Sukrečianti reakcija

Kolumbijos universiteto profesorius viešai liaupsino „Hamas“ teroristus, jo kolega iš Kornelio universiteto studentų renginyje pasidžiaugė su žiauriausiais pogromais lyginamomis žudynėmis, Stanfordo universitete dėstytojas per paskaitą pažemino žydų tautybės studentus. „Hamas“ nusiaubtuose kibucuose dar dvelkė mirtimi, kai 30 prestižinio Harvardo universiteto studentų grupių paskelbė pareiškimą, kuriame Izraelį pavadino vieninteliu atsakingu už teroro išpuolį. Netrukus Kolumbijos universiteto Niujorke studentų grupė žudynes atšventė kaip precedento neturintį įvykį, kuris atseit buvo pasipriešinimas „naujakurių kolonializmui“.

Studentai musulmonai mano, kad jų saviraiškos laisvė yra apribota, o žydai bijo dėl savo saugumo. Liberaliuose elitiniuose Vakarų universitetuose konfliktas tarp žydų ir arabų yra itin ryškus: čia kairieji aktyvistai Izraelį laiko paskutine baltųjų kolonizatorių galia, o parama civiliams palestiniečiams virsta antisemitizmu.

Internete paplito vaizdo įrašas, kuriame išgąsdintas Harvardo universiteto studentas žydas, apsuptas palestiniečių skaras dėvinčių žmonių. Žydų studentų organizacija „Hillel“ spalį suskaičiavo 309 antisemitinius incidentus JAV universitetuose – šešis kartus daugiau nei prieš metus.

Reaguodami į tokį šokiruojantį elgesį, savo finansines injekcijas netruko sustabdyti solidūs žydų kilmės aukotojai, be kurių paramos negalėtų egzistuoti elitiniai universitetai. Tačiau pinigų, labai daug pinigų, turi ir kita pusė.

Ištakos ir tendencijos

Kai iki spalio 7-osios, su istoriniais pogromais lyginamo išpuolio, buvo likęs beveik pusmetis, daktaras Mitchellas G. Bardas iš Žydų virtualiosios bibliotekos pristatė JAV universitetų priklausomybę nuo rėmėjų iš arabų kraštų demaskuojantį tekstą.

Anot M. G. Bardo, pavojinga JAV aukštųjų mokyklų ir jų mecenatų iš arabų kraštų veikla prasidėjo XX a. šeštajame dešimtmetyje, kai Valstybės departamente sustiprėjo balsai, skatinantys stiprinti universitetuose Artimųjų Rytų studijų programas, kuriose būtų rengiami šiame regione dirbsiantys diplomatai ir kiti pareigūnai.

Šios šalys teisingai suprato, kad universitetai yra galingas indas, kuriuo į populiarumą galima iškelti antivakarietišką pasaulėžiūrą.

Nuo to laiko arabų valstybių rėmėjai tyliai aukojo lėšų Amerikos universitetams, kad šie steigtų centrus ir katedras jų pažiūroms propaguoti ir arabų kraštų įvaizdžiui gerinti.

„Antrosios intifados įkarštyje Harvardo teologijos mokykla priėmė 2,5 mln. dolerių iš tuomečio JAE prezidento šeicho Zayedo bin Sultano Al Nahyano, kuris per savo centrą „Zayed Coordination and Control Research Think Tank“ skatino amerikietiškas ir antisemitines idėjas“, – Izraelio žiniasklaidai pasakojo Rachel Fish iš organizacijos „Borderless Israel“. Šeicho centras taip pat ketino remti antisemitinių tekstų vertimą į arabų kalbą, jo lėšomis Harvarde buvo įsteigta Islamo studijų katedra.

Investuoja į įvaizdį

Saudo Arabija siekė, jog amerikiečiai pamirštų, kad penkiolika iš devyniolikos lėktuvų užgrobėjų, kurie 2001 m. rugsėjo 11 d. atakavo Pasaulio prekybos centro bokštus Niujorke ir kitus taikinius, buvo šios šalies piliečiai.

Saudo Arabijos kronprincas Mohammedas bin Salmanas užmegzdamas ryšius su prestižiniais universitetais, be kita ko, nori pagerinti savo vardą, pašlijusį po žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymo. Finansiniai ryšiai su tokiais universitetais kaip Masačusetso technologijų institutas ir Harvardas neabejotinai leido M. bin Salmanui kurti pažangaus lyderio įvaizdį.

Pastaraisiais metais į universitetus investuoja ir Kataras, dėl paramos „Hamas“, „Musulmonų brolijai“, antivakarietiškai „Al-Jazeera“ taip pat turintis įvaizdžio problemų. Ši šalis, 2022 m. Nacionalinės mokslininkų asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, yra didžiausia užsienio donorė JAV universitetams. 2001–2021 m. Kataras JAV koledžams skyrė 4,7 mlrd. dolerių.

