„Į pasiūlymą rašyti papildomame paso lape arba kitoje kortelės pusėje mes žiūrime kaip į deklaratyvią nuostatą, kuri realiai neturėtų teisinės galios, todėl neišspręstų klausimų, susijusių su pavardžių rašyba“, – sakė K.Dieninis projektą dėl pavardžių rašymo papildomame puslapyje trečiadienį aptarusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje.

Pasak K.Dieninio, departamentas vertino, ar siūlomas reguliavimas neapsunkina judėjimo tarp Europos Sąjungos valstybių narių, nes laisvas judėjimas – viena pamatinių laisvių Bendrijoje.

„Jei nesutampa sutuoktinių pavardės, ar sutuoktinių ir jų vardų pavardės, tai gali keti klausimą dėl kelionių, diplomų pripažinimo, ir šie klausimai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo buvo vertinami kaip galimi ribojimai, o jei yra ribojimas, jis turi būti pateisinamas tam tikrais tikslais. Šiandien mes turime Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomonę, kad galimos išimtys iš bendrinės lietuvių kalbos taisyklių, siejamos su santuokos sudarymu su užsienio piliečiu, su vaikais“, – kalbėjo departamento atstovas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį aptarė projektą, kuris parlamentui buvo pateiktas dar praėjusią kadenciją piliečių iniciatyva, surinkus daugiau kaip 50 tūkst. parašų. Projektas siūlo originalią pavardžių rašybą leisti papildomame paso puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje.

Projektą praėjusią kadenciją buvo apsvarstę ir papildomais paskirti Seimo komitetai, tačiau projektą nori apsvarstyti ir naujosios kadencijos politikai, tad Švietimo ir mokslo komitetas sprendimą dėl jo priims sulaukęs naujų komitetų išvadų. Trečiadienį svarstymas apsiribojo ETD atstovo išklausymu.

Seime šiuo metu yra bent keli alternatyvūs projektai dėl pavardžių rašybos, vieni politikai siūlo leisti asmens dokumentuose pagrindiniame puslapyje naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kita stovyklą originalią pavardžių rašybą kaimyninės Latvijos pavyzdžiu siūlo leisti papildomame paso puslapyje.

Dviem tokiems alternatyviems projektams praėjusią savaitę buvo pritarta po pateikimo, pagrindiniu jiems paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

70 Seimo narių teikiamu liberaliuoju įvardinamu projektu numatoma, kad originali pavardės rašyba lotyniškos abėcėlės rašmenimis būtų galima, jei „jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė“.

Pasak pataisų iniciatorių, siūlomas reguliavimas leistų „išimtiniais atvejais asmens ar kituose dokumentuose būtų leidžiama vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, įskaitant raides „q“, „w“ bei „x“, kaip daugumoje Europos šalių, išskyrus Lietuvą ir Latviją, kurių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo“.

Alternatyvus projektas numato, kad nelietuvių tautybės asmens vardas ir pavardė Lietuvos išduodamuose asmens dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis. Taip pat asmens prašymu jo vardas ir pavardė Lietuvos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje būtų papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis.

Iniciatorių teigimu, jų siūlymas ne tik užtikrins vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą, taip pat teisę į bendrą šeimos pavardę, bet ir „konstitucinį imperatyvą saugoti valstybinę lietuvių kalbą“.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos teismai yra priėmę keletą neskundžiamų sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, tačiau siekiantys originalių pavardžių nėra šiais sprendimais patenkinti.

Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai. Originalios rašybos įteisinimo šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Politikas teigia pasigendąs partijos deleguotos teisingumo ministrės Mildos Vainiutės nuosaikesnės pozicijos šiais klausimais.

„Aš pasisakau „už“, partija, esu tikras, pasisako „už“, nes tai yra mūsų vertybės ir politinėje programoje partijos tai įrašyta. Bet koalicijos partneriai yra „prieš“, nepaisant to, kad premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad yra „už“, bet didelė dalis frakcijos priešinasi. Kitas dalykas, reikia iš socialdemokratinio kampo padėti pamatyti tai ir pačiai ministrei (M.Vainiutei – BNS), nes kiek aš esu girdėjęs jos komentarų, taip pat ir Vyriausybės valandos metu, tai nekoreliuoja su socdemine, kairiąja politika ir nuostatomis. Bet mes padėsime ministrei šioje vietoje susigaudyti“, – BNS sakė G.Paluckas.

Jis neabejojo M.Vainiutės teisine kompetencija, pabrėždamas, kad ministrė yra teisės profesionalė.

„Bet šiuo atveju ministrė ministre yra ir todėl, kad ji atstovauja socialdemokratams. Į tai įeina ir socialdemokratų nuostatų atstovavimas. Taigi tuos dalykus su ministre mes aptarsime, aš ją padrąsinsiu būti kairesne ir laikytis partijos politinės programos“, – žadėjo G.Paluckas.

