„Pamiršus istorijos pamokas, baisios tragedijos kartojasi, – sakė V. Putinas. – Tai rodo nusikaltimai prieš civilius gyventojus, etninis valymas ir baudžiamosios akcijos, kurias Ukrainoje organizuoja neonaciai. Būtent prieš šį blogį drąsiai kovoja mūsų kariai.“

V. Putino karinės operacijos šalininkai teigia, kad Ukrainos elgesys su šalyje gyvenančiais rusakalbiais prilygsta nacistinės Vokietijos veiksmams.

Viena iš priežasčių, kodėl V. Putinas pradėjo „specialią karinę operaciją“ Ukrainoje, buvo siekis ją „denacifikuoti“.

Tai rodo nusikaltimai prieš civilius gyventojus, etninis valymas ir baudžiamosios akcijos, kurias Ukrainoje organizuoja neonaciai.

Šiuos teiginius ginčija Ukrainos vyriausybė ir šalies žydų bendruomenė.

Sovietų Sąjungos pergalė prieš Adolfo Hitlerio armiją ilgą laiką buvo rusų patriotinio pasididžiavimo simbolis ir nuo pat karinės intervencijos pradžios yra dėmesio centre.

V. Putinas sakė, kad „bandymai peržiūrėti mūsų šalies indėlį į Didžiąją pergalę (prieš A. Hitlerį) iš tikrųjų prilygsta nacizmo nusikaltimų pateisinimui ir sudaro sąlygas atgaivinti jo pražūtingą ideologiją“.

Penktadienį minimos nacistinės Vokietijos okupuotoje Lenkijoje veikusios Aušvico–Birkenau mirties stovyklos išvadavimo 78-osios metinės. Sausio 27-oji taip pat yra tapusi Holokausto aukų atminimo diena.

Aušvico muziejus dėl karo Ukrainoje šiemet nepakvietė Rusijos atstovų į ceremoniją, nors šią mirties stovyklą prieš 78 metus išvadavo Raudonoji armija.

„Po šio konflikto Rusijai prireiks labai daug laiko ir labai gilios savianalizės, kad ji sugrįžtų į civilizuoto pasaulio susibūrimus“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvusios koncentracijos stovyklos vietoje esančio muziejaus atstovas Piotras Sawickis (Piotras Savickis).

Taip teigiama rusų sabotažo ir puolimo žvalgybos grupėje „Telegram“.

Rusijos neonaciai sakė tikintys, kad visa „nebaltoji Ukrainos populiacija“ – mergaitės nuo dešimties metų ir berniukai nuo penkerių metų – „turi būti fiziškai sunaikinta“.

Likusius berniukus rasistai siūlo „išsilavinti janisarais“ Rusijos armijos gretose, o mergaites „po normalių žmonų kurso“ su „ne Rusijos Federacijos piliečių pasais“ atiduoti okupantams į žmonas.

„Tai yra demografinės problemos sprendimas“, – sakė neonaciai.

DShRG „Rusich“ anksčiau paskelbė instrukcijas, kaip žudyti karo belaisvius ir nuslėpti karo nusikaltimų pėdsakus. Po to „Telegram“ pradėjo blokuoti „Apple“ ekstremistų kanalą.

„Russia Today“ direktorius Antonas Krasovskis, kažkada laikęs save opozicionieriumi ir „geruoju rusu“, taip pat ragino žudyti ukrainiečių vaikus. Atsakydamas į tai, užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba paragino Vakarų šalis uždrausti Kremliaus propagandos transliavimą.

Londono centrinis baudžiamasis teismas šį mėnesį pripažino 22 metų Benjaminą Hannamą (Bendžaminą Hanamą) kaltu dėl narystės 2016 metais uždraustoje ultradešiniųjų grupėje „National Action“.