Įžvelgia ryšį

Pagal 1965 m. Amerikos aukštojo mokslo įstatymą universitetai privalo du kartus per metus teikti ataskaitas apie užsienio dovanas ir sutartis, kurių vertė – 250 tūkst. JAV dolerių ar daugiau. Išsamesnės šios ataskaitos tapo tik 2019–2020 m., tačiau, anot M. G. Bardo, valdant prezidentui Joe Bidenui, departamentas pasuko priešinga kryptimi ir nebepateikia ataskaitų apie universitetų rėmėjus. Todėl galima žinoti tik šalį, iš kurios pinigai buvo pervesti, ir ar finansavimas gautas iš vyriausybės.

Mokyklų atstovai neigia, kad rėmėjai daro įtaką jų veiklai. Harvardo Kennedy mokyklos dekanas Douglas W. Elmendorfas 2018 m. laikraščiui „The Harvard Crimson“ pripažino, kad jo mokykla gauna Saudo Arabijos finansinę paramą, bet tvirtino, kad, priimant aukas iš donorų, įvertinami jų ketinimai daryti įtaką mokslo turiniui.

Tačiau abejonių sėja tiek po spalio 7-osios nuvilnijusi antisemitizmo banga, tiek anksčiau atlikti tyrimai. Pelno nesiekiančio tyrimų centro „Network Contamination Research Institute“ analizė parodė, kad nuo 2015 iki 2020 m. institucijose, kurios priėmė pinigus iš Artimųjų Rytų donorų, antisemitinių incidentų vidutiniškai buvo 300 proc. daugiau nei institucijose, kurios šių aukų nepriėmė.

Los Andželo universiteto Artimųjų Rytų studijų centro atliktas tyrimas parodė, kad 93 proc. viešųjų renginių, kuriuose 2010–2013 m. buvo kalbama apie Izraelį, buvo nukreipta prieš šią šalį. „Kai kurie universitetai galbūt net pažeidė kovos su terorizmu įstatymus, nes juose kaip pranešėjai pasirodė teroristai“, – rašoma tyrimo išvadose. Kaip pavyzdys nurodoma 2020 m. Niujorko universiteto surengta nuotolinė konferencija, prie kurios prisijungė palestiniečių aktyvistė Leila Khaled, dalyvavusi užgrobiant keleivinius lėktuvus.

Skleidžia neapykantą

Amerikietis antisemitizmo tyrėjas Charlesas Smallas kalba apie antisemitizmą skleidžiančias atskirų specialybių studentus vienijančias propalestinietiškas organizacijas, gaunančias paramą iš „Musulmonų brolijos“, kurių retorika sunkina žydų studentų gyvenimą studentų miesteliuose. Izraelio neigimo vajus paralyžiuoja net dėstytojų veiksmus: užfiksuojama atvejų, kai jie atsisako bendradarbiauti su studentais, jei šie užsienio semestro šalimi pasirenka Izraelį.

Smurto aukomis tampa net ir ne žydai. Pernai lapkritį Arizonos universitete buvo nušautas Hidrologijos instituto vadovas Thomas Meixneris. Nusikaltėlis, 46 metų buvęs studentas Muradas Dervishas, jį palaikė žydu ir, likus kelioms savaitėms iki žmogžudystės, siuntė jam grasinančių žinučių, kuriose kaltino „žydų sąmokslu“.

Anot R. Fish, Kolumbijos, Džordžtauno ir kituose JAV universitetuose Persijos įlankos šalys skyrė milijonus dolerių akademiniams centrams kurti, dėstytojams ir kviestiniams mokslininkams integruoti į universitetų ekosistemą ir  iniciatyvoms, skirtoms jų pasaulėžiūrai skleisti, kurti.

„Nors pats finansavimas savaime nebuvo antisemitizmo universitetų miesteliuose priežastis, šios šalys teisingai suprato, kad universitetai yra galingas indas, kuriuo į populiarumą galima iškelti antivakarietišką pasaulėžiūrą, kuri anksčiau buvo tik marginalinė“, – „The Free Press“ rašė R. Fish. Šią pasaulėžiūrą, anot jos, įtvirtino toksiškas postkolonializmo, postnacionalizmo ir postmodernizmo mišinys. Šie intelektualiniai pagrindai pirmą kartą buvo suformuluoti humanitarinių mokslų XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje ir rado palankią dirvą tokiose sričių studijų programose kaip Artimųjų Rytų studijos, lyčių studijos ir galiausiai tokiose disciplinose kaip istorija ir literatūra.

Žydai, izraeliečiai – nors dauguma jų ir kilę iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų – pateikiami kaip „baltųjų viršenybės“ naudos gavėjai. Ilgainiui didelė dalis akademinės bendruomenės ėmė perimti šią „didvyrių ir piktadarių“ pasaulėžiūrą, pagal kurią izraeliečiai yra piktadariai kolonizatoriai, o palestiniečiai – nekaltos aukos.

