Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, spalio 8 dieną 8.53 val. Vilniuje, Šaltūnų gatvėje, iš Neries ištrauktas nuskendusios nenustatytos tapatybės moters kūnas be išorinių smurto žymių.

Atvykus policijos pareigūnams prie kranto jau buvo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komanda, kuri suteikė iš vandens ištrauktai moteriai pirmąją pagalbą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo moterį ir konstatavo mirtį.

Anksčiau policijos pateiktais pirminiais duomenimis, buvo ištrauktas 30-metės moters kūnas, tačiau atliekant ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus buvo nustatyta, jog tai 2007 metais gimusi mergina.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

LTG antrinės įmonės „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo projektų įgyvendinimo vadovas Vytautas Tilinskas teigia, kad tiltas per Nerį – vienas sudėtingiausių projekto objektų.

„Šiandien tilto statybos vietoje kasdien vis intensyviau vyksta polių įrengimas. Siekiant pagreitinti jų įrengimo darbus artimiausiu metu numatoma statybos darbams pasitelkti papildomą polių įrengimui reikalingą techniką“, – pranešime teigė V. Tilinskas.

Tiltas per Nerį bus ilgiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse – jo ilgis sieks net 1 tūkst. 510 metrų, aukštis – 40 metrų, jam reikės 11,5 tūkst. tonų armatūros ir 74 tūkst. kub. metrų betono.

Tiltą už beveik 64 mln. eurų (be PVM) stato Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“, statybos pradėtos 2022 metų liepą.

Tiltas yra 169 kilometrų ilgio „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos dalis.

„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu. 

Kaip penktadienį pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, teršalai Danės upėje ketvirtadienį pasklido apie trijų kilometrų atstumu.

Nutolus apie kilometrą nuo Liepų gatvės tilto į Tauralaukio pusę, absorbuojančiomis boninėmis užtvaromis buvo užtverta apie 75 metrus upės.

Už absorbuojamųjų boninių užtvarų sudėtas 21 bonas.

Aplinkosaugos darbuotojai prie Tauralaukio dvaro rado nuotekų vamzdį, iš kurio į Danės upę galimai teka naftos produktų likučiai. Prie vamzdžio sudėti trys absorbuojantys bonai.

Tarša ketvirtadienio vakarą pastebėta ir Neries upėje, Vilniuje.

Iš lietaus nuotekų vamzdžio į Neries upę bėgo naftos produktai, galimai dyzelinas. Aplink vamzdį pastatyti penki absorbuojamieji bonai.

Alytiškiai prietaisą atsivežė į tą vietą, kur netoliese buvo rasti vaikino daiktai. Šioje vietoje upės dugnas labai duobėtas.

„Sąlygos yra sudėtingos. Šioje upės  dalyje yra visko – ir medžių, ir kelmų. Čia nėra tos betoninės pakrantės, tai šis krantas ir akcentuojamas“, – tv3.lt pasakojo paauglio tėvas Mindaugas.

Jau penktą dieną ieškomas dingęs penkiolikmetis vis dar nerastas. Pasak vaikino tėvo, surastas sūnaus telefonas gali padėti atrasti siūlo galą.

Mindaugas teigė, kad detalių nežinantis. Tačiau šiandien jis prasitarė, kad turi vilties sūnų rasti gyvą, nors prieš kelias dienas kalbėjo pesimistiškai ir gyvo sūnaus surasti nebesitikėjo.

 „Nežinau dėl tos apčiuopiamos naudos, kažką davė, bet rezultato dar nėra. Bet gal sūnus gyvas. Kol nebus rastas, nebus aišku“, – sakė Mykolo tėvas. 

Pasak jo, vaikino ieškoma ne tik vandenyje. Tiek tėvas, tiek, policija, tiek savanoriai apžiūri įvairius apleistus pastatus.

Kol kas vaikino tėvas turi daugiau klausimų nei atsakymų, kas nutiko praėjusio šeštadienio pavakarę, kai dingo sūnus. 

„Nebuvo vėlus metas. Yra čia judėjimas. Čia Vilniaus centras. Gyvenamųjų namų yra  ir su šunimis. Nėra tokia jau nuošali vieta“, – kalbėjo dingusio vaikino  tėvas. Jis neįsivaizduoja, kas galėjo nutikti sūnui.

