Stintų šventė ir legendiniais tapę žvejiški monai į Palangą pramogautojus sukvies vasario 16-18 dienomis. Tad vasario viduryje Palangoje visų lauks dainuojančios, šokančios, šviežiai iškeptos, marinuotos, rūkytos, vytintos, molinės, medinės, metalinės stintos bei daug gerų emocijų.

„Tradicijos tuo ir gerai, kad jų laikydamiesi Stintų šventės svečiams galime pasiūlyti laiko patikrintas ir maksimaliai kokybiškas pramogas. Per penkiolika metų Stintų šventės organizatoriai jau „išgrynino“ atrakcijas, kurios labiausiai patinka pramogautojams, ir jas kasmet stengiamės kilstelti į dar aukštesnį kokybinį lygį. Tad jubiliejinėje, penkioliktoje šventėje „Palangos stinta“ bus dar daugiau žuvies, tautinio bei kulinarinio paveldo, muzikos, šokio, konkursų ir kitokių pramogų“, – sakė vienas iš šventės organizatorių, bendrovės „Palangos renginiai“ kultūrinės veiklos vadybininkas Nerijus Stasiulis.  

O kadangi šiemetinė “Palangos stinta“ vyks išskirtinį savaitgalį, kuomet visa Lietuva minės valstybės atkūrimo šimtmetį, visi šventės dalyviai raginami pasidabinti tautiniais, lietuviškais atributais, o kiekvieno Stintų šventės renginio organizatoriai kviečiami siūlomas atrakcijas praturtinti išskirtiniais, įsimintinais akcentais.

Tradiciškai „Palangos stintos“ šventę vasario 17 d. pradės Stintų meškeriojimo varžybos nuo jūros tilto, kuris, beje, valstybės atkūrimo šimtmečio proga pasidabins didžiausia Trispalve virš Baltijos jūros. O įdienojus šventinis šurmulys persikels į J. Basanavičiaus bei Vytauto gatves, Jūratės ir Kastyčio skverą – čia kavinės bei restoranai siūlys stintos ir kitos žuvies patiekalų, šurmuliuos tautodailininkų ir kulinarinio paveldo meistrų kermošius, šviežią stintą pardavinės vietos žvejai, skambės žvejiškos melodijos, vyks valties traukimo, inkaro laikymo, stintų valgymo ir kitos varžybos, vaikams skirtos viktorinos bei kitos pramogos. Geriausi virtuvės šefai, susibūrę į komandas, savo meistriškumą demonstruos vieninteliame šalyje Lietuvos žuvies grilio čempionate.

Šventėje dalyvausiančių kavinių bei restoranų atstovų paprašyta, kad daugiau nei pusę Stintų šventės metu siūlomų gardumynų sudarytų žuvies patiekalai, tarp kurių neabejotina lydere turėtų tapti stinta. „Taip pat verslininkų paprašėme, kad dalis patiekalų būtų gaminami lauke, ant „gyvos“ ugnies, žvejų prašome įrengti ir rūkyklų, kad „Palangos stintos“ svečiai galėtų ne tik paskanauti stintos, bet ir pamatyti jos gaminimo procesą“, – sakė N. Stasiulis.

Stintų šventė į Palangą kasmet privilioja itin gausų būrį svečių – šį stintomis pakvipusį savaitgalį žmonių J. Basanavičiaus gatvėje būna kur kas daugiau, nei karštą vasaros dieną. Tokią šventės sėkmę, pasak N. Stasiulio, lėmė bendras daugelio žmonių – verslininkų, kultūros darbuotojų, žvejų, tautodailininkų ir kt. – įdirbis. „Visi lyg skruzdėlės ne vienerius metus nuosekliai nešėme į bendrą aruodą tai, ką turėjome geriausio, ir šiandienis rezultatas tikrai džiugina. O juk prieš penkiolika metų, kuomet visus pakvietėme į pirmąją Stintų šventę, prie J. Basanavičiaus gatvės pradžioje įrengtos scenos buriavosi vos apie šimtą smalsuolių. Tačiau sulig kiekvienais metais kavinių bei restoranų, norinčių dalyvauti Stintų šventėje, rasdavosi vis daugiau, o ir pramogautojai vis gausiau ėmė važiuoti į Palangą. Dešimtoji „Palangos stinta“ jau buvo išaugusi į tarptautinį renginį bei spėjusi tapti vienu iš žymiausių šaltojo metų laikotarpio renginių Lietuvoje bei mūsų kurorto vizitine kortele, patvirtinančia, kad Palanga  yra visus metus atviras bei svečiams patrauklus kurortas“, – sakė N. Stasiulis.