Ieškinio kopijoje matyti, kad interneto magnatui Elonui Muskui (Ilonui Maskui) priklausanti „X“ apkaltino Kovos su organizaciją „Center for Countering Digital Hate“ (CCDH) ydingais tyrimais, įmonei atsiėjusiais dešimtimis milijonų dolerių (eurų).

Tačiau San Franciske vėlai pirmadienį pateiktame ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas yra kaltinimas, kad organizacija pažeidė „X“ paslaugų teikimo sąlygas rinkdama duomenis savo ataskaitoms.

CCDH vadovas Imranas Ahmedas antradienį teigė, kad E. Musko teisinis žingsnis yra bandymas nutildyti kritikus, ir tai prilygino autoritarizmui.

Jis išreiškė palaikymą grupės tyrimui, sakydamas, kad jis rodo, jog neapykanta ir dezinformacija ekscentriškojo milijardieriaus vadovaujamame „X“ plinta kaip miško gaisras.

Ieškinyje teismo prašoma priteisti bendrovei neįvardytą piniginę kompensaciją ir įpareigoti CCDH nutraukti duomenų, kuriuos grupė naudoja ataskaitoms rengti, rinkimo modelį.

Ieškinyje CCDH ir jos patronuojančioji organizacija Jungtinėje Karalystėje kaltinamos tuo, kad yra aktyvistų organizacijos, prisidengusios mokslinių tyrimų agentūrų vardu.

„X“ ieškinyje taip pat teigia, kad organizacija netinkamai gavo prieigą prie duomenų, kad galėtų atrinkti savo pozicijai palankią informaciją ir paremti ataskaitas, kuriose teigiama, kad socialiniame tinkle yra daug žalingo turinio.

Muskas bando nušauti pasiuntinį, kuris atkreipia dėmesį į toksišką turinį jo platformoje, užuot sprendęs savo sukurtą toksišką aplinką. Muskas neprivers mūsų tylėti.

 

„Muskas bando nušauti pasiuntinį, kuris atkreipia dėmesį į toksišką turinį jo platformoje, užuot sprendęs savo sukurtą toksišką aplinką, – sakoma I. Ahmedo pareiškime. – Muskas neprivers mūsų tylėti.“

Nuo tada, kai pernai spalį E. Muskas už 44 mlrd. dolerių  (40,9 mlrd. eurų) įsigijo tuometinį „Twitter“, platformos reklamos verslas iš dalies žlugo – rinkodaros specialistai nusivylė jo valdymo stiliumi ir masiniais turinio moderavimo darbuotojų atleidimais.

Reaguodamas į tai, milijardierius, kosminių technologijų bendrovės „SpaceX“ vadovas, ieškodamas naujų pajamų, platformoje pristatė nario bei kitus mokesčius.

Nuo tada daugelis vartotojų ir reklamuotojų neigiamai reagavo į naujus tinklo mokesčius už anksčiau nemokamas paslaugas, turinio moderavimo pakeitimus ir anksčiau uždraustų dešiniųjų pažiūrų paskyrų sugrąžinimą.

Gruodį E. Muskas atkūrė buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) „Twitter“ paskyrą, nors pastarasis į šią platformą dar negrįžo.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, „X“ neseniai atnaujino ir reperio bei dizainerio Kanye Westo (Kanjė Vesto) paskyrą, kuri buvo užblokuota prieš maždaug aštuonis mėnesius.

Praėjusį rudenį atlikėjas, dabar oficialiai žinomas kaip Ye (Jė), paskelbė paveikslėlį, kuriame, atrodo, buvo pavaizduota svastika, susipynusi su Dovydo žvaigžde, ir E. Muskas sustabdė jo paskyros galiojimą platformoje, kurią buvo nusipirkęs keliomis savaitėmis anksčiau.

Tuo tarpu oficiali registruotų nusikaltimų statistika rodo, kad žmonės į pareigūnus dažniausiai kreipiasi dėl turtinių nusikaltimų ir smurto artimoje aplinkoje. Šie duomenys buvo pateikti šią savaitę vykusioje diskusijoje, kurioje mokslininkai ir policininkai diskutavo apie realų ir registruotą nusikalstamumą, nusikaltimų latentiškumą ir jį lemiančius veiksnius.

Trečdalis apklaustųjų pareiškė manantys, kad neapykantos kalba buvo susijusi su įsitikinimais ir pažiūromis.

„Dauguma žmonių, manančių, kad jie nukentėjo nuo neapykantos nusikaltimų, nurodė, kad neapykantos motyvas buvo jų įsitikinai ir pažiūros, – BNS sakė Vidaus reikalų ministerijos Projektų ir kokybės valdymo skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Vileikienė.  – Tie žmonės yra pakankamai aktyvūs socialiniuose tinkluose arba turi savo nuomonę tam tikrais klausimais. Viena iš prielaidų, kodėl toks didelis skaičius jaučiasi nukentėjęs nuo šios nusikalstamos veikos – jų požiūris į dominuojančią poziciją tam tikrais klausimais“.