Paklaustas, ar socialdemokratai teiks atitinkamas įstatymų pataisas, vadovas pabrėžia, kad valstiečiams, opozicijai priešinantis partnerystės įteisinimo idėjai „demaršų neverta daryti“.

„Pirmiausia, tai kiršina visuomenę. Bus aktyvi viešoji diskusija, todėl daryti veiksmą reikia tuomet, kai tu esi įsitikinęs bent jau 50 procentų, kad jis pavyks. Tam reikia suburti kažkokią koaliciją, palaikymą šiam klausimui Seime. Mes pasižiūrėsime, apšnekėsime su kitomis frakcijomis, pažiūrėsime, kiek pasikeitė mūsų koalicijos partnerių nuomonė. Jei premjeras sako, kad jis problemų nemato, ir turint galvoje, kad jis turi nemenką įtaką frakcijoje, galbūt, žiūrėkite, mes surinksime tuos visus balsus ir išspręsime šį klausimą kartą ir visiems laikams“, – svarstė socialdemokratas.

Jo nuomone, Socialdemokratų partijos frakcija balsuos už Seime šiuo metu registruotas pataisas dėl nelietuviškų pavardžių oficialiame paso puslapyje ir taip nuosekliai laikysis savo pozicijos.

„Problemos dėl pilnos lotyniškos abėcėlės mes nematome. Tikrai dėl to nematau jokių problemų lietuviškai kultūrinei tapatybei, tai daugiau akcentuojama dešinėje tradicionalistų pozicijoje, bet atgarsį randa – ir čia yra bėda – mūsų koalicijos partnerių gretose. Nei aš, nei socialdemokratai nematome jokių problemų šioje vietoje, tai yra tikrai sureikšminama, šiek tiek priešinamos tautinės bendrijos“, – kalbėjo G.Paluckas.

Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, tačiau realiai institutas neveikia, nes iki šiol nėra specialaus įstatymo. Naujausiais „Vilmorus“ apklausos duomenimis, vienos lyties partnerystei neprieštarauja apie dešimtadalis gyventojų.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Iniciatyvų įteisinti pavardžių rašybą būta ir anksčiau, naujausia – pusės Seimo narių prašais inicijuotos pataisos, kurios leistų pavardes lotyniškos abėcėlės pagrindu rašyti pagrindiniame paso ir tapatybės kortelės puslapyje.

Pernai gruodį į pareigas skiriama M.Vainiutė sakė, kad dėl homoseksualų partnerystės įteisinimo bus ieškoma „bendro sutarimo“ visuomenėje, o dėl pavardžių klausimo, anot jos, pirmiausia bus atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo išaiškinimą.

Nepritartų alkoholio draudimui festivaliuose

Naujasis valdančios socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, jog noras uždrausti alkoholio prekybą masiniuose renginiuose ir festivaliuose yra absurdiškas bei nepadėtų kovoje su alkoholizmu.

„Su tais festivaliais, ši draudimų kultūra įgauna labai keistas formas. Narkotikus vartoti festivaliuose galima? Neleidžiama. Ar jie vartojami? Vartojami. Kaip uždrausi vartoti alkoholį festivaliuose? Eis draugovininkai, baudžiamieji būriai ir lieps papūsti kaip Naisiuose? Tai yra absurdas. Jeigu uždrausi prekiauti alkoholiu, tai žmonės savo atsiveš. Tada išvaikysi iš renginio žmones. Čia galima iki absurdo nueiti. Alkoholizmas yra problema ir be socialinių bei edukacinių priemonių ši problema niekur nėra išspręsta“, - BNS sakė G.Paluckas.

Anot jo, tokie drastiški alkoholio prekybos draudimai kiršina visuomenę, apsunkina galimybes organizuoti masinius renginius bei festivalius ir iš esmės nesprendžia alkoholizmo problemos Lietuvoje.

G.Paluckas teigė, jog pats alkoholio nevartoja.

Parlamente šiuo metu yra svarstomas piliečių iniciatyvinės grupės siūlymas, kad prekyba alkoholiu būtų uždrausta visuose masiniuose renginiuose, mugėse ir parodose. Iniciatyvą svarsčiusi Vyriausybė balandžio viduryje pasiūlė Seimui sušvelninti formuluotę ir numatyti, kad atskiros savivaldos institucijos būtų įgaliotos pačios spręsti prekybos alkoholiu viešų renginių metu klausimą. Galutinį sprendimą dėl šių pakeitimų priims Seimas, galintis ir neatsižvelgti į Vyriausybės išvadą.