Ketvirtadienio vakarą feisbuko grupėje „Mykolo paieška“ informuojama, kad rytoj bus tęsiama Mykolo paieška dronais.  

„Elektrėnai ir Kaunas, Vilnius, Vievis prašome jūsų pagalbos  kas turite droną ir galimybę pasijungti į paiešką. Planas ryt  išlieka judėti upės vaga nuo Elektrėnų pusės link Vilniaus. Naujai norintys pasijungti prie paieškos susisiekite su Lietuvos Raudonasis Kryžius / Lithuanian Red Cross Reagavimo į ekstremalias situacijas vadove Violeta Masteikienė tel. +37067243565“, – rašoma šioje grupėje.

Priminsime, kad Mykolo buvo pasigesta šeštadienį vakare. Artimieji per socialinius tinklus paprašė visuomenės pagalbos.

Paskutinį gyvą kontaktą penkiolikmetis su draugais turėjo šeštadienį, apie 16 val. prie Vingio kino teatro. Maždaug po pusvalandžio vaizdo skambučiu bendravo su draugu.

Turimais duomenimis, šeštadienį 16.10 val. vaikinas išlipo iš 4 troleibuso miesto centre, Kražių stotelėje ir nuėjo upės link, buvo prie Operos ir baleto teatro stotelės.

Mačiusių jaunuolį ar žinančių papildomos informacijos prašoma skambinti numeriu +37061216174 arba policijai 112.

Anot pranešimo, aplinkosaugininkams vykdant reidą per liūtį kilo įtarimas dėl galimų naftos produktų patekimo į Neries upę.

Atvykę į minėtos bendrovės teritoriją pareigūnai aptiko, kad pro vartų apačią kartu su paviršinėmis nuotekomis teka naftos produktų plėvelė.

„Naftos produktai pratekėjo dėl didelio kritulių kiekio ir nuotekos nespėjo sutekėti į Jonavos miesto paviršinių nuotekų tinklus“, – sakė Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Kęstutis Celiešius.

Pasak aplinkosaugininko, lietaus nuotekos iš NAPC teritorijos per naftos produktų gaudykles patenka į Jonavos miesto paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, prateka pro sumontuotą naftos produktų valymo įrenginį – naftos produktų gaudyklę ir per išleistuvą patenka į Nerį.

Aplinkosaugininkai kartu su „Jonavos vandenų“ darbuotojais įvykio vietoje skubiai ėmėsi veiksmų ir uždarė paviršinių nuotekų sistemos sklendes prie vieno valymo įrenginio. Tokiu būdu paviršinių nuotekų tekėjimas į Nerį buvo sustabdytas.

Ketvirtadienio rytą pareigūnai organizavo pasitarimą su NAPC administracija, Jonavos rajono savivaldybės administracija dėl avarinės situacijos ir taršos priežasčių išsiaiškinimo. Taip pat numatytos priemonės ir sprendimai taršai suvaldyti.

„Per susitikimą NAPC administracija įpareigojome iki rugpjūčio 13 dienos 12 val. raštu pateikti priemonių planą, kad tokia tarša nepasikartotų. Taip pat įmonė pradėjo naftos produktų išsiurbimą iš Jonavos miesto paviršinių nuotekų tinklų“, – sakė K. Celiešius.

Pasak V. Benkunsko, kalbant apie padarinių valdymą Astravo AE atveju, geriamojo vandens tiekimo gyventojams užtikrinimas kol kas yra silpniausia grandis.

„Nemažai resursų skirta trumpojo laikotarpio priemonėms ir pasiruošimui, tačiau į tokias sritis kaip vandentvarka, kurios, tikėtina, būtų smarkiai paveiktos ilguoju periodu, ankstesnioji Vyriausybė neinvestavo, todėl kreipiausi į dabartinės Vidaus reikalų ministerijos vadovybę su prašymu padėti išspręsti mokslinių tyrimų trūkumą apie galimos radiacinės taršos plitimą Neries upe“, – pranešime sako V. Benkunskas.

Jis akcentuoja, kad, nepaisant visų Lietuvos institucijų ir tarptautinės bendruomenės pastangų sustabdyti elektrinės projektą, Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas skelbia, kad balandžio–gegužės mėnesiais planuojama pradėti pramoniniu būdu eksploatuoti pirmąjį Astravo atominės elektrinės reaktorių.