Tyrimas buvo atliktas pernai rudenį, kai visuomenėje kilo daug diskusijų dėl kaukių dėvėjimo, galimybių paso ir kitų priemonių.

„Galbūt tie žmonės reiškė savo nuomonę ir sulaukdavo neigiamų atsiliepimų, dėl to jautėsi blogai“, – sakė ministerijos patarėja.

Pasak jos, konkrečiai tyrimas negali patvirtinti, tačiau tai gali būti dalies žmonių reakcija į jų pasisakymus viešojoje erdvėje apie COVID-19 pandemijos valdymo priemones: joms prieštaravę asmenys jautėsi diskriminuojami, o pritariantys Vyriausybės įvestoms pandemijos valdymo priemonėms sulaukdavo vadinamųjų antivakserių neigiamų reakcijų. 

„Dominuoja įsitikinimai ir pažiūros, vos keletas žmonių nurodė, kad prieš juos buvo elgtasi netinkamai dėl lyties, tautybės ar seksualinės orientacijos“,  – teigė E. Vileikienė.

Labiausiai nukentėjo nuo įžeidinėjimų, duomenų vagysčių, neapykantos

Apklausos duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių nuo nusikaltimų nukentėjo 10 proc., o per pastaruosius dvejus-penkerius metus – 18 proc. respondentų.

Per apklausą žmonės dažniausiai nurodė per paskutiniuosius metus nukentėję nuo viešosios tvarkos pažeidimų, kai viešoje vietoje juos asmeniškai įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius ir gestus; turto sugadinimo ar sunaikinimo; asmens duomenų vagysčių ar jų neteisėto panaudojimo elektroninėje erdvėje; neapykantos kurstymo. Taip pat sukčiavimo, fizinio smurto, plėšimų, seksualinių nusikaltimų, įskaitant atvejus artimoje aplinkoje, prekybos žmonėmis.

Per apklausą nuo viešosios tvarkos pažeidimų nurodė nukentėję 4,5 proc. nuo visų gyventojų ir 43,2 proc. nuo visų nukentėjusiųjų, nuo turto sugadinimo ar sunaikinimo – 2,6 proc. nuo visų gyventojų ir 25,5 proc. nuo nukentėjusiųjų.

Nuo asmens duomenų vagysčių ar jų neteisėto panaudojimo elektroninėje erdvėje nurodė nukentėję 2,4 proc. nuo visų gyventojų ir 22,8 proc. nuo nukentėjusiųjų.

2,1 proc. gyventojų ir 20,3 proc. nuo nukentėjusiųjų per apklausą nurodė asmeniškai nukentėję nuo neapykantos kurstymo – tai yra viešai skleidžiamos informacijos, kuria tyčiojamasi, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, fiziškai susidoroti dėl seksualinės orientacijos, lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, negalios, amžiaus, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo ar pažiūrų.

Į policiją kreipėsi dėl turtinių, smurtinių nusikaltimų

Į policiją kreipėsi dauguma nukentėjusių nuo vagysčių, plėšimų, turto sunaikinimo ar sugadinimo bei nukentėję nuo fizinio smurto, įskaitant atvejus artimoje aplinkoje.

2021 metais teisėsauga sulaukė 9,9 tūkst. pranešimų apie fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, dažniausiai tai buvo smurto artimoje aplinkoje pasekmės, taip pat sulaukta 8,5 tūkst. pranešimų apie vagystes, užregistruota per 1 tūkst. viešosios tvarkos pažeidimų

Pasak Policijos departamento, į teisėsaugą kreipėsi tik trečdalis nukentėjusių nuo viešosios tvarkos pažeidimų ir nuo neapykantos kurstymo.

„Įdomu tai, kad dalis nukentėjusiųjų kreipėsi į policiją, bet neprisistatė vardu ir pavarde. Vadinasi yra, nors ir nedidelė dalis, žmonių, kurie netinkamai pranešė policijai ir tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl šis įvykis nebuvo toliau tiriamas“, – nurodo Policijos departamentas.

Nukentėjusieji dažniausiai minėjo šias nepranešimo policijai priežastis: 38 proc. nurodė, kad padaryta žala jiems buvo nereikšminga, 36 proc. nurodė netikintys, kad policija ištirs šį nusikaltimą, 31 proc. netikėjo, kad pažeidėjas bus nubaustas, 23 proc. konfliktą išsprendė be policijos, 12 proc. nepranešė, nes tuo metu nesuprato, kad jų atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, o 10 proc. bijojo keršto iš pažeidėjo, tiek pat nurodė, kad pažeidėjas buvo artimas ar pažįstamas žmogus.

Pagal apklausą, Lietuvoje nuo vagysčių, plėšimų ir turto sunaikinimo dažniau nukenčia vyrai, o moterys – nuo fizinio smurto, taip pat ir artimoje aplinkoje, neapykantos kurstymo, asmens duomenų vagysčių elektroninėje erdvėje bei sukčiavimų.

