Policija vis bando simbolinėmis, dažniausiai tik aštuonis eurus siekiančiomis, baudomis tramdyti nelegalius pardavėjus, tačiau tokių maisto nešėjų tai paprasčiausiai neveikia.

„Mes negaudom specialiai tų čeburekų pardavėjų. Taip, vienas kitas pasitaiko, ir, aišku, jis būna sutramdytas, atiduodam policijos pareigūnams, jie jam surašo protokolo pažeidimą, nubaudžia“, – sakė gelbėtojas.

Vienas pakalbintas čeburekų pardavėjas teigė, kad per pliažą praeiti nepastebėtam yra „sėkmės reikalas“. Jis sakė, kad turi nemažai kolegų, o per sezoną užsidirba pakankamai: net apie 2 tūkst. eurų per mėnesį, užtat kartais tenka bėgti nuo gelbėtojų. Baudų vaikinas teigė nebijąs: „Toks gyvenimas. Yra, kaip yra“. Ant pardavėjo, čeburekus pajūryje pardavinėja ne vienos įmonės darbininkai.

Gelbėtojas aiškino, kad jis puikiai žino pardavėjus, o ir pardavėjai jį pažįsta: „Sako, labas, Jonai. Sakau, jau aš tave perspėjau prieš dvi dienas, kad jau daugiau nebūtų. Eikit į savivaldybę, susitvarkykit visus leidimus, dokumentus. Tai galima legalizuoti, dirbkit legaliai – niekas jūsų negaudys. Man sunku pasakyt, kodėl jie to nedaro.“

Kaip pranešė Policijos departamentas, lapkričio 10 d. apie 1 val. 30 min. Vilniuje, Panevėžio g., sulaikytas vyras (gim. 1977 m.), pas kurį rasti ir paimti trys polietileniniai maišeliai su šviesios spalvos milteliais.

Įtariama, jog tai narkotinės medžiagos.

Įtariamasis uždarytas į areštinę.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pirmadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Specialios paskirties komandos pareigūnai ties Kėdainių rajono Pelėdnagių kaimu, kelyje Jonava – Kėdainiai, patikrinti sustabdė automobilį „Citroen C4“. Lietuvoje registruotą transporto priemonę vairavo 49 metų Kėdainių gyventojas. Kartu vyko keleivė, 47-erių sutuoktinė.

Dokumentų patikros metu VSAT pareigūnams įtarimų sukėlė kėdainiečių elgesys – pora akivaizdžiai dėl kažko nerimavo. Atidžiau transporto priemonę apžiūrėję pasieniečiai salone buvusiuose krepšiuose ir rankinėje aptiko į polietileno plėvelę supakuotus baltarusiškus rūkalus.

Iš viso rasta 450 pakelių cigarečių „NZ Gold QS“, „Minsk Capital“ ir „Minsk Super Slims“. Jie pažymėti baltarusiškais akcizo mokesčio ženklais.

Pagėgių pasieniečiai dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką pradėjo administracinės bylos teiseną. Cigarečių savininke prisistačiusiai moteriai įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apylinkės teismą. Jai gresia bauda nuo 1500 iki 4000 eurų, o taip pat – 2005 m. laidos „Citroen C4“ konfiskavimas.

Po apklausos abu sutuoktiniai paleisti. Transporto priemonė bei cigaretės laikinai saugomi Pagėgių pasienio rinktinėje.

Ketvirtadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai ties Lazdijų rajono Virbalų kaimu patikrinti sustabdė automobilį „Audi A6“. Lietuviškais registracijos numeriais pažymėtą mašiną vairavo 52 metų vietinė gyventoja. Kartu vyko 50-metis jos sutuoktinis.

Patikros metu transporto priemonės bagažinėje pasieniečiai aptiko į juodus maišus sudėtus cigarečių „NZ Gold“, „Minsk 5 Superslims“ ir „New Line“ blokus. Iš viso rasta 3080 pakelių minėtų markių rūkalų. Didžioji jų dalis – be akcizo mokesčio ženklų.

Dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką pradėta administracinė teisena. Už tokį pažeidimą gresia baudos nuo 4 iki 6 tūkst. eurų ir automobilio "Audi A6" konfiskavimas.

Apklausos metu moters sutuoktinis prisipažino, kad rūkalai priklauso jam. Lazdijiškis privalės atvykti į jo bylą nagrinėsiantį teismą.

Nelegaliai gabentos cigaretės ir automobilis „Audi A6“ saugomi Druskininkų pasienio užkardoje.

Paprašius įmonės savininko pateikti degalų įsigijimo dokumentus, pastarasis to padaryti negalėjo, mat dokumentų neturi.

Dėl šio įvykio pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena.

Numatyta bauda nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki penkių tūkstančių aštuonių šimtų eurų su galimu naftos produktų konfiskavimu.

Tūkstančiai šimtų eurų vertės šuniukų kiekvienais metais iš Airijos gabenami į Britanijos uostus, o iš ten – į žemyninę Europą. Daugeliu atveju šuniukai gabenami slapta furgonuose ar lengvuosiuose automobiliuose.

Prekyba šunimis Airijoje yra „nacionalinė gėda“, sako Dublino smurto prieš gyvūnus prevencijos draugija (DSPCA).

„Mūsų tikslas yra nutraukti jų verslą, – sakė jos atstovai. – Kuo labiau jiems trukdysime, tuo smarkiau jiems smogsime ten, kur skauda – per kišenę. Norime padaryti taip, kad tiesiog neapsimokėtų tuo užsiimti.“

Nors neseniai visoje Airijoje buvo įvykdytos kelios operacijos, kurių metu buvo konfiskuota šuniukų, aktyvistai sako, kad šio šuniukų eksporto verslo apimtys nemažėja: kiekvienais metais eksportuojama mažiausiai 30 tūkst. šuniukų, kurių vertė siekia iki 20 mln. eurų.

Dažniausiai vežami tokių veislių šuniukai, kaip bigliai, Frizos bišonai, prancūzų buldogai ar karaliaus Karolio spanieliai. Neseniai vieno sulaikyto automobilio bagažinėje buvo aptikta šuniukų siunta, kurios vertė siekė beveik 30 tūkst. eurų.

Specialistai sako, kad labai dažnai šuneliai yra per jauni keliauti, yra neskiepyti, neturi tinkamų dokumentų, nėra paženklinti mikroschemomis (čipuoti). Dėl to jie kelia grėsmę. Be to, kaip sako ekspertai, dėl prasto elgesio su jais jiems gali išsivystyti fizinės ir elgesio problemos.

Reidų į nelegalias šunų veisyklas metu buvo nustatyta, kad šuniukai auginami ankštose patalpose, jiems nesudaromos sąlygos būti fiziškai aktyviems ar bendrauti. Taip pat neužtikrinamos tinkamos sanitarinės sąlygos. Kartais gyvūnams net trūksta vandens.

Aktyvistai sako, kad dauguma šunų kontrabandininkų išvengia bausmės. Dėl šios veiklos buvo nuteisti tik keli žmonės, o apie tai, kad būtų skirta laisvės atėmimo bausmė, niekas nėra girdėjęs.

Oficiali statistika rodo, kad Airijoje veikia 73 registruoti šunų veislynai, kuriuose kiekvienais metais užauginama mažiausiai 30 tūkst. šunų. Palyginimui, Britanijoje veikia 895 veislynai, tačiau juose per metus užauginama tik 70 tūkst. šuniukų.

