Darbo inspekcija pernai atliko dvigubai daugiau patikrinimų nei 2022 metais. Daugiausiai tirta darbuotojų sauga.

„Nenoras mokėti darbo užmokesčio, nenoras užtikrinti orių darbo sąlygų, nenoras užtikrinti darbo saugos ir sveikatos darbo vietoje. Metai iš metų šios problemos kartojasi“, – tikino Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. 

Darbo inspekcija sako, kad kasmet nelegalaus darbo mastai auga. Palyginti su 2022 metais, pernai pažeidimų padaugėjo beveik 15 proc., o daugiausia jų – statybų versle.  

„Tradiciškai fiksuojamos tos pačios veiklos rūšys, tai – statyba, transportas.  Keista, kad iki šiol nelegalus darbas fiksuojamas būtent šiose srityse. Tai – nepagarba įstatymui, valstybei ir jos žmonėms“, – stebėjosi J. Gricius. 

Statybininkų asociacija tikina, kad su nelegaliu darbu kovoja jau ne vienerius metus, tačiau ryžtingų sprendimų pasigenda iš valdžios.  

„Valstybei siūlėme įdiegti savo sistemą, kad padėtume tašką šitai problemai, tačiau jie nepalaikė mūsų pasiūlymo“, – teigė Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas. 

Profesinės sąjungos sako, kad pažeidimų nemažės iki kol nebus sugriežtintos baudos. Net ir nusikaltę darbdaviai žalos beveik nepatiria.  

„Juokas pro ašaras. Įmonė tris metus pažeidinėjo darbo ir poilsio režimą. Nustačius pažeidimus – gavo 120 eurų baudą. Tai rodo, kad darbdaviai tikrai gali susimokėti tam tikrą duoklę valstybei ir toliau pažeidinėti įstatymus“, – aiškino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Klausimų kelia ir užsieniečių išnaudojimas, nes kai kurios įmonės imigrantų poreikių nepaiso, naudojasi jų žinių stoka.

„Darbdaviai, kurie pasamdo užsieniečius, labiau piktnaudžiauja. Tas žmogus negali apsiginti, dažnai nemoka kalbos, nežino mūsų teisinės sistemos. Jis – labai pažeidžiamas. Dėl to užsieniečiai ir labiau nukenčia“, – kalbėjo D. Gedvilas.

„Nemato reikalo pernelyg stengtis investuoti į darbuotojų saugą, sveikatą, į skaidrų, nešešėlinį atlyginimą, nes ta priežiūra – minimali“, – teigė I. Ruginienė.

Vis daugiau fiksuojama ir mobingo bei psichologinio smurto atvejų, o jų ypač gausu Sveikatos apsaugos ir Švietimo sektoriuose. Tiesa, tokie kaltinimai pasitvirtina ne visada.

„Kiekvienas pajudėjimas, reiklumo aspektas – vertinamas kaip kažkokia prievarta. Tai nėra prievarta. Tai – darbo drausmės, pareigų atlikimo momentai. Mes negalime visko suabsoliutinti ir nukreipti į šitą apibrėžtį, į smurto sąvoką“, – tikino J. Gricius.

Pernai darbo inspekcija išrašė beveik 530 administracinių nusižengimų protokolų.

Inspekcija dar kovą konstatavo du nelegalaus darbo atvejus Europos dailiojo čiuožimo čempionate sausį bei konstatavo, kad Lietuvos čiuožimo federacijos vadovas Vytautas Jasutis neužtikrino tinkamo asmenų įdarbinimo.

Po protokolo surašymo kovo 19 dieną turėjo vykti administracinės bylos nagrinėjimas, tačiau VDI atstovė Jolanta Bielskienė pranešė, jog Kauno teritorinis skyrius V. Jasučio prašymu nagrinėjimą atidėjo dėl neįvardijamų priežasčių.

„Bylos atidėjimo motyvai pagrįsti, skelbti nebegalime“, – BNS sakė Bielskienė.

V. Jasutis priežasčių atidėti bylą BNS nekomentavo.

„Čia dėl mūsų argumentų“, – sakė jis.

Bylos nagrinėjimas dabar suplanuotas balandžio 11 dieną.

VDI kovo pradžioje konstatavo, kad dviejų minėtų asmenų darbas per čempionatą neatitiko savanoriškos veiklos, darbdavys slėpė darbo santykius, jų darbą įformindamas kaip savarankišką veiklą ir sudarydamas su darbuotojomis civilinių paslaugų sutartis arba žadėdamas jas sudaryti.