15-25 metų jaunuoliai dažniausiai nukenčia nuo plėšimų, 26-35 metų nuo asmens duomenų vagysčių elektroninėje erdvėje bei sukčiavimų.

Alytaus ir Kauno gyventojai dažniau nukenčia  nuo viešosios tvarkos pažeidimų, Klaipėdos gyventojai – nuo turto sunaikinimo, Vilniaus gyventojai – nuo fizinio smurto.

46-55 metų amžiaus grupėje daugiau nurodę nukentėję nuo turto sunaikinimo ir neapykantos kurstymo.

Nusikaltimų registruojama vis mažiau

Reprezentatyvią gyventojų apklausą 2021 metų rugpjūčio–lapkričio mėnesiai atliko „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 5021 respondentų: 3021 tiesioginės apklausos būdu ir 2010 internetinės apklausos būdu.

Visose šalies savivaldybėse buvo apklausti 15-75 metų gyventojai. Tyrimo statistinė paklaida neviršija 1,4 proc. esant 95 proc. patikimumui.

Oficiali statistika rodo, kad kasmet mažiau registruojama nusikalstamų veikų: 2021 metais Lietuvoje buvo registruota daugiau nei 42,5 tūkst. nusikalstamų veikų, kai 2006 metais jų registruota buvo dvigubai daugiau – per 82 tūkst.

Per du dešimtmečius užregistruotų nusikalstamų veikų  Lietuvoje sumažėjo beveik per pusę. Per 14 metų tyčinių nužudymų sumažėjo 80 proc., sunkių sveikatos sutrikdymų – 64 proc., viešosios tvarkos pažeidimų – 72 proc., vagysčių – 80 proc., o plėšimų – net 87 proc.

2006 metais savo gyvenamojoje vietovėje saugūs jautėsi 54 proc. apklaustųjų, tuo metu 2021 metais esantys saugūs nurodė 87 proc.

Prieš 16 metų teigiamai kriminogeninę situaciją savo gyvenamojoje aplinkoje vertino vos 29 proc. apklaustųjų, 2021 metais tokių jau buvo 73 proc.

Gyventojai labiau pasitiki policija (2006 metais ja pasitikėjo 43 proc, apklaustųjų, 2021 metais šis skaičius išaugo iki 83 proc.). Žmonės taip pat labiau pradėjo rūpintis savo turto saugumu – 2006 metais tai nurodė darantys 63 proc. apklaustųjų, pernai – 93 proc. 

Spėjama, kad filmo apie „išdavikę“ ištakos yra taip pat Kremliuje, nes A. Pugačiova yra tikra šių dienų „tendencija“ Rusijoje. Apie tai, kokios garsenybės yra nemėgstamos, pasakota ir ryto programoje „Snidanku z 1 + 1“ 

A. Pugačiova ir jos šeima išvyko į Izraelį prasidėjus Rusijos karui su Ukraina. Iš ten jie kariauja informacinį karą – pasakoja tiesą, kas vyksta Ukrainoje.

Pirmą kartą dainininkę užsipuolė prokremliškas kunigas Andrejus Tkačiovas, kuris vadinamąją „specialiąją Vladimiro Putino operaciją“ pavadino šventa. Jis rėžė ilgai laukęs, kol A. Pugačiova paliks Rusiją.

Vėliau žinomą moterį užsipuolė ir muzikos kritikas Sergejus Sosedovas. Jis paragino nacionalizuoti A. Pugačiovos ir jos vyro Maksimo Galkino dvarą. Tada jis net pagrasino, kad Izraelyje primadonos karjeroje bus padėtas taškas dėl to, kad ji išdavė tėvynę.

Už tokią griežtą antikarinę poziciją baudžiamąją bylą Rusijoje norima iškelti ir M. Galkinui, kuris buvo atleistas iš darbo televizijoje.

Balandžio 10-osios ryte į Verbų sekmadienio mišias uostamiestyje Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje skubėję žmonės matė prie akmenų tvoros stovintį automobilį BMW.

Ant jo buvo ne vienas Ukrainą palaikantis užrašas, o ant galinio lango buvo užrašyta visa frazė, kurioje minimas rusų karinis laivas ir kryptis, kur jam keliauti.

Matyt, būtent šis užrašas užrūstino vandalą, kažkuo sunkiu pataikyta į lango vidurį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė patvirtino, kad pranešimą apie šį faktą pareigūnai gavo. Tiesa, apie tai pranešė ne pats automobilio savininkas, o kažkoks pro šalį važiavęs žmogus. Jis policiją informavo sekmadienį apie 19.30 val.

Nepatiko: galima tik spėlioti, kodėl kažkas išdaužė šio automobilio langą. Dienraščio "Klaipėda" skaitytojo nuotr.