B. Hannamas beveik dvejus metus dirbo Londono policijoje ir buvo atsakingas už lygtinai nuteistų asmenų priežiūrą. Paskui jo vardas buvo aptiktas vieno ultradešiniųjų susirašinėjimo forumo vartotojų duomenų bazėje.

Pareigūnas areštas praėjusiais metais sukėlė klausimų, kaip jam pavyko apeiti saugumo patikrinimus ir įsidarbinti Britanijos didžiausioje policijos struktūroje.

B. Hannamas, pripažinęs kaltę dėl nepadoraus vaiko atvaizdo laikymo, taip pat buvo nuteistas už melagingos informacijos pateikimą, pildant prašymą priimti į darbą ir patikrinimo anketas.

Vyras taip pat buvo nuteistas už dviejų dokumentų, pripažintų teroristine medžiaga, turėjimą. Šiuose dokumentuose aprašomi kovos peiliu metodai ir sprogstamųjų užtaisų receptai.

B. Hannamas praėjusią savaitę buvo atleistas, o penktadienį jam buvo paskirta ketverių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

„Manau, kad jūsų veiksmai buvo labai rimti, – skelbdamas nuosprendį pabrėžė teisėjas Anthony Leonardas (Entonis Lenardas). – Savo apgaule pakirtote visuomenės pasitikėjimą policija.“

Daugelį metų musulmonų ekstremistų veiklai pagrindinį dėmesį skirdavusios britų policija ir saugumo pajėgos pastaruoju metu vis labiau nerimauja dėl ultradešiniųjų jėgų grėsmės.

Lapkritį Londono policijos komisaro pavaduotojas Neilas Basu (Nilas Basu) pareiškė, jog priverstinė izoliacija per COVID-19 pandemiją paruošė „labai palankias sąlygas“ radikalizavimui internete.

N. Basu, aukščiausio rango britų kovos su terorizmu policijos pareigūno, teigimu, sparčiausiai auganti grėsmė šalyje šiuo metu yra dešiniųjų ekstremizmas.

Pasak H. Seehoferio, ši grupuotė, dar vadinama „Volfsbrigade 44“, „sėja neapykantą“ ir „pasisako už nacistinės valstybės atkūrimą“.

„Visi, kas kovoja prieš pagrindines mūsų liberalios visuomenės vertybes, pajus ryžtingą konstitucinės valstybės reakciją“, – pareiškime nurodė ministras.

Antradienį paryčiais beveik 200 policininkų pradėjo atlikti kratas patalpose, siejamuose su 11 įtariamų grupės narių keliose žemėse.

Policija aptiko tokių ginklų kaip peiliai ir arbaletai, taip pat propagandos elementų, įskaitant svastikas ir nacių vėliavas, informavo Vidaus reikalų ministerija.

Nariai „atvirai reiškė palaikymą Adolfą Hitlerį“, nurodė ministerija ir pridūrė, kad "nežmoniška ideologija besivadovaujančiai" grupuotei „ypač būdinga militaristinė išvaizda“ ir „akivaizdus rasizmas“.

Praėjusių metų liepą prokurorai keliose Vokietijos valstijose surengė kratas šios 2016 metais įsteigtos grupės įtariamų narių butuose.

Šeši asmenys buvo įtariami įkūrus ginkluotą grupuotę organizacijos viduje, tuo metu pranešė teisėsauga.

Žinia apie uždraudimą nuskambėjo Vokietijoje tebetvyrant paaštrėjusiai įtampai dėl ultradešiniųjų ekstremistų veiklos.

Praėjusį mėnesį federaliniai prokurorai apkaltino 12 galimų kraštutinių dešiniųjų sąmokslininkų planavus surengti „teroro išpuolių“ prieš politikus, prieglobsčio prašytojus ir musulmonus.

Vasarį vienas ultradešiniųjų ekstremistas nužudė 10 žmonių ir sužeidė dar penkis Vokietijos centriniame Hanau mieste.

O pernai du žmonės žuvo neonaciui pamėginus patekti į sinagogą Halėje, minint žydų Jom Kipuro šventę.

Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad šalyje nuo 2019 metų fiksuojama daugiau ultradešiniųjų ir antisemitiškų neapykantos nusikaltimų atvejų.

Šių metų pradžioje H. Seehoferis uždraudė dar tris dešiniųjų ekstremistų grupuotes – „Combat 18“, „Nordadler“ ir „Reichsbuerger-Vereinigung“.

Visiems įtariamiesiems pareikšti kaltinimai pagal nacistinės ideologijos platinimą draudžiantį Austrijos įstatymą, septyni iš jų taip pat kaltinami neapykantos kurstymu.

Reiduose, kurie buvo atlikti 11-oje adresų septyniuose iš devynių Austrijos regionų, dalyvavo beveik 150 pareigūnų, sakoma ministerijos pranešime.

Įtariamieji yra apklausiami.

„Konfiskuoti mobilieji telefonai, duomenų saugojimo prietaisai ir kiti daiktai, susiję su įtariamais nusikaltimais, įskaitant nacistinę atributiką“, – sakoma pranešime.

Įtariama nusikalstama veika buvo vykdoma socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Facebook“ ir  „WhatsApp“, o taip pat interneto pokalbių ir žaidimų forumuose.

Keturiolika iš įtariamųjų turėjo teisėtai įsigytų ginklų, o dviem iš jų leidimai ginklams jau buvo atimti.

Kai kurie per reidus sulaikyti asmenys anksčiau buvo teisti už panašius nusikaltimus.

Austrijos 1947 metais priimtas nacistinę veiklą draudžiantis įstatymas yra vienas griežčiausių Europoje.

Prieš dieną pareigūnai atliko kratas 60 adresų keliose šalies dalyse. Pasak prokurorų, šios kratos buvo susiję su radikaliomis islamistų grupuotėmis.

Tačiau pirmadienį prokurorai informavo, kad šie reidai susiję su ilgiau kaip metus vykstančiu tyrimu, nesusijusiu su lapkričio 2 dieną Vienoje įvykusiu mirtinu džihadistų šalininko išpuoliu, pareikalavusiu keturių žmonių gyvybių.

Berlyno policijos atstovas Thilo Cablitzas (Tilas Kablicas) sakė, kad policininkai buvo priversti jėga patraukti kai kuriuos kairiųjų politinių pažiūrų protestuotojus, kurie prieš neonacius protestavo sėdėdami.

Jis pridūrė, kad į kai kuriuos neonacius protestuotojai mėtė akmenis ir butelius. Vis dėlto T. Cablitzas negalėjo patvirtinti, kiek žmonių eitynių metu buvo sužeista.

Radikalios dešinės demonstrantai vilkėjo baltais marškinėliais, paminėdami 31-ąsias aukšto nacistinės Vokietijos pareigūno Rudolfo Hesso (Rudolfo Hezo) mirties metines bei skandavo tokius šūkius kaip „Aš nieko nesigailiu“.

Niurnbergo procese už savo vaidmenį planuojant Antrąjį pasaulinį karą iki gyvos galvos nuteistas R. Hessas mirė 1987-ųjų rugpjūčio 17 dieną.

Pasak policijos atstovės spaudai, apie 2 300 policijos pareigūnų budi Vokietijos sostinės Spandau rajone, kad išlaikytų atstumą tarp dviejų demonstrantų grupių ir užkirstų kelią smurto protrūkiui.

Neonacių eitynės žymi 31-ąsias R. Hesso savižudybės metines. 1941 m. jis vienas skrido lėktuvu iš nacistinės Vokietijos į Škotiją tikėdamasis susitarti dėl Antrojo pasaulinio karo pabaigos, tačiau buvo sulaikytas, o po karo kalintas Berlyne.

Kai kurie protestuotojai žadėjo blokuoti neonacių maršrutą iš Spandau centrinės traukinių stoties iki tos vietos, kur kadaise buvo sąjungininkų kalėjimas, kuriame kalintas R. Hessas.

