Pasisakant Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovei Daliai Henkei, nuo greta esančio pulto, prie kurio stovėjo R. Šimašius, pažiro dūžtančios vandens taurės šukės.

Laidą vedanti žurnalistė Nemira Pumprickaitė informavo, kad laida trumpam nutraukiama, sunegalavus R. Šimašiui.

Po pertraukėlės laidai grįžus į eterį N. Pumprickaitė informavo, kad buvusiam sostinės merui teikiama pagalba. Vėliau R. Šimašius grįžo į savo vietą ir tęsė dalyvavimą laidoje.

„Per 25 metų politinę karjerą visokių įvykių turėjau, bet tokio dar ne – tiesioginiame LRT eteryje, diskutuojant apie dvigubą pilietybę ir referendumą, sugebėjau nualpti. Jaučiausi šiandien apsinuodijęs kažkuo, bet neįvertinau rimčiau“, – po laidos feisbuke paskelbė R. Šimašius.

Jaučiausi šiandien apsinuodijęs kažkuo, bet neįvertinau rimčiau.

„Ačiū LRT komandai, kuri sureagavo ir padėjo, atsigavęs grįžau į eterį ir pratęsiau diskusijas dėl pilietybės. Atsiprašau, jei ką išgąsdinau – rekomenduoju prastai besijaučiant nežaisti su tiesioginiu eteriu“, – pridūrė politikas.

Referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo vyks gegužės 12 dieną kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu.

Buvęs Vilniaus meras, šiuo metu savivaldybės tarybos narys R. Šimašius buvo pasitraukęs iš aktyvios politikos, kai baigė dvi kadencijas trukusį vadovavimą Vilniui, tačiau į ją grįžo dalyvausiantis šiemet vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

Vienas iš Laisvės partijos įkūrėjų R. Šimašius Vilniaus mero pareigas ėjo dvi kadencijas, 2015–2023 metais.

Debatų maratonas

Du sezonus laidą "LRT forumas" vedusį žurnalistą Raigardą Musnicką, kurį toliau matysime "Dienos temoje", nuo šiol keičia N.Pumprickaitė. Pirma naujojo sezono laida – jau rugsėjo 7-ąją, 21.30 val.

"Su rinkimais "LRT forumas" nesibaigs – jis bus ir toliau transliuojamas kiekvieną pirmadienį, laidos formatas nesikeis. Tačiau dabar, prieš rinkimus, LRT užsakymu rinkos tyrimų bendrovė "Norstat" atliko apklausą, ką žmonės norėtų matyti ministro pirmininko poste po rinkimų. Planuojame į pirmąsias keturias laidas kviesti šešis daugiausia balsų surinksiančius kandidatus, tačiau neatmetame, kad jų gali būti ir daugiau, jei keli surinks vienodą procentą balsų", – apie tai, kas laukia artimiausiuose "LRT forumo" planuose, pasakoja laidos vedėja.

Įstatymas numato, kad privalomos rinkimų laidos nacionaliniame transliuotojuje turi būti rengiamos tik LRT.lt portale ir radijuje, tačiau LRT savo iniciatyva už savo lėšas rengs dar ir televizijos debatus, kurie organizuojami atsižvelgiant į Vyriausiosios rinkimų komisijos rekomendacijas. "Yra septyniolika partijų, kurios dalyvauja daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Pirmoje, antroje ir trečioje debatų laidose pasirodys po keturias partijas, o ketvirtoje – liks penkios. Tokia pačia tvarka bus rengiamos dar keturios laidos – dar viena galimybė pasirodyti visoms partijoms. Tai reiškia, kad iš viso bus aštuonios partijų debatų laidos. Kurios partijos pateks į vieną, o kurios į kitą diskusijų laidą, taip pat nulems balsuotojai – kiek partijos surinks balsų, taip ir bus sugrupuotos. Visų laidų metu keisis ir vedėjai", – partijų debatų tvarką pristato N.Pumprickaitė. Po dvi laidas ves ji pati, Deividas Jursevičius, Rita Miliūtė ir Rasa Tapinienė.

Klausimų, kuriuos skirs kandidatams į Seimą ir potencialiems premjerams, laidos vedėja išduoti neketina. Kaip ir prezidento rinkimų debatuose, juos žinos tik laidos vedėjas.