Ant plauko pakibo Stintų šventė. Likus vos kelioms savaitėms iki garsiausio žiemos renginio, jo kuluaruose kilo neregėtas skandalas. Ilgamečiai "Palangos stintos" rengėjai paskelbė atsistatydinantys, tarp jų – ir vienas šventės sumanytojų – Nerijus Stasiulis.

Skandalas Kultūros centre

Savivaldybės biudžetinė įstaiga "Palangos jaunimo ir kultūros centras" tikrąja to žodžio prasme labai nukraujuoja.

Nuo vasario 1 d. iš šio centro direktoriaus pareigų pasitraukė Žilvinas Kažys, o iškart po Vasario 16-osios iškilmių pareiškimus išeiti iš darbo "šalių susitarimu" pateikė dar šeši įstaigos administracijos darbuotojai.

Tarp jų ir ilgametis kurorto renginių organizatorius bei siela Nerijus Stasiulis.

"Stintų šventė yra N.Stasiulio užaugintas renginys. Labai džiaugėmės, kad ilgainiui pavyko pritraukti ir Palangos verslininkus. Jų indėlis didžiulis, bet N.Stasiulis kasmet atlikdavo tą juodą vadybinį darbą – nuo stalų suvežiojimo iki reklaminių plakatų. Žinoma, Stintų šventės partneriai – verslininkai buvo sukrėsti, išgirdę apie Nerijaus pasitraukimą", – dienraščiui pripažino Ž.Kažys.

Neoficialiais duomenimis, išeinantieji pradžioje bandė įtikinti Palangos valdžią "kažką daryti" dėl kelių nuolatos konfliktuojančių ir "vandenį drumsčiančių" įstaigos darbuotojų.

Kai į tai reaguota nebuvo, dalis Kultūros centro "smegenų", generuojančių pagrindines renginių idėjas ir jas įgyvendinančių, nusprendė trauktis iš darbo, – esą darbinė atmosfera tapo nebepakenčiama.

Be to, kurorto valdžia, užkraudama didelę atsakomybę, nutarė naujai pastatytą Koncertų salę atiduoti administruoti būtent Kultūros centrui, nes šio objekto koncesija kol kas niekas taip ir nesusiviliojo.

Skandalingiausia tai, kad įtampa Kultūros centro komandoje sprogo pačiame šventės "Palangos stinta" pasirengimo įkarštyje.

Kaip dabar pavyks įgyvendinti visus sumanymus, pradedant Koncertų salės valdymu ir artėjančiais turistinio sezono renginiais, kai iš administracijos pasitraukia 7 darbuotojai, sunku įsivaizduoti.

Istorija "apaugo barzda"

Buvęs Palangos kultūros centro direktorius Ž.Kažys neslėpė, kad iš pareigų nusprendė trauktis dėl visus metus trunkančios nenormalios atmosferos darbe po skandalingo incidento Palangos kurhauze su tiesioginiu vadovu, savivaldybės Kultūros skyriaus vedėju Vygantu Rekašiumi.

Prieš pat Naujuosius metus, 2014-ųjų gruodžio 31 d., Kultūros šventove vadinamame Palangos kurhauze įvyko brutalus susidūrimas, kai smūgiais į veidą santykius čia aiškinosi V.Rekašius (A.Aleksėjūnaitė. "Vietoj kultūros – smurtas", "Klaipėda", 2015 01 07).

Įsiutusio valdininko elgesys tada be žado paliko žinomą atlikėją Donatą Montvydą, jo prodiuserį Martyną Tylą bei pasaulinio garso smuikininką Martyną Švėgždą von Bekkerį.

Incidentą matė ir daugiau žmonių, tą dieną buvusių žinomų atlikėjų repeticijoje.

Valdininko įniršio sulaukė Palangos kultūros centro vadovas Ž.Kažys, pamėginęs aiškintis situaciją su savo pavaldine Diana Rekašiene (Kultūros skyriaus vedėjo V.Rekašiaus žmona) dėl to, kas iš minėtų atlikėjų turi teisę repetuoti salėje prieš pasirodymus.

Po to esą buvo keli V.Rekašiaus smūgiai Ž.Kažiui, o vėliau – įvairūs mėginimai užmaskuoti nedovanotiną elgesį su savo pavaldiniu, kol įtampa tapo nebepakeliama.