Taip pat privaloma tvarka nebuvo patikrintos V. Jasučio darbuotojų saugos ir sveikatos žinios.

Situaciją aiškintis dėl galimai nelegalaus darbo čempionato metu VDI ėmėsi po to, kai renginyje dirbusi kaunietė Kaja Elena Brilė nurodė „Žalgirio“ arenoje buvusi užsipulta, apstumdyta esą neblaivaus asmens – vieno iš organizatorių Ervino Kvitkausko.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas abiejų asmenų atžvilgiu pradėjo administracines teisenas dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. Atlikus administracinį tyrimą, surašyti du nusižengimo protokolai.

Kaip BNS šią savaitę nurodė Kauno policija, vyrui protokolas surašytas vasarį – kadangi asmuo nesutiko su pažeidimu, jis buvo dar kartą nagrinėjamas policijos ir kovo 12 dieną paskirta 85 eurų bauda.

Nutarimas dar nėra įsiteisėjęs, jį galima skųsti.

Tuo metu K. E. Brilė baudą sumokėjo.

„Be abejo, visomis leistinomis valstybės priemonėmis ginsimės. Jokių teisės aktų mes kaip federacija ir aš kaip vadovas nepažeidėme ir tai žinome, bet negalime atsakyti į protokolą, nes nežinome, kas ten surašyta“, – BNS sakė V. Jasutis.

Pasak jo, VDI surašė ir federacijai įteikė nusižengimo protokolą, bet „tyrimas nėra baigtas“.

„Protokolas nereiškia, kad asmuo ar organizacija yra kalta. Federacija negavo galimybės susipažinti su medžiaga. Kai tą medžiagą gausime, susipažinsime, tada atsakysime. (...) Suprantame, kad esame kažkuo kaltinami, bet nežinome, kuo“, – kalbėjo V. Jasutis.

Jo teigimu, antradienį federacija pateikė rašytinį prašymą Darbo inspekcijai leisti susipažinti su administracinio nusižengimo tyrimo bylos medžiaga.

„Mes matome labai daug pažeidimų, kuriuos atlieka valstybinė institucija. Dabar jie svarsto mūsų prašymą susipažinti su medžiaga, nors turėjo tai padaryti susitikimo metu“, – sakė V. Jasutis, taip pat pažymėjęs, kad „niekas nedaroma kabinete, turi susipažinti kaltinamasis ar advokatai“.

VDI antradienį išplatintame pranešime nurodė, kad V. Jasutis su tyrimo medžiaga galėjo ir vis dar gali papildomai susipažinti iki bylos nagrinėjimo.

Pasak Lietuvos čiuožimo federacijos vadovo, tyrimas žodine tvarka bus tęsiamas kovo 19 dieną, tada federacijos atstovai yra kviečiami į Darbo inspekciją.

Kaip BNS pranešė inspekcija, nustatyti du nelegalaus darbo atvejai Kaune vykusio Europos dailiojo čiuožimo čempionato, konstatuota, kad už tai atsakingas tinkamo asmenų įdarbinimo neužtikrinęs V. Jasutis, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

VDI tyrimo metu nustatė, kad byloje minimų asmenų darbas neatitiko savanoriškos veiklos ir darbdavys slėpė darbo santykius, jų darbą įformindamas kaip savarankišką veiklą ir sudarydamas su darbuotojomis civilinių paslaugų sutartis arba žadėdamas jas sudaryti.

Federacija negavo galimybės susipažinti su medžiaga. Kai tą medžiagą gausime, susipažinsime, tada atsakysime.

Situaciją aiškintis dėl galimai nelegalaus darbo čempionato metu VDI ėmėsi po to, kai renginyje dirbusi kaunietė nurodė „Žalgirio“ arenoje buvusi užsipulta, apstumdyta neblaivaus asmens – vieno iš organizatorių.

Pasak moters, vyras kabinėjosi prie renginyje dirbusių žmonių, keikėsi, išsivysčius žodiniam konfliktui, griebėsi fizinių veiksmų. Moteris teigė buvusi ištempta iš savo darbo vietos, uždaryta į apsaugos kambarį, reikalauta atiduoti akreditaciją, savanoriams duotą striukę.

V. Jasutis moters elgesį pavadino provokacija. Anot jo, savanorė buvo ten, kur neturėjo teisės būti, o paprašyta išeiti, atsisakė tai padaryti, „vėlėsi į konfliktus“. Federacijos vadovas neigė, kad su moterimi konfliktavęs vienas renginio organizatorių Ervinas Kvitkauskas renginio metu galėjo būti neblaivus.