Vokietijos įstatymai draudžia šlovinti R. Hessą. Nors eitynes kasmet raginama uždrausti, tačiau jos dažniausiai leidžiamos remiantis susirinkimų laisve Vokietijoje.

Eitynes atšaukė

Nors dėl menko dalyvių skaičiaus organizatoriai atšaukė kasmetines neonacių eitynes Berlyne, jie paskelbė patrauksiantys į naktiniu gyvenimu garsėjantį, Berlyno rytuose esantį, Friedrichshaino rajoną, kur planavo dalyvauti skubiai surengtoje demonstracijoje.

Nors abiejuose renginiuose dalyvauti turėjo apie 500 žmonių, tačiau eitynėse Spandau rajone pasirodė tik 50.

Siekdama, kad nepasikartotų chaosas, kilęs per lygiai prieš metus įvykusias radikalų eitynes Virdžinijos valstijos mieste Šarlotsvilyje, Vašingtono policija uždarė gatves ir plieniniu žiedu apjuosė vieną parką, kad baltųjų viršenybės šalininkai ir jų priešininkai nesusigrumtų.

Baigiantis demonstracijoms pareigūnai panaudojo pipirines dujas prieš grupę juodai apsirengusių antifašistų, susirėmusių su policija už kelių kvartalų nuo Baltųjų rūmų, bet rimtų incidentų nebuvo užfiksuota.

Ankstyvą popietę apie 20 baltųjų ultranacionalistų su stipria policijos palyda atvyko iš kaimyninio Vienos miestelio Virdžinijos valstijoje į Fogi Botomo metropoliteno stotį Vašingtone. Ten jų laukė didesnė – apie 300 – priešingos stovyklos atstovų grupė, triukšmingai skandavusi „Nešdinkitės iš mano miesto!“ ir „Gėda!“

Nužygiavusi iki Lafayette'o (Lafajeto) aikštės priešais Baltuosius rūmus neonacių grupelė buvo nuvežta policijos mikroautobusais į kitą traukinių stotį.

„Žiūrėkit, šeimininkų rasė!“ – pašaipiai šūktelėjo vienas iš oponentų demonstracijos dalyvių.

Iki dienos galo liko tik šešių asmenų grupė, atskirta policijos pareigūnų nuo maždaug 200 garsiai šūkaujančių oponentų.

Prapliupęs smarkus lietus paskatino vadinamąją „Suvienytos dešinės“ (United the Right) demonstraciją užbaigti anksčiau nei planuota. Per šį renginį, pramintą „baltųjų pilietinių teisių eitynėmis“, be kita ko, planuota pareikšti protestą dėl socialinių tinklų sprendimo nutildyti kai kuriuos ultradešiniųjų veikėjų balsus.

Kelis šimtai oponentų stovyklos protestuotojų, susirinkusių Kapitolijaus link vedančios Pensilvanijos alėjos viename gale esančioje Laisvės aikštėje, atrodė nusiteikę pakiliai. Tarp jų buvo įvairaus amžiaus žmonių, įskaitant vaikus ir pensininkus.

Viena grupė šoko gatvėje.

„JAV yra mums visiems, o ne kai kuriems iš mūsų“, – skalbė vienas plakatas. Kitame buvo užrašyta: „Kovoti su naciais: Amerikos tradicija.“

Pernai per dvi dienas vykusias deglus nešančių baltųjų viršenybės šalininkų eitynes Šarlotsvilyje kilo didelė sumaištis, o vienam vyrui automobiliu įsirėžus į grupę priešingos stovyklos protestuotojų žuvo moteris ir dar 19 žmonių buvo sužeisti.

Per tą demonstraciją kai kurie ultradešiniųjų šalininkai nešiojosi ginklus, netgi automatus, bet per sekmadienį vykusias eitynes Vašingtone turėti bet kokių šaunamųjų ginklų buvo uždrausta.