"Pirmąjį praeitų metų pusmetį po šio incidento santykiai su savivaldybės administracija dar buvo dalykiški, bet po to kažkas pasikeitė. Manęs ėmė vengti, ignoravo, nebekviesdavo į pasitarimus, tarsi manęs nė nebūtų. O juk vyko Palangos koncertų salės statybos. Nusišalinau nuo bet kokių iniciatyvų, tuos darbus perėmė mano pavaduotojas N.Stasiulis", – pasakojo Ž.Kažys.

Po ilgiau nei metų prokurorai nusprendė ikiteisminį tyrimą dėl minėto incidento nutraukti, prilyginę jį kone buitiniam konfliktui.

"Tokį prokurorų sprendimą apskundėme teismui. Rankų nenuleidžiu, laukiu, kas bus toliau, per tuos metus V.Rekašius nė karto neparodė jokio ženklo, kad norėtų taikytis", – tikino Ž.Kažys.

Stebinantis vedėjo optimizmas

V.Rekašius, kuriam labiausiai turėtų skaudėti galvą dėl byrančios Palangos kultūros centro komandos, ant kurios pečių laikėsi beveik visi pagrindiniai viešieji kurorto renginiai, didelės bėdos čia nemato.

"Aš neturiu, ką komentuoti, tik girdėjau, kad yra toks sprendimas, o kai bus de facto įvykę, tada ir žiūrėsime, ką daryti. Iš tikrųjų visi planai nesikeičia. Yra, kas tuo planus vykdys", – optimizmu tryško V.Rekašius.

Paklaustas, kokia situacija dėl incidento su Ž.Kažiu, V.Rekašius teigė, jog situacija tokia, kokia ir turėjo būti.

"Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir jis tai žino. Dėl ko jūs skambinate? Kuo tai susiję dalykai su iš Kultūros centro išeinančiais darbuotojais? Niekas niekur neišėjo. Jūs turbūt daugiau žinote už mane", – tiek tepasakęs, telefono ragelį numetė V.Rekašius.

Metas keisti sistemą?

Pasak ilgamečio kurorto renginių organizatoriaus N.Stasiulio, jo pasilikti niekas neįkalbės, o ir Palangos kultūros struktūroms metas keistis, pradedant žmonių resursais ir baigiant požiūriu į biudžeto formavimą kurorto šventiniams renginiams.

"Mano manymu, atėjo metas atskirti masinių renginių funkcijas nuo meninio ugdymo. Reikia pagalvoti, kaip stiprinti jaunimo užimtumą, atskirti kultūrinių objektų valdymą. Kitaip tariant, metas keisti "kultūros instrumentus". Reikia permainų pačioje sistemoje. Natūralu, kad su esamu valdymo modeliu Palanga nebesuspės šiame laikmetyje", – prognozavo N.Stasiulis.

Pasak palangiškio, jis ir toliau dirbs tai, ką geriausiai moka, ir savo renginių organizavimo gebėjimus siūlys visiems, kam reikės.

"Dėl mano išėjimo iš Kultūros centro jokio kartėlio nejaučiu, su niekuo nekonfliktavau. Tai nereiškia, kad išskrendu į Marsą. Tiesiog priaugome prie tokios situacijos, kad Palangai reikia naujos sistemos, naujos struktūros, šviežio kraujo", – savo nuomonę pareiškė N.Stasiulis.

Garbingi – iki galo

Nepaisant to, kad N.Stasiulis ir jo komanda po Stintų šventės nebeketina toliau dirbti Palangos kultūros centre, apie būsimą renginį organizatorius kalbėjo su tokiu užsidegimu, tarsi nieko neįvyko.

"Šventėje, kaip ir olimpiadoje, – tik patys geriausi dalyviai. Bus daug įvairiausių dalykų, daug muzikos, daug visokių atrakcijų. Programa bus kokybiškesnė, koncerte – geriausi atlikėjai iš visos Lietuvos, tikrai bus daug verslo naujienų, žinau, kad ketinama pristatyti naują būdą kepti žuvis ant žarijų", – dėstė N.Stasiulis.

Bus meškeriojimo nuo Palangos jūros tilto varžybos, tuo pat metu į kurortą suvažiuos ir vadinamieji ruoniai, kurių maudynės Baltijos jūroje sutraukia tūkstančius žioplių ir šimtus sveikuolių.

Šiais metais dalyvaus ir pasieniečiai, kurie svečius vaišins pačių virta žuviene.

