Kaip antradienį nurodė Generalinė prokuratūra, nuteistam 1967 metais gimusiam vyrui skirta 50 tūkst. eurų bauda, jo 1935 metais gimusi giminaitė turės sumokėti 15 tūkst. eurų baudą.

Valstybės naudai iš nuteistųjų taip pat konfiskuota 987 tūkst. eurų piniginių lėšų.

Bylos duomenimis, nuteistieji nuo 2010 iki 2018 metų nuosavybės teise disponavo didelės vertės turtu, žinodami, kad jis negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Įmonėje dirbantis E. V. disponavo 513 tūkst. eurų suma. Už šias lėšas vyras pats arba artimų asmenų naudai įgijo žemės sklypą, kelis butus sostinėje bei kelis automobilius, kurių įsigijimui iš dalies panaudotos neteisėtos pajamos.

Vyro artima giminaitė tuo pačiu laikotarpiu įgijo nekilnojamojo turto už 545 tūkst. eurų. Teismas konstatavo, kad moteris patyrė išlaidų ir nuosavybės teise įgijo turto už 474 tūkst. eurų, kurie negalėjo būti įgyti teisėtai.

Teismas kaip neteisėto praturtėjimo rezultatą iš E. V. nusprendė konfiskuoti 513 tūkst. eurų, iš jo giminaitės – 474 tūkst. eurų.

Kaip nurodė prokuratūra, vykdant ikiteisminį tyrimą buvo atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimai, įvertintos nuteistųjų teisėtos pajamos – tai leido pagrįstai manyti, kad pajamų nepakako minėtu laikotarpiu patirtoms išlaidoms pagrįsti.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos asmenų teisės į neteisėtomis pajamomis įgytą turtą.

Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Priklausomybių ligų centre E. Pridotkienė užima Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus specialistės pareigas.

Kaip BNS informavo RPLC strateginės komunikacijos patarėja Gabija Vitkevičiūtė, centras žinojo apie teismo sprendimą ir pažymėjo, kad pastarasis neapribojo jos galimybių dirbti valstybės įstaigose.

„Respublikinis priklausomybės ligų centras kandidatę į naujas pareigas priėmė teisėtai, atsakingai ir pagal reikalavimus“, – teigė G. Vitkevičiūtė.

„Centras gerbia valstybės teismų sistemos sprendimus ir tikrai visada be išimčių priimant darbuotojus remiasi sąžiningumo ir atsakingumo principais ir laikosi personalo vadybos standartus regalamentuojančių įstatymų – kaip kiekviena aukštos reputacijos organizacija“, – tvirtino ji.

Respublikinis priklausomybės ligų centras kandidatę į naujas pareigas priėmė teisėtai, atsakingai ir pagal reikalavimus.

Sausio pabaigoje E. Pridotkienė sulaukė teismo sprendimo dėl neteisėto praturtėjimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingos buhalterinės apskaitos. Jai skirta daugiau nei 18 tūkst. eurų bauda. Netrukus po to E. Pridotkienė pateikė prašymą išeiti iš darbo Narkotikų kontrolės departamente.

Anot RPLC atstovės, E. Pridotkienė pastaruosius dešimt metų specializuojasi narkotikų politikos srityje, buvo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) Lietuvos Reitox kontaktinio centro vadovė, kaip ekspertė dalyvavo ES įgyvendinamuose projektuose.

„Ji turi didelę patirtį psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos ir kontrolės srityje, daug metų dirbo su tarptautinėmis organizacijomis, atstovavo Europos Sąjungos institucijose. (...) Esame tikri, kad ilgametė jos patirtis priklausomybių lauke nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pateisins lūkesčius“, – tvirtino G. Vitkevičiūtės.

E. Pridotkienė laikinai ėjo NTAKD direktorės pareigas 2022-ųjų balandžio–birželio mėnesiais, iki vasario vidurio ji taip pat vadavo departamento Stebėsenos ir analizės skyriui.

2022 metų birželį teisėsauga pradėjo tyrimą dėl E. Pridotkienės ir jos vyro neteisėto praturtėjimo.

Manoma, kad buvęs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Gediminas Pridotkas nusikalstamu būdu galėjo įgyti daugiau kaip 296 tūkst. eurų, korupcijos byla šią savaitę perduota teismui.

Kaip skelbė kartu su Europos prokuratūra tyrimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), G. Pridotkas kaltinamas stambaus masto kyšininkavimu, pinigų plovimu, neteisėtu praturtėjimu.