Mašinos savininkas pirmadienį ryte į policiją dar nebuvo kreipęsis.

Klaipėdoje nuo vandalų kenčia ne tik karą Ukrainoje smerkiantys ir tai ant automobilių lipdukais bei užrašais deklaruojantys asmenys.

Dar vienas vandalizmo atvejis Klaipėdoje įvykdytas prie Žvejų rūmų.

Pirmadienio rytą miesto žmonės pamatė vieną autobusų stotelės paviljono langą išdaužtą, ant jo kabėjusi autobusų maršrutų schema atremta į kitą paviljono langą.

Kas ir kada suniokojo stotelę, nežinia, policijai apie tai vakar dar nebuvo pranešta.

Tačiau kelias, kai liejamas pyktis ant rusų kalba kalbančių žmonių, veda į akligatvį, o galime judėti į savo įvairovės puoselėjimą, sako Lygių galimybių kontrolierė.

Pastarosiomis dienomis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukė nemažai skambučių ir pasiteiravimų socialiniuose tinkluose iš rusakalbių Lietuvos gyventojų ar jų artimųjų.

„Tėvai skambina, kad papasakotų, kokius užgauliojimus jų vaikai patiria mokykloje. Skambinantieji klausia, kaip galima užkirsti kelią tokiam elgesiui. Įvairiose darbovietėse rusakalbiai darbuotojai išgirsta užgauliojimų, patyčių. Visuomeniniame transporte, parduotuvėse rusiškai kalbantys asmenys sulaukia raginimų „nešdintis iš šalies“ ar net grasinimų fiziškai susidoroti, pasirodo iniciatyvų neva neaptarnauti asmenų, kurie yra Rusijos piliečiai. Šiauliuose jau pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plakato ant parduotuvės lango, kuriame buvo teigiama, kad nebus aptarnaujami Rusijos piliečiai. Dėl vieno gauto skundo mūsų tarnyba taip pat pradėjo tyrimą. Nemažai įtampų galima pastebėti ir socialiniuose tinkluose. Ši tendencija kelia nerimą, bet ir tuo pačiu verčia pamąstyti, kad galime elgtis kitaip. Pastarųjų dienų reakcijos iš skirtingų mokyklų, organizacijų, valdžios institucijų rodo, kad tikrai galime“, – pabrėžia B. Sabatauskaitė.

Jos manymu, jei nesusivoksime, jeigu leisime tokiai neapykantai būti mūsų visuomenėje, tai gali virsti į diskriminacijos ar net smurto atvejus, į didelį visuomenės supriešinimą.

B. Sabatauskaitės teigimu, labai svarbu suprasti, kad piktindamiesi gatvėse skambančia rusų kalba, rusiškai kalbančiais žmonėmis, gyvenančiais tarp mūsų, mes siejame Rusijos agresiją su tais žmonėmis, kaltiname nekaltus, o neretai ir nukentėjusius nuo autoritarinio režimo.

Daugybė rusiškai kalbančių žmonių surado mūsų šalyje saugumą, o dabar mes iš jų tą saugumą atimame.

„Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje apsigyveno nemažai politinių pabėgėlių, žurnalistų, dėstytojų iš Rusijos ar Baltarusijos, kurie dėl savo įsitikinimų, veiklos negalėjo likti savo gimtinėse. Jie gyvena šalia mūsų jau ne vienerius metus, čia dirba, vaikšto į parduotuves ir dabar jiems tenka susidurti su atvejais, kai dėl pilietybės atsisakoma juos aptarnauti. Daugybė rusiškai kalbančių žmonių surado mūsų šalyje saugumą, o dabar mes iš jų tą saugumą atimame. Turime užtikrinti, kad nei jie, nei kiti gyventojai nesusidurtų su diskriminacija dėl kilmės, tautybės ar vartojamos kalbos“, – sako kontrolierė.

B. Sabatauskaitė ragina ugdymo įstaigas, tėvus inicijuoti pokalbius su vaikais, aptarti, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą nesusijusi su rusakalbiais Lietuvos gyventojais, tuo labiau vaikais.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba reaguos į visus diskriminacijos kilmės, tautiniu ir kalbiniu pagrindu pasireiškimus. Tarnybos vadovė sako, kad norėtųsi, jog tokių apraiškų būtų kuo mažiau, nes artimiausioje ateityje mūsų šalyje apsigyvens daug ukrainietiškai, rusiškai ar kitomis kalbomis kalbančių žmonių.

„Į Lietuvą šiuo metu atvyksta nemažai ukrainiečių, mes turime suprasti, kad atvykstantys iš Ukrainos asmenys yra įvairių tapatybių, tautybių, skirtingos odos spalvos, lytinės orientacijos, gali turėti negalią, ir į jų skirtingus poreikius turėsime atsižvelgti. Negalime vertinti jų tik pagal jų vartojamą kalbą. Mūsų pareiga yra užtikrinti jiems saugią aplinką“, – sako B. Sabatauskaitė. 