Į šventę atvyks tautodailininkų iš Žemaitijos, kurie ruošia specialius suvenyrus.

Šiemet planuojamas rekordinis jų skaičius – apie 120, "Palangos stintoje" ketina dalyvauti 35 restoranai.

"Šiemet naujovė yra pajūrio žvejų renginių turas pajūryje, tad vieną savaitgalį svečius kviesime į Palangos stintų šventę, kitą – į Neringos Stintapūkio šventę. O kitais metais prie mūsų prisijungs ir Liepojos stintų šventė. Norime suformuoti pramogų paketą turistui, kad pritrauktume žmonių į Baltijos pajūrį žiemos metu", – teigė N.Stasiulis.

Anot, N.Stasiulio, Kultūros centro darbuotojai jaučia atsakomybę miestui ir jo žmonėms bei svečiams, todėl savo išėjimą iš darbo jie planavo po Stintų šventės ir Vasario 16-osios iškilmių bei Užgavėnių.

Kitą šeštadienį, rugsėjo 26 d., Palangoje vyksiančiai Stalo šventei intensyviai besirengiantys kurorto kultūros atstovai svečius žada nustebinti bei pradžiuginti netikėtais sprendimais. Vienas iš jų – Aitvarų-vėliavų akcija pajūryje prie jūros tilto, kurios metu bus siekiama naujo šalies rekordo. „Danguje virš miesto skraidys meno kūriniai“, – intrigavo Palangos kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkas Nerijus Stasiulis.

Mintis Stalo šventės metu surengti aitvarų-vėliavų akciją kilo kurorto tautodailininkui Linui Žulkui. „Pamačiau tokius aitvarus Žemaitkiemio dvare – vaizdas nerealus. Tuomet pamaniau – būtina tai parvežti į Palangą bei parodyti kurorto gyventojams ir svečiams“, – pasakojo L. Žulkus.

Savo pasiūlymą menininkas išsakė kurorto kultūros srities darbuotojams, ir visi vienbalsiai sutiko – toks reginys būtų puiki Stalo šventės atrakcija. Tad likus keletui dienų iki šventės, į plenerą rinksis Palangos ir Šventosios menininkai. Jie tapys vėliavas, kurios kitą šeštadienį su aitvarais bus pakeltos į dangų. Planuojama, kad vienu metu ore plevens trys vėliavos, jos nuolat bus keičiamos naujomis.

Akcijos kūrėjai – Lietuvos dangaus menininkai Marius Abramavičius  Neboisia, Tadas Surkys ir Donatas Dumskis  jau yra realizavę  ne vieną unikalią aitvarų-vėliavų akciją Lietuvoje, Ukrainoje, Danijoje, Ispanijoje, Suomijoje,  Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje ir Senegale. „Vaizdas – tikrai labai įspūdingas, nes danguje plevenančios vėliavos atrodo nuostabiai. Pakėlę į dangų akis Stalo šventės dalyviai išvys kažką netikėta, plazdantį, spalvotą, primenantį vaikystę ir sukeliantį norą pakilti į dangų“, – kalbėjo vienas iš akcijos organizatorių M. Abramavičius.

Puikų vaizdą, pasak menininko, padės užtikrinti ir akcijai pasirinkta vieta. „Pajūris labiausiai tinka aitvarams ir vėliavoms kelti. Vėjas yra būtinas sėkmingam pakėlimui“, – teigė pašnekovas.

Vėliavoms pakelti bus naudojama originali, pasaulyje analogų neturinti technologija: pasitelkiant įvairių konstrukcijų aitvarus, į dangų pakeliamos įspūdingų dydžių vėliavos-paveikslai. Kiekvienai vėliavai sukurta ypatinga konstrukcija, kurios dėka vėliavos pačios ima skristi tarsi aitvarai ir, kabėdamos tiesiai virš žiūrovų galvų, palieka nepakartojamą įspūdį.

Kurorto gyventojai ir svečiai pamatys danguje plazdančias dailininkų nutapytas vėliavas, o taip pat – M. K. Čiurlionio paveikslo „Angelo preliudas“ reprodukciją-vėliavą.

Ši akcija neapsiribos vien tik estetiniu vaizdu – Palangoje bus siekiama Lietuvos aukščio rekordo keliant aitvarą-vėliavą. Iki šiol aukščiausiai aitvarą-vėliavą Lietuvoje pavyko pakelti 500 metrus. „Tikimės kad bus užfiksuotas naujas Lietuvos rekordas – aukščiausiai skraidinta vėliava“, – sakė Palangos kultūros centro atstovas N. Stasiulis.