Teisėsaugos duomenimis, jis, panaudodamas savo paties ir sutuoktinės E. Pridotkienės įsteigtą juridinį asmenį, taip pat kitas 15 susijusių įmonių, iš fizinių asmenų priėmė kyšių už palankumą ateityje instituto vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, finansuojamuose Europos Sąjungos lėšomis, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas bei neteisėtai praturtėjo.

Tyrimas E. Pridotkienės atžvilgiu baigtas jai skyrus anksčiau minėtą baudą.

Tačiau teismas iš valstybės priteisė išteisintajam atlyginti išlaidas advokatui – 7,4 tūkst. eurų.

Teismo manymu, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus įstatyme nustatytomis priemonėmis.

Teismas taip pat konstatavo, kad mokesčių administratorius, atlikęs J. Kozubovskio pajamų mokestinį patikrinimą, jokių neteisėtų veiksmų nepadarė, o baudžiamojo proceso tikslas ir yra įtarimo patikrinimas.

„Apibendrindamas faktines aplinkybes ir byloje bei prijungtos baudžiamosios bylos medžiagoje esančių įrodymų visumą, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad galimai buvo įvykdyta nusikalstama veika, ir tokių duomenų pakako procesiniam sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priimti“, – paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė.

Ikiteisminis tyrimas vykdytas dėl neteisėto praturtėjimo ir neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.

Teismas taip pat konstatavo, kad pagrįstai ir teisėtai ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir tęsiamas, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nepaneigia valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų teisėtumo.

„Galioja nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai“, – paskelbė pirmos instancijos teismas.

Jo vertinimu, jokių Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), prokuratūros ir teismo nepagrįstų veiksmų pradedant bei tęsiant ikiteisminį tyrimą, skiriant kardomąją priemonę ir nuosavybės teisių apribojimą, nenustatyta.

„Bendroji rūpestingumo ir atidumo pareiga pažeista nebuvo, dėl ko konstatuotina, kad jokie valstybės pareigūnų neteisėti veiksmai padaryti nebuvo, todėl neegzistuoja viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, o neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo“, – rašoma teismo sprendime.

Šioje byloje yra pagrindas priteisti ieškovui jo turėtas išlaidas už teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.

Priteisti advokatams išleisti pinigai

Vilniaus apylinkės teismas taip pat nusprendė, kad per baudžiamosios bylos procesą J. Kozubovskio patirtos išlaidos advokatui – 7,4 tūkst. eurų, – turėtų būti atlygintos.

„Šioje byloje yra pagrindas priteisti ieškovui jo turėtas išlaidas už teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje“, – paskelbė teismas.

Jis pažymėjo, kad advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos, nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo. Išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu (šiuo atveju nutartimi, kuria nutraukta baudžiamoji byla), laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama.

J. Kozubovskiui priteisti ir 429 eurai bylinėjimosi išlaidų dabar vykusiame civiliniame procese. Iš buvusio advokato valstybės naudai priteisti 85 eurai už dokumentų siuntimą.

Vasarą priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs – prokuratūra nesutiko su šiuo teismo sprendimu ir jį apeliacine tvarka apskundė dėl priteistų išlaidų gynėjui, BNS informavo Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė. 

Teismo sprendimu nepatenkintas ir J. Kozubovskis – jis taip pat Vilniaus apygardos teismui padavė apeliacinį skundą ir prašo jam priteisti 13 tūkst. eurų turtinės žalos bei 50 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. Posėdis apeliacinės instancijos teisme kol kas nepaskirtas.

Įtarė neteisėtą verslą

Vykstant baudžiamajam procesui, prokuratūra siekė, kad buvęs advokatas būtų pripažintas kaltu dėl neteisėto praturtėjimo ir jam skirta 11,4 tūkst. eurų bauda bei konfiskuotas turtas už 10 mln. eurų.

Ikiteisminį tyrimą dėl Vilniuje dirbusio advokato galbūt padarytų nusikalstamų veikų atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tyrimą kontroliavo prokuratūra.

FNTT bandė įrodyti, kad įtariamasis, dirbdamas advokatu, 2004–2009 metais neteisėtai stambiu mastu versdamasis nekilnojamojo turto prekyba, nusikalstamu būdu gavo 8,7 mln. eurų pelno ir nesumokėjo 500 tūkst. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių.

J. Kozubovskis teismui skundėsi buvęs be jokio pagrindo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o tai esantis kerštas už jo vykdomą profesinę veiklą dirbant advokatu.

Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, teisininkas paprašė jį išbraukti iš advokatų sąrašo, ir 2013 metų gruodį tai padaryta.

