priimta. Aišku, nebūtina to daryti su automatais, galima tai daryti su tamsiomis spintomis. Mes tikrai, kai įsigalios tas įstatymas, mažesnėse parduotuvėse padarysime uždarytas spintas, kur rankiniu būdu paduos pirkėjui, nes iš tikrųjų tie automatai tikrai brangūs. Tačiau didžiosiose ir vidutinėse parduotuvėse jau šiandien mes turime 160 tokių automatų, apie 80 parduotuvių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– 80 parduotuvių, 160 aparatų. Kokia tai investicija?

– Tiksliai neatsimenu, kokia vieno automato kaina. Eilės – kažkur apie 10 tūkst. vieno aparato kaina.

– Vienaip ar kitaip, ar žmonės tuo naudojasi?

– Kitaip pas mus ir nenusipirksi tam tikrų rūšių cigarečių. Tai vienintelis būdas. Tačiau, jeigu yra labai didelis asortimentas, jis nesutelpa į tuos du automatus ir, mano asmenine nuomone, jei bus galima pardavinėti tik iš automato, tai greičiausiai net ir asortimentas mažės. Dabar neatsimenu, kiek automatas talpina, bet tai yra ribotas kiekis.

Nauja tvarką ir dėl jos galimus pokyčius pakomentavo ir „Rimi Lietuva“ atstovė spaudai Eglė Krasauskienė. „Kadangi iki naujos įsigaliosiančios tvarkos dar turime laiko, mūsų prekybos tinklas renka, analizuoja informaciją, svarsto įvairias galimybes, kaip tai galėtų atrodyti. Šiuo metu turime ir vieną bandomąjį projektą Vilniuje, Pilaitės mikrorajone esančioje „Rimi“ parduotuvėje, – tabako išdavimo automatą. Bandome, testuojame, žiūrime, kaip seksis.“

Savivaldybė yra paskelbusi viešąjį pirkimą šiai sistemai įsigyti.

„Vidutinis greitis bus fiksuojamas konkrečioje atkarpoje – tokiu pačiu principu kaip ir užmiestyje. Toks vidutinio greičio matuoklis bus pirmas Kaune“, – BNS sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Anot jo, Tunelio gatvė tam pasirinkta, nes duomenys rodo, jog čia „vairuotojai nevengia viršyti leistino greičio“.

Šioje vietoje norime užtikrinti didesnį saugumą.

„Šioje vietoje norime užtikrinti didesnį saugumą“, – teigė skyriaus vedėjas.

Savivaldybės duomenimis, pasirašius sutartį su greičio matavimo sistemos tiekėju, ją numatyta įdiegti per keturis mėnesius.

Šiuo metu Kaune pažeidimus fiksuoja šeši greičio matuokliai.

Jų absolventai per 1,5–2 metus galės įgyti rinkoje paklausiausias specialybes.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino šiųmetę konkursinę eilę stosiantiesiems į trumposios pakopos valstybės finansuojamas studijų vietas.

„Trumposios studijos yra alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą. Jos leis stipriau susieti profesinį mokymą su aukštojo mokslo sektoriumi ir taps ypač patraukliomis profesinio mokymo įstaigų absolventams, nes jas užbaigus ir vėliau stojant į profesinio bakalauro programas, kolegijose nereikės studijuoti visus trejus metus. Didžioji dalis studijų dalykų, kurių buvo mokytasi trumposiose studijose, jau bus užskaityta“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Trumposios studijos yra alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą.

Anot jo, trumpųjų studijų absolventai galės iš karto užsiimti profesine veikla arba tęsti studijas profesinio bakalauro pakopoje.

Viceministro teigimu, šis kelias į aukštąjį mokslą taip pat aktualus asmenims, patiriantiems finansinių sunkumų, nes leidžia greičiau pradėti karjerą

Šiemet studentai priimami į informatikos inžinerijos bei programų sistemų studijų krypčių programas. Iš viso jose numatyta po 20 valstybės finansuojamų vietų.

Į trumpąsias studijas konkurso būdu priimami turintieji ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją. Stojančiojo konkursinį balą sudaro atestato dalykų, kvalifikacijos egzamino, stojamojo testo ir kitų pasiekimų įvertinimai.

Trumpąsias studijas siūlo kolegijos, turinčios atitinkamos krypties įdirbį – jau vykdančios tų pačių studijų krypčių bakalauro studijas. Esant darbo rinkos poreikiui, trumpųjų studijų krypčių sąrašas galės būti pildomas ir taip padės greičiau įgyti specialybę paklausiems kitų krypčių specialistams, pranešė ministerija.