Kam rūpi – tas klauso

Praėjusiais metais N.Pumprickaitė vedė LRT rengtus Prezidento rinkimų debatus, taip pat – iš Simono Daukanto aikštės Vilniuje tiesiogiai transliuotą Prezidento rinkimų nakties renginį. Nepaisant patirties, N.Pumprickaitė negali pasakyti, kiek tiksliai tokie debatai vėliau rinkimuose veikia rinkėjų pasirinkimus, tačiau ji tikrai žino, kad jie yra žiūrimi ir aptarinėjami.

"Tai akivaizdu, žmonės reaguoja, – neabejoja patyrusi žurnalistė. – Kam rūpi, tas klauso ir domisi, o kam nerūpi – gali diskutuoti kiek nori, jis nežiūrės. Televizija siūlo, o ar jūs pasidomite tuo, ką renkate, yra kitas klausimas. Būtų smagu, jeigu žmonės pasidomėtų ir pasiklausytų, ką šneka vienu ar kitu klausimu, kad televizija kiek nors padėtų apsispręsti. Žinau, kad tie žmonės, su kuriais aš bendrauju, tikrai klauso ir girdi. Bet tą daro ne visi."

Šiemet kolegos iš LRT N.Pumprickaitei apdovanojimuose "Auksinė bitė" skyrė "Metų žurnalisto" nominaciją. 24 metus šį darbą dirbanti televizijos senbuvė iš pradžių buvo sporto žurnalistė, politines temas ji narsto jau šešiolika metų. Dešimtmetį dirbo ir su politikais – buvo jų atstovė spaudai, patarėja. Mačiusi politikos virtuvę iš vidaus, net ir ji negali vienareikšmiškai atsakyti, kokių klausimų politikai nemėgsta labiausiai.

Televizija siūlo, o ar jūs pasidomite tuo, ką renkate, yra kitas klausimas.

"Visi nori atsakinėti į tuos klausimus, už kuriuos jie yra atsakingi. Jeigu tai yra premjeras, jis nemėgsta kalbėti apie tai, kas yra ne jo dispozicijoje. Bet tai – labai individualus dalykas. Tai priklauso nuo žmogaus, nuo to, apie ką jis linkęs kalbėti. Labiausiai žmonės, tikriausiai, nenori kalbėti apie tai, kas jiems yra nemalonu, ir tai visiškai normalu. Ar tu esi politikas, ar eilinis žmogus – visiems galioja tas pats. Atsidūrus nemalonioje situacijoje nemalonu apie ją ir kalbėtis", – paprastas tiesas aiškina N.Pumprickaitė.

Ne tušti žodžiai?

Žurnalistė sako, kad nemėgsta tuščių politikų pažadų, todėl vien dėl to negalėtų suktis politikoje.

"Jei daugiau būtų tų, kurie labai gerai pasveria savo žodžius, manau, kad mūsų valstybėje gyventi būtų geriau. Tokių tikrai nėra dauguma. Aš net nesu įsitikinusi, kad daug žadantys dauguma atvejų kalba vien tam, kad kalbėtų. Galbūt kitąkart jie tiesiog nelabai išmano. Tarkime, ateina pradedantis politiko kelią žmogus ir sako: atėjęs padarysiu tą, tą ir tą. Visiškai aišku, kad jis to nepadarys jau vien dėl to, kad tai – darbas ne vieno žmogaus pečiams. Tą padaryti gali tik tas, kuris turi didelį užnugarį, tam reikia laimėti rinkimus su visa partija, tam reikia turėti daugumą Seime – tik tada gali kažko pasiekti. Dažnai reikia ir koalicijos partnerių paramos, t.y. turi sutapti interesai. Todėl vieno žmogaus pažadai nieko nelemia", – įžvalgomis dalijasi N.Pumprickaitė.

"Visi mes žmonės, ir mums patinka, kai gražiai kalba, o mes ir išsirenkame tokius, kurie daug prišneka, bet realiai nieko negali padaryti. Aišku, kad tokių, kurie kalba tai, ką supranta, išmano ir žada tai, ką gali padaryti, yra mažiau", – nė kiek neabejoja ji.

N.Pumprickaitė nelinkusi išskirti politikų, kurie šiandien išties atsakingai pasveria savo žodžius, nes artėja rinkimai. "Bet koks nukrypimas į pavardes ir asmeniškumus gali būti suprastas kaip neleistina agitacija arba reklama. Nenorėčiau, kad vienas džiaugtųsi, o kitas pyktų, nenorėčiau užsitraukti kieno nors rūstybės", – šypsosi ji.