Šarlotsvilio policija sulaukė didžiulės kritikos dėl savo nesugebėjimo atskirti priešingų stovyklų demonstrantų.

Tuo metu Vašingtono policija jau nuo 8 val. pradėjo telktis šalia Lafajeto aikštės ir atrodė nusiteikusi išvengti tokių pačių klaidų.

„Tarsi nacių Vokietijoje“

Netoli Vašingtono gyvenantis 22 metų Kei Pritskeris (Ki Prickeris), savanoriaujantis šių metų atsakomąjį protestą organizavusioje grupėje „Answer Coalition“, sakė, kad neonacių šalininkams būtina pasiųsti stiprią žinią.

„Gali būti didelė klaida, jeigu leistume fašistams tiesiog žygiuoti šalies sostinės gatvėmis ir nesulaukti pasipriešinimo“, – pabrėžė vaikinas.

Jis pridūrė, kad baltųjų viršenybės judėjimas atrodo išdrąsėjęs į valdžią atėjus prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

„Kai Trumpas buvo išrinktas, daugybė šių žmonių, puoselėjusių daug rasistinių jausmų, atrodė pajutę, kad turi prezidento palaikymą – kad jie gali išeiti ir kalbėti tokius dalykus“, – sakę K. Pritskeris.

Po pernykščių eitynių D. Trumpas sulaukė plačių visuomenės sluoksnių kritikos, nes atrodė, kad prezidentas nelinkęs pasmerkti kraštutinės dešinės stovyklos atstovų, kurių nuo pat išrinkimo buvo tvirtai palaikomas.

Šeštadienį prezidentas per „Twitter“ paskelbė nepritariantis „visų rūšių rasizmui ir smurto aktams“.

Vienas oponentų proteste dalyvavęs juodaodis, vardu Jimas (Džimas), sakė, kad vadovaujant D. Trumpui Amerikoje labiau reiškiasi rasistinės nuotaikos.

„Dabar jis padrąsino baltuosius. Jeigu jie eina šaligatviu, jų pozicija – kad geriau pasitrauktum jiems iš kelio“, – vyras sakė naujienų agentūrai AFP.

„Anksčiau tai buvo daroma subtiliai, dabar – nebe subtiliai, viskas daroma atvirai. Tarsi nacių Vokietijoje“, – skundėsi jis.

Juodaodžiai sudaro apie 50 proc. Vašingtono gyventojų.

Kaukėti dalyviai

Eitynių organizatoriai savo šalininkus ragino atsinešti tik JAV arba Konfederatų vėliavų ir nenaudoti jokių neonacių simbolių. Taip pat buvo raginama vengti pikto atsako į oponentų protestus.

Dauguma susirinkusių ultradešiniųjų demonstrantų buvo užsidėję kaukes arba slėpė savo veidus. Priešininkų stovyklos protestuotojai šaipėsi, kad šiai grupei stinga drąsos netgi parodyti savo veidus.

Juos buvo apsupusios tokios stiprios policijos pajėgos, kad prie dalyvių nebuvo įmanoma prieiti ir užduoti jiems klausimų.

D. Trumpas savo „Twitter“ paskyroje neretai dalydavosi baltųjų nacionalistų medžiaga, yra pavadinęs į JAV neteisėtai atvykstančius meksikiečius žagintojais ir prekeiviais narkotikais, taip pat yra paniekinamai atsiliepęs apie juodaodžius sportininkus ir politikus.

Buvusi juodaodė Baltųjų rūmų padėjėja Omarosa Manigault-Newman (Omarosa Manigo-Niuman) savo naujoje atsiminimų knygoje rašo, kad D. Trumpas ne kartą yra pažėręs rasistinių epitetų, kai buvo kuriamas jo televizijos realybės šou „Mokinys“ (The Apprentice) ir kai jis dar nebuvo pasukęs į politiką. Pernai gruodį atleista padėjėja sakė turinti garso įrašų savo teiginiams pagrįsti.