"Be saulės energijos gamybos, visos šios zonos taip pat atlieka pagalbines eismo valdymo funkcijas, padidindamos jo dalyvių saugumą. Šie įrenginiai turi galimybę ištirpdyti sniegą ir ledą, o tai padeda kovoti su apledėjimu. Išmanumas – vienas svarbiausių ateities kelių komponentų", – sakė Talino vicemeras Kalle Klandorfas.

Jis pridūrė, kad inovatyvi naujovė jau siūloma ir privačių valdų šeimininkams, be to, turi didelį eksporto potencialą.

Išmanumas – vienas svarbiausių ateities kelių komponentų.

Išmanioji kelio danga įrengta ties sankirtomis su nereguliuojamais pėsčiųjų ir pėsčiųjų bei dviračių takais, prie viešojo transporto stotelių, dviračių statymo aikštelių ir kitose vietose – iš viso daugiau kaip 250 kv. m.

Pėsčiųjų ir dviračių takų bei motorolerių statymo aikštelės – bandymų projektai, numatantys autonominių technologinių sprendimų plėtrą rajonuose, kur nėra elektros tinklų, o nutiesti kabelius gali pernelyg daug kainuoti.

Išmaniųjų gatvių projekto Talinas ėmėsi 2018 m. rudenį. Jau 2019-ųjų pavasarį Estijos sostinės aplinkos apsaugos ir komunalinio ūkio departamentas pasirašė darbo sutartis su Talino technikos universitetu bei bendrovėmis "e-Pavement OU" ir "T-Konsult OU".

Europos fondų iš dalies remiamo projekto vertė – daugiau nei 775 tūkst. eurų, pusę šios sumos sudaro miesto biudžeto ir "SA Tallinna Teaduspark Tehnopo" investicijos.

"Vietoj trikoju vadinamo greičio matuoklio pamačiau į save nukreiptą fotoaparato objektyvą. Gaila, nespėjau nusišypsoti. Taip dirbančių pareigūnų dar neteko matyti", – penktadienį stebėjosi iš Palangos į Klaipėdą dirbti važinėjantis vyras.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos viršininkas Mindaugas Džermeika paaiškino, kad jo vadovaujama tarnyba yra gavusi didelio jautrumo optika apginkluotus fotoaparatus, kuriais fiksuoja Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Pamatę policininką, vairuotojai dažnai staiga tampa labai drausmingi: numeta šalin telefoną, paskuba užsisegti saugos diržą, ima paisyti visų taisyklių.

"Pas mus, kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse, imamasi fiksuoti pažeidimus iš policijos ženklais nepažymėtų automobilių. Kai kuriais atvejais policininkai tai daro patys nevilkėdami uniformos. Mūsų fotoaparatas pritraukia vaizdą iš kelių šimtų metrų atstumo. Taip įmanoma užfiksuoti, kad vairuotojas naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, nesegi saugos diržo ir t. t. Fotoaparatas padeda įrodyti pažeidėjui, kad jis tikrai pasielgė netinkamai", – aiškino M.Džermeika.

Anot jo, anksčiau per visą pamainą policininkai užfiksuodavo vos kelis tokius nusižengimus taisyklėms, dabar per tą patį laiką – nuo 30 iki 50 pažeidimų.

Be jau paminėtų nusižengimų, dažni, kai vairuotojai pavojingai manevruoja, nerodo posūkio signalo, užlenda prieš priekyje važiuojančią transporto priemonę.

Nuo pavasario, naudojant fotoaparatą, Klaipėdoje užfiksuoti 2 363 pažeidimai. Iš jų – 262 atvejai, kai vairuotojai nesegėjo saugos diržo, 842 kartus vairuojantis asmuo kalbėjo telefonu, 540 – vairuotojai važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, 187 vairuotojai nepraleido pėsčiųjų perėja einančių žmonių.

Uostamiestyje rengiant ekonominės plėtros strategiją, numatomi ir galimi miesto rinkodaros scenarijai.

Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių ir ekonominės plėtros skyriaus vedėja Reda Švelniūtė paaiškino, kad kol kas ši iniciatyva dar nėra išaugusi į visą miestą įtraukiantį projektą, tačiau tikėtina, kad nuveiktas darbas galėtų tapti nauja bendra Klaipėdos rinkodaros programa.

Brėždami galimas miesto rinkodaros kryptis, specialistai pastebėjo, kad nors bendras gyventojų pasitenkinimas gyvenimo kokybe yra aukštas, tačiau klaipėdiečiai nejaučia arba bent neišreiškia pasididžiavimo savo miestu.