Ikiteisminis tyrimas tuometiniam advokatui pradėtas 2011 metų kovą Vilniaus apygardos prokuratūroje, kuomet gautas VMI raštas.

Jame nurodyta, kad per mokestinį patikrinimą nustatytos J. Kozubovskio pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo, kilo įtarimų dėl tikrojo grynųjų pinigų šaltinio, įtarta, kad galėjo būti legalizuojamos neteisėtai įgytos lėšos.

J. Kozubovskio civilinėje byloje dėl žalos kaip liudytojas apklaustas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius pasakojo, kad 2011 metų kovo pabaigoje prokuratūroje gautas VMI  pranešimas apie ieškovo, jo tėvų, įmonių, su kuriomis ieškovas susijęs kaip akcininkas ar kitais ryšiais, sudarytus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, paskolinius, pinigų dovanojimo ryšius.

Prokuroras įžvelgė nusikalstamos veikos požymius, todėl paprašė VMI detaliai surinkti duomenis ir pateikti išvadą. Gavus specialisto išvadą, parengtas pranešimas apie įtarimą.

Vėliau savo sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad prokuroro turėtoje medžiagoje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti prielaidą dėl galbūt įvykdytos nusikalstamos veikos, tokių duomenų pakako pradėti ikiteisminį tyrimą. 

J. Kozubovskis teikė prašymą skirti naują tyrimą, tačiau prokuroras nematė tam pagrindo, todėl jo netenkino.

Teismo dokumentuose rašoma, kad, pasak G. Tarasevičiaus, J. Kozubovskis neoficialiai vis ateidavo į jo darbo kabinetą su įvairiais grasinimais, prašymais. Byloje esama Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vykdyto ikiteisminio tyrimo duomenų, jog įtariamasis J. Kozubovskis šantažuodamas darė neteisėtą poveikį ikiteisminį tyrimą organizuojančiam prokurorui, dėl ko pastarasis ir priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus apylinkės teisme G. Tarasevičius tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas niekaip nesuvaržė J. Kozubovskio teisių, nebuvo pritaikytų jokių apribojimų jo turimam turtui.

Keitėsi prokuratūros

Ikiteisminis tyrimas advokatui nutrauktas kaip nepadarius nusikalstamų veikų.

Tačiau netrukus Generalinė prokuratūra nusprendė panaikinti šį nutarimą ir tyrimą atnaujino.

Atnaujintą ikiteisminį tyrimą pavesta organizuoti ir jam vadovauti Panevėžio apygardos prokuratūrai.

Tačiau maždaug po mėnesio tyrimą nutraukė ir Panevėžio apygardos prokuratūra, ji taip pat konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tų metų rugsėjį Generalinė prokuratūra dar kartą nusprendė tyrimą atnaujinti. Teigta, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, o Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Tuomet jis perduotas Kauno apygardos prokuratūrai.

Byla su kaltinamuoju aktu į teismą perduota 2015 metų kovą, o tų pačių metų lapkritį paskelbtas išteisinamasis nuosprendis – praėjus beveik aštuoniems mėnesiams.

„Toks išnagrinėjimo terminas, atsižvelgiant į byloje surinktos medžiagos kiekį (baudžiamąją bylą sudaro 56 tomai) ir sprendžiamų klausimų sudėtingumą, laikytinas ypatingai operatyviu“, – nusprendė civilinę bylą dėl galimos žalos J. Kozubovskiui nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Vėliau teikti tiek apeliaciniai, tiek kasaciniai skundai, juos teikė ir pats ieškovas. Išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2017 metų rugsėjį po Vilniaus apygardos teismo sprendimo. Po pusmečio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prokuratūros ir ieškovo kasacinius skundus atmetė.

„Todėl teigti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme užtruko nepateisinamai ilgai nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo“, – konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Jis atsižvelgė ir į tai, kad, eksadvokato baudžiamąją bylą nagrinėję teismai savo priimtuose procesiniuose sprendimuose aiškiai konstatavo, kad jokių esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja D. Jankienė savo sprendime pažymi, kad veikų, susijusių su nusikalstamomis veikomis ekonomikai ir verslo tvarkai, tyrimas ir nagrinėjimas susijęs su pakankamai sudėtingais fakto ir teisės klausimais.

„Nenustačius tyrimą atlikusių pareigūnų šališkumo, konkrečių piktnaudžiavimo savo procesiniais įgaliojimais faktų nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad netenkinant gynybos teikiamų prašymų nutraukti tyrimą ir, prokuroro įsitikinimu, surinkus pakankamai duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, perdavus bylą teismui, buvo esmingai pažeistos įtariamojo, vėliau kaltinamojo, teisės“, – paskelbė teismas.