Klausi vieno – atsako kitą

N.Pumprickaitę labiausiai erzina tie pašnekovai, kurie jai klausiant vieno, atsako visai ką kitą. Tai yra labai dažnas reiškinys, sako ji: "Tai ne tik politikams, bet visiems būdingas reiškinys, kai neturi ką pasakyti, bet esi pamokytas, kad vis tiek turi kalbėti. Tada kalbi tai, ką žinai, ir bandai persukti kalbą į kitą pusę."

"Yra toks anekdotas, apie gamtos mokslų studentą, kuris išmoko apie vieną gyvūną – blusą – ir išsitraukęs egzamino bilietą apie dramblį pradėjo pasakoti, kad tai yra didelis gyvūnas, bet va blusa – priešingai, maža – yra visai kitoks gyvūnas ir nukrypo pasakoti būtent apie ją. Tai man labiausiai ir nepatinka, nes mes gaištame laiką, žmogus kalba bet ką", – atvirauja televizijos laidų vedėja.

"Man nelabai patinka demaršai, kai pašnekovas nelabai turi ką pasakyti, pradeda skeryčiotis ir, kaip neseniai buvo toks patyrimas: išeina žmogus iš studijos, nes neva jūs visi nupirkti, netikri, neobjektyvūs. Plika akimi matyti, kad jis neturi ką pasakyti, bet juk jis negali prisipažinti, kad neišmano. Geriau apšaukti, kad su juo blogai elgiamasi. Tokie dalykai, mano akimis žiūrint, yra nesąžiningi, nedori ir man nepatinka. Mane apšaukti, kad esu neobjektyvi, labai paprasta, bet jei aš bandau sureaguoti, kad jūs negražiai elgiatės, tada ant manęs dar labiau rėkia ir sako, kad aš esu ir neobjektyvi, ir nemandagi, ir apskritai su manimi kalbėtis neįmanoma. Aš tiesiog turiu iškęsti tokius demaršus – nėra kitos išeities", – atvirauja ji.

Praktika daro savo

Priešrinkiminiuose debatuose greitai atsiskleidžia tikrosios politikų žinios. "Aš net nežinau, ar jie laidoms būna gerai pasiruošę, ar ne. Jei žmogus politikoje labai gerai jaučiasi, dirba ne vienus metus, jei yra partinis, ir ta partija buvo valdančioji, jis labai skiriasi nuo to, kuris visą gyvenimą norėjo, kad jis pats ar jo partija patektų į Seimą, bet ten nebuvo. Labai matyti skirtumas. Kaip ir žurnalistikoje – yra skirtumas, ar tu turi praktikos, ar esi tik atėjęs, bet turintis galbūt nepasvertų ambicijų", – pastebi N.Pumprickaitė.

Ji sako negalinti pasakyti, kad toks žmogus yra nepasiruošęs. "Galbūt jis neturi įdirbio ir supratimo, todėl gali ruoštis nesiruošęs. Praktika daro savo. Yra tokių, kurie visai nepataiko. Tikiuosi, kad per rinkimų maratonus, debatus ir pasisakymus tai bus labai akivaizdu. Ypač tiesioginio eterio laidose, kai nebėra kam parašyti atsakymų", – akcentuoja žurnalistė.

"Visą laiką labai viliuosi, kad žmonės atskirs, supras ir pamatys, kur karalius nuogas. Bet kažkaip vis tiek taip atsitinka, kad žmonės keistai išsirenka. Tarsi viskas aišku, bet vis tiek žmonėms patinka pažadai, gražios kalbos", – priduria ji.

Tačiau tai būdinga, anot pašnekovės, ne tik lietuviams. "Visiems. Pasižiūrėkite, kas darosi Europoje, išrenkami tokie personažai, kurie, atrodo, visiškai tam nedera, kurių užmojai keisti. Žmonės išsirenka, kartais atsikvoši, bet žalos – mažesnės ar didesnės – aišku, jau būna padaryta. Tai tikrai nėra tik Lietuvos bėda, sakyčiau, kad tai yra bendras reiškinys", – sako N.Pumprickaitė.

Ne akmeninė

Atrodo, kad politinių aktualijų laidų vedėja yra nepalaužiama, tačiau ji atvira – yra dalykų, kurie gali išmušti iš vėžių.