Masinių renginių ir festivalių organizatoriai praėjusią savaitę kalbėjo, jog jeigu politikai patvirtintų planus dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo masiniuose renginiuose, tai padidintų festivalių bilietų kainas arba lemtų jų iškėlimą į kitas valstybes.

Seime taip pat svarstomas siūlymas leisti alkoholiu  nuo pirmadienio iki šeštadienio prekiauti nuo 10 iki 20 valandos, o sekmadieniais - iki 15 valandos. Dabar parduotuvėse alkoholio galima įsigyti nuo 8 iki 22 valandos visą savaitę. Be to, siūloma, kad alkoholio būtų galima nusipirkti tik sulaukus 20 metų. Dabar jo galima įsigyti nuo 18 metų. Visi minėti pasiūlymai yra užregistruoti keliuose įstatymų projektuose.

Šių priemonių iniciatoriai sako, kad jos Lietuvoje padės sumažinti alkoholio vartojimą, kuris yra vienas didžiausių pasaulyje.

G. Paluckas: turi atsisakyti Seimo nario mandato

Seimui patvirtinus, kad socialdemokratas Mindaugas Bastys veikė prieš Lietuvos interesus, parlamentaras turėtų nebedaryti žalos sau ir partijai bei atsisakyti mandato pats, sako išrinktasis Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas.

„Dėl Mindaugo Basčio visi svarstymai partijoje yra praėję, aš nieko neberevizuosiu, frakcija turi savo nuomonę, partijoje yra nuomonė šiek tiek kitokia. Siūlymas yra tikrai Mindaugui įvertinti galimybes, pasinaudoti ta proga, kad jis paaiškinimus ir visus kitus atsakymus gali teikti ir atsisakęs mandato. Nes (...) jei tai pasieks finalinę stadiją, tas mandatas bus atimtas“, – pirmadienį BNS sakė G.Paluckas.

Anot jo, klausimą galėtų kelti ir partijos vadovybė, tačiau anksčiausiai tai esą būtų daroma tik gegužės viduryje, kai bus suformuota nauja valdyba, bet iki to laiko „šis klausimas jau bus padaręs visą įmanomą žalą tiek partijai, tiek Mindaugui“.

„Savo nuomonę esu pasakęs, ką Mindaugas turėtų padaryti, bet kokių nors atskirų įpareigojimų, viešo linčiavimo ar santykių aiškinimosi tikrai nebus, nes jau visa informacija įmanoma yra patiekta viešumai. Jis turėtų pasinaudoti proga ir dabar atsisakyti mandato“, – pabrėžė išrinktasis socialdemokratų vadovas.

Seimas praėjusią savaitę patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadas, kad M.Bastys veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Rusijai dirbančiais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui. Šiuo metu parlamente dirba M.Basčio apkaltos komisija, ji iki gegužės 15-osios turėtų pateikti išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą Socialdemokratų frakcijos atstovui. M.Bastys visus kaltinimus neigia ir pabrėžia Seimo nario priesaikos nesulaužęs.

Šis reikalavimas galiotų ir užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos pilietybę, ir su užsienio piliečiais susituokusiems lietuviams, ir nelietuvių tautybės Lietuvos piliečiams.

Toks Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas Seime registruotas ketvirtadienį.

Projekte nurodoma, kad Lietuvos išduodamuose asmens dokumentuose vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis. Jame pažymima, kad nelietuvių tautybės asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose taip pat rašomi lietuviškais rašmenimis. Šio asmens prašymu jo vardas ir pavardė rašomi su galūne (sugramatinta forma) arba be galūnės (nesugramatinta forma).

Jeigu nelietuvių tautybės asmenys pageidautų, jų vardas ir pavardė paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai galėtų būti įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iniciatorių teigimu, šis įstatymo projektas – tai subalansuotas būdas išspręsti asmenvardžių rašymo klausimą, kuris aktualus įvairių tautybių Lietuvos piliečiams. Anot jų, projektas atitinka visus tarptautinius reikalavimus, taip pat ir Lietuvos Konstitucijos nuostatas.

„Pastaraisiais metais daugėja Lietuvos piliečių, sudarančių santuoką su kitų valstybių piliečiais ir pasirinkusių jų pavardes, taip pat tokiose santuokose gimstančių vaikų, kurie turi teisę turėti Lietuvos pilietybę, todėl atsiranda poreikis užtikrinti galimybę asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis)“, – teigia projekto autoriai.

Panašus projektas Seimui jau yra pateiktas. 2015 metų piliečių iniciatyva buvo surinkta beveik 70 tūkst. Lietuvos piliečių parašų dėl asmenvardžių rašymo. Tačiau projektas tik buvo pateiktas Seimui ir guli komitetų stalčiuose.