Kaip nurodo savivaldybė, pirminiais tyrimais, avarijos jėgainėje atveju užterštas Neries vanduo, kuriuo aušinamas reaktorius, į pirmąsias Vilniaus naudojamas vandenvietes patektų po 10–12 valandos, o vėliau užterštų ir kitus gręžinius ne tik sostinėje, bet ir kitose gyvenvietėse. Numatyta, kad Neries upės radiacinės taršos atveju, būtų būtina keisti Vilniaus miesto geriamojo vandens tiekimo schemą ir vandens tiekimo teritorijų ribas bei padidinti vandens tiekimą iš vandenviečių, kurios nepatenka į Neries upės baseiną. 

Pirmadienį 22.11 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje nuo Valakupių tilto į Neries upę nušoko vyras.

Į įvykio vietą išvyko ugniagesių, policijos ir medikų ekipažai. 

Kaip praneša policija, nežinomosios kūną, gulintį apie dešimt metrų nuo Neries Karmėlavos seniūnijos Vaistariškių kaime, šeštadienį, apie 16 val., aptiko praeivis.

Pirminės apžiūros metu konstatuoti tik neaiškios kilmės nubrozdinimai velionės kakle ir krūtinėje.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl jos mirties priežasties, pirmadienį Kauno morge buvo atliktas palaikų skrodimas. Konstatuota, kad velionės, kuri, patikslintais duomenimis, greičiausiai, jaunesnė, negu iš pradžių manyta, - apie 40-50 metų, mirtis nebuvo smurtinė. Ji mirė sušalus.

Policija pranešimo apie dingusias panašaus amžiaus ir išvaizdos moteris nei Kauno rajone, nei Kaune, nei aplinkiniuose rajonuose nėra gavusi. 

Neatmetama, kad velionė buvo benamė - ji neturėjo nė vieno danties. Ar savo mirties valandą nežinomoji buvo blaivi, neaišku. Tačiau realiausia versija, kad ji galėjo, būdama neblaivi, šioje nuošalioje vietoje užmigti ir taip mirtinai sušalti. Preliminariai tai įvyko savaitės laikotarpyje.  

Jis buvo pastebėtas antradienio vakarą apie 22 val. ties Upės gatvės 6 pastatu, pranešė policija.

Skenduolį ištraukė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narai. Greitosios medicinos pagalbos medikai bandė vyriškį gaivinti, tačiau apie 22.33 val. vyriškiui buvo konstatuota mirtis.

Mirusio vyriškio striukėje buvo rasta piniginė su asmens tapatybės kortele, pagal kurią nustatyta 34-erių metų vyriškio tapatybė.

Pirminės apžiūros metu ant vyriškio kūno išorinių smurto požymių nepastebėta. Atliekamas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Nusekęs šalies upių vanduo atidengė dar vieną skaudulį – žmonių išmestus nebereikalingus daiktus. Aplinkos viceministras Linas Jonauskas su valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriais ketvirtadienį po darbo aiškinosi, kas glūdi sostinėje esančios Vilnelės ir Neries santakos dugne.

Plastiko, tekstilės, metalo atliekas, senas padangas, net dviratį – visa tai vakar aplinkosaugininkai traukė iš Vilniaus centre esančios dviejų upių santakos. Didesnius radinius teko traukti net automobiliu.

„Rekordiškai nusekęs Lietuvos upių vanduo parodė, ką žmonės jose skandino ilgus metus. Viena vertus, tokia sausra šalyje yra proga apsitvarkyti ir išsivalyti upes, bet tai ir ženklas aplinkosaugininkams, kad taip toliau tęstis nebegali. Savo šiukšlių ir rakandų laidojimas upėse ir pamiškėse turi liautis ir atliekas pats laikas imti tvarkyti atsakingai“, – sakė aplinkos viceministras.

Aplinkos ministerija kviečia savivaldybes ir bendruomenes organizuoti panašias akcijas savo teritorijose. Nusekęs vanduo leidžia upes išlaisvinti nuo dešimtmečiais jose glūdėjusių žmonėms nebereikalingų daiktų.