Palangiškiai rengiasi garsiai ir entuziastingai minėti ne tik kurortui, bet ir visai šaliai svarbią datą – Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos 1921 m. kovo 20 d., taip pat – miesto vardo gimtadieniu vadinamą balandžio 5-ąją – dieną, kai 1253 m. Palanga paminėta Kuršo dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte. Ta proga kurorte visą savaitę vyks kultūriniai renginiai, skirti vietos gyventojams ir svečiams.

Pėsčiųjų žygis

Jau šį šeštadienį startuos pirmasis renginys, skirtas paminėti Palangai svarbius įvykius – trečius metus iš eilės rengiamas tradicinis pėsčiųjų žygis pajūriu Palanga – Šventoji „Gintaro kelias 2014“.

Kasmet vis didesnio populiarumo sulaukiantis renginys yra skirtas bet kokio amžiaus dalyviams – startavę Jūratės ir Kastyčio skvere, nesivaržydami tarpusavyje žygeiviai paplūdimiu įveiks maždaug 14 kilometrų, o Šventojoje juos pasitiks vietos bendruomenės atstovai, muzikos kapela „Eldija“, atrakcija taps pasieniečių kinologų pasirodymas su šunimis, lauks kareiviška košė bei arbata.

„Šio renginio tikslas – ugdyti gyventojų patriotiškumą bei pilietiškumą, o kartu ir puoselėti kultūros ir istorines tradicijas. Kartu tai galimybė prasmingai ir turiningai praleisti laisvalaikį bendraminčių būryje“, – sakė viena iš žygio organizatorių, Palangos mero patarėja Karolina Kubeldzienė.

Palangiškių sueiga

Šventinės savaitės „Palangos dienos“ naujovė kurorto gyventojus ir svečius sukvies sekmadienį – Palangos pasididžiavimu tapusiame Kurhauze pirmą kartą bus rengiama Palangiškių sueiga.

„Į ją kurorto gyventojai susirinks ne pagal kvietimus – ateis kiekvienas, kuris nori pasidalinti savo idėjomis ir pozityviomis mintimis apie Palangą. Kiekvienam dalyviui bus duodama iki 5 minučių pasisakyti – iškelti tokią idėją, kurią įgyvendinus pagerėtų palangiškių ir kurorto svečių gyvenimas“, – kalbėjo sakė Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Nerijus Stasiulis.

Palangiškių sueigos metu bus įteikta ir 30 miesto vėliavų kurorto švietimo bei kultūros įstaigų atstovams ir meno kolektyvams, atstovausiantiems Palangai šiemet vyksiančioje Dainų šventėje.

Tokia „Palangos vėliavos savaitė“, kurios metu miesto vėliavos būtų įteikiamos ne tik organizacijoms, bet ir miesto gyventojams, pasak N. Stasiulio, galėtų tapti tradicinė – ateityje Savivaldybės taryba galėtų numatyti miestui svarbias istorines ir kultūrines datas, kurių metu gyventojai būtų raginami iškelti Palangos miesto vėliavas.

Palangiškių sueigą užbaigs folkloro ansamblio „Mėguva“ koncertas „Yra aukštas kalnas Biruta vadintas“.

A.Čepio kūrybinis palikimas

Kitą penktadienį, balandžio 4 d., kurorto gyventojai ir svečiai kviečiami į minėjimą, skirtą Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaityklos įtraukimui į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą ir pastato autoriaus architekto Albino Čepio 25-osioms mirties metinėms paminėti.

Šis renginys – palangiškio Vitaliaus Bernardo Litvaičio idėja. „Aš save laikau palangiškiu – šiame mieste gyvenu beveik 53 metus. Kai pirmą kartą pamačiau Palangą, ji mane apžavėjo. Nuo tada jaučiu, kad už tą žavesį visą gyvenimą Palangai esu skolingas. Todėl negaliu nieko neveikti, jei matau, kad galiu kažką prasminga padaryti“, – sakė V. B. Litvaitis.