Tuo metu šią savaitę grupė žinomų Lietuvos žmonių išplatino kreipimąsi į prezidentę, Seimą, Vyriausybę ir Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kad „būtų pagaliau baigtas 25 metus trunkantis tyčiojamąsis iš Lietuvos piliečių ir būtų įtvirtinta civilizuota asmenvardžių rašyba naudojant lotyniškosios abėcėlės raides Q, X ir W tvarką tais atvejais, kai dėl šių Lietuvos piliečių kilmės, istorinių protėvių ir šeiminio statuso, pagrįstų pirminių tapatybės dokumentų (išduotų gimimo ir santuokos liudijimų, įstatymo leidžiamais atvejais turimų kitos valstybės pasų) šios raidės yra būtinos jų vardų ir pavardžių rašyboje“.

To paties prašo ir teismuose dėl pavardžių rašymo nelietuviškos abėcėlės raidėmis Lietuvos piliečiams atstovaujantis Europos žmogaus teisių fondas.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs sprendimus dėl kelių Lietuvos piliečių, kad jų pavardės tiek pasuose, tiek tapatybės kortelėse turi būti įrašytos ir lietuviškais, ir nelietuviškais rašmenimis. Tačiau įrašas nelietuviškai galimas tik antrame dokumento puslapyje.

Anot Europos žmogaus teisių fondo, toks sprendimas netenkina asmenų, kurių pavardės originaliai turi būti rašomos nelietuviškais rašmenimis.

„Priėmus įstatymą, numatantį pavardžių įrašus kitų įrašų puslapyje, problema liktų neišspręsta. Tokie įrašai nelaikytini oficialiais – atitinkamai Lietuvos piliečiai ir toliau susidurtų su nuolatiniais nepatogumais tiek viešame, tiek privačiame gyvenime“, – teigiama fondo pranešime.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.

Praėjusios kadencijos Seime svarstyti du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides X, W, Q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje.

Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Šią savaitę galutinę pergalę teismų maratone pasiekė dvi šeimos - Jaquet (Žakė) ir Gorecki- Mickiewicz (Gorecki-Mickevič). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) įpareigojo jų vaikų, Lietuvos piliečių pasuose įrašyti pavardes nelietuviškais rašmenimis - su raidėmis q, w ir x. Šį įrašą migracijos pareigūnai įpareigoti įtraukti ne pagrindiniame paso puslapyje, kuriame turėtų likti lietuviška asmenvardžių versija, o kitų įrašų skyriuje. Teismas be kita ko dar kart sukritikavo ir įstatymų leidėjus, jog įstatymai neužtikrina piliečių teisių šioje srityje.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako į tai atkreipęs dėmesį, bet kol kas jis negali garantuoti, jog pavardžių klausimas bus svarstomas jau pavasario sesijoje.

„Girdime teismų išvadas, ekspertų komentarus. Vardų pavardžių klausimas išlieka aktualus ir pavasario sesijos metu dėsime daug pastangų, kad šis klausimas būtų įtrauktas į Seimo darbų dienotvarkę. Vis tik norime, kad visi Lietuvos piliečiai jaustųsi gerai, būtų gerbiamos jų teisės ir girdimi poreikiai“, - komentare BNS teigia parlamento vadovas.

Šeimos dėl vaikų teisės į originalią pavardę pase bylinėjosi su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba. Tačiau valdybos viršininkė Jurgita Trijonienė konstatuoja: net ir sulaukus galutinio nepalankaus teismo verdikto, sprendimas nebus įgyvendinamas, nes to daryti neleidžia įstatymai, įpareigojantys asmenvardžius asmens dokumentuose rašyti tik lietuviškai.

„Pagal teisinę sistemą, šioje vietoje teisės aktas turi didesnę juridinę teisinę galią, nei teismo sprendimas. Bet mes bandysime kreiptis į aukštesnes institucijas, kad būtų inicijuojami teisės aktų pakeitimai, kad viską galėtumėme įvykdyti teisėtai ir tvarkingai“, - BNS migracijos įstaigos poziciją išsakė J.Trijonienė.

Ji informavo, kad, be kita ko, šiuo metu Asmens dokumentų išrašymo centras neturi ir techninių galimybių išduoti paso nelietuviškais rašmenimis kitų įrašų skyriuje. Patys Centro atstovai BNS teigė, kad šiuo metu jie nėra informuoti apie poreikį išduoti tokius dokumentus. Artimiausiu metu centro vadovybė rengia pasitarimą ir bus ieškoma galimų techninių sprendimų.

Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas sako, kad visą iniciatyvą įteisinant nelietuviškų pavardžių rašybą šiuo metu turi Seimas. Anot jo, kol kas dar bus laukiama, kaip LVAT pasisakys likusiose pavardžių bylose kitą savaitę.