"Kaip ir gyvenime, yra dalykų, kurie gali išmušti iš vėžių, ko tu neskaičiuoji ir neplanuoji. Bet eterio metu turi valdyti situaciją, turi pasielgti kiek įmanoma išmintingiau. Tikrai negaliu pasakyti, kad esu akmeninė ir ką man besakytų, aš visiškai nepasimetu ir esu nepavaldi netikėtumo faktoriui. Tai nėra tiesa. Tikrai kiekvieną kartą, juo labiau – tiesioginiame eteryje, kai tu irgi gali sulaukti nepatenkintų riksmų – o kaip jau sakiau, man yra tekę išgirsti kaltinimų neobjektyvumu – nesu visiškai rami", – prisipažįsta N.Pumprickaitė.

Prognozėmis dėl artėjančių Seimo rinkimų ji nesidalija. "Nesu prognozuotoja, niekada nedirbau agentūroje, kuri rengia apklausas. Be to, tai yra nacionalinis transliuotojas, laukia debatai ir kokios nors mano prognozės garantuotai sukels kažkieno nepasitenkinimą. Galiu žinoti, kaip aš noriu, kad būtų, bet tai yra viskas. O jau kai įvyks, galėsiu pasakyti, ar aš taip norėjau, ar ne", – šypsosi N.Pumprickaitė, kuri naujajame LRT sezone sekmadieniais, kaip ir iki šiol, ves ir laidą "Savaitė".

Ir po pirmo, ir po antro Seimo rinkimų turo, vos užsidarius balsavimo apylinkėms, LRT televizija kvies žiūrovus laukti rinkimų rezultatų specialioje laidoje. Laidas, skirtas apžvelgti rinkimų rezultatus, nacionalinis transliuotojas rengs ir spalio 12 bei 26 d. pasibaigus ryto laidai "Labas rytas, Lietuva".

Neapsieis be muzikos

Įkvėpta visuomenės dėmesio prezidento rinkimų transliacijoms ir rekordinių TV debatų žiūrimumo, LRT prezidento rinkimų nakties transliaciją rengs viešoje erdvėje – Vilniaus Simono Daukanto aikštėje prie prezidento rūmų.

"Sekmadienio rinkimų nakties transliacija visų pirma yra išskirtinė tuo, kad mes kviečiame visuomenę, pirmiausia vilniečius, gyvai laukti rinkimų rezultatų, stebėti naujausią informaciją iš rinkimų apylinkių Vilniuje, S.Daukanto aikštėje, priešais prezidento rūmus, įrengtuose ekranuose. Ten mes tikimės apie vidurnaktį sulaukti ir išrinktojo prezidento su pergalės kalba. Transliacijos metu skambės dainos apie Lietuvą, o tarpuose bus pokalbių su politikais, politikos ekspertais", – žada E.Jakilaitis, kuris kartu su žurnaliste Nemira Pumprickaite ves šią transliaciją.

Aikštėje susirinkusiems ir per televiziją įvykius stebintiems žiūrovams dainuos Kostas Smoriginas, Bjelle, Egidijus Sipavičius, Vaidas Baumila, Violeta Riaubiškytė-Tarasovienė, Dainotas Varnas, Eugenijus Chrebtovas, grupė "Original Copy", grieš "Vilniaus sinfoniettos" orkestras, vadovaujamas Vytauto Lukočiaus.

"Abu kandidatai į prezidentus taip pat apsilankys aikštėje, kol bus skaičiuojami rinkimų rezultatai, na, o vienas iš jų atvyks dar kartą – kai bus aišku, kas išrinktas nauju Lietuvos vadovu", – priduria E.Jakilaitis.

Visuomenės klausimai

Vakar toje pačioje S.Daukanto aikštėje LRT rengė ir kandidatų į prezidentus paskutiniuosius debatus. "Šie debatai turbūt išskirtiniai dėl to, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje jie vyko atvirame ore, ir žmonės, kurie susirinko į aikštę, taip pat turėjo galimybę užduoti klausimų patiems kandidatams", – pastebi E.Jakilaitis.

Debatuose nuskambėjo klausimų, kuriuos surinko ir viena sociologinių apklausų kompanija, visoje Lietuvoje apklaususi žmones. Apklausos vykdytojai domėjosi, ko respondentai norėtų paklausti būsimojo Lietuvos prezidento.