Incidentą tyrė ir policija, gavusi renginio apsaugos, Tarptautinės čiuožimo federacijos atstovų ir minėtos moters pareiškimus, bei vasario antroje pusėje surašė administracinio nusižengimo protokolus dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo abiem konflikto pusėms – tiek E. Kvitkauskui, tiek čempionato savanorei.

Kaip BNS nurodė inspekcija, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas V. Jasutis neužtikrino, kad visi Europos dailiojo čiuožimo čempionato Kaune metu dirbantys darbuotojai būtų įforminti ir dirbtų įstatymų nustatyta tvarka, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

„Po protokolo surašymo dar vyks bylos nagrinėjimas, tad numatomų baudų kol kas negalime komentuoti. Tačiau primename, kad baudos už nelegalų darbą prasideda nuo 1 000 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Baudos atskirai skiriamos juridiniam asmeniui ir jį atstovaujančiam įgaliotam fiziniam asmeniui“, – nurodo VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Anot VDI, V. Jasutis teigė, kad byloje minimi asmenys dirbo savanoriškai. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad jų darbas neatitiko savanoriškos veiklos ir darbdavys slėpė darbo santykius, jų darbą įformindamas kaip savarankišką veiklą ir sudarydamas su darbuotojomis civilinių paslaugų sutartis arba žadėdamas jas sudaryti.

„Darbo inspekcija labai rimtai traktuoja nelegalaus darbo daromą žalą mūsų valstybei, todėl tiriame ne tik pranešimus, bet ir patys inicijuojame patikrinimus bei tyrimus. Šiuo atveju sureagavome į sausio 15 d. „Facebook“ tinkle paskelbtą informaciją apie problemas, kilusias Europos dailiojo čiuožimo čempionato Kaune metu“, – pranešime cituojamas Š. Orlavičius.

VDI tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo Europos dailiojo čiuožimo čempionato Kaune metu baigė vasario 26 dieną. Tyrimas buvo pradėtas sausio viduryje, jis turėjo būti atliktas iki vasario 12 dienos, bet terminas galiausia buvo pratęstas dviem savaitėm.

Primename, kad baudos už nelegalų darbą prasideda nuo 1 000 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį.

Situaciją aiškintis dėl galimai nelegalaus darbo čempionato metu VDI ėmėsi po to, kai renginyje dirbusi kaunietė nurodė „Žalgirio“ arenoje buvusi užsipulta, apstumdyta neblaivaus asmens – vieno iš organizatorių Ervino Kvitkausko.

Pasak moters, vyras kabinėjosi prie renginyje dirbusių žmonių, keikėsi, išsivysčius žodiniam konfliktui, griebėsi fizinių veiksmų. Moteris teigė buvusi ištempta iš savo darbo vietos, uždaryta į apsaugos kambarį, reikalauta atiduoti akreditaciją, savanoriams duotą striukę.

Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas moters elgesį pavadino provokacija.

Anot jo, savanorė buvo ten, kur neturėjo teisės būti, o paprašyta išeiti, atsisakė tai padaryti, „vėlėsi į konfliktus“. Federacijos vadovas neigė, kad su moterimi konfliktavęs E. Kvitkauskas renginio metu galėjo būti neblaivus.

Policija dėl incidento gavo tris pareiškimus: renginio apsaugos, Tarptautinės čiuožimo federacijos atstovų ir minėtos moters.

Atlikusi tyrimą, Kauno apskrities policija vasario antroje pusėje pranešė abiem incidento pusėms – čempionato savanorei Kajai Brilei ir E. Kvitkauskui – surašiusi administracinio nusižengimo protokolus dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.

„Tyrimas yra baigtas“, – BNS nurodė VDI komunikacijos specialistė Jolanta Bielskienė.

Tyrimas buvo pradėtas sausio viduryje, jis turėjo būti atliktas iki vasario 12 dienos, tačiau, anot inspekcijos atstovės, „dėl tam tikrų priežasčių“ to padaryti nepavyko. Terminas galiausia buvo pratęstas dviem savaitėm – iki vasario 26 dienos.

Tyrimo duomenis paskelbti žadama artimiausiomis dienomis.

Situaciją aiškintis dėl galimai nelegalaus darbo čempionato metu VDI ėmėsi po to, kai renginyje dirbusi kaunietė nurodė „Žalgirio“ arenoje buvusi užsipulta, apstumdyta neblaivaus asmens – vieno iš organizatorių Ervino Kvitkausko.