Šiose bylose ieškovams atstovaujanti Europos žmogaus teisių fondo vadovė Evelina Baliko sako, kad klientų netenkina ir teismų sprendimai, ir neišspręstas pavardžių rašybos reglamentavimas, tad dėl dviejų Lietuvoje jau išnagrinėtų bylų ketinama kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komitetą. Apie šiuos atvejus jau informuotos ir Europos Komisijos institucijos.

„Klientai, kurių jau turime galutinius sprendimus, t.y. Jaquet ir Mickiewicz, be abejo, su tokiais teismo sprendimais nesutiks. Nes  šiuo atveju yra taip, kad gyventojų registre turime oficialų įrašą originalu, pase oficialus įrašas įrašas būtų lietuvių kalba ir be abejo nesutaptų duomenys. Jei jis nueitų į bet kokią įstaigą, ji pamatytų skirtingus duomenis gyventojų registre ir pase, tai visiškai neatitiktų tapatybės“, - teigė E.Baliko.

Anot jos, jau šią savaitę abi šeimos ketina kreiptis į migracijos valdybą dėl dokumentų išdavimo - jei institucija dokumentus išduoti atsisakys, bus dar kartą kreipiamasi į teismą, šįkart - dėl sprendimo nevykdymo. Teisininkė taip pat pažymi, kad jos atstovaujamos šeimos sutiktų su teismo sprendimu, jei įrašas kitų įrašų puslapiuose būtų lygiavertis oficialiajam.

„Bet kadangi jis nebus lygiavertis ir visiškai jokios reikšmės neturės, jis bus kaip ir bet koks paveiksliukas, kurio tu negali naudoti“, - pabrėžė E.Baliko.

Antradienį teismas priims sprendimus Pauwels ir Wardyn byloje. E.Baliko pažymi, kad ypač laukiama sprendimo Wardyn byloje, nes čia teismas pirmąkart turės pasisakyti dėl pavardės rašybos nebe pase, o asmens tapatybės kortelėje.

Per kelerius pastaruosius metus teismai jau yra įpareigoję įrašyti pavardes nelietuviškomis raidėmis Lietuvos piliečių santuokos, gimimo liudijimuose. Savivaldybių Civilinės metrikacijos skyriai, pradžioje atsisakę įrašyti nelietuviškas pavardes, teismų sprendimų paprastai nebeskundžia ir pageidaujamus dokumentus išduoda.

Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.

Praėjusios kadencijos Seime svarstyti du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių rašybą tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi 50 tūkst. parašų.

Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Naujos kadencijos Seimas šio klausimo dar nesvarstė.

Viešajai įstaigai „Europos žmogaus teisių fondas“ dirbanti teisininkė atstovavo arba vis dar atstovauja Wantens (Vantens), Pauwels (Pauvels), Weston (Veston), Wardyn (Vardyn), Mickiewicz (Mickevič) ir kitoms šeimoms bylose dėl pavardžių rašybos įvairuose dokumentuose - gimimo, santuokos liudijimuose, pasuose. Pastaruoju metu priimi jau keli palankūs teismų sprendimai, o atsakingos Lietuvos institucijos - savivaldybių migracijos skyriai, Teisingumo ministerija ir kitos - sprendimų neskundžia.

Teismuose dėl pavardžių kovoja lietuvaitės

E. Baliko sako, kad 95 proc. teismus pasiekiančių bylų yra būtent dėl už užsieniečių ištekėjusių lietuvių. Ji sako, kad vos kelios bylos buvo dėl tautinių mažumų atstovų, siekiančių originalios vardų ar pavardžių rašybos, pvz. Lietuvos žydų šeima nori duoti vaikui vardą Anna su dviem „n“, remdamiesi, jog taip įrašyta Šventajame rašte. „Yra vienetai, kurie iš teismo prašo tokio vardo. Bet jei kalbėsime apie bauginančias ir „neegzistuojančias“ raides q, w, x, kalbame apie už užsieniečių ištekėjusias lietuves“, - penktadienį surengtoje konferencijoje apie pavardžių rašybos problemas sakė ji.

Seime jau kurį laiką svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x,  w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje.

Tiek E. Baliko, tiek kiti konferencijoje dalyvavę nevyriausybininkai pasigenda politikų aktyvumo. Jie tvirtina gavę pažadą, jog Seimas vėl imsis projektų gegužę, tačiau kol kas klausimai į plenarinių posėdžių darbotvarkes netraukiami. Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės atstovas spaudai BNS sakė negalintis pasakyti, ar klausimas bus apsvarstytas dar iki sesijos pabaigos, nes šiuo metu „prioritetas teikiamas socialiniam modeliui“.

„Yra nesprendžiama ir teismai tą perima į savo rankas“,  - pažymi E.Baliko.