Tuo metu D. Trumpas savo žinutėje išvadino O. Manigault-Newman „padugne“.

Ši vaizdo medžiaga smarkiai sukrėtė šalį, kur A. Hitlerio režimas koncentracijos stovyklose, getuose ir subombarduotuose miestuose nužudė milijonus žmonių.

Šalies vadovai pasmerkė ekstremistus ir inicijavo tyrimą, kurį pradėjus jau buvo sulaikyti šeši žmonės ir konfiskuota fašistinės atributikos ir šaudmenų.

Daugeliui visuomenėje sunku patikėti, kad jauni lenkai, kurių daugelio protėviai neteko gyvybių per Antrąjį pasaulinį karą, galėtų šlovinti Hitlerį, laikiusį lenkus ir kitus slavus „Untermenschen“ – žemesne rase, ir vykdžiusį jų masinį naikinimą bei pasiuntusį milijonus į priverstinius darbus.

Šią audrą sukėlė privataus naujienų kanalo TVN24 šeštadienį parodytas reportažas su slapta nufilmuotais kadrais iš praėjusį pavasarį miške naktį vykusios ceremonijos, per kurią lenkų neonacių judėjimo „Pasididžiavimas ir modernumas“ (Duma i Nowoczesnosc) šventė 128-ąsias nacių diktatoriaus gimimo metines.

TVN24 žurnalistai slapta nufilmavo, kaip grupės nariai ruošiasi ceremonijai – persirengia SS ir vermachto uniformomis bei kala prie medžių svastikas.

Šie neonaciai, daugiausiai jaunuoliai, išgėrė į A. Hitlerio sveikatą prie nacių diktatoriaus portreto, irgi pakabinto ant vieno medžio. Susirinkusieji jį liaupsino ir atidavė pagarbą ištiesdami ranką ir šaukdami „Sieg Heil“ (Tegyvuoja pergalė) prie liepsnojančios didelės medinės svastikos.

Per ceremoniją taip pat buvo valgomas svastika papuoštas gimtadienio tortas.

Ši ceremonija vyko tik už 53 km nuo buvusios Aušvico mirties stovyklos, kur nacistinė Vokietija išžudė daugiau kaip milijoną žmonių – daugiausiai žydų, bet taip pat lenkų, sovietų karo belaisvių ir daugelį kitų.

Šeštadienį memorialu paverstoje Aušvico stovykloje bus minimos jos išvadavimo per Raudonosios armijos puolimą 73-osios metinės.

Po TVN24 parodyto reportažai šalies lyderiai suskubo pasmerkti šį radikalų judėjimą.

Premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) pareiškė, kad fašizmo garbinimas sutrypia „mūsų protėvių ir jų didvyriškos kovos už Lenkiją – teisingą ir laisvą nuo neapykantos – atminimą“.

Šią savaitę vyriausybės vadovas taip pat ragino imtis griežtesnių veiksmų prieš neonacius.

„Organizacijos, naudojančios simbolius ir idėjas, šlovinančias arba toleruojančias vokiečių nacizmą arba kitokį totalitarizmą, turi būti paskelbtos už įstatymų ribų“, – perspėjo jis.

Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), paklaustas apie šią problemą per Šveicarijos kalnų kurorte Davose vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą (PEF), sakė, kad toks elgesys „turi būti raunamas su šaknimis visomis mūsų išgalėmis“.

„Lenkijoje nėra vietos garbinti Adolfą Hitlerį, kurio įsakymu buvo nužudyti 6 mln. Lenkijos piliečių“, – pabrėžė jis.