Anot jos, vyras kabinėjosi prie renginyje dirbusių žmonių, keikėsi, išsivysčius žodiniam konfliktui, griebėsi fizinių veiksmų. Moteris teigė buvusi ištempta iš savo darbo vietos, uždaryta į apsaugos kambarį, reikalauta atiduoti akreditaciją, savanoriams duotą striukę.

Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis moters elgesį pavadino provokacija.

Anot jo, savanorė buvo ten, kur neturėjo teisės būti, o paprašyta išeiti, atsisakė tai padaryti, „vėlėsi į konfliktus“. Federacijos vadovas neigė, kad su moterimi konfliktavęs E. Kvitkauskas renginio metu galėjo būti neblaivus.

Policija dėl incidento gavo tris pareiškimus: renginio apsaugos, Tarptautinės čiuožimo federacijos atstovų ir minėtos moters.

Atlikusi tyrimą, Kauno apskrities policija praėjusią savaitę pranešė incidento dalyviams surašiusi du administracinio nusižengimo protokolus dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.

Centras veiklą pradės vasario 1 dieną, jo darbą koordinuos VDI, vadovaus inspekcijos paskirtas vadovas.

Kaip skelbiama inspekcijos pranešime, centras steigiamas siekiant optimizuoti darbą ir operatyviau išaiškinti su nelegaliu, nedeklaruotu, priverstiniu darbu susijusius teisės aktų pažeidimus, taip pat užsieniečių įdarbinimo bei įvairius kitus piktnaudžiavimus, kuriais siekiama išvengti su darbo santykiais susijusių mokesčių ir įmokų mokėjimo.

Pasak VDI, centras taip pat sieks apsaugoti darbuotojus nuo darbdavių daromų pažeidimų jų atžvilgiu.

Centras steigiamas VDI, Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos iniciatyva.

„Visos nurodytos institucijos bus bendrai atsakingos už nustatytų tikslų įgyvendinimą ir vienodai sieks bendro rezultato – išaiškinti, nustatyti ir mažinti nelegalaus darbo ir kitų šešėlinės ekonomikos apraiškų darbo rinkoje mastą. Centras pats planuos ir įgyvendins tam reikalingas priemones bei taikys atitinkamas sankcijas už šiuos pažeidimus“, – rašoma pranešime.

Maža to, savanorė teigė, kad pagelbėti čempionate ji sutiko, tačiau su ja nepasirašyta jokia darbo sutartis. Dėl to tyrimo ėmėsi Valstybinė darbo inspekcija. Plačiau pakomentavo įstaigos kancleris Šarūnas Orlavičius.

– Dėl ko pradėtas tyrimas?

– Visi matėme viešoje erdvėje sekmadienį pasklidusią informaciją, kad renginio metu buvo galimai priekabiaujama prie moters. Pagal viešą informaciją žinome, kad ten buvo veikiama savanorystės pagrindu, bet taip pat buvo teigiama, kad tartasi dėl darbo užmokesčio ir darbo sutarties sudarymo. Taigi, Darbo inspekcija pradėjo tyrimą dėl galimo nelegalaus darbo fakto nustatymo, o paskui, jeigu tai pasitvirtintų, ir dėl galimo priekabiavimo darbe. Tai šiandien inspektoriai jau kontaktuoja ir su pačia Federacija, su vadovais ir su nukentėjusiąja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar abi pusės kalbasi su jumis?

– Pirminiais duomenimis, žinau, kad su Federacija sunkiai susisiekti pavyksta. Bendravimas vyks raštu, o dar tik pati pradžia, tai kol kas plačiau ir nieko negaliu komentuoti.

–  Darbo sutartis yra privaloma tokiais atvejais. O savanoriavimo? Ji irgi turėtų būti?

– Susitarti galima ir žodžiu, įstatymas raštu neįpareigoja, bet tirsime, ar nėra darbo sutarties požymių. Ar darbuotoja turėjo klausyti tam tikrų nurodymų, laikytis tam tikrų taisyklių, ar buvo tariamasi dėl darbo užmokesčio ir kitų tvarkų, dėl kurių kyla pagrindas sudaryti darbo sutartį. Būtent šias aplinkybes mūsų inspektoriai pirmiausiai išsiaiškins. 

– Jeigu darbuotojas negavo lapo, neuždėjo parašo, ar sunku įrodyti, kad jis dirbo legaliai?