J. Kozubovskis teigė, kad pareigūnai buvo gavę užduotį jo bylą bet kokiu atveju perduoti teismui, tačiau kaip liudytojai apklausti pareigūnai to nepatvirtino.

Skundėsi, kad teko palikti advokatūrą

Žalos bylą nagrinėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui J. Kozubovskis skundėsi, kad jam iškelta baudžiamoji byla buvo kerštas už jo profesinę veiklą dirbant advokatu, dėl to jis buvęs priverstas palikti advokatūrą.

Tačiau teismo dokumentuose rašoma, kad STT Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyrius 2013 metų gegužę užfiksavo pokalbį, per jį J. Kozubovskis sakė: „ant advokatavimo ką tu daug uždirbsi“, tų pačių metų lapkritį slapta užfiksuoti advokato žodžiai: „nu vsio ir man užtenka dirbti, reikia jau ilsėtis. Todėl aš irgi išeinu šiais metais. Šiais metais išeinu į pensiją, jau viskas man“, taip pat įrašyti pasisakymai: „Aš iš advokatūros dabar jau šiais metais išeinu, einu dirbt laisvas žurnalistas. Būsiu laisvas menininkas, nes advokatūra jau nelabai įdomu, pavargau, man neįdomu.“

Atsižvelgęs į surinktus įrodymus Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė išvadą, kad J. Kozubovskio išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2013 metų gruodžio pačiam prašant nėra susijęs su jo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu, o įvyko laisva paties valia.

Teisininkas taip pat skundėsi, kad žiniasklaidoje teikiant detales apie vykdomą ikiteisminį tyrimą bei nuolatos akcentuojant ieškovo buvusius ryšius su KGB, bendravimo su juo pradėjo vengti bendraklasiai, bendrakursiai ir draugai.

Galutinis LAT verdiktas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 metų balandį paskelbė, kad nagrinėjamoje byloje veikos nusikalstamumas sietas su mokesčių įstatymuose nustatytu reguliavimu, vertimusi individualia veikla, apie ją nepranešus Gyventojo pajamų mokesčio įstatyme  nustatyta tvarka.

Pasikeitus šį įstatymą, prekyba nekilnojamuoju turtu nebelaikoma individualia veikla. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad anksčiau bylą nagrinėję teismai padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, jog nepripažinus J. Kozubovskio inkriminuotų veiksmų jo vykdyta individualia veikla, kuria jis vertėsi neteisėtu būdu, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis pažeidė kaltinime nurodytus norminių aktų reikalavimus, susijusius su VMI informavimu apie tokią veiklą. Todėl kaltinamojo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

Eksadvokatas kaltintas, kad 2004–2009 metais realizavo nusikalstamą sumanymą vykdyti komercinę veiklą pigiau pirkdamas ir brangiau parduodamas nekilnojamąjį turtą, tačiau apie vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo valstybės institucijų, taip išvengdamas prievolės mokėti privalomus mokesčius.

Skirta intensyvi priežiūra

Šiemet sausį Vilniaus apygardos teismas buvusiam advokatui J. Kozubovskiui dėl neteisėto laisvės atėmimo bei savavaldžiavimo panaudojant fizinę prievartą skyrė 45 parų arešto bausmę, jos vykdymą atidedant septyniems mėnesiams.

Bausmės atidėjimo metu buvusiam advokatui skirta intensyvi priežiūra, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą. Nuteistasis taip pat turės sumokėti 2000 eurų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvęs advokatas ir dar vienas asmuo nuteisti už tai, kad 2021 metų spalį sostinės senamiestyje savavališkai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, nekviesdami policijos pareigūnų, panaudodami fizinę jėgą sulaikė garbaus amžiaus žmogų ir nutempė į vieno viešbučio tarnybines patalpas.

Manydami, kad būtent šis asmuo pavogė vienos moters piniginę, jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, reikalavo atskleisti savo duomenis, iškraustyti kišenes ir atliko kitus veiksmus, kuriuos gali atlikti tik tam įgaliojimus turintys policijos pareigūnai.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodė, jog naujas nusikalstamas veikas J. Kozubovskis padarė dar neišnykus teistumui už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas asmenų sutikimo ir jiems to nežinant, rinko informaciją apie asmenų privatų gyvenimą.