Vidaus reikalų ministras Joachimas Brudzinskis irgi griežtai pasmerkė ekstremistus. Ketvirtadienį jis sakė įstatymų leidėjams parlamente, kad „reikia būti visišku idiotu, kad persirengtum esesininko uniforma ir valgytum miške vaflinį tortą su svastika. Griežtai su tuo kovosime!“

J. Brudzinskis atkreipė dėmesį, kad ne mažiau griežtų priemonių reikėtų imtis prieš bet kokių totalitarinių sistemų, tarp jų komunizmo, šlovinimą.

„Noriu pabrėžti, kad kaip jėgos struktūras prižiūrintis ministras reikalauju lygiai taip pat griežtai elgtis komunistinių simbolių arba tokių nusikaltėlių kaip Stalinas arba Leninas šlovinimo atžvilgiu“, – sakė jis ir pridūrė, kad „joks totalitarizmas nėra geresnis vienas už kitą“.

Tačiau J. Brudzinskis taip pat sulaukė kritikos už savo pastangas pavaizduoti neonacizmą kaip marginalų judėjimą, nors daugelis stebėtojų jau seniai perspėja dėl ultradešiniųjų ekstremizmo stiprėjimo šalyje.

„Lenkijoje tokie išperos turi slėptis miškuose, bet Vokietijoje jie žygiuoja Berlyno centre“, – įstatymų leidėjams sakė ministras.

Kai kurie opozicinės liberaliosios partijos „Pilietinė platforma“ (PO) nariai sakė, kad šis J. Brudzinskio pareiškimas yra gėdingas.

Prie Špandau rajone vykstančių eitynių kolonos susirinko apie 500 neonacių priešininkų; abi grupes atskyrė šimtai ginkluotų policijos pareigūnų.

Tarnybos, siekdamos užtikrinti, kad šeštadienio žygis pasibaigtų taikiai, jam pritaikė tam tikrus apribojimus, naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė Berlyno policijos atstovas Carstenas Muelleris (Karstenas Miuleris).

Policija rengėjams leido žygiuoti, tačiau jiems uždrausta garbinti R.Hessą, mirusį Špandau kalėjime. Neonaciams leista neštis plakatų, tačiau apribojo jų skaičių – ne daugiau kaip vienas plakatas pusšimčiui dalyvių.

Tokie apribojimai yra įprasti Vokietijoje ir kyla iš prieškario Veimaro respublikos patirties, kai skirtingos politinės partijos stengdavosi jėga nutraukti savo konkurentų mitingus ir dažnai kildavo kruvinos muštynės.

Taisyklės skiriasi atsižvelgiant į aplinkybes, tačiau Vokietijos policija dažniausiai stengiasi išlaikyti pusiausvyrą tarp demonstrantų teisės į žodžio laisvę bei laisvus susirinkimus, ir demonstrantų priešininkų bei vietos gyventojų teisių.

Pagal Vokietijos įstatymus, lazdos, skydai ir šalmai, kokius ultradešiniųjų pažiūrų demonstrantai nešėsi per smurto aptemdytas eitynes Jungtinių Valstijų mieste Šarlotsvilyje, nėra leidžiami.

Vokietijos policija įsikiš, jeigu bus girdimos atvirai antisemitiškos skanduotės, tačiau bus stengiamasi suimti individualius asmenis, o ne stabdyti visą demonstraciją, sakė policija.

Kairiųjų grupės prognozavo, kad protestuose prieš neonacius apie gali dalyvauti 1 000 žmonių.

R.Hessas, Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolo nuteistas kalėjimo iki gyvos galvos dėl jo vaidmens per Antrąjį pasaulinį karą, mirė 1987 metų rugpjūčio 17 dieną. Sąjungininkai konstatavo, kad jo mirties priežastis buvo savižudybė, bet prijaučiantieji naciams tvirtina, kad jis buvo nužudytas, ir kasmet rengia demonstracijas jo garbei.

Panašūs žygiai anksčiau vyko Bavarijos mieste Vunzydelyje, kur R.Hessas buvo palaidotas, nors vėliau valdžia jo palaikus pašalino.