– Matote, neuždėjo parašo, bet sekmadienį viešoje erdvėje girdėjau, kad turime elektroninius laiškus, kur galbūt buvo tariamasi dėl tų sąlygų. Tai yra įrodymai ir mūsų inspektoriai tirs bei nustatys.

– Priekabiavimo atvejus sunku dažnai įrodyti, jeigu nėra liudytojų. Kaip tai galima atskleisti?

– Žinoma, nustatyti pažeidimą ir inspektoriui kvalifikuoti kaip administracinį nusižengimą, reikia įrodymų. Liudytojų parodymai, galbūt kamerų užfiksuoti veiksmai ir gal tie patys elektroniniai laiškai gali būti. Visa ši visuma gali sudaryti pagrindą taikyti atsakomybę. Tą inspektoriai ir žiūrės.

– Kiek laiko užtruks tyrimas ir tada jis bus perduotas policijai?

– Jeigu nustatysime nelegalų darbą, mes taikysime atsakomybę. O jeigu paskui nustatysime ir priekabiavimą darbe, taip pat Darbo inspekcija taikys atsakomybę. Tyrimai užtrunka iki mėnesio.

– Kokios sankcijos gali grėsti darbdaviui dėl nelegalaus darbo?

– Atsakomybę prisiima du subjektai – juridinis asmuo ir vadovas. Juridinio asmens vadovui bauda prasideda nuo 1000 eurų, o juridiniam asmeniui – nuo 800 eurų.

LNK.lt primena, kad sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ didelio dėmesio sulaukė dailiojo čiuožimo čempionate dirbusios Kajos Elenos Brilės įrašas, kuriame teigiama, jog renginio metu grubiu elgesiu pasižymėjo sporto žurnalistas ir Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentas V. Jasutis. Mergina nurodė, kad buvo nepagrįstai išmesta iš „Žalgirio“ arenos, kuomet susiginčijo su žurnalistu, kuris esą trukdė darbui.

Kaip vėliau skelbė portalas „Delfi“, pats V. Jasutis tokius kaltinimus neigia ir vadina tai provokacija. „Tai visiška provokacija. Ji pateko ant teisėjų platformos, kurioje negalėjo būti jokių pašalinių žmonių“, – kalbėjo jis.

Pradėti tyrimą dėl šio incidento raginio ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Pagal Užimtumo įstatymą nelegaliu darbu laikomos darbuotojo pavaldžiai darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliekamos funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba laiku nepraneša apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taip pat, jei dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

VDI nustačiusi, kad darbdavys padarė pažeidimą, įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas. Taip pat, įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius dvejus metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2896 iki 5792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad didelių baudų įmonės išvengtų, jeigu nustačius nelegalaus darbo atvejį dar iki baudos paskyrimo žmogus bus įdarbintas oficialiai sumokant jam trijų mėnesių minimalios algos (MMA) dydžio darbo užmokestį. Nuo sausio MMA sieks 924 eurų (iki mokesčių).

„Tada atsipirktų (už nelegalių darbuotojų įdarbinimą – BNS) minimalia bauda – trimis minimaliomis algomis. Praktikoje tų baudų nuo apyvartos neturėtų būti, nebent darbdavys prieštaraus ir nelegaliai dirbusio žmogaus neformins“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete penktadienį teigė viceministras.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė siūlo baudos jokiais atvejais nesieti su įmonės metinėmis pajamomis.  

Pasak jos, pramonininkai taip pat siekia, kad visiems darbdaviams būtų nustatyta vienoda bauda  – nuo 3 iki 12 MMA.

Lietuvos Statybininkų asociacijos direktorius Dalius Gedvilas siūlo taikyti tik fiksuotas, kad ir didesnes baudas bei kitas priemones

„Administracinės baudos gal ir gali išspręsti problemas dalį šešėlio likviduojant statybos sektoriuje, tačiau manome, kad baudos skyrimas nuo metinės apyvartos yra visiškai nelogiška. Viešam interesui arba visuomenei padarytos žalos mastas dėl vieno žmogaus, jeigu jį pagauna nelegaliai dirbant statybose, nėra toks ženklus“, – komitete teigė D. Gedvilas. 

„Skaidriai dirbančio asmens kodo neturėjimas statybvietėje neturėtų sukelti kažkokių esmingų poveikio priemonių pačiai įmonei“, – pridūrė jis.