„Nedrįsčiau pasakyti, kad koks nors šuo dabar yra mados reikalas, tačiau nėra abejonės, kad garsenybės skatina šią prekybą. Įtakos turi ir internetas bei galimybė greitai gauti šunį, – sakė Alsterio smurto prieš gyvūnus prevencijos draugijos Šiaurės Airijoje atstovas Davidas Wilsonas (Deividas Vilsonas). – Anksčiau, jeigu norėdavai šuns, kreipdavaisi į gerą reputaciją turinti veisėją, kuris įtraukdavo tave į laukiančiųjų sąrašą. O dabar gali ryte internetu užsisakyti šunį, o vakare jį tau jau pristatys be jokių klausimų. Dabar tai taip paprasta.“

Policijos galimybės ribotos

Tris savaites visoje Kauno apskrityje pareigūnai tikrino viešbučius, motelius, naktinius barus, kavines, autobusų, geležinkelio stotis ir lindynes. Pareigūnai teigia rinkę duomenis ir apie privačiose pirtyse, grožio salonuose ar kitose panašaus pobūdžio įstaigose galimai teikiamas intymias paslaugas už atlygį.

Visi prostitucijos paslaugas teikę asmenys nustatyti tikrinant interneto svetainių skelbimus.

Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininkės Joanos Gudelytės, policijos galimybės patikrinti, kas vyksta privačiose valdose, pavyzdžiui, moteliuose ar viešbučiuose, yra ribotos.

Pareigūnai, neturėdami konkrečios informacijos, negali brautis į jų kambarius. Todėl šių objektų tikrinimas iš esmės apsiriboja nuotoliniu stebėjimu. Pavyzdžiui, šalia motelių esančių stovėjimo aikštelių, kuriomis naudojasi tolimųjų reisų vairuotojai. O potencialios jų klientės atpažįstamos pagal išvaizdą ir aprangą.

Valandos įkainis

Patikrinimai ir reidai vyko visoje Kauno apskrityje, tačiau prostitutės įkliuvo tik Kaune.

Tiek moterys, tiek vyras dėl teikiamų prostitucijos paslaugų maskavosi tradiciniu skelbimu apie teikiamas masažo paslaugas. "Jau šitiek metų tai vyksta", – linkusi pripažinti ir J.Gudelytė.

Anot pareigūnės, policija nuolat stebi šį antivisuomeninį reiškinį, prisidengusį panašiais skelbimais. Prasidėjus "Plaštakei", tokie skelbimai atsiduria po didinamuoju pareigūnų stiklu.

Visi asmenys, šiemet demaskuoti paskambinus skelbimuose nurodytais telefonais, įvardijo ir iš tikrųjų teikiamas paslaugas, ir jų kainą.

Anot J.Gudelytės, šiuo metu vidutinis atlygis už valandą su prostitute Kaune – 50 eurų. Galima nusiderėti ir iki 35 eurų už valandą – priklausomai nuo paslaugų teikėjo amžiaus ir išvaizdos.

Jauniausios tarp šiemet įkliuvusių Kauno prostitučių – 20 metų studentės, atvykusios studijuoti iš provincijos. Vyriausios – 45–55-erių moterys.

Ne visos įkliuvusios yra bedarbės. Yra ir dirbančių, kurios nepajėgia išlaikyti savo vaikų iš atlyginimo, ir tokiu būdu prie jo prisiduria.

Yra ir paslaugų ant ratų?

Nė vienu atveju, atvykus į prostitucija besiverčiančio asmens nurodytą vietą, joje vaikų, dėl kurių esą uždarbiaujama papildomai, nerasta.

Nebuvo tarp įkliuvusiųjų per "Plaštakę-2016" ir nepilnamečių, kaip yra pasitaikę ankstesniais metais.

Vienuolika iš dvylikos šiemet demaskuotų prostitučių paslaugas teikė butuose – arba savo, arba išsinuomotuose. Kai kuriais atvejais – tik kelioms valandoms.

Vienintelis šiemet įkliuvęs vyras pats atvažiavo pas esą klientę automobiliu. Ir šiai nepasiūlius ploto, kvietė į savo namelį ant ratų. Manoma, kad jis būtų suteikęs siūlomas paslaugas tiesiog automobilyje arba kur nors klientę vežęsis.