„Kas pasirūpins architekto A. Čepio kūrybiniu palikimu?“ – tokią publikaciją yra parengęs ir vietos gyventojams spaudoje pristatęs V. B. Litvaitis. Aktyviam palangiškiui kilo mintis, kad paminėti šio architekto kūrybinį palikimą, tarp kurio – ir Palangos vasaros skaityklos suprojektavimas, galima ir nelaukiant, kad lėšų tam skirtų Savivaldybė ar M. Mažvydo biblioteka. „Pasitarę su kitais entuziastais, radome nebrangų būdą tai padaryti – laikinai informacija apie šį architektą bei jo darbus bus paskelbta Palangos vasaros skaityklos lange“, – sakė V. B. Litvaitis.

Paroda bibliotekoje

Balandžio 5 d., šeštadienį, Palangos viešosios bibliotekos abonentiniame skyriuje bus pristatoma palangiškio fotomenininko Ado Sendrausko paroda „Palanga leidiniuose, dokumentuose, nuotraukose“.

„Tai bus prisilietimas prie istorijos gurkšnojant arbatą“, – intrigavo parodos iniciatorius bei autorius.

Šis renginys išskirtinis vien jau tuo, kad truks vos vieną dieną – balandžio 5 d. nuo 10 val. iki 16 val., tad atidėlioti apsilankymo parodoje tiesiog negalima.

Palangiškiams ir svečiams bus pristatoma kraštotyrininkės Emilijos Adiklienės surinkta medžiaga, tarp jų – ir autentiški skulptūros „Laiminantis Kristus“ pėda ir pirštas, taip pat – su Palanga susiję dokumentai ir nuotraukos. Savotišką Atvirų durų dieną surengs ir istorikai bei kolekcininkai, kaupiantys medžiagą apie Palangą.

Parodą praturtins ir fotomenininko A. Sendrausko 2013 m. parengto parodų ciklo „Palanga fotografioje“ medžiaga, kurioje daugiausiai dėmesio bus skiriama mažiau matytoms nuotraukoms iš grafų Tiškevičių laikų. 

Mintis brendo seniai

Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas N. Stasiulis pripažino, jog mintis išskirtinai pažymėti Palangos krašto prijungimo prie Lietuvos bei Palangos vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metines brendo jau seniai, o galutinį postūmį idėjai įgyvendinti davė aktyvūs vietos gyventojai.

„Iniciatyvų nestokojantis V. B. Litvaitis dar kartą iškėlė mintį, kad Palanga turi paminėti šią svarbią datą, prie šios idėjos prisidėjo Adas Sendrauskas, ne pirmus metus ta proga pėsčiųjų žygį kartu su Palangos kultūros centru organizuojanti K. Kubeldzienė, ir tai buvo galutinis postūmis, tarsi sniego gniūžtė, privertusi šią mintį „suktis“, – kalbėjo N. Stasiulis.

Neabejojama, kad renginių ciklas „Palangos dienos“ taps kasmete tradicija.

Kurorto verslininkai kaupia stintų atsargas tradicinei šventei „Palangos stinta“, kuri šurmuliuos po dviejų savaičių. Tikimasi, kad agurkais kvepiančių žuvų užteks visiems, bet jos gali būti brangesnės nei pernai.

Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Nerijus Stasiulis tvirtino, kad vasario 15-ąją kurorte vyksiančioje šventėje šviežių, keptų, vytintų stintų bus bet kuriuo atveju.

„Verslininkai tuo pasirūpins. Jie įpratę iš anksto kaupti stintų atsargas, ieškoti jų ne tik artimiausioje pakrantėje, bet ir tolėliau, šaldyti. Šių žuvų jūroje yra, bet kol kas daug nepagaunama. Tad visi sako, kad jų nėra“, – tvirtino pavaduotojas.

Nedideliais stintų kiekiais prekiaujama ir turgavietėse, tačiau jų kainos gali šokiruoti – prašoma apie 18 litų už kilogramą.

„Kas yra brangu? Jei tu mėgsti stintas, jos yra sezono ekskliuzyvas, tai ar jos brangios? Čia yra kaip šviežios braškės. Jos – nepigios, bet norisi paragauti. Brangumas tik psichologinis momentas. Jei nori, niekas nėra brangu. Jei kartais niekur nebus stintų, jų tikrai bus Stintų šventėje. Jei reikės, specialiai pradėsime veisti. Kiekviena kavinė įsirengs po didelį akvariumą ir augins šias žuvis iki Stintų šventės“, – juokavo N.Stasiulis.

Vienas iš šventės organizatorių verslininkas Klaidas Pakutinskas tvirtino, kad stintų nesugauna priekrantės žvejai. Tolėliau jūroje jų pagaunama. Šių žuvų sumeškeriojama ir Kuršių mariose.