Kontrolierės nuomone, tikėtina, kad artimiausiu metu sulauksime nemažai prieglobsčio prašytojų ir iš Rusijos ar Baltarusijos.

„Prieš karą protestuojantys žmonės yra persekiojami, žurnalistai baudžiami už straipsnius ir publikacijas apie tai, kas vyksta Ukrainoje, įvardijus Rusiją agresore. Vien už tai jiems gali grėsti įkalinimas. Neabejotinai bus iš Rusijos bėgančių ir politinio prieglobsčio prašančių žmonių. Todėl jiems ir joms bus reikalinga saugi erdvė tęsti savo darbus iš mūsų šalies. Lietuvoje taip pat gyvena prieglobstį gavę asmenys iš ne taip geografiškai artimų valstybių, kuriems priešiškumas išaugo dar praėjusiais metais“, – sako B. Sabatauskaitė.

Ji ragina nesieti Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinių veiksmų su kiekvienu rusiškai kalbančiu žmogumi, gyvenančiu mūsų šalyje ar čia atvykusiu.

Teismo Biržų rūmai išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, kur biržietis  nuteistas už komentarą, kuriuo viešai žemino, niekino homoseksualių asmenų grupę dėl jų seksualinės orientacijos.

Bylos duomenimis, elektroninėje erdvėje, socialinių tinklų svetainėje, po įkeltu vaizdo įrašu, pavadinimu „Lietuvoje vyksta „Baltic Pride“ festivalio eitynės už lygybę“, iš savo paskyros parašė komentarą „Galetu valdzia isleist istatima naikinti juos, bet kur tau, patis valdzioje tokie“ (kalba netaisyta), kuo viešai žemino, niekino homoseksualinių asmenų grupę dėl jų seksualinės orientacijos.

Teismas, pasitelkęs lietuvių kalbos specialistės išaiškinimus, pripažino, kad komentaras, teisiškai negali būti prilyginamas viešam kurstymui smurtauti, fiziškai susidoroti, todėl dėl šio kaltinimo išteisintas.

Atsižvelgęs į visus surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, specialistų išaiškinimus ir teismų praktiką, teismas keturiasdešimtmetį biržietį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką – viešą tyčiojimąsi, niekinimą žmonių grupės dėl seksualinės orientacijos ir paskyrė jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas jį pripažino kaltu dėl kurstymo prieš homoseksualius asmenis. Baudą nuteistasis įpareigotas sumokėti per dvejus metus.

Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl kandidato pasisakymų pernai vykusių Seimo rinkimų debatų, tiesiogiai transliuotų Lietuvos radijo ir televizijos bei portalo www.lrt.lt eteryje, metu.

Teismas konstatavo, kad kalbėdamas politinių debatų laidoje P. Valickas perėjo į homoseksualių žmonių įžeidinėjimą bei menkinimą.

Pranešime nurodoma, kad „kandidatui į Seimo narius laidoje pasirinkus žeminančią, niekinančių leksiką, buvo viešai tyčiojamasi iš homoseksualių asmenų, jie buvo niekinami dėl seksualines orientacijos, įsitikinimų ar pažiūrų“.

Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Žinoma moteris neneigia, kad prieš karantiną, kaip ir daugelis, turėjo grandiozinių planų, tačiau, kaip ir visi grįžo prie ištakų, todėl labiausiai dabar vertina kontaktą su artimaisiais.

LNK laidoje „Šeškinės 20“ vedėjų paklausta, kas gi joje yra tobula ir netobula, žinoma moteris net nedvejodama atsakys: „Tai, kad aš esu netobula, tai ir yra tobula. Susidraugavau su savo minusais per tam tikrą laikotarpį. Vis bandžiau save pristabdyti, analizuoti ir dažnai sakau, Indre, susiturėk, oriai išbūk, bet ne, visada man pasiseka ir turbūt dėl to atsirado visos mano organizuojamos iniciatyvos, kur tiesiog privaloma išsišnekėti ir išsibūti, pasidalinti savo problemomis ir pasileisti plaukus“, – šį trečiadienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Šeškinės 20“ atviraus Indrė.

Nors Indrės socialiniai tinklai netyla ir nuolat yra pildomi šmaikščiais vaizdo įrašais, neatsiejama nuomonės formuotojų gyvenimo dalimi nevalingai tampa ne tik liaupsinantys komentarai, bet ir žmonės, kurie nesidrovi viešai išpeikti ar net išsityčioti iš keliamų įrašų ar net pačios Indrės. Kaip ji pati sako, žinutės siunčiamos net ir naktį, o jų būna visokių. „Aš esu už tai, kad mažiau to pykčio ir brudo eitu į eterį. Man visada kyla klausimas, ką aš padariau tokio, kad galėtumėt manęs nekęsti? Aš suprantu, kad kažkam galiu nepatikti, tai skonio reikalas, bet kodėl nekęsti?“ – nuostabos neslėps laidų vedėja.