Pasuose - ir naujos pavardės su „w“

Jos pateiktais Registrų centro duomenimis, pernai Lietuvoje buvo 13 atvejų (2 vardai ir 11 pavardžių), kuomet galiojančiuose Lietuvos piliečių pasuose ar tapatybės kortelėse įrašyta raidė w. 2013-aisiais tokių galiojančių dokumentų buvo tik 6, 2014-aisiais jų jau padaugėjo iki 31. Daugiausia nelietuviškos rašybos galiojančiuose asmens dokumentuose pavyzdžių pernai buvo su dviguba „n“ (iš viso 436), su „rz“ (418), dviguba „t“ (154). Raidė „x“ pernai buvo 17-oje vardų ir pavardžių pasuose ir kortelėse (2014-aisiais buvo 13, 2013-aisiais - 22). Raidė „q“ pernai buvo 4 galiojančiuose asmens dokumentuose, užpernai - 3-juose.

Pasak E.Baliko, duomenys rodo, kad Lietuvos piliečių pasuose ar kortelėse nelietuviškas originalias pavardes teritorinės migracijos valdybos įtraukė dar pernai.

„Drįstu manyti, kad tai yra mišrių šeimų atstovai. Bet pagal duomenis, kurie yra senesni, įrašų buvo ir iki 2011 metų. Tai nėra nauja - Lietuvos registruose tokie įrašai buvo žymiai seniau, ir niekas jų nekvestionavo. Tik kai buvo registruoti teisės aktai dėl pavardžių rašybos, pradėta kalbėti apie lietuvių kalbos apsaugą ir kitus dalykus“, - BNS sakė teisininkė.

Ji sako, kad šiuo metu yra dar apie 350 Lietuvos tarnybų asmenų gimimo liudijimų, kur įrašytos pavardės neatitinka deklaruojamų lietuvių kalbos reikalavimų - nepaisant to, remiantis gimimo liudijimais nauji dokumentai su dvigubomis raidėmis, w, x, ar q nėra išduodami.

Pergalės laukė 9 metus

Lietuvę vedęs Lenkijos pilietis Lukaszas Wardynas (Lukašas Vardynas) tvirtina, kad jo šeima pastaruosius devynerius metus dalyvavo 6 bylose ir tik šiemet pasiekė, kad originali pavardė Wardyn būtų įrašyta šeimos vaiko gimimo liudijime - tai padaryti teismas įpareigojo šį balandį. Jis laukia sprendimų, jog pavardė būtų įrašyta ir vaiko pase, teismas turėtų šią bylą atversti birželio pabaigoje.

L.Wardynas taip pat atkreipė dėmesį, jog dauguma lietuvių laiko pinigus bankuose, kurie oficialiai rašomi nelietuviškai, pvz., „Swedbank“, „Parex“ - Lietuvos įstatymai leidžia registuroti kompanijas su nelietuviškais rašmenimis.

„Kodėl tuomet mano pavardė yra nelegali? Ne, ji nėra nelegali. Tai kodėl turiu pasikeisti savo pavardę?“, - stebėjosi jis.

Anot jo, skirtingos jo, žmonos ir vaiko pavardės ne tik sukuria problemų keliaujant, tvarkant įvairius dokumentus, bet ir moralinę dilemą, jog „mano žmona nėra mano žmona“.

„Suprantu, Lietuvos siekis saugoti kalbą yra esminis. Tačiau svarbu yra tai, kaip sprendžiamas kalbos klausimas. Šiandien Lietuvoje vyrauja negatyvus kalbos išsaugojimo klausimų sprendimo būdas“, - priekaištavo jis.

Išsigelbėjimas - kitos šalies pasas

Lenkijos poeto Adomo Mickevičiaus provaikaitis, Prancūzijos pilietis Romanas Goreckis - Mickiewiczius (Mickevičius) stebisi, kad jo Lietuvos ir Prancūzijos pilietybę turinčiai dukrai anksčiau išduotame pase buvo įrašyta tiek originali pavardė, tiek ir vardas Alexia, tačiau prieš metus siekiant pratęsti paso galiojimą, atsisakyta įrašyti nesulietuvintą vardą ir pavardę. Jis pažymi, jog Vilnius ir yra unikalus dėl savo daugiakalbystės, tačiau šie sprendimai piliečius esą skirsto į „pirmarūšius ir antrarūšius“

„Dabar ji gali keliauti su prancūzišku pasu. Bet aš galiu suprasti tuos žmones, kurie turi tik lietuvišką pasą - tai yra baisu, nemalonu, ypač dėl to, kad anksčiau tai buvo galima, dabar - nebe (...). Tai yra absurdiška“, - BNS sakė jis.

Su analogiška situacija susiduria ir prancūzo bei lietuvės šeima, kurios vaikui atsisakoma pratęsti pasą su pavarde Jacquet, nors anksčiau tokia pavardė buvo įrašyta.