„Turgavietėse stintų yra. Jos brangesnės, bet yra. Mes taip pat brangiau perkame. Iki Stintų šventės liko dvi savaitės. Jei vėjas pasisuks, stintų atsiras daugiau, tai šventės metu jų kainos turėtų būti kaip praėjusiais metais. Norėtųsi, kad taip būtų. Priešingu atveju agurkais kvepiančios žuvys gali būti brangesnės“, – dėstė K.Pakutinskas.

Lietuvos kultūros sostinės metus baigianti Palanga švenčių laukimo periodą pradės jau šį penktadienį – lapkričio 29 d., 18 val. centrinėje kurorto aikštėje bus įžiebta miesto eglė. Šiemet ji kurorto gyventojus ir svečius stebins ne tik savo forma – Kalėdų šviesos miestą padabins muzikuojanti žaliaskarė.

Beveik 14 metrų aukščio, maždaug 20 tūkst. įvairaus tipo lempučių nušvisianti eglė centrinėje kurorto aikštėje montuoti pradedama antradienį. Šiemetinis Palangos Kalėdų simbolis bus padabintas smulkiomis gelsvos spalvos lemputėmis su šaltai balta spalva mirgančiomis bangų formos girliandomis bei šviečiančiais burbulais, atkartosiančiais J. Basanavičiaus gatvės kalėdinius papuošimus. Šventiniu laikotarpiu numatytomis valandomis Palangos Kalėdų eglė „šoks“ – mirgės pagal muziką.

Kalėdiniu laikotarpiu dar neregėtomis spalvomis nušvis ne tik centrinė kurorto aikštė, bet ir pagrindinės miesto gatvės – Palangos miesto erdves papuoš pirmą kartą Lietuvoje naudojamos šviečiančios tūrinės dekoracijos, atkartojančios sniego gniūžtės formą. Palangos gatvėse vyraus šiltai bei šaltai balta spalva.

„Norime džiugią Kalėdų naujieną į Kalėdų šviesos miestą atnešti kartu su šventinių papuošimų „premjera“, – sakė Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Nerijus Stasiulis.
Gatvėms apšviesti pasirinktos dekoracijos, kuriančios lengvumo įspūdį. „Lengva ir šviesu – tokį įspūdį pajus kiekvienas, atvykęs į Kalėdų šviesos miestą“, – neabejojo N. Stasiulis.

Dar viena šiųmetė Kalėdų šviesos miesto naujovė – žiemą „atgaivintas“ fontanas Jūratės ir Kastyčio skvere. „Jis bus dekoruotas dinamine gyvo vandens projekcija, tad tamsiu paros metu čia bus sukurta tyvuliuojančio vandens iliuzija“, – sakė Palangą puošiančios bendrovės laikinasis direktorius Vaidas Jasaitis.

Maždaug 15 proc. daugiau, nei pernai, šventinių lempučių, įspūdingos, Lietuvoje dar niekur nenaudotos šviečiančios dekoracijos bei išskirtinė, muzikuojanti Kalėdų eglė – tai tik keletas staigmenų, kurias Lietuvos kultūros sostinė Palanga šiais metais parengė kurorto gyventojams ir svečiams. Jau netrukus, gruodžio 14 d.,  Palangoje duris atvers restauruotas Kurhauzas, kurorte kalėdiniu laikotarpiu vyks ir daugiau kultūrinių renginių.

Palangiškiai intensyviai rengiasi mėnesio pabaigoje, rugsėjo 21 dieną, vyksiančiai Tūkstančio stalų šventei. Tai renginys, kurio metu įtemptą kurortinį sezoną užbaigę vietos gyventojai populiariausioje J. Basanavičiaus gatvėje susėda prie bendro, beveik kilometro ilgio stalo, kad kartu su kaimynais galėtų pasidžiaugti nuveiktais darbais, aptarti pasibaigusios vasaros rezultatus bei pasidalinti ateities planais. Taip pat – padėkoti svečiams, mylintiems Palangą.