Man visada kyla klausimas, ką aš padariau tokio, kad galėtumėt manęs nekęsti? Aš suprantu, kad kažkam galiu nepatikti, tai skonio reikalas, bet kodėl nekęsti?

Tačiau ne visi renkasi tokį atvirą ir visiems prieinamą asmeninį ir net profesinį gyvenimą. Ne daugelis žino, kad, pavyzdžiui, LNK televizijos žinių vedėja Karolina Liukaitytė turi sesę dvynę. Ir ne, jos sesuo nėra žmogus, viešinantis savo gyvenimą socialiniuose tinkluose, bet Simonos Liukaitytės vardą žino net NASA darbuotojai.

Karolina juokiasi, tuo metu, kai buvo dalinamas grožis, ji stovėjo grožio eilėje, o sesuo Simona stovėjo ten, kur dalino protą. Tačiau laidos vedėjai abiem merginoms negailėjo komplimentų, mat Simona yra prisidėjusi prie šiuo metu Marso platybėse dirbančio marsaeigio „Perseverance“, o Karolina sėkmingai kyla karjeros laiptais ir tapo ne tik orų pranešėja, bet ir LNK žinių vedėja.

Kaip juokauja pati Simona, ji yra net penkiomis minutėmis vyresnė už sesę dvynę Karoliną, tad gal todėl ji yra protingesnė ir tapo fizikos mokslų daktare, dirbanti su milijonus kainuojančiais įrenginiais, kurie keliauja į platųjį kosmosą. Tačiau mažai kas žino, kad šios dvi merginos savo kelionę šlovės link pradėjo Čiurlionio meno mokykloje, kur abi mokėsi baleto meistriškumo ir svajojo tapti balerinomis.

Laiške prašoma prisidėti mažinant neapykantą prieš LGBTQ+ asmenis bei jų artimuosius. Atvirą laišką pasirašė beveik 20 000 LGBTQ+ bendruomenę palaikančių asmenų.

„Artėja viena svarbiausių katalikų švenčių – šv. Velykos. Tikintiems žmonėms jos simbolizuoja prisikėlimą, tiems, kurie bažnyčios gyvenime nedalyvauja – atsinaujinimą ir viltį. Kreipiamės tikėdami, kad tokiomis akimirkomis galime sustoti ir susimąstyti, ką kiekvienas iš mūsų, o ypač autoritetą valstybėje ir tikinčiųjų bendruomenėje turinys asmenys galėtų padaryti, kad neapykantos ir priešiškumo būtų mažiau“, – sako LGBTQ+ artimųjų savitarpio paramos grupės narė ir viena iš laiško autorių Rasa Račienė.

Atviras laiškas paskelbtas vasario pabaigoje, viešojoje erdvėje suaktyvėjus neapykantai prieš LGBTQ+ asmenis. Jame LGBTQ+ vaikų turintis tėvai ir artimieji teigė su skausmu stebintys neapykantos laviną, kurią internete kelia LGBTQ+ raidės. Tėvai taip pat atkreipė dėmesį, kad ne visiems LGBTQ+ artimiesiems kelias į atvirumą lengvas: daugelis augo terpėje, kurioje homofobija ir transfobija buvo kasdienė norma, o nuo nevaldomų neapykantos pliūpsnių tenka slėptis tiek LGBTQ+ vaikams, tiek jų tėvams.

LGBTQ+ vaikai prieš save pakelia ranką vien todėl, kad jų nepriima net patys artimiausi žmonės.

„Šiandien neapykantos kalba palydi bet kokį straipsnį apie LGBTQ+ žmones žiniasklaidoje. LGBTQ+ vaikai prieš save pakelia ranką vien todėl, kad jų nepriima net patys artimiausi žmonės. Visuomenėje sklando mitai apie galimybę išgyti nuo neheteroseksualios orientacijos, girdime nuolatinius kaltinimus grasinant tradicinei šeimai. Neapykantos kalba nėra siekiamybė ar visuomenės norma. Diskutuoti, išgirsti, sužinoti, bet neteisti, nesityčioti, nesmerkti. Žmonės gimsta įvairūs. Žmonės turi skirtingus tikėjimus. Bet nei vienas jų nėra nepelnytai nusipelnęs paniekos“, – teigia R. Račienė.

Kovo mėnesį Lietuvoje kilo diskusija dėl neapykantos prieš LGBTQ+ bendruomenę: menkinančios ir žeminančios pasklido ne tik internete, bet ir persikėlė į viešąją erdvę, susidoroti su LGBTQ+ bendruomenei priklausančiais asmenimis raginta viešo mitingo metu.

Atvirą laišką inicijavo LGBT+ artimųjų paramos grupė, vienijanti LGBTQ+ tėvus bei artimuosius. Laiškas išsiųstas prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei, Seimo nariams bei Lietuvos vyskupų konferencijai.