Kalbininkai išimtims neprieštarauja

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkės pavaduotoja Jūratė Palionytė primena, kad komisija, atsižvelgdama į „šiuolaikinį pasaulį, žmonių santykius, į keliavimą“ sutinka su galimomis išimtimis įstatyme, kai užsieniečių sutuoktiniams ir jų vaikams būtų išduodami dokumentai su originalia užsienietiška pavardės rašyba. Ji taip pat priekaištavo, jog dėl to apsispręsti delsia Seimas.

„Ta pavardė su vienguba „V“ netampa lietuviškesnė, todėl, mūsų manymu, tai lietuvių kalbai tikrai nekenkia (...). Problema ir yra, kad neapsisprendžiame“, - BNS sakė ji.

Šiemet į Lietuvoje išduotus santuokos liudijimus įrašyti ir dviejų už Belgijos piliečių ištekėjusių lietuvių - Miglės Wantens (Vantens) ir Ernestos Pauwels (Pauvels) originalios pavardės. Moterys teismuose siekia, jog tokios pavardės būtų įtrauktos ir pasuose.

Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.

Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje.

Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Grupė visuomenininkų teigia surinkusi reikalingus parašus, kad Seimui būtų teikiamas įstatymo projektas dėl nelietuvių kilmės asmenvardžių rašymo dokumentuose.

Piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlo vardus ir pavardes, jeigu jose yra nelietuviškos raidės „w“, „q“, „x“, leisti rašyti tik papildomame paso puslapyje.

Per du mėnesius surinktus parašus iniciatyvinė grupė trečiadienį įteikė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Iniciatorių skaičiavimu, surinkta 69 tūkst. 244 parašų. Jie teigia, patys išbrokavę 8-10 proc. parašų kaip neatitinkančių reikalavimų.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas sakė, kad paprastai netinkamais pripažįstami 20-30 proc. pateiktų parašų. Kita vertus, jis teigė, kad iš pirmo žvilgsnio atnešti parašai paliko gerą įspūdį.

Įstatymas numato, kad VRK per 15 dienų turi padaryti išvadą, ar surinktas reikiamas skaičius piliečių parašų.

Piliečių iniciatyvinė grupė siekia pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir pateikti Seimui šį siūlymą svarstyti privaloma tvarka. Tam reikėjo, kad šią iniciatyvą savo parašais paremtų ne mažiau kaip 50 tūkst. rinkimų teisę turinčių šalies piliečių.

„Pilietinė akcija sugebėjo surinkti beveik 70 tūkstančių, tai rodo, kad tos labai pesimistinės gaidos dėl mūsų piliečių pilietiškumo gal ir nėra labai pasvertos“, - trečiadienį VRK sakė vienas iš iniciatyvinės grupės narių Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Eugenijus Jovaiša.

Anot jo, aktyviausiai pasirašinėjo Panevėžio regiono gyventojai, ten surinkta apie 16 tūkst. parašų, vilniečiai surinko apie 15 tūkst. parašų. Gana aktyvūs buvo ir klaipėdiečiai.

„Manau, kad Lietuvos partijoms reikia gerai susimąstyti - 70 tūkst. parašų, pilietinė iniciatyva turėtų juos paskatinti galvoti, kad Lietuvos piliečiai nėra pasyvūs žmonės. Šita iniciatyva yra labai taikinga iniciatyva. Mes darome kompromisą, bet nedarome valstybinės kalbos sąskaita. Galime išspręsti šitą klausimą ne valstybinės kalbos sąskaita, ne Konstitucijos pažeidimo, ne įstatymo pažeidimo sąskaita. Tai yra visiems priimtinas kelias“, - kalbėjo E.Jovaiša.

Iniciatyvinės grupės narys ir pagrindinis koordinatorius, politologas Vytautas Sinica vylėsi, kad šis Lietuvos piliečių balsas bus išgirstas Seime.

„Viliuosi, kad pakaks išminties ir politinės valios priimti šią visuomenininkų siūlomą įstatymo projektą ir garbingai išspręsti ne pirmus metus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) eskaluojamą klausimą, keliantį įtampą tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių“, – pranešime spaudai teigė jis.

VRK pirmininko Z.Vaigausko teigimu, kol kas parlamentas yra priėmęs vienintelę piliečių iniciatyvą kaip įstatymą - dėl priešlaikinės pensijos mokėjimo.

Visuomenininkų siūlomas Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos projektas numatytų, kad pagrindiniame asmens oficialių dokumentų puslapyje vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba galėtų būti paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Panašų projektą anksčiau parlamentui yra pateikusi grupė Seimo narių, tačiau šiam projektui siūlo nepritarti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis ragina leisti Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis, jeigu pateikiamas dokumento šaltinis su tokia pavarde ar vardu.