Ypatinga šventė

Šiemetinė Tūkstančio stalų šventė ypatinga – Palangai tapus Lietuvos kultūros sostine, kurorto gyventojai deda visas pastangas, kad galėtų kuo originaliau savo svečiams pristatyti tai, ką turi geriausia. „Kultūros sostine Palanga dar bus beveik keturis mėnesius, tad visi, kas dalyvaus Tūkstančio stalų šventėje, stengsis save pristatyti išskirtinai: parengti pačias geriausias kultūrines programas, patraukliausius valgiaraščius, parodyti visus savo privalumus“, – įsitikinęs vienas iš šventės organizatorių, Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Nerijus Stasiulis.
Išskirtinė ši Tūkstančio stalų šventė turėtų būti ir dalyvių gausa – vos pradėjus registraciją, sulaukta itin didelio vietos verslininkų, tautodailininkų susidomėjimo. Dalyvauti Tūkstančio stalų šventėje norą jau pareiškė ir kurorto įstaigų atstovai, kūrėjai, meno kolektyvai. Pastarieji, visą dieną Jūratės ir Kastyčio skvere įrengtoje scenoje keisiantys vieni kitus, palaikys šventinę dalyvių ir svečių nuotaiką.
Norintieji įsigyti meno dirbinių taip pat neliks nuvilti. Pasak tautodailininko A. Bukausko, šventėje savo kūrinius pristatys maždaug dvidešimt tautodailininkų. Liaudies meno mėgėjų dėmesio bei įvertinimo lauks gintaro, medžio, tekstilės, keramikos bei žalvario dirbiniai.

Sveiko maisto šventė

Kaip visada, Tūkstančio stalų šventę praturtins ir Sveiko maisto šventė, kuri šiemet bus skiriama patiems mažiausiems ir jų artimiesiems. Tai bus puikus renginys kurorto gyventojams ir Palangos miesto svečiams, praturtintas galimybėmis susipažinti ne tik su sveikos mitybos idėjomis, bet ir suteiksiantis žinių apie galimybę patiems sveikai gyventi ir sveikai auginti savo vaikus Lietuvoje.
Tris dienas vyksiančios Sveiko maisto šventės metu numatomos konferencijos, seminarai, degustacijos, kiti renginiai. Tačiau gražiausia jos dalis svečius vilios rugsėjo 21 d., šeštadienį, J. Basanavičiaus gatvės gale – prie Palangos tilto vyks teminių, degustacinių ir šeimininkių šeimininkės stalų konkursai. Vakare visų dalyvių lauks nugalėtojų apdovanojimo vakaras ir vakaronė.

Laukia svečių

Palangiškiai Tūkstančio stalų šventės metu siekia ne tik kartu su kaimynais ar kolegomis pasidžiaugti prabėgusios vasaros pasiekimais, bet ir padėkoti Palangą mylintiems ir šį kurortą savo atostogoms besirenkantiems miesto svečiams. Todėl kitų miestų gyventojai Tūkstančio stalų šventėje yra labai laukiami.
Renginio organizatoriai neabejoja – rugsėjo 21 d. atvykti į kurortą bei pasivaikščioti po šurmulingąją J. Basanavičiaus gatvę tikrai verta. „Vieno renginio metu pamatyti bei patirti viską, kas yra geriausia Palangoje, galima tik per Tūkstančio stalų šventę“, – pabrėžė N. Stasiulis.

Švenčių gausa

Tūkstančio stalų šventė palangiškių ir svečių lauks rugsėjo 21 d., o jau artimiausią šeštadienį, rugsėjo 7 d., Palanga pakvies į kitą ne mažiau jaukų renginį – Birutės parko dieną.
Floristinėmis kompozicijomis pasidabinusiame parke tvyros kūrybiška atmosfera – minint jau aštuntąją Birutės parko dieną, palangiškiai ir svečiai bus pakviesti į ramius literatūrinius susitikimus. Renginio organizatoriai taip nusprendė atiduoti duoklę kūrėjams, mėgusiems lankytis Palangoje, ir kuriuos kurti įkvėpė būtent šis kurortas. Tad šią dieną pagarba bus parodyta etnografui ir literatūros istorikui L. A. Jucevičiui, kompozitoriui M. K. Čiurlioniui ir S. Kymantaitei-Čiurlionienei, literatams Maironiui, A. Mickevičiui, V. Mykolaičiui-Putinui, G. Petkevičaitei-Bitei, S. Nėriai, M. Valančiui, M. Vaitkui, S. Valiūnui – garsiosios dainos „Birutė“ autoriui.
Visą dieną parke renginiai keis vienas kitą – norintieji galės sudalyvauti viktorinose, pasigėrėti monospektakliu, pasiklausyti žemaitiškų melodijų ar pasineri į kitas šventės dalyvių siūlomas pramogas. Čia taip pat bus galima sutikti aktorius, įkūnijančius Palangoje kūrusius žinomus šalies literatus.