Todėl, anot R.Švelniūtės, pirmasis rinkodaros programos rengėjų žingsnis – darbas su klaipėdiečiais, miesto bendruomene.

Redakcijos archyvo nuotr.

"Šiais metais yra suplanuotas skaitmeninis įrankis, kuris padės kiekvienam klaipėdiečiui susikurti sau tinkamą Klaipėdos ženklą. Numatomi įvairūs susitikimai, įvairios sesijos. Tai bus platus įrankis, plačiau nei programėlė", – pagrindinį šių metų darbą apibendrino pašnekovė.

Skyriaus vedėjos teigimu, naujame įrankyje bus galima rasti visus įmanomus ženklus bei simbolius, kuriais klaipėdiečiai identifikuoja Klaipėdą.

Kiek galėtų kainuoti tokia naujovė, kol kas mįslė. Tikimasi, kad projekto biudžetas ir tikslesnis įgyvendinimo grafikas paaiškės netrukus.

Nors šiemet planuojama skirti daug dėmesio gyventojams, atskirų renginių ar atrakcijų, nepaisant minėto įrankio, nenumatoma.

Tiesa, kuriant įrankį, vyks diskusijos ir pasitarimai, į kuriuos žadama įtraukti ir gyventojų atstovus.

Didžiulėje arenoje įrengtame akreditacijų centre kaip žuvis nardė „KREDA“ komandos vairuotojas Antanas Juknevičius. Šiuos takus jau 10 kartų mynęs lenktynininkas kartu su navigatoriumi Dariumi Vaičiuliu prie langelių neužtruko ir greitai tapo pilnateisiais ralio dalyviais.

Įveikus administracinius formalumus dalyvių laukė ir likusi techninė komisija. Dalį jos, komandos lapkričio pabaigoje jau įveikė Marselyje, į laivą priduodamos savo techniką.

Didžiausia naujovė laukianti ralio dalyvių – automobiliuose organizatorių įmontuotos kameros. Tiesa, ši taisyklė galioja tik prioritetinio sąrašo pilotams. Jame – 19 Dakaro fanams gerai žinomų pavardžių. Daugiausiai kartų šiose lenktynėse startavęs lietuvis, Antanas Juknevičius, į šį sąrašą patenka jau kelintus metus iš eilės, todėl lenktynių organizatorių įdiegta naujovė galioja ir jo komandai.

„Atvykus į techninę komisiją pamatėme, kaip atrodys žadėtosios kameros. Turėsime įdėti dvi: vieną automobilio priekyje, vieną gale. Tikslią vietą nurodo organizatoriai, papildomai įmontavę ir dėžutę, kur kraunasi visa kamerų informacija. Būtina įsitikinti, kad jos sumontuotos teisingai, nes jų praradimas mums galėtų kainuoti vietą lenktynėse“, – aiškino „KREDA“ komandos lenktynininkas A.Juknevičius

Automobiliuose įdiegtos kameros bus labai plataus kampo, tad organizatoriai galės stebėti visą pilotų kabiną. Daugiau nei dvi valandas trukusį Įdiegimo procesą kuravęs lenktynių organizatorius komandą patikino, kad jų judesiai bus sekami itin griežtai. Įtarimų gali sukelti bet kokie papildomi dalyvių naudojami užrašai ar ne pagal kelio knygą pasirinktas maršrutas.

Šią naujovę Dakarą organizuojanti A.S.O šiemet įdiegė siekdama kovoti su jau daug metų sklandančiais gandais apie gamyklinių komandų samdomus mapmanus.

„Naudodami geriausius satelitinius žemėlapius mapmanai gamyklinių komandų pilotams parengia stenogramas, kuriose tiksliai nurodo, kur pravažiuoti ir kokį kampą vienoje ar kitoje vietoje galima nukirsti. Kiekvienas toks nukirtimas ekipažui sutaupo bent po 2 minutes. Dienos pabaigoje tai gali lemti labai didelį skirtumą“, – kalbėjo komandos lyderis.

Po visų administracinių ir techninių procedūrų dykumų ekspertas savo safari stiliaus bolidą papuošė teisėtai jam priklausančiu Dakaro legendos lipduku.

Saudo Arabijos mieste Džedoje 41-asis Dakaro ralis startuoja jau sekmadienį. Rytoj dalyvių lauks podiumas ant kurio daugiausiai patirties smėlynuose sukaupęs lietuvis, Antanas Juknevičius, važiuos jau 11-ąjį kartą.