Iniciatyvinei grupei priklauso rašytojas publicistas Vytautas Rubavičius, istorikas Eugenijus Jovaiša, aktorius Gediminas Storpirštis, politologas V.Sinica ir kiti.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siūlo įstatyme įteisinti Lietuvos piliečių pavardžių rašymą nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu yra pripažįstamas šaltinis.

Tai numatyta VLKK pateiktoje išvadoje Seimo svarstomam Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektui.

Komisija siūlo straipsnį dėl pavardžių ir vardų rašymo formuluoti taip: Lietuvos piliečių vardai ir pavardės valstybės bei savivaldybių įstaigų išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus tuos atvejus, kai asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai išduodami pagal Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamą dokumento šaltinį, kuriame vardas ir pavardė įrašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.

„Kalbos komisija nesiūlo jokių naujų dalykų, ji seniai laikosi pozicijos, kad tam tikroms kategorijoms Lietuvos piliečių galėtų būti leidžiama asmens dokumentuose turėti vardus ir pavardus, parašytus nelietuviškais rašmenimis“, - pirmadienį BNS sakė VLKK pirmininkės pavaduotoja Jūratė Palionytė.

Ji priminė, kad anksčiau VLKK yra teikusi Seimui išvadą Vardų ir pavardžių įstatymo projektams, kur sakė, kad Lietuvos piliečių, sudariusių santuokas su užsieniečiais, ir jų vaikų asmens dokumentuose pavardės galėtų būti rašomos nelietuviškais rašmenimis.

„Šiam (Valstybinės kalbos konstituciniam) įstatymui mes pasiūlėme apibendrintą formuluotę. Manytume, kad tai yra ne šito įstatymo objektas tiksliai nustatyti“, - teigė J.Palionytė.

Anot jos, būtent Vardų ir pavardžių įstatyme reikėtų nurodyti, kas galėtų būti patikimais pripažįstamais šaltiniais, kuriais remiantis būtų galima įrašyti pavardę į šiuolaikinį pasą ar asmens tapatybės kortelę.

„Mūsų nuomone, jeigu ir šiame įstatyme būtų labai konkrečiai viskas išvardyta, būtų tam tikras įstatymas įstatyme. Bet tai yra diskusijų objektas“, - BNS sakė VLKK vicepirmininkė.

Šiuo metu Seimas svarsto naujos redakcijos Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektą, taip pat du alternatyvius įstatymų projektus dėl originalios pavardžių rašybos asmens dokumentuose. Vienas projektas leistų originalią  pavardės rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje, alternatyvus - tik papildomame paso lape.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti originalią pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius antradienį sakė tikįs, kad įstatymas dėl nelietuviškų pavardžių rašybos dokumentuose bus priimtas rudenį, prieš tai gavus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadas.

Tai premjeras teigė žurnalistams Šalčininkuose, likus kelioms valandoms iki numatomo įstatymo projekto pateikimo Seime.

Anot ministro pirmininko, įstatymo projektas, kuriuo būtų leidžiama originali pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis, antradienį per pateikimą turėtų sulaukti paramos, o po to prieš galutinius balsavimus bus prašoma kalbininkų išvadų.

„Kiek turėjau informacijos iš koalicijos partnerių, tai buvo pasakyta, kad bus pritarta - aišku, gal nevieningai. Po pateikimo įstatymo projektas bus persiųstas Valstybinės kalbos komisijai ir iš jų lauksime išvadų. Tikiuosi, kad jis bus priimtas rudenį“, - žurnalistams Šalčininkuose sakė premjeras, likus kelioms valandoms iki įstatymo projekto pateikimo Seime.

Šių metų vasario mėnesį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad kalbininkų siūlymu Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Ankstesniuose Konstitucinio Teismo nutarimuose būdavo nurodoma, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę w. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo būtų leista originali pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis.

Šis klausimas strigo ir šios kadencijos Seime, jo svarstymas ne kartą būtų atidėtas.

Antradienį Seimas taip pat turėtų svarstyti dėl Tautinių mažumų įstatymo, kuris reglamentuotų tautinių mažumų kalbos vartojimą viešajame gyvenime. Daugiausia diskusijų kelia siūlymai įteisinti dvikalbes gatvių pavadinimų ir vietovardžių lenteles.

Socialdemokratų lyderis A.Butkevičius antradienį pripažino, kad valdančioji koalicija neturi bendros pozicijos kai kuriais iš šių klausimų: „Dėl kai kurių pozicijų nėra sutarta koalicijos. Manau, kad kai kurioms pataisoms bus pritarta, kai kurioms ne“.

Šalčininkuose, kur antradienį lankėsi premjeras, lenkai sudaro 77,8 proc. gyventojų.