Prokuratūros nuomone, J. Kozubovskis negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jo įvykdytų nusikaltimų pobūdis ir tai, jog jo daromi nusikaltimai vis sunkėja, nesudaro pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje.

J. Kozubovskis anksčiau teistas kartu su cigarečių kontrabandos karaliumi tituluojamu Viliumi Karaliumi ir jo bendrais. Teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad J. Kozubovskis kaip teisininkas galėjo padėti kontrabandininkams savo patarimais. Tačiau teismas konstatavo, jog J. Kozubovskio veiksmus galima būtų vertinti kaip advokato etikos pažeidimus, bet to negalima vertinti kaip nusikaltimo.

Kolumbijos prezidentas socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad policija suėmė jo sūnų ir buvusią sūnaus žmoną Days Vazquez (Dais Vaskes).

Kovo mėnesį D. Vazquez nurodė, kad jos buvęs vyras iš narkotikų prekeivių ir kontrabandininkų 2022 metais gavo didžiules pinigų sumas savo tėvo prezidentinei kampanijai, tačiau tuos pinigus panaudojo asmeniniams tikslais.

Socialiniame tinkle „X“ G. Pedro palinkėjo sūnui stiprybės ir paragino apmąstyti savo klaidas.

„Man, kaip žmogui ir tėvui, tai skaudu“, – pridūrė jis.

Prokurorai patvirtino, kad N. Pedro buvo suimtas dėl kaltinimų pinigų plovimu ir neteisėtu praturtėjimu. Jo buvusi žmona taip pat kaltinama pinigų plovimu.

Man, kaip žmogui ir tėvui, tai skaudu.

Nuo pat skandalo pradžios prezidentas neigė gaunąs pinigų iš galingų šalies kokaino baronų. Jis pats prašė, kad būtų atliktas tyrimas dėl jo sūnaus.

N. Pedro dirbo savo tėvo partijos įstatymų leidėju šiauriniame Atlanto departamente.

Žiniasklaida paviešino jo banko įrašus, liudijančius, kad jis turėjo kur kas daugiau pinigų, nei būtų atitikę jo atlyginimą už darbą kongrese.

Kartą duodama interviu D. Vazques nurodė, kad jos buvęs vyras iš buvusio narkotikų prekeivio gavo 124 000 JAV dolerių (112 410 eurų) sumą.

Pirmadienį teismas pusmečiui pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą sutuoktinių turtui. Per posėdį taip pat buvo apklaustas vienas liudytojas, BNS pranešė teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Sutuoktiniai A.C. ir V. C. kaltinami, jog, veikdami kartu, neteisėtai praturtėjo. Be to, žinodami, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, turėjo ir tebeturi turtą, kuris viršija teisėtas asmenų pajamas. 

Remiantis kaltinamojo akto duomenimis, nuo 2011 metų gegužės iki 2015 metų pabaigos, kaltinamieji Alytaus rajone statė gyvenamąjį namą, namų ūkinio pagalbinį pastatą, garažą, pirtį, valymo įrenginius, vasaros namelį, sandėlį, malkinę bei vasarnamį, jų išlaidos beveik 200 tūkst. eurų viršijo teisėtas kaltinamųjų pajamas.

Visų nurodytų objektų statybų kaina sudarė beveik 240 tūkst. eurų.

Bylos duomenimis, 2011 metais A. C. ir V. C. išlaidos jų teisėtas pajamas viršijo beveik 99 tūkst. eurų, 2012 metais – daugiau kaip 72 tūkst. eurų, 2013 metais – kiek daugiau nei 12 tūkst. 200 eurų, 2014 metais – daugiau nei 1 tūkst. eurų, o 2015 metais išlaidos teisėtas pajamas viršijo daugiau nei 13 tūkst. eurų. Iš viso 2011-2015 metų laikotarpiu asmenų išlaidos teisėtas pajamas viršijo 198 tūkst. 548 tūkst. eurų.

Kaip pranešė teismas, abu asmenys kaltės dėl jiems inkriminuojamų veikų nepripažįsta.

Vyras dirba vairuotoju, o jo sutuoktinė dirba konditerijos srityje.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 900 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Prokuratūros atstovė Viktorija Raštutytė BNS patvirtino, kad vienas kaltinamųjų yra buvusio Seimo nario ir Pagėgių mero Kęsto Komskio sūnus Kęstutis Komskis.

Skaičiuojama, kad 40-metis K. Komskis ir 38 metų K. Ž. K. turėjo turto, kuriam įsigyti per kelerius metus panaudojo beveik 300 tūkst. eurų neteisėtų pajamų, trečiadienį pranešė prokuratūra.

Ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto kaltinamųjų praturtėjimo pradėtas 2021 metų kovo 26 dieną.

Minėta pora teisėsaugos pareigūnai susidomėjo atlikdami tyrimą dėl K. Komskio giminaičio A. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ skelbia, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas nagrinėjant informaciją dėl šio giminaičio galimai nusikalstamo bankroto. Šis tyrimas Kęstučio Komskio brolio Algirdo atžvilgiu pradėtas remiantis „Sienos“ ir „Tauragės kurjerio“ atskleista informacija apie Komskių giminės valdytos bendrovės „Agrolira“ bankrotą.

„Siena“ teigia su partneriais išaiškinusi, kad įmonė žlugo tuoj po to, kai teismas iš jos priteisė solidžią kompensaciją avarijoje žuvusio jauno vyro artimiesiems. Vyras žuvo girto „Agroliros“ darbuotojo sukeltoje avarijoje, kaltininkui vairuojant įmonės automobilį.

Didžiosios dalies pinigų nukentėjusieji neatgavo, nes „Agrolira“ bankrutavo. Be to, kontrolinis įmonės akcijų paketas sinchroniškai perleistas trims darbininkams iš Pagėgių, kurie „Sienos“ ir „Tauragės kurjerio“ žurnalistams paliudijo jokių akcijų niekada nepirkę

2020 metų kovą teismo perduotojoje byloje dėl A. K. nusikalstamo bankroto, apgaulingo apskaitos tvarkymo, buvo atliktas turto tyrimas. Per jį gauta duomenų dėl galimai K. Komskio ir jo žmonos turimų neteisėtų pajamų.

Remiantis tyrimo dėl neteisėto praturtėjimo duomenimis, K. Komskis iš galimai neteisėtų pajamų 2014–2016 metais sutuoktinės valdomai įmonei suteikė paskolų už daugiau nei 10 tūkst. eurų, dengė bendrovės skolas bei palūkanas.

Per šį laikotarpį jis taip pat grąžino jam šeimos nario suteiktą daugiau nei 9,5 tūkst. eurų paskolą, pirko prekių ir paslaugų.

Tyrimo metu surinkta informacijos, kad per minėtą laikotarpį sutuoktinių pora Pagėgių savivaldybėje pasistatė bei prabangiai įsirengė daugiau nei 250 kvadratinių metrų ploto gyvenamąjį namą bei kitus statinius.

Atliekant tyrimą, įvertintos sutuoktinių teisėtos pajamos.

„Specialistų išvados leidžia pagrįstai manyti, jog jų nepakako minėtu laikotarpiu patirtoms išlaidoms pagrįsti“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Įtariama, kad pora 2014 metais turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo daugiau nei 103 tūkst. eurų, 2015 metais – beveik 85 tūkst. eurų, o 2016 metais – apie 103 tūkst. eurų galbūt neteisėtų pajamų.

Abiem asmenims pateikti kaltinimai dėl neteisėto praturtėjimo. Už šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė. Tyrimą atliko Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.

Prokurorės nutarimu abiejų sutuoktinių turtui taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.

Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūra.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kaune gyvenanti pora 2011 metais Alytaus rajone esančiame sklype gavę leidimą pradėjo statybas, statė nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, namų ūkio pagalbinius pastatus, pirtis, vasarnamius, garažą ir pan.

Atliekant ikiteisminį tyrimą suskaičiuota, kad bendra pastatytų devynių objektų vertė siekė beveik 240 tūkst. eurų, tačiau suskaičiavus abiejų sutuoktinių teisėtai gautas pajamas nustatyta, kad per penkerius statybų metus išlaidos gerokai viršijo teisėtai gautas abiejų sutuoktinių pajamas, o įgyto turto vertė nuosavybės teise didesnė nei 500 MGL.

Viršytų išlaidų, lyginant su pajamomis, suma siekė beveik 199 tūkst. eurų. Įtariama, kad šios lėšos negalėjo būti įgytos iš teisėtų šaltinių.

Užbaigus ikiteisminį tyrimą, kuriam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, byla buvo perduota Kauno apylinkės teismui.

Griežčiausia bausmė, kurią teismas gali skirti už neteisėtą praturtėjimą, kai asmuo nuosavybės teise įgijo didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, yra laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Po Kauno apygardos prokuratūros parašyto apeliacinio skundo antros instancijos teismas vyrui skyrė piniginę baudą bei neteisėtai įgyto turto konfiskavimą, pranešė Generalinė prokuratūra.

Ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo atliekantiems pareigūnams kilo įtarimų, kad nekilnojamąjį turtą, transporto priemones pirkusi, paskolas kitiems asmenims ir bendrovėms teikdavusi sutuoktinių pora naudojo neteisėtai įgytas pajamas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai šių metų balandžio 19 dienos nuosprendžiu abu teisiamuosius išteisino argumentuodamas, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pirmos instancijos teismo nuosprendį prokuroras V. Rinkevičius apskundė Kauno apygardos teismui. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, lapkričio 29 dieną teismas prokuroro skundą tenkino iš dalies.

Kauno apygardos teismas konstatavo, kad nors I. V., tiriamuoju laikotarpiu būdama S. V. žmona ir pasitikėdama jo verslo patirtimi ir įgūdžiais, pasirašydavo įvairias turto pirkimo-pardavimo, paskolų suteikimo sutartis, tai nepatvirtina, kad ji suvokė, jog tokiu būdu neteisėtai praturtėja. Todėl antros instancijos teismas nusprendė, kad kaunietė turi būti išteisinta kaip neįrodžius jos dalyvavimo vykdant nusikalstamą veiką.

Kaunietį S. V. antros instancijos teismas pripažino kaltu dėl neteisėto praturtėjimo. Teismo nuomone, patikrinus visus galimus teisėtus S. V. turto gavimo būdus, aiškiai matyti, kad teisiamojo turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Nors teisiamasis tvirtino nuo ankstyvos jaunystės gyvendamas užsienyje kūręs ir vystęs sėkmingus verslus, tai patvirtinančių dokumentų pateikti negalėjo.

Kauno apygardos teismas S. V. skyrė 2 tūkst. 635 eurų dydžio baudą. Teismas taip pat nusprendė konfiskuoti iš kauniečio 147 tūkst. 698 eurų, kuriuos įvardijo kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Dar 12 tūkst. eurų taikant išplėstinį turto konfiskavimą bus konfiskuota iš buvusios nuteistojo žmonos I. V.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Dėl galimo neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo tiriama dviejų įmonių, užsiimančių didmenine dantų implantų ir jų priedų prekyba, veikla. Viename iš tyrimų domimasi galimu dviejų asmenų neteisėtu praturtėjimu. Turimais duomenimis, viena iš įmonių galėjo nesumokėti per 370 tūkst. eurų mokesčių“, – informavo FNTT.

Pasak tarnybos, atliekant ikiteisminius tyrimus, kuriems vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra, pastarosiomis savaitėmis visoje Lietuvoje buvo atlikta 50 kratų.

Šiuo metu tyrėjai bei ekspertai analizuoja rastus apskaitos bei kitus tyrimui reikšmingus dokumentus, nustatinėja valstybei padarytą galimą žalą.

Tarnyba tvirtina, jog turima medžiaga leidžia įtarti, kad visoje Lietuvoje veikia odontologinių prekių, daugiausia dantų implantų, pardavėjų ir platintojų tinklas, galimai slepiantis pajamas bei mokesčius valstybei.

Įtariama, kad didmenine prekyba užsiimančios įmonės iš Europos Sąjungos (ES) arba trečiųjų šalių importuoja dantų implantus bei jų priedus, produkciją parduoda Lietuvoje, naudodamos kruopščiai sukurtas mokesčių vengimo schemas.

Turimais duomenimis, viena iš įmonių galėjo nesumokėti per 370 tūkst. eurų mokesčių.

„Manoma, kad dalis pardavimo pajamų gali būti apskaitomos pagal apgaulingą likučių forminimo schemą – susitarus su odontologijos kabinetais, forminami fiktyvūs prekių grąžinimai pardavėjui, nors iš tiesų implantai ir medžiagos jau būna panaudoti, likučiai nesutampa su įrašais apskaitos dokumentuose“, – nurodo tarnyba.

Atlikus kratas odontologijos kabinetuose įtarta, kad didelė dalis odontologijos kabinetų neveda medicinos priemonių apskaitos žurnalų, kurie privalomi pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Manoma, kad tokiu būdu mėginama nuslėpti vykdytos veiklos mastą.

FNTT pareigūnai taip pat tikrina vienos iš įmonių direktoriaus asmenines pajamas įtariant, kad įsigytas turtas ir asmens išlaidos viršija oficialias pajamas. Neaiškumų dėl išlaidų ir oficialių pajamų nesutapimo kilo ir dėl dar vieno asmens, kuris galimai platina dantų implantus bei dirba skyriaus vedėju vienoje iš klinikų. Tiriamas galimas neteisėtas šių asmenų praturtėjimas.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL (30 tūkst. eurų), griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą griežčiausia gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų.