Prostitucijos paslaugas siūlęs į penktą dešimtį įkopęs vyras – iš Šilainių. Jį demaskavo Santakos policijos komisariato pareigūnai. Paaiškėjo, kad vyras taip pat turi darbą aptarnavimo sferoje. Tačiau taip pat dar buvo nieko prieš tokiu būdu prisidurti prie algos. Beje, jis už valandą savo paslaugų prašė tiek pat, kiek ir prostitucija užsiimančios moterys – 50 eurų.

Maksimali bauda neskirta

Už vertimąsi prostitucija Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato baudą nuo 86 iki 144 eurų. Ją skiriant atsižvelgiama, ar tuo besiverčiantis asmuo prisipažįsta, ar jis gailisi, ar jau yra baustas už panašius dalykus.

Kelios šiemet įkliuvusios prostitutės jau buvo baustos per ankstesniais metais rengtas tokias pačias policijos priemones.

Pakartotinai įkliuvus per vienus metus jau gresia bauda nuo 144 iki 289 eurų arba administracinis areštas iki 30 parų. J.Gudelytės teigimu, teismai paprastai už vertimąsi prostitucija skiria baudas. Tiesa, šiemet niekas iš įkliuvusiųjų maksimalios baudos negavo.

Nenustatyta per šiųmetę "Plaštakę" ir sąvadavimo atvejų – visi įkliuvusieji teigė, kad verčiasi prostitucija savo noru, niekieno neverčiami.

Iškalbinga statistika

Palyginti su ankstesniais metais, prostitucijos paslaugas Kaune teikiančių asmenų sumažėjo. Bent taip teigia pastarųjų šešerių metų statistika.

2011-aisiais per policijos priemonę "Plaštakė" Kauno apskrityje įkliuvo 56 prostitucija besiverčiantys asmenys – taip pat visi Kaune. Tik tada net 19 iš jų įkliuvo antrą kartą per metus.

2012-aisiais laimikis buvo 36 prostitucijos paslaugas teikiantys asmenys. Ir vėl visi jie demaskuoti Kaune. Šį kartą pakartotinai įkliuvo 13 asmenų.

2013-ųjų "Plaštakės" rezultatai – sulaikyta 19 asmenų. Ir tik trys iš jų buvo įkliuvę pakartotinai. Tada prostitucija besiverčiantys asmenys demaskuoti ne tik Kaune (17),  po vieną – Kėdainiuose ir Jonavoje.

Nuo 2014-ųjų pakartotinai įkliuvusiųjų nebėra. Per reidą "Plaštakė 2014" vėl šoktelėjo sulaikytųjų teikiant prostitucijos paslaugas skaičius – iki 31. 29 iš jų tada įkliuvo Kaune, du – Kauno rajone.

2015-aisiais policijos laimikis vėl tesiekė 11 asmenų. Ir visi jie demaskuoti Kaune.

Buvo pavienių atvejų, kai tarp įkliuvusių plaštakių papuldavo ir drugelių, ir ankstesniais metais.

Mįslinga istorija viešbutyje

Pernykščio spalio paryčiais buvo vienas tų retų atvejų, kai Kauno policija atvyko į Vytauto prospekte įsikūrusį viešbutį, turėdama konkrečios informacijos apie galimai ten įvykdytą seksualinį nusikaltimą.

Pareigūnus išsikvietė pati šiame viešbutyje klientus aptarnavusi prostitutė. Į vidurnaktį išsinuomotą kambarį ji atvyko su trimis vyrais.

Paryčiais ši dar 30 metų neturinti moteris pranešė esą buvo išžaginta ir apvogta – pasigedo rankinėje 400 eurų.

Anot kvietusios policiją moters, ji buvo išžaginta, kilus konfliktui dėl dingusių pinigų. Įtariamieji neigė ir vagystę, ir išžaginimą.