"Todėl čia debatų moderatoriaus vaidmuo visai kitoks – jis tik moderuoja pačius debatus, bet klausimų, iš esmės, nerengia. Atsakymai buvo į pačių žmonių klausimus", – sako paskutinius prezidentinius debatus moderavęs E.Jakilaitis.

Didelis susidomėjimas

LRT televizijos transliuotus kandidatų į prezidentus debatus prieš pat pirmąjį rinkimų turą bent trumpam įsijungė beveik 442 tūkst. žmonių.

E.Jakilaitis sako, kad prezidentinių debatų laidų populiarumas visada buvo labai įvairus. "Būdavo debatų labai populiarių, būdavo mažiau populiarių. Aš turbūt galėčiau prisiminti debatus, kuriuos man teko vesti prieš šešiolika metų, paskutinį penktadienį prieš antrąjį rinkimų turą. Tada vedžiau debatus tarp Valdo Adamkaus ir Rolando Pakso. Jau po rinkimų gavus žiūrimumo duomenis pamatėme, kad juos žiūrėjo, jeigu aš dabar teisingai prisimenu, apie 800 tūkst. Lietuvos žmonių. Tie debatai tikrai buvo labai svarbūs ir daug ką lemiantys", – prisimena žurnalistas.

Pasak jo, ir dabar susidomėjimas debatais yra didelis vien dėl to, kad jų nėra daug. "Kandidatai antrajame ture apsisprendė dalyvauti tik dviejuose debatuose, kuriuos rengė LRT, ir dar vienuose debatuose, kuriuos rengė "Lietuvos ryto" televizija, ir kuriuos taip pat organizavo Vyriausioji rinkimų komisija. Tai yra tik treji debatai, na, o paskutiniai visada yra patys įdomiausi", – priduria E.Jakilaitis.

Pasak prezidentinius debatus taip pat moderavusios N.Pumprickaitės, prezidento rinkimai visada sulaukia didesnio susidomėjimo, nei savivaldos ar Seimo rinkimai. "Prezidento rinkimais žmonės visada domisi labiau, nes renka personalijas, renka vieną žmogų. Natūralu, kad žmonės labiau domisi. Be to, tai yra šalies vadovas, aukščiausias pareigas užimantis žmogus", – įsitikinusi ji.

Abu kandidatai iš esmės turi vienodas galimybes tapti prezidentu.

Pasiruošę – tikrai ne visi

N.Pumprickaitė sako, kad prieš rinkimus rengti debatai parodė, jog prezidento pareigoms buvo pasiruošę tikrai ne visi postą užimti pretendavę kandidatai. Jos manymu, geriausiai pasirodė būtent tie asmenys, kurie dalyvaus antrajame rinkimų ture ir iš kovos jau pasitraukęs premjeras Saulius Skvernelis. "Natūralu, kad eidamas tokias pareigas jis buvo visiškai normaliai pasirengęs", – priduria N.Pumprickaitė.

E.Jakilaitis neskuba vertinti debatų dalyvių pasirodymų. "Kaip debatų vedėjas, aš vengiu tokių dalykų, bet mes turbūt, net ir neįvardydami kandidatų pavardžių, aiškiai suvokiame, kad kai kurie kandidatai prezidento rinkimus naudojo tiesiog savo, kaip politikų, žinomumui didinti. Kai kurie siekė populiarinti savo politines jėgas, partijas, o kai kurie realiai siekė prezidento posto. Tikriausiai tai ir išryškėjo rinkimų rezultatuose. Manau, ir visuomenei aišku, kurie kandidatai į rinkimus žiūrėjo kaip į politinės karjeros trampliną, o kurie realiai varžėsi dėl prezidento pareigų", – svarsto jis.

Iki paskutinių apylinkių

Matydamas tam tikras sociologines prognozes ir išankstinio balsavimo aktyvumo duomenis E.Jakilaitis prognozuoja, kad rytoj kandidatų į prezidentus laukia apylygė kova. "Abu kandidatai iš esmės turi vienodas galimybes tapti prezidentu. Vieno stiprioji pusė yra sociologinė aprėptis, kad gali taikyti į įvairesnes visuomenės grupes, o kitas kandidatas turbūt turi labiau ištikimus rinkėjus", – svarsto jis.