Pasak D. Gedvilo, nelegaliai dirbančius žmones įdarbinančios įmonės yra mažos, gauna nedideles pajamas ir todėl joms skirtos baudos yra nedidelės. 

„Jie išlošia konkurencinėje kovoje, nes moka nedideles baudas, o mums, gavus tokias baudas, iškyla veiklos tęstinumo klausimas“, – teigė D. Gedvilas. 

Užimtumo įstatymo projekte numatyta, kad darbdaviams už nelegalius darbuotojus būtų skiriama bauda nuo 2 iki 3 proc. metinių įmonės pajamų. Ji negalėtų būti mažesnė negu 3 MMA už kiekvieną „nelegalą“, bet ne didesnė negu 0,5 mln. eurų.

Pataisos dabar svarstomos Seime ir dėl jų parlamentarai apsispręs pavasarį.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti pluoštą įstatymų pataisų, kuriomis siūloma pradėjusiems dirbti bedarbiams leisti 12 mėnesių per penkerius metus nemokėti skolų, dažniau tikrinti siekiant nustatyti ar įtariant nelegalaus darbo atvejus, taip pat skatinti pranešti apie juos.

Siūloma mažinti išskaitas iš atlyginimo ir jas labiau diferencijuoti pagal pajamas: uždirbantiems iki 1 minimalaus atlyginimo (MMA) išskaita mažinama iki 10 proc. atlyginimo (vietoj 20 proc. arba 30 proc. dabar), uždirbantiems tarp 1 ir 2 MMA – 30 proc., o virš 2 MMA – 50 proc, o šie išskaitymai būtų taikomi ir jau dirbantiems bei skolas grąžinantiems asmenims.

Nuo 2024 metų liepos už nelegalaus darbo pažeidimą siūloma darbdaviui taikyti 2–3 proc. įmonės apyvartos baudą, o minimali bauda siektų tris minimalias algas (MMA) – 2,8 tūkst. eurų – už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, tuo metu maksimali bauda siektų 0,5 mln. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 1 mln. eurų. 

Beveik septyni iš dešimties skolininkų nedirba arba dirba nelegaliai. Turime apie 4 mlrd. eurų skolų.

 

„Tokias griežtas baudas palaikė darbuotojų atstovai, nes už nelegalų darbą turi būti pati griežčiausia atsakomybė“, – pristatydama pataisas teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Anot jos, nelegalų darbą galėtų mažinti pažeidėjų viešinimas: „Valstybinės darbo inspekcijos svetainėje būtų viešinami nelegalaus ir kitų darbo įstatymų pažeidėjai, kad darbuotojai ir planuojantys įsidarbinti galėtų pasižiūrėti, ne tik koks vidutinis darbo užmokestis, vyrų ir moterų atlyginimo skirtumas, bet ir ar darbdavys yra baustas už nelegalų darbą ar kitus pažeidimus“.

Jei apyvartos dydžio nustatyti negalima arba jis mažesnis nei 300 MMA, bauda būtų nuo 3 iki 12 MMA – nuo 2,8 tūkst. iki 11,1 tūkst. eurų (dabar – nuo 868 iki 2,9 tūkst. eurų už kiekvieną asmenį).

Bedarbio statusas nebus naikinamas nelegaliai dirbusiam asmeniui, kuris pats praneš apie tai kontroliuojančioms institucijoms ir su jomis bendradarbiaus.

M. Navickienė tikino, kad pataisos skatins įsiskolinusius žmones grįžti į darbo rinką, įsitvirtinti joje bei padidinti jų vienintelio būsto apsaugą.

Pasak jos, skaičiai apie skolininkus „atrodo tikrai šokiruojančiai“ – apie 200 tūkst. suaugusių žmonių Lietuvoje turi skolų.   

„Grubiai kas dešimtas suaugęs žmogus (turi skolų – BNS). Beveik septyni iš dešimties skolininkų nedirba arba dirba nelegaliai. Turime apie 4 mlrd. eurų skolų. Per 2022 metus buvo išieškota tik 6 proc. – apie 225 mln. eurų, o skolų padidėjo dar apie 600 mln. eurų. Vadinasi, turime pripažinti, kad situacija su skolų išieškojimu ir su žmonių motyvacija dirbti yra tikrai negera ir ją reikia taisyti“, – parlamentarams teigė ministrė.

Ministrė pabrėžė, kad skolų išskaitų pokyčiai nepalies gyventojų, kurie yra įsiskolinę, nes nemoka alimentų vaikams.