Šis ikiteisminis tyrimas tebevyksta.

Teisėsaugininkai teigia, kad yra buvę bylų, kurios pradėtos pačių prostitučių klientų iniciatyva. Šie kreipėsi po to, kai buvo apvogti.

Kai kurios prostitucijos paslaugas teikiančios moterys įsigudrina ne tik paimti mokestį už paslaugas, bet ir kliento piniginėje likusius pinigus, pamatytus, kai šis su ja atsiskaitė. Spekuliuojama tuo, kad apvogtasis, nenorėdamas afišuotis tokiame kontekste, nesikreips į policiją dėl vagystės.

Yra buvę ir atvejų, kai apie išžaginimą pranešusioms prostitutėms vėliau pačioms iškelta baudžiamoji byla – dėl melagingų parodymų.

Rūsyje, maistui tvarkyti nepritaikytoje patalpoje, antisanitarinėmis sąlygomis buvo gaminami mėsos gaminiai, neturint tokiai veiklai reikiamo leidimo. Patikrinimo metu rasta daugiau kaip 230 kg kiaulienos mėsos ir jos gaminių. Produkcija gaminta iš neaiškios kilmės žaliavų be įsigijimo dokumentų. Nebuvo registruojama šaldytuvų temperatūra, kuriuose laikyta žaliavinė mėsa. Dalis gatavos produkcijos buvo laikoma garaže, šalia sukrautų lentų ir kito inventoriaus. Patalpos buvo nešvarios, netvarkingos, trūko valymo ir dezinfekavimo priemonių.

Kelmės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė šią nelegalią ūkinę veiklą, visą patikrinimo metu rastą mėsą ir jos produktus nurodė utilizuoti šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonėje.

Už įstatymo pataisų projektų paketą po pateikimo buvo 60 parlamentarų, trys susilaikė. Projektus toliau nagrinės Seimo komitetai.

Įstatymų pataisomis siūloma pagreitinti sprendimų dėl neteisėtų statinių įgyvendinimą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymai būtų vykdomi privalomai, be atskiro kreipimosi į teismą.

Pažeidėjui neįvykdžius nurodymo, siūloma, jog inspekcija pati organizuotų statinio griovimo darbus, o išlaidas prisiteistų iš pažeidėjo. Taip pat siūloma numatyti iki 289 eurų dydžio baudą už Statybų  inspekcijos nurodymų nevykdymą kiekvieną dieną.

Prezidentūra pažymi, kad vien praėjusiais metais buvo nustatyti 462 savavališkos statybos atvejai, iš kurių 43 proc. – dėl gyvenamosios paskirties pastatų, o neteisėti statiniai lieka stovėti, nes beveik 40 proc. teismų sprendimų lieka neįvykdyti.

Taip pat vykstant teisminiams ginčams dėl statybų teisėtumo, siūloma drausti registruoti statomą objektą Nekilnojamojo turto registre, dar siūloma dvigubinti maksimalias baudas už savavališkas statybas, o savavališkų statybų  įteisinimo įmoką - iki 300 tūkst. eurų, tačiau taip pat siūloma numatyti iki 70 proc. statybų  vertės įmokos ribą.

Labiausiai baudas siūloma didinti už naujo ypatingo statinio savavališką statybą  (iki 10-30 tūkst. eurų) bei tokio objekto statybą  saugomose teritorijose (iki 16-40 tūkst. eurų).

Jeigu asmenys patys praneštų apie savavališkai vykdomas statybas, įmoką už statinio įteisinimą jiems siūloma mažinti perpus. Tačiau siekiama, kad įmokas už savavališkų statybų  įteisinimą mokėtų visi tokių objektų statytojai.

Pataisose numatyta galimybė statybos leidimo išdavimo derinimo procedūrose dalyvaujančioms institucijoms taisyti pastebėtas klaidas, nesikreipiant į teismą.