"Be to, vyksta Europos Parlamento (EP) rinkimai, kurie vienam iš kandidatų tikrai atves rinkėjų. O kitam naudos iš EP rinkimų tiek daug nematau. Bet sakyčiau, kad kova bus apylygė, ir mes gal net lauksime rezultatų iš paskutinių apylinkių tam, kad pamatytumėme, kas gi bus naujas Lietuvos prezidentas", – prognozuoja E.Jakilaitis.

Koks pirmadienis po sekmadienio nakties laukia Lietuvos? N.Pumprickaitė tiki, kad "jis bus geras bet kuriuo atveju".

Be R. Miliūtės, „Dienos temoje“ interviu rengs Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Audrius Matonis ir Vladimiras Laučius.

Nuo rugpjūčio prie LRT žurnalistų komandos prisijungsianti politikos apžvalgininkė I. Makaraitytė įsitikinusi, kad žiūrovui yra labai svarbus tinkamas pašnekovas, o žurnalistų funkcija – sumaniai prisikasti prie tiesos. „Neretai kalbinami žmonės, kurie tik samprotauja, bet tokie pašnekovai nėra įdomūs žiūrovui. Stengsimės kalbinti tą smaigalį – žmogų, kuris yra tiesiogiai atsakingas už diskusijos objektu tapusią problemą. Tiesa, politikai yra linkę nepasakyti visko, ką žino ar planuoja, todėl mūsų užduotis yra sumaniai išgauti tą tiesą“, – kalba netrukus startuosiančio LRT žurnalistinių tyrimų skyriaus vadovė I. Makaraitytė.

„Politikus kalbinu jau daug metų ir visada tai dariau atsakingai, tad kaip ir nebus nieko naujo“, – įsitikinusi I. Makaraitytė.

Buvęs LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis priduria, kad aktualijų rubrikos vedėjai turėtų kuo geriau atskleisti pašnekovo poziciją, o ne piršti vieną ar kitą nuomonę. „Žiūrovai turi patys nuspręsti, kuri nuomonė jiems priimtinesnė, o argumentacija yra stipresnė. Nemanau, kad kalbintojo užduotis yra įpiršti žiūrovui vieną ar kitą nuomonę. Jo užduotis yra atskleisti tos nuomonės turėtojus ir padėti žiūrovams pačiam spręsti“, – teigia žurnalistas.

Pataruosius dešimt metų „Panoramai“ vadovavęs A. Matonis siekia, kad naujoji žinių laidos rubrika būtų autoritetinga ir nepriekaištingos reputacijos: „Jaučiu didelę atsakomybę nenuvilti žiūrovų.“

„Tai, kad laidą ves penki žurnalistai su skirtingomis patirtimis, nesidubliuojančiomis profesinėmis ir gyvenimiškomis prielaidomis, manau, yra geras dalykas. Toks sprendimas gali suteikti laidai daugiau įvairovės ir žiūrovų pasitikėjimo. Žinoma, daug kas priklausys nuo kiekvieno vedėjo pastangų ir profesinės atsakomybės“, – įsitikinęs portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius V. Laučius.

Laidos „Teisė žinoti“ kūrėja ir vedėja žurnalistė R. Miliūtė pažada, kad neleis pašnekovams išsisukti nuo nemalonių klausimų. „Galiu patikinti, kad pašnekovai bus spaudžiami atsakyti į klausimus, kuriuos mes, žurnalistai, užduosime žiūrovu vardu, nes jie patys to padaryti negali. Galiu pažadėti, kad neleisiu pabėgti nuo klausimų. Ko tikrai žiūrovai gali tikėtis, tai aštrių klausimų“, – teigia R. Miliūtė.

Kaip teigia dar viena aktualijų žurnalistė, LRT TELEVIZIJOS aktualijų laidos „Savaitė“  vedėja N.Pumprickaitė, kiekvienas pašnekovas jos laidoje yra lyg svečias namuose, todėl pagarba – svarbiausias diskusijos akcentas.

„Bet kuriuo atveju, su laidos pašnekovu pirmiausia elgiuosi pagarbiai. Kai pasikviečiu svečius į namus, nesakau, kad jis yra kvailas ir kad jis man nepatinka. Kritikai yra reikalingi argumentai, o ne nuomonė. Gali būti, kad mes pripratome prie tokio žurnalistinio įvaizdžio: pyksta, rėkia, kritikuoja, dar kumščiu trinkteli į stalą. Aš manau, kad ir su šypsena galima paklausti labai daug nemalonių klausimų ir gauti gerų atsakymų“ , – tikina N. Pumprickaitė.