FNTT teigimu, odontologijos sektoriuje naudojamos įtartinos mokesčių slėpimo schemos figūruoja ir kituose ikiteisminiuose tyrimuose, šis sektorius priskiriamas prie rizikingų sričių, kurioms FNTT pastaraisiais metais skiria daug dėmesio.

Tačiau I.D. džiaugtis tuo, kad jam skirta perpus mažesnė laisvės atėmimo bausmė už grėsusius ketverius metus įkalinimo, numatytus dėl neteisėto praturtėjimo, neteko. Nes Kauno apylinkės teismas šią savo bausmę 38-erių metų I.D. subendrino su 2019-ųjų gruodyje jam paskelbtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu hašišo, už ką tada jam buvo skirtas trylikos metų įkalinimas. Prie dviejų pridėjus trylika, pagal mūsų įstatymus, vis tiek yra trylika.

Net neabejojama, kad nuteistasis, kurį gynė buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras, šiuo metu vilkintis advokato mantiją, šį kovo viduryje Kauno apylinkės teismo paskelbtą nuosprendį skųs. Kaip apskundė ir minėtą ilgam jį už grotų pasiuntusio Kauno apygardos teismo nuosprendį Apeliaciniam teismui, kuris jo skundą atmetė, dėl ko nuosprendis jau įsiteisėjęs. Nepaisant to I.D. į jo bylą dėl neteisėto praturtėjimo nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo posėdžius ateidavo iš namų, nes iki šiol yra laisvėje ir jau spėjo apskųsti Apeliacinio teismo sprendimą Aukščiausiajam Teismui. Ir šis jo skundą priėmė, bet dar nepaskyrė jo nagrinėjimo posėdžio.

I.D. biografija – iškalbinga. 2004-aisiais tas pats Kauno apygardos teismas jau buvo nuteisęs jį už žmogžudystę bei vagystę devyneriems metams. Tačiau 2013-aisiais Kaišiadorių teismas paleido I.D. į laisvę penkiais mėnesiais ir viena diena anksčiau laiko. Greičiausiai už gerą elgesį. Nors jau po metų Palangos teisme atsidūrė nauja I.D. byla – dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

O minėta įspūdinga eurų suma, kurią Kauno apylinkės teismas konfiskavo, buvo rasta I.D. nuomojamame bute Kaune, Kalniečių gatvėje, 2017-ųjų spalį – atliekant kratą ikiteisminiame tyrime, pradėtame dėl jau minėto neteisėto disponavimo dideliu kiekiu hašišo. Be vonios kambaryje tada rastų jau minėtų 74 tūkst. eurų dar 835 eurai buvo aptikti ir kitose šio buto vietose.

Iš pradžių I.D. šį ikiteisminį tyrimą atlikusiems Kauno policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnams teigė, kad šie pinigai – jo. Esą dalį jų pasiskolino iš lombardo buto remontui, o kitą – iš privataus asmens, nes ketino pirkti sklypą. Tačiau jau po mėnesio parodymus pakeitė. Ir jau teigė, kad šie pinigai – ne jo, o pažįstamo iš Vokietijos. Ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams pastarojo prisišaukti nepavyko.

Tačiau I.D. stojus prieš teismą jame liudijo Vokietijoje gyvenantis, tačiau puikiai rusiškai kalbantis asmuo, patvirtinęs naujus teisiamojo parodymus. Šis liudytojas teigė, kad prekiauja automobiliais. Ir šie pinigai buvo skirti jų įsigijimui. Tačiau jo žmogus paimti šių pinigų iš I.D. nespėjo. Anksčiau už jį atvyko Kauno policija.

Kauno apylinkės teismas nei verslo liudijimą turinčio I.D., kuris sprendžiant iš išvaizdos didžiąją laiko dalį iki karantino praleisdavo sporto klube, nei jam antrinusio minėto liudytojo teiginiais nepatikėjo. Tačiau, konfiskuodamas per kratą I.D. nuomotame bute rastus eurus ir konstatuodamas, kad šie pinigai atsidūrė pas jį neteisėtai, jokio sprendimo dėl melagingų svečio iš Vokietijos parodymų nepriėmė. Nors už Lietuvoje padarytus nusikaltimus atsako ir užsieniečiai. Tuo tarpu Kauno teisėsaugininkai teigia ketinantys prie šio klausimo grįžti minėtam nuosprendžiui įsiteisėjus.