Taip pat numatyti ir apribojimai galimybėms įteisinti savavališkus statinius valstybinėje žemėje: siūloma leisti įteisinti juos tik tokiu atveju, jei statytojas turi teisę naudotis valstybine žeme.

2015 metais už  statybos pažeidimus sumokėta 72,8 tūkst. eurų baudų, už statinių įteisinimą – 247,6 tūkst. eurų įmokų.

Didieji Lietuvos leidėjai pradėjo kovą su knygų piratavimu. Vasario viduryje penkios šalies leidyklos pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl autorių teisių pažeidimo. Juo prašoma pritaikyti sankcijas interneto portalo Visosknygos.com valdytojui, kuris nelegaliai pelnėsi iš šių leidyklų išleistų knygų. Tai pirmas atvejis šalies istorijoje, kai teismui teikiamas ieškinys dėl lietuviškų knygų piratavimo.

Interneto portale Visosknygos.com, neturint leidyklų ir autorių sutikimo naudoti ar atgaminti kūrinius, buvo neteisėtai talpinamos elektroninių knygų kopijos. Sumokėję nustatytą mokestį, portale užsiregistravę vartotojai įgydavo galimybę neribotai siųstis el. knygas. Tokiu būdu portalo valdytojas, neturėdamas teisės į kūrinius, pelnėsi iš juos įsigijusių vartotojų.

„Tikimės, kad šis ieškinys ne tik stabdys tolimesnį knygų piratavimą, bet ir prisidės prie visuomenės edukacijos. Deja, vis dar vyrauja nuomonė, kad intelektinė prekė – knyga – nėra tokia pat vertinga kaip „apčiuopiamas“ daiktas. Jeigu internete perkame buitinę techniką, savaime suprantama, už ją susimokame, tai kodėl manome, kad knygą galima pavogti? Siekiame, kad visuomenė suprastų, jog vagiant knygas internete kenčia ne tik leidėjai, bet ir autoriai, negaudami dalies savo honoraro“, - sako Aida V. Dobkevičiūtė, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė.

Portale Visosknygos.com buvo talpinama daugiau nei 400 leidyklų „Tyto alba“, „Vaga“, „Alma littera“, „Jotema“ ir „Baltos lankos“ išleistų knygų. Preliminariai skaičiuojama, kad autorių teisių savininkams padaryta žala gali siekti apie 225 tūkst. EUR. Iš portalo valdytojo preliminariai siekiama prisiteisti 20 tūkst. EUR dydžio kompensaciją.

„Pradėta teisinė kova su nelegaliai knygas internete talpinančiais ir platinančiais asmenimis – precedento neturintis atvejis Lietuvos teisinėje sistemoje. Jos tikslas nėra tik kompensuoti autorių teisių turėtojų patirtą žalą, bet ir atkreipti visuomenės dėmesį, jog už autorių teisių pažeidimus ne tik gali būti, bet ir realiai yra taikomos teisės aktuose nustatytos sankcijos. Be to, norime priminti, kad Lietuvos įstatymai numato atsakomybę ne tik tokią veiklą atliekančiam asmeniui, bet ir elektronines knygas parsisiunčiančių asmenų atžvilgiu“, - sako leidėjams atstovaujantis advokatų profesinės bendrijos FORT advokatas Mindaugas Kiškis.

Šiuo metu interneto portalo Visosknygos.com valdytojui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – užblokuotas šis domeno vardas, uždrausta talpinti ir platinti literatūros kūrinius, kurių autorių turtinės teisės priklauso leidykloms. Taip pat jau yra areštuota 20 tūkst. EUR su portalu susijusiose sąskaitose. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti, kad ateityje priimtas teismo sprendimas galėtų būti realiai įvykdytas.

Lietuvos Respublikos teisės aktai numato civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimus, įskaitant neteisėtą literatūros kūrinio ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies atgaminimą, viešą paskelbimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais, priemonėmis ar tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimą ar laikymą, įskaitant jų padarymą viešai prieinamomis internete.